Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-593-781/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-22
Bylos Nr.: e2A-593-781/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00729-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Tikniūtė, Vilija Mikuckienė, Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,JUMPS“
Atsakovas: akcinei bendrovei „Ignitis“

Civilinė byla Nr. e2A-593-781/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00729-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,JUMPS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Ignitis“ dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „JUMPS“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ (akcinės bendrovės pavadinimas pakeistas į „Ignitis“) (toliau – atsakovė) 392 854,30 Eur, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, jeigu teismas nuspręstų, jog egzistuoja pagrindas ieškovei taikyti netesybas, sutartyje nurodytas taikytinas baudas sumažinti ex officio (pagal pareigą) iki 0,01 procento, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji dalyvavo atsakovės paskelbtame konkurse dėl parduodamo 29 250 tonų kiekio mazuto. Šalys 2018 m. spalio 8 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2050/6/18/0251 (toliau – sutartis), kuria pardavėjas (atsakovė) įsipareigojo parduoti, o pirkėjas (ieškovė) įsigyti preliminarų 29 250 tonų kiekį mazuto, laikomo pardavėjui priklausančiuose rezervuaruose. 2018 m. spalio 17 d. ieškovė pateikė raštą atsakovei ,,Dėl 2018-10-08 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2050/6/18/0251 įvykdymo užtikrinimo pateikimo“, kuriame nurodė, kad ji neturi objektyvios galimybės pateikti sutarties bendrosios dalies 5.4 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančią banko išduotą garantiją. 2018 m. lapkričio 22 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė susitarimą dėl sutarties pakeitimo (toliau – susitarimas). Atsižvelgiant į šį susitarimą, pirkėjas (ieškovė) įsipareigojo pateikti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos Ekonominės Erdvės (EEE) valstybėje registruoto ar kito tarptautinio banko išduotą garantiją, kurios suma yra lygi 2 070 110,25 Eur, per 5 darbo dienas nuo susitarimo pasirašymo dienos. 2018 m. lapkričio 27 d. ieškovė pateikė akcinės bendrovės (toliau – AB) „Citadele“ banko išduotą garantiją Nr. VB3/18/GR1646, kurios suma yra lygi 2 070 110,25 Eur. Iki 2019 m. kovo 13 d. ieškovė nupirko, apmokėjo ir išvežė iš atsakovės visą kiekį mazuto pagal sutartį. 2019 m. balandžio 15 d. atsakovė pateikė raštą ieškovei „Dėl netesybų ir nuostolių sumokėjimo“, kuriame nurodė, kad ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo šio rašto gavimo dienos ieškovė privalo sumokėti pagal sutartį priskaičiuotas netesybas bei nuostolius, sudarančius 508 388,16 Eur. 2019 m. balandžio 15 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei „Dėl reikalavimo sumokėti nuostolius ir netesybas“, kurioje nurodė, kad ieškovė atsakovės prašo grąžinti ieškovei 141 463,29 Eur permoką, bei grąžinti sutarties vykdymo metu atsakovei pateiktą banko garantiją. 2019 m. balandžio 23 d. atsakovė pateikė raštą ieškovei ,,Dėl netesybų taikymo“, kuriame nurodė, kad sumažina priskaičiuotų netesybų dydį nuo 508 388,16 Eur ir prašo išmokėti jai 392 854,30 Eur. 2019 m. balandžio 29 d. atsakovė pateikė AB „Citadele“ bankui „Reikalavimo dėl mokėjimo pagal 2018 m. lapkričio 27 d. banko garantiją Nr. VB3/18/GR1646“ raštą, kuriuo prašė išmokėti jai 392 854,30 Eur. 2019 m. gegužės 3 d. atsakovė pasinaudojo ieškovės pateikta AB „Citadele bankas“ išduota banko garantija ir atsakovei buvo išmokėta 392 854,30 Eur. 2019 m. gegužės 8 d. atsakovė iš AB „Citadele“ gavusi 392 854,30 Eur dydžio netesybų atlyginimą, atsisakė likusių savo teisių pagal banko garantiją ir AB „Citadele bankas“ pagal ieškovės prašymą grąžino nepanaudotos banko garantijos sumos dydžio likutį. Ieškovės manymu, ji turi teisę reikalauti 392 854,30 Eur dydžio neteisėtai taikytų netesybų, kadangi ieškovės veiksmai negali būti laikomi neteisėtais ir ieškovei negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė. Ieškovė 2018 m. spalio 17 d. informavo atsakovę apie tai, kad dėl objektyvių priežasčių iki sutarties 5.1 punkte nurodytos dienos pirkėjas (ieškovė) negalės pateikti sutarties garanto. Ieškovei nuo 2018 m. spalio 17 d. aktyviai siūlius kitus sutarties įvykdymo užtikrinimo būdus siekiant kuo skubiau pradėti vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir atsiimti visą mazuto kiekį iki 2019 m. sausio 23 d., atsakovė tik 2018 m. lapkričio 22 d., t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui, sutiko priimti ieškovės siūlomą AB „Citadele“ banko garantiją. Be to, sutarties 25 punkte nurodyta, kad ji įsigalioja pirkėjui pateikus banko išduotą garantiją. Ieškovė atsakovei pateikė banko garantiją 2018 m. lapkričio 27 d., todėl sutartis įsigaliojo ne jos sudarymo dieną (2018 m. spalio 8 d.), o būtent banko garantijos pateikimo dieną – 2018 m. lapkričio 27 d. Atitinkamai ir sutartyje nurodyti sutarties vykdymo terminai turėjo būti skaičiuojami ne nuo 2018 m. spalio 8 d., o nuo sutarties įsigaliojimo dienos – 2018 m. lapkričio 27 d. Atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai delspinigius skaičiavo nuo 2019 m. sausio 24 d., laikydama, kad sutartis įsigaliojo 2018 m. spalio 8 d., ir sulygus dėl vėlesnio sutarties įvykdymo termino delspinigiai galėjo būti pradėti skaičiuoti ne nuo 2019 m. sausio 24 d., o nuo 2019 m. kovo 15 d. Ieškovės teigimu, atsakovės pritaikytas netesybų dydis yra akivaizdžiai neproporcingas. Teismas turėtų mažinti netesybų dydį bent iki 0,01 procentų už vieną dieną.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad visos konkurso sąlygos ieškovei buvo žinomos, ieškovė pati patvirtino, kad su visomis konkurso sąlygomis sutinka, dėl ginčui aktualių konkurso sąlygų nesikonsultavo, neprašė jas patikslinti arba pakeisti, todėl pripažintina, kad ieškovė žinojo tiek apie sutarties įvykdymo galutinį terminą, tiek apie konkrečias sąlygas atitinkančios banko garantijos pateikimą, tiek apie civilinės atsakomybės taikymo už netinkamą sutarties vykdymą sąlygas. Būtent ieškovė buvo kalta dėl to, kad nepasirūpino sutarties sąlygas atitinkančios banko garantijos gavimu, dėl ko vėlavo pradėti vykdyti sutartį. Be to, ieškovė nevykdė sutarties nustatytais terminais. Ieškovės pažeidimai laikytini ieškovės neteisėtais veiksmais, kadangi jais buvo grubiai pažeistos sutarties sąlygos (sutarties įvykdymo terminas). Akcentavo, kad atsakovė ne delsė priimti ieškovės pasiūlytą banko garantiją, o reikalavo pateikti sutarties sąlygas atitinkančią banko garantiją. Atsakovė bendradarbiavo su ieškove, sudarydama sąlygas jai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, taip pat užtikrino sutarties išsaugojimą. Pažymėjo, kad šalys sutartyje susitarė dėl sutarties pažeidimo atveju taikomų netesybų dydžio. Šalys taip pat pripažino, kad minėtų netesybų dydis yra laikomas minimalia neginčijama nukentėjusiosios šalies patirtų nuostolių suma, kurią kita šalis turi kompensuoti nukentėjusiajai šaliai dėl sutarties pažeidimo (nesilaikymo), nereikalaujant nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į sutarties pažeidimus (kurie atitinkamai laikytini neteisėtais ieškovės veiksmais), ieškovei buvo paskaičiuotos netesybos už išankstinių sąskaitų neapmokėjimą, minimalaus mazuto kiekio neišvežimą nustatytu terminu bei už viso sutartimi sulygto mazuto kiekio neišvežimą iki 2019 m. sausio 23 d. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas sumažinti netesybas iki 0,01 procento yra nepagrįstas. Ieškovės prašomas taikyti netesybų dydis neatitinka komercinių santykių praktikoje taikomo netesybų dydžio, yra nepagrįstai mažas, neatitinkantis netesybų kompensacinio pobūdžio, todėl toks ieškinio reikalavimas turi būti atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad susitarimu dėl sutarties pakeitimo šalys nustatė galutinį viso parduotino mazuto kiekio iš pardavėjo (atsakovės) teritorijos išsivežimo terminą – 2019 m. sausio 23 d. (imtinai). Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl sutarties įvykdymo faktinių aplinkybių: ieškovė nupirko, apmokėjo ir išvežė iš pardavėjos (atsakovės) visą sutartyje nurodytą mazuto kiekį 2019 m. kovo 13 d., t.y. bylos duomenimis ieškovė pažeidė šalių susitarimu nustatytą galutinį viso parduotino mazuto išsivežimo terminą. Nustatė, kad ieškovė siūlo aiškinti šalių sutarties ir susitarimo nuostatas atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir vadovautis ne pažodiniu sutarties nuostatų aiškinimu; ieškovės vertinimu, tikrieji šalių ketinimai ir faktiniai šalių veiksmai rodo, jog mazuto išvežimo terminas buvo ne 2019 m. sausio 23 d., o gerokai vėlesnis. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog sutartis įsigaliojo tik po banko garantijos pateikimo (2018 m. lapkričio 27d.), t.y. dviem mėnesiais vėliau, nei planuota.

6. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl sutarties ir susitarimo nuostatos, nustatančios galutinį sutarties įvykdymo terminą, kadangi galutinis sutarties įvykdymo terminas yra aiškiai apibrėžtas – 2019 m. sausio 23 d. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovės ketinimai buvo nukreipti į sutarties įvykdymą per tris mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog iki sutarties pasirašymo ieškovė vertino konkurso sąlygų reikalavimus garantiją teikiančiam bankui kaip perteklinius. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendė, kad ieškovės teiginys apie sutarties vykdymo vėlavimą dėl atsakovės nepagrįsto delsimo priimti banko garantiją yra nepagrįstas, kadangi tik po sutarties pasirašymo paaiškėjo, kad ieškovė neturi garantijos, atitinkančios sutarties 5.4 punktą. Garantija buvo pateikta po dviejų mėnesių nuo sutarties pasirašymo (vietoje sutartyje numatytų 10 dienų) dėl ieškovės kaltės; atsakovė gi, sutikusi susitarimu pakeisti sutarties sąlygas, atsižvelgė į ieškovės poziciją ir tinkamai įvykdė bendradarbiavimo su kita sutarties šalimi pareigą. Teismas pripažino, kad susitarimu dėl galutinio parduodamo mazuto išvežimo termino atsakovė patvirtino, kad jos ketinimai įvykdyti sutartį iki 2018 m. pabaigos iš esmės nepasikeitė, o galutinis mazuto išvežimo terminas ieškovei buvo svarbus. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytu, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė, sutikusi pakeisti (sušvelninti) reikalavimus banko garantijai ir priimti AB „Citadele“ banko garantiją, privalėjo pratęsti sutarties įvykdymo terminą, atsižviegiant į tai, kad garantija buvo pateikta vėliau, nei buvo numatyta sutartyje.

8. Pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, turinčių, ieškovės manymu, pagrįsti atsakovės kaltę, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės nesutikimas pratęsti mazuto išvežimo terminą negali būti vertinamas kaip pareigos bendradarbiauti su kita sutarties šalimi pažeidimas. Teismas nurodė, kad preliminarus produkto išvežimo grafikas negali būti vertinamas kaip atsakovės įsipareigojimas krauti po 30 cisternų mazuto kiekvieną darbo dieną; preliminarus grafikas vertintinas kaip ieškovės įsipareigojimas preliminariame grafike nurodytomis dienomis išsivežti grafike nurodytą mazuto kiekį. Konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog sutartis nebuvo įvykdyta per nustatytą terminą dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo, taip pat, kad ieškovė vykdė savo įsipareigojimą pateikti po 30 vagonų produkto pakrovimui per darbo dieną.

9. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat nurodyta, kad atsakovė buvo sustabdžiusi mazuto krovimą dėl ieškovės netinkamo išankstinių sąskaitų apmokėjimo, kadangi ieškovė neturėjo finansinių pajėgumų apmokėti išankstines sąskaitas ir 2019 m. vasario 12 d. kreipėsi į atsakovę, siūlydama panaudoti išankstiniam apmokėjimui banko garantiją. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas priėjo išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog prievolės įvykdymo terminas buvo praleistas dėl atsakovės kaltės.

