Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I . Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė nutraukti santuoką tarp ieškovės ir atsakovo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalyti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir ieškovei priteisti asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su 1/2 dalimi inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (bendros 20 000 EUR vertės), o atsakovui priteisti asmeninės nuosavybės teise pastatą – degalinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (20 000 EUR vertės) bei 1980 metų gamybos automobilį „M.“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (300 EUR vertės). Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę B., o atsakovui – B.; priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog sudariusi santuoką su atsakovu sutarė gerai, požiūris į bendras sutuoktinių pareigas vienas kitam sutapo. Tačiau laikui bėgant jų santykiai pasikeitė, išsiskyrė požiūriai į bendrą gyvenimą ir vertybes, nutrūko visi artimi ryšiai. Viena iš esminių jų santuokinio gyvenimo iširimo priežasčių buvo atsakovo agresyvus elgesys, kuris pasireiškė psichologiniu bei fiziniu smurtu. Laikui bėgant toks atsakovo elgesys tapo nebepakeliamas. Kartu su atsakovu nebegyvena jau kelerius metus. Šeima faktiškai iširusi ir sutuoktiniams susitaikyti yra nebeįmanoma. Santuoką prašė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, t. y. dėl jo amoralaus elgesio ir fizinio smurto prieš ją vartojimo, neįrodinės. Paaiškino, kad santuokoje įgijo turtą: pastatą – degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/2 dalimi kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1980 metų automobilį „M.“, valst Nr. (duomenys neskelbtini); 0,9686 ha žemės sklypą, unikalus numeris(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas įgytas apskrities viršininko sprendimu atkūrus nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, todėl turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė ir nutraukiant santuoką yra nedalytinas. Jokio kito nekilnojamojo turto ar registruotino kilnojamojo turto sutuoktiniai neturi. Mano, jog pastato – degalinės ir 1/2 dalies gyvenamojo pastato su 1/2 dalimi priklausinių vertė yra apylygė ir kiekvieną jų vertina po 20 000 EUR. Automobilis „M.“ yra atsakovo, juo nesinaudoja, jo buvimo vietos nežino. Nurodo, jog jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, buvimas vienoje patalpoje su atsakovu kelia didelį psichologinį diskomfortą, baimę bei nesaugumo jausmą. Prasidėjus deryboms dėl santuokos nutraukimo atsakovo elgesys tapo itin agresyvus, analogiškai pradėjo elgtis ir sūnus. Todėl turto padalijimas idealiosiomis dalimis yra nepriimtinas, nes tokiu būdu būtų ir vėl sudarytos sąlygos atsakovui su sūnumi demonstruoti nepagarbą, agresyvų elgesį bei psichologiškai ją terorizuoti. Be to, gyvenamojo namo dalis negalėtų būti padalyta dar į dvi dalis nepadarius neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Sutuoktiniai neturi jokių bendrų prievolių kreditoriams. Ieškovė jokių asmeninių kreditinių įsipareigojimų taip pat neturi. Duomenų apie atsakovo asmeninius kreditinius įsipareigojimus neturi. Kadangi jau ilgą laiką neveda bendro ūkio, todėl bendrų daiktų iš esmės nebeturi. Išlaikymo iš atsakovo priteisimo nereikalauja.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinta galimybė sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).Atsakovas su apeliaciniu skundu ir ieškovė su prašymu priimti įrodymus pateikė į bylą papildomus įrodymus, kuriais grindžia apeliaciniame skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus motyvus, t.y. įrodymus dėl atsakovo sveikatos būklės, ginčo patalpų padalijimo projektą ir įrodymus apie atsakovo darbą kitoje valstybėje, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas juos pridėti prie bylos. Šios kategorijos bylose teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, klausimas , todėl šių naujų įrodymų pridėjimų nepažeis šalių teisių, nes šalys su šiais įrodymais yra susipažinusios. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.Byloje iškilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria padalytas tarp šalių santuokos metu įgytas turtas, teisėtumo ir pagrįstumo.Skundžiamu sprendimu ieškovei asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteista 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su 1/2 dalimi inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteistas pastatas – degalinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės priteista 5 000 EUR kompensacija atsakovui už jam tenkančią mažesnės vertės turto dalį.Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neišsamiai įvertinus bylai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikius santuokos metu įgyto turto padalijimą reglamentuojančias materialinės teisės normas ir nukrypus nuo šiais klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymo nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalių dalytiną turtą sudaro pastatas – degalinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/2 dalimi kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nors pirmosios instancijos teisme buvo iškilęs ginčas dėl dalytino turto vertės, tačiau apeliaciniame skunde atsakovas neginčija nustatytos dalytino turto vertės – 30 000 EUR. Dalijant bendrą santuokinį turtą, iš pradžių nustatoma kiekvienam sutuoktiniui tenkanti idealioji dalis (pvz., 1/2 ir 1/2, 1/3 ir 2/3 ir t. t.). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, apeliaciniame skunde atsakovas taip pat neginčija, jog turtas tarp šalių turėtų būti dalijamas lygiomis dalimis.Teismas, nustatęs dalijamą sutuoktinių turtą ir jo vertę (CK 3.118, 3.119 straipsniai) bei sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), esant galimybei padalija turtą natūra abiem sutuoktiniams (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiai, jų galimybė objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018). Taigi, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria, – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes.Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo priteisti jai nuosavybės teise 1/2 dalį gyvenamojo namo su 1/2 dalimi inžinerinių statinių – kiemo statinių, atsakovui priteisti pastatą – degalinę. Apeliaciniame skunde atsakovas su turto padalijimo būdu nesutinka ir prašo jam nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį namo su 1/2 dalimi inžinerinių statinių – kiemo statinių, o ieškovei – pastatą – degalinę bei 6 000 EUR kompensaciją iš atsakovo arba visą dalytiną turtą padalyti lygiomis dalimis po 1/2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisako dėl antrojo atsakovo apeliacinio skundo reikalavimo dėl viso dalytino turto padalijimo tarp šalių natūra po 1/2 dalį. Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog šalims priklausančioje gyvenamojo namo dalyje nėra jokių kliūčių pastatyti vidines sienas, yra išardyti vonios ir tualeto kambariai, todėl nėra jokių kliūčių juos įrengti ten, kur šalims reikia.Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, tai yra gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų bylos, šalių paaiškinimų, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje yra du kambariai, vienas iš jų sujungtas su virtuve ir koridorius su sandėliu. Name yra tik vandentiekis. Atsakovo teiginiai, jog minėtame name yra galimybė pastatyti sienas, įsirengti vonios ir tualeto kambarius, nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė pastato patalpų padalinimo projektą, pagal kurį, atsakovo vertinimu, galima įsirengti atskiras patalpas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš minėto projekto nematyti, jog procedūriškai ir techniškai įmanoma įsirengti atskiras izoliuotas patalpas. Pateiktame projekte taip pat nėra aptarta, ar yra galimybė įrengti atskirus inžinerinius tinklus. Ta aplinkybė, jog iš fotonuotraukų matyti, jog prie namo galima privažiuoti iš skirtingų namo pusių, neįrodo, jog techniškai, nepažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų, yra įmanoma įsirengti atskirą įėjimą į gyvenamojo namo dalį. Jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų, jog yra galimybė lygiomis dalimis padalyti šalims priklausantį gyvenamąjį būstą, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Taigi, darytina išvada, kad egzistuoja objektyvios – techninės priežastys, kurios trukdo padalyti gyvenamojo namo dalį natūra tarp sutuoktinių. Pastato – degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), taip pat nėra galimybių padalyti natūra dėl toliau nurodomų priežasčių. Kaip paaiškino pačios šalys teismo posėdžio metu, minėtą pastatą šalys įsigijo, turėdamos tikslą, jog atsakovas vykdytų automobilių remonto veiklą. Šiuo metu automobilių remonto veikla minėtame objekte užsiima šalių sūnus. Taigi, natūra padalyti tarp šalių minėtą turtą taip, jog abi šalys galėtų juo nevaržomai naudotis ir disponuoti, įvertinus ir tą aplinkybę, jog minėtu pastatu naudojasi šalių sūnus, nėra galimybės. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad turto padalijimas natūra lygiomis dalimis neįmanomas dėl subjektyvaus kriterijaus, tai yra konfliktiškų šalių tarpusavio santykių. Iš ieškovės paaiškinimų bei liudytojos A. U. parodymų nustatyta, kad šalys tarpusavyje konfliktuoja, atsakovas ne vieną kartą yra pavartojęs fizinį smurtą prieš ieškovę. A., kur šalys išvyko dirbti ir gyventi, ieškovės teigimu, atsakovas išvarė ieškovę iš namų, todėl šiuo metu ieškovė nuomojasi valstybės suteiktą butą. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir įtempti, šalims nepavyksta bendradarbiauti ir rasti kompromiso, todėl turto padalijimas natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas panašaus pobūdžio konfliktams, sudaryti neįmanomas sąlygas priimti sprendimus dėl turto valdymo, disponavimo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas netaikė turto padalijimo natūra būdo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimo atsakovui nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį namo su 1/2 dalimi inžinerinių statinių – kiemo statinių, o ieškovei – pastatą – degalinę bei 6 000 EUR kompensaciją iš atsakovo. Tokį reikalavimą apeliaciniame skunde atsakovas motyvuoja savo sveikatos būkle bei finansine padėtimi. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog atsakovui reikalinga gyvenamoji vieta Lietuvoje, jis realiai ketina grįžti į Lietuvą ir naudotis gyvenamojo namo dalimi, kadangi jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, užsienyje jis neturi darbo ir brangus gydymas. Atsakovas neteko vienos akies dėl (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) antroje akyje, ir atsakovas neturėdamas užsienyje artimųjų dėl savo sveikatos būklės negalės užsienyje tinkamai gydytis ir pragyventi. Tuo tarpu atsakovė keliolika metų sėkmingai gyvena užsienyje ir jau ketverius metus – kartu su užsieniečiu draugu airiu, todėl ji tik deklaratyviai nurodo, neva ketina gyventi Lietuvoje. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas ne vieną kartą keitė savo poziciją dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Iš pradžių teigė, jog tikslinga būtų turtą pasidalyti natūra lygiomis dalimis ir turtą parduoti, gautus pinigus pasidalyti. Vėliau tvirtino, jog jam reikalinga gyvenamoji patalpa Lietuvoje, kadangi ketina grįžti į Lietuvą gyventi. Apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovei nereikalingas gyvenamasis namas, kadangi ji su airių kilmės draugu gyvena užsienyje ketverius metus ir intereso grįžti gyventi į Lietuvą neturi, nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Priešingai, ieškovė bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu nuosekliai laikėsi savo pozicijos, jog ketina grįžti gyventi į Lietuvą, kadangi turi sveikatos problemų, nebeturi jėgų dirbti užsienyje, todėl jai reikalingas gyvenamasis plotas. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog dar ketina pagyventi A. ir užsidirbti pinigų. Atsakovas reikalavimą priteisti jam gyvenamąjį namą su kiemo statiniais taip pat grindžia savo sveikatos būkle. Nurodo, jog yra 40 procentų darbingumo, užsienyje neturi darbo, kadangi yra netekęs vienos akies dėl (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu yra sveikatos problemų su kita akimi, užsienyje nebegalės gydytis ir pragyventi. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas yra iš dalies darbingas, iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Tačiau, kaip matyti iš su apeliaciniu skundu pateiktų papildomų įrodymų, sveikatos problemos, susijusios su atsakovo akių sveikata, prasidėjo dar 2010 metais, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo sveikata yra priežastis, dėl kurios atsakovas ketina grįžti į Lietuvą, ir jam reikia priteisti gyvenamojo namo dalį. Apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas užsienyje neturi darbo, yra neatitinkantys tikrovės, kadangi iš ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktų papildomų įrodymų nustatyta, jog atsakovas Š. A. turi darbą, yra samdomas darbuotojas bendrovėje R. E. P. L., duomenų apie darbo sutarties nutraukimą nėra. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino teismui, jog užsienyje turi gyvenamąjį būstą, kurį suteikė Š. A. valdžios institucijos, moka nuomos mokestį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neturi rimtų ketinimų grįžti į Lietuvą, jo sveikatos problemos nelaikytinos priežastimi, dėl kurios jam turėtų būti priteista gyvenamojo namo dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovui priteista patalpa – degalinė yra netinkama gyventi, jai nesuteiktas adresas, pastatas yra ne gyvenamosios paskirties. Nors iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pastato – degalinės, kuri nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteista atsakovui, paskirtis nėra gyvenamoji ir jam nėra suteiktas adresas, tačiau iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog minėtas pastatas yra renovuotas, jame vykdoma automobilių remonto veikla, tačiau taip pat įrengtos ir gyvenamosios patalpos, yra šildymas bei vandentiekis. Taigi, teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su atsakovu, jog minėtame pastate nėra galimybių laikinai apsistoti. Šioje byloje įvertintina, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje. Be to, reikšminga aplinkybė yra ta, jog, kaip paaiškino pačios šalys, pastatu – degaline naudojasi šalių sūnus ir vykdo ūkinę komercinę veiklą. Ieškovės ir sūnaus santykiai taip pat yra konfliktiškai, kaip ir ieškovės ir atsakovo, o atsakovo ir sūnaus santykiai geri, todėl siekiant užtikrinti racionalų šalių naudojimąsi turtu bei siekiant išvengti konfliktinių situacijų, priimant sprendimus dėl turto naudojimo, valdymo ir disponavimo, proporcingesnis ir racionalesnis turto padalijimas pirmosios instancijos teismo nustatytu būdu, ieškovei priteisiant nuosavybės teise gyvenamojo namo 1/2 dalį su 1/2 dalimi inžinerinių statinių – kiemo statinių, o atsakovui priteisiant pastatą – degalinę bei 5 000 EUR kompensaciją. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių teisės normų, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria padalytas šalių santuokos metu įgytas turtas bei priteista kompensacija atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Kadangi ieškinys nebuvo patenkintas visiškai, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių turėjo būti paskirstytos proporcingai. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Patikslintu ieškiniu ieškovė reiškė reikalavimus nutraukti santuoką tarp ieškovės ir atsakovo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalyti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir ieškovei priteisti asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį gyvenamojo namo su 1/2 dalimi inžinerinių statinių – kiemo statinių, o atsakovui priteisti asmeninės nuosavybės teise pastatą – degalinę bei 1980 metų gamybos automobilį „M.“, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę B., o atsakovui – B.. Kaip matyti iš sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl santuokinių pavardžių, nekilnojamąjį turtą po santuokos nutraukimo padalijo ieškovės prašomu būdu. Nors ieškovė prašė transporto priemonę priteisti atsakovui, tačiau, kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, transporto priemonė yra asmeninis atsakovo turtas, todėl nedalytinas. Taigi, nors ieškinio reikalavimas dėl transporto priemonės priteisimo atsakovui nepatenkintas, bet iš esmės transporto priemonė liko atsakovo nuosavybė, kaip ir pageidavo ieškovė. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės kompensaciją atsakovui už jam tenkančią mažesnę turto dalį, negali būti vertinama kaip dalinis ieškinio patenkinimas, kadangi bylos nagrinėjimo metu ieškovė pati sutiko, jog iš jos būtų priteista kompensacija atsakovui, kadangi atsakovas ginčijo dalytino turto vertę. Taigi, ieškovės ieškinys iš esmės patenkintas visiškai.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškinys patenkintas visiškai, jog pagrįstai iš atsakovo priteistos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ir pagrįstumo ginčo nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 700 EUR atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų įkainių, todėl priteistinos iš atsakovo ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo A. B. ieškovei G. B. 700 EUR bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.