Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. S., jo atstovui advokatui Valdui Kersnauskui,

institucijos, surašiusiai skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato – atstovui G. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo A. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24661-2022 (ROIK: 22179879683).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja A. Š. 2022 m. lapkričio 9 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24661-2022, kuriuo A. S. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir paskyrė 950 Eur dydžio baudą su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 14 mėnesių už tai, kad jis 2022 m. rugsėjo 2 d. 18.22 val. (duomenys neskelbtini) esančiame garažų masyve vairavo automobilį „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų (b. l. 16–17).

3. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 2 d. kartu su dėde M. L. važiavo į garažą ir vežė padangas, kad jas subalansuotų. Jį sustabdė policijos pareigūnai, patikrino automobilį, bet nieko draudžiamo nerado. Tikrino neblaivumą ir nustatė, kad buvo blaivus. Pripažino, kad anksčiau yra vartojęs kanapių, todėl pareigūnai nuvežė jį į ligoninę, kur daktaras jį apžiūrėjo, buvo imti šlapimo ir kraujo mėginai. Po apžiūros jam buvo pateiktas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, kuriame nebuvo įrašo, kad jis negali vairuoti. Nebuvo apsvaigęs vairavimo metu.

4. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas pažymėjo, kad nėra duomenų apie asmens apsvaigimą. Byloje nėra kraujo tyrimo rezultatų. Vien tai, kad šlapime buvo rasta amfetamino, savaime nereiškia, kad jis buvo apsvaigęs. Pagal teismų praktiką, tai rodo, kad asmuo yra vartojęs, o ne apsvaigęs. Surašant medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą nebuvo laikytasi jo surašymo tvarkos, nes išvada buvo suformuota vėliau, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo supažindintinas su išvada, jam pateiktas aktas, kuriame nėra mediko išvados. Akte nėra nurodytas jo numeris, todėl buvo pažeistos akto registravimo taisyklės. Akte nurodytas kodas T43.69 nerodo, kad asmuo negali vairuoti dėl apsvaigimo, šis kodas reiškia, kad asmuo yra pasinuodijęs, nors aprašant asmens fiziologinius požymius nėra nurodyta jokių požymių, kurie leistų vertinti, kad A. S. buvo apsvaigęs. Kaip paaiškino ekspertas požymis „nežymiai susijaudinęs“, padidėjęs širdies darbas gali rodyti asmens susijaudinimą, nes situacija, kai asmenį pristato pareigūnai į ligoninę, yra stresinė. Administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, jo kaltę, padarius administracinį nusižengimą privalo įrodyti Institucija.

6. Kaip liudytoja teismo posėdyje apklausta A. Š. nurodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnė, jai buvo pateikta administracinio nusižengimo medžiaga ir ji priėmė nutarimą, kuriuo pripažino A. S. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Jai buvo pateikta medikų išvada, kad asmuo negali vairuoti, todėl jį ir nubaudė. Išvadą ji atvertė ir parodė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui byloje esančią išvadą, o jis rodė jai savo turimą aktą.

7. Kaip liudytojas teismo posėdyje apklaustas D. I. nurodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės policijos komisariato pareigūnas, įvykio dieną dirbo karu su kolega T. P.. Jiems įtarimų sukėlė pilkos spalvos „AUDI“ automobilio vairuotojo veiksmai, nes jis pastebėjęs juos staiga padidino greitį ir nusuko, todėl nusprendė jį patikrinti. Nustatė, kad automobilį vairavo A. S., kartu su juo važiavo dar kitas asmuo. Patikrino vairuotojo neblaivumą nustatė, kad blaivus. A. S. atrodė išsigandęs, susijaudinęs, vyzdžiai susitraukę, vaidas išblyškęs, pasirodė keista jo eisena, todėl paklausė ar yra vartojęs narkotikų. Įtarimų sukėlė ir tai, kaip jis naudojosi telefonu, nesugebėjo paskambinti savo mamai, t. y. automobilio savininkei. Patikrino automobilį, bet jame draudžiamų daiktų nerado. A. S. neigė vartojęs, bet turėdami įtarimų nusprendė pristatyti į ligoninę, ten padarius greitąjį šlapimo testą buvo gautas atsakymas, kad asmuo yra vartojęs amfetamino.