10. Analizuodamas ieškovės teiginius dėl atsakovei padarytos žalos nebuvimo, teismas nurodė, kad nei įstatymas, nei šalių sutartis nenumato sąlygos, kad sutartinių netesybų suma negali viršyti faktiškai patirtų nuostolių sumos. Ieškovės prielaida, kad atsakovė dėl prievolės įvykdymo termino pažeidimo galėjo gauti naudos dėl mazuto kainos didėjimo, todėl nepatyrė nuostolių, neįrodyta, be to, šalių teisinių santykių kontekste yra teisiškai nereikšminga. Pripažino, kad ieškovės argumentai nepaneigia atsakovės teisės reikalauti netesybų sutarties pažeidimo atveju.

11. Teismas nustatė, kad ieškovė yra įvykdžiusi savo prievolę atsakovei, tačiau pažeidė prievolės įvykdymo terminą. Netesybos buvo taikytos ieškovei pagal šalių susitarimo 7 punktą. Parduodamas produktas (mazutas) buvo išsivežtas 2019 m. kovo 13 d., bauda buvo skaičiuojama nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. kovo 13 d. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad 2019 m. gegužės 8 d. atsakovė iš AB „Citadele“ banko gavo 392 854,30 Eur dydžio netesybų pagal banko garantiją. Šalių sutarties kaina be PVM 6 900 367,50 Eur, t.y. bauda sudaro 5,7 proc. nuo sutarties kainos. Todėl atsižvelgiant į šalių sutarties kainą, duomenis apie atsakovės patirtus nuostolius, pirmosios instancijos teismas 392 854,30 Eur dydžio netesybų sumą pripažino pakankama atsakovei, kad atlygintų jos patirtus nepatogumus, ir nurodė nesant pagrindo ją mažinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Byloje nėra ieškovės civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, o atsakovė pati prisidėjo prie objektyviai vėlesnio sutarties įvykdymo. Ginčo sutartis yra sudaryta prisijungimo būdu, ieškovei neturint realios galimybės derėtis dėl konkrečių sutarties sąlygų, įskaitant ir sutarties sąlygas dėl mazuto išvežimo termino ir reikalavimų banko garantijai. Ieškovei derybų metu keliant klausimus ir prieštaravimus dėl sutarties sąlygų, susijusių su mazuto išvežimo terminu ir reikalavimais banko garantijai, iš atsakovės pusės tokie ieškovės reikalavimai ne tik buvo vienareikšmiškai atmetami, bet ir net nebuvo įtraukiami į derybų protokolą. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai į tai nebuvo atsižvelgęs.

12.2. Ieškovė tinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, bendradarbiavo su atsakove kas kartą informuodama apie sutarties vykdymo trikdžius, siūlė atsakovei kitus sutarties įvykdymo užtikrinimo būdus, dėjo visas pastangas įvykdyti sutartį laiku bei visiškai įvykdė sutartį iš atsakovės teritorijos atsiimdama visą mazuto kiekį ir apmokėdama už jį. Pirmiau nurodyti ieškovės veiksmai negali būti laikomi neteisėtais ir ieškovei negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė. Šalys 2018 m. lapkričio 22 d. sutarė, jog atsakovė priims ieškovės siūlymą pateikti AB „Citadele“ banko garantiją ir ieškovė galės pradėti vykdyti sutartį. Šiuo susitarimu, atsižvelgiant į delsimą priimti ieškovės siūlomą banko garantiją (51 kalendorinė diena), šalys sulygo dėl objektyviai vėlesnio sutarties įvykdymo – iki 2019 m. kovo 15 d., todėl ieškovei sutartį įvykdžius iki 2019 m. kovo 13 d., pirmosios instancijos teismas sprendime neteisėtai ir nepagrįstai pripažino, jog ieškovė atliko neteisėtus veiksmus.

12.3. 2019 m. spalio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, jog atsakovė buvo pajėgi pakrauti 29 250 tonų sauso (be vandens priemaišų) mazuto tik per 3 kalendorinius mėnesius, o ne per 30 kalendorinių dienų išvežti jau 95 procentus mazuto, kaip nurodyta skundžiamame sprendime. Konkurso sąlygų specialios dalies 22 punkte nurodyta, kad per kalendorinį mėnesį bus pakraunama / turi būti išvežama tik 9 000 tonų mazuto (3 mėnesiai x 9 000 tonų mazuto = 27 000 tonų mazuto). Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai šių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų nevertino, dėl jų nepasisakė, netinkamai aiškino ir taikė konkurso sąlygų specialios dalies 22 punkto nuostatas.

12.4. Priešingai, nei konstatuota pirmosios instancijos teismo, visas mazuto kiekis iki 2019 m. sausio 23 d. buvo neatsiimtas vien dėl atsakovės nebendradarbiavimo su ieškove, atsakovės įsipareigojimo per dieną krauti 30 geležinkelio vagonų, nevykdymo. Atsakovė neužtikrino spartesnio mazuto krovimo darbų arba nevykdė mazuto krovimo darbų dėl įrangos gedimo.

12.5. Nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų ir atsakovės tariamai patirtos žalos neišvežus viso mazuto kiekio iki 2019 m. sausio 23 d. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai nesilaikant suderintame mazuto išvežimo grafike nurodytų mazuto išvežimo sąlygų lėmė tai, kad visas mazuto kiekis nebuvo išvežtas iki 2019 m. sausio 23 d.

12.6. Atsakovė dėl viso mazuto kiekio išvežimo po 2019 m. sausio 23 d. nepatyrė jokių nuostolių (žalos), priešingai, gavo net 495 499,13 Eur daugiau pajamų dėl mazuto kainos ženklaus padidėjimo nuo 2019 m. sausio 23 d. Todėl neegzistuojant bent vienai iš civilinės atsakomybės sąlygų – žalai, nebuvo teisinio pagrindo ieškovei taikyti netesybas.

12.7. Skundžiamame sprendime nėra pasisakyta dėl ieškovės argumentų, kuriais ji grindė reikalavimą atleisti ieškovę nuo sutartinės civilinės atsakomybės taikymo (dėl atsakovės neteisėtų veiksmų), todėl ginčo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

12.8. Teismas konstatuodamas, kad atsakovė neturi įrodinėti realiai patirtų nuostolių, nenagrinėjo ir sprendime visiškai nepasisakė dėl atsakovės pateiktų tariamai patirtą žalą įrodančių įrodymų.

