- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-07
- Bylos Nr.
- e2-181-984/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03398-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- M. M., G. S.-L.
- Advokatai
- Vydmantas Grigoravičius
- Kategorijos
- 2.6.11.2Vartojimo pirkimas–pardavimas
atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei S. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys – G. S.-L. ir M. M. dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2023 m. vasario 6 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-230206-00020 negaliojančiu; pripažinti 2023 m. vasario 6 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-230206-00015 negaliojančiu; pripažinti 2023 m. vasario 6 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-230206-00020 negaliojančiu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovui ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklauso pastato – gyvenamojo namo su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas) patalpos (butai ir rūsio patalpos). 2022 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė ieškovui statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSKR-01-220406-00034, atlikti Gyvenamojo namo kapitalinį remontą pagal projektuotojo P. Š. parengtą projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas, sujungiant 5 ir 6 butus į vieną turtinį vienetą, Nr. 20-04-ALU-TDP, 2020“. Statybos leidimas yra galiojantis. Statybos leidimo teisėtumas papildomai patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-543-1094/2024, pagal ieškovo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, A. L., projektuotojui P. Š., dėl Statybos leidimo panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti statybos padarinius.
3. Ieškovui vykdant statybos darbus pagal galiojantį Statybos leidimą, atsakovas atliko keletą Gyvenamojo namo patikrinimų vietoje ir surašė 2023 m. vasario 6 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-230206-00020, 2023 m. vasario 6 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-230206-00015 ir 2023 m. vasario 6 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-230206-00020. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2023 m. rugpjūčio 6 d.
Šalies argumentai
4. Ieškovo teigimu, atsakovas Savavališkos statybos aktą ir Privalomuosius nurodymus priėmė neteisingų duomenų pagrindu – nurodė, kad <„Atlikti darbai: šiaurinėje, rytinėje ir vakarienėje Pastato dalyje, kurioje yra vykdomi statinio statybos darbai pastato dalies plotis yra 10,323 m, dalies ilgis 6,89 m ir kintamas bendras pastato aukštis nuo 5,01 m (4,81+0,20) iki 9,19 m (8,993+0,20) (0,20 yra pastato cokolinė dalis). Projekte nurodyta, kad dalyje kurioje vykdomi statybos darbai, pastato dalies plotis 9,97 m (projekte pastato dalies plotis yra 11,95 m, o priestato 1,98 m, todėl 11,950-1,98=9,97), ilgis yra 7,71 m (tarp ašių B-C ilgis 6,91, ir iki pastato kampo yra 0,80 m, todėl 6,91+0,80=7,71), pastato aukštis kintamas nuo 3,561 m iki 8,755 m. Lyginant Projekto ir faktinius duomenis: Pastato dalies plotis yra padidėjęs 0,353 m, dalies ilgis sumažėjęs 0,82 m, aukštis iki kraigo padidėjęs 0,44 m, iki murloto padidėjęs 1,50 m. Taip pat prieduobė yra 6,21 m (4,138+2,073) ilgio ir 2,491 m aukščio, statybos projekto sprendiniuose nurodyta, kad prieduobė (atraminė sienutė) yra 4,47 m (1,65+2,82) ilgio, o aukštis necharakterizuojamas, todėl prieduobės ilgis skiriasi 1,74 m. Ir rytinėje dalyje Pastato stoge yra įrengti dviejų eilių stoglangiai: 10 vnt. velux tipo stoglangiai 1 ašyje pagal projektą ir 6 vnt. stoglangiai 2 ašyje pagal projektą ašyje“. Atsakovas Savavališkos statybos akte konstatavo, kad ieškovas, pažeisdamas esminius projekto sprendinius, vykdo ne Gyvenamojo namo kapitalinio remonto, o rekonstrukcijos statybos darbus.
5. Ieškovas, gavęs iš atsakovo Savavališkos statybos aktą ir Privalomuosius nurodymus, kreipėsi į geodezininką dėl Gyvenamojo namo matmenų įvertinimo bei palyginimo su projekte nurodytais namo matmenimis. Iš 2023 m. vasario 15 d. statinio geodezinės nuotraukos, kurioje raudona punktyrinė linija žymi projektinius išorės matmenis, o mėlyna linija žymi faktinius matmenis, matyti, kad visi, išskyrus vieną, Namo išorės matmenys neviršija numatytų projekte, tačiau atstumų skirtumas nėra didesnis nei 1 m, todėl pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalį, naujas statybą leidžiantis dokumentas Butų kapitaliniam remontui nebuvo ir nėra reikalingas.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Savavališkos statybos akte nurodė, kad pastato dalies plotis „iki murloto padidėjęs 1,50 m“. Žodžio „murlotas“ reikšmės atsakovas nėra paaiškinęs, teisės aktuose tokia sąvoka nerandama. Geodezininkas, vertinęs Namo matmenis ir parengęs 2023 m. vasario 15 d. statinio geodezinės nuotrauką, sprendė, kad „murlotu“ atsakovas galėjo įvardinti tašką, kuriame susijungia statinio išorinė siena su stogu. Jei iš tiesų tą vietą atsakovas įvardino „murlotu“, tokiu atveju, viena vertus, neaišku, nuo kur atsakovas matavo atstumą, antra, atstumas iki „murloto“ nėra padidėjęs iki 1,50 m, o grindys Name dar neįrengtos, kas turės įtakos matmenų pasikeitimui.
7. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad atraminė sienutė yra nesudėtingas statinys, nesavarankiškas, o tarnaujantis pagrindiniam daiktui, atraminės sienutės įrengimui teisės aktai nenumato prievolės gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tuo pačiu ieškovas paaiškina, kad prieduobės faktinis ilgis skiriasi nuo nurodyto projekto sprendiniuose dėl teisės aktų reikalavimų, t. y. dėl Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatų, reglamentuojančių laiptų pakopų aukštį. Be to, prieduobės (įėjimo į rūsį) remonto darbai nėra baigti, todėl teisiškai vertinti prieduobės (atraminės sienutės) matmenų atitikties teisės aktų reikalavimams ir projektiniams sprendiniams, atsakovas negalėjo. Ir kiti atsakovo vertinti statinio matmenys gali kisti dėl nebaigtų remonto darbų (pvz., dėl apšiltinimo, grindų įrengimo ir pan.).
8. Dviejų eilių stoglangių įrengimas numatytas Projekte, kuriam įgyvendinti išduotas Statybos leidimas, todėl Savavališkos statybos akte nepagrįstai šio sprendinio įgyvendinimas vertinamas kaip savavališka statyba. Atsakovas galimai buvo suklaidintas, kad dviejų eilių stoglangiai negalėjo būti įrengti, nes iš pradžių buvo nepritarta dviejų eilių stoglangiams, tačiau patikslinus Projekto sprendinius, Projekto sprendiniams pritarta ir jiems įgyvendinti išduotas Statybos leidimas.
Šalies argumentai
9. Ieškovo teigimu, butų kapitalinį remontą atliko nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, remontą vykdė pagal galiojantį Statybos leidimą ir vykdytiems remonto darbams ieškovui nebuvo reikalingas kitas statybą leidžiantis dokumentas, kadangi atlikti darbai nėra priskiriami rekonstrukcijai, o faktiniai statinio išorės matmenys atitinka esminius statinio projekto sprendinius (Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalis), todėl atsakovo parengtas Savavališkos statybos aktas, grindžiamas neteisingomis ir neaišku kaip nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
10. Savavališkos statybos aktas turi būti panaikintas ir dėl to, kad ieškovui nepateikti neatskiriama akto dalimi esantys priedai, t. y. dokumentai, kuriais turėtų būti grindžiamas akto turinys bei išvados. ieškovui nėra žinoma, kokie dokumentai yra sudedamoji Savavališkos statybos akto dalis, kadangi jie ieškovui nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
11. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamų sprendimų trūkumai yra esminiai, todėl ginčijami sprendimai (Savavališkos statybos aktas ir Privalomieji nurodymai) negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Kadangi skundžiamas Savavališkos statybos aktas bei Privalomieji nurodymai priimti pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, tokie aktai naikintini.
12. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo matavimais, 2023 m. vasario 15 d. pasitelkęs geodezininką G. Z. atliko Gyvenamojo namo išorės matmenų matavimus ir sudarė Statinio geodezinę nuotrauką. Šiais matavimais nustatyta, kad faktiniai kapitaliai remontuojamo Gyvenamojo namo matmenys yra tokie: plotis – matuojant šiaurinę pusę: 12,63 m (3,11 m+8,16 m+1,36 m); pietinę pusę: 12,6 m (3,10 m+8,08 m+1,42 m); ilgis – matuojant vakarinę pusę: 14,97 m (4,57 m+5,32 m+5,08 m), rytinę pusę: 14,89 m (0,46 m+8,55 m+5,88 m); aukštis 4 – 9,19 m (112,94 m5 -103,75 m).
13. Atsakovas (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime prašo ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad lyginant patikrinimo metu nustatytus parametrus su projekte nurodytais, tai pastato dalies plotis skiriasi per 1,816 m, pastato dalies ilgis skiriasi per 0,142 m, o pastato aukštis skiriasi nuo 0,081 m ir 0,227 m.
14. Patikrinimo metu nustatyta, kad priestatas yra 1,962 m ilgio, 2,880 m pločio ir 5,65 kv. m., o projekto sprendiniuose nurodyta, kad priestato ilgis yra 2,72 m plotis 1,98 m ir 3,84 kv. m. Lyginant priestato faktinius matavimus su projekte nurodytais tai priestato ilgis skiriasi 0,758 m, plotis – 0,90 ir ploto skirtumas yra 1,81 kv. m. Taip pat vertinant turimus duomenis (lyginant faktinius duomenis su projekte nurodytais), skiriasi priestato vieta.
15. Patikrinimo metu nustatyta, kad prieduobė (atraminė sienutė) yra 6,21 m (4,138+2,073) ilgio ir 2,491 m aukščio, statybos projekto sprendiniuose nurodyta, kad prieduobė (atraminė sienutė) yra 4,47 m (1,65+2,82) ilgio, o aukštis necharakterizuojamas (nenurodomas). Todėl lyginant prieduobės (atraminės sienutės) parametrus nustatyta, kad ilgis skiriasi 1,74 m skirtumu.
16. 2022 m. vasario 14 d. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius nepritarė dviejų eilių stoglangiams. Statybos projekto sprendiniuose nurodyta, kad numatoma įrengti 8 vnt. stoglangių viena eile (1 ašyje 5 vnt. stoglangių, o 2 ašyje 3 vnt.). Patikrinimo metu nustatyta ir drono fotofiksacijoje užfiksuota, kad yra įrengti 6 vnt. stoglangių ir 4 suformuotos angos stoglangiams, t. y. 1 ašyje yra įrengiama 7 vnt. stoglangių dviem eilėmis, o 2 ašyje suformuotos 3 angos stoglangiams viena eile (iš viso 10 vnt.). Lyginant statybos projekto sprendinius su faktinėmis aplinkybėmis, skiriasi stoglangių įrengimo sprendiniai, nes įrengiami stoglangiai 1 ašyje dviem eilėm ir bendroje sumoje 2 vnt. įrengta per daug.
20. Patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skiriančios tarpbutinės sienos (pertvaros) yra išgriautos. Pirmojo aukšto išorinės sienos yra uždengtos plėvele iš vidaus. Statybos projekte (39 psl.) yra numatyta, kad pastato laikančiosios sienos yra negriaunamos, tačiau 2 ašyje pastato siena yra demontuota. Patikrinimo metu nustatyta, kad yra naujai suformuota patalpa iš FIBO blokelių, kurios plotas yra 4,84 kv. m., naujai įrengta g/b siena, laiptų stabilumui, iš klojinių naujai suformuoti laiptai, patekimui į antrą aukštą. Statybos projekte (39 psl.) yra numatyta, kad naujai suformuotos patalpos plotas yra 4,53 kv. m., nėra numatytos g/b sienos. Prie pastato (pirmojo aukšto) yra naujai įrengtas priestatas, kuris yra 5,65 kv. m. Statybos projekto (39 psl.) sprendiniuose nurodyta, kad priestatas numatytas 3,84 kv. m.
18. Mansardiniame pastato aukšte yra įregistruotas butas (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad butas yra padalintas, įrengiant FIBO blokelių mūro sieną ir užsandarinus praėjimus (suformuotos dvi atskiros patalpos). Vidaus pertvaros mansardos aukšte yra išgriautos, paliktos tik išorinės sienos. Tame pačiame mansardos aukšte yra suformuota 29,55 kv. m. medinių konstrukcijų antresolė (pusaukštis, aukšto nesudaranti patalpos dalis). Bendras, suformuotos mansardos aukšto aukštis yra kintamas nuo 3,04 m iki 5,37 m. Antresolės principinė schema yra pateikta 6 pav. Statybos projekto (40 psl.) sprendiniuose nėra numatytos antresolės, patalpoje (mansardoje), kiti (projekte numatyti) darbai dar nėra atlikti.
17. Inspekcijos 2023 m. vasario 7 d, siųstu raštu Nr. 2D-2268 ieškovui buvo įteikti Savavališkos statybos akto, Privalomojo nurodymo ir Privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statybos darbų elektroninių dokumentų nuorašai. 2023 m. vasario 23 d. patikrinimo metu nustatyta, kad statytojas po Savavališkos statybos akto surašymo toliau vykdė statybos darbus, tai patvirtina ir tai, kad yra pilnai įrengta stogo danga ir sumontuoti stogo apskardinimai, pastato dalyje yra sumontuoti visi langai bei statytojas nėra apsaugojęs statybvietės ir aplinkos, nes pilna statybinių atliekų, statybvietė dalinai aptverta.
18. Atsižvelgiant į nurodytus Patikrinimo akte užfiksuotus faktinius duomenis, kuriais nustatyti Pastato ilgio, pločio, aukščio ir vietos žemės sklype pasikeitimai po ieškovo atliktų statybos darbų, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad nustatyti statybos darbai buvo atlikti pažeidžiant esminius Projekto, kuriam išduotas Statybos leidimas, sprendinius, Inspekcija pagrįstai nustatė ir Savavališkos statybos akte užfiksavo savavališkos statybos faktą.
19. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo argumentus, kad visi, išskyrus vieną Namo išorės matmenys neviršija numatytų Projekte nurodo, kad ieškovo pateikiamoje Geodezinėje nuotraukoje raudona punktyrine linija pažymėti Pastato parametrai neatitinka Projekto Architektūrinės dalies sprendinių.
20. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo argumentus dėl neaiškios murloto savokos nurodo, kad murlotas reiškia viršutinius sienos rąstus, į kuriuos remiasi gegnės. Šiuo atveju Inspekcija, atlikusi statinio matavimus nuo nulinės altitudės iki murloto, nustatė, kad Pastato aukštis, lyginant su Projekte numatytais sprendiniais, padidėjęs iki murloto 1,50 m.
21. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo argumentus, kad atraminė sienutė yra nesudėtingas statinys, nesavarankiškas, o tarnaujantis pagrindiniam daiktui, ir atraminės sienutės įrengimui teisės aktai nenumato prievolės gauti statybą leidžiantį dokumentą nurodė, kad pagal Inspekcijos užfiksuotus parametrus ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės, 3.2 punkto nuostatomis, Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje numatytu reglamentavimu, Statytojo žemės sklype įrengta atraminė sienelė yra laikytina neypatingosios kategorijos statiniu. O vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi ir 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais naujo neypatingojo statinio statybai ir rekonstravimui visais atvejais yra privalomas statybos projektas ir statybą leidžiantis dokumentas. Statytojui pastačius 2,491 m aukščio atraminę sienelę, šių darbų atlikimui buvo būtinas gauti statybą leidžiantis dokumentas. Šiuo atveju Statybos leidimas buvo išduotas būtent Pastato kapitaliniam remontui, o Projekte buvo numatyta atraminės sienelės, kuri yra 4,47 m (1,65+2,82) ilgio statyba (Architektūrinės dalies 39 lapas.), tačiau ne neypatingojo statinio – atraminės sienelės nauja statyba. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, laikytini nepagrįstais ieškovo teiginiai, kad pastatytai atraminei sienelei nebuvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas. Tuo tarpu Inspekcija, nustačiusi, kad Projekte, kuriam įgyvendinti išduotas Statybos leidimas, nebuvo numatyta neypatingojo statinio – atraminės sienelės (6,21 m ilgio ir 2,491 m aukščio) statyba, pagrįstai konstatavo savavališkos statybos faktą.
22. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo argumentus dėl teisėtai įrengtų dviejų stoglangių eilių nurodė, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos išreiškė griežtą poziciją dėl galimybės įrengti dvi stoglangių eiles Pastate, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovas atitinkamai atsižvelgęs į Projekto derinimo metu pateiktas pastabas, pakartotinai teikdamas prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodė, kad Projektas pakoreguotas projektuojant būtent vieną stoglangių eilę ir būtent tokių darbų atlikimą numato Projekto sprendiniai įtvirtinti Architektūrinės dalies 42-43 lapuose, todėl Inspekcija pagrįstai Savavališkos statybos akte nustatė savavališkos statybos faktą dėl dviejų eilių stoglangių įrengimo Pastate.
23. Ieškovas nenurodė nei vieno ginčijamų sprendimų priėmimą sąlygojusių procedūrinių pažeidimų, taip pat nepateikė argumentų dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytų administracinių sprendimų turiniui keliamų reikalavimų pažeidimų, todėl ieškovo dėstomos aplinkybės dėl to, kad ieškovui buvo nusiųstas susipažinti byloje ginčijamas Savavališkos statybos aktas be priedų, negali būti pagrindu panaikinti nurodytus administracinius aktus.
24. Ieškovas dublike nurodo, kad atsakovo išvados apie savavališką statybą paremtos jo paties neteisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovas ieškinyje pateikė argumentus, jog kai iki 1 m keičiami statinio ar jo dalių išorės matmenys, neturi būti gaunamas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo visiškai kitus, neaišku iš kur paimtus matmenis, nurodydamas, jog nukrypimai yra viršijantys leidžiamą 1 m nuokrypį. Savavališkos statybos akte ir atsiliepime nurodomų duomenų skirtumas yra kardinalus. Ieškovas ginčija Savavališkos statybos aktą, o atsakovas atsiliepime į ieškinį remiasi kitais, neaišku iš kur paimtais, statinio ir projekto duomenimis, kas sudaro situaciją, kad ieškovas nežino nuo ko gintis. Pagal Projektą ir Projekto techninių klaidų ištaisymo aktą, pastato dalies (plačiausioje vietoje – su priestatais a1 ir a2-a3, kurių kontūras projekte sutapatintas) plotis yra 11,95 m, pastato ilgis yra 15,58 m, o pastato aukštis yra 9,21 m. Pagal iki Savavališko statybos akto ir Privalomųjų nurodymų priėmimo faktiškai atliktus Butų kapitalinio remonto darbus pastato dalies plotis yra 12,63 m, pastato dalies ilgis yra 14,97 m, o pastato aukštis yra 9,19 m, kas reiškia, kad yra 0,68 m pločio, -0,61 m ilgio ir -0,02 m aukščio nukrypimas nuo Projekte pateiktų matmenų. Vykdant darbus statinio išorės matmenys nesutapo su nurodytais Projekte, tačiau nukrypimai iki 1 m nuo Projekte pateiktų matmenų yra leidžiami teisės aktais, dėl ko Butų kapitalinis remontas, net esant matmenų nukrypimams iki 1 m, negali būti kvalifikuojamas kaip rekonstrukcija (Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalis).
25. Dėl namo išmatavimų ir murloto, pakartoja ieškinyje nurodytas aplinkybes.
26. Dėl prieduobės faktinio ilgio pakartoja ieškinyje nurodytas aplinkybes.
27. Dėl dviejų eilių stoglangių nurodė, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, 2022 m. kovo 9 d. nurodė, kad „galimas siūlomų stoglangių įrengimas juos maskuojant“. Atsižvelgiant į tai, 2022 m. kovo 18 d. pakartotinai teikiant Projektą statybos leidimo gavimui, Projekte buvo nurodyta, kad „Projektuojamas pastatas yra kieme, iš gatvės jo nesimato, tūris ir planinė struktūra nekeičiama, dvi eiles stoglangių numatoma uždengti maskuojančiomis stogo spalvos žaliuzėmis, kurios nedarys įtakos vientisai architektūrinei kompozicijai“ ir tai atitinkamai buvo atspindėta Projekte pateikiant du galimus variantus (Architektūrinės dalies 41-45 lapai). Atsakovo atsiliepime į ieškinį išreikštas pirminis Kultūros paveldo departamento nepritarimas neturi teisinės reikšmės Projektui ir Statybos leidimui, kadangi vėliau Projektui buvo gautas pritarimas.
28. Dėl procedūrinių reikalavimų pažeidimo pakartojo tuos pačius argumentus.
29. Atsakovas triplike nurodė, kad atlikus pakartotinį patikrinimą nustatė, kad pastato dalies plotis yra padidėjęs 0,353 m, dalies ilgis sumažėjęs 0,82 m, aukštis iki kraigo padidėjęs 0,44 m, iki murloto padidėjęs 1,50 m. Prieduobė yra 6,21 m (4,138+2,073) ilgio ir 2,491 m aukščio, statybos projekto sprendiniuose nurodyta, kad prieduobė (atraminė sienutė) yra 4,47 m (1,65+2,82) ilgio, o aukštis necharakterizuojamas, todėl prieduobės ilgis skiriasi 1,74 m.
30. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius nepritarė dviejų eilių stoglangiams.
31. Inspekcija ginčo pastato patikrinimą vietoje statybų eigoje atliko ne vieną kartą, todėl atsiliepime buvo nurodyti pirminio patikrinimo duomenys, užfiksuoti Inspekcijos 2022 m. lapkričio 15 d. surašytame faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-2325, o Savavališkos statybos akte nurodomi pažeidimai, kurie fiksuoti atlikus pakartotinį patikrinimą vietoje, ir tai nurodyta Inspekcijos 2023 m. sausio 26 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte (kontrolinį klausimyną) Nr. BIPA-00-230126-00003.
32. Ieškovo dublike pateikti argumentai dėl neesminių pastato parametrų nukrypimų nuo projekto, nepaneigia Inspekcijos patikrinimo aktuose ir Savavališkos statybos akte nurodytų faktinių aplinkybių, kad ieškovas turėdamas statybą leidžiantį dokumentą, pažeidžiant esminius projekto sprendinius vykdė savavališką statybą. Inspekcijos Savavališkos statybos aktas ir Privalomieji nurodymai ieškovui surašyti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.
36. Bylos nagrinėjimo metu šalys kartu, tačiau pasitelkdamos savo specialistus, pakartotinai atliko Gyvenamojo namo matavimus, bei teismui teikė rašytinius įrodymus, paaiškinimus, ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vaizdo įrašą.
37. Ieškovas rašytinėje baigiamojoje kalboje nurodė, kad šalys, pasinaudodamos bylą nagrinėjančio teismo pasiūlymu, 2024 m. spalio 16 d. dalyvaujant ieškovo ir atsakovo atstovams pakartotinai atliko Gyvenamojo namo išorės matavimus. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad kuri nors šalis matavimus atliko netinkamomis priemonėmis, ar kurios nors šalies 2024 m. spalio 16 d. atliktų matavimų rezultatai iš esmės neteisingi, kadangi skirtumai tarp abiejų šalių matavimų rezultatų minimalūs. Atsižvelgiant į tai, pareziumuotina, kad jie iš esmės yra teisingi ir jais turi būti vadovaujamasi.
33. Ieškovas pateikė atsakovo nurodytų ir bylos nagrinėjimo metu surinktų nebaigto kapitaliai remontuoti Gyvenamojo namo išorės matmenų palyginimus (dėl kurių tarp šalių nebuvo ginčo):
Gyvenamojo mano išorės matmuo Savavališkos statybos akte VTPSI atsiliepime į ieškinį 2024-10-16 VTPSI specialistų matavimų duomenys 2024-10-16 Matininko matavimų duomenys plotis 10,323 m (dalies)? 8,916 m (7,697+1,219) (dalies)? 12,505 m (Š pusė) ir 12,520 m (P pusė) 12,560 m (Š pusė) ir 12,540 m (P pusė) ilgis 6,89 m (dalies)? 6,912 m (naudoti ir vertinti vidaus matmenys) (dalies)? 14,945 m (R pusė) ir 15,050 m (V pusė) 14,820 m (R pusė) ir 14,940 m (V pusė) aukštis nuo 5,01 m (4,81+0,20) iki 9,19 m (8,993+0,20) nuo 3,48 m iki 8,982 m 9,10 m 9,18 m
iš kurių matyti, kad Savavališkos statybos akte pateikiami visiškai tikrovės neatankantys duomenys apie kapitaliai remontuojamo Gyvenamojo namo išorės matmenis. Savavališkos statybos akte nurodyti matmenys skiriasi nuo visų kitų byloje pateiktų, net ir paties atsakovo pateiktų, duomenų apie Gyvenamojo namo išorės matmenis. Atsakovo atstovė 2024 m. spalio 24 d. teismo posėdžio metu taip pat pripažino šiuos duomenų skirtumus, tačiau skirtumus mėgino grįsti prielaida, neva, po duomenų nurodomų Savavališkos statybos akte, fiksavimo galėjo būti vykdomi statybos darbai ir dėl to duomenys kito. Tačiau ši prielaida visiškai neteisinga ir nepagrįsta, kadangi nei vieno patikrinimo, atsakovo vykdyto po Savavališko statybos akto sudarymo, metu nefiksuota, kad yra vykdomi ar buvo vykdomi Gyvenamojo namo statybos darbai.
34. Byloje nustačius faktą, kad Savavališkos statybos aktas yra pagrįstas tikrovės neatitinkančiais duomenimis (faktais) – neteisingai ir tikrovės neatitinkančiais Gyvenamojo namo išorės matmenimis, konstatuotina, kad šis administracinis aktas prieštarauja Viešo administravimo įstatymo imperatyvioms 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnis 1 dalies 1, 3 punktai, 2 dalis).
35. Gyvenamojo pastato projektinis (Projekto sprendinys) aukštis kito Inspekcijos inicijuotos civilinės bylos Nr. e2-543-1094/2024 nagrinėjimo metu, projektuotojui teisės aktais nustatyta tvarka atlikus Projekto techninės klaidos ištaisymą ir yra šiuo metu galiojantis aukščio sprendinys – 9,21 m. Sprendinio teisingumas ir teisėtumas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-543-1094/2024, kuris šios bylos šalims taip pat turi ir prejudicinę galią.
36. Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalis įtvirtina leidžiamą toleranciją nukrypimams nuo esminių statinio projekto sprendinių. Ši Statybos įstatymo nuostata ir visos kitos šio įstatymo bei kitų teisės aktų, reguliuojančių statybos teisnius santykius, normos nenustato tolerancijos išimčių nei vienai iš įstatymu reguliuojamų statybos rūšių, ir tokiai statybos rūšiai kaip kapitalinis remontas. Todėl šiuo atveju nėra jokių teisinių prielaidų aiškinti ir taikyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies nuostatas siaurinamai, išimtinai tik kažkuriai konkrečiai statybos rūšiai.
37. Bylos nagrinėjimo metu, betarpiškai, atsakovo atstovei nuotolinio teismo posėdžio metu prisijungus prie Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos duomenų „Infostatyba“ ir savo ekranu pasidalijus su teismo posėdyje dalyvaujančiais asmenimis, nustatyta, kad ieškovas turėjo teisę įrengti dvi stoglangių eiles.
38. Bylos nagrinėjimo metu, projekte esančios klaidos dėl prieduobės buvo ištaisytos.
39. Atsakovas rašytinėje baigiamojoje kalboje pakartojo Gyvenamojo namo nustatytus išmatavimus ir pirmiau nurodytus argumentus.
40. Taip pat nurodo, kad Inspekcija su ieškovo atstovais 2024 m. spalio 16 d. pakartotinai atliko ginčo Pastato patikrinimą vietoje ir surašė 2024 m. spalio 21 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1507. Įvertinus byloje ieškovo ir atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų visumą ir ją grafiškai atvaizdavus brėžinyje, t. y. Pastato išorės matmenis užfiksuotus Projekte, geodezinėse nuotraukose ir patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad Pastato išorės matmenys neatitinka kapitalinio remonto projekto sprendinių: Dėl perstatyto priestato a11/m į vakarų pusę padidėjo 0,7 metro pastato plotis; 0,46 metro atstumu į pastato vidų nuo pašalintos konstrukcijos įrengta nauja laikanti konstrukcija (siena), tuo pakeičiant Pastato išorės matmenis ties ašimi 2-2; padidėjo Pastato išorės matmenys ties 2-2 ašimi į rytų pusę iki 0,11 metro. Ieškovas byloje neginčija fakto, kad atlikti statybos darbai neatitinka Projekto, kuriam išduotas Statybos leidimas, sprendinių, todėl Inspekcija pagrįstai ir teisėtai Privalomuoju nurodymu Ieškovą įpareigojo išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis taip kad atitiktų Projekto, kuriam išduotas Statybos leidimas, sprendinius, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. keičiant esminius statinio projekto sprendinius yra būtina ne tik parengti naujos laidos projektą, bet ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.
