Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-784-883/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-29
Bylos Nr.: e2A-784-883/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18170-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
Ieškovas: V. A.
Atsakovas: A. B.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-784-883/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18170-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.1.14.1.; 3.2.3.2.; 3.3.1.19.4. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. A. ir apeliantės (atsakovės) A. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei A. B. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. A. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 17897,79 Eur kompensaciją turtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas 2024 m. vasario 1 d. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad keičia ieškinio dalyką ir prašė pripažinti, kad ieškovas ir atsakovė, gyvendami kartu kaip sugyventiniai, bendrąja daline nuosavybe įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovės vardu; prašė padalyti tarp sugyventinių bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą, priteisiant ieškovui iš atsakovės 17897,79 Eur dydžio kompensaciją pinigais ir bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovas 2024 m. vasario 23 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo ir juo prašo pripažinti, kad ieškovas ir atsakovė, gyvendami kartu kaip sugyventiniai, bendrąja daline nuosavybe įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovės vardu; padalyti tarp sugyventinių bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą, pripažįstant ieškovui asmeninės nuosavybės teises į 17897,79 Eur vertės šio nekilnojamojo turto dalį bei priteisiant už 17897,79 Eur vertės šio nekilnojamojo turto dalį ieškovui iš atsakovės 17897,79 Eur dydžio kompensaciją pinigais ir bylinėjimosi išlaidas.

4. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nuo 2007 iki 2022 metų su atsakove A. B. gyveno kartu, turėjo bendrą ūkį. Bendro gyvenimo metu 2015 m. A. B. savo vardu nusipirko nekilnojamąjį turtą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nupirktame bute buvo atliktas kapitalinis remontas ir ieškovas reikšmingai finansiškai prisidėjo atliekant minėto buto kapitalinį remontą: samdė darbininkus, pirko statybines medžiagas, baldus, buitinę techniką ir pan. 2022 m. sausio mėn. šalys bendrą gyvenimą kartu neįregistravus santuokos nutraukė.

Atsiliepimas

5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, triplike su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad įrenginėdama butą čekių neišsaugojo, nes nuo buto įgijimo ir jo remonto praėjo daugiau nei 6 metai ir suėjo visi garantiniai laikotarpiai, todėl nebuvo jokio poreikio juos saugoti. Pažymėjo, jog nemažą dalį remontui reikalingų medžiagų pirko atsakovės tėvas ir brolis, o iš jų čekių atsakovė nereikalavo. Akcentavo, kad sutartyje dėl balkono langų šalimi nurodyta atsakovė, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad tai jis apmokėjo už langus. Paaiškino, jog nuo 2008 metų iki 2021 metų trukusios šalių draugystės ir romantinių santykių ir to, kad jie pora, neslėpė nuo kitų asmenų, todėl ieškovas pažinojo ir atsakovės tėvus ir brolį, su jais bendravo, keliavo, dalyvavo išvykose, šventėse. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas ir atsakovė bendravimo laikotarpiu buvo finansiškai visiškai savarankiški ir nepriklausomi, nes ieškovas verslą vykdė Norvegijoje, atsakovei nebuvo žinoma, kokias pajamas gaudavo ieškovas. Atsakovas daugiausia laiko taip pat praleisdavo Norvegijoje, o grįžęs į Lietuvą trumpam būdavo ne tik su atsakove, bet ir pas savo gimines (duomenys neskelbtini). Atsakovė Lietuvoje turėjo darbą ir iš jo gaudavo pajamas, iš kurių išlaikė save ir butą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės A. B. ieškovo V. A. naudai 3764,32 Eur kompensaciją už A. B. asmenines nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagerinimą; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovės A. B. ieškovo V. A. naudai 1413,38 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo V. A. atsakovės A. B. naudai 1580 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo V. A. valstybei 28,59 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas sprendė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar šalys buvo sudariusios jungtinės veiklos sutartį dėl nekilnojamojo daikto sukūrimo ir to, ar atsakovas jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgijo daiktines teises į buto dalį, prilygstančią buto pagerinimui, kurią ieškovas vertina 17 897,79 Eur suma.

8. Teismas nurodė, kad šalių paaiškinimai patvirtina ir ginčo tarp šalių nėra dėl to, kad ieškovas ir atsakovė pažįstami nuo 2007 ar 2008 metų. Nuo nurodyto laikotarpio iki 2022 metų pradžios šalis siejo artimi santykiai, kurie nutrūko dėl ieškovo veiksmų, lėmusių atsakovės sprendimą visiškai nutraukti šalis siejusius santykius.

9. Teismas taip pat sprendė, kad byloje nėra ginčo ir dėl to, kad iki 2016 metų gruodžio mėnesio atsakovė gyveno kartu su tėvais tėvų bute, o ieškovas, atvykęs į Lietuvą laikotarpiu iki 2016 metų, gyveno skyriumi. Teismo vertinimu, ieškovo paaiškinimai, pateiktos šalių kelionių, laisvalaikio nuotraukos patvirtina, kad šalis siejo artimi, draugiški santykiai, šalys neslėpė juos siejančių santykių nuo atsakovės giminaičių, su kuriais taip pat atsakovas bendravo, tačiau šie įrodymai nėra pakankami nustatyti, kokius ateities planus šalys turėjo, ar buvo susidaryti susitarimai dėl bendros buities, gyvenimo kartu ir bendro turto, tame tarpe ir nekilnojamojo turto, įsigijimo.

10. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, liudytojų G. B., A. B. paaiškinimais, byloje esančiais nekilnojamojo turto registro išrašais, 2016 m. gegužės 10 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, nustatė, kad atsakovė 2016 m. gegužės 10 d. asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad buto remontas buvo atliekamas iki 2016 metų rugpjūčio mėnesio, nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio į butą buvo perkami daiktai, o 2016 metų gruodžio mėnesį butas buvo suremontuotas, įrengtas - jame buvo galima gyventi.

11. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendė, kad labiau tikėtina, jog 2016 metais atsakovei asmeninės nuosavybės teise įsigijus butą, esantį (duomenys neskelbtini), šalys priėmė sprendimą kurti bendrą ateitį ir nesudarius santuokos gyventi drauge (176 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis).

12. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainos sumokėjimo, o jo paaiškinimus apie galimai atsakovei ar jos motinai perduotas pinigines lėšas, paneigia atsakovės, jos motinos liudytojos G. B. parodymai. Teismas darė išvadą, kad visą sutartyje nurodytą buto kainą sumokėjo atsakovė savomis ir iš tėvų gautomis piniginėmis lėšomis. Butas įregistruotas atsakovės nuosavybės teise. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė buvus šalių susitarimui dėl jungtinės veiklos (partnerystės) 20216 m. gegužės 10 d. įgyjant nekilnojamąjį turtą - ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dalies, kuria prašoma šį turtą pripažinti bendrąja daline nuosavybe ir jo dalį, atitinkančią 17 897,79 Eur, priskirti ieškovo nuosavybėn.

13. Teismas, remdamasis bylos medžiagos, ieškovo paaiškinimais, sprendė, jog ieškovas reikalavimo dalimi, kuria prašoma priteisti 17 897,79 Eur kompensaciją, kuri nėra detalizuota, siekė ne tik kompensacijos už nekilnojamojo turto dalį, bet ir kompensacijos tų lėšų, kurios buvo panaudotos pagerinant atsakovės asmeninės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą, t. y. lėšas įdėtas atliekant buto remontą ir lėšas, už kurias buvo įgyti bute esantys daiktai.

14. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas 2016 metais vertėsi statybų verslu. Be to, liudytojų parodymai ir atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad atsakovės tėvas ir brolis taip pat vertėsi statybos verslu. Teismo vertinimu, tiek atsakovės giminaičiai, tiek ieškovas galėjo savo darbu, lėšomis, medžiagomis prisidėti prie atsakovės buto remonto, o atsakovės pateikti mokėjimo nurodymai taip pat patvirtina, jog ji 2016 metų birželio – lapkričio mėnesį patyrė išlaidas, galimai susijusias su buto remontu, jo apstatymu bei įrengimu, tačiau nurodyta nepaneigia to, kad ir ieškovas savo lėšomis galėjo prisidėti prie atsakovės bute atliekamų remonto darbų, medžiagų, įrangos, baldų įgijimo. Nurodytam vertinimui teismui pagrindą davė ir tai, jog atsakovė, pateikusi banko sąskaitos išrašus, kuriuose atspindėtos tik jos gautos pajamos iš darboviečių, pavienius mokėjimo nurodymus, nepateikė sąskaitos išrašo ginčui aktualiu laikotarpiu, iš kurio būtų galima matyti ne tik atsakovės gaunamą darbo užmokestį, bet ir galimus kitų asmenų piniginių lėšų pervedimus, grynųjų pinigų įnašus į sąskaitą bei sąskaitoje esančių lėšų išgryninimo operacijas, o taip pat atsakovės išlaidų sumas, panaudotas asmeninių ir buitinių poreikių tenkinimui, kas leistų įvertinti, kokia atsakovės gaunamo darbo užmokesčio dalis, panaudojus iki 2016 m. gegužės 9 d. turėtas santaupas, iki 2016 metų gruodžio mėnesio kiekvieną mėnesį galėjo būti panaudojama buto remontui ir jo įrengimui.

15. Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktos sąskaitos patvirtina statybinių medžiagų, kitų daiktų įgijimo, lėšų išgryninimo faktus, tačiau, vertinant tai, kad butas buvo įgytas 2016 m. gegužės 10 d., jo remontas ir įrengimas tęsėsi iki 2016 metų gruodžio mėnesio, teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovu, jog iš ieškovui priklausančios įmonės sąskaitoje buvusių lėšų pirktos statybinės medžiagos, kiti daiktai laikotarpiu iki 2016 metų gegužės mėnesio, ar statybinės medžiagos (tokios kaip išlyginamasis betonas), įgytas 2016 metų gruodžio mėnesį galėjo būti panaudotos atsakovės buto remontui ar įrengimui.

16. Vertindamas nurodytus buto remonto ir jo įrengimo laikotarpius ir tai, kad 2016 metų gruodžio mėnesį į butą jau buvo įsikelta, 2016 metų sąskaitos išrašus ir ieškovo pateiktus Felit UAB, Ikea Lietuva, UAB „Gintaro baldai“ UAB „Ardena“ sudarytus dokumentus, S. M. Budowlany Sp. z o.o. sudarytus dokumentus, teismas sprendė, kad yra pagrindas išvadai, jog atsakovui priklausančios įmonės lėšos galėjo būti panaudotos 2016 m. gegužės – gruodžio mėnesiais tam, kad ieškovės butui butų įgytos remonto darbams reikalingos medžiagos, įranga, daiktai buto apstatymui ir pritaikymui gyventi.

17. Teismas sprendė, kad nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu ir neigė buvus susitarimą, jog ieškovo lėšos bus naudojamos jos nuosavybės teise įgyto buto remontui, apstatymui, tačiau ieškovo paaiškinimai, byloje esantis jau minėtas elektroninis susirašinėjimas, ieškovo pateiktos nuotraukos, kuriose fiksuoti remonto darbai, atsižvelgiant ir į tai, jog atsakovė turėdama galimybes pateikti buto nuotraukas to nepadarė, yra pakankami atsakovės paaiškinimams paneigti.

18. Teismas konstatavo, kad nustačius, jog ieškovas į atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą investavo 3764,32 Eur sumą, daiktai, kurie buvo įgyti už nurodytą sumą negali būti atsakovo susigrąžinti natūra, yra pagrindas išvadai, kad ieškovas įgijo teisę į šios sumos kompensavimą, todėl ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovės ieškovui priteista 3764,32 Eur kompensacija už atsakovės turto pagerinimą (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 2 dalis, 3.98 straipsnio 1 dalis, 6.978 straipsnio 4 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

19. Apeliaciniu skundu atsakovė A. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Ieškovas šioje byloje pareikštame pradiniame ieškinyje suformavo reikalavimą (ieškinio dalyką) dėl 17 897,79 Eur jam priteisimo iš ieškovės. Toks reikalavimas liko nepakitęs viso bylos nagrinėjimo metu, bet ieškovas keitė (tikslino) ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas šis reikalavimas). Nors pats ieškovas nurodė, jog keičia ieškinio dalyką, bet kaip matyti iš procesinių dokumentų turinio, ieškinio dalykas visą laiką liko nepakitęs, o buvo keičiamas ieškinio pagrindas. Toks ieškovo galutinai suformuotas ir teismo priimtas procesinis dokumentas reiškia, jog ieškovas pareiškė ieškinį dėl nuosavybės teisės (bendrosios dalinės) į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo ir atidalinimo iš šios bendrosios dalinės nuosavybės vienam savininkui priteisiant visą šį turtą, o kitai šaliai priteisiant piniginę kompensaciją.

