Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2- 516-264/2020 iškėlė bankroto bylą BUAB „AVA statyba“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 7 d. 2019 m. rugsėjo 13 d. BUAB „AVA statyba“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kauno AVMI 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarė atlikti BUAB „AVA statyba“ mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. su tikslu patikrinti mokesčius (įmokas). Mokestinis patikrinimas didžiąja dalimi apėmė laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Po atlikto mokestinio patikrinimo Kauno AVMI surašė 2020 m. liepos 16 d. patikrinimo aktą Nr. (7.45) FR0680-342 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo konstatuoti penki pažeidimai ir papildomai apskaičiuota pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) iki bankroto iškėlimo ir po jo, iš viso – 152 138 Eur. Pareiškėjas, susipažinęs su Patikrinimo aktu, įžvelgė, kad mokestinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, nebuvo įvertintos visos faktinės aplinkybės, apie kurias pareiškėjas, kaip buvęs bankrutuojančios bendrovės vadovas, galėjo žinoti (tos aplinkybės buvo siejamos su laikotarpiu iki bankroto paskelbimo). Be to, mokestinio patikrinimo rezultatai ir jo įforminimas atliktas nesilaikant įstatymų, reglamentuojančių mokesčių administratoriaus veiklą. Dėl šių priežasčių pareiškėjas, vadovaudamasis Patikrinimo akte nurodyta teise teikti rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto, 2020 m. liepos 17 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui elektroniniu laišku pateikė rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto. Rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto trečiasis suinteresuotas asmuo persiuntė atsakovui. Atsakovas Raštu atsisakė nagrinėti rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto, motyvuojant tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 66 straipsnio l dalies 1 ir 3 punktus BUAB „AVA statyba“ valdymo organo teises ir pareigas įgyvendina trečiasis suinteresuotas asmuo, dėl to rašytines pastabas gali teikti tik nemokumo administratorius, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo; kadangi pareiškėjas yra buvęs BUAB „AVA statyba“ vadovas, jo, kaip vadovo, funkcijas perėmė trečiasis suinteresuotas asmuo, todėl pareiškėjas neturi teisės teikti rašytinių pastabų, o jo Rašytinės pastabos dėl Patikrinimo akto nagrinėjamos nebus. Remiantis Patikrinimo aktu (be rašytinių paaiškinimų), Kauno AVMI priėmė 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (7.45) FR0682-365, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą su papildomai apskaičiuotais mokesčiais, apskaičiuotais PVM ir GPM delspinigiais, apskaičiuotomis PVM ir GPM baudomis (iš viso – 200 516,57 Eur).

1.2. Kauno AVMI teiginiai, kad įmonės akcininkas ir buvęs vadovas ginti BUAB „AVA statyba“ interesų neturi teisės, prieštarauja bankroto procesą reglamentuojančioms teisės normoms ir suformuotai teismų praktikai. Pareiškėjo Rašytiniai paaiškinimai buvo teikiami ne kaip BUAB „AVA statyba“ atstovo, o trečiojo suinteresuotojo asmens pavedimu. Kauno AVMI, savaip interpretuodama iš bankroto proceso kylančias bankroto proceso dalyvių teises ir pareigas, nepagrįstai susiaurino pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 131 straipsnyje l dalyje garantuotą teisę. Argumentus, kad atsakovas piktnaudžiavo savo, kaip viešojo administravimo subjekto, įgaliojimais, sustiprina dar ir tai, jog tvirtindama Patikrinimo aktą, Kauno AVMI 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendime Nr. (7.45) FR0682-365 melagingai nurodė, kad: „<...> UAB „AVA statyba“ bankroto administratorė I. S. <...> rašytinių pastabų dėl patikrinimo akto nepateikė <...>“, nors rašytiniai paaiškinimai tiek trečiojo suinteresuoto asmens, tiek pareiškėjo elektroniniu būdu (šį informacijos pateikimo būdą leidžia MAĮ) buvo pateikti atsakovui.