12.9. Teismas, konstatuodamas faktą, kad ieškovė sumokėjo atsakovei netesybas bei spręsdamas, ar ieškovės netesybos gali būti laikomos sumokėtomis, turėjo tirti ir vertinti, ar ieškovė netesybas sumokėjo geruoju, ar jos buvo išieškotos priverstine tvarka.

Atsiliepimas

13. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

13.1. Byloje nustatyta ir surinktais įrodymais įrodyta, kad ieškovė pažeidė sutartį. Būtent ji elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai ikisutartiniuose santykiuose – pažeidė sutarties įvykdymo terminą, laiku ir tinkamai nepasirūpino sutarties sąlygas atitinkančios banko garantijos gavimu, nevykdė susitarimo nuostatų (t. y. neapmokėdavo išankstinių sąskaitų, nepasiimdavo nustatytą kiekį mazuto per atitinkamą laikotarpį ir t. t.). Visi šie pažeidimai laikytini ieškovės neteisėtais veiksmais.

13.2. Ieškovei buvo žinomas sutarties įvykdymo galutinis terminas, kuris buvo akcentuotas paryškinant galutinę mazuto išvežimo datą (2019 m. sausio 23 d.) susitarimo 7 punkte. Tai, kad konkurso sąlygose buvo nurodyta preliminari indikacija mėnesiniam mazuto išvežimo kiekiui, negali paneigti šalių laisva valia vėliau pasirašyto susitarimo sąlygų, kadangi šis susitarimas buvo pasirašytas būtent dėl to, kad ieškovė nesugebėjo įvykdyti sutarties sąlygų laiku, nevykdė mazuto išvežimo daugiau nei 2 mėnesius.

13.3. Ieškovė, teikdama 2018 m. rugpjūčio 8 d. pasiūlymą, jame nedviprasmiškai patvirtino, kad sutinka su visomis konkurso sąlygomis.

13.4. Sutarties specialioje dalyje buvo nurodyta tik preliminari indikacija dėl vagonų skaičiaus pakrovimo. Tai reiškia, kad atsakovė buvo nurodžiusi preliminarius techninius pajėgumus siekiant informuoti ieškovę apie galimybes pakrauti atitinkamą mazuto cisternų kiekį. Sutarties specialioje dalyje buvo nurodyta tik apytikriai 20 cisternų per dieną pakrovimo galimybė, todėl apeliaciniame skunde bandoma įrodyti atsakovės pareiga dėl 30 geležinkelio cisternų krovimo per dieną yra nepagrįsta.

13.5. Atsakovė neturėjo objektyvių galimybių krauti didesnio kiekio cisternų, kai į jos teritoriją ieškovės nurodomas cisternų kiekis nebuvo pristatomas. Jeigu cisternos buvo pristatomos įpusėjus dienai, tą pačią dieną atsakovė fiziškai negalėjo pakrauti viso pristatyto kiekio, nes to neleido atsakovės paviešinti techniniai pajėgumai. Skundžiamame sprendime teismas teisingai konstatavo, kad ieškovės pateiktas grafikas yra ne kas kita, kaip ieškovės įsipareigojimas nurodytais terminais išsivežti atitinkamą mazuto kiekį.

13.6. Atsakovės įsitikinimu, neteisinga ir nepagrįsta reikalauti iš sutarties šalies įrodinėti patirtų nuostolių dydį, kai egzistuoja galiojantis ir nenuginčytas šalių susitarimas dėl netesybų dydžio ir taikymo sąlygų. Ieškovei nustatytu terminu neišsivežus viso mazuto kiekio, atsakovė patyrė tiesioginius mazuto pakrovimo, šildymo, palaikant reikiamą temperatūrą šaltuoju laikotarpiu, ir perdavimo nuostolius. Atsakovės patirtų vien tiesioginių nuostolių dydis yra 85 883,03 Eur. Nors ieškovė ir nesutinka su tokiais paskaičiavimais, tačiau nepaneigė jų pagrįstumo, nepateikė kitų paskaičiavimų, todėl neįrodė esant priešingai. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nei įstatymas, nei šalių sutartis nenumato sąlygos, kad sutartinių netesybų suma negali viršyti faktiškai patirtų nuostolių sumos.

13.7. Ginčo byloje priimtas sprendimas yra išsamus ir motyvuotas, jame atsakyta į visus esminius klausimus. Taigi apeliacinio skundo argumentai dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo ginčo byloje atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų ir pagrindo mažinti sutartines netesybas egzistavimo

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija sutartinės atsakomybės, atsakovės kildinamos iš termino įvykdyti sutartį praleidimo, taikymą. Byloje neginčytina, kad ieškovė sutartimi prisiimtą įsipareigojimą nupirkti, sumokėti ir išvežti atsakovės parduodamą mazuto kiekį įvykdė 2019 m. kovo 13 d. Atsakovė, ieškovei iki 2019 m. sausio 23 d. neįvykdžius sutarties, paskaičiavo nuostolių (netesybų) sumą ir 2019 m. balandžio 29 d. pateikė bankui raštą su reikalavimu išmokėti jai 392 854,30 Eur. 2019 m. gegužės 8 d. ši suma buvo pervesta atsakovei. Ieškovė, pareiškusi ieškinį, reikalauja priteisti šias lėšas kaip gautas be pagrindo jos atžvilgiu taikant sutartinę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas.

16. Ieškovės, pateikusios apeliacinį skundą, teigimu, byloje nėra nei vienos iš sąlygų jos sutartinės civilinės atsakomybės taikymui, kadangi ji tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus išvežti atsakovės parduodamą mazutą, o atsakovė, paskaičiavusi nuostolius už pavėluotai išvežtą mazutą, nepagrįstai sutarties įvykdymo terminu laikė 2019 m. sausio 23 d., kadangi pagal sutarties 25 punktą ji įsigalioja pirkėjui pateikus banko išduotą garantiją (2018 m. lapkričio 27 d.), o ne jos sudarymo dieną (2018 m. spalio 8 d.), todėl mazuto išvežimo terminas turi būti pratęstas 51 kalendorine diena ir skaičiuojamas ne iki 2019 m. sausio 23 d., o iki 2019 m. kovo 15 d., kas paneigia atsakovės teisę į nuostolių atlyginimą.

17. Apibūdinant sutartinės civilinės atsakomybės institutą pažymėtina, kad tai yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

18. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą nustatė, kad atsakovė 2018 m. liepos 12 d. paskelbė konkursą dėl 29 250 tonų mazuto pardavimo. Konkurso sąlygose buvo numatyta, kad laimėjęs dalyvis ne vėliau kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos sutarties įvykdymo užtikrinimui privalės pateikti banko išduotą garantiją, kuri turės galioti nuo sutarties sudarymo dienos ir ne trumpiau kaip iki sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo (2018 m. liepos 12 d. kvietimo dalyvauti pardavimo objekto pardavime sąlygų 2.20 punktas). Pardavimo sąlygų specialiosios dalies 25 punkte užfiksuotas sutarties įsigaliojimo momentas – sutartis įsigalioja laimėjusiam dalyviui pateikus sutarties garantą pagal sąlygų 2.20 punktą. 2018 m. spalio 8 d. ieškovė ir atsakovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė (pardavėja) įsipareigojo parduoti, o pirkėja (ieškovė) įsigyti preliminarų 29 250 tonų mazuto, laikomo pardavėjos rezervuaruose. Į sutarties turinį buvo įtraukta kvietimo dalyvauti objekto pardavime numatyta sąlyga, susijusi su privalomu sutarties įvykdymo užtikrinimu, t. y. pirkėjas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo sutarties įvykdymo užtikrinimui turėjo pateikti banko išduotą garantiją (sutarties bendrosios dalies 5.1 punktas), kurią gali išduoti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos Ekonominės Erdvės (EEE) valstybėje registruotas ar kitas tarptautinis bankas, turintis ne žemesnį nei A- (A minus) pagal „FitchRatings“ agentūrą (arba „Standard&Poor’s“ arba „Moody’s“ reitingo agentūrų atitikmenį) ilgalaikio skolinimosi reitingą (sutarties bendrosios dalies 5.4 punktas). Remiantis sutarties bendrosios dalies 5.2 punktu, specialiosios dalies 25 punktu šalys susitarė, kad sutartis įsigalios pirkėjui (ieškovei) pateikus reikalaujamo sutarties garantą patvirtinančio dokumento originalą. 2018 m. spalio 17 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę informuodama, kad neturi objektyvios galimybės pateikti sutarties bendrosios dalies 5.4 p. nurodytus reikalavimus atitinkančio banko garantiją, ir siūlydama sutarties įvykdymo užtikrinimui įmokėti sutarties garanto sumą į pardavėjos nurodytą, jai priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą. 2018 m. lapkričio 22 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė susitarimą dėl sutarties pakeitimo. Iš susitarimo sąlygų matyti, kad šalys pakeitė mokėjimo už parduodamą mazutą sąlygas (nustatant išankstinį mokėjimą), minimalaus vienkartinio paimamo mazuto kiekį, jį sumažinant, tačiau išlaikant tokį patį, kaip nustatyta sutartyje, mėnesinį kiekį, reikalavimus garantui. Susitarimo 7 punkte buvo numatyta, kad „Pirkėjas įsipareigoja visą pagal Sutartį parduotiną Pardavimo objekto kiekį iš Pardavėjo teritorijos išsivežti ne vėliau nei iki 2019 m. sausio 23 d. (imtinai)“. Vadinasi, šalys susitarimu sulygo dėl konkretaus mazuto išvežimo termino. Be to, susitarimo 7 punktas numatė sankcijas ieškovės atžvilgiu, jai laiku, t. y. iki 2019 m. sausio 23 d., neišvežus perkamo produkto. Pažymėtina ir tai, kad susitarimo 8.1 punktu ieškovė įsipareigojo atlyginti visas atsakovės patirtas išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant, pardavimo objekto šildymo ir kuro ūkio išlaikymo sąnaudas tuo atveju, jei visas sutarties specialiosios dalies 5 punkte nurodytas pardavimo objekto kiekis nebus išvežtas iki 2019 m. sausio 23 d. Kaip patvirtina susitarimo 8 punktas, ši pareiga ieškovei buvo nustatyta atsižvelgiant į atsakovės pagrįstą ir teisėtą lūkestį, jog sutartis įsigalios ir visi sutartiniai įsipareigojimas bus pradėti vykdyti skaičiuojant jų vykdymo terminus nuo 2018 m. spalio 18 d. Paminėtinas ir susitarimo 8.3. punktas, kuriuo ieškovė pareiškė, kad neturi ir neturės jokių pretenzijų ir/ar reikalavimų atsakovei dėl sutartinių atsakovės įsipareigojimų vykdymo, jei sutarties vykdymas neatitiks sutarties sąlygų dėl to, kad jos vykdymas buvo pradėtas vėliau, nei buvo numatyta sutartyje iki šio susitarimo pasirašymo (t. y. vėliau nei skaičiuojant vykdymo terminus nuo 2018 m. spalio 18 d.). Apibendrinant šias susitarimo nuostatas spręstina, kad ieškovė besąlygiškai sutiko su galutiniu sutarties įvykdymo terminu – 2019 m. sausio 23 d., jai buvo žinoma, kad susitarimas, numatantis šį terminą, buvo sudarytas būtent dėl jos vėlavimo pateikti banko garantiją, ir atsižvelgiant į tai, ji pripažino pareigą atlyginti atsakovės nuostolius, galinčius atsirasti dėl nesavalaikio mazuto išvežimo.

20. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytoje sutartyje sulygtas sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir bendriems civilinės teisės principams bei sudaromos sutarties esmei. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, prieš sudarant susitarimą, būtų kreipusis į atsakovę su prašymu nustatyti ilgesnį sutarties įvykdymo terminą. Iš 2018 m. spalio 23 d., 2018 m. spalio 24 d. raštų, adresuotų atsakovei, matyti, kad ieškovė prašė pratęsti garantijos pateikimo, o ne sutarties įvykdymo terminą. Ieškovė teismui nepateikė duomenų, kad prieš pasirašant susitarimą ji būtų išreiškusi nesutikimą su sutarties įvykdymo iki 2019 m. sausio 23 d. terminu, šią sąlygą laikytų nesąžininga. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovė neįrodė negalėjimo derėtis dėl sutarties, susitarimo sąlygų, besąlygišką jos pasiūlymų atmetimą, priešingai, ieškovės argumentai derybų metu, jos veiksmai pasirašant susitarimą, patvirtina ieškovės pritarimą galutiniam perkamo produkto išvežimo terminui – 2019 m. sausio 23 d.