19.2. Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės jam į butą pripažinimo, todėl šis reikalavimas teismo buvo netenkintas, o tai reiškia, jog yra negalimas juo grindžiamo išvestinio reikalavimo dėl atidalijimo iš šio turto tenkinimas, nes negalimas atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės, jeigu tokios teisės nėra.

19.3. Teismas sprendime ėmėsi analizuoti faktines aplinkybes ir nepagrįstai nustatė, jog ieškovas į atsakovės buto remontą investavo 3 764,32 Eur sumą, todėl šią sumą priteisė ieškovui kaip kompensaciją už turto pagerinimą. Byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose formuojant ieškinio pagrindą ir dalyką, nebuvo nurodytas toks ieškinio pagrindas – turto pagerinimas, todėl šioje dalyje byloje nebuvo nagrinėjamas ginčas ir teismas negalėjo pats pakeisti bei nustatyti kitą pagrindą ir juo tenkinti iš dalies ieškinį.

19.4. Teismas sprendime analizuodamas tarp šalių susiklosčiusius santykius, netinkamai įvertinto byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog 2016 metais ieškovei asmeninės nuosavybės teise įgijus butą, šalys priėmė sprendimą kurti bendrą ateitį ir nesudarius santuokos gyventi drauge.

19.5. Šioje byloje atsakovė teismui teikiamuose dokumentuose ir paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodė aplinkybes apie ieškovą ir atsakovę siejančius draugystės, romantinius santykius, kurie neperaugo į bendro ūkio vedimo, santuokos ar kitokius santykius ir kurie galiausiai nutrūko. Dėl šių priežasčių ieškovas byloje privalėjo įrodyti bendro ūkio vedimo teisinius santykius, tačiau byloje nėra jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Netgi teismas šiuos santykius iki 2016 metų taip pat nepripažino teisiniais santykiais.

19.6. Tam, jog būtų galima konstatuoti tarp šalių susiklosčiusius bendrojo gyvenimo ir bendro ūkio vedimo santykius ir juos atskirti nuo kaimynystės, draugystės ir kitų socialinių santykių, būtina nustatyti tokių santykių ekonominį aspektą, t. y. yra šalių atliekamus veiksmus, susitarimus dėl bendrojo turto įgijimo, juo bendro naudojimosi, gautų pajamų laikymu bendromis pajamomis ir tokių santykių nuolatinumas. Vien aplinkybės, susijusios asmenų tam tikro laiko praleidimu kartu, bendromis kelionėmis, bendru interesų turėjimu, tam tikru laiku gyvenimu vienoje patalpoje, negali būti pagrindu konstatuoti šį faktą.

19.7. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog šalys savo gautas pajamas naudojo kartu, turėjo bendrų turtinių tikslų dėl bendro turto sukūrimo.

19.8. Teismas konstatavęs, jog butą atsakovė įgijo asmeninės nuosavybės teise ir nėra jokio pagrindo jį pripažinti ieškovo bendrąja daline nuosavybe, nepagrįstai nustatė, jog ieškovas į atsakovės butą investavo 3 764,32 Eur, todėl priteisė šią sumą iš atsakovės, kaip kompensaciją už buto pagerinimą. Tokius motyvus teismas nepagrįstai grindė jo nustatytu tarp atsakovės ir ieškovo įvykusiu susitarimu dėl buto remonto finansavimo.

19.9. Teismas sprendime neatskleidė tokio susitarimo esminių sąlygų ir iš tokio susitarimo šalims kylančių teisių ir pareigų. Tokio susitarimo ir jo sąlygų neįrodinėjo ir ieškovas bylos nagrinėjimo metu. Kita vertus, jeigu ir buvo toks susitarimas, kurį nustatė teismas, tai iš teismo sprendimo motyvų nėra aišku, kodėl iš tokio susitarimo atsakovei kilo pareiga atlyginti ieškovo tariamai patirtas išlaidas. Šioje dalyje teismui darant tik tikėtinas išvadas apie tikėtiną susitarimą ir neatskleidžiant jo turinio, tokio susitarimo turinys galėjo būti toks, jog ieškovas atsižvelgdamas į šalių artimus santykius neatlygintinai, kaip suteikiamą dovaną, sutiko atsakovės remontuojamam butui įgyti tam tikras prekes.

19.10. Ieškovas grįsdamas ieškinį pateikė įrodymus apie užsienio juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ patirtas išlaidas įgyjant tam tikras prekes (statybines, santechnikos, baldų ir pan.) laikotarpiu nuo 2016 metų sausio mėnesio iki 2016 metų gruodžio mėnesio ir savo poziciją grindė tuo, jog šias išlaidas patyrė ieškovas įgydamas šias prekes, kurios buvo panaudotos atsakovės bute. Atsakovė su šiuo juridiniu asmeniu neturėjo tokių teisinių santykių ir nesudarinėjo jokių sutarčių.

19.11. Vertindamas šiuos įrodymus teismas turėjo atsižvelgti, jog ieškovas pats pripažino aplinkybes, jog buto remonto metu užsiėmė užsienyje statybos remonto atlikimo verslu, todėl gali turėti įvairių prekių ir medžiagų įgijimo dokumentus, kurie yra visiškai nesusiję su atsakovės buto remontu. Byloje pateikti ieškovo įrodymai tai ir pagrindžia, jog ieškovas iš užsienio įmonės paėmė jos turimus dokumentus apie prekių įgijimą panašiu laikotarpiu ir kaip matyti, didelę dalį tokių dokumentų pateikė už laikotarpį, kai net atsakovė nebuvo įgijusi buto (nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn.).

19.12. Teismas sprendime vertindamas įrodymus neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas, jas perkeldamas atsakovei, reikalaudamas atsakovei paneigti ieškovo nurodytas ir neįrodytas aplinkybes apie prekės įgijimą ir jos panaudojimą bute, nes priešingai konstatavo, jog šias prekes įgijo ir atsakovės bute panaudojo ieškovas. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog didelė dalis remontui skirtų prekių ir daiktų buvo įgyjama už grynuosius pinigus ir tėvų lėšomis, todėl tokie dokumentai neišliko arba dėl ilgo laikotarpio yra neįskaitomi.

19.13. Teismas sprendime taip pat nepagrįstai ir nesant jokių įrodymų apie užsienio teisę ir užsienio juridinio asmens statusą, užsienio juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ patirtas išlaidas sutapatino su ieškovo turtu, neaišku kuo remiantis nurodydamas, jog šio įmonės turtas nebuvo atskirtas nuo ieškovo turto. Šioje dalyje atsakovės vertinimu, ieškovas teismui turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes apie bendrą turtą ir ieškovo teisę reikalauti jam priteisti išlaidas, kurias patyrė juridinis asmuo. Tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta, todėl teismas sprendime nepagrįstai juridinio asmens patirtas išlaidas priteisė ieškovui kaip fiziniam asmeniui.

20. Apeliaciniu skundu ieškovas V. A. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimo dalį dėl ieškinio netenkinimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Apelianto vertinimu, byloje esančių rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų visuma sudaro pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad labiau yra tikėtina, jog po 8 metų bendravimo ir gyvenimo kartu šalys priėmė bendrą sprendimą įsigyti nuosavą būstą ir jame gyventi. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys susitarė tik dėl atsakovės vardu įsigyto buto remonto ir baldų įsigijimo, yra nepagrįsta. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas ir atsakovė susitarė tarpusavyje ne tik dėl buto remonto, bet tarp šalių egzistavo susitarimas įgyti bendrą turtą ir gyventi jame kartu.

20.2. Apeliantas pateikė teismui rašytinius įrodymus – banko sąskaitos išrašus, pirkimo čekius bei sutartis, iš kurių turinio nustatyta, kad apeliantas į atsakovės buto remontą investavo 17 897,79 Eur sumą. Ši suma yra didelė ir tokios sumos investavimas nebuvo įmanomas be susitarimo, kad atsakovės vardu įgytas turtas yra bendroji dalinė šalių nuosavybė.

20.3. Apeliantas ne tik detalizavo teismui, kaip jis apskaičiavo 17 897,79 Eur sumą, bet ir pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad apeliantas, finansuodamas atsakovės buto remontą, pirko statybines medžiagas ir baldus bei buitinę techniką; mokėjo remonto darbus atlikusiems asmenims grynaisiais pinigais. Teismui pateiktas 2016 metų banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad apeliantas nurodytu laikotarpiu grynindavo pinigus bei mokėdavo už statybines medžiagas ir kitas prekes.

20.4. Visus remonto darbus apmokėjo pats apeliantas iš savo asmeninių lėšų, kurios buvo išgryninamos iš banko sąskaitos. Liudytojai R. K. ir A. K. patvirtino 2024 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu, kad atliko bute įvairius remonto darbus. Liudytojai nurodė, kad dėl remonto darbų atlikimo su liudytojais tarėsi apeliantas, raktus nuo buto liudytojams perdavė taip pat apeliantas.

20.5. Atsakovė teisme įrodinėjo, kad pati apmokėjo buto remontą, remonto darbus jos bute atliko atsakovės brolis ir tėvas. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų turinio buvo nustatyta, kad atsakovė buto remontui išleido tik 587,40 Eur sumą. Iš atsakovės banko sąskaitos išrašo turinio nustatyta, kad atsakovės banko sąskaitoje 2016 m. balandžio 26 d. pinigų likutis buvo 7915,53 Eur, 2016 m. balandžio 26 d. Č. B. pervedė atsakovei 6000,00 Eur, 2016 m. gegužės 9 d. atsakovė sumokėjo 14 000,00 Eur už perkamą butą, likutis sąskaitoje – 160,77 Eur. Iš atsakovės banko sąskaitos išrašo taip pat nustatyta, kad 2016 m. gegužės mėn. atsakovė darbo užmokesčio negavo, 2016 m. birželio mėn. gavo 461,70 Eur darbo užmokestį, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. kas mėnesį gavo apie 700,00 Eur darbo užmokesčio.

20.6. Galiojant CK 6.970 straipsnio prezumpcijai, laikytina, kad apeliantas ir atsakovė lygiomis dalimis prisidėjo prie buto įsigijimo ir remonto. Nepaneigus lygių įnašų prezumpcijos, kuri galioja šalims sudarius susitarimą dėl buto įsigijimo ir buto remonto, pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti aplinkybės, kad apeliantas neprisidėjo prie buto įsigijimo, bet prisidėjo tik prie buto remonto darbų. Priešingai, byloje yra apstu rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent apelianto dėka butas, kuris buvo prastos būklės, buvo suremontuotas, atliekant kapitalinio remonto darbus.

Atsiliepimas

21. Atsiliepimu į atsakovės A. B. apeliacinį skundą ieškovas V. A. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

21.1. Ieškovas kreipėsi į teismą, reikšdamas reikalavimą bei patikslintą reikalavimą, kuriuo prašė <...pripažinti, kad V. A. ir A. B., gyvendami kartu kaip sugyventiniai, bendrąja daline nuosavybe įgijo šį nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), registruotą A. B. vardu; padalyti tarp sugyventinių bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą, pripažįstant ieškovui V. A. asmeninės nuosavybės teises į 17 897,79 Eur vertės šio nekilnojamojo turto dalį bei priteisiant už minėtą 17 897,79 Eur vertės šio nekilnojamojo turto dalį ieškovui V. A. iš atsakovės A. B. 17 897,79 Eur dydžio kompensaciją pinigais...>. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas, 2024 m. rugsėjo 5 d. vykusio teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, patikslino, kad ieškiniu reikalauja iš atsakovės tik piniginės kompensacijos už atliktą atsakovės buto remontą bei įgytus daiktus.

21.2. Ieškovas savo reikalavimą apibrėžė aiškiai – ieškovas prašė iš atsakovės piniginės kompensacijos už tai, kad ieškovas savo asmenines lėšas investavo į atsakovės turtą. Teismas sprendime sprendė būtent šio ieškovo reikalavimo priteisti ieškovui piniginę kompensaciją pagrįstumą ir vertino, ar ieškovas yra investavęs į atsakovės buto remontą savo asmenines lėšas ir nupirkęs baldus bei kitus namų apyvokos daiktus ar ne.

21.3. Šioje civilinėje byloje ieškovui pareiškus reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, atsakovė teikė atsikirtimus į ieškovo ieškinį, nurodydama, kad ne ieškovas, bet atsakovė su savo giminaičiais atliko buto remontą. Taip pat atsakovė teikė teismui rašytinius įrodymus apie buto remonto atlikimo kaštus. Vadinasi, atsakovė suprato ieškovo reikalavimo esmę ir į šį ieškovo reikalavimą atsikirto.

21.4. Ieškovas nurodė, kad šioje civilinėje byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovas ir atsakovė bendravo nuo 2008 m. iki 2022 m. Tačiau atsakovė vertina šį ilgą savo gyvenimo periodą kaip draugystę su ieškovu. Tuo tarpu ieškovas mano, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalys gyveno kartu nesusituokus ir tvarkė bendrą ūkį.

21.5. Byloje esančių rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų visuma sudaro pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad labiau yra tikėtina, kad šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, planavo bendrą ateitį. Tarp šalių susiklostė pasitikėjimu grįsti santykiai. Ieškovas, pasitikėdamas atsakove, jos vardu sudarydavo turto pirkimo-pardavimo sandorius. Atsakovė, pasitikėdama ieškovu, davė ieškovui savo buto raktus, leido ieškovui gyventi bute, kai jis būdavo Lietuvoje, palikdavo ieškovą vieną bute, laikė savo bute ieškovo daiktus. Toks pasitikėjimas būdingas artimesniam, negu draugystė, asmenų bendravimui, kadangi šalys dalinosi tiek teisėmis, tiek ir pareigomis. Šalys priimdavo bendrus sprendimus ir juos įgyvendindavo bendromis pastangomis – savo darbu ir piniginėmis lėšomis.

21.6. Ieškovas pažymėjo, kad šio ginčo kontekste ne taip yra svarbu, kam priklausė piniginės lėšos, kurias ieškovas panaudojo atsakovės buto remontui. Ieškovas šias pinigines lėšas investavo į atsakovės butą, todėl turi teisę į kompensaciją. Jeigu ieškovas atsakovės buto remontui panaudojo ne jam priklausančius pinigus, vadinasi ieškovui gali būti pareikštas reikalavimas dėl šių lėšų grąžinimo. Tačiau atsakovės prievolei kompensuoti ieškovui į jos turtą investuotas lėšas neturi jokios įtakos ieškovo ir trečiojo asmens teisiniai santykiai, susiję su lėšų kilme.

21.7. Laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ieškovas išleido buto remontui 14 288,95 Eur sumą - išsigrynino 6700 Eur, likusi suma buvo panaudota prekių įsigijimui atsiskaitant bankiniais pavedimais.

21.8. Ieškovas atsakovės bute atliko kapitalinį remontą ir sumokėjo tiek už statybines medžiagas, tiek ir už remonto darbus. Todėl ir lėšų kilmės klausimas nėra svarbus šio ginčo kontekste. Tuo labiau, jeigu atsakovė kelia klausimą dėl lėšų kilmės, vadinasi, atsakovė pripažįsta faktą, kad lėšos buvo investuotos į atsakovės butą ir atsakovei kyla prievolė šias lėšas kompensuoti.

Atsiliepimas

22. Atsiliepimu į ieškovo V. A. apeliacinį skundą atsakovė A. B. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, atsakovės apeliacinį skundą tenkinti bei pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad ieškovas pats jį grindžia ne bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimu ir atidalinimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ieškiniu dėl kompensacijos turtinei žalai atlyginti, kas yra visai kitu pagrindu, kuris, kaip buvo nurodyta atsakovės pateiktuose dokumentuose, nėra aišku, ar tai ieškinys dėl kompensacijos priteisimo ar dėl civilinės atsakomybės taikymo ir žalos atlyginimo.

22.2. Vėlesnėje apeliacinio skundo dalyje ieškovas nurodo apie savo investuotas lėšas, kurias prašo priteisti, apie jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu buvo sukurta bendroji dalinė nuosavybė. Šiais atvejais turi būti įrodinėjamos skirtingos aplinkybės (civilinės atsakomybės sąlygos ir kitos aplinkybės) ir galimi skirtingi gynybos būdai nuo tokių reikalavimų, pvz. 3 metų ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo, kurį prašė atsakovė taikyti procesiniuose dokumentuose. Vien toks ieškovo procesinis elgesys pagrindžia, jog jo reiškiamas reikalavimas yra nepagrįstas, nes pats ieškovas jo net negali aiškiai ir nuosekliai paaiškinti ir pagrįsti, o tuo labiau įrodyti.

Šalies argumentai

22.3. Ieškovas teigdamas, jog praleisdavo apie 5 mėnesius per metus Lietuvoje su atsakove, turėjo įrodyti šias aplinkybes, bet jų neįrodė. Netgi vertinant šias aplinkybes pagal jų tikėtinumą, tai labiau tikėtina, jog asmuo dirbdamas užsienyje ir turėdamas ten verslą, į Lietuvą atvyksta kelis kartus per metus po 1-2 savaites, nei praleidžia Lietuvoje 5 mėnesius per metus.

22.4. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė nepagrįstas ir naujas aplinkybes apie tai, jog iki ieškovės buto įgijimo, jis grįždamas į Lietuvą apsistodavo atsakovės tėvų bute. Tokių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu ieškovas pats nebuvo nurodęs ir nėra jokių tai pagrindžiančių įrodymų.

22.5. Ieškovas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodė naujas aplinkybes apie tai, jog rūpinosi atsakovės tėvais, padėdavo buityje, duodavo pinigų paslaugoms apmokėti, laikydavo savo daiktus ir uždirbtus pinigus atsakovės tėvų bute. Tarp atsakovės tėvų ir ieškovo buvo susiklostę geri asmeniniai santykiai, jie bendraudavo, bet nebuvo jokių ieškovo nurodytų finansinių santykių ir teikiamos ieškovo pagalbos.

22.6. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog buvo sutarta su atsakove ir jos tėvais, jog butas bus perkamas atsakovės vardu, o ieškovas prisidės pinigais ir atliks buto remontą, nes nebuvo jokio susitarimo su ieškovu. Dėl buto pirkimo tarėsi tik atsakovė su savo tėvais, kurie ir pasiūlė jai įgyjant, o vėliau remontuojant, suteikti finansinę ir kitokią pagalbą.

