- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- e2YT-16345-608/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11251-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Č. R.
- Suinteresuotas asmuo
- J. P., valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Paulius Snukiškis
Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.5; 3.2.7.1; 3.4.5; 3.4.5.19
2021 m. birželio 8 d.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Č. R. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys J. P., valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą priimti palikimui, atsiradusiam po Č. R. tėvo J. R. mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas yra palikėjo sūnus ir paveldi jo turtą pagal įstatymą, kaip pirmos eilės įpėdinis. Testamentų registro duomenys rodo, kad Č. R. tėvas J. R. testamento nebuvo sudaręs, į notarą su pareiškimu dėl palikimo, atsiradusio po J. R. mirties, priėmimo nesikreipė jokie asmenys, notaro biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, Testamentų registre palikimo priėmimo faktų nėra registruota, be to, joks paveldėtinas J. R. turtas neperėjo ir Lietuvos valstybės nuosavybėn. Kaip matyti iš Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. 2021 m. balandžio 9 d. liudijimo, notarinio registro Nr. 3719, Č. R. kartu su J. P., kuris yra palikėjo sutuoktinės V. R. sūnus iš ankstesnės santuokos, kreipėsi į notarą paveldėti V. R. turtą. Notaras paaiškino, kad Č. R. kartu su J. P. šiuo metu paveldėti viso turto nėra galimybės, kadangi per įstatyme nustatytą terminą nebuvo priimtas Č. R. tėvo J. R. palikimas, kurį, kiek yra žinoma, sudaro 1/2 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties Č. R. patyrė didelį stresą ir išgyvenimus, buvo itin prastos sveikatos, skundėsi skausmais įvairiose kūno srityse, buvo blogos savijautos, dėl ko teko lankytis pas gydytojus (medicinos dokumentų kopija pridedama kaip 10 priedas). Po tėvo mirties Č. R. į notarą su pareiškimu dėl palikimo nesikreipė, ne tik dėl patirtų streso ir išgyvenimų, bei blogos sveikatos būklės. Be to, palikimą sudarantis turtas viešajame registre buvo įregistruotas tik V. R. vardu, todėl pareiškėjas dėl teisinių žinių stokos manė, jog minėtas turtas yra jo motinos nuosavybė ir teisę paveldėti minėtą turtą jis įgis tik po motinos mirties.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad prašo praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. P. patvirtino pareiškėjo nurodytas termino praleidimo aplinkybes bei neprieštaravo termino atnaujinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatytos termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinamas visiškai.
Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2021 m. balandžio 15 d. gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-904 patvirtina, kad pareiškėjo Č. R. tėvas J. R., gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad J. R. nepaliko testamento, todėl jam mirties dieną priklausantis turtas paveldimas pagal įstatymą. Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2021 m. balandžio 15 d. gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-904 patvirtina, kad J. R. turėjo vienintelį vaiką – pareiškėją Č. R.. Palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 punktas). Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2021 m. balandžio 16 d. testamento registro išrašas patvirtina, kad J. R. palikimo įpėdiniai nepriėmė, testamentų registre nėra įregistruota jo palikimo priėmimo faktų. Pareiškėjas yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą J. R. palikimui priimti.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išaiškinta, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti teismas turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Paveldėjimo teisės yra garantuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog paveldėjimo teisės institutas kyla iš Konstitucijos; Konstitucija garantuoja paveldėjimo teisę, nes jos 23 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).
Nagrinėjamu atveju bylos rašytinė medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas Č. R. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjo medicininių dokumentų kopijos patvirtina, kad dar iki tėvo mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjui diagnozuoti sveikatos sutrikimai, apsunkinantys pareiškėjo galimybes teisingai suvokti įvykių esmę. Minėti sveikatos sutrikimai yra nuolatinio pobūdžio ir tęsėsi po tėvo mirties iki šiol. Termino palikimui priimti laikotarpiu pareiškėjo sveikatos būklė pablogėjo, dėl ko buvo apsunkintos jo galimybės savarankiškai suvokti palikimo atsiradimo pasekmes bei būtinybę atlikti palikimo priėmimo veiksmus.
Pareiškėjas anksčiau nebuvo susidūręs su paveldėjimo teisiniais santykiais, be to, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad viešajame registre J. R. palikimą sudarantis turtas buvo įregistruotas pareiškėjo motinos ir palikėjo sutuoktinės V. R. vardu. Tokia aplinkybė ir pareiškėjo sveikatos būklė apsunkino galimybes pareiškėjui tinkamai ir laiku išreikšti valią dėl tėvo palikimo priėmimo. Po motinos V. R. mirties (duomenys neskelbtini), Č. R. nedelsdamas kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, kas sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjas neketino atsisakyti teisės priimti tėvų palikimą, o priešingai - siekė paveldėti tėvų paliktą turtą, tačiau dėl sveikatos problemų, teisinių žinių neturėjimo ir klysdamas dėl paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimo, praleido terminą priimti palikimą, atsiradusį po savo tėvo J. R. mirties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad po J. R. mirties, jo turto paveldėjimo byla nebuvo užvesta, J. R. įpėdiniai jo palikimo nepriėmė, palikimas taip pat neperėjo ir Lietuvos valstybės nuosavybėn. Todėl termino atnaujinimas Č. R. priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo mirties, nei vienam trečiajam asmeniui nesukeltų jokių neigiamų pasekmių ar padarinių, nebūtų sprendžiamas klausimas dėl jau paveldėto, Lietuvos valstybei perėjusio turto ar už realizuotą turtą gautų lėšų perdavimo. Atsisakius atnaujinti pareiškėjui praleistą įstatymo nustatytą terminą tėvo palikimui priimti, būtų priimtas tik Č. R. motinos palikimas, t. y. bendro pareiškėjo tėvų turto dalis, o kita turto dalis liktų nepaveldėta, ji taip pat nėra perėjusi Lietuvos valstybės nuosavybėn. Tai apsunkintų racionalų naudojimąsi palikimą sudarančiu turtu, jo priežiūrą ir išlaikymą.
Esant tokioms aplinkybėms, termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis ir praleistas terminas pareiškėjui atnaujinamas.
Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepaskirstomos ir valstybei nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 578 straipsnio 1 dalimi teismas
nutaria:
pareiškėjo Č. R. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti visiškai.
Atnaujinti pareiškėjui Č. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą tėvo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.
Ši nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.