8. Kaip liudytojas teismo posėdyje apklaustas T. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės policijos komisariato pareigūnas, įvykio dieną dirbo karu su kolega D. I.. Jiems įtarimų sukėlė pilkos spalvos automobilio vairuotojo veiksmai, nes jis pastebėjęs juos staiga padidino greitį ir nusuko, nusprendė jį patikrinti. Prie vairuotojo priėjo ir su juo kalbėjosi jo kolega. Nors alkoholio kiekio matuoklis parodė, kad vairuotojas blaivus, kilo įtarimų, kad jis gali būti apsvaigęs, nes sunkiai dėstė mintis, nerišliai kalbėjo, susitraukę vyzdžiai, įtartini judesiai. Apžiūrėjo automobilį, bet jame draudžiamų daiktų nerado. Pasakė, kad apsvaigimo nustatymui veš į ligoninę, leido paskambinti mamai. Matė, kaip telefone įvestam adresatui, kuris buvo pavadintas mama, paskambino, bet atsiliepė asmuo, kuris nurodė nepažįstantis A. S.. Girdėjo pokalbį, nes buvo įjungtas garsiakalbis. A. S. negalėjo paaiškinti, kodėl atsiliepė ne jo mama. Ligoninėje apžiūrėjo medikas, kolega sakė, kad vairuotojo organizme rasta amfetamino. Paaiškino, kad išvada dėl asmens apsvaigimo surašoma gavus laboratorijos rezultatus, pats nėra susipažinęs su laboratorijos rezultatais.

9. Kaip liudytojas teismo posėdyje apklaustas M. L. nurodė, kad A. S. yra jo sūnėnas, įvykio dieną apie 16 val. A. S. atvažiavo pas jį, rengėsi keisti automobilio padangas. Kartu su juo važiavo į garažus. Automobilį vairavo A. S., jie važiavo į garažus, kad subalansuotų padangas. Vos pasuko ir įvažiavo į garažų teritoriją, tuoj privažiavo policijos pareigūnai, patikrino dokumentus, automobilį. Nustatė, kad A. S. yra blaivus. Pareigūnai jam liepė pasišalinti (pasakė, kad jis „laisvas“), todėl išėjo, paskambino A. S. mamai, t. y. savo seseriai, ir papasakojo, kas atsitiko, ji netrukus atvyko į garažą. A. S. neatrodė jam neblaivus, vairavo normaliai, pagal Kelių eismo taisykles, tikrai nepadidino greičio prie posūkį.

10. Kaip liudytojas teismo posėdyje apklaustas T. P. nurodė, kad yra medikas, dirba VšĮ Ukmergės ligoninėje, prisimena, kad jam dirbant priėmimo skyriuje į ligoninę neblaivumo nustatymui pareigūnai atvežė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, atliko jo medicininę pažiūrą, užpildė medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą. Atlikus šlapimo tyrimą, buvo nustatyta, kad yra vartojęs. Taip pat buvo imtas ir kraujo mėginys. Gavęs atsakymą iš laboratorijos surašė išvadą, kad asmuo negali vairuoti. Rezultatus gavo po poros dienų. Mano, kad kodo (duomenys neskelbtini) užteks, kitų nevardijo, nes šis kodas reiškia, kad asmuo vartojęs. Paaiškino, kad amfetaminas organizme išlieka 3-7 dienas, marihuana išlieka ilgiau, nes tai sintetinė medžiaga. Asmuo nurodė, kad įvykio vietą nėra vartojęs, tačiau rūkė „žolės“ prieš savaitę ar kelias dienas

11. Kaip liudytoja teismo posėdyje apklausta L. S. nurodė, kad yra A. S. mama. Sutiko duoti parodymus teisme, paaiškino, kad jam paskambinęs brolis M. L. pranešė, kad pareigūnai sulaikė jos sūnų, sūnus su jos broliu buvo išvažiavę ir vežė padangas į garažą, kai atvažiavo sūnus buvo su antrankiais, klausė pareigūnų, kas atsitiko, bet jie nieko neatsakė, vėliau pasakė, kad įtaria, kad sūnus yra vartojęs, todėl veža į ligoninę. Ji nuvažiavo į ligoninę, jai neleido įeiti, bet per langą matė, kad sūnus bendravo su mediku, ėjo į tualetą, kad atnešė kažkokiu lapus, suprato, kad tai tyrimo rezultatai. Vėliau pareigūnas leido jai įeiti ir pasakė, kad sūnus yra vartojęs amfetamino, todėl jį nusivežė į policijos komisariatą. Apie 16 val. sugrįžo po darbo, bendravo su sūnumi, neatrodė jis apsvaigęs. Vėliau sūnus jai papasakojo, kad prieš savaitę rūkė kanapių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas, Institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

13. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jo atstovas tvirtina, kad Institucija išsamiai neištyrė administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, todėl nepagrįstai priėmė Institucijos 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimą, kuriuo A. S. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai ar bylą nagrinėjantis teismas nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019, 8 punktas). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos 31 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-68-303/2022, 24 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019, 17 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-23-908/2023).

15. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens apsvaigimas.

16. Kelių eismo taisyklių 17 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo (toliau – Aprašo) 11 punktą, pareigūnai nustatę apsvaigimo požymis (neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, pagal bendros asmens būklės įvertinimo metodiką įvertina bendrą asmens būklę (Aprašo 5.1 punktas, 11.1 punktas), turėdami greitą tyrimo priemonę (testą) narkotinėms medžiagoms nustatyti, asmens sutikimu atlieka patikrinimą (Aprašo 11.2 punktas), pagrįstai įtaręs, kad asmuo apsvaigęs, žodžiu paaiškina asmeniui, kad jis bus pristatytas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir atsisakymo atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius (Aprašo 11.3 punktas), per Aprašo 7 punkte nustatytą terminą, t. y. ne vėliau kaip per valandą nuo asmens laikino sulaikymo, administracinio sulaikymo arba įvykio vietos apžiūros pabaigos, išrašo siuntimą atlikti medicininės apžiūros ir pristato asmenį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (Aprašo 11.4 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. S. 2022 m. rugsėjo 2 d. 18.22 val. vairavo, 2022 m. rugsėjo 2 d. 19.00 val. policijos pareigūnas surašė siuntimą medicininei apžiūrai (b. l. 22), A. S. buvo pristatytas ligoninę ir 2022 m. rugsėjo 2 d. 19.25 val. buvo paimtas šlapimo mėginys, kurį ištyrus gautas teigiamas amfetamino testas (b. l. 23), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje nurodoma, kad A. S. šlapime rastas amfetaminas (b. l. 21). Nors 2022 m. rugsėjo 19.17 val. buvo paimtas kraujo mėginys (b. l. 26), tačiau byloje nėra duomenų apie atliktą kraujo tyrimą (b. l. 92). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą sudarė gydytojas T. P., kuris nurodė, kad apžiūra pradėta 2022 m. rugsėjo 2 d. 19.15 val., įvertinęs fiziologinius požymius, atlikęs šlapimo testą, jis padarė išvadą, kad asmuo negali vairuoti, kodas T43.69 (b. l. 24).

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 punkte nurodoma, kad apsvaigimas yra asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikimas, kuriuos sukelia psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės, psichotropinės medžiagos, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholis ir kitos), išskyrus etilo alkoholį. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 buvo patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodika (toliau – Metodika), kurios 9 punkte detalizuojama kaip atliekamas psichiką veikiančių medžiagų (narkotinių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų) nustatymas. Metodikos 9.1 punkte numatyta, kad apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti, išskyrus Metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį, imama kraujo ir būtinai šlapimo: kraujo rekomenduojama imti ne mažiau kaip 10 ml į vakuuminius mėgintuvėlius su antikoagulianto (kalio oksalato) ir konservanto (natrio fluorido) mišiniu, kaip nurodyta šios metodikos 8.1.2 papunktyje; šlapimo rekomenduojama imti ne mažiau kaip 30 ml. Šlapimas imamas į plastikinį indelį be jokių priedų. Psichiką veikiančių medžiagų vartojimui patvirtinti būtina tiriamąją medžiagą iš to paties mėginio ištirti mažiausiai dviem skirtingais Metodikos 9.3 papunktyje nurodytais metodais arba tiriamąją medžiagą ištirti vienu Metodikos 9.3 papunktyje nurodytu metodu du kartus (Metodikos 9.5 punktas). Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada pateikiama arba išsiunčiama nedelsiant, bet ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po psichiką veikiančių medžiagų tyrimo atlikimo (Metodikos 9.6 punktas). Tais atvejai, kai apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas atliekamas šios metodikos 3.1 papunktyje nurodytų subjektų siuntimu ir asmens būklės vertinimo metu nustatoma apsvaigimo požymių, taip pat greitos tyrimo priemonės (testai) patvirtina psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, esant asmenį siuntusių subjektų raštiškam nurodymui, kiti šios metodikos 9 punkte nurodyti veiksmai neatliekami (Metodikos 9.7 punktas).

