Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-161-1025/2017, pagal ieškovės G. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. liepos 12 d. teisme gautas pareiškėjo A. B. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-161-1025/2017, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punkto pagrindu. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad šalys santuokos metu šalia gyvenamojo namo pasistatė ūkinį pastatą, kuris santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalytas, nes buvo neįteisintas. Nurodo, kad jo statybos išlaidos sudaro 43 196,00 Eur, jame iki galo neužbaigta vidaus ir išorės apdaila, tačiau įvestas vandentiekis, kanalizacija, elektra, įrengta pirtis. Taip pat nurodo, kad tiek gyvenamasis namas, kurio pusę teismas priteisė ieškovei, tiek ūkinis pastatas yra žemės sklypo dalyje, nuosavybės teise priklausančioje valstybėje, atsakovas už ją moka nuomos mokestį, tačiau šalių turtinės teisės į žemės sklypą, taip pat liko nepadalytos, valstybinės žemės sklypo valdytojas nebuvo įtrauktas į bylą. Prašo atnaujinti procesą dalyje dėl turto padalijimo ir ieškovei papildomai priteisti ūkinį pastatą (jo statybai panaudotas medžiagas), taip pat daiktinę teisę naudotis valstybei priklausančia 1734/3468 dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0768-0762, o iš ieškovės atsakovui priteistą kompensaciją padidinti iki 25 000,00 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

procesą atnaujinti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnio) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006). Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to, bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009).

Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai, kita vertus, proceso atnaujinimu suardoma teismo sprendimu atkurta (sukurta) teisinė taika tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004). Taigi, proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

Proceso atnaujinimas galimas tik esant 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t.y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir peržiūrint ją instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t.y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Pažymėtina, kad prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik asmuo, kuris iš viso nedalyvavo nagrinėjant bylą, ir, jo nuomone, teismas byloje yra nusprendęs dėl jo teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011). Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-642/2013).

Iš Valstybės įmonės registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, 1734/3468 dalis nuosavybės teise priklauso S. J., o kita 1734/3468 dalis - Lietuvos Respublikai. Taip pat nustatyta, kad 2011 m. balandžio 6 d. sudarytas bendraturčių susitarimas Nr. LM-861 dėl naudojimosi šiuo nekilnojamuoju daiktu. Valstybinės žemės sklypo valdytojas jokio prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu neteikė, o atsiliepime nurodė, kad nesutinka su A. B. pareiškimu dėl proceso atnaujinimo ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad teismas sprendime nesprendė klausimų nei dėl valstybinio žemės sklypo valdytojo teisių ir pareigų, nei dėl šio sklypo valdymo, todėl valstybinio žemės sklypo valdytojui teismo sprendimas nesukėlė jokių teisinių padarinių, nes ginčo žemės sklypas nebuvo nei išnuomotas, nei suteiktas buvusiems sutuoktiniams panaudos teise. A. B. pareiškimu dėl proceso atnaujinimo prašo G. B. priteisti daiktinę teisę naudotis valstybei priklausančia 1734/3468 dalimi žemės sklypo, tačiau pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, tik G. B., būdama ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ½ dalimi inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, turi teisę bendrais pagrindais pretenduoti į valstybinės žemės valdymą arba išpirkimą ne aukciono tvarka po objektais, kaip ir bet kurie kiti asmenys valstybinėje žemėje turintys nuosavybės teise įregistruotų statinių, tuo pačiu ji gali šios teisės ir toliau nerealizuoti, be to, kokią teisę suteikti naudotis ar nuomotis, ar išpirkti sprendžia išimtinai Nacionalinė žemės tarnyba, atsižvelgiant į statinio paskirtį, užstatymo zoną ir kitus kriterijus (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad A. B. nėra tinkamas subjektas, galintis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu prašyti atnaujinti procesą civilinėje byloje.

Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. jeigu yra pirmos instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėta sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Pagal šią įstatymo normą proceso atnaujinimo pagrindas yra aiški teisės normos taikymo klaida. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad klaidos aiškumo turinys yra teismo vertinimo dalykas. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-110/2011).

Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. prašymą, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir UAB „Energetinės statybos projektai“, bylos Nr. 3K-3-121/20).

Bylos duomenimis nustatyta, kad sprendimas civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtas 2017 m. gruodžio 18 d., Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, motyvuojant tuo, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas ūkinio pastato padalinimo klausimas. 2018 m. liepos 27 d. pareiškime dėl trūkumų ištaisymo civilinėje byloje nurodo, kad ūkinio pastato padalijimo klausimas nebuvo apeliacinio skundo dalykas.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad bylos šalių ir jų atstovų pasisakymai pasirengimo bei bylos nagrinėjimo metu patvirtina, kad sprendžiant klausimą dėl turto padalijimo, per visą bylos nagrinėjimo procesą šalys, siekiant nustatyti dalintino turto vertę, dalintiną turtą suskaidė į du turto vienetus: ½ dalis gyvenamojo namo ir pastatas degalinė, ir juos atitinkamai vertino, todėl darytina išvada, kad kartu su ½ dalimi gyvenamojo namo buvo dalijamas ir neregistruotas ūkinis pastatas bei teisės į valstybinę žemę, o pastatas degalinė taip pat buvo dalijamas kartu su visais pagerinimas bei teise į valstybinę žemę. Atsakovas posėdžių metu patvirtino, kad ginčo sklype yra ir prūdas su ūkiniu pastatu bei teikė savo poziciją dėl viso turto ginčo sklype vertės (2017 m. gegužės 11 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas 8 min 1 sek. – 20 min. 57 sek.). Nors A. B. apeliaciniu skundu neginčijo nustatytos ginčo turto vertės ir prašė turtą padalyti kitokiu būdu nei sprendimu padalino pirmos instancijos teismas, t. y. atsakovui priteisti gyvenamąjį namą, o ieškovei pastatą degalinę, iš atsakovo ieškovei priteisiant 6 000,00 Eur kompensaciją arba turtą padalinti natūra lygiomis dalimis, tačiau toks apeliacinio skundo reikalavimas, nepaneigia aplinkybės, kad šalys bylos nagrinėjimo metu neginčijamai suprato, kad nustatant dalintino turto vertes ir galimas kompensacijas už kuriai nors iš šalių galimai teksiančią didesnę turto dalį, yra atsižvelgiama kartu ir į turto vienetų pagerinimus, todėl priešingai, nei nurodo pareiškėjas, pripažintina, kad ūkinio pastato padalijimo klausimas buvo apeliacinio skundo dalykas, todėl atskirai nebegalima dar kartą kelti klausimo dėl to paties turto padalijimo vien tik dėl to, kad jis neišskirtas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, kaip atskiras vienai iš šalių tenkantis turtas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad procesas civilinėje byloje negali būti atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes ši nuostata yra imperatyvioji, ir pagal asmens prašymą negali būti taikoma, kai sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teismas šiuo atveju nesivadovauja pareiškėjo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011, nes toje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamai bylai ir teismas ja nesiremia kaip precedentu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje, ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti atsakovas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). G. B. pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 800,00 Eur atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo parengimą, kurios priteistinos iš A. B. (2 t, e. b. l. 172-175).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniu, 370 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-161-1025/2017.

Iš atsakovo A. B. priteisti 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) ieškovei G. B., jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.