Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-04-01 · Civilinė byla Nr. e2-394-600/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-01
Bylos Nr.
e2-394-600/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Ieškovas
uždarosios bendrovės „Essential Logistics“
Atsakovas
užsienio bendrovės SIA PIK
Trečiasis asmuo
užsienio bendrovės SIA
Advokatai
Mindaugas Šimkūnas, Arnoldas Strumskis
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,sekretoriaujant Brigitai Gimžauskaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios bendrovės „Essential Logistics“ atstovams vadovui M. B. ir advokatui Tadui Ugintui,

atsakovės užsienio bendrovės SIA PIK atstovams įgaliotam asmeniui K. Ž. ir advokatui Arnoldui Strumskiui,

trečiojo asmens užsienio bendrovės SIA „Reval Group“ atstovams vadovui V. T. ir advokatui Mindaugui Šimkūnui,

vertėjai Julijai Portnovai,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios bendrovės „Essential Logistics“ ieškinį atsakovei užsienio bendrovei SIA PIK dėl baudos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, - užsienio bendrovė SIA „Reval Group“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 50.000,00 Eur piniginių lėšų sumą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškinys grindžiamas 2023 m. kovo 30 d. tarp ieškovės ir Latvijos Respublikoje registruoto juridinio asmens SIA „Reval Group“ (toliau – užsakovės), sudaryta krovinio pervežimo sutartimi, užsakymo Nr. RG3003-03, pagal kurį ieškovė įsipareigojo paimti krovinį iš Noiso (vok. Neuss), Vokietijos Federacinės Respublikos, ir jį nugabenti į Maskvos regioną Rusijoje. Pagal krovinio važtaraštį galutinis krovinio pristatymo taškas turėjo būti Stavropolio sritis.

1.2. Šio krovinio pervežimo užsakymo faktiniam įvykdymui ieškovė persamdė atsakovę, su kuria 2023 m. kovo 30 d. buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis–užsakymas Nr. EL/6242.

1.3. Krovinio pervežimo metu paaiškėjo, jog dėl netinkamai paruoštų krovinio transportavimo dokumentų, jo išvežti iš Europos Sąjungos teritorijos į Rusiją nėra galimybės, todėl krovinys pagal užsakovės duotus nurodymus ieškovei bei atitinkamus ieškovės nurodymus atsakovei, 2023 m. balandžio 18 d. buvo pristatytas į Daugpilyje, Latvijos Respublikoje esantį sandėlį.

Motyvuojamoji dalis

1.4. Atsižvelgiant į tai, jog krovinio sutartu laiku nebuvo galimybės išvežti į Rusiją, ieškovė ir užsakovė susitarė, jog už krovinio pervežimą maršrutu Vokietija–Latvija ieškovei vietoje sutartyje–užsakyme Nr. RG3003-03 numatyto 5500,00 Eur dydžio krovinio pervežimo užmokesčio bus mokamas 2.750,00 Eur dydžio užmokestis (t. y. ½ viso frachto vertės).

1.5. 2023 m. birželio 14 d. (t. y. praėjus beveik trims mėnesiams nuo pradinio susitarimo) užsakovei baigus tvarkyti krovinio pervežimo dokumentus maršrutu Latvija–Rusija, užsakovė su ieškove iš naujo pradėjo derybas dėl užmokesčio už krovinio pervežimą šiuo maršrutu, kadangi pasikeitė ir krovinio pristatymo adresas iš Maskvos regiono į muitinę, esančią Pskovo regione.

1.6. Tarp ieškovės ir užsakovės kilus ginčui dėl krovinio pervežimo kainos, 2023 m. birželio 15 d. ieškovė el. paštu buvo informuota, jog tolimesnį krovinio pervežimą tiesiogiai vykdys atsakovė. Ieškovė taip pat buvo informuota, kad jai nebus mokamas sutartas 2.750,00 Eur atlygis už krovinio pervežimą maršrutu Vokietija– Latvija (nepaisant to, jog buvo įvykdytos visos tinkamo krovinio pristatymo sąlygos) ir kad užsakovė atsiskaitys tiesiogiai su atsakove. Už krovinio pervežimą ieškovė užmokesčio negavo.

1.7. Nurodo, kad reikalavimą dėl baudos priteisimo grindžia su atsakove pasirašytos pervežimo sutarties 2.14 ir 2.15 punktų nuostatomis, kuriose nurodytas šalių susitarimas dėl nekonkuravimo. Sutarties 2.14 punktu atsakovė įsipareigojo vienerius metus nuo krovinio pervežimo atlikimo nekontaktuoti (turint tikslą tiesiogiai sudaryti vežimo sutartį) su ieškovės klientais ir kitais susijusiais asmenimis, apibrėžiamais kaip faktiniai krovinių siuntėjai (ar jų agentai), krovinių gavėjai (jų agentai) ar ekspeditoriai, apie kuriuos tapo žinoma atliekant krovinio pervežimą. Sutarties 2.15 punkte numatyta Sutarties pažeidimo prezumpcija. Jame šalys sulygo, jog preziumuojama, kad vežėjas pažeidė savo įsipareigojimus, jeigu nustatomos atitinkamos vežėjo neteisėtų veiksmų pasekmės, t. y. atsakovei bandant susisiekti su ieškovės klientais ar aptartais susijusiais asmenimis, turint tikslą tiesiogiai sudaryti vežimo sutartį (pvz. ieškovės klientams ar verslo partneriams pateikus duomenis, kad atsakovė (pati ar per susijusius asmenis – motinines, dukterines ar asocijuotas įmones) siūlė jiems bendradarbiauti ir teikti vežimo paslaugas tiesiogiai) arba nustačius atitinkamą faktą (pvz. ieškovės klientams ar verslo partneriams pradėjus tiesiogiai dirbti su atsakove ar su ja susijusiais asmenimis – motininėmis, dukterinėmis ar asocijuotomis įmonėmis).

1.8. Ieškovė 2023 m. liepos 29 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovei pretenziją dėl pastarosios neteisėtų veiksmų užmezgus tiesioginius komercinius teisinius santykius su ieškovės užsakovu, tačiau atsakymo negavo.

1.9. Ieškinį grindžia aplinkybe, kad ieškovės klientas - SIA Reval Group (užsakovė) – e/laišku patvirtino, jog tolimesnį krovinio gabenimą atliks tiesiogiai atsakovė. Pastaroji į ieškovės pretenziją nesureagavo, jokių duomenų apie bendradarbiavimą su užsakove nepateikė, todėl ieškovė remiasi Sutarties 2.15 punkte aptarta prezumpcija, jog atsakovė neteisėtai užmezgė tiesioginius ryšius su užsakove (ieškovės klientu), apie kurią atsakovei tapo žinoma vykdant tarptautinį krovinio pervežimą pagal Sutartį, sudarytą su ieškove. Jokie verslo teisiniai santykiai atsakovės ir užsakovės nesiejo.

1.10. Atsakovei pradėjus dirbti su eškovės klientu SIA Reval Group tiesiogiai, ieškovė negavo sutarto užmokesčio už atliktą krovinio pervežimą maršrutu Vokietija– Latvija, taip pat negavo daugiau jokių krovinio pervežimo užsakymų, šalių bendradarbiavimas nutrūko.

1.11. Nurodo, kad atsakovei vykdant Sutartį tapo žinoma ypatingai jautri ir didelę komercinę vertę turinti informacija, o konkrečiai – duomenys, už kokią kainą ieškovė perparduoda krovinius faktiniams vežėjams (tokiems kaip atsakovė). Žinodama tokią ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, atsakovė galėjo užsakovei pasiūlyti geresnes krovinių pervežimo sąlygas ir pradėti tiesioginį bendradarbiavimą su ieškovės klientu (-ais). Dėl nurodyto atsakovė už Sutarties pažeidimą privalo sumokėti ieškovei 50.000,00 Eur dydžio netesybas, kurios yra pripažintinos minimaliais ieškovės patirtais nuostoliais. Netesybų suma nėra mažintina, kadangi neegzistuoja jų mažinimo pagrindai (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti (e/b t. 1, b. l. 95-106, DOK-10658).

2.1. Nurodė, kad atsakovė SIA „PIK“ yra įmonė, įsikūrusi Latvijos Respublikoje, kuri teikia krovinių gabenimo kelių transportu Europos Sąjungos ir NVS valstybėse paslaugas, taip pat prekių sandėliavimo paslaugas, valdo muitinės sandėlį Daugpilyje, Latvijoje.

