Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovei pagal įstatymą V. I., advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei,

institucijos, teikiančios išvadą, - Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovei Jolita Milerienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. I., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą V. I., ieškinį atsakovui J. I., institucija, teikianti išvadą, - Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui (pakeitimo) padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pagal įstatymą palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad ji gyvena su savo vaikais jai priklausančiame vieno kambario su holu bute. Iš esmės jai tenka didžioji dalis finansinės naštos auginant vaikus, nes vaikų tėvas nedalyvavo vaikų auginimo procese. Pažymi, kad dukra yra labai gabi, lanko būrelius, žaidžia tinklinį, daug skaito, ypač mėgsta skaityti knygas anglų kalba. Ji patiria išlaidas būreliams, maistui, edukacinei literatūrai, stovykloms, rūbams ir kitoms. Dukra sparčiai auga, todėl tenka pirkti kokybiškesnius rūbus bei avalynę, kad jie tarnautų ilgiau. Nors atsakovas pervesdavo dukters išlaikymui po 200,00 Eur, vėliau jau po 250,00 Eur po indeksacijos, tačiau papildomai finansiškai neprisidėdavo. Taip pat paaiškino, kad šiuo metu sūnus yra jau pilnametis, tačiau jis tebesimoko gimnazijoje. Sūnus kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl paramos iš atsakovo priteisimo, nes atsakovas jam išlaikymo nebeteikia. Ji turi automobilį, dirba, yra MB (duomenys neskelbtini) akcininkė ir vadovė, gauna apie 3000,00 Eur (neatskaičius mokesčių), iš kurių visa šeima ir gyvena. Pažymi, kad pajamos iš darbinės veiklos nėra stabilios, jos yra nuolat kintančios. Ji paskolų, prievolių kreditoriams neturi.

6. Išvadą byloje teikianti institucija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą, kurią Skyriaus atstovė patvirtino ir teismo posėdžio metu. Pažymėjo, jog mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, būtina įvertinti tai, kad atsakovas atsiliepime nepateikė duomenų, kad tai yra išimtinis atvejis, dėl kurio mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti (t. y., mažesnis nei MMA, nuo 2026 m. sausio 1 d. siekiantis 1153,00 Eur, 846,00 Eur bruto) išlaikymo dydis vaikui gali būti teikiamas. Be to, pastebėtina ir tai, kad neaišku, nepateikta informacija, ar atsakovas sąžiningai dėjo pastangas teikti didesnį išlaikymą vaikui, tačiau vis tiek neturi materialinių galimybių teikti didesnio. Skyriaus nuomone, 373,00 Eur dydžio išlaikymo suma ieškovės prašyme yra pagrįsta, kadangi būtina atsižvelgti ir į tai, kad vienas iš kriterijų sprendžiant dėl išlaikymo dydžio yra vaiko sveikatos būklė (vaiko didesnį išlaikymo dydį lemia medikamentų, geresnio maitinimo poreikis). Ieškovė Skyriaus specialistams 2025 m. vasario 10 d. vykusiame susitikime nurodė, jog „jaučiasi pavargusi po pamokų, dažnai serga, geria vitaminus, žuvų taukus“. Skyriaus specialistai taip pat pastebėjo, kad „vaikas atrodė pavargęs, išbalęs ir tamsiais paakiais“. Šeimoje auga du vaikai, išlaidos gyvenimo sąlygoms gerinti, maistui, būstui išlaikyti auga, o vaikų poreikiai didėja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Skyrius teikia išvadą, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis atitinka geriausius vaiko interesus. Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė palaikė išvadą ir prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl reikšmingų faktinių bylos aplinkybių

9. Taigi šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir išlaikymo pareigos tarp nepilnamečio vaiko tėvų paskirstymo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo (padidinimo)

10. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

12. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt.. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

13. Pažymėtina, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Svarbu, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-13814-793/2019 nustatytas 200,00 Eur išlaikymas G. I. iš tėvo J. I., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

15. Kaip matyti, ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, motyvuodama išaugusiais nepilnamečio vaiko poreikiais. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti realius dabartinius nepilnamečio vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti vaiko poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą.

17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

20. Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau, pažymėtina, kad išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Sutiktina su ieškovės atstove pagal įstatymą, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra mokyklinio amžiaus, su amžiumi plečiasi jos interesai, didėja poreikiai, tačiau vis tik teismas sprendžia, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti nėra būtina visa ieškovės nurodoma suma.

21. Ieškovės pateiktoje išlaidų lentelėje nurodyta, kad jai maisto papildams, vitaminams, vaistams (kalcis, cinkas, geležis, žuvų taukai) reikalinga mėnesiui 80,00 Eur suma. Byloje esančioje Skyriaus išvadoje užfiksuota, kad šalių dukra yra turėjusi tam tikrų negalavimų (jautė silpnumą po ligos), o ieškovė Skyriaus specialistei nurodė, kad dažnai serga, geria vitaminus, žuvų taukus; Skyriaus specialistai pokalbio su šalių dukra metu pastebėjo, kad vaikas atrodė pavargęs, išbalęs ir tamsiais paakiais. Visgi, byloje nėra jokių duomenų, kad šalių dukra turėtų kokių nors rimtų sveikatos problemų, jai būtų nustatyti sveikatos sutrikimai, kuriems esant būtų reikalinga didesnė priežiūra, speciali mityba, įvairesnės medicininės priemonės, vaikui nuolat pirkti vaistus ar kitas medicinines priemones, reiktų pirkti specialius maisto papildus ir dėl to ieškovės atstovė pagal įstatymą patirtų jos nurodomo dydžio išlaidas, t. y. 80,00 Eur per mėnesį, vaikui skirtiems vaistams, maisto papildams ir vitaminams. Teismo vertinimu, šių išlaidų maisto papildams, vitaminams, vaistams, adekvati ir protingo dydžio suma per mėnesį gali būti 50,00 Eur.

22. Teismas sutinka su atsakovo teismo posėdyje išsakytais argumentais, kad ieškovės nurodomos išlaidos vaiko atostogoms (83,00 Eur per mėnesį, 1000,00 Eur per metus), yra nurodytos per didelės ir neatitinka dvylikos metų šalių dukters realaus poreikio. Neabejotina, kad vaiko visapusiškas ugdymas yra svarbus ne tik jo socialinei raidai, bet ir pasaulėžiūros formavimuisi, o dalyvavimas stovyklose bei išvykose tam turi didelę reikšmę. Kita vertus, vaiko poilsis pasirenkant stovyklas, keliones, išvykas ar leidžiant laisvalaikį kitokiu būdu turi būti organizuojamos atsižvelgiant ne tik į vaiko pageidavimus, tačiau ir į abiejų tėvų finansines galimybes. Šiuo atveju sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovės motinai turint finansinę galimybę užtikrinti vaikui stovyklas, kitas pramogas, tai nereiškia, kad vaiko tėvas lygia dalimi turi prie to prisidėti, o visapusišką vaiko tobulėjimą, įskaitant ir pasaulėžiūros formavimąsi galima užtikrinti ir mažesnėmis investicijomis. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos išlaidos atostogoms (stovykloms, išvykoms, pramogoms) (83,00 Eur / mėn. arba 1000,00 Eur per metus), nėra racionalios, o tokios finansinės naštos perkėlimas atsakovui, neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl darytina išvada, kad 50,00 Eur per mėnesį (600,00 Eur per metus) suma būtų racionali ir pagrįsta.

24. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra aktyviai užsiima tinklinio sportine veikla. Be to, kaip nurodė, ieškovės mama, šalių dukra yra talentinga, jai gerai sekasi žaisti tinklinį, be to, ji daro įvairius rankdarbius, lanko (duomenys neskelbtini) būrelį ir (duomenys neskelbtini) užsiėmimus, daug skaito anglų kalba, dėl to tam reikalingos knygos anglų kalba, kurių, paprastai, bibliotekose, nėra. Teismas sutinka su ieškovės atstovės pagal įstatymą argumentais, kad vaikui aktyviai sportuojant, užsiimant užklasine veikla, be abejonės, yra patiriamos papildomos išlaidos. Akcentuotina, kad vaiko gabumų lavinimas yra labai svarbus kiekvieno vaiko gyvenimo elementas, ypač atsižvelgiant į tai, jei vaikas nori, todėl tėvai turi dėti maksimalias pastangas tokių vaiko gabumų lavinimo užtikrinimui. Atsižvelgdamas į tai, teismas nepritaria atsakovo argumentams, kad vaikas turėtų apsiriboti tik nemokamų būrelių lankymu, nepriklausomai nuo to, ką vaikas nori ir ką yra linkęs daryti. Be to, atsakovas, teigdamas, kad tinklinio treniruotės yra per brangios, nepateikė jokių įrodymų, kad būtų išreiškęs nesutikimą, kad vaikas lankytų nurodytas treniruotes, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo sutikti, kad dukros mamai, kuriai ir taip tenka visa su vaiko auklėjimu ir priežiūra susijusi našta, dar turi prisiimti ir didesnę vaiko išlaikymo naštą.

26. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad kiekvieną mėnesį nereikia pirkti rūbų, avalynės, be to, galima pirkti rūbus ir avalynę pigesnėse parduotuvėse, todėl nurodyta išlaidų suma aprangai ir avalynei yra per didelė. Ieškovės atstovė pagal įstatymą teismo posėdžio metu į tokį atsakovo argumentą nurodė, kad dukra labai sparčiai auga, jos batų dydis yra kaip suaugusio žmogaus, todėl dukrai tenka pirkti rūbus, skirtus suaugusiems, ir juos perka kokybiškesnius, kad užtektų ilgesniam laikui. Teismas, atsižvelgdamas į šalių dukters amžių, augimo tempą, neturi pagrindo nesutikti su ieškovės atstove pagal įstatymą, kad dvylikos metų dukters drabužiams ir avalynei protinga ir racionali suma yra 85,00 Eur per mėnesį, kas per metus sudarytų po 1020,00 Eur vaikui. Teismo vertinimu, kokybiškesnių rūbų, avalynės įsigijimas pats savaime nelaikytinas neracionaliu, kadangi tokie daiktai gali būti naudojami ilgesnį laikotarpį, be to, gali būti apsiperkama ir sezoniškai, nes ieškovės atstovė pagal įstatymą nurodė, kad mergaitė greitai auga, todėl dažnai tenka keisti rūbus.

