Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Šiaulių AVPK) Raseinių rajono policijos komisariato (toliau PK) atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1611-476/2015, iškeltoje pagal pareiškėjo Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydamas pripažinti 4 motorinius pjūklus „Stihl“ ir 5 motorinius pjūklus „Husqvarna“ bešeimininkiu daiktu ir konfiskuoti arba leisti sunaikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą. Nurodė, kad pareiškėjas nėra finansų, kontrolės ar savivaldybės institucija ir neturi teisės kreiptis į teismą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį, apeliantas (pareiškėjas) Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK prašo teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjo pareiškimą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (pareiškėjo) Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas).

Apelianto skundo turinys patvirtina, kad apeliantas visiškai nesuformulavo argumentų, patvirtinančių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ar jos dalies) nepagrįstumą ar neteisėtumą, o tik pakartotinai atkartojo savo pareiškimo teiginius, papildomai nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis LR CK 4.57 straipsnio 1 dalimi, bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip (CK 4.58 str. 1 d).

Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau Taisyklės).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai LR CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Vadovaujantis Taisyklių 23 punktu, asmuo, raštu pranešęs mokesčių inspekcijai apie turtą, kuris neturi savininko (ar savininkas nežinomas), kartu su pranešimu turi pateikti ir dokumentus (jeigu asmuo juos turi), įrodančius, kad turto savininko nėra (ar savininkas nežinomas); mokesčių inspekcijos pareigūnas, gavęs tokį pranešimą, per 10 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos turi nuvykti į turto buvimo vietą. Pagal Taisyklių 27 punktą, jeigu pagal pranešimą apie turtą, kuris neturi savininko (ar kurio savininkas nežinomas), neįmanoma tiksliai nustatyti, koks tai turtas ir kokia jo vertė, turto perėmimo dokumente pakanka surašyti bendruosius požymius (t. y. spalvą, rūšį, kiekį ir panašiai). Mokesčių inspekcija, surašydama turto perėmimo dokumentą, turi išspręsti turto, kuris neturi savininko (ar savininkas nežinomas), saugojimo klausimą (31 punktas). Taisyklių 35 punkte nurodyta, kad, jeigu turto savininkas neatsirado ir praėjo įstatymo nustatytas terminas nuo tos dienos, kurią turtas buvo apskaitytas mokesčių inspekcijoje, mokesčių inspekcijos pareigūnai per 10 darbo dienų turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl tokio turto pripažinimo bešeimininkiu. Prie pareiškimo teismui turi būti pridėtas turto perėmimo dokumentas, ekspertizės išvados, turto vertinimo ataskaita, registracijos dokumentai, atitinkamų institucijų (policijos, prokuratūros ir panašiai) atsakymai, kad šis turtas nėra pavogtas ar slepiamas kaip nusikaltimo įrankis, ir kiti dokumentai.

Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad dėl turto pripažinimo bešeimininkiu į teismą su pareiškimu turi kreiptis mokesčių inspekcijos pareigūnai, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.