Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Simonai Narbutytei,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Karolinai Astai Mažeikienei, atsakovui A. L. atstovaujamam advokato Vydmanto Grigoravičiaus, atsakovui P. Š.,

mišriame viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams P. Š., A. L., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 6 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSKR-01-220406-00034 panikinimo ir įpareigojimo pašalinti statybos padarinius, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, S. K., G. S.-L., M. M., J. P., J. V. P.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 6 d. išduoto leidimo Nr. LSKR-01-220406-00034 atlikti statinio (-ių) kapitalinį remontą galiojimą (toliau – ir statybos leidimas); 2) leisti atsakovui A. L. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3) atsakovui A. L. 2 punkte nurodytų veiksmų neatlikus, įpareigoti atsakovą A. L. per 3 mėnesius nuo 2 punkte nurodyto termino pabaigos, kaltų asmenų, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, P. Š. lėšomis nugriauti/išardyti pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 6 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSKR-01-220406-00034 atlikti statinio (-ių) kapitalinį remontą atliktus darbus ir sutvarkyti statybvietę.

2. Ieškinyje nurodo, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. balandžio 6 d. išdavė statybos leidimą, kuriuo suteikė teisę statytojui A. L. (toliau – ir Statytojas) nesuformuotame valstybiniame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojo P. Š. (toliau – ir Projektuotojas) parengtą projektą ,,Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas, sujungiant 5 ir 6 butus į vieną turtinį vienetą“, Nr. 20-04-ALU-TDP (toliau – Projektas): atlikti statinio – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas), kapitalinį remontą. Vadovaujantis statybos leidimo duomenimis, statybos darbai numatyti atlikti atskirose gyvenamojo namo patalpose: 5 bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis gyvenamoji (butų) (gyvenamosios paskirties patalpos) ir 6 bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis gyvenamoji (butų) (gyvenamosios paskirties patalpos); Statybos leidime nurodoma, kad būsima paskirtis atlikus kapitalinio remonto darbus – gyvenamoji (butų) (gyvenamosios paskirties patalpos), būsimas pavadinimas – butas. Ieškovė, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atliko patikrinimą dėl Statytojui išduoto Statybos leidimo teisėtumo. 2023 m. sausio 10 d. surašytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. SLD-00-230110-00002. Versijos Nr. 3. (toliau – Patikrinimo aktas), kurio patikrinimo išvadose nurodyta, kad Statybos leidimas išduotas neteisėtai. Nagrinėjamu atveju Patikrinimo akte užfiksuoti šie pažeidimai: Statybos leidime neteisingai nurodyta statybos rūšis (Patikrinimo akto 3.2 punktas); statinio projekto sudėtis neatitinka teisės aktų reikalavimų (Patikrinimo akto 2.7 punktas); Statytojas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) numatytų reikalavimų statytojo teisei įgyvendinti (Patikrinimo akto 1.4 punktas); Statytojas su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepateikė visų būtinų dokumentų (Patikrinimo akto 1.5 punktas); išduodant Statybos leidimą pažeisti Gyvenamojo namo bendraturčių interesai (Patikrinimo akto 3.4 punktas); nepateikti visi Statybos įstatyme nurodyti privalomi statinio projekto rengimo dokumentai – nepateikti projektiniai pasiūlymai (Patikrinimo akto 2.1 punktas); visuomenės informavimo apie parengtus projektinius pasiūlymus ir pritarimo projektiniams pasiūlymams procedūros neatitinka Statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“) nuostatų – neatlikta visuomenės informavimo apie parengtus projektinius pasiūlymus procedūra (Patikrinimo akto 2.4 p.). Pateikiami argumentai pagrindžiantys, kad nebuvo patenkinti būtini reikalavimai teisėtam statybos leidimo išdavimui:

2.1. Ieškovė, atlikusi Statybos leidimo teisėtumo patikrinimą nustatė, kad Projekte, pagal kurį išduotas Statybos leidimas, neteisingai nurodyta statinio statybos rūšis (pažeidimas užfiksuotas Patikrinimo akto 3.2 punktas), t. y. faktiškai suprojektuoti rekonstravimo darbai, nors Projekte ir Statybos leidime šie statybos darbai įvardinti kaip kapitalinis remontas. Projekte pateiktuose Gyvenamąjį namą apibrėžiančiuose rodikliuose (Projekto B dalis 22 lapas) nurodytas esamas iki projektuojamų darbų atlikimo nurodytas aukštis neatitinka Gyvenamojo namo 1980 m. gruodžio 5 d. Nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos byloje (toliau – ir Inventorizacijos byla) užfiksuotų ir Statybos leidimo metu galiojusių kadastro duomenų, nes esamas pastato aukštis virš žemės lygio turėtų būti nurodytas 5,60 m. Vadovaujantis anksčiau minėtais Projekte nurodytais projektiniais rodikliais – Projektuojamas Gyvenamojo namo aukštis yra 9,50 m., t. y. ženkliai viršija esamą Gyvenamojo namo kadastro duomenyse nurytą bendrą (7,50 m) ir Gyvenamojo namo aukštį virš žemės lygio (5,60 m), tiek ir nepagrįstai Projekto rodikliuose nurodytą Gyvenamojo namo tariamai esamą 7,88 m aukštį. Šiuo atveju parengto Projekto sprendiniai neatitinka anksčiau minėto Statybos įstatyme ir STR 1.01.08:2002 reglamentuoto kapitalinio remonto tikslo, pagal kurį perstatomos statinio laikančiosios konstrukcijos, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Nagrinėjamu atveju pagal Projektą numatant gyvenamojo namo išorės matmenis (aukštį) keisti iki 9,50 m, projektuojamo statinio statybos rūšis yra ne statinio kapitalinis remontas, o statinio rekonstravimas. Atitinkamai turėjo būti reiškiamas prašymas išduoti statybos leidimą ne statinio kapitaliniam remontui, o statinio rekonstravimui.

2.2. Nėra pagrįstai nurodyta, kokiais duomenimis vadovaujantis nustatyta ir Projekto B dalies bendrosiose rodikliuose nurodyta, kad esamas pastato aukštis yra 7,88 m, akivaizdu, kad Projektas parengtas nesivadovaujant aktualiais Gyvenamojo namo kadastro duomenimis. Projekte nurodyti sprendiniai turi būti pagrįsti detaliais Projekte nurodytais skaičiavimais, tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju, nors Projekte lingvistiškai ir yra nurodyta, kad Gyvenamojo namo aukštis pasikeis nuo 7,88 m iki 9,05 m dėl įrengiamos termoizoliacijos, tačiau šiuos duomenis detalizuojančių ir paaiškinančių sprendinių, nurodant detalius skaičiavimus Projekte, nėra pateikta.

2.3. Žemės sklypas, kuriame yra rekonstruojamas gyvenamasis namas, nuosavybės teise priklauso keliems bendrasavininkams, todėl atsakovas A. L., siekdamas įgyvendinti Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 punkte numatytą statytojo teisę atlikti Gyvenamojo namo rekonstravimą, privalėjo gauti visų žemės sklypo bendrasavininkų – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, G. S.-L., J. P. ir J. V. P. sutikimus statybų vykdymui. Kadangi šiuo atveju nurodyto pobūdžio sutikimai Statytojui pateikti nebuvo, Patikrinimo akto 1.4 p. pagrįstai nurodyta, kad Statytojas neatitiko Statybos įstatyme numatytų reikalavimų Statytojo teisei įgyvendinti. Gyvenamasis namas yra daugiabutis, kuriame yra registruoti 4 butai: unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – nuosavybės teise priklauso Statytojui: unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)– nuosavybės teise priklauso E. M. ir A. M., unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) – nuosavybės teise priklauso G. S.-L. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis anksčiau nurodytomis Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 7 p. nuostatomis, Statytojas, siekdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą rekonstravimui atlikti, kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą privalėjo pateikti nurodytų butų savininkų – A. M., E. M. ir G. S.-L. protokolinio sprendimo, kuriame būtų išreikštas pritarimas atlikti Gyvenamojo namo rekonstravimo darbus, kopiją.

2.4. Neatlikus visuomenės informavimo apie rengiamą Gyvenamojo namo rekonstravimą procedūros, o iš to sekė ir tai, kad rengiant Projektą nebuvo pateikti visi privalomi statinio projekto rengimo dokumentai – STR ,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti projektiniai pasiūlymai, tokiu būdu Statybos leidimas išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 punkto ir STR ,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7, 60 punktų nuostatas. Ieškovė prašo taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas.

2.5. Dėl kaltų asmenų nustatymo pastebėtina, kad Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalis nurodo, kad jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu turi atlikti veiksmus, nurodytus 1, 2, 3 ir 4 punktuose. Tenkinus ieškinį ir panaikinus statybos leidimą bei taikant teisinius padarinius pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudaro pagrindą šalinti neteisėtos statybos padarinius. Tuo atveju, jei būtų nustatyti kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo. Kaltė dėl statybos, vykdomos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tenka Statytojui, Projektuotojui, parengusiam statinio projektą, ir institucijai, išdavusiai tokį dokumentą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo atmesti ieškovės ieškinio dalis, kurios yra pareikštos atsakovei. Nurodo pagrindinius atsiliepimo argumentus:

3.1. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vertindama projektą ir su juo statytojo teikiamus kitus dokumentus, buvo suklaidinta. Atitinkamai, dėl atsakovės esminio suklaidinimo galėjo būti išduotas netinkamas statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi pagrindą teigti, kad statytojo pateiktas projektas buvo pakankamai išsamus, atitiko esminius STR 1.04.04:2017 reikalavimus, kurie keliami projektavimo dokumentams, t. y. techninį darbo projektą sudarė tiek bendroji, tiek architektūrinė dalis, projekte pateikti brėžiniai su matmenimis ir kita būtina informacija. Kita vertus, tikėtina, kad statinio parametrų pasikeitimas nedetalizuotas ir nepateikti labai tikslūs skaičiavimai būtent dėl to, kad statytojas (projektuotas) pasirinko rengti ir teikti būtent statinio kapitalinio remonto projektą, o ne statinio rekonstravimo projektą.

3.2. Projekte nurodytas esamas pastato aukštis buvo deklaruotas projektuotojo, o atsakovei nebuvo žinomas tikrasis faktinis statinio aukštis, taip pat aplinkybė, jog projekte yra nuslėptas Nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos byloje, kuri sudaryta 1980 m. gruodžio 5 d., nurodytas gyvenamojo namo aukštis. Atsakovei nėra žinoma ir tai, kodėl projektuotojas projekte nurodė (nuslėpė) faktinius ir (ar) inventorizacinius duomenis, kodėl atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo teikiami neteisingi (netikslūs) duomenys apie esamus statinio matmenis. Laikant, kad inventorizacijos byloje tikrasis (esamas) statinio aukštis yra 7,50 m, projekto sprendinys padidinant statinio aukštį iki 9,05 m turėjo suponuoti rekonstravimo, o ne paprastojo ar kapitalinio remonto projekto parengimą ir teikimą atsakovei.

3.3. Kadangi šiuo atveju statinio projektas buvo teikiamas ir atsakovės vertinamas kaip kapitalinio remonto projektas (ne rekonstravimo projektas), atsakovė papildomai nereikalavo iš projektuotojo ar statytojo pateikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčių rašytinio sutikimo. Statinio kapitalinio remonto darbams toks rašytinis žemės sklypo bendraturčių sutikimas nėra privalomas. Vietoje to, atsakovei buvo pateikti remontuojamo statinio bendraturčių balsavimo raštu biuleteniai, kaip tai nustato SĮ 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas, kuriuose buvo pritarta projekto sprendiniams ir šių darbų faktiniam įgyvendinimui (darbų atlikimui). Šiuos biuletenius (sutikimus) pasirašė būtent ieškovės paminėti tretieji asmenys – A. M., E. M. ir G. S.-L. Be to, šiuo atveju neegzistuoja jokios realios aplinkybės, susijusios su trečiųjų asmenų teisių ir interesų pažeidimais dėl statytojo vykdytų statybų. Minėta, kad gyvenamojo namo bendraturčiai iš esmės yra pritarę statyboms, todėl šių asmenų teisių pažeidimas iš esmės yra tik formalus.