27. Atsakovas taip pat nesutinka su nepilnamečio vaiko poreikiais – patiriamomis išlaidomis komunalinėms paslaugoms, būstui, nurodydamas, kad ieškovė gyvena kartu su mama bei broliu, todėl visos komunalinės išlaidos turi būti dalinamos tarp trijų asmenų. Ieškovės atstovė pagal įstatymą teismo posėdyje nurodė, kad žiemos metu ji moka didesnius komunalinius mokesčius, todėl išlaidų lentelėje yra nurodyta mažesnė sumos dalis komunaliniams mokesčiams, tenkanti dukrai. Iš ieškovės atstovės pagal įstatymą pateiktų banko išrašų matyti, kad ji už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 30 d. iki 2024 m. gruodžio 27 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 818,82 Eur (kas per mėnesį vidutiniškai sudaro – 63,00 Eur), (duomenys neskelbtini) – 281,71 Eur (kas per mėnesį vidutiniškai sudaro – 23,00 Eur). Iš pateiktų mokėjimo duomenų taip pat matyti, kad ieškovės atstovė pagal įstatymą už dujas/elektrą (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 22 d. iki 2024 m. gruodžio 27 d. sumokėjo iš viso 453,52 Eur (per mėnesį vidutiniškai – 45,36 Eur). Taigi pagal pateiktus duomenis už elektros energiją, vandens suvartojimą ir šildymą vidutiniškai per mėnesį mokėtina suma yra iš viso apie 131,36 Eur, o ieškovei tenkanti išlaidų būsto išlaikymui suma sudarytų suapvalinus 44,00 Eur per mėnesį (131,36 Eur/3 asmenų). Ieškovė išlaidų skaičiavimo lentelėje nurodė, kad komunaliniams mokesčiams jai tenkanti dalis yra - 57,00 Eur (17,00 Eur - dujos elektra, 9,00 Eur - vanduo, 31,00 Eur - šildymas žiemą), o administravimo išlaidoms – 6,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta pirmiau, teismas sprendžia, kad atsakovo argumentas, apie tai, kad nurodant dukters poreikius komunaliniams bei administravimo išlaidoms nebuvo atsižvelgta į tai, kad bute gyvena trijų asmenų šeima, yra nepagrįstas, nes, kaip matyti, išlaidų vaiko poreikiams lentelėje nurodyta 57,00 Eur suma būsto išlaikymui, tenkanti ieškovei, tik neženkliai skiriasi nuo 44,00 Eur sumos, paskaičiuotos pagal ieškovės pateiktus duomenis apie patiriamas būsto išlaikymo išlaidas. Teismo vertinimu, įvertinus ieškovės atstovės pagal įstatymą paaiškinimus, viešai skelbiamą informaciją apie komunalinių patarnavimų kainas, tai, kad jie žiemos metu būna didesni, pripažintina, kad šioms išlaidoms dukros daliai skirtina 57,00 Eur suma per mėnesį, kuri nėra per didelė vieno vaiko komunalinių mokesčių bei administravimo mokesčių dalies išlaidoms apmokėti.

28. Atsakovas, be pirmiau aptartų išlaidų, taip pat revizuoja nepilnamečio vaiko poreikius – patiriamas išlaidas maistui, laisvalaikiui, mėnesiniam transporto bilietui, mokyklinėms priemonėms (sąsiuviniams, rašymo priemonėms, knygoms, piešimo popieriui, dažams, mokyklinei kuprinei, sportinei aprangai), higienai, teigia, kad šios ieškovės nurodytos sumos, reikalingos vaiko išlaikymui, nepagrįstos įrodymais. Teismas pakartotinai pažymi, jog šiuo atveju nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt.. Teismo vertinimu, pripažintina, kad ieškovė bei ieškovės atstovė pagal įstatymą į dukters poreikius neįtraukė jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo, laisvalaikio išlaidas, peržengiančių poreikių. Tai, kad ne visos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, nereiškia, jog tokios išlaidos nepatiriamos. Atkreiptinas dėmesys, jog pats atsakovas, nesutikdamas su pateiktomis išlaidomis dukters poreikių tenkinimui, nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog būtinųjų poreikių tenkinimui ir visapusiškam vaiko vystymuisi yra pakankama jo siūloma suma.

29. Atsižvelgdamas į tai kas nustatyta, teismas įvertinęs šalių dukters amžių, jog ji mokosi gimnazijoje, lanko būrelius ir tinklinio treniruotes, vaikui nėra nustatyta sveikatos problemų, dėl kurių būtų reikalinga didesnė priežiūra, nei įprastai reikalinga tokio amžiaus vaikui, sprendžia, jog šalių nepilnametei dukrai skirtinos išlaidos per mėnesį sudaro 797,00 Eur sumą (tinklinio treniruotėms (aprangai, kuprinei) - 72,00 Eur, du būreliai – 18,00 Eur, odontologo paslaugos – 10,00 Eur, maistui (mokykloje ir namuose) – 205,00 Eur, komunalinėms ir administravimo išlaidoms – 63,00 Eur, internetui – 8,00 Eur, mobiliojo ryšio paslaugoms – 13,00 Eur, higienos reikmenims, kirpyklai - 50,00 Eur, aprangai, avalynei – 85,00 Eur, mėnesinis transporto bilietas – 40,00 Eur, maisto papildai, vitaminai, vaistai – 50,00 Eur, mokyklos priemonėms, knygoms, - 33,00 Eur, laisvalaikiui ir pramogoms – 40,00 Eur, išvykoms, stovykloms atostogų metu – 50,00 Eur, kišenpinigiai – 60,00 Eur). Teismo vertinimu, 797,00 Eur dydžio suma nepilnamečiui vaikui, yra pakankama jo poreikiams patenkinti, todėl teismas pripažįsta, jog ši suma yra reali, būtina ir atitinka vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

30. Kaip jau buvo minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Teismas privalo įvertinti, kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirstyti teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys).

31. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

32. Teismas negali sutikti su atsakovo argumentais, kad jo turtinė padėtis yra žymiai prastesnė, nei ieškovės atstovės pagal įstatymą, ir, todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

33. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės atstovė pagal įstatymą turi vieną kambario su holu butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena kartu su vaikais, taip pat ji turi dvi transporto priemones (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ieškovė yra MB (duomenys neskelbtini) akcininkė ir direktorė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pagal įstatymą nurodė, kad ji per mėnesį gauna apie 3000,00 Eur pajamų (neatskaičius mokesčių), tačiau šios pajamos yra nuolat kintančios ir nėra stabilios, kiekvieną mėnesį šios gaunamos sumos yra skirtingos. Iš pažymos apie išmokėtus dividendus matyti, kad už laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo mėn. iki 2025 m. lapkričio mėn., ieškovės atstovė pagal įstatymą gavo 9600,00 Eur dividendų, už gautus dividendus sumokėta mokesčių – 1440,00 Eur. Šalys turi pilnametį sūnų, kuris gyvena kartu su mama, jis vis dar mokosi gimnazijoje, dėl to ieškovės atstovei pagal įstatymą tenka visa finansinė našta išlaikyti sūnų, nes atsakovas, vaikui suėjus 18 metų, prie sūnaus išlaikymo neprisideda. Ieškovės atstovė pagal įstatymą finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms neturi.

34. Atsakovas iki 2025 m. lapkričio mėn. dirbo, tačiau šiuo metu yra bedarbis, nuo 2025 m. lapkričio 6 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje, o tokį savo gyvenimo pokytį (darbo santykių nutraukimą savo iniciatyva) aiškina nuovargiu bei psichologiniu išsekimu. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, esantys Sodros duomenys patvirtina, kad atsakovas šiuo metu gauna 1381,78 Eur dydžio (neatskaičius mokesčių) bedarbio pašalpą per mėnesį. Atsakovas turi nekilnojamąjį turtą – dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat jis turi po santuokos nutraukimo jam atitekusią negyvenamąją patalpą - garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atsakovas AB (duomenys neskelbtini) turi finansinių įsipareigojimų bei už jam nuosavybės teise priklausantį butą grąžina paskolą bankui (apie 148,00 Eur per mėnesį). Atsakovas taip pat turi išlaidų komunaliniams ir administravimo mokesčiams, būsto ir gyvybės draudimui sumokėti, taip pat savo poreikiams tenkinti (kurui, maistui, aprangai ir pan.). Atsakovas be dukros (ieškovės), kitų išlaikytinių šio sprendimo priėmimo dieną, neturi.

35. Vertinant pirmiau aptartą šalių finansinę padėtį, nepaisant to, kad ieškovės iš jos vykdomos veiklos gaunamos pajamos yra didesnės nei atsakovo, tačiau jos nėra stabilios, nes kaip nurodė ieškovės atstovė pagal įstatymą, ji iš vykdomos veiklos vieną mėnesį gali gauti daugiau dividendų, o kitą mėnesį, nesant užsakymų, gali negauti iš vis jokių pajamų, be to, ieškovės atstovė pagal įstatymą vykdo veiklą, ir kaip nurodė pati, daug dirba, t. y. deda maksimalias pastangas pagerinti savo turtinę padėtį, tam, kad galėtų patenkinti abiejų savo vaikų poreikius. Atsakovas nepateikė duomenų, kad jis dėtų visas pastangas darbo paieškai, siektų užsidirbti ir gauti pajamų, nors tokią galimybę objektyviai turi – jis turi įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, Užimtumo tarnybai yra pats nurodęs, kad ieškosis darbo savarankiškai pagal turimą patirtį ir kvalifikaciją specializuotoje pastatų statybos veiklos srityje, tačiau savo pastangas susirasti darbą ar pradėti savo veiklą, pagrindžiančių duomenų nepateikė. Dar daugiau, atsakovas nurodė, kad jis prisideda dar prie savo dabartinės sutuoktinės ir jos vaiko išlaikymo, todėl darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis nėra ženkliai blogesnė, nei ieškovės, nors būtent ieškovei tenka didžioji dalis su šalių nepilnamečio vaiko išlaikymu susijusių išlaidų.