41. Ieškovas rašytinėse replikose papildomai nurodo, kad atsakovas neteisingai ir nepagrįstai nebaigtą kapitaliai remontuoti Gyvenamąjį namą matuoja atskiromis dalimis, jas įvardindamas „priestatais“, ir statybos teisėtumo vertinimui naudoja būtent šių atskirų dalių, o ne viso Gyvenamojo namo išorės matmenis. Pagal Projekto sprendinius Gyvenamais namas yra vientisas, todėl ir turi būti vertinami jo viso išorės matmenys, o ne atskiros jo dalies, ir tuo labiau tokios dalies matmenų pagrindu sprendžiama apie nukrypimus nuo Projekto sprendinių.
42. Papildomai nurodo, kad šiuo metu yra pakeistas Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalis, numatant, kad nukrypimai nuo projekto galimi jau net iki 2 m.
43. Atsakovas rašytinių replikų nepateikė.
44. Bylos nagrinėjimo metu, šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.
45. Trečiasis asmuo M. M. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad yra ilgametis (duomenys neskelbtini) gyventojas. Ginčo pastato konstrukcijos buvo keičiamos dėl nusidėvėjimo. Namas buvo avarinis. Po kapitalinio remonto užstatymo plotas pamažės, o ne padidės. Laikoma, kad vykdoma pastato rekonstrukcija, kai pastato išmatavimai keičiasi 10 proc., o šiuo atveju taip nėra.
46. Liudytojas P. Š. (architektas) nurodė, kad projektavo ginčo pastatą. Iš abiejų pusių dar turėtų padidėti pastato ilgis ir plotis apie 30 cm. Šiuo atveju specialieji architektūros ir paveldosaugos reikalavimai nebuvo išduodami, nes jie neprivalomi pagal Statybos įstatymo 2 straipsnį. Objektas nėra kultūros paveldas. Stoglangiai nėra laikytini esminiu projekto sprendiniu. Dviejų eilių stoglangiams pritarė „kultūros paveldas“. Projekte „architektūrinė dalis“ pastato matmenys buvo nurodyti jau su apšiltinimu.
Teismas konstatuoja:
47. Byloje nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis . Kitos patalpos, esančios gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims. 2020 m. balandžio mėn. buvo parengtas „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas, sujungiant 5 ir 6 butus į vieną turtinį vienetą, Nr. 20-04-ALU-TDP, 2020, pagal kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. balandžio 6 d. išdavė ieškovui statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSKR-01-220406-00034, atlikti būtų kapitalinį remontą.
50. Ieškovo teigimu, Savavališkos statybos aktas ir jo pagrindu priimti Privalomieji nurodymai yra neteisėti ir naikintini, nes atsakovo specialistai neteisingai nustatė gyvenamojo namo išorės matmenis, neteisingai įvertino gyvenamojo namo išorės matmenų neatitikimo projektui apimtis, nepagrįstai vertino projekto sprendinius dėl įėjimo į gyvenamojo namo rūsį laiptų ir jų konstrukcinių elementų kaip esminius projekto sprendinius, nepagrįstai teigia, kad projekte nenumatyta ir statybos leidimas neapima ieškovo teisės įrengti namo stoglangių dvejomis eilėmis, be to, Savavališkos statybos aktas neatitinka viešojo administravimo subjekto priimamiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų. Ieškovas remiasi Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 punktu, numatančiu iki 1 metro galimą paklaidą atliekant statybos darbus, kuris, pasak ieškovo, taikomas visoms statybų rūšims, taip pat atliekant ir statinio kapitalinį remontą.
51. Atsakovas atsikirsdamas į šiuos argumentus nurodo, kad tiek iki Savavališkos statybos akto surašymo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Statybos leidimo pagrindu vykdyti Pastato statybos darbai neatitiko kapitalinio remonto Projekto sprendinių. Atsakovas viso proceso metu laikosi nuoseklios pozicijos, kad ieškovo atliekami statybos darbai laikytini rekonstrukcija, o ne kapitaliniu remontu.
52. Taigi, tarp šalių iš esmės yra kilęs ginčas dėl Gyvenamojo namo išorės matmenų atliekant kapitalinio remonto darbus; leistinų nukrypimų dydžio; įėjimo į gyvenamojo namo rūsį konstrukcinių elementų leistinumo, dviejų eilių stoglangių leistinumo ir Savavališkos statybos akto ir nurodymų neatitikimo reikalavimų administraciniams aktams ir jų priėmimo procedūrinių pažeidimų.
Dėl atliktų statybos darbų pobūdžio
53. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 punktu statyba – tai veikla, kurios tikslas pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ IV skyriaus nuostatas, yra išskiriamos šios statinio statybos rūšys: 1) naujo statinio statyba; 2) statinio rekonstravimas; 3) statinio remontas: 3.1) statinio kapitalinis remontas; 3.2) statinio paprastasis remontas; 4) statinio griovimas (7 punktas).
54. Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje pateikta statinio kapitalinio remonto sąvoka, nurodant, kad tai yra statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Šio straipsnio 72 dalyje nurodyta, kad statinio rekonstravimas – tai statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).
55. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2023 m. liepos 28 d.) 9 punkte numatyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.
56. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2023 m. liepos 28 d.) 10 punkte nurodyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.
57. Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodyta, kad laikančioji konstrukcija – tai konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą.
58. Remiantis kasacinio teismo praktika, Statybos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtų statinio kapitalinio remonto ir statinio rekonstravimo sąvokų turinio analizė atskleidžia, kad šias sąvokas sieja vienas elementas – statinio laikančiųjų konstrukcijų pakeitimas, o kitas elementas – statinio išorės matmenų pakeitimas – šias sąvokas skiria. Kadangi statinio išorės matmenų pakeitimas būdingas tik statinio rekonstravimo sąvokai, pagal pastarąjį bruožą statinio kapitalinis remontas atribojamas nuo statinio rekonstravimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-1075/2022, 24 punktas).
59. Taigi, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, atriboti šias statybos rūšis galima pagal tai, ar yra keičiamos statinio laikančios konstrukcijos, kartu pakeičiant bet kuriuos statinio išorės matmenis.
60. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-543-1094/2024, atmetė ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams P. Š., A. L., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 6 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSKR-01-220406-00034 (atlikti ginčo pastato kapitalinį remontą) panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti statybos padarinius, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, S. K., G. S.-L., M. M., J. P., J. V. P. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gegužės 14 d. proceso dalyviams neskundus priimto sprendimo. Byloje buvo iš esmės kilęs ginčas dėl pastato aukščio pasikeitimo, Inspekcijai laikant, kad Statybos leidime neteisingai nurodyta statybos rūšis, nes faktiškai suprojektuota pastato rekonstrukcija. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nepasisako iki pastato kapitalinio remonto buvusių šio pastato matmenų, kadangi byloje dėl to tarp šalių nėra ginčo. Tarp šalių kilęs ginčas dėl kapitalinio remonto metu atliktų nukrypimų nuo statybos leidime numatytų sprendinių.