3.4. Nagrinėjamu atveju statytojas visuomenės informavimo apie parengtus projektinius pasiūlymus procedūros neatliko, t. y. savivaldybės administracijos direktoriui nepateikė parengtų planuojamo atlikti gyvenamojo namo rekonstravimo projektinių pasiūlymų ir prašymo apie tai informuoti visuomenę, o atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija tokių dokumentų papildomai iš statytojo nereikalavo taip pat dėl tos pačios priežasties, t. y. dėl to kad statinio projektas buvo teikiamas ir vertinamas, kaip kapitalinio remonto projektas (ne rekonstravimo projektas). Pažymėtina, kad pagal STR1.04.04:2017 60 punktą ir 4 priedą daugiabučio gyvenamojo namo kapitalinis remontas nepatenka į visuomenei svarbių statinių sąrašą ir neturi būti rengiami projektiniai pasiūlymai bei atliekamos projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros.

3.5. Atsakovė papildomų dokumentų, kurie nurodyti ieškinyje iš statytojo (projektuotojo) nereikalavo ir netikrino būtent dėl to, kad projektas atsakovei buvo pateiktas ir, atitinkamai, vertinamas kaip kapitalinio remonto projektas. Minėtos aplinkybės pagrindžia ir tai, kad atsakovės darbuotojai buvo suklaidinti projektą pateikusių asmenų dėl projekto ir faktinių statybos darbų rūšies. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vykdydama statybą leidžiančių dokumentų išdavimo funkciją, neturi pareigos tikrinti projekte pateiktų duomenų tikrumą, už kurių teisingumą (teisingų duomenų nurodymą) yra atsakingas statytojas, projektuotojas ir (ar) kiti asmenys, derinę projektą. Atsakovė tik patikrina, ar projekte nurodyti sprendiniai ir kiti rodikliai atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi ne tik pareigos, bet ir objektyvių galimybių tai padaryti, kadangi statybą leidžiančių dokumentų išdavimo terminai yra itin trumpi, juolab atsakovė su ribotais žmogiškaisiais ištekliais, remiantis viešai prieinama IS Infostatyba informacija, per metus vidutiniškai išduoda daugiau nei 2000 statybą leidžiančių dokumentų (8 per vieną darbo dieną). Taigi savivaldybės administracija tikrina tik esminius duomenis, tuo tarpu už projekto teisingumą atsako ne statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija, o projektuotojas. Todėl neteisingų, netinkamų, nepilnų rodiklių, sprendinių nurodymas projekte ir (ar) nepilnos, netinkamos dokumentacijos pateikimas (kas įvyko šiuo atveju) sudaro pagrindą spręsti ne dėl tikrinančiojo (atsakovės), bet dėl tokius duomenis pateikusio asmens veiksmų neteisėtumo ir atsakomybės. Prieš išduodama ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija patikrino pateiktą statinio projektą savo kompetencijos ribose tiek, kiek buvo reikalinga priimti sprendimui dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pažeidė kokius nors teisinius įpareigojimus, įskaitant pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai. projektuotojas, kuriam teisės aktai nustato pareigą užtikrinti, kad statinio projektas, kurio pagrindu vėliau yra atliekami statybos darbai, atitiktų teisės aktų reikalavimus, prisiėmė atsakomybę, kad projektas atitinka imperatyvias įstatymų nuostatas. Iš ieškinyje nurodytų pažeistų teisės aktų nuostatų matyti, kad šiuo atveju būtent statinio projektuotojas netinkamai atliko Statybos įstatyme nustatytas pareigas, t. y. parengė netinkamą, neatitinkantį įstatymų, kitų teisės aktų ir kitų dokumentų reikalavimų projektą.

4. Atsakovas A. L. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimo pagrindiniai argumentai:

4.1. Ieškinys grindžiamas teiginiu, kad Projekte ir Statybos leidime statybos darbai įvardinti kaip kapitalinis remontas, o, pasak ieškovės, Projekte suprojektuoti rekonstravimo darbai. Statybos įstatyme bei Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (toliau – STR „Statinio statybos rūšys“), reglamentuotos statinio statybos rūšys. Statybos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtų statinio kapitalinio remonto ir statinio rekonstravimo sąvokų turinio analizė atskleidžia, kad šias sąvokas sieja vienas elementas statinio laikančiųjų konstrukcijų pakeitimas, o kitas elementas – statinio išorės matmenų pakeitimas – šias sąvokas skiria. Kadangi statinio išorės matmenų pakeitimas būdingas tik statinio rekonstravimo sąvokai, pagal pastarąjį bruožą statinio kapitalinis remontas atribojamas nuo statinio rekonstravimo.

4.2. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad Projektas parengtas siekiant rekonstruoti statinį, t. t. perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Šią savo nuomonę ji grindžia išimtinai pastato aukščio matmenimis. Ieškovė ieškinyje nurodo neteisingą pastato aukštį bei neteisingai vertina stogo apšiltinimo sluoksnio įtaką pastato aukščiui, dėl ko ieškinys yra nepagristas. Tuo tarpu ieškovės pateikiamas Gyvenamojo namo aukštis 5,60 m reikštų, kad namas yra tiek be perdangų, tiek be stogo. Todėl ieškovės pateikti duomenys ir teiginiai apie neva pakeistą statinio aukštį yra klaidingi, todėl negali būti laikomi pagrindu tenkinti jos reikalavimus. Nagrinėjant bylos medžiagą ir peržiūrėjus Projektą, kuriam įgyvendinti gautas Statybos leidimas, buvo pastebėta keletas techninių klaidų, kurių ištaisymas nekeičia esminių Projekto sprendinių. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalimi ir STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 46 punktu – kai keičiant neesminius projekto sprendinius, darbo projekto sprendinių keitimus, papildymus ar taisymus atlieka techninį projektą parengęs projektuotojas, iki statybos užbaigimo procedūrų pradžios pakeisti techninį projektą neprivaloma, jei to nereikalauja statytojas – buvo pakeistas Projektas ištaisant technines klaidas Rengiant Projekto techninių klaidų ištaisymo aktą, atlikti šie taisymai: patikslintas esamo (iki Statybos leidimo išdavimo) pastato aukštis, panaikinti prieštaringi duomenys apie stogo storį prieš ir po remonto bei panaikinti prieštaringi duomenys apie projektuojamą stogo apšiltinimo sluoksnį. Visų šių klaidų ištaisymas, pakartotina, nekeičia esminių Projekto sprendinių. Projekto techninių klaidų ištaisymo aktas bus teikiamas statybos užbaigimo metu, kaip tai ir nustatyta normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Kaip minėta, Gyvenamojo namo aukštis iki kapitalinio remonto darbų buvo 8,61 m pagal patikslintą Projektą. Gyvenamojo namo aukštis po kapitalinio remonto darbų numatomas 9,21 m. Projektuojant pastato aukštis nuo 8,61 m iki 9,21 m padidėjo dėl 25 cm apšiltinimo sluoksnio: ieškovė akivaizdžiai neteisingai nustatė pastato aukštį, dėl ko pareiškė nepagrįstą ieškinį. Ieškovės ieškinyje yra prieštaravimas dėl pastato aukščio, nurodant, kad „pagal šiuos [Gyvenamojo namo 1980-12-05 Nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos bylos] duomenis Gyvenamojo namo aukštis virš žemės lygio yra 5,60 m. Viso Gyvenamojo namo aukštis pagal Gyvenamojo namo 1980-12-05 techninės inventorizacijos bylą - 7,50 m“. Nepaisant to, ji net neįvertino, kad bendram pastato aukščiui įtakos turi tiek perdangų storis, tiek stogo kraigo viršaus taškas. Visi Projekto sprendiniai atitinka kapitalinio ir (ar) paprastojo remonto darbus, todėl Statytojui pagrįstai ir teisėtai išduotas Statybos leidimas, kurio galiojimo panaikinimui nėra pagrindo. Projektuojamas pastato aukštis nuo 8,61 m iki 9,21 m padidėjo ne dėl rekonstravimo darbų, o dėl paprastojo remonto darbų – stogo apšiltinimo (STR Statinio statybos rūšys“ 12.8 punktas). Projekto techninių klaidų ištaisymo akte panaikinti prieštaringi duomenys apie stogo storį prieš ir po remonto bei panaikinti prieštaringi duomenys apie projektuojamą stogo 25 cm apšiltinimo sluoksnį pastato aukštis nepadidėja prie statinio aukščio pridėjus stogo apšiltinimo sluoksnio matmenį, kadangi stogas yra dvišlaitis, šlaito nuolydis 52°, taigi atstumas nuo projektuojamų sluoksnių apačios ties stogo kraigu iki stogo kraigo viršaus drauge su projektuojamų naujų stogo sluoksnių visuminiu storiu sudaro statųjį trikampį, kuriame atstumas nuo projektuojamų sluoksnių apačios ties stogo kraigu iki stogo kraigo viršaus yra stačiojo trikampio įžambinė, o projektuojamų naujų stogo sluoksnių visuminis storis yra šio trikampio statinis, ir kampas tarp jų yra lygus stogo nuolydžio kampui, t. y. 52°, ir kraigo aukščio padidėjimas – t. y. atstumas nuo projektuojamų sluoksnių ant kraigo apačios iki stogo kraigo viršaus yra lygus projektuojamų naujų stogo sluoksnių visuminio storio ir cos52° dalmeniui, t. y. 0,42 m / cos52° = 0,42 m / 0,616 = 0,68 m, o bendras atstumas nuo stogo kraigo apačios iki stogo kraigo viršaus (įskaičiavus esamą stogo konstrukciją ir naujus projektuojamus storius) yra (0,22 m + 0,42 m) / cos52° = 1,04 m.

4.3. Nagrinėjamu atveju teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateikti žemės sklypo savininkų sprendimą leisti kapitalinio remonto darbus patvirtinantys dokumentai, t. y. balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas bei butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuleteniai. Ieškovės neteisingą tiek Projekto, tiek situacijos vertinimą patvirtina netgi neteisingas žemės sklypo, kuriame yra Gyvenamasis namas, savininkų nustatymas. Ieškovė trečiaisiais asmenimis į nagrinėjamą bylą įtraukė G. S.-L., E. M., A. M., J. P. ir J. V. P., nurodydama šiuos asmenis kaip bendrasavininkus su atsakovu. Tačiau kaip patvirtino J. P., J. V. P. ir NŽT atsiliepimai į ieškinį, J. P. ir J. V. P. nėra žemės sklypo, kuriame yra Gyvenamasis namas, savininkai ir Projekto pagrindu atliekamas kapitalinis remontas nepažeidžia šių asmenų interesų.

4.4. Statybos leidimui gauti kartu su prašymu buvo pateikti visi Statytos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti ir privalomi pateikti dokumentai. Išdėstyti argumentai patvirtina, kad Atsakovas pagrįstai kreipėsi į Savivaldybę dėl Statybos leidimo išdavimo kapitalinio remonto darbams atlikti, o Savivaldybė pagrįstai ir teisėtai išdavė Statybos leidimą.

5. Atsakovas P. Š. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad ieškinyje klaidingai teigiama, kad pagal Projektą numatyti darbai laikytini rekonstrukcija. Projekte numatyti sprendiniai atitinka kapitalinio ir paprastojo remonto darbus, kaip tai numato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas bei Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622. Statinio – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), aukštis pagal 1980 m. gruodžio 5 d. Nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos bylos duomenis iki kapitalinio remonto darbų buvo 8,61 m nuo vidutinio žemės paviršiaus, o ne 5,60 m, kaip klaidingai teigiama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinyje. Pritariama atsakovo A. L. atsiliepimo argumentams.

6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrius per teismo nustatytą pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo teismo bylą spręsti savo nuožiūra. Nurodė, kad statybos leidimą išdavęs subjektas turėjo įvertinti, ar atsakovai A. L. ir P. Š. pateikė visus dokumentus, būtinus leidimui gauti, todėl ji yra atsakinga už išduoto leidimo teisėtumą.