36. Atsakovas, grįsdamas savo argumentus apie jo prastą turtinę padėtį, ir negalėjimą pilnavertiškai dirbti, grindė savo sveikatos problemomis ir pateikė teismui 2025 m. gruodžio 6 d. medicinos dokumentų išrašą, kuriame dėl paties atsakovo nusiskundimų - abiejų peties sąnarių skausmingumo, gydytojo traumatologo jam rekomenduota riboti krūvį tris savaites laiko, fizinės procedūros, NVNU kursas dvi savaites laiko, taip pat atsakovas pateikė duomenis apie tai, kad jis užsiregistravo reabilitacijai. Šie atsakovo pateikti duomenys patvirtina tik laikiną atsakovo negalavimą, tačiau šios laikinos sveikatos problemos, savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo abiem tėvams tenkančio išlaikymo lygių dalių principo. Šiame kontekste, pažymėtina, kad imperatyvios tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, laikinais negalavimais ar kitomis aplinkybėmis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovui nustatytas (ne)darbingumo lygis dėl sveikatos problemų. Todėl atsakovas, net ir teigdamas, jog jo sveikata suprastėjo, o šiuo metu jis yra bedarbis, būdamas sveikas, darbingo amžiaus (šiuo metu jam yra 47 metai), turintis aukštąjį išsilavinimą, kaip teigia pats, turintis patirtį specializuotoje pastatų statybos veiklos srityje, turi ir gali imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, gauti didesnes nuolatines pajamas ir teikti dukrai reikalingo dydžio išlaikymą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas prieš pat ieškovei pareiškiant ieškinį, tapo bedarbiu, nors prieš tai apie penkerius metus (nuo 2021 m. gegužės mėn. iki 2025 m. gruodžio mėn.) dirbo (duomenys neskelbtini); SoDros informacinės sistemos duomenis, jo darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. lapkričio mėn., vidutiniškai buvo apie 2700,00 Eur (neatskaičius mokesčių). Nors atsakovas tvirtina, kad nebegalėjo dirbti dėl psichologinio nuovargio, tačiau šiuo atveju objektyvių duomenų, kas lėmė objektyvų darbinių santykių nutraukimą, byloje, nepateikta. Teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad atsakovas turi visas objektyvias galimybes nebūti bedarbiu ir gauti pajamas iš darbinės veiklos. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės susirasti darbą, ar kitu būdu gauti didesnes ar papildomas pajamas, byloje nėra. Todėl, teismo vertinimu, atsakovo iš valstybės gaunamų pajamų dydis (šiuo metu gaunama bedarbio pašalpa) yra sąlygotas jo paties pasirinkimo, o ne objektyvių, ne nuo atsakovo valios priklausančių aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažįsta, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, jam nėra nustatytas neįgalumas, jis turi visas galimybes imtis priemonių ir susirasti darbą, gauti reguliarias pajamas, pakankamas ne tik savo poreikiams tenkinti, bet ir nepilnamečiam vaikui išlaikyti.

37. Be kita ko, tai, kad atsakovas turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai, taip pat nereikštų, jog jo finansinė padėtis yra tokia sunki, jog jis neturi galimybių teikti ieškovei didesnio dydžio išlaikymo. Suprantama, kad išlaikymą vaikui turinčių teikti tėvų turtinei padėčiai didelę įtaką daro ir jų turimos finansinės prievolės, tačiau, priklausomai nuo jų prisiėmimo ir vykdymo aplinkybių, finansinės prievolės gali būti vertinamos ne kaip objektyviai mažinančios išlaikymą turinčio teikti tėvo (motinos) pajamas, bet kaip patvirtinančias tėvo (motinos) galimybę vykdyti didesnius finansinius įsipareigojimus, taip pat ir vaikui, arba kaip neatsakingas finansinis elgesys, negalintis būti teisėta priežastimi mažinti išlaikymo vaikui dydį. Kasacinis teismas taip pat laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008); atsakovo mokamas būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikams mažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad asmuo prisiimdamas bet kokio pobūdžio įsipareigojimus (kredito, vartojimo paskolų sutartis) turi prisiimti ir atsakomybę, ne tik vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau ir suvokti, kad dėl tokio pobūdžio veiksmų negali nukentėti ir vaikų teisėti interesai.

38. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jis, be jo turimų visų išlaidų, finansiškai padeda ir savo sutuoktinei, be to, padeda išlaikyti ir savo sutuoktinės vaiką, tačiau teismas pažymi, kad kitų išlaikytinių turėjimas nesudaro teisinio pagrindo padaryti išvadą, jog išlaikymas nepilnametei dukrai neturėtų būti teikiamas ar tik vien dėl tokios aplinkybės esmingai mažinamas. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30, 3.192 straipsniai). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams, neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Ši nuostata taikytina ir nagrinėjamoje byloje, nes nustatyta, jog didesnis išlaikymas, nei buvo nustatytas ir teikiamas iki šiol, dukrai yra reikalingas, be to, didesnio išlaikymo būtinumo neginčija ir pats atsakovas. Atsakovas byloje pateikė duomenis apie tai, kad jo sutuoktinė registravosi Užimtumo tarnyboje, ir nurodė, kad ji dabar dirba, jos darbo užmokestis minimalus, tačiau duomenų apie jos turtinę padėtį, ar, duomenų apie tai, kad ji turėtų rimtų sveikatos problemų ir negalėtų dirbti, ir pan., nepateikė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo sutuoktinei yra reikalingas jo išlaikymas (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, pažymėtina, kad atsakovo sutuoktinės vaiką privalo išlaikyti pastarojo tėvai, o ne atsakovas.

39. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta pirmiau, darytina išvada, jog atsakovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra blogesnė, nei ieškovės atstovės pagal įstatymą, todėl jis prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti mažiau (35 procentus), nei ieškovės atstovė pagal įstatymą. Pažymėtina ir tai, jog faktus, kad atsakovo finansinė padėtis nėra tokia sunki ir komplikuota, patvirtina ir aplinkybės, jog atsakovas iš savo gaunamų pajamų, ne tik turi galimybę vykdyti prievoles kreditoriui, mokėti gyvybės ir turto draudimo įmokas, išlaikyti save, bet ir prisidėti prie savo nedirbančios sutuoktinės bei prie jos vaiko išlaikymo. Be to, pažymėtina, kad išlaikymo dydžio dalis, tenkanti mokėti atsakovui, vertintina kaip nedidelė, ir atsakovas gali tokio dydžio išlaikymą savo nepilnametei dukrai mokėti. Vien tai, kad ieškovės atstovės pagal įstatymą gaunamos pajamos iš vykdomos veiklos šiuo metu yra didesnės, savaime nereiškia, kad atsakovui tenkanti išlaikymo dalis, kuri be kita ko, yra mažesnė suma, nei pusė minimalios mėnesinės darbo užmokesčio algos (nuo 2026 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius yra 846,00 Eur, taigi išlaikymo nepilnamečiams vaikams orientacinis dydis turėtų būti - 423,00 Eur), turi būti dar labiau mažintina.

41. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), todėl atsižvelgiant į tai kas nustatyta, teismas daro išvadą, jog kiekvienas iš tėvų prie nepilnametės dukters išlaikymo privalo prisidėti suapvalinus 334,00 Eur suma ((797,00 – 129,50)/2) = 333,75 Eur). Teismo vertinimu, mokėtino išlaikymo dydis – 334,00 Eur, atsižvelgiant į vaiko amžių, atitinka vaiko poreikius ir interesus bei tėvų turtinę padėtį. Taip pat, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas gyvena (šiuo atveju šaliu dukra gyvena su mama), neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu, teismas daro išvadą, kad abu tėvai turi vienodą pareigą prisidėti prie šalių nepilnametės dukters išlaikymo ir nėra pagrindo nukrypti nuo abiem tėvams tenkančio išlaikymo lygių dalių principo.

42. Atsižvelgus į vaiko poreikius, į byloje nustatytus duomenis apie šalių gaunamas pajamas, turimą turtą ir įsipareigojimus, į atsakovo laikiną nedarbingumą ir realias galimybes susirasti darbą, taip pat į tai, kad ieškovė turi du išlaikytinius (pilnametį sūnų, besimokantį gimnazijoje, ir nepilnametę dukrą), o atsakovas vieną išlaikytinį (dukrą), vadovaujantis proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principu, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13814-793/2019 nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnametei dukrai suma padidinama iki 334,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2025 m. gruodžio 8 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnis), kuri indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

44. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 20 d. redakcija) 8.1.–8.20 papunkčiuose nurodyti konkrečių teisinių paslaugų maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio apskaičiavimo koeficientai.

45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė ieškiniu prašė padidinti teismo sprendimu nustatytą 200,00 Eur išlaikymo sumą iki 373,00 Eur sumos (prašė padidinti 173,00 Eur suma), tačiau šiuo sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies ir atsakovo mokama išlaikymo suma padidinta iki 334,00 Eur sumos (t. y. padidinta 134,00 Eur suma). Taigi, darytina išvada, kad iš viso buvo patenkinta 77 procentai (134,00 x 100 proc./173,00) ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tenkintų ieškinio reikalavimų dydį, atitinkamai buvo atmesta 23 procentai ieškinio reikalavimų.

46. Ieškovės atstovė pagal įstatymą prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, rengiant ieškinį ir atstovaujant ją teisme, kurias sudarė 750,00 Eur. Taip pat ieškovės atstovė pagal įstatymą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2026 m. vasario 9 d. mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, kad ieškovės atstovė pagal įstatymą advokato padėjėjai sumokėjo 750,00 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, ieškovės atstovės atliktus veiksmus, t. y. ieškinio parengimą, atstovavimą teisme, taip pat į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, konstatuoja, kad ieškovės atstovės pagal įstatymą prašoma priteisti 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato padėjėjos pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau mažintina atsižvelgiant į proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų dalį, todėl ieškovės atstovei pagal įstatymą iš atsakovo priteistina 577,50 Eur (750,00 Eur x 77 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

47. Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, skaičiuojant mokėtiną žyminį mokestį nuo sumos, kuria padidinamos išmokos, pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą taisyklę (atsakovas dar iki ieškovės kreipimosi į teismą mokėjo jos išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį, šiuo teismo sprendimu priteistina 334,00 Eur kas mėnesį, todėl išmokos didinamos 134,00 Eur suma). Iš atsakovo į valstybės pajamas priteistinas 36,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3, punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

48. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje nesusidarė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės G. I., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą V. I., ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13814-793/2019 patvirtinto atsakovo J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamo išlaikymo nepilnametei dukrai G. I., gimusiai (duomenys neskelbtini)dydį ir priteisti iš atsakovo J. I. po 334,00 Eur (tris šimtus trisdešimt keturis eurus ir 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametei dukrai G. I. išlaikyti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. gruodžio 8 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovės atstovę pagal įstatymą V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko G. I. išlaikymo lėšas iki vaiko pilnametystės.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovės atstovei pagal įstatymą V. I. iš atsakovo J. I. 577,50 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo J. I. į valstybės biudžetą 36,00 Eur (trisdešimt šešis eurus ir 00 ct) žyminį mokestį už ieškinio pateikimą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.