21. Šios išvados nepaneigia apeliacinio skundo argumentas dėl būtinybės sutarties ir susitarimo nuostatas aiškinti atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kadangi ieškovės manymu, faktiniai ieškovės ir atsakovės veiksmai rodo, kad mazuto išvežimo terminas buvo ne 2019 m. sausio 23 d., o vėlesnis. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Pažymėtina, kad sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012). Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nėra nustatęs atsakovės veiksmų, patvirtinančių jos ketinimą dviem mėnesiams pratęsti parduodamos prekės išvežimo terminą (ne iki 2019 m. sausio 23 d., o iki 2019 m. kovo 15 d.). Minėta, kad šalių derybos dėl banko garantijos pateikimo baigėsi susitarimo pasirašymu, kuriame atsakovė buvo akcentavusi mazuto išvežimo termino iki 2019 m. sausio 23 d. svarbą, ir būtent su šia data yra susijusi ieškovei taikoma atsakomybė dėl sutarties neįvykdymo. Susitarimo sąlygų turinys patvirtina, kad sutarties įvykdymas yra susijęs su konkrečia data (2019 m. sausio 23 d.), o ne sutarties įsigaliojimu po banko garantijos pateikimo terminu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė po susitarimo pasirašymo sutiko ir neginčijo galutinio sutarties įvykdymo termino, ką patvirtina jos 2019 m. sausio 8 d., 2019 m. sausio 22 d. prašymai, adresuoti atsakovei.

22. Ieškovės apeliacinio skundo teiginiai apie konkurso sąlygų nuostatas dėl tarpinio sutarties įvykdymo termino, išvežamo mazuto apimties, neturi teisinės reikšmės konstatuotai išvadai, kadangi vėliau pasirašytu susitarimu šalys galutinai susitarė dėl sutarties įvykdymo iki 2019 m. sausio 23 d.

23. Siekdama pateisinti susitarimo sąlygos, numatančios perkamą mazutą išvežti iki 2019 m. sausio 23 d., neįvykdymą ir įrodyti savo neteisėtų veiksmų neegzistavimą, ieškovė apeliuoja į atsakovės nebendradarbiavimą, įsipareigojimo per dieną pakrauti 30 geležinkelio vagonų neįvykdymą, krovimo darbų dėl atsakovės įrangos gedimo nevykdymą. Įrodinėdama atsakovės pareigą pakrauti 30 geležinkelio cisternų per dieną, ieškovė remiasi sutarties specialiosios dalies 13 punktu, numatančiu, kad pirkėjas pardavimo objektą iš pardavėjo teritorijos galės išvežti geležinkelio transporto priemonėmis (geležinkelio cisternomis); pardavėjas vienu metu galės priimti apie 30 (trisdešimt) pirkėjo geležinkelio cisternų; tikslus vienu metu atvaromų į pardavėjo privažiuojamuosius geležinkelio kelius Nr. 1, 2 (jie yra geležinkelio cisternų perdavimo keliai) geležinkelio cisternų skaičius bus nurodytas Trišalėje sutartyje; pardavimo objektas pakraunamas į geležinkelio transporto priemones; kai 1 (vienos) geležinkelio cisternos talpa apie 60 t, pardavėjas per 1 (vieną) kalendorinę dieną pakraus apie 20 geležinkelio cisternų. Analizuojant šį sutarties punktą matyti, kad šalys jame aptarė atsakovės pajėgumą priimti apie 30 geležinkelių cisternų, tačiau tuo atveju, kai vienos geležinkelio cisternos talpa yra apie 60 t, atsakovė per vieną kalendorinę dieną pakrautų apie 20 geležinkelio cisternų. Vadinasi, aptariama sutarties nuostata nesuponuoja atsakovės pareigos per vieną kalendorinę dieną pakrauti 30 geležinkelių cisternų, o nustatė tik jos technines galimybes priimti 30 cisternų. Be to, šią išvadą patvirtina ir ieškovės atsakovei 2018 m. lapkričio 23 d. pateiktas pardavimo objekto išvežimo grafikas, kuriame numatyta, kad kiekvieną darbo dieną (viso 20 d. d.) nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. sausio 25 d. bus išvežama po 30 vagonų arba po 1 650 t mazuto. Iš ieškovės elektroninio laiško, siųsto kartu su pardavimo objekto išvežimo grafiku, matyti, jog ieškovė šį grafiką vertina kaip preliminarų, kurį reikia suderinti su atsakove, ir pati ieškovė remiasi pasirašytos sutarties sąlyga, kad bet kokiu atveju papildomai prieš pakrovimą ieškovė teiks informaciją atsakovei apie pateikiamą vagonų skaičių, pateikimo datą ir laiką. Nenustačius atsakovės pareigos per vieną kalendorinę dieną krauti po 30 vagonų parduodamos prekės, nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad jos vėlavimą vykdyti sutartį suponavo būtent atsakovės veiksmai.

24. Akcentuotina ir tai, kad iš byloje esančių operatyvinių žurnalų, traukinio lapų nustatyta, jog ieškovės kiekvieną dieną teikiamų vagonų krovimui skaičius nebuvo vienodas – dešimt, penkiolika, dvidešimt ir pan. vagonų, tačiau ne 30 vagonų, kaip ji pati buvo numačiusi preliminariame mazuto išvežimo grafike. Atsakovė negalėjo krauti daugiau parduodamos prekės, nei pristatyta cisternų, todėl išvežamo mazuto kiekis priklausė nuo ieškovės veiksmų.

25. Byloje taip pat nustatyta, kad susitarimo 1 punkte šalys nustatė tokią išankstinės sąskaitos apmokėjimo sąlygą – ieškovė pateiktą išankstinę sąskaitą turi apmokėti per 3 darbo dienas nuo jos pateikimo dienos, bet ne vėliau nei viena darbo diena iki suplanuotos atitinkamos pardavimo objekto dalies išvežimo dienos; ieškovė iš atsakovės teritorijos gali išvežti tik tokį pardavimo objekto kiekį, už kurį yra sumokėta pagal išankstinę sąskaitą. Iš ieškovės 2019 m. sausio 8 d. prašymo matyti, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama nereikalauti išankstinės sąskaitos apmokėjimo prieš pakraunant perkamą produktą. Atsakovė 2019 m. sausio 9 d. raštu informavo ieškovę nesutinkanti su tokiu prašymu bei ragino ieškovę vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir apmokėti 2018 m. gruodžio 31 d. pateiktą išankstinę sąskaitą Nr. 385. Ieškovės turimus sunkumus apmokant išankstines sąskaitas patvirtina ir jos 2019 m. vasario 12 d. prašymas panaudoti išankstiniam apmokėjimui banko garantiją. Šios nustatytos aplinkybės įrodo, kad būtent ieškovės veiksmai neapmokant išankstinių sąskaitų lėmė mazuto krovos darbų stabdymą.

26. Ieškovės apeliacinio skundo argumentas apie negalimumą krauti mazutą dėl atsakovės įrangos gedimo, neturi įtakos vertinant sutarties vykdymą. Teisėjų kolegija iš ieškovės atsakovei adresuoto 2018 m. gruodžio 21 d. prašymo turinio nustatė, kad ieškovė, prašydama vykdyti krovos darbus 2018 m. gruodžio 22 d., nurodė tik vieną dieną – 2018 m. gruodžio 3 d., kurią dėl atsakovės teritorijoje buvusio gedimo ji negalėjo pakrauti prekės. Atsakovė, skaičiuodama nuostolių dydį nuo 2019 m. sausio 25 d., o ne nuo 2019 m. sausio 23 d., į šią aplinkybę buvo atsižvelgusi.

27. Ieškovės apeliavimas į atsakovės veiksmus jai nepriimant banko garantijos ir taip delsiant pradėti mazuto išvežimą, yra nepagrįstas. Minėta, kad reikalavimas pateikti banko garantiją buvo nurodytas konkurso sąlygose, todėl ieškovei buvo žinomas sudarant sutartį. Taigi, būtent ieškovė turėjo pareigą užtikrinti banko garantijos pateikimą ieškovei. Byloje nustatyta, kad sudarius sutartį, ieškovė informavo atsakovę apie negalėjimą pateikti reikalaujamą garantiją. Neginčytina, kad aptariamas reikalavimas buvo įvykdytas tik 2018 m. lapkričio 27 d., t. y. ne per dešimt dienų, kaip buvo susitarta sutartimi, o beveik po dviejų mėnesių nuo sutarties pasirašymo 2019 m. spalio 8 d. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad ir ši byloje nustatyta aplinkybė suponuoja išvadą, kad pavėluoti mazuto išvežimo darbai buvo sąlygoti ieškovės, o ne atsakovės veiksmų.

28. Vertindama ieškovės teiginį apie atsakovės nebendradarbiavimą, teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsakovė į kiekvieną ieškovės prašymą, raštą, operatyviai pateikdavo atsakymą. Faktas, jog atsakovė tam tikrais atvejais netenkindavo ieškovės prašymų, negali būti vertinamas kaip atsisakymas bendradarbiauti, kadangi tam tikru klausimu atsakovė turėjo savo poziciją, priešingą ieškovės. Pažymėtina, kad 2019 m. sausio mėn. rašte užfiksuota, jog įvertinusi iki šio rašto išsiuntimo dienos išvežto pardavimo objekto kiekį ir vykdomų išvežimo darbų intensyvumą bei siekdami užtikrinti, kad sutartis būtų įvykdyta tinkamai ir pardavėjas nepatirtų nuostolių dėl netinkamo sutarties vykdymo, atsakovė informavo, jog ji geranoriškai siekia bendradarbiauti su ieškove ir yra pasirengusi padėti laiku įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartį, ir atsižvelgiant į tai, jog nors pardavimo objekto išvežimo grafike numatyta pardavimo objekto krovimą vykdyti darbo dienomis, atsakovė yra pasirengusi mazuto krovimą atlikti ir ne darbo dienomis. Nustatytos aplinkybės patvirtina atsakovės siekį padėti ieškovei tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį bei paneigia ieškovės motyvą apie atsakovės pareigos bendradarbiauti ignoravimą.

29. Apibendrinant anksčiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovė neįrodė, jog prievolės, prisiimtos sutartimi ir susitarimu, įvykdymo terminas buvo pažeistas dėl atsakovės kaltės, kas paneigtų ieškovės neteisėtų veiksmų, pasireiškiančių ieškovei laiku (iki 2019 m. sausio 23 d.) neišvežus perkamo mazuto, atlikimą.

30. Ieškovė nėra teisi apeliaciniame skunde neigdama nesant priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų ir atsakovės tariamai patirtos žalos. Ieškovės manymu, atsakovės pritaikytas netesybų dydis nėra susijęs nei su atsakovės tariamai patirtais nuostoliais, nei su ieškovės veiksmais vykdant sutarties įsipareigojimus, kadangi iki 2019 m. sausio 23 d. ieškovei neišvežus viso mazuto kiekio, atsakovė nepatyrė jokios žalos dėl mazuto kainos ženklaus padidėjimo. Be to, atsakovės taikomų netesybų dydis yra neproporcingai didelis bei neatitinka protingumo kriterijaus, todėl turi būti mažinamos iki 0,01 proc. už kiekvieną dieną.

31. Šiuo aspektu paaiškintina, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Taigi, teismas, nagrinėdamas atsakovės teisę reikalauti netesybas iš ieškovės, pirmiausiai turi nustatyti, ar ieškovė tinkamai įvykdė pagrindinę prievolę, kadangi netesybos gali būti priteisiamos, jeigu nustatoma, kad ieškovė netinkamai įvykdė sutartį, kas suponuoja priežastinio ryšio tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir žalos (netesybų) egzistavimą. Byloje nustatyta, kad ieškovė praleido terminą sutarčiai įvykdyti, ir jai neįrodžius atsakovės kaltės, galinčios eliminuoti ieškovės neteisėtų veiksmų konstatavimą, pripažintina, kad ieškovės neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su atsakovės apskaičiuotomis netesybomis.

32. Nagrinėjamos bylos atveju šalių susitarta (susitarimo 7 punktas), kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo kalendorinę dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009). Taigi, šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

33. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

34. Tačiau teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, ją riboja draudimas sumažinti netesybas žemiau nuostolių, patirtų dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Toks ribojimas užtikrina, kad netesybų mažinimas nepažeis nuostolių patyrusios šalies interesų. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, jog netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Koks netesybų dydis yra tinkamas, turi būti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tuo atveju reikšmingas aplinkybes ir taikant CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus. Prie aplinkybių ir kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama mažinant netesybas, priskirtina: šalių sutartinių santykių pobūdis ir sutarties tikslai, tikrieji sutarties šalių ketinimai, sutarties sąlygų tarpusavio ryšys, šalių statusas (ar šalys yra vartotojai, ar šalys yra viešieji juridiniai asmenys, vykdantys visuomenines funkcijas), skolininko elgesys, kreditoriaus patirtų nuostolių dydis, sutarties šalių interesų pusiausvyra. Taip pat atsižvelgtina į CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą ir leistinas jo taikymo išimtis, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį (tačiau sunki atsakovo turtinė padėtis neatleidžia jo nuo prievolės vykdymo), šalių tarpusavio santykius, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015).