7. Tretieji asmenys V. P. ir J. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad nepagrįstai yra įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, kadangi nėra žemės sklypo, kuriame yra ginčo objektas, bendrasavininkai.

8. Tretieji asmenys S. K., G. S.-L. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.

9. 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi pakeisti tretieji asmenys E. M. ir A. M. jų teisių perėmėju M. M..

10. Teismo teisėjos rezoliucija nuspręsta rengtis bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu.

11. Ieškovė per įstatymo nustatytą terminą pateikė dubliką, kuriuo palaiko ieškinio argumentus. Papildomai nurodo:

11.1. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2023-03-08 (toliau – 2023-03-08 išrašas) duomenimis, 2017-03-30 atliktas Gyvenamojo namo kadastro duomenų tikslinimas patikslinus butų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis. Iš šio 2023-03-08 išrašo duomenų matyti, kad Gyvenamojo namo aukštis nuo 1980-12-05 Gyvenamojo namo techninės inventorizacijos bylos parengimo nebuvo tikslintas, taigi tikslūs kadastro duomenys apie Gyvenamojo namo aukštį užfiksuoti Gyvenamojo namo 1980-12-05 Nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos byloje ir vėliau nebuvo keisti, taigi nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nuostatos, vadovaujantis kuriomis, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

11.2. Nagrinėjamu atveju statybos inspekcija bendrą pastato aukštį nustatė pagal Gyvenamojo namo Inventorizacijos bylos duomenis, tuo tarpu viso ginčo pastato aukštį atspindinti kadastro duomenų byla, kurioje būtų įvardintas šiuo metu Statytojo nurodomas 8,61 m ginčo pastato aukštis, nei su Statytojo 2022-03-18 prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. SRA-100-220318-10172 (toliau – Prašymas), nei kartu su dabar į bylą pateiktais prie atsiliepimo pridedamais rašytiniais įrodymais, nebuvo pateikta. Šiuo atveju statybos inspekcija, nustatydama bendrą ginčo pastato aukštį, neturėjo pagrindo nesivadovauti Gyvenamojo namo Inventorizacijos bylos duomenis, todėl laikytina, kad statybos inspekcijos nustatyti duomenys dėl ginčo pastato aukščio, buvusio Prašymo pateikimo metu, laikytini pagrįstais ir teisingais.

11.3. Statytojas remiasi Kadastro duomenų taisyklėmis, kurios nagrinėjamu atveju nėra aktualios, kadangi jos negaliojo Gyvenamojo namo Inventorizacijos bylos duomenų nustatymo metu, tačiau net ir be šių aplinkybių, Statytojo pozicija dėl to, kad Inspekcija, nustatydama ginčo pastato aukštį privalėjo papildomai skaičiuoti tarp aukštų esantį perdangų aukštį, nelaikytina pagrįsta. Šiuo atveju pažymėtina, kad vadovaujantis Kadastro duomenų taisyklių (redakcija, galiojusi 2020-06-10 – 2022-04-27) 73 punktu ,,Pastato aukštas yra erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas – iki pastogės perdangos šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus)“. Kaip matyti iš nurodyto reglamentavimo, aukšto aukštis yra skaičiuojamas kartu su perdanga iki kito aukšto grindų paviršiaus, kas iš esmės paneigia Statytojo poziciją dėl bendro pastato aukščio skaičiavimo.

11.4. Ieškovė nesutinka su Statytojo teiginiais, esą vadovaujantis kadastro duomenų byla, ginčo pastato aukštis yra 8,61 m. Kaip minėta, nei su Prašymu išduoti Statybos leidimą nei su atsiliepimu į ieškinį nėra pateikiama ginčo pastato kadastro duomenų bylą, vadovaujantis kurioje pateiktais duomenimis galima būtų teigti apie esamą nustatytą ginčo pastato aukštį – 8,61 m. Šiuo atveju nors Statytojas ir nurodo, kad parengė principinę pastato pjūvio schemą pagal 1980 m. gruodžio 5 d. kadastro duomenų byloje pateiktus duomenis, tačiau ieškovės vertinimu šis Statytojo pateiktas brėžinys yra klaidinantis, nėra aišku kokiais duomenimis remiantis nurodytas brėžinys buvo parengtas, be to neįmanoma patikrinti šių duomenų teisingumo, nes prie paties brėžinio nurodoma, kad jis parengtas taip pat vadovaujantis byloje nepateiktais, architektūrinio apmatavimo metu surinktais matmenimis. Šiuo atveju nėra aišku nei kada, nei kokiu būdu, nei kokiomis priemonėmis buvo atlikti nurodyti matavimai, taigi šis, Statytojo pateikiamas brėžinys nelaikytinas įrodančiu viso pastato aukščio. Be to, šių duomenų teisingumo negalima patikrinti, kadangi iš į bylą kartu su ieškiniu pateikiamų dokumentų matyti, kad statybos darbai ginčo pastate jau yra vykdomi, statybos inspekcija yra konstatavusi savavališkos statybos faktą. Dar daugiau, kaip yra nurodęs pats Statytojas pateiktame atsiliepime, kadastro duomenys surenkami ir tikslinami vadovaujantis būtent Kadastro duomenų taisyklėmis. Šiuo atveju ginčo pastato kadastro duomenų byla, parengta vadovaujantis nuo 2003-02-22 galiojančiomis kadastro duomenų taisyklėmis, ir kurioje būtų pateikti duomenys apie 8,61, ginčo pastato aukštį, į bylą nėra pateikta.

11.5. Vadovaujantis STR 1.01.08:2002 9 p., statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Šiuo atveju ieškovė byloje laikosi nuoseklios pozicijos, kad Statytojas nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų Gyvenamojo namo Inventorizacijos bylos duomenų apie buvusį pastato aukštį, kuris teisingai ieškovės nurodytas 7,50 m. Tuo tarpu projekte, kuriam įgyvendinti išduotas Statybos leidimas, nurodyta Pastato aukštį keisti iki 9,50 m. Statytojui į bylą nepateikus kadastro duomenų, kurių pagrindu galima būtų sutikti, kad esamas pastato aukštis buvo būtent 8,61 m, statybos inspekcija pagrįstai nustatė, kad projektu suprojektuoti būtent rekonstravimo, o ne kapitalinio remonto atlikimo darbai, kaip tą numato Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 punkto ir STR 1.01.08:2002 10 punkto nuostatos. Ieškovė teisingai kvalifikavo projektuojamus statybos darbus ir atitinkamai nustatė, kad projektuojami yra rekonstravimo darbai, todėl priešingai nei nurodo Statytojas, nagrinėjamu atveju taikytinos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančius reikalavimus siekiant vykdyti ar vykdant būtent rekonstravimo darbus.

11.6. Ieškovė laikosi nuoseklios pozicijos, kad dėl neteisėto Statybos leidimo išdavimo yra net tik Statytojo, tačiau ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir VMSA) kaltė. Statybos leidimo išdavimo metu galiojusios Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatos įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją patikrinti, ar statinio projekto sprendiniai atitinka statinio projekte nurodytą statybos rūšį, statinio paskirtį ir kategoriją. Šiuo atveju pati VMSA nurodydama, kad vertino ir tikrino Statytojo pateiktą projektą, neneigia, jog nustatydama statybos rūšį, vadovavosi išimtinai Projekte nurodytais paaiškinimais, kad pastato aukštis padidėja dėl planuojamo apšiltinimo. VMSA, kaip institucija veikianti pagal jai suteiktas kompetencijas ribas būtent statybos leidimų išdavimo procese, bei turėdama specialių žinių, turėjo atkreipti dėmesį į prieštaringus projekto sprendinius – į tai, kad projekto bendrosiose rodikliuose esamas pastato aukštis buvo nurodytas 7,88 m, o projektuojamas aukštis 9,50 m, atitinkamai vertinti ar ginčo Pastato aukščio pasikeitimą beveik dviem metrais objektyviai galėtų lemti būtent projektuojami ginčo pastato apšiltinimo darbai.

12. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija per įstatymo nustatytą terminą pateikė tripliką, kuriuo su ieškovės dubliko argumentais nesutinka. Nurodomi pagrindiniai argumentai:

12.1. VMSA neteisėti veiksmai (kaltė) tiek ieškinyje, tiek dublike įrodinėjami vien abstrakčiu Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalies 13 punkto normos, nustatančiu savivaldybės administracijos kompetenciją išduoti statybą leidžiančius dokumentus, citavimu, tačiau nenurodytos jokios esminės faktinės aplinkybės, kuriomis pasireiškė šios normos pažeidimas, taip pat neįvertinta atsakovės atsiliepime į ieškinyje nurodytų aplinkybių visuma, kuri lėmė ieškovės įrodinėjamo galimai neteisėto statybą leidžiančio dokumentą išdavimo faktą, t. y. tikėtinai sąmoningą atsakovės klaidinimą leidimui gauti, neteisingų duomenų nurodymą ir pan. Vien statybą leidžiančio dokumento išdavimo ar net jo galimo panaikinimo faktas, neįrodo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų – tariamo paviršutiniško projekto vertinimo.

12.2. Atsakovė vykdydama įstatymo nustatytą statybą leidžiančių dokumentų išdavimo funkciją, neturėjo pareigos tikrinti projekte pateiktų duomenų tikrumą, už kurių teisingumą (teisingų duomenų nurodymą) yra atsakingas statytojas, projektuotojas ir (ar) kiti asmenys, derinę projektą. Atsakovė tik patikrino, ar Projekte nurodyti sprendiniai ir kiti rodikliai atitinka teisės aktų reikalavimus. VMSA tikrina tik esminius duomenis, tuo tarpu už projekto teisingumą atsako ne statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija, o projektuotojas. Todėl neteisingų, netinkamų, nepilnų rodiklių, sprendinių nurodymas projekte ir (ar) nepilnos, netinkamos dokumentacijos pateikimas sudaro pagrindą spręsti ne dėl tikrinančiojo (atsakovės), bet dėl tokius duomenis pateikusio asmens veiksmų neteisėtumo ir atsakomybės.

12.3. Projektas buvo vertinamas kaip remonto tik dėl galimo statytojo ir projektuotojo atsakovės suklaidinimo, t. y. dėl klaidingai nurodytos tikrosios (norimos) statybos rūšies ir atitinkamai teikiamų dokumentų tokiam leidimui gauti. Nei ieškovės ieškinyje, nei dublike nėra nurodytos aplinkybės, kad atsakovė VMSA būtų pažeidusi Projekto vertinimo procedūras, šį Projektą traktuojant kaip kapitalinio remonto, o ne rekonstravimo, t. y. būtų nepakakę dokumentų kapitalinio remonto leidimo išdavimui. Taigi, pagal atliktą procedūrą Projekto sprendiniai atitiko Projekte nurodytą statybos rūšį.

12.4. Pati ieškovė taip pat yra nurodžiusi, kad Statytojas darbus vykdė nukrypdamas nuo Projekto, kuriam atsakovė VMSA yra išdavusi Statybos leidimą. Tikėtina, kad šios aplinkybės įrodo, jog Statytojas net nesilaiko Projekto, kuriam buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, o tai netiesiogiai patvirtina, jog Statytojas visgi yra linkęs ignoruoti teisės aktus, reglamentuojančius statybą, todėl atsakovė galimai galėjo būti klaidinama net sąmoningai.

13. Atsakovas A. L. per įstatymo nustatytą terminą pateikė tripliką, kuriuo palaiko atsiliepime pateiktus argumentus. Papildomai nurodo:

13.1. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog neteigė ir neteigia, kad Gyvenamojo namo aukštis buvo kitoks nei Gyvenamojo namo Inventorizacijos byloje. Atvirkščiai, jis sutinka, kad turi būti vadovaujamasi Inventorizacijos byloje pateiktais duomenimis ir jais vadovaujasi, tačiau ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu į teismą, neteisingai vertina Inventorizacijos byloje pateiktus Gyvenamojo namo duomenis ir, to pasėkoje, neteisingai apskaičiuoja Gyvenamojo namo aukštį, dėl ko visi šioje byloje jos reiškiami reikalavimai ir teiginiai yra neteisingi ir nepagrįsti.

13.2. Nors ieškovė dublike teigia, kad atsakovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis (toliau – Kadastro duomenų taisyklės), nes jos negaliojo Inventorizacijos bylos sudarymo metu, tačiau ir pati ieškovė dublike remiasi jai palankiu, tačiau šiuo atveju netaikytinu, minėtų Kadastro duomenų taisyklių 73 punktu, reglamentuojančiu, jog pastato aukštas yra erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas – iki pastogės perdangos šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus).

13.3. Atsakovas neprieštarauja ir sutinka, kad nagrinėjamu atveju vertinant Inventorizacijos bylą turi būti vadovaujamasi Inventorizacijos bylos sudarymo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, t. y. 1980 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerijos įsakymu Nr. 264 patvirtintais Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodiniais nurodymais (toliau – Metodiniai nurodymai) bei atsakovas neneigia ieškovės nurodomos Kadastro duomenų taisyklių 73 punkte įtvirtintos pastato aukšto sąvokos, tačiau pastato aukšto sąvoka ir patalpos aukštis nėra tapatūs dalykai. Juolab, šiuo konkrečiu atveju, svarbu vadovautis Inventorizacijos bylos duomenimis ir jų reikšmes aiškinti pagal teisės aktų, galiojusių jas nustatant, nuostatas.

13.4. Inventorizacijos bylos sudarymo metu galiojusių Metodinių nurodymų 85 punkte nurodyta, kad matuojant pastatus, išmatuojami vidaus patalpų ir pastato bei jo dalių išorės aukščiai, o Metodinių nurodymų 86 punkte įtvirtinta, jog vidaus patalpų aukštis turi būti matuojamas kiekvienoje patalpoje, tačiau, esant vienodiems patalpų aukščiams, pakanka matuoti tik keletą iš jų. Vidaus aukščiu laikomas aukštis nuo lubų iki grindų.

13.5. Vadovaujantis tiek Inventorizacijos bylos duomenimis, tiek aktualiu teisiniu reglamentavimu atsakovas yra nurodęs, kad Gyvenamojo namo aukštis, įvertinant perdangų storį bei stogo kraigo vietą, iki kapitalinio remonto darbų (iki Statybos leidimo gavimo) buvo 8,61 m nuo vidutinio žemės paviršiaus.

13.6. Atsakovas, nurodydamas Gyvenamojo namo aukštį 8,61 m remiasi Inventorizacijos bylos duomenimis, o ne kokios nors kitos, į bylą nepateiktos kadastrinės bylos duomenimis. Taigi nesutiktina su ieškovės teiginiu, kad neįmanoma patikrinti atsakovo nurodomų duomenų teisingumo. Duomenys yra iš Inventorizacijos bylos, kurios duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).

13.7. Gyvenamojo namo Inventorizacijos bylos rengimo metu galiojusių Metodinių nurodymų 90 punkte buvo reglamentuota, jog nustatant pastato gabaritus, matuojamas pastato ir jo dalių išorės aukštis H nuo žemės paviršiaus iki karnizo viršaus, todėl sudarant Inventorizacijos bylą nenurodytas pastato aukštis iki stogo kraigo viršaus. Tuo tarpu prašymo išduoti Statybos leidimą pateikimo metu galiojusių Kadastro duomenų taisyklių 85 punkte įtvirtinta, kad pastato aukštis – aukštis, matuojamas metrais nuo pastato ar jo dalies statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato ar jo dalies stogo kraigo ar pastato ar jo dalies konstrukcijos (neskaitant dūmtraukių, vėdinimo šachtų, antenų, žaibosaugos stiebų) aukščiausio taško. Būtent todėl Gyvenamojo namo aukštis Atsakovo pagrįstai paskaičiuotas nuo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki Gyvenamojo namo stogo kraigo aukščiausio taško, t. y. iš viso 8,61 m.

13.8. Todėl nagrinėjamu atveju būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad Gyvenamojo namo aukštis iki Statybos leidimo išdavimo buvo ne 8,61 m, o, kaip teigia ji, 5,60 m. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad patalpų aukščiai, kuriais remiasi, apima perdangų ir (ar) stogo kraigo aukštį, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių neva neteisingų duomenų pateikimą Statybos leidimui gauti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 178 straipsnis).

14. Atsakovas P. Š. per įstatymo nustatytą terminą pateikė tripliką, kuriuo palaiko atsiliepimo argumentus. Nurodo, kad Gyvenamojo namo aukštis pagal Inventorizacijos bylos duomenis iki kapitalinio remonto darbų buvo 8,61 m nuo vidutinio žemės paviršiaus, o ne 5,60 m, kaip teigia ieškovė ieškinyje ir dublike. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė, vadovaudamasi klaidingais duomenimis, nepagrįstai vertino Projekte numatytus sprendinius kaip rekonstrukcijos darbus. Būtent kapitalinio remonto darbams priskiriami sprendiniai buvo numatyti Projekte, dėl ko statybą leidžiantis dokumentas išduotas pagal galiojančias teisės aktų nuostatas, taigi pagrįstai ir teisėtai.

15. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Simona Narbutytė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. balandžio 6 d. suteikė statybos leidimą, kuriuo suteikė teisę statytojui A. L. nesuformuotame valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti statinio gyvenamojo namo kapitalinį remontą. Ieškovė, patikrinusi statybos leidimo teisėtumą, nustatė atskirus pažeidimus, kurie nulėmė, kad statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai. Procesiniuose dokumentuose yra atskirai aptarti visi pažeidimai.

15.1. Pasisakydama dėl statybos rūšies ieškovė laikosi pozicijos, kad Statybos leidime yra klaidingai nurodyta rūšis kapitalinis remontas, įvertinus duomenis ieškovė laikosi nuomonės, kad projekte yra nurodyti rekonstravimo darbai, o ne kapitalinio remonto. Esminis skirtumas tarp kapitalinio remonto ir rekonstravimo darbų yra tas, kad atliekant kapitalinio remonto darbus, keičiant laikančiąsias konstrukcijas, neturi keistis statinio išorės matmenys, tuo tarpu rekonstravimo atveju, keičiant laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiami statinio išorės matmenys. Ieškovė nustatė, kad projekte nurodomas esamas pastato aukštis virš žemės lygio yra 7,87 m, o projektinis po statybos darbų nurodomas aukštis yra 9,05 m. Tuo tarpu pagal ginčo pastato inventorinę bylą matyti atskiri pastato dalių aukščiai ir visas aukštis nuo žemės yra 5,60 m, o viso gyvenamojo namo aukštis 7,50 m. Statytojas yra pateikęs projekto taisymus, kuriuose nurodo, kad pastato aukštis virš žemės paviršiaus yra 8,61 m, tačiau jis nėra pateikęs kitos kadastro duomenų bylos, patvirtinančios pastato aukštį. Atitinkamai nagrinėjamu atveju turėjo būti reiškiamas prašymas išduoti statybos leidimą ne statinio kapitaliniam remontui, o statinio rekonstravimui. Taip pat nėra pagrįstai nurodyta, kokiais duomenimis vadovaujantis nustatyta ir Projekto B dalies bendrosiose rodikliuose nurodyta, kad esamas pastato aukštis yra 7,88 m, todėl akivaizdu, kad Projektas parengtas nesivadovaujant Gyvenamojo namo kadastro duomenimis. Taigi Statybos leidime neteisingai nurodžius statybos rūšį ir išdavus ginčijamą Statybos leidimą pažeisti Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 ir 72 punktai, 271 straipsnio 1 dalies 13 punktas, STR 1.01.08:2002 9 ir 10 punktai.

15.2. Dėl Projekto sudėties neatitikimo teisės aktų reikalavimams nurodė, kad šis pažeidimas susijęs su pirmu pažeidimu, nes projekte nepateikti sprendinių detalūs skaičiavimai apie pastato aukščio pasikeitimą. Kaip matyti iš projektinėje dokumentacijoje pateikiamų Gyvenamojo namo apšiltinimo darbų detalizavimo, pagal Projektą planuota apšiltinti Gyvenamojo namo stogą 25 cm storio celiuliozinės vatos sluoksniu. Iš nurodytų projektuojamų darbų detalizavimo galima būtų teigti, kad dėl atliekamų Gyvenamojo namo apšiltinimo darbų Gyvenamojo namo aukštis galėtų padidėti apie 25 cm, bet iš Projekto sprendinių negalima nustatyti Projekte nurodomo Gyvenamojo namo aukščio padidėjimo nei nuo Gyvenamojo namo kadastro duomenų inventorinėje byloje, nei nuo Projekto bendruosiuose rodikliuose nurodomo 7,88 m aukščio iki projektuojamo 9,05 m aukščio. Statybos inspekcija bendrą pastato aukštį nustatė pagal Gyvenamojo namo 1980-12-05 Nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos bylos duomenis, tuo tarpu viso ginčo pastato aukštį atspindinti kadastro duomenų byla, kurioje būtų įvardintas šiuo metu Statytojo nurodomas 8,61 m ginčo pastato aukštis, nei su Statytojo 2022-03-18 prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. SRA-100-220318-10172, nei kartu su į bylą pateiktais prie atsiliepimo pridedamais rašytiniais įrodymais, nebuvo pateikta. Projekte nurodyti sprendiniai turi būti pagrįsti detaliais Projekte nurodytais skaičiavimais, tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju, nors Projekte lingvistiškai ir yra nurodyta, kad Gyvenamojo namo aukštis pasikeis nuo 7,88 m iki 9,05 m dėl įrengiamos termoizoliacijos, tačiau šiuos duomenis detalizuojančių ir paaiškinančių sprendinių, nurodant detalius skaičiavimus Projekte, nėra pateikta. Šiuo atveju, išduodant Statybos leidimą yra pažeistos Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 punkto, 24 straipsnio 3 punkto, STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 10 priedo 1.2.3. papunkčio nuostatos, todėl Statybos leidimas išduotas neteisėtai.

15.3. Pasisakydama dėl Statytojo neatitikties Statybos įstatyme nustatytų reikalavimų statytojo teisei įgyvendinti ir privalomų dokumentų nepateikimo pateikiant prašymą išduoti Statybos leidimą nurodė, kad Statybos inspekcija nustatė ir Patikrinimo akto 1.4 punkte užfiksavo, jog Statytojas neatitinka Statybos įstatyme nustatytų reikalavimų statytojo teisei įgyvendinti. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu Statytojo teisė įgyvendinama kai: statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Nors Statybos leidime yra klaidingai nurodyta, kad Statybos leidimas išduotas atlikti statybos darbus nesuformuotame valstybiniame žemės sklype, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-03-09 išrašo registro Nr. 44/2685142 matyti, jog žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. 0101/0039:204 yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Kadastrinių matavimų nustatymo data – 2021-05-20. Iš to paties išrašo matyti, kad nurodytas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso keliems bendrasavininkams – Lietuvos Respublikai, G. S.-L., J. P., J. V. P. ir Statytojui A. L.. Vadovaujantis Projekto sprendiniais, Statytojas yra suplanavęs atlikti Gyvenamojo namo rekonstravimo darbus. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad neypatingojo (nagrinėjamu atveju Gyvenamasis namas yra neypatingasis statinys) ir ypatingojo statinio rekonstravimo atveju yra rengiamas statybos projektas, tuo tarpu Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad siekiant rekonstruoti ypatingąjį ar neypatingąjį statinį yra būtinas statybos leidimas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktu, statybą leidžiančiam dokumentui gauti be kita ko turi būti pateikiamas žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal šios dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus, taip pat kai atliekami paprastojo ar kapitalinio remonto darbai. Taigi darytina išvada, kad žemės sklypas, kuriame yra rekonstruojamas Gyvenamasis namas, nuosavybės teise priklauso keliems bendrasavininkams, todėl A. L., siekdamas įgyvendinti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą statytojo teisę atlikti Gyvenamojo namo rekonstravimą, privalėjo gauti visų žemės sklypo bendrasavininkų – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, G. S.-L., J. P. ir J. V. P. sutikimus statybų vykdymui. Kadangi šiuo atveju nurodyto pobūdžio sutikimai Statytojui pateikti nebuvo, Patikrinimo akto 1.4 punkte pagrįstai nurodyta, kad Statytojas neatitiko Statybos įstatyme nustatytų reikalavimų Statytojo teisei įgyvendinti. Statybos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostatos Statytojui nustato imperatyvią pareigą kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą atlikti statinio rekonstravimą, pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimus, t. y. bendraturčių sutikimai atlikti nurodyto pobūdžio statybos darbūs yra būtini dokumentai, kurie pagal Statybos įstatymą privalo būti pateikti kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Šiuo atveju Statytojui nepateikus nurodytų dokumentų, t. y. žemės sklypo bendrasavininkų sutikimų atlikti Gyvenamojo namo rekonstravimą, Patikrinimo akto 1.5 punkte pagrįstai užfiksuota, kad Statytojas su prašymu išduoti Statybą leidžiantį dokumentą pateikė ne visus privalomus dokumentus, t. y. nepateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimai. Statytojui nepateikus žemės sklypo bendrasavininkų sutikimų vykdyti Gyvenamojo namo rekonstravimą, pažeistos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 27 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatos. Tuo tarpu VMSA nenustačius, kad nepateikti nurodyti dokumentai pažeistos Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos.