2.2. Atsakovė gavo ieškovės užsakymą pervežti krovinį iš Vokietijos į Rusiją. Ieškovė ir atsakovė 2023 m. kovo 30 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį-užsakymą Nr. EL/6242, pagal kurią atsakovė įsipareigojo laiku į pakrovimo vietą pateikti transporto priemonę, priimti krovinį, organizuoti tinkamą jo paruošimą gabenimui ir pasikrovimą, nugabenti jai patikėtą krovinį į paskirties vietą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti asmeniui (gavėjui), o ieškovė, veikianti kaip ekspeditorius tarpininkas, įsipareigojo už krovinio pervežimą sumokėti atsakovei Sutartyje nustatytą užmokestį. Pagal Sutarties 3.3 punktą Sutarčiai taikomos NSAB 2015 taisyklės, CMR konvencija bei Lietuvos Respublikos teisė.

2.3. Pagal Sutartį gabenamą krovinį sudarė 2 konteineriai, krovinio svoris - 6481,5 kg, plius konteinerių svoris; krovinio pakrovimo adresas Noisas, Vokietija, pakrovimo data – 2023 m. balandžio 6 d., iškrovimo adresas Maskva, Rusijos Federacija. Pagal 2023 m. balandžio 6 d. sudarytą tarptautinio krovinio važtaraštį Nr. 001 (toliau – CMR važtaraštis), anksčiau nurodyto krovinio siuntėjas buvo fizinis asmuo A. S., siuntėjo adresas Noisas, Vokietijoje, krovinio gavėjas – tas pats fizinis asmuo A. S., krovinio pakrovimo vieta - Noisas, Vokietija, pakrovimo data – 2023 m. balandžio 6 d., iškrovimo vieta – Stavropolio kraštas, Kočubejevskio rajonas, Kazminskoje kaimas, Rusijos Federacija. Pagal CMR važtaraštį krovinį sudarė 2 konteineriai su 161 krovinio vienetais (161 cll) – asmeniniais panaudotais daiktais, kurių svoris 7681,50 kg, iš viso svoris bruto su konteineriais – 11981,50 kg. CMR važtaraštyje nurodytas transporto priemonės, kuri gabeno krovinį, registracijos Nr. KT8851 / S2706. Atkreiptinas dėmesys, kad SIA „Reval group“ (toliau – užsakovė), t. y. įmonė, kuri užsakė pas ieškovę krovinio vežimą, atstovas 2023 m. balandžio 6 d. el. laišku informavo ieškovės atstovą, kad „konteineryje MFCU2006945 svoris padidėjo 1200 kg“, taigi nuo pradinio krovinio svorio 6481,5 kg, nurodyto Sutartyje, bendras krovinio svoris padidėjo iki 7681,5 kg, kaip nurodyta CMR važtaraštyje, o su konteinerių svoriu viso sudarė 11981,5 kg.

2.4. Atsakovė laiku pristatė transporto priemonę krovinio vežimui, pakrovė krovinį bei vykdė jo vežimą. Dokumentus pervežimui Rusijoje pagal užsakymą turėjo pateikti ieškovė (ieškovės atstovas M.), bet tolimesniam krovinių gabenimui į Rusiją jų nesuteikė bei į skambučius, ką toliau daryti su kroviniu, jis nereagavo. Atsakovė krovinį buvo priversta saugoti daugiau nei 2 mėnesius muitinės sandėlyje Daugpilyje, Latvijoje, kadangi ieškovės atstovas M. vežimo procese nebekontaktavo. Atsakovė 2023 m. balandžio 19 d. sudarė aktą Nr. 12, kuriame konstatavo, kad 2023 m. balandžio 19 d. dalyvaujant SIA „PIK“ sandėlio atstovui krovinys buvo iškrautas į sandėlį specializuotu kranu saugojimui ir tolesniam transportavimui gavėjui.

2.5. Krovinio gavėjo kontaktai atsakovei nebuvo žinomi. Krovinio gavėjas susisiekė su atsakove pats ir paaiškino, kad ilgai negalėjo gauti savo krovinio ir tai buvo visas jo turtas gyvenimui kitoje šalyje. Atsakovė bandė susisiekti su ieškovės atstovu M., kad jis organizuotų krovinio paėmimą iš sandėlio ir atiduotų jį gavėjui, tačiau atsakymo nebuvo.

2.6. Krovinio tolimesnio vežimo atsakovė nevykdė. Atsakovė atlyginimo už atliktą vežimą iš ieškovės negavo. Krovinio atsakovė nesulaikinėjo, krovinį iš sandėlio savo transportu paėmė pats gavėjas, t. y. 2023 m. birželio 26 d. buvo sudarytas krovinio perdavimo aktas Nr. 12/1, pagal kurį SIA „PIK“ sandėlis, pagal SIA „Reval group“ pareikalavimą ir pagal krovinio gavėjo įgaliojimą, perdavė krovinį jo savininko atstovui ir pakrovė krovinį į gavėjo suteiktą transporto priemonę.

2.7. Pažymėjo, kad pirmas atsakovės kontaktas su užsakove SIA „Reval group“ įvyko 2023 m. birželio 15 d. (Atsakovė buvo pridėta kaip viena iš gavėjų prie 2023 m. birželio 15 d. el. laiško). Su šia įmone jokių sutarčių dėl vežimo ar kitų paslaugų teikimo atsakovė nesudarė.

2.8. Patvirtino, kad ieškovė 2023 m. birželio 29 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo, kuria paprašė, kad atsakovė atsiskaitytų su ieškove pervesdama 2.750,00 Eur į ieškovės banko sąskaitą, o atsakovei nesumokėjus nurodytos sumos, ieškovė savo pažeistas teises gins Lietuvos Respublikos teisme, pareikšdama ieškinį dėl pilno žalos atlyginimo 50.000,00 Eur sumai dėl atsakovės įvykdyto šiurkštaus Sutarties 2.14 punkto pažeidimo.

2.9. Atsakovės įsitikimu, ji nepadarė jokio sutarties pažeidimo, dėl kurio turėtų mokėti ieškovei Sutarties 2.14, 2.15 punktuose numatytą 50 000 Eur baudą.

2.10. Pažymėjo, kad nesutinka su ieškovės interpretuojamomis faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovė neteisėtai užmezgė tiesioginius ryšius su užsakove, nes (i) atsakovė nesudarė su užsakove ar krovinio gavėju jokių sutarčių ar susitarimų dėl šio krovinio tolimesnio vežimo maršrutu Latvija-Rusija ar bet kokiu kitu tolimesniu maršrutu ir atsakovė neorganizavo ir neatliko jokio šio krovinio tolimesnio vežimo į Rusiją, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti 50.000,00 Eur baudos; (ii) krovinys buvo perduotas pačiam krovinio gavėjui (krovinio gavėjo pateiktai transporto priemonei), po to kai jis susiekė su atsakove; (iii) ieškovė neturi pagrindo remtis Sutarties 2.15 punkte nurodyta prezumpcija, nes atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, t. y. pati su ieškovės užsakovu nesusisiekė.

2.11. Analizuojant Sutarties 2.14 ir 2.15 punktus, matyti, kad tam, kad būtų pažeistas šiuose punktuose nustatytas įsipareigojimas arba būtų konstatuota prezumpcija, yra reikalinga, kad atsakovė būtų kontaktavusi (bandžiusi susisiekti) su užsakove (jos agentais), krovinio siuntėju/gavėju (jo agentais) turėdama tikslą tiesiogiai sudaryti vežimo sutartį. Atsakovė nesudarė tokios sutarties dėl tolimesnio ginčo krovinio vežimo į Rusiją, taip pat su minėtais subjektais niekada nesudarė vėlesnių sutarčių dėl kitų krovinių vežimo. Atsakovė nesiūlė nė vienam iš minėtų subjektų bendradarbiauti sudarant su ja vežimo sutartis ar teikiant tiesiogiai vežimo paslaugas. Ieškovė neapteikė jokių pagrįstų įrodymų, kad tarp atsakovės ir aptartų subjektų galėjo būti sudaryta tokia sutartis ar kad atsakovė savo iniciatyva siūlė šiems subjektams bendradarbiauti sudarant naujas sutartis ar teikiant vežimo paslaugas.

2.12. Ieškovė iškreipia tarp šalių e/paštu vykusio susirašinėjimo turinį - ieškovės įvardintos aplinkybės, kad 2023 m. birželio 15 d. ieškovė el. paštu buvo informuota, jog tolimesnį krovinio pervežimą tiesiogiai vykdys atsakovė, neatitinka faktiškai šiuose el. laiškuose užfiksuotų teiginių, nes el. laiškuose užsakovė nurodė, kad „krovinio savininkas pats susisieks su vežėju ir apmokės visas einamąsias išlaidas“, o ne taip, kaip nurodo ieškovė - kad tolimesnį krovinio pervežimą tiesiogiai vykdys atsakovė.

2.13. Atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai paneigia, kad buvo sudarytas susitarimas ar buvo siekiama kontaktuoti, užmegzti bendradarbiavimą su tikslu sudaryti vežimo sutartis su užsakove ar krovinio siuntėju/gavėju, o ieškovės pateikti įrodymai – el. laiškų susirašinėjimai, niekaip nepatvirtina atsakovės bandymo kontaktuoti su minėtomis šalimis siekiant sudaryti vežimo sutartis. Iš ieškovės pateiktų įrodymų tik matyti tai, jog užsakovė siekė užbaigti vykdomą krovinio pristatymą jo gavėjui. Lygiai taip pat atsakovė, nepažeisdama Sutarties nuostatų ir įsipareigojimų ieškovei, veikė tik esamos Sutarties rėmuose, t. y. atliko vežimą maršrutu Vokietija – Latvija, toliau saugojo krovinį savo muitinės sandėlyje, kuomet tolimesniam krovinio vežimui į Rusiją nebuvo sutvarkyti reikiami dokumentai, bei nesitarė ir nesudarė atskiros sutarties dėl tolimesnio jo vežimo.

2.14. Mano, kad Sutarties 2.14 punkte nurodytas draudimas „laikytis konfidencialumo ir nekonkuravimo įsipareigojimų, t. y. vienerius metus nuo krovinio pervežimo atlikimo nekontaktuoti (turint tikslą tiesiogiai sudaryti vežimo sutartį) su Užsakovo klientais ar susijusiais asmenimis“ galėjo būti taikomas tik po krovinio pervežimo atlikimo. Tuo tarpu Atsakovės kontaktavimas su Užsakove ar krovinio gavėju vyko tik dėl esamo krovinio.

2.15. Pačios ieškovės atstovas netinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti ir nebuvo pasiekiamas esant poreikiui, kuomet su atsakove dėl krovinio susisiekė pats krovinio gavėjas. Atsakovė, gavusi ieškovės užsakovės, kuri veikė pagal krovinio gavėjo įgaliojimą, prašymą, perdavė muitinės sandėlyje laikytą krovinį krovinio gavėjo pateiktai transporto priemonei. Pažymėtina, kad atsakovė pretenzijų dėl krovinio, jo praradimo ar jo netinkamos būklės nėra gavusi. Iš ieškovės į bylą pateikto įrodymo – 2023 m. birželio 15 d. el. laiško matyti, ieškovės užsakovė nurodė ieškovei, kad anuliuoja užsakymą, dėl ko tolimesnis krovinio vežimas pagal sutartį net ir nebuvo galimas.

2.16. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovės veiksmai yra pripažintini nesąžininga konkurencija Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies kontekste. Minėtoje normoje nurodyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus ieškovės atžvilgiu, ieškovė nenurodė, kokius konkrečiai veiksmus atliko atsakovė, kuriais ji galėjo neteisėtai pasinaudoti ieškovės komercine paslaptimi su tikslu konkuruoti su ieškove, ieškovė nepateikė įrodymų, kad kokios nors sutartys galėjo būti sudarytos, ar kad būtent atsakovė kontaktavo ir siūlė sudaryti tokias sutartis, pasinaudodama kokia nors ieškovės komercinę paslaptį sudarančia konfidencialia informacija.

2.17. Ieškovė neįrodė, kad patyrė nuostolių. Nesant nustatytų neteisėtų veiksmų ir žalos kilimo civilinės atsakomybės sąlygų, mano, kad šioje situacijoje negalima kalbėti ir apie atsakovės kaltę ar priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Paminėtina ir tai, kad ieškovė nepateikė jokių realių sumų, skaičiavimų dėl galimos jos patirtų nuostolių sumos dydžio. Ieškovei neįrodžius esant civilinės atsakomybės sąlygų, dėl kurių galėtų kilti atsakomybė atsakovei, ieškovės reikalavimas priteisti Sutartyje nustatytą baudą negali būti tenkinamas.

2.18. Mano, kad šalių sudarytos Sutarties 2.14 ir 2.15 punktai ta apimtimi, kuria šalys susitarė dėl nekonkuravimo įsipareigojimo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis draudžia susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją; pagal šio straipsnio 2 punktą draudžiami susitarimai pasidalyti prekės rinką teritoriniu pagrindu, pagal pirkėjų ar tiekėjų grupes ar kitu būdu. Atsižvelgiant į tai, Sutarties 2.14 ir 2.15 punktai ta apimtimi, kuria šalys susitarė dėl nekonkuravimo įsipareigojimo, yra niekiniai, nes Sutartyje nustatytos sąlygos dėl nekonkuravimo yra neproporcingos, nepagrįstai varžančios konkurenciją, apriboja tarpusavio konkurenciją bei mažina užsakovų pasirinkimo galimybes, taip pat vežimo paslaugų užsakovams sumažėja derybinė galia, dėl ko pablogėja šių ūkio subjektų galimybės išsiderėti jiems geresnes paslaugų kainas (sumažėja kainų konkurencija) ir kitas paslaugų sąlygas.

2.19. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 1.80 straipsnio 1 dalimi ir Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, mano, kad Sutarties 2.14. ir 2.15 punktai ta apimtimi, kuria šalys susitarė dėl nekonkuravimo įsipareigojimo, laikytini niekiniais ir yra negaliojantys. Tai sudaro savarankišką pagrindą netenkint ieškinio.

3. Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas paaiškino, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta sutartis dėl krovinio pervežimo. Ieškovė nusamdė faktinį vežėją – atsakovę, kuri, pristačiusi krovinį iki Latvijos, pradėjo bendradarbiauti su trečiuoju asmeniu. Atsakovė ieškovei nepateikė krovinio važtaraščio, todėl prašo 50000 Eur baudos. Sutartį tarp ieškovės ir trečiojo asmens rengė ieškovė, sutarties sąlygos tiko ir atsakovei. Anksčiau užsakymų ieškovė iš trečiojo asmens nebuvo gavusi. Daugiau užsakymų taip pat nebuvo. Jautria informacija įvardijo galimybę sužinoti ieškovės pasiūlymų kainas/sąlygas. Kokiems konkretiems klientams buvo pasiūlyta geriau – atsakovei ir trečiajam asmeniui. Mano, kad reali patirta žala yra 50000 Eur. Ieškovė negali gauti atlyginimo iš savo užsakovo už ginčo krovinio pervežimą, nes jai nebuvo išrašyta sąskaita.

5. Ieškovės atstovas advokatas palaikė ieškinį, prašė tenkinti iš esmės ieškinyje nurodytais argumentais. Akcentavo, kad atsakovės klientu buvo ne fizinis asmuo (krovinio savininkas), o ieškovė. Mano, kad atsakovės atžvilgiu turi būti taikoma contra spoliatorem taisyklė. Mano, kad atsakovė neatliko veiksmų, kurie būtini atsiskaitymui. Mano, kad vežimo sutartis galioja ir dabar.

6. Atsakovės įgaliota atstovė paaiškino, kad vykdė užsakymą dėl krovinio pervežimo iš Vokietijos iki Latvijos. Toliau krovinys turėjo būti gabenamas į Rusiją, tačiau nebuvo sutvarkyti dokumentai, kuriuos pristatyti vežėjui turėjo ieškovė. Krovinys Latvijos muitinės sandėliuose prastovėjo nuo balandžio 19 d. iki birželio 26 d., tačiau ieškovės vadovas apie tai nekalba. Dokumentų ieškovės vadovas M. nesiuntė, vėliau iš viso nepalaikė ryšio. Krovinys buvo iškrautas į muitinės sandėlį, kurį turi atsakovė. Ginčo kroviniui iškrauti buvo reikalingas specialus kranas. Ieškovės vadovas turėjo suprasti, kad krovinys stovi 2 mėnesius, o dokumentų pristatyti negalėjo, o mokėti iš anksto už atliktą pervežimą (iš Vokietijos į Latviją) taip pat nenorėjo. Tada atsakovės įgaliotas asmuo pasakė, kad kadangi nėra dokumentų, toliau krovinio atsakovė neveš ir pokalbis tuo ir baigėsi. Taip trečiasis asmuo ir susirado atsakovę. Už krovinio atvežimą iš Vokietijos į Latviją atsakovei sumokėjo trečiasis asmuo, kai atsakovės atstovė ieškovės vadovui M. pasakė, kad toliau krovinio neveš. Atsakovę suradęs trečiasis asmuo pasakė, kad turi krovinio savininko įgaliojimą pasiimti krovinį, todėl atsakovė paaiškino, kad kai apmokės, krovinį galės pasiimti. Trečiasis asmuo krovinį apmokėjo ir krovinį pasiėmė. Todėl ir buvo už vežimo paslaugas sąskaita išrašyta Reval Group, o ne Essential Logistics. Iš sandėlio krovinį paėmė Reval Group, daugiau atsakovė nieko nežino. Dokumentai sandėlyje buvo pildyti rusų k., nes sandėlis yra tarptautinis. Dėl krovinio iškrovimo iš automobilio į muitinės sandėlį buvo kalbamasi su ieškovo vadovu M. ir jam ta aplinkybė buvo žinoma. Atsakovė siūlė iškrauti į Essential Logistics sandėlį, bet ieškovė nepateikė informacijos, kur perkelti. Krovinio iškrovimo klausimas iškilo, kada ieškovės vadovas M. negalėjo pateikti krovinio dokumentų. Krovinys sandėlyje prabuvo apie 59 dienas. Paprastai krovinio saugojimo para yra 100 Eur, kai ilgai saugoma nenumatytu atveju, kaina gali būti ir mažinama. Sąskaitą už pervežimą iki Latvijos išrašė trečiajam asmeniui, nes atsirado krovinio savininkas, kuriam pagal savininko įgaliojimą ir atidavė krovinį. Ieškovė nėra krovinio siuntėjas, todėl yra ekspeditorius. Ieškovei išrašyti sąskaitos negalėjo, nes ieškovė, nors vežimas nebuvo baigtas, nereagavo į skambučius, dokumentų nepateikė, todėl ir CMR negrąžino, nes pervežimas pagal paraišką turėjo būti vienas. CMR atiduotas savininkui. Kai atsakovė pasakė, kad toliau krovinio neveš, ieškovė nepaprašė išrašyti sąskaitos ir perduoti CMR. Tam, kad krovinys galėtų būti vežamas į Rusiją, reikėjo, kad ieškovė atsiųstų sąskaitą-faktūrą su detaliu vežamų daiktų sąrašu į Rusiją (kiekvienas daiktas nurodytas, pasvertas ir nurodyti vienetai, kitaip krovinys į Rusiją nepateks), o atsakovė tada galėtų parengti tarptautinę deklaraciją į Rusiją. To ieškovė nepadarė. Pati ieškovė pasakė, kad Vokietijoje ieškovė muitinės deklaracijos padaryti negali, todėl ir buvo CMR nurodyta muitinė Latvijoje (t.y., kad bus išmuitinimas), o ne Rusijoje, nors paraiškoje nurodyta, kad deklaracija turi būti padaryta Vokietijoje. M. pasakė, kad neturi sutarties su muitinės sandėliais LT, todėl paprašė vežti į LV. Paaiškino, kad 3100 Eur sumą sudaro iškrovimas, pakrovimas, saugojimas ir pervežimas.

7. Atsakovės atstovas advokatas palaikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildė, kad atsakovė nepažeidė nekonkuravimo sąlygų, akcentavo, kad ieškovė iškreipia faktines aplinkybes – ne atsakovė susirado krovinio savininką, o pati ieškovė e/paštu parašė, kad su atsakove susisieks krovinio savininkas. Pažymėjo, kad krovinio toliau atsakovė nevežė, o kas toliau vežė krovinį ji nesidomėjo, nes krovinį atidavė trečiajam asmeniui ne kaip vežėjui, o kaip krovinio savininko atstovui pagal įgaliojimą. Jokių užsakymų dėl vežimo paslaugų suteikimo iš trečiojo asmens negavo, jokios žalos nepadarė. Nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad baudinės netesybos įskaitomos į nuostolius. Mano, kad krovinio siuntėjas turi teisę nutraukti sutartį (CMR 12 straipsnio 1 dalis) ir atsiimti krovinį. Mano, kad vežimo sutartį su atsakove nutraukė pati ieškovė.

8. Trečiojo asmens vadovas paaiškino, kad iki vežimo nepažinojo nei vienos iš šalių. Po konflikto su ieškove 2024 m. birželio 15 d. daugiau nebendravo. 2023 m. kovo 30 d. trečiasis asmuo pateikė užsakymą ieškovei dėl krovinio pervežimo iš Vokietijos į Rusiją. Paaiškėjo, kad krovinio svoris viršija vežimo svorį. Kadangi Vokietijoje turėjo būti 4 nedarbo dienos, nuspręsta vykti į Latviją. 2023 m. balandžio 14 d. pranešė ieškovės vadovui M., kad yra blogai su dokumentais. Kadangi tai buvo asmeniniai daiktai, juos reikėjo deklaruoti, tam nebuvo pasiruošta. Todėl buvo sprendžiama, kur iškrauti – trečiojo asmens sandėlyje, sandėlyje Lietuvoje ar vežėjo sandėlyje. Po dviejų mėnesių Europos Sąjunga įvedė sankcijas Rusijai, todėl paaiškėjo, kad į vietą pirminiame užsakyme krovinio pristatyti nebus galima. Trečiasis asmuo paprašė ieškovės, kad pateiktų naują užsakymą, bet ieškovė nurodė 1700 Eur kainą, kuri buvo labai didelė, nes normali kaina yra apie 1000 Eur, tai ieškovės vadovui turi būti žinoma. Trečiojo asmens atstovas pasiūlė 1250 Eur, tačiau dėl tolesnio vežimo nesusitarė, ieškovės vadovui pradėjus grasinti, dėl ko santykius Reval Group iš viso nutraukė. Apie santykių nutraukimą parašė e/paštu ieškovei. Pasiūlė mokėti 250 Eur baudą, nes ieškovę trečiajam asmeniui pasiūlė kolega ir nenorėjo konflikto. Ieškovės vadovas pamiršo paminėti, kad automobilis nebuvo pritaikytas vežti 2 jūrinius konteinerius, dėl ko nebuvo galima kirsti sienos negavus baudos. Su atsakove nei iki, nei po šio vežimo neturėjo užsakymų. Atsakovė krovinį vežti toliau atsisakė, o krovinį atidavė, kada buvo apmokėtos krovinio saugojimo ir vežimo iki Latvijos sumos. Krovinį pasiėmė pats krovinio savininkas.

9. Trečiojo asmens atstovas advokatas paaiškino, kad palaiko klientą ir su ieškiniu nesutinka. Mano, kad vežimo sutartis baigėsi tuo, kad krovinys buvo iškrautas Latvijoje, atsakovės sandėlyje. Po dviejų mėnesių ieškovė vėl pradeda kontaktuoti su vežėju. Nuostoliai atsiranda, kai krovinys prarandamas, o šiuo atveju A. S. krovinį gavo. Mano, kad vežimo sutartis buvo nutraukta, tik neįforminta, nes krovinys buvo iškrautas. Aplinkybė, kad ieškovė buvo dingusi 2 mėnesiams, rodo, kad pati ieškovė buvo praradusi interesą krovinio pervežimo užbaigimu, o apie sandėliavimą Latvijoje ieškovė iš viso nutyli. Kadangi trečiasis asmuo buvo arčiausiai savininko, jo interesas buvo informuoti savininką, kuris pats organizavosi krovinio vežimą į Rusiją. Tarp šalių sudarytos sutarties 2.14, 2.15 punktus dėl nekonkuravimo vertina kritiškai, nes juos bylos aplinkybių kontekste laiko deklaratyviais. Atkreipė dėmesį į tai, kad nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas sudarė kokias nors sutartis, o ginčo vežimo sutartis buvo nutraukta, atsakovė neatliko vežimo paslaugų, kai atidavė krovinį iš savo sandėlio. Pažymėjo, kad vežimo įkainiai nėra ir negali būti konfidencialia informacija.

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisinis vertinimas.