22.7. Ieškovas nepagrįstai nurodė, jog atsakovės įgytas butas buvo apleistas ir reikalavo kapitalinio remonto ir šalys sutarė butą įrengti bendram gyvenimui, o ieškovas savo lėšomis sumokėjo už statybines medžiagas ir statybos darbus įgijo baldus ir buitinę techniką. Įgytas butas nebuvo apleistas ir jame iki pardavimo atsakovei gyveno asmenys, kurie nutarė visam laikui išvykti gyventi į užsienį, todėl skubiai pardavinėjo už mažesnę kainą nesikreipdami, kaip įprasta, dėl brokerių paslaugų.

22.8. Ieškovas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė jam pažadėjo grąžinti pinigus už buto remontą. Atsakovė nėra davusi jokių pažadų, o tuo labiau, kurie galėtų būtų laikomi teisiškai įpareigojančiais. Tarp šalių buvo kilęs konfliktas dėl ieškovo išdavystės, kurio metu atsakovė prašė ją palikti ramybėje, o ieškovas tiek geruoju prašydamas jam atleisti, tai grasindamas atimti butą ir kitą turtą, bandė daryti atsakovei poveikį atleisti jam ir atnaujinti santykius. Tokiu santykių aiškinimosi metu galimai galėjo būti išsakomi įvairūs emocingi pasisakymai dėl turto atidavimo vardan ramybės ir pan., kuriuos galimai ieškovas dabar interpretuoja kaip atsakovės įsipareigojimą. Tokie galimi iš konteksto ištraukti emocingi išsireiškimai konflikto metu, negali būti laikomi teisiškai įpareigojančiu susitarimu ir prievolės sukūrimo pagrindu.

22.9. Apeliaciniame skunde ieškovas pacitavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje pateikiamas teisės normų aiškinimas ir taikymas asmenų santykiams, kai jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį ir nėra sudarę santuokos. Atsakovė neturi jokio pagrindo nesutikti su tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir jai prieštarauti, bet nagrinėjamu atveju ji nėra reikšminga ir nėra taikytina, nes ieškovas ir atsakovė nebuvo asmenimis, kurie faktiškai buvo kaip sutuoktiniai, gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį ir tik nebuvo teisiškai įregistravę tokių savo santykių. Šalis ilgą laiką siejo romantiniai draugystės santykiai, kurie neperaugo nei į santuoką, nei bendro ūkio vedimą, o galiausiai tokie santykiai faktiškai nutrūko.

Atsiliepimas

22.10. Atsakovė visiškai nesutinka su ieškovo daromomis išvadomis apie šalių bendrą gyvenimą ir bendro ūkio vedimą, nes šiems santykiams būtina nustatyti nuolatinį ir bendrą šalių ekonominių santykių aspektą, kurio šioje byloje nėra ir nebuvo net įrodinėjamas, išskyrus šalių draugystę ir buto įgijimo ir remonto aplinkybes, kas iš esmės trūko laikotarpyje nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. gruodžio mėnesio. Nuo 2008 iki 2022 metų daugiau net nėra jokių faktinių aplinkybių leidžiančių spręsti apie šalių bendro ūkio vedimą, bendrą biudžetą ir jo bendrą tvarkymą.

Šalies argumentai

22.11. Vertinant ieškovo byloje pateiktus įrodymus ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes matyti, jog ieškovas nurodo, jog pagal pateiktus įrodymus buvo išleista 18 332,57 Eur, o ieškinyje buvo prašoma priteisti mažesnę sumą 17 897,79 Eur. Pats ieškovas nepaaiškina, kaip jis apskaičiavo ieškinyje nurodytą sumą, o taip pat nepagrindė kodėl neprašo visos sumos priteisimo, o kitą mažesnę sumą.

Atsiliepimas

22.12. Atsakovė nurodė, kad analizuojant ieškovo apeliaciniame skunde nurodytas išlaidas matyti, jog dalis jų yra patirta dar iki 2016 m. gegužės mėnesio (nuo 2016 metų sausio mėnesio), kai nebuvo įgytas butas ir nebuvo jokių planų jį įgyti, todėl akivaizdu, jog šios išlaidos negali būti niekaip susijusios su butu, o tai tiesiog įmonės išlaidos perkant medžiagas vykdomai savo veiklai.

22.13. Atsakovė pažymėjo, kad buto remonto darbai buvo pabaigti iki 2016 m. gruodžio 20 d. ir nuo šios dienos atsakovė jau įsikraustė bei pradėjo gyventi bute ir nebuvo atliekami jokie remonto darbai. Tokiu būdu yra visiškai nesuprantami ir nepagrįsti ieškovo nurodyti paaiškinimai dėl nuo 2016 m. gruodžio 22 d. turėtų išlaidų. Šioje dalyje taip pat yra visiškai nelogiškos 1 000 Eur išlaidos lyginamajam betonui, kurios turėtų būti patiriamas remonto darbų pradžioje, o ne po 6 mėnesių.

22.14. Butas yra iš esmės pakankami mažo dydžio ir jame nebuvo atliekamas joks kapitalinis remontas, todėl darant prielaidas apie ieškovo nurodytas aplinkybes – jo gerą turtinę padėtį ir remonto darbų finansavimą, lieka neaišku, kodėl tokiu atveju tokio buto remontas užsitęsė apie 6 mėnesius, kai esant finansavimui, turėtų užtrukti iki 2 mėnesių. Tokį užtrūkusį remonto atlikimą ir nulėmė tai, jog remonto darbai ir jiems reikalingos medžiagos buvo perkamos palaipsniui, naudojamasi atsakovės tėvų finansine pagalba, o taip pat brolio darbu.

22.15. Nėra aišku, ar ieškovas siekia, jog jam būtų atlygintos jo tariamai patirtos išlaidos buto remontui, ar ieškovas save laiko buto ½ dalies savininku ir prašo jam pripažinti nuosavybę ir priteisti šio ½ dalies turto kompensaciją, kuri yra lygi ne turto rinkos vertei, o 2016 metais medžiagų vertei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

24. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl turto nepripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir 3 764,32 Eur kompensacijos už atsakovei A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimą priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

25. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei A. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), kurį atsakovė A. B. įsigijo 2016 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

26. Ieškovas V. A. atsakovei A. B. 2023 m. vasario 6 d. el. paštu išsiuntė pretenziją „Dėl piniginės kompensacijos už bendro gyvenimo metu pirktą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), gavimo“, kurioje nurodė, kad V. A. investavo savo asmenines pinigines lėšas buto kapitaliniam remontui, baldams, buitinei technikai, ir pareikalavo A. B. per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo sumokėti V. A. 30 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

Dėl ginčo esmės

27. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad nėra pagrindo ginčo butą pripažinti ieškovo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe, ir sprendė, jog ieškovas reikalavimo dalimi, kuria prašoma priteisti 17897,79 Eur kompensaciją, siekė ne tik kompensacijos už nekilnojamojo turto dalį, bet ir kompensacijos tų lėšų, kurios buvo panaudotos pagerinant atsakovės asmeninės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą, t. y. lėšų, įdėtų atliekant buto remontą ir lėšų, už kurias buvo įgyti bute esantys daiktai. Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad ieškovas į buto remontą investavo 3 764,32 Eur sumą ir šią sumą priteisė ieškovui, kaip kompensaciją už turto pagerinimą.

28. Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą pateikė tiek ieškovas V. A., tiek atsakovė A. B.. Ieškovas V. A. apeliaciniame skunde esminiais nurodo argumentus, kad tarp šalių egzistavo susitarimas kurti bendrą ateitį ir įsigyti bendrą turtą, kad savo lėšomis ir pastangomis atliko buto kapitalinį remontą bei kad šalys lygiomis dalimis prisidėjo prie buto įsigijimo ir jo pagerinimo. Apeliantė A. B. savo apeliacinį skundą grindė argumentais, jog ieškovas pareiškė ieškinį dėl nuosavybės teisės (bendrosios dalinės) į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo ir atidalinimo iš šios bendrosios dalinės nuosavybės vienam savininkui priteisiant visą šį turtą, o kitai šaliai priteisiant piniginę kompensaciją, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinį iš dalies tenkino kitu pagrindu ir priteisė 3 764,32 Eur kompensaciją už atsakovės turto pagerinimą; taip pat ginčijo, jog tarp šalių buvo susiklostę bendro gyvenimo ir ūkio vedimo teisiniai santykiai ir kad ieškovas į atsakovės butą investavo 3 764,32 Eur.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų pirmosios instancijos teisme

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į abiejų apeliacinių skundų esminius argumentus, nagrinėjamu atveju pirmiausia įvertina atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl bylos nagrinėjimo ribų.

30. Asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas (CPK 13 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 31 punktas). Ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 22 punktas).

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011; kt.). Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas V. A. ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 17897,79 Eur kompensaciją turtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė, pirminiame ieškinyje ieškovas ieškinio pagrindą grindė 1) partnerytės santykiais; 2) civiline atsakomybe, reikalaujant atlyginti žalą; 3) nepagrįsto praturtėjimo institutu.

33. Ieškovas 2024 m. vasario 1 d. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad keičia ieškinio dalyką ir prašė pripažinti, kad ieškovas ir atsakovė, gyvendami kartu kaip sugyventiniai, bendrąja daline nuosavybe įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovės vardu; padalyti tarp sugyventinių bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą, priteisiant ieškovui iš atsakovės 17897,79 Eur dydžio kompensaciją pinigais. Ieškovas taip pat nurodė, kad šiuo pareiškimu yra keičiamas ieškinio dalykas, o ieškinio pagrindas nekeičiamas.

34. Ieškovas 2024 m. vasario 23 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo ir juo prašė pripažinti, kad ieškovas ir atsakovė, gyvendami kartu kaip sugyventiniai, bendrąja daline nuosavybe įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovės vardu; prašė padalyti tarp sugyventinių bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą, pripažįstant ieškovui asmeninės nuosavybės teises į 17897,79 Eur vertės šio nekilnojamojo turto dalį bei priteisiant už 17897,79 Eur vertės šio nekilnojamojo turto dalį ieškovui iš atsakovės 17897,79 Eur dydžio kompensaciją. Ieškovas taip pat nurodė, kad šiuo pareiškimu yra keičiamas ieškinio dalykas, o ieškinio pagrindas nekeičiamas.

35. Taigi, apeliantas 2024 m. vasario 23 d. suformulavo savo galutinį reikalavimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgijimo kartu su atsakove ir bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo, pripažįstant nuosavybės teises į 17 897,79 Eur vertės nekilnojamojo turto dalį bei priteisiant tokio dydžio kompensaciją pinigais. Pirmosios instancijos teismas ieškovo patikslintą ieškinį priėmė, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio reikalavimas suformuluotas teisiškai ydingai: ieškovas nenurodė, į kokią nekilnojamojo turto dalį prašo pripažinti jam nuosavybės teisę. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje apibūdinamos matematine išraiška, pavyzdžiui, 1/2, 1/4, 3/8, o ne nekilnojamojo turto dalies verte. Pirmiausia turi būti nustatyta konkreti nekilnojamojo turto dalis, ir tik po to – tos dalies vertė (kompensacija).

36. Pažymėtina, kad ieškovas nepareiškė jokių alternatyvių reikalavimų – suformuluotas reikalavimas kildinamas išimtinai dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo ir atitinkamai bendrąja daline nuosavybe įgyto turto padalijimo. Nagrinėjant šį reikalavimą, ieškovo įrodinėjimo dalykas šioje byloje turėjo būti buto įsigijimas abiejų šalių lėšomis, turint tikslą jį turėti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atitinkamai teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo turėjo nustatyti, ar ieškovas įrodė, jog jis su atsakove turėjo bendrą tikslą įgyti butą bendrosios nuosavybės teise buto įgijimo momentu ir, tik nustatęs šias aplinkybes, teismas galėjo spręsti dėl buto padalijimo, pripažįstant ieškovui asmeninės nuosavybės teises į šio nekilnojamojo turto dalį bei priteisiant už šio nekilnojamojo turto dalį ieškovui iš atsakovės kompensaciją pinigais.

37. Atkreiptinas dėmesys, kad išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2024 m. rugsėjo 5 d., garso įrašą nustatyta, jog ieškovas, atsakydamas į teismo klausimą, ko ieškovas prašo ieškiniu, pirmiausia nurodė, jog ieškovas ieškiniu prašo buto dalies, tačiau ne natūra, o to, kas yra investuota. Ieškovo atstovė patikslino, kad ieškovas siekia kompensacijos tų lėšų, kurios buvo investuotos į butą. Teismas pažymėjo, kad ieškinio dalyko tikslinti nėra galimybės dėl laiko ir proceso stadijos. Ieškovo atstovė galiausiai nurodė, kad teisinė ieškovo ieškinio konstrukcija reiškia tai, kad ieškovas siekia dalį ginčo turto pripažinti asmenine nuosavybe ir atidalinti asmeninę nuosavybę iš bendros dalinės nuosavybės paliekant natūra butą atsakovei, o ieškovui priteisiant kompensaciją. Pakartotinai pasitikslinus, ieškovas nurodė, kad buto natūra nereikalauja, o prašo jo nurodyto dydžio kompensacijos. Taigi nepaisant atsisakymo priimti nagrinėjimui minėtame teismo posėdyje žodžiu pareikštą ieškinio dalyko patikslinimą, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą dėl kilusio ginčo vadovavosi ieškovo žodžiu išdėstytu reikalavimu, tyrė ir analizavo ieškovo teisės gauti kompensaciją už atsakovės turto pagerinimą taikymo sąlygas.

38. Pagal CK 6.978 straipsnio 4 dalį turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą, atidalijimas iš bendrosios nuosavybės gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu – jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo teisme keltus reikalavimus, sprendžia, kad ieškovo reikalavimai yra suformuluoti neaiškiai ir teisiškai ydingai, kadangi ieškovas reikalauja iš esmės dviejų skirtingų materialiųjų teisinių pasekmių – ieškovas, remdamasis partnerių jungtine veikla, prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į dalį (dalis nenurodoma) ginčo turto, t. y. nustatyti jo dalį bendrame turte, ir turtą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, ginčo turtą priteisiant atsakovei, tačiau tuo pačiu prašo priteisti iš atsakovės ne kompensaciją už atsakovei priteistą ieškovo turto dalį, bet kompensaciją kaip lėšas, įdėtas į bendro turto sukūrimą.

40. Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 36 punktas).

41. Ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti alternatyvius ieškinio reikalavimus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Tokių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

42. Svarbu pažymėti, kad CPK 141 straipsnio normos, nors ir numato ieškinio dalyko ar pagrindo tikslinimą iki teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, tačiau įstatymo leidėjas numato galimybę ir vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje tikslinti ieškinio elementus. Svarbu pabrėžti, kad ši ieškovo teisė tikslinti ieškinio reikalavimus, yra taip pat susijusi su pareiga teismui nustatyti ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos pasiruošti bylos nagrinėjimui (CPK 141 straipsnio 2 dalis).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiausia, šioje konkrečioje byloje turi būti aiškinamasi, ko iš esmės siekia ieškovas – ar kad turtas būtų pripažintinas bendrąja daline nuosavybe ir atidalintinas tarp šalių pagal atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kriterijus, ar reikalauja priteisti jam piniginę kompensaciją už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui, suteikiant ieškovui galimybę aiškiai apibrėžti ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (ieškinio pagrindą), kartu užtikrinant atsakovės teisę gintis nuo ieškinio pagal aiškiai pareikštus ieškinio reikalavimus.

Dėl ieškovo sumokėtų pinigų atsakovės buto remontui

44. Teisėjų kolegija taip pat pasisako dėl aplinkybių, kurios bylą grąžinant nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, turi būti patikslintos ar nustatytos.

45. Ieškovas, grįsdamas ieškinį pateikė įrodymus apie užsienio juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ patirtas išlaidas įgyjant prekes (statybines, santechnikos, baldų ir kt.) ir savo poziciją grindė tuo, jog šias išlaidas patyrė ieškovas įgydamas šias prekes, kurios buvo panaudotos atsakovės bute. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad šalių susitarimo įgyvendinimui buvo panaudotos ne ieškovo asmeninės lėšos, o ieškovui priklausančios įmonės lėšos. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Visgi, teismas taip pat konstatavo, kad ieškovo ir jo įmonės turtas nebuvo atskirtas, ieškovas buvo asmuo, galintis disponuoti įmonės lėšomis ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, jomis disponavo tiek tenkindamas įmonės poreikius, tiek savo, o tarp jų - ir atsakovės poreikius.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, nenustatė duomenų, iš kurių galima spręsti, jog įmonės turtas nėra atskirtas nuo įmonės savininko turto. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo įmonė yra individuali. Pažymėtina, kad pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reglamentavimą, Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 straipsnis numato, kad individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė įmonė – Norvegijos juridinis asmuo, kuris, kaip ieškovas nurodė teismo posėdžio metu, bankrutavo 2022 m.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ieškovui grindžiant jo įmonės lėšomis įrenginėtą ieškovės butą, turi būti nustatytos aplinkybės, ar ieškovo įmonės lėšomis grindžiamas buto remontas yra pagrįstas, ir ar ieškovas, kaip fizinis asmuo, turi reikalavimo teisę į juridinio asmens, kuris yra bankrutavęs, išleistų lėšų grąžinimą.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

48. Panaikinus sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo visa apimtimi, nurodžius, kad ieškovas turėtų tikslinti ieškinį, teisėjų kolegija nevertina kitų apeliacinių skundų argumentų, susijusių bendros dalinės nuosavybės (ne)sukūrimu, su ieškovo įrodinėjamų sumokėtų lėšų pagrįstumu, kadangi dėl jų pasisakys pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą ir iš naujo įvertinęs ieškovo reikalavimų pagrįstumą.

Dėl bylos procesinės baigties

49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso įstatymą, dėl ko neatskleidė nagrinėjamo ginčo esmės, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui išspręsti, o apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti šių proceso teisės pažeidimų, kadangi jie susiję su procesiniais veiksmais, kuriuos atlieka pirmosios instancijos teismas, rengdamasis bylos nagrinėjimui bei nagrinėdamas bylą iš esmės. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

50. Nors įstatymas, gindamas proceso šalių teises, ieškinio dalyką arba pagrindą leidžia ieškovui keisti ne bet kada, o tik iki tam tikros proceso stadijos – iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje konkrečioje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti teisiškai ydingai suformuluotą ieškinio reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso ir jį reikia pakartoti. Kolegijos vertinimu, teismas turėtų suteikti ieškovui procesinę galimybę galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir nurodyti teismui konkretų savo pažeistų teisių gynimo būdą, atitinkamai suteikdamas galimybę ir antrajai ginčo šalai išdėstyti savo procesinę poziciją dėl jai pareikštų reikalavimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. Bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nesprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, kadangi bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos, atsižvelgiant į tai, koks sprendimas bus priimtas pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėIrena Stasiūnienė