15.4. Šiuo atveju Gyvenamasis namas, kuris pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis yra neypatingas gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) paskirties pastatas, patenka į visuomenei svarbių statinių sąrašą (Reglamento 4 priedo 6.3 punktas). Atitinkamai rengiant Projektą ir vadovaujantis STR ,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkte nustatyta tvarka turėjo būti atliktos visuomenės informavimo apie numatomą Gyvenamojo namo patalpų rekonstravimą procedūros ir gautas savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimas projektiniams pasiūlymams. Nagrinėjamu atveju Statytojas visuomenės informavimo apie parengtus projektinius pasiūlymus procedūros neatliko, t. y. savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) nepateikė parengtų planuojamo atlikti Gyvenamojo namo rekonstravimo projektinių pasiūlymų ir prašymo apie tai informuoti visuomenę, tuo pažeisdamas STR ,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkte nustatytus reikalavimus (šis pažeidimas užfiksuotas Patikrinimo akto 2.4. punkte). Ieškovės teigimu, darytina išvada, kad neatlikus visuomenės informavimo apie rengiamą Gyvenamojo namo rekonstravimą procedūros, o iš to sekė ir tai, kad rengiant Projektą nebuvo pateikti visi privalomi statinio projekto rengimo dokumentai – STR ,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti projektiniai pasiūlymai, tokiu būdu Statybos leidimas išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 punkto ir STR ,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7, 60 punktų nuostatas.

15.5. Pasisakydama dėl statybos padarinių pašalinimo ieškovės atstovė nurodo, kad ginčijamas Statybos leidimas jau yra sukėlęs materialinius teisinius padarinius, tai patvirtina Statybos inspekcijos 2022-11-15 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2325, kuriame konstatuota, kad konstatuota, kad pagal Projektą statybos darbai, kuriems išduotas ginčijamas Statybos leidimas, vykdyti, todėl siekiant panaikinti Statybos leidimo galiojimą, kartu šalinti ir statybos padarinius. Ieškovė prašo teismo taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalis nurodo, kad jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu turi atlikti veiksmus nurodytus 1, 2, 3 ir 4 punktuose. Tai yra imperatyvios įstatymo normos, kurių formuluotės turi būti nurodomos reiškiant reikalavimus ir jų turi būti privalomai laikomasi. Teismas savo sprendimu gali suteikti galimybę Statytojui, parengus reikiamą projektinę dokumentaciją, kuri atitiktų galiojančius teisės aktus, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti atliktus statybos darbus taip, kad atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Ieškovė, formuluodama ieškinio reikalavimus nuosekliai vadovaujasi Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytu reglamentavimu, nustatančiu, kad statytojui neįteisinus pagal ginčo Statybos leidimą pradėtų atlikti/atliktų statybos darbų, Statytojas turėtų būti įpareigotas per nustatytą terminą nugriauti/ išardyti pagal neteisėtai išduotą Statybos leidimą atliktus darbus ir sutvarkyti statybvietę teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis.

15.6. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovai yra kalti asmenys, tiek institucija, kuri neteisėtai išdavė statybos leidimą, tiek statytojas atsakovas A. L., tiek projektuotojas atsakovas P. Š..

15.7. Atsakydama į klausimus ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė pastato aukštį, plotį įvertino, kai vyko statybos darbai. Esantys duomenys yra iš Inventorizacijos bylos, kurie buvo surinkti 1980 m. gruodžio 5 d., joje nėra nurodytas bendras pastato aukštis. Ieškovė dėl ginčijamų statybų pradėjo tyrimą gavusi informaciją iš žiniasklaidos priemonių dėl galimai atliekamų neteisėtų statybų. Patikrinus vietą, ieškovė ėmėsi veiksmų dėl savavališkos statybos veiksmų. Pradėtas tikrinti Statybos leidimo teisėtumas, nustačius pažeidimą, ieškovė surašė patikrinimo aktą ir kreipėsi ieškiniu į teismą. Iš pateiktos kadastro bylos duomenų matyti, kad be stogo pastatas neviršijo 6 m aukščio. Atsikertant į atsakovo triplike pateiktą brėžinį, kad bendras pastato aukštis, visa pastato konstrukcija nuo žemės paviršiaus viršijo 8,61 m ir nurodomas 52 laipsnių kampas, nurodė, kad VĮ Registrų centras niekada nematuodavo pastatų su stogo konstrukcijomis. Ieškovė gali pasiremti vieninteliu įrodymu Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje erdvinis.vilnius.lt, kurioje matomas pastatas iki statybos darbų pradėjimo ir po. Stogas nėra didesnis nei 52 laipsniai, jis plokštesnis ir žemesnis. Pagal ortofoto ir aukštų skaičių matuota maždaug nuo žemės paviršiaus. Pirmame aukšte 3 m, su konstrukcijomis 3,30 m ir bendras aukštis 7,90 m. Pagal ortofoto aukštis 7,90 m, pagal įstrižinę nuotrauką aukštis apie 8 m. Ieškovė laikosi pozicijos, kad pagal atsakovo triplike nurodytus teisės aktus, būtent 1980 m. kadastrinių matavimų metu, galiojusius teisės aktus, iki statybos pradžios pagal kadastro duomenų surinkimo taisykles, aukštis buvo skaičiuojamas tiek patalpų vidaus, tiek įskaitant konstrukcijas ir iki stogo kraigo. Atitinkamai stogo kraigo nei inspekcija, nei atsakovas neturi duomenų iš rašytinių šaltinių. Atsakovas turi duomenis tokius, kokius pats skaičiavo. Ieškovė paskaičiavusi šiuos duomenis pagal kadastro bylą. Tai papildomai matoma ir iš viešosios erdvės duomenų. Ieškovės nuomone, faktas išlieka tas pats kaip yra nurodžiusi, kad aukštis yra 7,50 m pagal kadastro bylą. Atsakovas yra nurodęs 7,88 m projektinėje dokumentacijoje. Abu šie rodmenys rodo, kad Gyvenamasis namas iki Statybos leidimo išdavimo neviršijo 8 m aukščio. Atsakovo projektinėje dokumentacijoje nurodyta, kad pastato aukštis po kapitalinio remonto darbų keisis iki 9,05 m galimai su apšiltinimo sluoksniu. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kaip buvo apskaičiuotas aukštis, kad jis pasiekė 9,05 m. Aukštis yra žymiai pasikeitęs nuo buvusio pastato aukščio. Ieškovė laikosi pozicijos, kad statybos darbų rūšis yra ne kapitalinis remontas, o rekonstravimas. Atsakovė VMSA atsakydama ieškovei, būtent tyrimo metu, nurodė, kad galimai buvo suklaidinta statytojo, projektuotojo. Neįvertino pati projektinės dokumentacijos, nes ji yra abstrakti, nėra konkrečios brėžinių detalizacijos būtent dėl tokio aukščio pasikeitimų. Ieškovė pateikia aukščio sąvoką – 1980 m. Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerijos įsakymu Nr. 264 patvirtintu teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodiniame nurodyme pateikiamas apibrėžimas, kad aukštis – kai matuojami pastatai, turi būti matuojamas ir vidaus patalpų bei pastato ir jo dalių išorės aukštis. Yra pateikta sąvoka vidaus patalpų aukštis – patalpoje matuojamas nuo lubų iki grindų. Ieškovė nurodo, kad aukšto aukštis yra patalpos aukštis su perdangomis. Pastato aukštis – vidaus patalpų aukščiai ir išorės aukščiai, kaip nurodyta metodinių nurodymų 85 punkte, atsakovai pastebėjo, kad šiame punkte nėra rašoma apie pastato aukštį. Patikrinimo akto surašymo metu buvo vadovaujamasi Inventorizacinės bylos duomenimis, Gyvenamojo namo aukštis iš nuotraukų viešojoje erdvėje išmatuotas rengiantis posėdžiui.

16. Teismo posėdžio metu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė palaikė atsiliepimo ir tripliko argumentus. Prašo atmesti ieškinio dalis, kurios yra pareikštos savivaldybei. Akcentavo pagrindinius aspektus:

16.1. Dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo. Ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų išduodant Statybos leidimą, nenurodė, kokių teisės aktuose įtvirtintų pareigų atsakovė neįvykdė. Atsakovė galimai buvo klaidinama Statytojo ir Projektuotojo, kad būtų išduotas Statybos leidimas.

16.2. Dėl statybos rūšies ir pastato aukščio. Šiuo atveju Projektas buvo teikiamas ir atsakovės vertinamas kaip kapitalinio remonto projektas, o ne rekonstravimo projektas. Atsakovė papildomai nereikalavo iš Projektuotojo ar Statytojo pateikti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus, nes to nereikalauja įstatymas atliekant kapitalinio remonto projekto darbus.

16.3. Atsakovė nepažeidė projekto vertinimo procedūros įvertindama Projektą kaip kapitalinio remonto. Savivaldybė tikrina tik esminius duomenis, o už projekto teisingumą atsako projektuotojas.

16.4. Atsakovė prieš išduodama Statybos leidimą patikrino Projektą savo kompetencijos ribose tiek, kiek buvo reikalinga priimti sprendimui dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pažeidė teisinius įsipareigojimus, įskaitant pareigą elgtis sąžiningai ir apdairiai.

16.5. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad visus būtinus dokumentus statybai turi pateikti statytojas. Ši pareiga yra imperatyvi. Dėl šios pareigos nevykdymo nuostolių atsiradimo riziką turi prisiimti statytojas.

17. Teismo posėdžio metu atsakovas A. L. nurodė, kad vykdo Gyvenamojo namo kapitalinį remontą, tačiau dėl ieškovės nurodymo privalomi atliekami darbai yra sustabdyti nuo pavasario. Artėjant žiemai svarbu atlikti tam tikrus darbus, kad būtų išsaugota pastato vertė ir nebūtų sugadintas turtas. Yra pradėti namo apšiltinimo darbai, tačiau nebaigti. Jei namas nebus apšiltintas atėjus žiemai, jis pradės pelyti, kadangi jis yra medinis. Nurodo, kad įsigijo namą, kuris buvo avarinės būklės, todėl buvo pradėta mąstyti apie kapitalinio remonto atlikimą. Projektas jau anksčiau kelis kartus buvo atmestas savivaldybės. Projekto derinimas užtruko ilgai. Ieškovės pirmas patikrinimas įvyko po publikacinio straipsnio paviešinimo spaudoje. Patikrinimo metu inspektorės leido tęsti statybas. Po mėnesio spaudoje pasirodė dar vienas straipsnis, antrojo patikrinimo metu atvyko tos pačios inspektorės, atliko matavimus tomis pačiomis priemonėmis kaip ir pirmojo patikrinimo metu, neprieštaravo statybos darbų tęsimui.

18. Teismo posėdžio metu atsakovo A. L. advokatas Vydmantas Grigoravičius palaiko argumentus ir motyvus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai akcentavo:

18.1. ieškovė neteisingai aiškina ir taiko Metodinių nurodymų nuostatas, todėl neteisingai vertina Inventorizacijos bylos duomenis ir nustato neteisingą faktinį (iki statybos pagal Projektą darbų) Gyvenamojo namo aukštį – pasak ieškovės, pagal Inventorizacinės bylos duomenis Gyvenamojo namo aukštis virš žemės lygio yra 5,60 m, o viso Gyvenamojo namo aukštis – 7,50 m (ieškinio 4 puslapis; dubliko 3-5 puslapiai). Ieškovė nepagrįstai, pažeisdama Metodinių nurodymų 86 puntą (71 psl.) ir 98 punktą bei jo papunkčius (73-74 psl.), Gyvenamojo namo aukštį skaičiuoja ignoruodamas vidaus patalpų: rūsio-pirmo aušto ir pirmo aukšto-mansardos, perdangų storius. Ieškovė Gyvenamojo namo mansardos vidaus patalpų aukštį (aukštį nuo patalpos grindų iki lubų) prilygina išoriniam pastato aukščiui, neįvertindama, kad pastatas yra šlaitiniu stogu. Pagal ieškovės paskaičiavimus namo stogas gaunasi ne šlaitinis.

18.2. Pagal Inventorizacinės bylos duomenis, juos vertinant vadovaujantis Metodinių nurodymų nuostatomis, Gyvenamojo namo aukštis (išorės) nuo esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki Gyvenamojo namo stogo kraigo prieš Projekto sprendinių įgyvendinimą yra 8,61 m: 1) Metodinių nurodymų 86 punkte (71 psl.) nurodyta, kad Vidaus aukščiu laikomas aukštis nuo lubų iki grindų, t. y. pastato aukštus skiriančių perdangų, šiuo atveju – perdangos tarp rūsio ir pirmo aukšto, bei perdangos tarp pirmo aukšto ir mansardos storiai neįskaičiuojami į patalpos vidaus aukštį. Metodinių nurodymų 98 - 99 punktuose (jų papunkčiuose) (74-75 psl.), reguliuojančiuose duomenis pastatų įkainojimui yra aiškiai nurodoma, kad skaičiuojant pagrindinių pastatų išorės aukščius, prie pastatų aukščių sumų yra pridedamos šių aukštu perdengimų storių sumos. Todėl Gyvenamojo namo vidaus patalpų aukščių suma negali būti prilyginama pastato aukščiui; 2) pagal Inventorizacijos bylos duomenis Gyvenamojo namo pirmojo aukšto vidinis patalpos aukštis (h) yra 2,95 m, o išorinis (H) 3,10 m (apibraukta raudonai pateikiamoje iškarpoje), taigi pirmojo aukšto aukštis yra 2,95 m, o perdangos tarp pirmojo aukšto ir mansardos aukštis (storis) yra 0,15 m (3,10 m - 2,95 m = 0,15 m); 3) pagal Inventorizacijos bylos duomenis Gyvenamojo namo mansardos1 vidinis patalpos aukštis yra 2,50 m, o išorinis 2,80 m (apibraukta raudonai pateikiamoje iškarpoje), taigi mansardos aukštis yra 2,50 m, o perdangos virš mansardos aukštis (storis) yra 0,30 m (2,80 m - 2,50 = 0,30 m). Atkreipia dėmesį į tai, kad Mansarda – tai patalpa-anstatas, įrengtas pastato pastogės erdvėje (Metodinių nurodymų 6.6 punktas (54 psl.); 4) Metodinių nurodymų 63 punkte (66 psl.) nustatyta, kad mansardose prie gyvenamojo ploto skaičiuojamas kambario plotas, jei jo aukštis ne mažesnis 1,60 m., ir riba žymima taškine linija. Gyvenamojo namo Inventorizacijos bylos mansardos patalpų aukštis nurodomas 2,50 m ir nėra žymėjimų taškine linija. Tai reiškia, kad mansardos patalpose, visame jų plote nuo grindų iki lubų sienų, pertvarų ir atitvarų aukštis yra 2,50, tai reiškia, jog mansardos patalpų lubos nėra skliautinės ir mansardos patalpos (su grindimis ir lubomis) sudaro stačiakampį (tai popieriaus lape ranka pavaizdavo projektuotojas P. Š. 2024-01-29 teismo posėdžio metu); 5) taigi, Inventorizacijos bylos duomenis vertinant pagal Metodinius nurodymus atsakovas pagrįstai yra nurodęs, jog Gyvenamojo namo aukštis, įvertinant perdangų storį bei stogo kraigo vietą, iki Projekto sprendinių įgyvendinimo buvo 8,61 m nuo vidutinio žemės paviršiaus.

18.3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė teikė viešą vaizdinę informaciją (paremtą gatvių vaizdų ir į juos patenkančių objektų fiksavimu, tokią kaip Goggle Street View Map ir pan.), kuri, neva, galėtų patvirtinti jos teigiamą Gyvenamojo namo aukštį (iki statybos pagal Projektą darbų). Tačiau šie duomenys negali būti laikomi patikimais, jei nekalbant apie tai, jog jais galėtų būti paneigiami Inventorizacijos bylos duomenys. Ieškovės atstovės teikta vaizdinė informacija fiksuota taip, kad pagal ją negalima neatstatyti tikslių Gyvenamojo namo matmenų, apimant ir aukštį, be to internetiniuose puslapiuose, kuriuose teikiama ieškovės atstovės nurodyta vaizdinė informacija, pateikiami jos peržiūros įrankiai nėra metrologiškai patvirtinti. Nėra jokio teisinio reguliavimo, nustatančio tokių ieškovės atstovės nurodomų vaizdo duomenų vertinimą ir jų prioretizavimą prieš duomenis, surinktus, vadovaujantis Metodika ir fiksuotus Inventorizacijos bylos dokumentuose bei Nekilnojamojo turto kadastre. Inventorizacijos bylos duomenys nėra nuginčyti, pripažinti negaliojančiais ar paneigti kitais kadastrinių matavimų, atliktų teisės aktais nustatyt tvarka, duomenimis. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pateikia citatą iš ieškovės procesinių dokumentų (ieškinio ir dubliko 4 puslapių), kuriuose ieškovė laikosi pozicijos, kad „Gyvenamojo namo aukštis nuo 1980-12-05 Gyvenamojo namo techninės inventorizacijos bylos parengimo nebuvo tikslintas, taigi tikslūs kadastro duomenys apie

Gyvenamojo namo aukštį užfiksuoti Gyvenamojo namo 1980-12-05 Nekilnojamojo turto

techninės inventorizacijos byloje ir vėliau nebuvo keisti, taigi nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nuostatos, vadovaujantis kuriomis, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“ ir savo procesiniuose dokumentuose nuosekliai teigia, kad Projekte numatyti Gyvenamojo namo kapitalinio remonto sprendiniai turi būti rengiami nuo turimų Gyvenamojo namo kadastro duomenų, nustatytų Inventorizacinėje byloje.

18.4. Ieškovė nepagrįstai ignoruoja byloje atsakovo pateiktą Projekto techninių klaidų taisymo aktą (atsakovo atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1), kuriuo, taisant Projekto klaidas ir prieštaringus duomenis, faktinis Gyvenamojo namo aukštis (iki Projekto sprendinių įgyvendinimo), nurodomas pagal Inventorizacijos byloje pateiktus duomenis. Kaip jau minėta, Invetorizacijos bylos duomenų teisingumą pripažįsta pats Ieškovas ir jų netaikymą laiko esminiu argumentu, patvirtinančiu kad Projekte yra nurodomas neteisingas faktinis (iki statybos darbų) Gyvenamojo namo aukštis (ieškinio 4 puslapis; dubliko 3-5 puslapiai). Pažymi, kad iki šio Projekto techninių klaidų taisymo akto Gyvenamojo namo faktinis aukštis (iki statybos darbų) Projekte buvo nurodomas pagal Projektuotojo atliktus architektūrinius matavimus, o ne pagal Gyvenamojo namo 1980-12-05 Nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos byloje pateiktus duomenis. Ieškovė dublike tik deklaratyviai pareiškia, jog Projekto techninių klaidų taisymo akte nurodomi Gyvenamojo namo aukštis (iki Projekto sprendinių įgyvendinimo) neatitinka Inventorizacijos bylos duomenų ir kartoja savo klaidingą šių duomenų interpretaciją, pagal kurią Gyvenamojo namo aukštį skaičiuoja nevertindamas perdangų storio ir Gyvenamojo pastato šlaitinio stogo dalies nuo mansardos lubų iki kraigo. Akcentuoja, kad bylos nagrinėjimo metu, teikdama paaiškinimus ir atsakydama į bylos šalių ir dalyvaujančių asmenų klausimus, ieškovės atstovė vis tik sutiko, kad perdangų storiai turi būti pridedami prie patalpų vidaus aukščių, kai skaičiuojamas pastato išorės aukštis, tačiau savo pozicijos dėl to, jog jos nuomone Gyvenamojo namo išorės aukštis pagal Inventorizacijos bylos duomenis yra 5,60 m, nepakeitė ir nepaaiškino, kaip toks matmuo yra gaunamas. Teikiant paaiškinimus, ieškovės atstovė tik nurodė, jog ji pati nėra specialistė, galinti paskaičiuoti Gyvenamojo namo išorės aukštį pagal Inventorizacijos bylos duomenis ir kad tai esą atliko ieškovės specialistai, turintys tinkamą kvalifikaciją, tačiau ieškovė byloje taip iki šiol ir nepateikė detalesnių paaiškinimų ir savo skaičiavimų nedetalizavo ir jokiais įrodymais nepagrindė, kaip pagal Inventorizacijos bylos duomenis suskaičiuoja Gyvenamojo namo aukštį virš žemės paviršiaus lygų 5,60 m, nors privalėjo tai padaryti (CPK 178 straipsnis). Projekto techninių klaidų ištaisymo akte nurodytų techninių klaidų ištaisymas nekeičia esminių Projekto sprendinių. Šiuo dokumentu Projekto duomenys patikslinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 46 punktu – kai keičiant neesminius projekto sprendinius, darbo projekto sprendinių keitimus, papildymus ar taisymus atlieka techninį projektą parengęs projektuotojas, iki statybos užbaigimo procedūrų pradžios pakeisti techninį projektą neprivaloma, jei to nereikalauja statytojas.

18.5. Projekte, kurio pagrindu išduotas Statybos leidimas (apimant ir Projekto techninių klaidų ištaisymo aktą), nenumatyti jokie Gyvenamojo namo statybos darbai, kurie būtų priskiriami rekonstrukcijos darbams. Projekte numatyti sprendiniai ir atlikti darbai atitinka kapitalinio remonto darbus, todėl Statytojui pagrįstai ir teisėtai išduotas Statybos leidimas, kurio panaikinimo pagrindas neegzistuoja.

18.6. Ieškovė neteisingai ir nepagrįstai teigia, kad Projekte numatytas Gyvenamojo namo sprendinys, susijęs su jo stogo apšiltinimu (dėl kurio Gyvenamojo namo aukštis, įskaitant įrengtą stogo apšiltinimą, padidėja iki 9,21 m) lemia, kad statybos darbai pagal Projekto sprendinius priskiriami ne kapitalinio remonto, o rekonstrukcijos statybos darbų rūšiai. svarbu ne tik atskirti statinio rekonstrukciją nuo kapitalinio remonto, bet ir įvertinti statybos darbus, priskiriamus paprastajam remontui, kuriam joks statybos leidimas nėra reikalingas. Statinio paprastasis remontas (atitinka CK sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant (Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalis). STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12 punkte įtvirtinta, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį, be kita ko, patenka fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas (STR „Statinio statybos rūšys“ 12.4 punktas) bei pastatų ar jų dalių apšiltinimas (STR „Statinio statybos rūšys“ 12.8 punktas). Pažymi, kad tokio Statybos įstatymo ir statybos normatyvinių techninių dokumentų nuostatų aiškinimo bei taikymo laikosi ir pati ieškovė, teikdama konsultacijas užduodamais klausimais. Kaip nustatyta pagal Inventorizacijos bylos duomenis, Gyvenamojo namo aukštis iki kapitalinio remonto darbų buvo 8,61 m. Pagal Projektą (apimant ir Projekto techninių klaidų ištaisymo aktą). Gyvenamojo namo aukštis po kapitalinio remonto darbų numatomas 9,21 m. Projektuojant pastato aukštis nuo 8,61 m iki 9,21 m padidėja dėl apšiltinimo sluoksnio, kaip tai yra detalizuota Projekto techninių klaidų ištaisymo akte, todėl atskirai nekartotina ir laikytina tinkamai ir visiškai pagrįsta ir įrodyta.

18.7. Byloje atsakovo išdėstyti argumentai patvirtina, kad atsakovas pagrįstai kreipėsi į VMSA dėl Statybos leidimo išdavimo kapitalinio remonto darbams atlikti, o pastaroji pagrįstai ir teisėtai išdavė Statybos leidimą tokios statybos rūšies darbams.

19. Teismo posėdžio metu atsakovas P. Š. nurodė, kad palaiko atsiliepime ir triplike išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad 1980 m. matininkai kadastro byloje nenurodė stogo kraigo aukščio, neimplikuoja būtinybės stogo kraigo sulyginti su lubomis. Lubų aukštis nėra stogo kraigo aukštis. Architektūrinius matavimus atliko dėl to, nes nežinojo, kad kadastro bylos duomenys teisingi, kol nėra nepakeisti ar nuginčyti. STR 1.05012017 statybą leidžiantys dokumentai 4 priedo 1.7 punkto, žemės sklypo valdytojo nuosavybės teisė neprivaloma prie daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato valstybinėje žemėje įrengiant laiptus, pamatus, keltuvus, liftus ar kitaip keičiant pastato išvaizdą. Tai aktualu papildant ieškovę, kad statytojas negalėjo įgyvendinti statytojo teisės, nes sklypas buvo suformuotas dar negavus statybos leidimo. Papildė, kad 1980 m. inventorizavimo taisyklės nereikalavo nurodyti pastato kraigo aukštį, nesuponuoja galimybės sutapatinti kraigo aukščio su perdangos apačios aukščiu. Tai visiškai skirtingi aukščiai ir jie negali būti tapatinami. Esamas Gyvenamojo namo aukštis pagal Inventorizacijos bylą, atliktus duomenų ištaisymo aktą yra projektuojamas, yra 9,21 m, o nustatytas faktinis pagal kadastro duomenų bylą 8,61 m. Pastato matmenys gali keistis jį apšiltinus, būtent dėl to jie ir pasikeitė. Gyvenamajame name atliekami kapitalinio remonto darbai, nes pastato rekonstrukcija yra pastato išorės matmenų padidinimas keičiant laikančiąsias konstrukcijas, šiuo atveju laikančiųjų konstrukcijų matmenys nesikeitė. Gyvenamojo namo išorės matmenys keitėsi dėl stogo apšiltinimo, kurio storis 25 cm ir stogo dangos konstrukcijos (grebėstų) kartu su bortuota skarda sudaro dar 17 cm, bendras storis 42 cm. Tai yra stogo, kuris sudaro 52 laipsnių kampą su perdangos plokštuma. 52 laipsnių kosinusas įtakojo aukščio padidėjimą. Stogo kampą pateikė programa. Apšiltinimo sluoksnis sudaro skirtumą, kuris nurodytas projekte. Klaidų taisymo aktu – architektūrinių matavimų duomenys pakeisti schemos duomenimis, kuri yra pateikta Inventorizacijos byloje. Atlikti kapitalinio remonto darbai, nes pastato išorės konstrukcijos nepakitusios, išskyrus šiltinimo sluoksnius, bet tai nereiškia pastato rekonstrukcijos. Buvo matuoti perdangų ir erdvių aukščiai. Pirmo aukšto aukštis iki perdangos apačios, tuomet perdangos aukštis, tuomet mansardos erdvės aukštis iki perdangos apačios ir tada mansardos perdangos aukštis.

20. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo projekto vadovė S. K. nurodė, kad apmatavimai yra daromi atliekant kapitalinio remonto, rekonstravimo projektus ir yra viena iš sudedamųjų projekto dalių. Jeigu objektas būtų kultūros paveldo objektas, apmatavimus reikėtų įtraukti į projektą, kaip jo dalį. Ginčo objektas nėra kultūros paveldo objektas, jis tik yra kultūros paveldo teritorijoje ir dažniausiai kai yra daromi tokie projektai, architektas atlieka pastato matavimus. Vienas dalykas, kai rengiamas projektas, kitas dalykas yra susirinkti tuos duomenis, kurie yra kadastro byloje. Kadastro byloje aukšto aukštis yra nuo grindų iki perdangos viršaus. Inventoriniuose kadastriniuose planuose yra nurodytos vidaus patalpos, ten pateikiamas aukštis nuo grindų iki lubų. Svarbu išmatuoti išorės aukštį, įvertinti perdangas. Inventorinių bylų duomenys neatitinka, faktinių duomenų. Dėl butų savininkų pritarimų nurodė, jei jie nebūtų pateikti savivaldybė nebūtų išdavusi statybos leidimo. Bendrasavininkų sutikimus pateikti yra būtina. 2020 m. balandžio 27 d. balsų skaičiavimo protokole matoma, kad bendrasavininkai sutiko atlikti kapitalinio remonto darbus. Balsavimo organizatorius buvo UAB ,,Mano būstas“. Buvo pasirašyti reikiamos formos biuleteniai ir plano schema, kurioje pasirašė visi keturi namo savininkai.

21. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. M. nurodė, kad Gyvenamojo namo būklė buvo tragiška, sovietiniais laikais planuota jį nugriauti, iki 2013 m. jis buvo yrantis, nuniokotas gaisrų. Stogas nebuvo atstatytas į savo pirminę padėtį. Jame gyvenantys gyventojai patiria nepatogumus dėl prastos pastato būklės ir sustojusių kapitalinio remonto darbų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

22. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenimis atsakovas A. L. nuosavybės teise valdo butą/patalpą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir butą/patalpą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

23. Kitos patalpos, esančios gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims M. M. (butas Nr. 7) (buvę savininkai Edmundas ir A. M.) ir G. S.-L. (butas Nr. (duomenys neskelbtini)).

24. 2020 m. balandžio mėn. parengtas „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas, sujungiant 5 ir 6 butus į vieną turtinį vienetą, Nr. 20-

04-ALU-TDP, 2020“.

25. 2022 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės išduotu atsakovui A. L. statybos leidimu yra nustatoma teisė atlikti statinio – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) kapitalinį remontą pagal projektuotojo P. Š. parengtą projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas, sujungiant 5 ir 6 butus į vieną turtinį vienetą, Nr. 20-04-ALU-TDP, 2020“.

26. Atsakovui A. L. įgyvendinat savo statytojo teises ir vykdant statybos darbus pagal galiojantį statybos leidimą, 2023 m. sausio 10 d. Statybos inspekcija surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-00-230110-00002, kurio išvadose nurodyta, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai.

27. 2023 m. vasario 6 d. Statybos inspekcija patvirtino savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-230206-00020, priėmė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-230206-00015 ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-230206-00020.

28. Projektuotojas ir trečiasis asmuo S. K. (Projekto vadovė), parengė Projekto techninių klaidų taisymo aktą, kuriuo faktinis gyvenamojo namo aukštis (iki Projekto sprendinių įgyvendinimo), nurodomas pagal gyvenamojo namo 1980-12-05 Nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos byloje pateiktus duomenis, kurių teisingumą pripažįsta ir ieškovės atstovė savo ieškinyje bei dublike ir jų netaikymą laiko esminiu argumentu, patvirtinančiu, kad Projekte yra nurodomas neteisingas faktinis (iki statybos darbų) gyvenamojo namo aukštis. Šį Projekto techninių klaidų taisymo aktą atsakovas A. L. pateikė kartu su atsiliepimu į ieškinį, kaip savo atsiliepimo priedą Nr. 1. Iki šio Projekto techninių klaidų taisymo akto gyvenamojo namo faktinis aukštis (iki statybos darbų) Projekte buvo nurodomas pagal Projektuotojo atliktus architektūrinius matavimus, o ne pagal gyvenamojo namo 1980-12-05 Nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos byloje pateiktus duomenis.

29. Byloje nėra ginčo, kad gyvenamojo namo faktinis – pirminis, iki statybos darbų pagal Projektą, aukštis nustatomas pagal Gyvenamojo namo Inventorizacijos byloje pateiktus duomenis.

30. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad Gyvenamojo namo Inventorizacijos byloje pateikti duomenys turi būti vertinami, nustatant Gyvenamojo namo aukštį, pagal Inventorizacijos bylos sudarymo metu galiojusias Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerijos 1980-08-12 įsakymu Nr. 264 patvirtintų Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodinių nurodymų nuostatas, kuriomis remiasi visi proceso dalyviai, taip pat ir ieškovės atstovė.

31. Statybos dabai, pagal Projektą ir jo sprendinių įgyvendinimui išduotą statybos leidimą nėra baigti.

Dėl statybos leidimo (ne)panaikinimo

32. Nagrinėjamu atveju pagrindinis ieškovės ieškinio faktinis pagrindas, kuriuo ji grindžia savo ieškinio reikalavimus yra argumentas, kad Projekto sprendiniais numatomas Gyvenamojo namo aukščio didinimas, ir pasak ieškovės, tai reiškia, jog Projektu faktiškai numatyta atlikti Gyvenamojo namo rekonstrukciją o ne kapitalinį remontą, todėl Projektas parengtas ne tai statybos rūšiai ir Statybos leidimas išduotas neteisėtai. Ieškovės teigimu, Projekte nurodytas faktinis (iki Projekto sprendinių įgyvendinimo) Gyvenamojo namo aukštis neatitinka Gyvenamojo namo Inventorizacijos byloje pateiktų duomenų. Visi kiti ieškovės procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai laikytini išvestiniais iš minėto faktinio pagrindo, neva Statytojas Projektu yra numatęs statinio rekonstravimą, nes sprendiniais didina faktinį Gyvenamojo namo aukštį. Šio argumento pagrindimui ieškovė vadovaujasi Statybos įstatymo 2 straipsnio 53, 72 punktais, bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtintu Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – STR „Statinio statybos rūšys“) 9, 10 punktais.

33. Su šiais argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 punktą statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 punktas).

34. Nurodytų Statybos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtų statinio kapitalinio remonto ir statinio rekonstravimo sąvokas sieja vienas elementas – statinio laikančiųjų konstrukcijų pakeitimas, tačiau kitas elementas, t. y. statinio išorės matmenų pakeitimas – šias sąvokas skiria. Kadangi statinio išorės matmenų pakeitimas būdingas tik statinio rekonstravimo sąvokai, taigi pagal pastarąjį bruožą statinio kapitalinis remontas atribojamas nuo statinio rekonstravimo.

35. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad STR „Statinio statybos rūšys“ 9 punkte detalizuotas vieno iš statinio rekonstravimo požymių – laikančiųjų konstrukcijų perstatymo – turinys. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. STR „Statinio statybos rūšys“ 10 punkte nurodyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.

36. Minėta, kad byloje nėra ginčo, jog Gyvenamojo namo faktinis – pirminis, iki statybos darbų pagal Projektą, aukštis nustatomas pagal Gyvenamojo namo Inventorizacijos bylos duomenis. Taip pat byloje nėra ginčo, kad Gyvenamojo namo Inventorizacijos bylos duomenys turi būti vertinami, nustatant Gyvenamojo namo aukštį, pagal Inventorizacijos bylos sudarymo metu galiojusias Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerijos 1980 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 264 patvirtintų Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodinių nurodymų nuostatas, kuriomis vadovaujasi ne tik atsakovai, bet ir ieškovė.

37. Ieškovė byloje laikosi nuoseklios pozicijos, kad pagal Inventorizacinės bylos duomenis Gyvenamojo namo aukštis virš žemės lygio yra 5,60 m, o viso Gyvenamojo namo aukštis – 7,50 m. Atsakovai nesutinka su tokia ieškovės pozicija, tiekdami, jog ieškovė nepagrįstai, pažeisdama Metodinių nurodymų 86 punktą, 98 punktą ir jo papunkčius, Gyvenamojo namo aukštį skaičiuoja ignoruodama vidaus patalpų: rūsio-pirmo aušto ir pirmo aukšto-mansardos, perdangų storius bei Gyvenamojo namo mansardos vidaus patalpų aukštį (aukštį nuo patalpos grindų iki lubų) prilygina išoriniam pastato aukščiui, neįvertindama, kad pastatas yra šlaitiniu stogu. Atsakovai įrodinėja, kad Gyvenamojo namo aukštis iki kapitalinio remonto darbų buvo 8,61 m, o pagal Projektą (ir Projekto techninių klaidų ištaisymo aktą) Gyvenamojo namo aukštis po kapitalinio remonto darbų numatomas 9,21 m ir šis skirtumas atsiranda dėl apšiltinimo sluoksnio ir pastato aukštis matuojamas iki Gyvenamojo namo stogo kraigo. Taigi šalys šiuo atveju, nors ir vadovaujasi tuo pačiu teisės aktu – Metodiniais nurodymais bei sutaria, kad Gyvenamojo namo aukštis vertintinas pagal Inventorizacijos bylos duomenis, tačiau nesutaria dėl Gyvenamojo namo aukščio nuo žemės paviršiaus.

38. Ieškovė bendrą Gyvenamojo namo aukštį nurodo pagal Inventorizacijos bylos duomenis: pastato – Gyvenamojo namo, kuris byloje žymimas 2A1/m, rūsio aukštis h=1,90 m, I-ojo aukšto, kuris byloje žymimas 2A1/z aukštis h=3,10 m ir mansardos aukštis h=2,50 m; pagal šiuos duomenis Gyvenamojo namo aukštis virš žemės lygio yra 5,60 m; viso Gyvenamojo namo aukštis pagal Inventorizacijos bylą – 7,50 m.

39. Teismo vertinimu, ieškovė neteisingai nurodo Gyvenamojo namo aukštį, nes pagal ieškovės poziciją Gyvenamasis namas turėtų būti be pastato aukštus skiriančių perdangų ir be šlaitinio stogo, t. y. plokščiuoju stogu.

40. Pagal Metodinių nurodytų 86 punktą vidaus aukščiu laikomas aukštis nuo lubų iki grindų, t. y. pastato aukštus skiriančių perdangų, šiuo atveju – perdangos tarp rūsio ir pirmo aukšto, bei perdangos tarp pirmo aukšto ir mansardos storiai neįskaičiuojami į patalpos vidaus aukštį. Metodinių nurodymų 98-99 punktuose, reguliuojančiuose duomenis pastatų įkainojimui yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad skaičiuojant pagrindinių pastatų išorės aukščius, prie pastatų aukščių sumų yra pridedamos šių aukštų perdengimų storių sumos. Todėl teismas pritaria atsakovų argumentams, kad nagrinėjamu atveju Gyvenamojo namo vidaus patalpų aukščių suma negali būti prilyginama pastato aukščiui, nes pastato aukštus skiriančių perdangų storiai negali niekur išnykti, taip kaip nepagrįstai teigia ieškovės atstovė. Analizuojant ieškovės poziciją matyti, kad pirma, Gyvenamojo namo rūsio grindų aukštis neskaičiuojamas, t. y. lygus 0 cm, kaip ir neskaičiuojamas rūsio perdangos aukštis (lygus 0 cm); antra, taip pat ieškovė visiškai neaptaria Gyvenamojo namo grindų viršaus atstumo nuo vidutinio žemės paviršiaus, taigi vėlgi lygu 0 cm; trečia, ieškovė nenurodo ir pirmo aukšto perdangos aukščio; ketvirta, ieškovė visiškai nutyli apie stogo kraigą, šiuo atveju Gyvenamojo namo stogas buvo ir yra dvišlaitis, o ne plokščiuoju stogu; penkta, neskaičiuojamas mansardos, kuri pagal Metodinių nurodymų 6.6 punktą yra patalpa-anstatas, įrengtas pastato pastogės erdvėje, aukštis ir stogo konstrukcijų storis, vėlgi lygu 0 cm.

41. Inventorizacijos bylos duomenimis Gyvenamojo namo pirmojo aukšto vidinis patalpos aukštis (h) yra 2,95 m, o išorinis (H) 3,10 m, taigi pirmojo aukšto aukštis yra 2,95 m, o perdangos tarp pirmojo aukšto ir mansardos aukštis (storis) yra 0,15 m (3,10 m - 2,95 m = 0,15 m). Gyvenamojo namo mansardos vidinis patalpos aukštis yra 2,50 m, o išorinis 2,80 m, taigi mansardos aukštis yra 2,50 m, o perdangos virš mansardos aukštis (storis) yra 0,30 m (2,80 m - 2,50 = 0,30 m). Pažymėtina, kad pirmiau nurodyti skirtumai (0,15 m ir 0,30 m) gaunami būtent iš Inventorizacijos bylos, kurios duomenimis vadovaujasi ir ieškovė, tačiau kodėl ieškovė neskaičiuoja Gyvenamojo namo perdangų storio ir šlaitinio stogo dalies nuo mansardos lubų iki kraigo, paaiškinti negalėjo.

42. Metodinių nurodymų 63 punkte nurodyta, kad mansardose prie gyvenamojo ploto skaičiuojamas kambario plotas, jei jo aukštis ne mažesnis kaip 1,60 m., ir riba žymima taškine linija. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad Gyvenamojo namo Inventorizacijos bylos mansardos patalpų aukštis nurodomas 2,50 m ir nėra jokių žymėjimų nei taškine, nei jokia kita linija. Taigi mansardos patalpose, visame jų plote nuo grindų iki lubų sienų, pertvarų ir atitvarų aukštis yra 2,50 m, o tai reiškia, kad mansardos patalpų lubos nėra skliautinės ir (ar) nelygios ir mansardos patalpos (su grindimis ir lubomis, kurios negali dingti) sudaro stačiakampį. Šią aplinkybę popieriaus lape, kuris pridėtas prie popierinės bylos medžiagos, ranka pavaizdavo Projektuotojas P. Š. 2024-01-29 teismo posėdžio metu.

43. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 85 punkte nurodyta, kad pastato aukštis – aukštis, matuojamas metrais nuo pastato ar jo dalies statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato ar jo dalies stogo kraigo ar pastato ar jo dalies konstrukcijos (neskaitant dūmtraukių, vėdinimo šachtų, antenų, žaibosaugos stiebų) aukščiausio taško.

44. Vadovaujantis tiek pirmiau nurodyta Kadastro duomenų taisyklių nuostata, tiek Inventorizacijos bylos duomenimis, t. y. įvertinant, kad pagal Inventorizacijos bylos duomenis Gyvenamojo namo rūsio aukštis yra 1,90 m, pirmojo aukšto aukštis yra 3,10 m ir mansardos aukštis yra 2,50 m, įvertinant perdangų storį bei stogo kraigo vietą, darytina išvada, kad Gyvenamojo namo išorės aukštis iki kapitalinio remonto darbų buvo 8,61 m nuo esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki Gyvenamojo namo stogo kraigo. Teismas konstatuoja, kad ieškovė neįvertino, kad bendram Gyvenamojo namo aukščiui įtakos turi tiek perdangų storis, tiek ir stogo kraigo viršaus taškas.

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad projektuojamas Gyvenamojo namo aukštis nuo 8,61 m iki 9,21 m padidėjo ne dėl rekonstravimo darbų, o dėl paprastojo remonto darbų – stogo dangos keitimo ir jo apšiltinimo (STR Statinio statybos rūšys“ 12.4. ir 12.8 punktai). Šiuo atveju teismas sutinka su atsakovų pozicija, kad ieškovė neteisingai ir nepagrįstai teigia, jog Projekte numatytas Gyvenamojo namo sprendinys, susijęs su jo stogo apšiltinimu (dėl kurio Gyvenamojo namo aukštis, įskaitant įrengtą stogo apšiltinimą, padidėja iki 9,21 m) lemia, kad statybos darbai pagal Projekto sprendinius priskiriami ne kapitalinio remonto, o rekonstrukcijos statybos darbų rūšiai. Visų pirma, svarbu ne tik atskirti statinio rekonstrukciją nuo kapitalinio remonto, bet ir įvertinti statybos darbus, priskiriamus paprastajam remontui, kuriam joks statybos leidimas nėra reikalingas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 punkte pateikta statinio paprastojo remonto sąvoka – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. STR „Statinio statybos rūšys“ 12 punkte įtvirtinta, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį, be kita ko, patenka fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas (STR „Statinio statybos rūšys“ 12.4 punktas) bei pastatų ar jų dalių apšiltinimas (STR „Statinio statybos rūšys“ 12.8 punktas).

46. Šiame kontekste pažymėtina, kad tokio Statybos įstatymo ir statybos normatyvinių techninių dokumentų nuostatų aiškinimo bei taikymo laikosi ir pati ieškovė, savo internetiniame puslapyje teikdama konsultacijas užduodamais klausimais, aiškiai atskirdama aptartas dvi statybos rūšis, iš kurių vienai statybos leidimas visiškai nereikalingas. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju laikosi priešingos pozicijos.

47. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teikė viešą vaizdinę informaciją (paremtą gatvių vaizdų ir į

juos patenkančių objektų fiksavimu, tokią kaip Goggle Street View Map ir pan.), kuri, pasak ieškovės atstovės patvirtina jos įrodinėjamą Gyvenamojo namo aukštį (iki statybos pagal Projektą darbų). Teismo vertinimu, šie duomenys negali būti laikomi patikimais, ieškovės atstovė nepateikė jokių jos poziciją pagrindžiančių paskaičiavimų, o tik deklaratyvius teiginius „galbūt“, „apie“ ir pan., taip pat minėti duomenys nepaneigia Inventorizacijos bylos duomenų. Savo teiginius pagrįsti ieškovė leistinų įrodymų nepateikė, kaip ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Inventorizacijos bylos duomenys yra nuginčyti, pripažinti negaliojančiais ar paneigti kitais kadastrinių matavimų, atliktų teisės aktais nustatyta tvarka, duomenimis (CPK 178 straipsnis).

48. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinęs nagrinėjamoje byloje sprendžiamo ginčo faktines aplinkybes ir įrodymų visetą, teismas sprendžia, kad Projekte nėra numatyti jokie statybos darbai, kurie pagal aktualų teisinį reguliavimą galėtų būti priskiriami Gyvenamojo namo rekonstravimo darbams, visi Projekto sprendiniai atitinka kapitalinio remonto darbus, todėl Statytojui teisėtai išduotas Statybos leidimas, kurio galiojimo panaikinimui pagrindo teismas nenustatė, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

49. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta; pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; 2020-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, bylos Nr. 16034/90; 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas prieš Lietuvą, bylos Nr. 25330/07). Teismo vertinimu, konstatavus, kad Statybos leidimas išduotas pagrįstai, kiti (likę) ieškovės išvestiniai argumentai, susiję su projektinės dokumentacijos pertvarkymu, statybos padarinių šalinimu ir kaltų asmenų atsakomybe bei atsakovų procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose, triplike, baigiamosiose kalbose), taip pat žodžiu duotuose samprotavimuose byloje nagrinėjamais klausimais nurodyti argumentai teisinio rezultato byloje neįtakoja.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

50. Sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

52. Byloje nustatyta, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas A. L. pateikė įrodymus, jog patyrė viso 9389,60 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 98 straipsnio 1 dalis), prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovės. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijų maksimalaus dydžio. Ieškovės ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinas viso 9389,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovo A. L. naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

53. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 152,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270–271 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 288600210) atsakovui A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9389,60 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 288600210) valstybei 152,72 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.