- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- 2S-1015-440/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01209-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1381-237/2015, iškeltoje pagal pareiškėjo Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir leidimo jį sunaikinti, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatas (toliau – Šiaulių apskr. VPK Raseinių raj. PK) pareiškimu kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydamas pripažinti mobilaus ryšio telefoną NOKIA su baterija IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) bešeimininkiu daiktu ir leisti sunaikinti. Nurodė, kad atliekant tarnybinį patikrinimą 2014-04-03 Šiaulių tardymo izoliatoriuje pas nuteistąjį V. K., buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas NOKIA su baterija, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo priimtas sprendimas nustatyti minėto telefono savininką ir jį jam grąžinti, tačiau neesant techninių galimybių telefono savininkas nebuvo surastas. Pažymėjo, kad mobilaus ryšio telefonas kartu su baterija iki šiol yra saugomi Šiaulių apskr. VPK Raseinių raj. PK daiktinių įrodymų saugykloje. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 534-537 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu patvirtintinomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis pareiškėjas prašė minėtą turtą pripažinti bešeimininkiu daiktu ir leisti sunaikinti (2 b.l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2015-08-13 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Šiaulių apskr. VPK Raseinių raj. PK pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu ir jį su priedais grąžino pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad LR CPK 534 straipsnis numato, kad pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali paduoti finansų, kontrolės institucija arba savivaldybės institucija daikto buvimo vietos apylinkės teismui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 4.58 straipsniu bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintų „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių“, 3.2. punktu, daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, minėtų taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu praneša mokesčių inspekcijai ar kitai LR CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Atsižvelgdamas į minėtas teisės aktų nuostatas, teismas nagrinėjamu atveju padarė išvadą, kad pareiškėjas - Šiaulių apskr. VPK Raseinių raj. PK - nėra finansų, kontrolės ar savivaldybės institucija LR CPK 534 straipsnio prasme, todėl neturi teisės kreiptis į teismą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu, ir tuo pagrindu pareiškimą atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo esmė
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-08-13 nutartį ir priimti naują nutartį - pripažinti mobilaus ryšio telefoną NOKIA su baterija, kurio IMEI Nr. 357954/00/098920/9, bešeimininkiu daiktu ir leisti jį sunaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialines teisės normas ir tai turėjo įtakos nutarties priėmimui. Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr.634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ 2 punkto antroje pastraipoje nustatyta, kad: jeigu vadovaudamasi LR CK, šiomis Taisyklėmis ar kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, į valstybės pajamas perduotą turtą, radinius ir daiktinius įrodymus priima, perduoda, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ar pripažįsta atliekomis kita valstybės institucija, jai mutatis mutandis taikomos šių taisyklių nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl subjekto, turinčio teisę kreiptis į teismą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti Šiaulių apskr. VPK Raseinių raj. PK pareiškimą tuo pagrindu, jog minėta institucija neturi teisės paduoti pareiškimo dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo valstybės ar savivaldybės nuosavybėn pagal LR CPK 534 straipsnio ir LR CK 4.58 straipsnio nuostatas.
Pažymėtina, kad vadovaujantis LR CK 4.57 straipsnio 1 dalimi, bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms (LR CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau - Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai LR CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas mokesčių inspekcijoje ar kitoje LR CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje. Vadovaujantis Taisyklių 23 punktu, asmuo, raštu pranešęs mokesčių inspekcijai apie turtą, kuris neturi savininko (ar savininkas nežinomas), kartu su pranešimu turi pateikti ir dokumentus (jeigu asmuo juos turi), įrodančius, kad turto savininko nėra (ar savininkas nežinomas); mokesčių inspekcijos pareigūnas, gavęs tokį pranešimą, per 10 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos turi nuvykti į turto buvimo vietą. Jeigu pagal pranešimą apie turtą, kuris neturi savininko (ar kurio savininkas nežinomas), neįmanoma tiksliai nustatyti, koks tai turtas ir kokia jo vertė, turto perėmimo dokumente pakanka surašyti bendruosius požymius (t. y. spalvą, rūšį, kiekį ir panašiai); mokesčių inspekcijos pareigūnai, surašę turto perėmimo dokumentą, kuriame turto tiksliai neįvardija, po dokumento surašymo turi skirti ekspertizę ar kreiptis į turto vertinimo įmonę, kad būtų tiksliai nustatyta, koks turtas apskaitytas (Taisyklių 27 punktas). Mokesčių inspekcija, surašydama turto perėmimo dokumentą, turi išspręsti turto, kuris neturi savininko (ar savininkas nežinomas), saugojimo klausimą. Jeigu įmanoma, toks turtas turi būti saugomas mokesčių inspekcijos patalpose; jeigu dėl tam tikrų priežasčių to turto saugoti mokesčių inspekcijos patalpose neįmanoma (dėl didelių matmenų, pavojingumo ar didelės vertės), su turto saugotoju turi būti sudaryta pasaugos sutartis (31 punktas).
Remiantis Taisyklių 35 punktu, jeigu turto savininkas neatsirado ir praėjo įstatymo nustatytas terminas nuo tos dienos, kurią turtas buvo apskaitytas mokesčių inspekcijoje, mokesčių inspekcijos pareigūnai per 10 darbo dienų turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl tokio turto pripažinimo bešeimininkiu; prie pareiškimo teismui turi būti pridėtas turto perėmimo dokumentas, ekspertizės išvados, turto vertinimo ataskaita, registracijos dokumentai, atitinkamų institucijų (policijos, prokuratūros ir panašiai) atsakymai, kad šis turtas nėra pavogtas ar slepiamas kaip nusikaltimo įrankis, ir kiti dokumentai.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytas įstatymų nuostatas, atsižvelgęs į tai, kad bešeimininkio turto perdavimo tvarką reglamentuojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 35 punktas numato, jog dėl turto pripažinimo bešeimininkiu į teismą su pareiškimu turi kreiptis mokesčių inspekcijos pareigūnai, daro išvadą, kad pareiškėja Šiaulių apskr. VPK Raseinių raj. PK konkrečiu atveju turi teisę inicijuoti mobiliojo ryšio telefono NOKIA su baterija, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu procedūrą, tačiau teisė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl mobiliojo ryšio telefono pripažinimo bešeimininkiu turtu vadovaujantis minėtų taisyklių nuostatomis yra numatyta mokesčių inspekcijos pareigūnams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kitoks minėtos teisės akto nuostatos aiškinimas prieštarautų valstybės lėšų racionalaus panaudojimo, ekonomiškumo principams, neužtikrintų operatyvaus turto pripažinimo bešeimininkio procedūros įgyvendinimo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl išdėstytų motyvų, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-08-13 nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtinta kopija išsiųsti pareiškėjui.