61. Pagal 2020 m. balandžio mėn. parengtą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas, sujungiant 5 ir 6 butus į vieną turtinį vienetą, Nr. 20-04-ALU-TDP, 2020“ projektą, numatytas ginčo gyvenamojo namo plotis – 11,95 m., ilgis – 15,58 m., aukštis – 9,21 m (po projekto techninės klaidos ištaisymo).
62. 2023 m. vasario 6 d. savavališkos statybos akte nurodyta, kad pastato dalies plotis yra 10,323 m; ilgis 6,89 m ir kintamas bendras pastato aukštis nuo 5,01 m (4,81+0,20) iki 9,19 m (8,993+0,20) (0,20 yra pastato cokolinė dalis). Taip pat prieduobė yra 6,21 m (4,138+2,073) ilgio ir 2,491 m aukščio, statybos projekto sprendiniuose nurodyta, kad prieduobė (atraminė sienutė) yra 4,47 m (1,65+2,82) ilgio, o aukštis necharakterizuojamas, todėl prieduobės ilgis skiriasi 1,74 m. Ir rytinėje dalyje pastato stoge yra įrengti dviejų eilių stoglangiai: 10 vnt. velux tipo stoglangiai 1 ašyje pagal projektą ir 6 vnt. stoglangiai 2 ašyje pagal projektą ašyje“.
63. Ieškovas nesutikdamas su savavališkos statybos akte nurodytais namo parametrais, 2023 m. vasario 15 d. atliko Gyvenamojo namo išorės matavimus, kuriais nustatyta, kad faktiniai remontuojamo Gyvenamojo namo plotis – matuojant šiaurinę pusę – 12,63 m (3,11 m+8,16 m+1,36 m); pietinę pusę – 12,6 m (3,10 m+8,08 m+1,42 m); ilgis, matuojant vakarinę pusę – 14,97 m (4,57 m+5,32 m+5,08 m), rytinę pusę: 14,89 m (0,46 m+8,55 m+5,88 m); aukštis – 9,19 m (112,94 m5 -103,75 m). Atsakovas nesutiko su šiais matavimais.
64. Ieškovo teigimu, atsakovo Savavališkos statybos akte ir atsiliepime nurodyti duomenys skirtingi. Ieškovui nesutinkant su atsakovo nurodytais pastato išmatavimais, ir teismui pasiūlius šalims namo išmatavimus atlikti kartu, Inspekcija su ieškovo atstovais 2024 m. spalio 16 d. atliko ginčo pastato patikrinimą vietoje ir surašė Inspekcijos 2024 m. spalio 21 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1507, bei pateikė filmuotą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Ieškovas pateikė šių duomenų suvestinę, kurios atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo. Šalys taip pat sutiko su viena kitos 2024 m spalio 16 d. atliktų matavimų nedideliais nukrypimais. Įvertinus žemiau nurodytus suvestinės duomenis:
Gyvenamojo mano išorės matmuo Savavališkos statybos akte VTPSI atsiliepime į ieškinį 2024-10-16 VTPSI specialistų matavimų duomenys 2024-10-16 Matininko matavimų duomenys plotis 10,323 m (dalies)? 8,916 m (7,697+1,219) (dalies)? 12,505 m (Š pusė) ir 12,520 m (P pusė) 12,560 m (Š pusė) ir 12,540 m (P pusė) ilgis 6,89 m (dalies)? 6,912 m (naudoti ir vertinti vidaus matmenys) (dalies)? 14,945 m (R pusė) ir 15,050 m (V pusė) 14,820 m (R pusė) ir 14,940 m (V pusė) aukštis nuo 5,01 m (4,81+0,20) iki 9,19 m (8,993+0,20) nuo 3,48 m iki 8,982 m 9,10 m 9,18 m
matyti, kad tiek savavališkos statybos akte, tiek atsiliepime į ieškinį atsakovo nurodyti duomenys ženkliai skiriasi nuo 2024 m. spalio 16 d. šalių atliktų matavimų. Tuo tarpu, kaip teisingai nurodo ieškovas, byloje nėra duomenų, kad po savavališkos statybos akto surašymo, ieškovas toliau vykdė laikančiųjų konstrukcijų statybos darbus.
65. Ieškovas pripažįsta, kad pastato išmatavimai skiriasi nuo statybos leidime nurodytų sprendinių, tačiau laiko, kad neturi būti gaunamas naujas statybą leidžiantis dokumentas, kai iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), kai iki 1 m keičiami (didėja arba mažėja) statinio ar jo dalių išorės matmenys, kai keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar jų išdėstymas statinio viduje ir nesikeičia statinio kategorija (Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalis). Ieškovas taip pat pažymi, kad šiuo metu galiojanti Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies redakcija numato net 2 metrų galimas paklaidas, ir tiek galiojusioje, tiek galiojančioje šio straipsnio redakcijoje nėra išskiriama statybos rūšis, todėl pirmiau nurodytos paklaidos galioja ir kapitalinio remonto atveju.
66. Atsakovas nesutinka su šiais argumentais motyvuodamas tuo, kad galima paklaida gali būti iki 20 cm, tačiau ne iki 1 metro, nes tokiu atveju tai būtų jau kita statybos darbų rūšis, vadinama statinio rekonstravimu.
67. Teismas, pažymi, kad STR 1.05.01:2017 79 punkto nuostatos, leidžiančios statinio išorės matmenų nukrypimus iki 0,2 m., nebegalioja nuo 2022 m. gegužės 1 d. Tačiau teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog šiuo atveju nukrypimai nuo statybos leidimo kapitaliniam remontui negalimi, nes pertvarkant statinio laikančiąsias konstrukcijas statinio kapitalinio remonto darbais, statinio išorės matmenys dėl laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo (pakeitimo) negali pakisti, kadangi pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalį, tai sąlygotų darbų priskyrimą kitai statybos rūšiai, t. y., statinio rekonstravimui.
68. Teismas taip pat atmeta ieškovo argumentus, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies nuostatos dėl galimų nukrypimų galioja visoms statybos rūšims, nes toks aiškinimas prieštarautų Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje pateiktai statinio kapitalinio remonto sąvokai (kuri nebuvo keičiama), kuri numato kapitalinio remonto tikslą – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Nebuvo keičiamos ir 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 punkto nuostatos, numatančios statinio kapitalinio remonto tikslą – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan., taip pat išaiškinant, kokiais atvejais laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, t. y., kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis, todėl ieškovas nepagrįstai laiko, jog Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies nuostatos, numatančios galimas paklaidas, galioja ir kapitalinio remonto atveju.
69. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu liudytojas P. Š. (architektas) patvirtino aplinkybę, kad ginčo namo projekte ir gaunant statybos leidimą visi pastato išmatavimai jau buvo numatyti su apšiltinimo medžiagomis, o tai reiškia, jog ir pats ieškovas, siekdamas gauti statybos leidimą kapitaliniam remontui žinojo ir suprato, jog pastato parametrai negali kisti, tačiau statybos eigoje, nors ir ne ženkliai, juos pakeitė, kaip pats nurodo, užbaigus kapitalinio remonto statybos darbus, šie nukrypimai būtų iki 1 metro. Nustačius, kad po pastato kapitalinio statybos darbų atlikimo keičiasi pastato laikančiųjų konstrukcijų išmatavimai, negalima laikyti, jog statybos darbai atitinka kapitalinio remonto sąvoką ir pakeičiant pastato matmenis, atlikti teisėtai.
Dėl gyvenamojo namo aukščio
70. Byloje nustatyta, kad tarp šalių taip pat yra kilęs ginčas dėl padidėjusio pastato aukščio. Atsakovas Savavališkos statybos akte nurodė, kad pastato aukštis iki kraigo padidėjęs 0,44 m, iki murloto padidėjęs 1,50 m.
71. Kapitalinio remonto projekto Bendrieji statinio rodikliai nurodyta (po klaidų ištaisymo akto), kad esamas pastato aukštis 8,61 m, o po remonto numatomas 9,21 m pastato aukštis.
72. Pagal 2024 m. spalio 16 d. ieškovo matavimus, pastato aukštis nuo žemės paviršiaus 9,105 m, o pagal atsakovo matavimus – 9,18 m.
73. Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-543-1094/2024, pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, A. L., projektuotojui P. Š., dėl 2022 m. balandžio 6 d. išduoto Statybos leidimo panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti statybos padarinius, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, S. K., G. S.-L., M. M., J. P., J. V. P., priėmė 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė. Minėtoje byloje tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl gyvenamojo namo aukščio padidėjimo ir Inspekcija laikėsi pozicijos, kad projektas parengtas ne tai statybos rūšiai ir Statybos leidimas išduotas neteisėtai. Tačiau teismas, įvertinęs byloje įrodymų visetą konstatavo, jog pastato aukštis padidėjo dėl stogo dangos keitimo ir jos apšiltinimo; šie Projekto sprendiniai atitinka kapitalinio remonto darbus, todėl Statytojui teisėtai išduotas Statybos leidimas. Minėtas sprendimas apeliacine tvarka apskustas nebuvo ir įsiteisėjo 2024 m. gegužės 14 d.
74. Taigi, gyvenamojo pastato projektinis (Projekto sprendinys) aukštis kito Inspekcijos inicijuotos civilinės bylos Nr. e2-543-1094/2024 nagrinėjimo metu, projektuotojui atlikus Projekto techninės klaidos ištaisymą ir yra šiuo metu galiojantis aukščio sprendinys – 9,21 m. Kaip teisingai nurodo ieškovas, Sprendinio teisingumas ir teisėtumas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-543-1094/2024. Pagal 2024 m. spalio 16 d. atsakovo matavimus pastato aukštis skiriasi nuo projektinės dokumentacijos tik 2 cm, todėl atsižvelgiant į priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-543-1094/2024, ir pagal atsakovą nustatytą tik 2 cm aukščio sumažėjimą, taip pat į tai, kad iš pateiktų ieškovo ir atsakovo matavimų matyti, kad šie matavimai matuojant net ir specialistams šiek tiek gali skirtis, teismas laiko, kad šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, kad kapitaliai remontuotas stogas neatitinka projektinių sprendinių.
Dėl įėjimo į Gyvenamojo namo rūsį laiptų ir jų konstrukcinių elementų įgyvendinimo
76. Ieškovo teigimu atraminė sienutė yra nesudėtingas statinys, nesavarankiškas, o tarnaujantis pagrindiniam daiktui, todėl atraminės sienutės įrengimui teisės aktai nenumato prievolės gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nurodo, kad prieduobės faktinis ilgis skiriasi nuo nurodyto projekto sprendiniuose dėl teisės aktų reikalavimų, t. y. dėl Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatų, reglamentuojančių laiptų pakopų aukštį. Be to, prieduobės (įėjimo į rūsį) remonto darbai nėra baigti, todėl teisiškai vertinti prieduobės (atraminės sienutės) matmenų atitikties teisės aktų reikalavimams ir projektiniams sprendiniams atsakovas negalėjo.
77. Tuo tarpu, atsakovas, atsikirsdamas į šiuos argumentus nurodo, kad projekte, kuriam įgyvendinti išduotas Statybos leidimas, nebuvo numatyta neypatingojo statinio – atraminės sienelės (6,21 m ilgio ir 2,491 m aukščio) statyba, todėl pagrįstai buvo konstatuotas savavališkos statybos faktas dėl šios sienutės.
78. Byloje nustatyta, kad ieškovo gyvenamojo namo kapitalinio remonto projekte yra numatyta 4,47 m ilgio prieduobė (atraminė sienutė). Atsakovo teigimu, ši sienutė yra 6,21 m ilgio ir 2,491 m aukščio. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas šių matmenų neginčijo. Atraminė sienutė nėra ginčo pastato laikančiosios konstrukcijos, tačiau kapitalinio remonto leidime, jos parametrai nurodyti kiti, o projektas atliktas ir leidimas išduotas ne atskiroms pastato dalims remontuoti, o viso pastato kapitaliniam remontui atlikti, nekeičiant pastato parametrų.
79. Vertinant, ar ieškovas galėjo nukrypti nuo kapitalinio remonto sprendinių šioje dalyje, būtina įvertinti kokios kategorijos inžineriniam statiniui ši sienutė priklauso.
80. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir STR 1.01.03:2017, redakcija, galiojusi savavališkos statybos nustatymo metu) 3 lentelės 3.2 punktą, pirmos grupės nesudėtingosios kategorijos inžinerinio statinio kategorijai priskirtina atraminė sienelė, kurios aukštis ,,? 0,2 iki ? 1 m“. Antros grupės nesudėtingosios kategorijos inžineriniu statiniu laikytina atraminė sienelė, kurios aukštis ,,> 1 iki ? 2 m“. Ginčo statinys – prieduobė (atraminė sienutė) yra 2,491 m aukščio, todėl ji laikytina neypatinguoju statiniu, kurio statybai pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį ir 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus yra privalomas statybos projektas ir statybą leidžiantis dokumentas. Todėl šuo atveju teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad atsakovas dėl šios dalies pagrįstai ieškovui surašė Savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą, kuriuo ieškovas įpareigotas išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statybos Projekte nenumatytas konstrukcijas ir elementus, taip kad atitiktų Projekto kuriam išduotas Statybos leidimas sprendinius.
81. Teismas atmeta ieškovo argumentus, kad prieduobės faktinis ilgis gali skirtis nuo nurodyto projekto sprendiniuose dėl Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatų, reglamentuojančių laiptų pakopų aukštį, kadangi dar rengiant kapitalinio remonto projektą turėjo būti atsižvelgta į šias nuostatas, o ne vykdant statybos darbus kapitalinio remonto leidimo pagrindu.
Dėl dviejų eilių stoglangių
82. Byloje tarp šalių kilęs ginčas ir dviejų stoglangių eilių. Atsakovas byloje įrodinėja aplinkybę, kad Kultūros paveldo departamentas nebuvo suderinęs leidimo ieškovui įrengti dviejų stoglangių eilių. Tuo tarpu, ieškovas teigia, kad pakartotinai pateikus projektą statybos leidimo išdavimui, toks leidimas buvo išduotas ir teismas sutinka su šiais ieškovo argumentais.
83. Byloje nustatyta, kad ieškovas du kartus kreipėsi dėl statybos leidimo išdavimo. 2022 m. sausio 26 d. su prašymu Nr. SRA-100-220126-03757 išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikė projektą, kuris buvo tikrinamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir 2022 m. vasario 10 d. projekto tikrinimo rezultatu Nr. CPR-220210-22703 nepritarta pateikto patikrinti projekto sprendiniams dėl dviejų eilių stoglangių, kadangi pagal Kultūros vertybių registrą, pastatas patenka į Vilniaus miesto istorinės dalies, (duomenys neskelbtini) teritoriją, kuriai nustatytas architektūrinis, kraštovaizdžio, urbanistinis vertingųjų savybių pobūdis, ir suprojektuoti dviejų eilių tipo stoglangiai nėra būdingi šiai teritorijai. Po šio nepritarimo projekto vadovė S. K. 2022 m. vasario 18 d. pateikė prašymą pritarti projektui nurodydama, kad dviejų eilių stoglangiai yra įrengti objektuose, kurie yra įtraukti į Kultūros paveldo registrą ir jiems nėra būdingi tokie sprendimai, prašant leisti įrengti dviejų eilių stoglangius ginčo name, nes pastatas nėra įtrauktas į kultūros paveldo registrą, jis yra kieme, nuo (duomenys neskelbtini) jį užstoja aukštesnis pastatas; toks sprendimas gatvės išklotinės vertingosioms savybėms įtakos neturės, o stoglangiai bus uždengti stogo dangos spalvos maskuojančiomis žaliuzėmis. Po šio prašymo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2022 m. kovo 9 d. nurodė, kad galimas siūlomų stoglangių įrengimas juos maskuojant. Pakartotinai su prašymu pateiktas projektas 2022 m. kovo 23 d. buvo pateiktas tikrinimui KPD (CP-01-220323-05712), ir 2022 m. kovo 31 d. patikrinimo rezultatu (CPR-220331-37261), buvo pritarta projektui, kuriam Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. balandžio 6 d. išdavė Statybos leidimą.
84. Iš į bylą pateikto projekto matyti, kad architektūrinėje dalyje numatyti du galimi alternatyvūs Gyvenamo namo stoglangių įrengimo sprendiniai. Projekto tekstiniuose sprendiniuose yra numatyta galimybė įrengti dvi eiles stoglangių, nustatant, kad projektuojamas pastatas yra kieme, iš gatvės jo nesimato, tūris ir planinė struktūra nekeičiama, dvi eiles stoglangių numatoma uždengti maskuojančiomis stogo spalvos žaliuzėmis, kurios nedarys įtakos vientisai architektūrinei kompozicijai (Projekto Architektūrinės dalies 41 lapas).
85. Atsakovui ginčijant šias faktines aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu atsakovas prisijungęs prie „Infostatyba“ tinklapio demonstravo šio projekto sprendinius ir pritarimus, iš kurių buvo matyti, kad Kultūros paveldo departamentas pritarė dviejų stoglangių eilei, todėl atsakovas negali vėlesniu Kultūros paveldo departamento raštu įrodinėti buvus priešingoms aplinkybėms, nei šiuo metu egzistuoja pritarimas ir dviejų eilių stoglangių suderinimas „Infostatyba“ tinklapyje, todėl teismas atmeta atsakovo argumentus, kad dviejų eilių stoglangių įrengimas pastate pažeidžia esminius Projekto sprendinius.
Dėl savavališkos statybos akto neatitikimo viešojo administravimo subjekto priimamiems administraciniams aktams
86. Ieškovo teigimu, Savavališkos statybos aktas ir jo pagrindu sudaryti Privalomieji nurodymai neatitinka Viešo administravimo įstatymo imperatyvių reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui ir tai yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį visa apimtimi. Ieškovui, kaip asmeniui, kurio atžvilgiu yra priimti byloje ginčijami administraciniai aktai, sukeliantys tiesiogines teisines pasekmes, pateikti ne pilnos apimties, t. y. be juose nurodytų priedų, o būtent: Savavališkos statybos akte nurodyti priedai ieškovu pateikti nebuvo. Savavališkos statybos akto priedai pateikti tik vykdant ieškovo dublike išdėstytą reikalavimą dėl šių dokumentų išreikalavimo iš atsakovo.
87. Atsakovo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog skundžiami atsakovo priimti administraciniai aktai turėtų būti panaikinti bent vienu ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, nes ieškovas neįrodė, kad jie priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir nenurodė, kokiems statybą ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojantiems teisės aktams, ieškovo nuomone, minėti administraciniai aktai prieštarauja bei juos pažeidžia. Be to, ieškovas neįrodė, kad atsakovas negalėjo ir neturėjo teisės priimti skundžiamų aktų, kaip ir neįrodė, jog priimant juos buvo pažeistos jų priėmimo procedūros.
88. Teismas pažymi, kad atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos yra viešojo administravimo subjektas, todėl jo veiklai yra taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo normos. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra nurodyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Tokie reikalavimai administraciniam aktui reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.
89. Privalomojo nurodymo, kaip administracinio sprendimo, teisėtumo klausimas sprendžiamas taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnį, pagal kurį skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.
90. Administraciniam sprendimui taikomi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Šio straipsnio 5 ir 6 punktuose numatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai. Ši teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020; 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021).
91. Nagrinėjamu atveju, teismas pripažino, kad ginčo pastato ilgis mažesnis nei projekte (baigus statybą jis padidės tik 30 cm ir nepasieks projekte nurodytų sprendinių, o plotis neatitinka (viršija), kapitalinio remonto leidime nurodytus sprendinius ir iki 1 metro paklaida šioje dalyje nėra galima, tačiau Savavališkos statybos akte nurodyti visiškai neteisingi šių nukrypimų išmatavimai.
92. Teismas taip pat pripažino, kad ginčo pastato aukštis (po techninės klaidos ištaisymo) ir dvi eiles stoglangių atitinka kapitalinio remonto leidime nurodytus sprendinius, todėl Savavališkos statybos akte jie nurodyti nepagrįstai.
93. Teismas laikė, kad dėl prieduobės (atraminės sienutės) ieškovui pagrįstai surašytas Savavališkos statybos aktas ir Privalomasis nurodymas.
94. Savavališkos statybos aktas ir Privalomasis nurodymas yra vieningi aktai, kuriuose nustačius matavimų klaidas, ir kad jų tam tikros dalys surašytos nepagrįstai, teismas laiko, kad Savavališkos statybos aktas ir jo pagrindu surašyti Privalomieji nurodymai neatitinka Viešo administravimo įstatymo imperatyvių reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui ir tai yra teisinis pagrindas panaikinti juos (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5, 6dalys, Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis).
95. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, 2023 m. vasario 6 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-230206-00020, 2023 m. vasario 6 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-230206-00015, 2023 m. vasario 6 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-230206-00020, pripažintini negaliojančiais.
96. Kiti neaptarti šalių argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
97. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
98. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas visiškai. Ieškovo atstovas pateikė teismui įrodymus, kad byloje patyrė iš viso 13 612,68 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 98 straipsnio 1 dalis), prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų kiekį, teismo posėdžių laiką, taip pat į tai, jog nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijų maksimalaus dydžio ir byloje patenkinus ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinas 13 612,68 Eur teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
99. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 321 Eur žyminį mokestį bei 54 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris buvo patenkintas iš dalies. Ieškinį patenkinus visiškai, o prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistinas 321 Eur žyminis mokestis už ieškinį, ir pusė žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; iš viso 348 Eur (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
100. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 251,87 Eur ir viršija minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7714-984/2023 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas
nutaria:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti 2023 m. vasario 6 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-230206-00020 negaliojančiu.
Pripažinti 2023 m. vasario 6 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-230206-00015 negaliojančiu.
Pripažinti 2023 m. vasario 6 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-230206-00020 negaliojančiu.
Priteisti iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 288600210) 13 960,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti ieškovui A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 288600210) valstybei 251,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7714-984/2023 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.