18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būseną vairavimo metu patvirtina visuma požymių, kurie privalo būti konstatuoti mediko, aplikusio medicininę apžiūrą. Vien tai, kad asmens organizme buvo rasta narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką (nagrinėjamu atveju – amfetamino), savaime nepatvirtina apsvaigimo fakto, nes amfetamino pėdsakų šlapime gali išlikti apie tris paras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184/2013). Metodikos 10.1 punkte nustatyta, kad medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ gydytojas užpildo tik gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos, vadinasi, nagrinėjamos bylos kontekste, tik atlikus tyrimą ir gavus jo rezultatus. Vertinant sistemiškai medicininė apžiūra yra veiksmų, kuriuos turi atlikti gydytojas, visuma ir tos visumos vertinimas. Metodikos punktų nuostatos suponuoja, kad visapusiška medicininė apžiūra negali būti suprantama tik kaip vieno iš nurodytų veiksmų, sudarančių medicininę apžiūrą, atlikimas. Medicininės apžiūros tikslą reikėtų vertinti plačiau, tai yra ne vieno rodmens nustatymas, bet nustatytų duomenų visumos vertinimas. Būtent ištyrus tiek bendrą asmens būklę, tiek tiriamąją medžiagą (kraują arba šlapimą), reiktų įvertinti visus šiuos duomenis ir tik tada tikslinga formuluoti medicininės apžiūros akto išvadą dėl asmens blaivumo (neblaivumo), apsvaigimo (neapsvaigimo). Pabrėžtina, kad medicininės apžiūros tikslas – gauti kuo tikslesnius duomenis dėl asmens organizme esančio alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos, todėl pagrindinis ir esminis apžiūros etapas – būtent tiriamųjų medžiagų paėmimas ir jų ištyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2014, 2015 m. sausio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-18-942/2015).

19. Nors 2022 m. rugsėjo 2 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad A. S. yra sutrikęs, kalbėjo nerišliai, akių vyzdžiai susitraukę (b. l. 33), šias aplinkybes patvirtino liudytojais apklausti policijos pareigūnai D. I. ir T. P. (b. l. 80–81), teismas pažymi, kad nei medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, nei gydytojo išraše nėra duomenų, kurie patvirtintų A. S. apsvaigimo būseną. Juose pažymima, kad A. S. normalaus kūno sudėjimo, oda ir gleivinė be pakitimų, kvėpavimas vezikulinis, pulsas 100 k./min., kraujospūdis 142/93, eisena tolygi, nesvirduliuoja, Rozbergo pozoje stabilus, judesius atlieka tiksliai, vokų, liežuvio, pirštų virpėjimo nėra, vyzdžiai į šviesą reaguoja, nistagmo nėra, duomenų apie neurologinius, organinius centrinės nervų sistemos susirgimus nėra, elgsena, nuotaika – nežymiai susijaudinęs, sąmoningas, atmintis – įvykius pamena, dėmesys koncentruotas, mąstymas nuoseklus, kalba rišli, mimikos ir gestikuliavimo nėra (b. l. 24, 141, 142–143). Aplinkybę, kad A. S. neatrodė apsvaigęs patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas T. P., t. y. medikas atlikęs medicininę apžiūrą (b. l. 115–117). Bylos duomenis įvertinęs ekspertas pripažino, kad A. S. medicininės apžiūros metu nebuvo nustatyta jokių apsvaigimo požymių, kurie yra būdingi apsvaigimui, o jų nesant, asmuo negali būti laikomas apsvaigusiu (b. l. 163).

20. Pabrėžtina tai, kad asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tada, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-68-303/2022), tačiau nagrinėjamu atveju buvo pažeistos įrodymų rinkimo taisyklės, įtvirtintos norminiuose teisės aktuose. Institucija priimdama skundžiamą nutarimą pažeidė ANK 566, 567, 569 straipsnių nuostatas, nes nenustačius apsvaigimo požymių, asmuo negali traukiamas atsakomybėn už vairavimą esant apsvaigus, todėl skundas tenkintinas ir Institucijos 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 675–676 straipsniais,

nutaria:

tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo A. S. skundą.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. Š. 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24661-2022 (ROIK: 22179879683) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.