35. Nagrinėjamu atveju atsakovė, skaičiuodama netesybas, vadovavosi susitarimo 7 punktu, kuriuo buvo susitarta, kad „Pirkėjas įsipareigoja visą pagal Sutartį parduotiną Pardavimo objekto kiekį iš Pardavėjo teritorijos išsivežti ne vėliau nei iki 2019 m. sausio 23 d. (imtinai)“, „tuo atveju, jei Pirkėjas iki 2019 m. sausio 23 d. (imtinai) iš Pardavėjo teritorijos / Pardavimo objekto perdavimo vietos neišsiveš viso pagal Sutartį parduotino Pardavimo objekto kiekio, nurodyto Sutarties Specialiosios dalies 5 punkte, Pardavėjui pareikalavus, Pirkėjas moka 0,5 (penkias dešimtąsias) procento dydžio baudą nuo viso neišsivežto Pardavimo objekto kiekio kainos (Eur be PVM) už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.“ Mazutas ieškovės buvo išsivežtas 2019 m. kovo 13 d., todėl netesybos atsakovės suskaičiuotos nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. kovo 13 d. (392 854,30 Eur). 2019 m. gegužės 8 d. atsakovė iš AB „Citadele“ banko gavo 392 854,30 Eur dydžio netesybų pagal banko garantiją.

36. Pagal anksčiau nurodytą kasacinio teismo jurisprudenciją, nuostolių įrodinėti nereikia. Tačiau tais atvejais, kai iškyla netesybų mažinimo klausimas, atsiranda ir papildomos įrodinėjimo pareigos, kuomet netesybas mažinti prašanti šalis turi pagrįsti, jog jos yra neprotingai didelės. Tačiau kreditorius, turintis priešingą interesą – gauti kuo didesnes netesybas, tokiu atveju turi teikti įrodymus, patvirtinančius nuostolius, tam, kad būtų nustatyta jam palanki riba, iki kurios gali būti mažinami nuostoliai. Atsakovės pirmosios instancijos teismui pateiktoje nuostolių skaičiavimo pažymoje nurodyta, kad ji yra patyrusi 85 883,03 Eur tiesioginių nuostolių, susijusių su mazuto šildymu, dujų sąnaudomis ir pan., ieškovei iki 2019 m. sausio 23 d. neišvežus šios prekės. Ieškovė šios sumos byloje esančiais duomenimis nepaneigė. Be to, atsakovės skaičiavimu, ieškovei laiku įvykdžius sutartį, atsakovė būtų gavusi 146 524,54 Eur daugiau pajamų.

37. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustatė, kad ginčo šalių sutarties kaina be PVM yra 6 900 367,50 Eur, t.y. netesybos sudaro 5,7 proc. nuo sutarties kainos, ir padarė išvadą, kad teismas, kontroliuodamas sutartines netesybos, vertina reikalaujamų (nagrinėjamoje byloje – banko garantijos pagrindu sumokėtų) netesybų sumą, todėl negali retrospektyviai vertinti ir keisti šalių sutarties nuostatas dėl jų skaičiavimo tvarkos, taip pat sprendė, kad atsakovės paskaičiuota netesybų suma nėra per didelė ieškovei, atsižvelgiant į jos praleisto sutarties įvykdymo termino trukmę. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir papildomai nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė, sudarydama susitarimą, neturėjo galimybės derėtis dėl sutarties, susitarimo sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl netesybų), ir kad sutarčių sudarymo metu 0,5 proc. dydžio netesybos būtų buvę neprotingos, neatitinkančios rinkoje taikytų netesybų normų.

38. Aktualu pažymėti, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007).

39. Pažymėtina ir tai, kad šalys yra juridiniai asmenys, siekiantys pelno, turintys patirties derybų sferoje, laisva valia sudarę sutartį ir susitarę dėl netesybų dydžio, tokiu būdu įvertinę savo galimybę vykdyti sutartį, turi pareigą prisiimti atsakomybę už netinkamą sutarties įvykdymą. Ieškovė terminą įvykdyti sutartį praleido beveik dviem mėnesiais, kuomet pagal susitarimo nuostatas visas sutarties vykdymo terminas buvo du mėnesiai. Kaip buvo detaliai aptarta šioje nutartyje, ieškovė neįrodė atsakovės kaltės, kas būtų pagrindas atleisti ieškovę nuo sutartinės civilinės atsakomybės, ar sumažinti jos dydį. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad byloje nėra sąlygų mažinti atsakovės apskaičiuotą netesybų sumą, nes netesybų mažinimas prieštarautų susitarimo šalių valiai sudarant susitarimą.

40. Byloje nenustačius pagrindo mažinti atsakovės paskaičiuotų netesybų dydį, ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės tariamai neįrodytų patirtų minimalių nuostolių, galimų pajamų neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

41. Priešingai nei nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas sprendimą nemažinti netesybų sumos neargumentavo ieškovės netesybų sumokėjimu, o nurodymas sprendime į netesybų mažinimo negalimumą liko cituojant teisės normas. Kaip matyti iš sprendimo 60 punkto, priimtą sprendimą nemažinti netesybų sumos lėmė duomenys apie sutarties kainą, atsakovės patirtus nuostolius, netesybų sumą, kuri yra pakankama atsakovės patirtų nepatogumų atlyginimui, taip pat argumentas, kad netesybų suma nėra per didelė ieškovei, atsižvelgiant į jos praleisto sutarties įvykdymo termino trukmę. Pirmosios instancijos teismas aplinkybės dėl netesybų atlyginimo taikant banko garantiją nevertino kaip pagrindą, eliminuojantį jų mažinimo galimybę, todėl apeliacinio skundo motyvai šiuo aspektu nėra teisiškai reikšmingi.

42. Nustačius ieškovės neteisėtus veiksmus, lėmusius atsakovės žalos (nuostolių) atsiradimą, ieškovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prezumpcijai paneigti įrodymų nepateikė.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės teisės normas, susijusias su civilinės atsakomybės taikymu, netesybų skaičiavimu, priteisimu, pagrįstai įvertino šalių paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

44. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė duomenų apie bylinėjimosi išlaidų patyrimą teismui nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Vilija MikuckienėAgnė TikniūtėJūratė Varanauskaitė