10. Byloje nustatyta, kad:

10.1. Trečiasis asmuo Reval Group už 5500 Eur 2023 m. kovo 30 d. užsakė pas ieškovę pervežti krovinį maršrutu Vokietija-Rusija, pakrovimo data – 2023 m. balandžio 4-5 d.d., pristatymo data – 2023 m. balandžio 14 d., skiltyje „Ekspeditorius“ ir skiltyje „Gavėjas“ nurodytas tas asmuo - A. S., muitinės postas pagal CMR – Maskvos sritis, Rusija, krovinys – naudoti asmeniniai daiktai, skiltyje „Kiekis ir svoris“ nurodyta - „2 konteineriai × 20 DV – krovinio svoris 6 481,50 kg + konteinerių svoris“, skiltyje „Pastabos apie krovinį“ nurodyta „Pranešti likus 48 valandoms iki atvykimo (iškrovimo darbams reikia užsakyti keltuvą) Iškrovus krovinį, nuvykti į artimiausią muitinės postą ir užpildyti EX1 deklaraciją“; užsakymo 3 punkte nurodyta, kad Vežėjas turi el. paštu informuoti UAB „Reval Group“ vadovą apie galimus konkretaus Gabenimo paslaugų užsakymo pakeitimus (e/b t. 1, b. l. 6-8);

10.2. Ieškovė dėl sprendimo 10.1. punkte nurodyto krovinio pervežimo 2023 m. kovo 30 d. sudarė Krovinio pervežimo sutartį-užsakymą Nr. EL/6242 su atsakove, kurioje nurodyta, kad išvykimo muitinė yra „Pakeliui, Vokietija“, paskirties muitinė – Maskvos sritis, Maskva, Rusija; skiltyje „Krovinys“ nurodyta „2 CLL 6481 KG 13.6 LDM 2 konteineriai X 20DV – CARGO svoris 6481.50 kg + cntrs svoris“; kaina – 4000 Eur; pakrovimo data – 2023 m. balandžio 6, iškrovimo data – 2023 m. balandžio 17 d.; skiltyje „Pastabos“ nurodyta – „+150 Eur perkrova, pakrovimas kranu per viršų“ užsakyme rusų kalba (originaliame užsakyme) skiltyje „Transportas“, „Vairuotojas“ pažymėti ženklai „Klaustukai“, todėl teismas vadovaujasi sutarties/užsakymo vertimu, esančiu ne e/b t. 1, b. l. 15, o e/b t. 1, b. l. 152-153 patikslintu į bylą pateiktu vertimu; be to, sutarties pradžioje nurodyta, kad užsakovas (ieškovė šioje byloje) vykdant šią Sutartį, veikia tik kaip ekspeditorius tarpininkas (t. y. krovinio siuntėjo agentas) (e/b t. 1, b. l. 13-14, 15-16);

10.3. Iš į bylą pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu (toliau – e/paštu) žinoma, kad 2023 m. balandžio 5 d. trečiojo asmens Reval Group atstovas ieškovei rašė, kad „rytoj su kroviniu perduos vairuotojui tuos dokumentus; po pakrovimo važiuojam į muitinę (nurodytas adresas Neuss); pateikiame visus dokumentus ir Laufzettel, jam turi išduoti EX“;

10.4. 2023 m. balandžio 6 d. trečiojo asmens Reval Group atstovas ieškovei e/paštu rašė, kad konteineryje MFCU2006945 svoris padidėjo 1200 kg;

10.5. Krovinys iš Vokietijos į Latviją buvo atvežtas ir iškrautas Latvijoje esančiame atsakovės sandėlyje 2023 m. balandžio 19 d., ką patvirtina CMR 001, kuriame skiltyje „Siuntėjas“ nurodyta „A. S.“, Vokietija (adresas sutampa su nurodytu sprendimo 10.1. punkte, taip pat sprendimo 10.2. punkte), skiltyje „Gavėjas“ nurodyta „CM PIK“, krovinio vežėjas – SIA PIK, krovinio iškrovimo vieta – Daugpilis, Latvija; krovinio pakrovimo vieta ir data – „Vokietija, Neuss, 2023 m. balandžio 6 d.“; taip pat nurodyta, kad krovinys – „2x20 DV konteineriai, krovinio vieta – 161, naudoti asmeninai daiktai, bendrasis svoris kg – 11 981,50 kg; 23 grafoje matyti siuntėjo parašas, 24 grafoje yra nurodyta krovinio gavimo data – 2023 m. balandžio 19 d. ir SIA PIK atstovo parašas; (e/b t. 1, b. l. 169-170);

10.6. Į bylą ieškovė taip pat pateikė CMR važtaraštį Nr. 001, kuriame nurodyta, kad siuntėjas A. S. (adresas toks pats), gavėjas taip pat nurodytas A. S., iškrovimo vieta – Rusija, Stavropolio kraštas, pakrovimo vieta tokia pati, kaip sprendimo 10.5. punkte nurodytame CMR važtaraštyje, duomenys apie krovinį sutampa, tačiau jis nėra pasirašytas, be to, šiame važtaraštyje nurodyta, kad krovinys turėjo būti pristatytas į Rusiją pačiam siuntėjui, krovinio iškrovimas Latvijoje nepažymėtas (e/b t. 1, b. l. 9-11);

10.7. Atsakovės į bylą pateiktas 2023 m. balandžio 19 d. aktas Nr. 12, kuriame nurodyta, kad „2023 m. balandžio 19 d., dalyvaujant SIA „PIK“ įmonės sandėlio atstovui, pirmiau nurodytas krovinys pagal 2023 m. kovo 29 d. sąskaitą faktūrą Nr. 001-01.001-02 buvo specialiu kranu iškrautas į sandėlį, iš viso: 2x20DV konteineriai/asmeniniai daiktai/, bruto svoris 11981,50 kg, CMR 001, siekiant krovinį sandėliuoti ir vėliau vežti gavėjo adresu“ (e/b t. 1, b. l. 107-108);

10.8. 2023 m. birželio 15 d. 10:50 val. Reval Group vadovas V. T. parašė ieškovės atstovui M., kad duotas užsakymas anuliuotas, krovinio savininkas pats susisieks su vežėju ir apmokės visas einamąsias išlaidas, prašoma nustatyti savo komisinius už pervežimą Vokietija–Latvija (e/b t. 1, b. l. 21-23);

10.9. Iš 2023 m. birželio 15 d. 11:04 val. elektroninio laiško žinoma, kad Reval Group vadovas V. T. parašė atsakovės atstovei p. K., kuriame nurodė, kad dėl vėlavimo išsiųsti krovinį ir įtarimų, kad galimai nesumokėta už asmeninių daiktų gabenimą konteineriuose, Essential Logistics krovinių pervežimo užsakymas buvo atšauktas, prideda atsakovei tai patvirtinantį raštą bei prašo išrašyti sąskaitą už atsakovės atliktus darbus – mokestį Vokietija-Daugpilis, krovinio saugojimą ir pakrovimą/iškrovimą; taip pat nurodo, kad antrąją sąskaitą išrašys, kai krovinys bus pristatytas į Sebežą, tačiau atsakovė pervežimą toliau vykdyti atsisakė (e/b t. 1, b. l. 160-162, 163-165);

10.10. 2023 m. birželio 15 d. 10:45 val. ieškovės atstovas M. atsakovei parašė e/laišku, kad „Laukiu sąskaitos už paslaugas iki Latvijos, sandėliavimą ir perkrovimą“ (e/b t. 2, b. l. 129-134);

10.11. 2023 m. birželio 15 d. 12:09 val. ieškovės atstovas M. atsakovei parašė e/laišku, kad „Norime atlaisvinti krovinį, bet pirmiausia turime gauti apmokėjimą. Kol negausime iš jūsų sąskaitos, nežinome, kiek turėtume pateikti klientui“ (e/b t. 2, b. l. 129-134)

10.12. 2023 m. birželio 15 d. 13:25 val. atsakovės atstovė p. K. parašė ieškovės atstovui p. M. e/laišką, kuriame nurodė, kad gavo raštišką patvirtinimą, kad užsakymas dėl 2 konteinerių pervežimo su ieškove yra atšauktas; kadangi krovinys yra muitinės sandėlyje, klientas gali susisiekti su atsakove ir organizuoti tolesnį vežimą (e/b t. 2, b. l. 129-134);

10.13. 2023 m. birželio 15 d. 14:47 val. ieškovės atstovas M. Reval Group vadovui V. T. parašė, kad „Mūsų kaina kaip ir rašėte DE-LV - Perkrovimas, saugojimas, LV-RUS nutraukimas, kol kas negaliu gauti sumos iš vežėjo, kad nepriskaičiuotų bereikalingų išlaidų; pranešiu; Vokietija – Daugpilis – Frachto tarifas 2750 Eur, Daugpilis – Sebežas – Frachto tarifas 1250 Eur; Saugojimas – 975 Eur; Kranas (iškrovimas+pakrovimas) - 500 Eur; Daugpilis – Sebežas – Frachto tarifas 1250 Eur + Atidarymas ??1 - 2 deklaracijos po 50 Eur = 100 Eur; 6825,00 Eur“ (e/b t. 1, b. l. 24-25, 26-27);

10.14. Į 2023 m. birželio 15 d. 14:47 val. ieškovės atstovo M. e/laišką Reval Group vadovas V. T. atrašė 2023 m. birželio 15 d. 15:05 val. e/laišku, adresuotu D. B. ir SIA PIK, parašydamas, kad „Ne, M., vėlu. Jūsų netenkino tie skaičiai ir jūs pasijuokėte iš manęs. Jūs netekote pasitikėjimo ir mes labai abejojame, kad jūs apmokėsite SIA „PIK“ visas to krovinio pristatymo išlaidas. Dėl to aš nutraukiu mūsų santykius vienašale tvarka. Pagal paraišką, kurios jūs man taip ir neatsiuntėte atgal pasirašytos ir originalios versijos. Suma už pakrovimo nutraukimą – 250,00 EUR. Tai viskas, ko galite reikalauti geriausiu atveju. Jūs neturite jokios teisinės ar įstatyminės teisės sulaikyti krovinį arba daryti įtaką jo pristatymo laikui. Kaip jau sakiau anksčiau, visos tolimesnės išlaidos bus apmokėtos tiesiogiai SIA „PIK“ be Jūsų dalyvavimo. Laiško kopija siunčiama ir mano advokatei D. B., ir vežėjo atstovui SIA „PIK“. Laukiu sąskaitos už pakrovimo nutraukimą.“ (e/b t. 1, b. l. 24-25, 26-27);

10.15. 2023 m. birželio 15 d. 15:51 val. ieškovės atstovas M. B. Reval Group vadovui V. T. el. laišku, adresuotu D. B., SIA PIK ir pik.transpoter@apollo.lv, parašė, kad „Mums krovinys nereikalingas. Vežėme krovinį iš Vokietijos į Latvijos sandėlį, ten perkrovėme ir sandėliavome maždaug du mėnesius. Todėl už tai turite atsiskaityti iki krovinio išsiuntimo, kaip susitarėme vakar. Toliau galite vežti patys, tik nusiteikite perkrovimo trikdžiams. O tai, kad norime gauti pinigų už savo darbą, manau, yra normalu. Jei jūs dirbate nemokamai – prašom. Tačiau, man rodos, norite niekam nemokėti ir visus pinigus pasiimti vien sau...“ (e/b t. 1, b. l. 148-149);

10.16. 2023 m. birželio 26 d. atsakovė išrašė trečiajam asmeniui sąskaitą 3100 Eur (be PVM) (su PVM – 3751 Eur) pagal CMR:001 (Pakrovimo vieta – DE, Iškrovimo vieta – LV) už pervežimą (e/b t. 1, b. l. 190-191);

10.17. 2023 m. birželio 26 d. „PIK“ muitinės terminalas išdavė Krovinio perdavimo aktą Nr. 12/1, kuriame nurodyta, kad „SIA „Reval Group“ pareikalavimu ir krovinio gavėjo išduoto įgaliojimo pagrindu muitinės sandėlis „PIK“-0816 perdavė krovinį į krovinio gavėjo pateiktą transporto priemonę, pagal 2023 m. kovo 29 d. sąskaitą faktūrą Nr. 001-01.001.-02, kiekis:2x20DV konteinerių/asmeniniai daiktai/, bruto svoris 11981,50.“ (e/b t. 1, b. l. 110-11);

10.18. Į bylą pateiktame A. S. 2023 m. kovo 20 d. išduotame įgaliojime Reval Goup nurodyta, kad šiuo įgaliojimu bendrovė yra įgaliojama tiesiogiai atstovauti asmeniui muitinėje atliekant prekių eksporto procedūros formalumus, vykdyti paskesnes muitinio įforminimo procedūras, taip pat prireikus organizuoti krovinio gabenimą ir perkrovimą (e/b t. 1, b. l. 166-167);

10.19. 2023 m. birželio 29 d. ieškovė atsakovei atsiuntė pretenziją, kuria pareikalavo sumokėti 50 000 Eur už tarp šalių sutarties 2.14 punkto pažeidimą (e/b t. 1, b. l. 29-34);

10.20. Iš ieškovės atstovo papildomai pateikto susirašinėjimo e/paštu žinoma, kad 2023 m. birželio 14 d. 9:51 val. atsakovės atstovas rašė ieškovei e/laišku, kad „prastova prasidėjo 18/04; nuo 01/05-31/05-31 diena; nuo 01-06-16-06 – 16 dienų; iš viso 59 dienos x 100 = 5900 Eur; iškrovimas kranu – 250 Eur; fraktas Vokietija-Latvija – 2000 Eur; viso: 8150 Eur.“ (e/b t. 2, b. l. 55-59);

10.21. Į 2023 m. birželio 14 d. e/laišką ieškovės atstovas M. atrašė 2023 m. birželio 14 d. 9:55 val. laiške nurodydamas, kad „akivaizdu, kad kažką painiojate...iš esmės jokios prastovos nebuvo. Paprašė iškrauti į sandėlį. Jūs netgi pateikėte kainą 05.17; už dieną nuo 12/04-sandėliavimas 10 EUR per dieną; Iškrovimas kranu-200 EUR“ (e/b t. 2, b. l. 55-59).

11. Byloje kilo ginčas dėl baudos priteisimo pažeidus tarp šalių 2023 m. kovo 30 d. pasirašytos sutarties dėl krovinio pervežimo 2.14 ir 2.15 punktuose nurodytą susitarimą dėl nekonkuravimo ieškovei reikalaujant sutartyje nurodytos baudos (50000 Eur) priteisimo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

12. 2023 m. kovo 30 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Krovinio pervežimo sutarties-užsakymo Nr. EL/6242 (teismo sprendimo 10.2. punktas) 2.14 punkte nurodyta, kad „Atsižvelgiant į tai, kad sudarius ir / ar vykdant šią Sutartį-užsakymą Vežėjui yra atskleidžiama ir tampa žinoma Užsakovo komercinę paslaptį sudaranti konfidenciali informacija apie Užsakovo klientą (-us), įskaitant kontaktinius jo (-ų) / jo (-ų) atstovų duomenis, Užsakovo klientų (užsakovų) krovinių gabenimo maršrutus, srautus ir transportavimo paslaugų poreikį, Užsakovo paslaugų teikimo principus ir sąlygas, Vežėjas įsipareigoja Užsakovo klientų ir susijusių asmenų – faktinių krovinių siuntėjų / jų agentų, krovinių gavėjų / jų agentų ar ekspeditorių atžvilgiu laikytis konfidencialumo ir nekonkuravimo įsipareigojimų, t.y. vienerius metus nuo krovinio pervežimo atlikimo nekontaktuoti (turint tikslą tiesiogiai sudaryti vežimo sutartį) su Užsakovo klientais ar susijusiais asmenimis, apie kuriuos tapo žinoma atliekant krovinio pervežimą. Nekonkuravimo ir konfidencialumo įsipareigojimą pažeidęs Vežėjas privalo kompensuoti Užsakovo nuostolius, sumokant 50.000,00 EUR sumą, kuri yra laikoma Šalių iš anksto aptartais Užsakovo minimaliais ir neišvengiamais nuostoliais, kurių Užsakovui nereikia atskirai įrodinėti. Užsakovo nuostoliams (į kuriuos įskaitomos ir dėl nesąžiningų Vežėjo konkurencinių veiksmų iš Klientų negautos pajamos) viršijant šiame punkte aptartą minimalią Šalių aptartų nuostolių sumą, Vežėjas privalo atlyginti visus Užsakovo nuostolius. Nekonkuravimo įsipareigojimas nėra taikomas, jeigu Vežėjas dokumentais (vežimo sutartimis ir pervežimų įvykdymą patvirtinančiais važtaraščiais) pagrindžia, jog vienerių metų laikotarpyje iki vežimo sutarties su Užsakovu sudarymo yra teikęs nurodytiems asmenims vežimo paslaugas tiesiogiai, t.y. ne pagal Užsakovo užsakymą.“.

13. Tos pačios sutarties 2.15 punkte nurodyta, kad „Preziumuojama, kad Vežėjas pažeidė konfidencialumo ir nekonkuravimo įsipareigojimus, jeigu nustatomos konfidencialios informacijos atskleidimo pasekmės, t.y. Vežėjui bandant susisiekti su Užsakovo klientais ar aptartais susijusiais asmenimis, turint tikslą tiesiogiai sudaryti vežimo sutartį (pvz. Užsakovo klientams ar verslo partneriams pateikus duomenis, kad galiojant nekonkuravimo ir konfidencialumo įsipareigojimams Vežėjas (pats ar per susijusius asmenis – motinines, dukterines ar asocijuotas įmones) siūlė jiems bendradarbiauti ir teikti vežimo paslaugas tiesiogiai) arba nustačius konkuravimo faktą (pvz. Užsakovo klientams ar verslo partneriams, galiojant nekonkuravimo ir konfidencialumo įsipareigojimams, pradėjus tiesiogiai dirbti su Vežėju ar su juo susijusiais asmenimis – motininėmis, dukterinėmis ar asocijuotomis įmonėmis).“.