1.3. Nors Kauno AVMI nurodė, kad įmonės akcininkas ir buvęs vadovas ginti BUAB „AVA statyba“ interesų neturi teisės, todėl pateiktos Rašytinės pastabos nebus nagrinėjamos, tačiau iš bankroto proceso teisinio reguliavimo bei teismų praktikos matyti, kad bankrutuojančios įmonės vadovui subsidiariosios civilinės atsakomybės pagrindu gali būti pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo. Šie teiginiai nėra hipotetiniai, nes pareiškėjo atžvilgiu šiuo metu yra pateiktas civilinis ieškinys civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo, t. y. 1 458 213 Eur žalos atlyginimo, kuri, remiantis atsakovo priimtu sprendimu, gali būti ir padidinta. Šie teiginiai pagrįsti dar ir tuo, kad civilinėje byloje 2020 m. rugsėjo 7d. priimta nutartis sustabdyti bylos nagrinėjimą, motyvuojant tuo, kad nėra patvirtinti VMI kreditoriniai reikalavimai, dėl to tikslinga stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki kol bus patvirtintas VMI finansinis reikalavimas. Be to, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.03-2-00209-19 ir pareiškėjas apklaustas specialiuoju liudytoju dėl tų pačių aplinkybių, kurie yra nurodyti Patikrinimo akte. Taigi, akivaizdu, kad VMI atlikti veiksmai – mokestinis patikrinimas BUAB „AVA statyba“ atžvilgiu – ir pasekmės turi tiesioginę įtaką pareiškėjui. Tiek Patikrinimo aktas, tiek sprendimas, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, gali būti tiesiogiai panaudoti civilinėje ir (ar) baudžiamojoje byloje. Atsakovui atsisakius vertinti pareiškėjo Rašytines pastabas dėl mokestinio patikrinimo, jis neteisėtai apribojo ne tik teisę, garantuotą MAĮ 131 straipsnio 1 dalyje, bet ir neteisėtai apribojo teisę gintis nuo pareikštų reikalavimų civilinio proceso tvarka ir (ar) teisę gintis nuo iškilusio įtarimo baudžiamojo proceso tvarka. Dėl to Kauno AVMI neteisėti veiksmai, kuriais pareiškėjo per trečiąjį suinteresuotą asmenį pateikti paaiškinimai nebuvo vertinti, sukėlė tiesiogines teisines pasekmes. Be to atsakovas tokiu neteisėtu elgesiu pažeidė iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) kylančias pareigas. Jei administraciniai aktai (nagrinėjamo turinio kontekste – Patikrinimo aktas) priimti neįvertinus visų faktinių duomenų, teismų praktikoje laikoma, kad tokie administraciniai aktai neatitinka VAĮ reikalavimų ir yra naikintini. Raštas, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo pastabas, nors ir yra tarpinis aktas, tačiau jis turi įtakos galutiniam Kauno AVMI 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimui Nr. (7.45) FR0682-365.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Kauno AVMI Rašto, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateiktas Rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 17 d. elektroniniu paštu pateikė Rašytines pastabas Kauno AVMI. Bankroto administratorė I. S. tą pačią dieną taip pat elektroniniu paštu persiuntė Kauno AVMI pareiškėjo parengtas ir pasirašytas Rašytines pastabas, elektroniniame laiške nurodydama, kad ji gavo buvusio UAB „AVA statyba“ vadovo, t. y. pareiškėjas, prašymą pateikti pastabas ir persiunčia nagrinėjimui buvusio UAB „AVA statyba“ vadovo dėl atlikto patikrinimo pareikštas pastabas.

7. Teismas pažymėjo, kad tuo metu, kai buvo iškelta BUAB „AVA statyba“ bankroto byla ir paskirta bankroto administratorė I. S., galiojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (kuris neteko galios nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus JANĮ). Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustatė, kad, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo paskirti bankroto administratorių. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad bankroto administratorius yra teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras. Šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas nustatė, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ, kuris įtvirtina iš esmės tokias pat nuostatas dėl bankroto (nemokumo) administratoriaus paskyrimo ir įmonės valdymo organų įgaliojimų netekimo. JANĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto procesui administruoti yra skiriamas nemokumo administratorius. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą dėl nemokumo administratoriaus skyrimo bankroto byloje priima teismas. Šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų. JANĮ 56 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius. Šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu, be kita ko, atlieka šias funkcijas: įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas (1 p.), gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus (3 p.).

8. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darė išvadą, jog Raštu Kauno AVMI pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti tiek tiesiogiai paties pareiškėjo, tiek per Bendrovės nemokumo administratorę Kauno AVMI pateiktas pareiškėjo Rašytines pastabas, nes nuo teismo nutarties Bendrovei iškelti bankroto bylą pareiškėjas neteko įgaliojimų veikti įmonės vardu, o juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (JANĮ 56 str. 2 d., 66 str. 1 d. 1 p.).

9. Teismo vertinimu, Raštas yra motyvuotas, pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir ginčo situaciją reglamentuojančiomis JANĮ normomis, atitinka VAĮ ir jo panaikinimui nėra teisinio pagrindo. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, t. y. administracinėje byloje Nr. eAS-720-575/2020. LVAT minėtoje byloje konstatavo, kad nors pagal MAĮ mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinant patikrinimo rezultatus, turi teisę pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto, tačiau pareiškėjas, kaip buvęs įmonės vadovas, neturi teisės atlikti mokesčių mokėtojo veiksmų, kadangi nuo bankroto bylos iškėlimo dienos juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas įgyvendina nemokumo administratorius.

10. Teismas pabrėžė, kad teismui įsiteisėjusia nutartimi konstatavus, jog pareiškėjas neturėjo teisės ginčyti mokesčių administratoriaus priimtų administracinių aktų po bankroto bylos iškėlimo, akivaizdu, kad jis neturėjo teisės ginčyti ir mokesčių administratoriaus veiksmų dėl tarpinio pobūdžio aktų, prie kurių priskiriamas ir Raštas dėl atsisakymo nagrinėti pareiškėjo pateiktas Rašytines pastabas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad tarp pareiškėjo ir bankroto administratorės I. S. buvo susiklostę pavedimo (atstovavimo) teisiniai santykiai. Teismo vertinimu, bankroto administratorės veiksmai, susiję su pareiškėjo Rašytinių pastabų persiuntimu Kauno AVMI, negali būti laikomi sukeliančiais teisines pasekmes pareiškėjui ir pagrindžiančiais jo teisę kreiptis į mokesčių administratorių bankrutuojančios įmonės vardu.

11. Teismo vertinimu, Kauno AVMI Raštas, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo Rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto, pareiškėjui netrukdo ginti savo teisių kitose bylose (tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje) priemonėmis, reglamentuotomis tų procesų teisės normomis. Tokios nuostatos laikomasi ir jau minėtoje LVAT administracinėje byloje Nr. eAS-720-575/2020. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad priimdama Raštą Kauno AVMI neteisėtai naudojo jai, kaip viešajam administravimo subjektui, suteiktas teisės aktų galias, jomis piktnaudžiavo.

12. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į nurodytą teismų praktiką, darė išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti Kauno AVMI Raštą ir tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo Kauno AVMI priimti pareiškėjo Rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto.