Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kristinai Džašiašvili,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui A. V. (A. V.) dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiui vaikui nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad su atsakovu A. V. artimai bendraujant nuo 2016 m., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. V. Vaikui gimus atsakovas tėvystę pripažino ir dar vienerius metus vaiku rūpinosi bei padėjo jį išlaikyti. Santykiai su vaiko tėvu nutrūko 2018 m. gruodžio mėn. Vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove. Ieškovė rūpinuosi visais sūnaus poreikiais ir jį prižiūri, padedama savo tėvų, visi gyvena kartu. Ieškovės ir sūnaus santykiai yra geri, juos sieja abipusis emocinis ryšys. Vaiko tėvas šiuo metu su vaiku nebendrauja, juo nesidomi, išlaikyti nepadeda. Pats noro auginti sūnų nėra pareiškęs, todėl nepilnamečio sūnaus E. V. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina atsižvelgiant į vaiko pagrįstus interesus gyventi visada aprūpintoje bei saugioje aplinkoje. Atsakovas visiškai nepadeda išlaikyti sūnaus, tai tęsiasi vienerius metus ir šešis mėnesius, todėl visa atsakomybė sūnų išlaikyti bei pasirūpinti visais jo poreikiais tenka ieškovei.

3. Kaip nurodyta ieškinyje, vaikas lanko (duomenys neskelbtini) gimnazijos ikimokyklinio ugdymo grupę. Už šį ugdymą per vieną mėnesį reikia mokėti apie 30,00 Eur. Vaiko poreikiai atitinka jo bendraamžių poreikius, vaikas specialiųjų poreikių neturi. Vaikui augant jo poreikiai didėja: vaikui nuolat reikalingos higienos priemonės, kirpyklos paslaugos, drabužiai pagal sezoną, avalynė, visapusiška sveikatos priežiūra bei visos kitos priemonės normaliam vaiko ugdymui bei vystymuisi užtikrinti, todėl sūnaus išlaikymui ir būtiniausių poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė kaip 500,00 Eur suma. Esant šiai situacijai, iš atsakovo sūnaus išlaikymui pritiestina po 250,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikas sulauks pilnametystės.

4. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad ieškovė šiuo metu dirba. Jos pajamas sudaro darbo užmokestis, kurio dydis yra apie 660,00 Eur po mokesčių, bei išmoka vaikui – 111,20 Eur, kurių bendra suma yra apie 772,20 Eur. Kadangi bendra pajamų suma yra pakankamai maža, vaiką ieškovei padeda išlaikyti jos tėvai, nupirkdami ar padovanodami būtiniausius daiktus, dovanodami pinigų sumas, sumokėdami komunalinius mokesčius. Sūnaus išlaikymui atsakovas yra įsiskolinęs už vienerių metų (už 12 mėn.) periodą, t. y. nuo 2021 m. gegužės mėn., kai išlaikymo sūnui nebeteikia visiškai. Skaičiuojant po 250,00 Eur per mėnesį, susidaro 3 000, 00 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma. Apie atsakovo gaunamas pajamas ir jo turtinę padėtį duomenų ieškovė pateikti negali, kadangi nežino, kokį nekilnojamąjį turtą atsakovas yra įsigijęs, kokios yra jo pajamos per mėnesį. Kiek ieškovei žinoma, atsakovas kitų išlaikytinių ir nepilnamečių vaikų neturi. Bendravimo su vaiku tvarka nenustatytina, kadangi tėvas nebendrauja su sūnumi, bendrauti nepageidauja. Tėvui pareiškus norą bendrauti su vaiku, ieškovė tam neprieštaraus ir ginčo dėl to nekils.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) išvadoje nurodė, jog Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis ieškovė G. R. ir atsakovas A. V. turi nepilnametį vaiką E. V., šeimoje vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, atvejo vadyba netaikoma. Siekiant pateikti išvadą ir išsiaiškinti kitas reikšmingas su civiline byla susijusias aplinkybes 2023 m. vasario 26 d. buvo apsilankyta ieškovės gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu nustatyta, kad ieškovė gyvena kartu su savo nepilnamečiu vaiku E. V., taip pat namuose kartu gyvena G. R. motina, jos sugyventinis, močiutė, brolis bei sesuo. Šeima gyvena bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės močiutei bei močiutės broliui. Butas yra keturių kambarių su virtuve, dušo kambariu, tualetu. G. R. su sūnumi gyvena viename kambaryje. Namuose yra visi patogumai, švaru ir tvarkinga. Vaikas namuose gali laisvai naudotis visomis erdvėmis, turi visus reikalingus daiktus ugdymuisi, poilsiui, laisvalaikio leidimui. Apsilankymo metu taip pat buvo išklausyta ieškovės nuomonė. Ieškovė teigė, kad atsakovas su sūnumi nebendrauja, nesidomi juo. Skambino labai seniai, tuomet kelis kartus pervedė vaikui tam tikrą pinigų sumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Skyriui nepavyko gauti atsakovo kontaktų, be to atsakovo gyvenamoji vieta nėra aiški, todėl jo šeimos aplinkos sąlygos nebuvo ištirtos. Taip pat nebuvo išklausyta vaiko nuomonė, nes berniukas dar negeba rišliai dėstyti savo minčių. Iš pateiktų duomenų matyti, kad vaikas jokių specialiųjų poreikių neturi. NDNT informacinės sistemos duomenimis, šalims, nėra nustatytas neįgalumas ar nedarbingumo lygis. SoDros duomenimis ieškovė nuo 2021 m. birželio 3 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamos kas mėnesį siekia 1 103,09 Eur. Atsakovas SoDros duomenimis yra savarankiškai dirbantis asmuo nuo 2022 m. vasario 9 d., duomenų apie jo gaunamas pajamas nėra. Skyrius, įvertinęs bylos aplinkybes, ieškovės gyvenimo sąlygas, galimybes pasirūpinti vaiku, nusistovėjusią nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, teikia išvadą, kad nepilnamečio vaiko E. V. geriausius interesus atitiktų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, atsižvelgiant į teismų praktiką, tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikius, Skyriaus nuomone, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio priteisimo po 250,00 Eur atitiktų nepilnamečio vaiko geriausius interesus. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik tuomet, jeigu bus įrodyta, kad atsakovas neprisidėdavo arba nepakankamai prisidėdavo prie vaiko išlaikymo. Taip pat paminėtina, kad ieškovė ieškinyje nurodė, kad bendravimo tvarka nenustatytina, Skyriaus manymu, abiejų tėvų siekis turėtų būti užtikrinti vaiko ryšį su abiem tėvais. Šiuo atveju ieškovės kaip skyriumi gyvenančios motinos pareiga yra maksimaliai stengtis, kad vaikas neprarastų ryšio su tėvu ir ateityje. Jeigu vaikas išreikštų norą bendrauti su atsakovu, ieškovė turėtų užtikrinti sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku.

6. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad palaiko ieškinyje nurodytas aplinkybes. Atsakovas yra vaiko E. V. tėvas. Ieškovė su atsakovu nebendrauja nuo 2018 m. gruodžio mėn. Vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove, ji rūpinasi vaiku, rūpintis padeda ieškovės tėvai ir vaiko tėvo motina. Vaikas lanko darželį (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda, su vaiku nebendrauja. Vaikas tėvą matė, kai buvo mažas. Ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), gamina maistą. Dabar gauna 830,00 Eur atlyginimą per mėnesį ir iš atlyginimo išlaiko vaiką. Ji pati vaikui kas mėnesį skiria 250,00 Eur. Vaiko poreikiams tenkinti reikalinga: maistui apie 150,00 Eur, drabužiams, avalynei apie 70,00 Eur, sveikatos priežiūrai iki 50,00 Eur, higienos priemonėms apie 30,00 Eur, daugiau reikia mokėti komunalinius mokesčius apie 70,00 Eur, atostogoms apie 30,00 Eur, laisvalaikiui apie 30,00 Eur, – viso apie 500,00 Eur. Ieškovė visiškai negauna išlaikymo vaikui iš atsakovo nuo 2021 m. gegužės mėn. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, t. y. 3 000,00 Eur, skaičiuojant už vienerius metus po 250,00 Eur per mėnesį. Ji pati neturi nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto, ar atsakovas turi, nežino. Ieškovė gauna išmoką vaikui apie 138,00 Eur per mėnesį, dabar šią išmoką naudoja vaiko poreikiams. Jei atsakovas norėtų bendrauti su vaiku, ieškovė leistų.

8. Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė parodė, kad palaiko išvadą. Dėl gyvenamosios vietos parodė, kad vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove, todėl neprieštarauja šiam reikalavimui. Prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl sutinka su reikalavimu. Taip pat sutinka su reikalavimu dėl įsiskolinimo priteisimo, nes atsakovas neteikia vaikui išlaikymo.

9. Apie vykstantį teisminį procesą atsakovui panešta asmeniškai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas įteikė atsakovui šaukimą 2022 m. gruodžio 19 d. atvykti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus atsiimti procesinių dokumentų. Atsakovas atsiimti procesinių dokumentų neatvyko. Atsakovui procesiniai dokumentai – ieškinys ir teismo šaukimas papildomai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

10. Byloje nustatyta, kad ieškovė G. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovas A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) yra nepilnamečio E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) tėvai. Ieškovė ir atsakovas santuokos nebuvo sudarę. Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina G. R., priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 250,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės ir šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną G. R., priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 12 mėnesių periodą, t. y. 3 000,00 Eur sumą.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

11. Ginčo dėl to, kad šalių nepilnamečio vaiko E. V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina G. R. nekilo. Skyrius išvadoje nurodė, kad G. R. su sūnumi gyvena bute, viename kambaryje. Namuose yra visi patogumai, švaru ir tvarkinga. Vaikas namuose gali laisvai naudotis visomis erdvėmis, turi visus reikalingus daiktus ugdymuisi, poilsiui, laisvalaikio leidimui. Skyriaus nuomone, nepilnamečio vaiko E. V. geriausius interesus atitiktų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių nepilnamečio vaiko E. V. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

12. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis). Kaip nustatyta, ieškovės ir atsakovo santuoka nebuvo įregistruota, šalys kartu negyvena, atsakovas paskutiniu metu su nepilnamečiu sūnumi nebendrauja, nepalaiko jokių santykių. Ieškovė teismo posėdžio metu parodė, kad neprieštaraus atsakovo bendravimui su vaiku. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsakovo bendravimo su nepilnamečiu E. V. bendravimo tvarkos klausimas nespręstinas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

13. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

14. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013 ir kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir kt.). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-969/2020, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

16. Iš byloje esančio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų sumų sąrašo matyti, kad vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 500,00 Eur dydžio suma, konkrečiai: apie 150,00 Eur maistui, apie 70,00 Eur drabužiams ir avalynei, apie 50,00 Eur sveikatos priežiūrai, apie 30,00 Eur higienos priemonėms, apie 40,00 Eur lavinimo priemonėms, apie 30,00 Eur mokamas mokestis lavinimo įstaigai, apie 70,00 Eur komunaliniams mokesčiams, apie 30,00 Eur atostogoms, apie 30,00 Eur pramogoms ir laisvalaikiui. Teismo vertinimu, ieškovės apskaičiuota išlaikymo suma vaikui per mėnesį yra protingo dydžio ir atitinka vaiko realius poreikius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2023 m. gaunamos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis – 840,00 Eur prieš mokesčius arba apie 608,00 Eur po mokesčių. Ieškovė nepilnamečio vaiko išlaikymui prašo priteisti iš atsakovo po 250,00 Eur į mėnesį, kas sudaro mažiau nei pusę MMA sumos.

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį yra apie 770,00 Eur po mokesčių. Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyriaus 2022 m. balandžio 1 d. pažymos apie pajamas matyti, kad ieškovė nuo 2021 m. gauna išmoką vaikui kurios dydis – 111,20 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaiko išmoka padidėjo ir šiuo metu ieškovė gauna apie 138,00 Eur dydžio išmoką. Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Regitra 2022 m. balandžio 23 d. pažymos duomenimis, ieškovė nėra įregistravusi jokių transporto priemonių. Iš VĮ Registrų centro atsakymo į 2022 m. balandžio 21 d. paklausimą dėl duomenų pateikimo matyti, kad ieškovės vardu įregistruoto nekilnojamojo turto nėra.

18. Kaip nustatyta, atsakovas nuo 2022 m. vasario 9 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, tačiau duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, gauto iš Kelių transporto priemonių registro, išrašo matyti, kad atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Iš VĮ Registrų centro 2022 m. gegužės 13 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto nėra.

19. Atsakovas nepateikė atsiliepimo, neginčijo vaiko išlaikymui reikalingos sumos dydžio, nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog dėl objektyvių aplinkybių negalėtų mokėti tokio dydžio išlaikymo vaikui.

20. Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), o tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims.

21. Atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistina po 250,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 25 d. (CK 3.208 straipsnį).

22. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

23. Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis).

24. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

25. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo

26. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

27. Ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo nuo 2021 m. gegužės mėn., kuris sudaro 3 000,00 Eur (12 mėn. x 250,00 Eur). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių.

28. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, byla nesidomėjo, susidariusio išlaikymo įsiskolinimo fakto ar jo dydžio neginčijo, todėl darytina išvada, kad atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių apie atsakovo neprisidėjimą prie vaiko išlaikymo už vienerius metus.

29. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą bei išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti nepilnamečiam vaikui iš atsakovo 3 000,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Nagrinėjamu atveju už ieškinį mokėtinas 135,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

31. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas išlaidas. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. kovo 20 d. Pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba už 516,60 Eur dydžio sumą.

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

33. Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 135,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 516,60 Eur išlaidos, patirtos už ieškovei suteiktą antinę teisinę pagalbą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

34. Teismas byloje patyrė 32,28 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas), kurios taip pat išieškotinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio E. V. (E. V.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina G. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo A. V. (A. V.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. V. (E. V.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mokamą po 250,00 (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. gegužės 10 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės G. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nurodytą sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 25 d., išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. V. (A. V.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiam vaikui E. V. (E. V.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų 00 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę G. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui E. V. (E. V.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. V. (A. V.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 135,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. V. (A. V.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 32,28 Eur (trisdešimt du eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. V. (A. V.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 516,60 Eur (penkis šimtus šešiolika eurų 60 ct) už antrinę teisinę pagalbą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.