14. Teisminio nagrinėjimo metu nustačius, kad šalių (ieškovės ir atsakovės) paaiškinimai dėl tarp jų susiklosčiusių sutartinių santykių vykdymo dalyje išsiskyrė, teismas šalių paaiškinimus ir rašytinius įrodymus vertina vadovaudamasis CK 6.193-6.196 straipsniuose nustatytomis sutartinių santykių aiškinimo taisyklėmis ir CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle.

15. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad teisinė byloje kilusio ginčo kvalifikacija nėra savitikslė, ji neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-516-701/2020, 27 punktas). Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022, 17 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatytos tokios faktinės ginčo aplinkybės: (i) iš Vokietijos į Rusiją turėjo būti pervežti asmeninio pobūdžio fizinio asmens daiktai, dėl kurių gabenimo susiklostė tarptautiniai krovinio vežimo teisiniai santykiai, pervežimo santykiuose dalyvaujant keliems vežėjams/ekspeditoriams; (ii) ieškovė ir trečiasis asmuo ginčo krovinio pervežimo grandinėje buvo tarpiniai krovinio vežėjai (iš esmės ekspeditoriai), o atsakovė buvo faktinis krovinio vežėjas; (iii) trečiasis asmuo pas ieškovę 2023 m. kovo 30 d. užsakė pervežti krovinį iš Vokietijos Neuss miesto į Rusiją, Maskvos sritį; (iv) ieškovė su atsakove (faktiniu vežėju) dėl to paties krovinio pervežimo susitarė tą pačią dieną (2023 m. kovo 30 d.), krovinys turėjo būti pristatytas iš Vokietijos Neuss miesto į Rusijos Maskvos sritį; (v) iš į bylą pateiktų susirašinėjimų elektroniniais laiškais sekos, CMR važtaraščio, krovinio iškrovimo muitinės sandėlyje akto (teismo sprendimo 10.5, 10.6, 10.20, 10.21) matyti, kad krovinys į muitinės sandėlį iš automobilio buvo perkeltas 2023 m. balandžio 19 d. ir laikomas iki 2023 m. birželio 26 d.; (vi) tiek šalys, tiek ir trečiojo asmens vadovas V. T. patvirtino, kad pervežant ginčo krovinį dėl krovinio dokumentų kilo problemų, dėl ko buvo svarstoma, ar krovinį iškrauti Lietuvoje, ar iškrauti atsakovės sandėlyje, ar trečiojo asmens sandėlyje (CPK 186, 192 straipsniai) ir nutarta, kad krovinys bus vežamas ir iškraunamas Latvijoje atsakovei priklausančiame muitinės sandėlyje; (vii) ieškovė nagrinėjimo metu neneigė, kad krovinys Latvijoje atsakovės sandėlyje buvo iškrautas suderinus su ieškove, šias aplinkybes ieškinyje nurodo pati ieškovė (ieškinio 6 punktas); (viii) teismui pateiktas susirašinėjimas el. laiškais, šalių paaiškinimai, trečiojo asmens paaiškinimai posėdyje sąlygoja išvadą, kad nuo krovinio pristatymo į atsakovei priklausantį sandėlį Daugpilyje, Latvijoje, iki 2023 m. birželio 14 d. iš ieškovės pusės komunikacijos dėl ginčo krovinio nebuvo (teismo sprendimo 10.7-10.15 punktai), tai posėdyje kategoriškai taip pat tvirtino atsakovės įgaliota atstovė, vykdžiusi ginčo pervežimą, K. Ž.; aplinkybių, kad ieškovė dėl krovinio tolesnio vežimo (iš Latvijos į Rusiją) nekomunikavo su atsakove, nors krovinys pagal 2023 m. kovo 30 d. krovinio vežimo sutartį turėjo būti pristatytas į Rusiją, posėdyje ieškovės atstovas M. B. neginčijo; (ix) pati ieškovė teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad krovinio vežimas strigo dėl netinkamai paruošų dokumentų, paaiškėjus, kad krovinio iš Europos Sąjungos į Rusiją nebuvo galimybės išvežti (CPK 187 straipsnis); (x) 2023 m. birželio 15 d. 10:50 val. trečiojo asmens Reval Group vadovas V. T. pranešė ieškovei, kad anuliuoja (nutraukia) užsakymą, vėlesniu el. laišku apie tai informuoja faktinį vežėją – atsakovę, o vėlesniais tos pačios dienos el. laiškais, adresuotais ne tik ieškovei, bet ir atsakovei, savo advokatei ir muitinės sandėliui patvirtina, kad užsakymą ieškovei nutraukė ir sutinka atlyginti ieškovei tik 250 Eur; (xi) trečiajam asmeniui nutraukus užsakymą ieškovei, pastaroji negalėjo tęsti su atsakove sudarytos vežimo sutarties dėl ginčo krovinio, todėl teismas kritiškai vertina ieškovės atstovo tvirtinimą, kad sutartis galioja ir šiai dienai (CK 6.221 straipsnis); (xii) trečiajam asmeniui nutraukus su ieškove vežimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė buvo sudariusi vežimo sutartį su atsakove, atsakovei atsirado pareiga atiduoti krovinį krovinio savininko įgaliotam asmeniui (CMR 12 straipsnio 1 dalis); (xiii) įrodymų (nei tiesioginių, nei netiesioginių), kad krovinį į Rusiją vežė atsakovė, byloje nebuvo pateikta.

17. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta aplinkybė, kad tarp ieškovės ir jos užsakovo -trečiojo asmens, - kilo konfliktas ir trečiasis asmuo nutraukė su ieškove sudarytą vežimo sutartį ir nurodė, kad sutinka apmokėti ieškovei 250 Eur už pakrovimo nutraukimą, bei nurodydamas, kad visas vežimo išlaidas apmokės pats krovinio savininkas.

18. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau sutarties nutraukimo atveju išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, teismo nustatytos faktinės aplinkybės sąlygoja išvadą, kad trečiajam asmeniui nutraukus vežimo sutartį su ieškove, pastarosios sutartis su atsakove taip pat nutrūko, nes vežimo santykiuose vežimo sutartį nutraukus ankstesniam užsakovui, nutrūksta vežimo santykiai paskesnių užsakovų atžvilgiu. Tai reiškia, kad nutrūkus vežimo santykiams su ieškove, nutrūko vežimo santykiai ir su atsakove, dėl ko ieškovė iš atsakovės gali reikalauti tik nuostolių CK 6.221 straipsnio 2 dalies pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu nustatytoje pervežimo grandinėje matyti, kad ieškovė, tik apmokėjusi atsakovei už faktinį atliktą krovinio pervežimą iš Vokietijos į Latviją, krovinio iškrovimą/pakrovimą, jo sandėliavimą galėtų reikalauti šių išlaidų atlyginimo iš trečiojo asmens. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šias išlaidas apmokėjo pats trečiasis asmuo, veikdamas pagal krovinio savininko išduotą įgaliojimą, tiesiogiai faktiniam vežėjui (atsakovei) po to, kai trečiasis asmuo nutraukė su ieškove sudarytą ginčo krovinio vežimo sutartį, sąlygojusią ieškovės sutarties nutraukimą su atsakove. Nustatytos aplinkybės pagrindu teismas sprendžia, kad esant nutrauktiems vežimo santykiams, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti išduoti krovinį, juo labiau, kad už atsakovės suteiktas faktines vežimo paslaugas, krovinio iškrovimą/pakrovimą ir sandėliavimą jai buvo sumokėta (sumokėjo trečiasis asmuo, kuris paėmė krovinį pagal krovinio savininko įgaliojimą), dėl ko atsakovė neturėjo pagrindo ieškovei išrašyti sąskaitos už suteiktas paslaugas. Pažymėtina, kad trečiojo asmens ir ieškovės konfliktas ginčo situacijoje įtakojo ieškovės ir atsakovės krovinio vežimo sutarties nutraukimą, tačiau už šį konfliktą atsakovė negali būti atsakinga.

19. Kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas, būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 31 punktas). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų (ieškinio, atsikirtimų į ieškinį, priešieškinio faktinio pagrindo ir šalių pasirinkto teisių gynimo būdo ribų), išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia teismui atskirų kategorijų bylose peržengti ieškinio ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis) nustačius pagrindą ginti viešąjį interesą (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Priešingu atveju būtų priimtas siurprizinis šalims sprendimas ir pažeisti esminiai civilinio proceso teisės principai – dispozityvumo, rungimosi, lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 50 punktas).

20. Ieškovė reikalavimą dėl baudos priteisimo grindžia sutartinių sąlygų dėl nekonkuravimo pažeidimu, t.y., kad atsakovei tapo žinoma ieškovės komercinę paslaptį sudaranti konfidenciali informacija apie ieškovės klientą (-us), įskaitant kontaktinius jo (-ų) / jo (-ų) atstovų duomenis, ieškovės klientų (užsakovų) krovinių gabenimo maršrutus, srautus ir transportavimo paslaugų poreikį, ieškovės paslaugų teikimo principus ir sąlygas (Sutarties 2.14 punktas). Išklausius šalių paaiškinimų, trečiojo asmens paaiškinimų, išrytus rašytinius įrodymus (el. laiškų turinį ir jų seką) konstatuotina, kad ieškovė teisminio nagrinėjimo nenurodo, kokias konkrečiai aplinkybes, kurios sudarė ieškovės komercinę paslaptį, atsakovė panaudojo, kokius konkrečius nekonkuravimo veiksmus atsakovė atliko, ir kokie įrodymai tai patvirtina (CPK 12, 178, 179 straipsniai).

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, nustatant civilinės atsakomybės sąlygas bylose dėl komercinės paslapties neteisėto gavimo, atskleidimo ar panaudojimo, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013). Vis dėlto efektyvios teisinės gynybos principas ir nesąžiningos konkurencijos santykių specifika, be kita ko, jų latentiškumas, lemia materialiuosius ir procesinius civilinės atsakomybės instituto taikymo ypatumus šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018, 31 punktas). Bylose dėl komercinių paslapčių įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes jose iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 72 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

22. Nepaisant apsunkinto įrodinėjimo proceso tokio pobūdžio bylose, bendra, CPK 12, 178, 179 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareiga reikalauja, kad ieškovė, teigdama, kad atsakovė pažeidė šalių susitarimą dėl nekonkuravimo, turi aiškiai įvardinti, kokie įrodymai ir aplinkybės leidžia daryti labiau pagrįstą (tikėtiną) išvadą, kad susitarimas dėl nekonkuravimo buvo pažeistas, o ne spekuliuoti tariamomis abejonėmis. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje ieškovė ne tik nepateikė įrodymų, sąlygojančių bent kokias abejones, kad krovinį į Rusiją išvežė atsakovė, kai iš atsakovės el. laiškų tiek ieškovei, tiek ir trečiojo asmens atstovui matyti, kad atsakovė toliau krovinį vežti atsisakė, net kai gavo informaciją iš trečiojo asmens apie trečiojo asmens su ieškove nutrauktą sutartį dėl ginčo krovinio vežimo į Rusiją (krovinio vežimo maršrutas buvo Vokietija-Rusija). Byloje nustatytos kitokios faktinės aplinkybes, nei jas aiškina ieškovė, kad atsakovė susirado trečiąjį asmenį ir susitarė su juo dėl krovinio pristatymo į Rusiją, nes tokį ieškovės aiškinimą paneigia susirašinėjimas el. laiškais, kuriuose pats ieškovės vadovas rašė el. laišką trečiojo asmens vadovui, prie kurio pridėjo ir atsakovę, ir muitinės sandėlį. Į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad būtent atsakovė susirado trečiąjį asmenį, o visų įrodymų ir bylos dalyvių paaiškinimų analizė sąlygoja labiau tikėtiną išvadą, kad pati ieškovė savo užsakovui (trečiajam asmeniui) perdavė atsakovės (faktinio vežėjo) kontaktus, po ko pastarasis ir susisiekė su atsakove. Teismas kritiškai vertina ieškovės atstovo paaiškinimus dėl trečiojo asmens naudoto kreipinio el. laiškuose, nes į bylą pateiktų el. laiškų turinys dėl vežimo aplinkybių rodo, kad bendraujama pakankamai familiariai, naudojama daug trumpinių, naudojamos formuluotės paprastai tiesmukos ir trumpos, be mandagių įžangų. Teismas pažymi ir tą aplinkybę, kad ginčo krovinys pagal šalių sudarytą krovinio vežimo sutartį turėjo būti pristatytas į Rusiją 2023 m. balandžio 17 d., tačiau jis 2023 m. balandžio 19 d. suderinus su ieškove buvo iškrautas vežėjui priklausančiame muitinės sandėlyje Latvijoje, Daugpilyje ir atsakovė su ieškove dėl tolimesnių instrukcijų gavimo negalėjo susisiekti du mėnesius ir spręsti, ką daryti su kroviniu (CMR 14 straipsnio 1 dalis). Išvadą dėl pastarųjų aplinkybių sąlygoja el. susirašinėjimas (sprendimo 10 punkto papunkčiai). Ieškovė ne tik neįrodė, kad vežimą pagal tarp šalių sudarytą vežimo sutartį vykdė atsakovė, bet ir neįrodė, kad atsakovė sudarė kokias nors naujas vežimo sutartis su ieškovės klientais, kurių kontaktiniai duomenys, kt. informacija ar patys klientai buvo konfidenciali ieškovės informacija, kurią ieškovė saugojo, tačiau ją (kokią) ginčo susitarimo pasekoje gavo atsakovė.

23. Aukščiau nustatytos aplinkybės ir išdėstyti teismo motyvai sąlygoja išvadą, kad ieškinys pagal suformuluotą ieškinio dalyką nurodytu jo pagrindu negali būti tenkinamas, todėl atmetamas, nes nebuvo įrodytas pats nekonkuravimo pažeidimo faktas, nebuvo įrodytas žalos faktas, dėl ko negalima civilinė atsakomybė (CK 6.245-6.249 straipsniai).

24. Teismas atskirai nepasisako dėl kitų šalių nurodytų aplinkybių ar teiginių, nes tai nekeičia teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų.

25. Teismui netenkinus ieškinio pagal aukščiau nustatytas aplinkybes nurodytų motyvų pagrindu nėra tikslinga pasisakyti dėl kito ieškinio netenkinimo pagrindo, kuriuo ieškinį prašė atmesti atsakovė, t. y. ginčo šalių susitarimo 2.14, 2.15 punktų pripažinimo negaliojančiais CK 1.78 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 1.80 straipsnio 1 dalimi ir Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro advokato atstovavimo išlaidos byloje ir rašytinių įrodymų vertimo paslaugos, viso 4630,90 Eur (e/b t. 1, b. l. 114, 115, t. 2, b. l. 3-12, 146-149, CPK 88, 93, 98 straipsniai).

27. Ieškinį atmetus iš ieškovės trečiajam asmeniui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro advokato atstovavimo išlaidos byloje, viso 1875 Eur (e/b t. 2, b. l. 91-95, 103-107, 141-145, CPK 88, 93, 98 straipsniai).

28. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ieškinį atmetus, priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės, viso 13,68 Eur (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

29. Byloje nustatyta, kad tenkinus atsakovės prašymą dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų byloje, įtraukimo buvo įtraukta užsienio bendrovė SIA „Reval Group“. Atsakovė buvo įpareigota į teismo depozitinę sąskaitą pervesti 133,33 Eur už dokumentų įteikimą Latvijoje. Nurodyta 133,33 Eur suma į teismo depozitinę sąskaitą sumokėta 2024 m. liepos 9 d. vykdant 2024 m. liepos 8 d. teismo nutartį (e/b t. 2, b. l. 26, 27-28). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad trečiasis asmuo atsiliepė e/paštu, nurodyta suma nebuvo panaudota, todėl ji grąžintina atsakovei (CPK 87, 290-291 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 92, 93, 96, 98, 259-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Essential Logistics“, j. a. k. 303029572, atsakovės užsienio bendrovės SIA „PIK“, j. a. k. 41503000022, naudai 4630,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Essential Logistics“, j. a. k. 303029572, trečiojo asmens užsienio bendrovės SIA „Reval Group“, j. a. k. 50203397711, naudai 1875 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Essential Logistics“, a. j. k. 303029572, į valstybės biudžetą 13,68 Eur išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Grąžinti atsakovei užsienio bendrovei SIA „PIK“, j. a. k. 41503000022, 133,33 Eur, pervestų 2023 m. liepos 9 d., pavedimo Nr. 1095, į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT23 7300 0101 6117 8043, esančią Swedbank, AB.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė