Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-09-13 · Administracinė byla Nr. AS-779-438/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-13
Bylos Nr.
AS-779-438/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02581-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas, Dainius Raižys, Virginija Volskienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-779-438/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02581-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 43.5.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios individualios įmonės „Namų teisininkas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios individualios įmonės „Namų teisininkas“ skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Bankrutavusi individuali įmonė (toliau – ir BIĮ) „Namų teisininkas“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama patenkinti BIĮ „Namų teisininkas“ buvusios savininkės ir direktorės skundą ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) taikyti išieškojimo senaties terminą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimui išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – likutis 545,85 Eur, ir Inspekcijos 2012 m. kovo 22 d. sprendimui išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – likutis 430,83 Eur (iš viso 976,68 Eur mokestinės nepriemokos sumai).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 31 d. nutartimi atsisakė priimti BIĮ „Namų teisininkas“ skundą kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 47 straipsnio 1, 3 dalys, 24 straipsnio 3 dalis suteikia asmeniui teisę į teisminę gynybą įgyvendinti pačiam arba per savo atstovus. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju skundą BIĮ „Namų teisininkas“ vardu pasirašė ir teismui padavė šios įmonės savininkė ir buvusi direktorė A. Š.. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad individualiai įmonei „Namų teisininkas“ 2016 m. balandžio 14 d. iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius, kuriuo yra mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Penktasis šansas“. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punktu, 11 straipsnio 5 dalies 9 punktu ir darė išvadą, kad, paduodama skundą BIĮ „Namų teisininkas“ vardu, A. Š. buvo netekusi įmonės direktorės įgaliojimų, taigi neturi teisės atstovauti įmonės teisme, todėl teismas skundą atsisakė priimti kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

II.

Pareiškėjas bankrutavusi individuali įmonė „Namų teisininkas“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundą A. Š. pasirašė ne tik kaip individualios įmonės „Namų teisininkas“ buvusi direktorė, bet ir kaip šios įmonės savininkė. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.50 straipsnio 1, 3 dalimis ir daro išvadą, kad A. Š., kaip įmonės savininkė, kai įmonė negali įvykdyti savo prievolių, pagal kreditorinius reikalavimus subsidiariai atsako įmonei patikėjimo teise perduotu turtu ir yra tiesiogiai suinteresuota teisingu kreditorių reikalavimų formavimu ir skaičiavimu. Pareiškėjo teigimu, bankroto procedūrą administruojantis MB „Penktasis šansas“ užima labai pasyvią poziciją bankroto byloje, nėra perėmęs įmonės dokumentų, nereaguoja į A. Š. prašymus inicijuoti kartu su Inspekcija įmokų kreditoriniam reikalavimui padengti užskaitymą, taip pat daro kitus Įmonių bankroto įstatymo pažeidimus, dėl ko bankroto procedūrą administruojančiai įmonei buvo pareikštas nušalinimas bankroto byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl to, jog skundą teismui suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.).

Nagrinėjamu atveju skundą pareiškėjo BIĮ „Namų teisininkas“ vardu padavė šios įmonės savininkė ir buvusi direktorė A. Š.. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad A. Š. pagal ABTĮ 47 straipsnį nėra tinkamas pareiškėjo atstovas, kadangi bankrutavusios įmonės interesus teisme turi teisę atstovauti paskirtasis bankroto administratorius pats arba per kitą įgaliotą asmenį. Pareiškėja atskirajame skunde su tokia teismo pozicija nesutinka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Bylas juridinių asmenų vardu gali vesti institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – ir kiti darbuotojai ar valstybės tarnautojai, veikiantys pagal įstatymuose, kituose teisės aktuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šie asmenys pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas (ABTĮ 47 str. 3 d.). ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus (ABTĮ 24 str. 3 d.). Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.).

Byloje nėra ginčo, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, jog individualiai įmonei „Namų teisininkas“ 2016 m. balandžio 14 d. iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius – MB „Penktasis šansas“. Todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip. Taigi, individualiai įmonei „Namų teisininkas“ įsiteisėjusia teismo nutartimi iškėlus bankroto bylą, šios įmonės savininkė ir buvusi vadovė neteko įmonės valdymo organo įgaliojimų. Kadangi Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 9 punkte įtvirtinta, jog bankroto administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutavusiai įmonei teisme, pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą, kad, paduodama skundą BIĮ „Namų teisininkas“ vardu, A. Š. buvo netekusi įmonės direktorės įgaliojimų ir neturi teisės atstovauti įmonės teisme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvada, kad įmonės savininkės ir buvusios direktorės, kuri pagal ABTĮ 47 straipsnį neturi teisės atstovauti administracinėje byloje bankrutavusiai individualiai įmonei, paduotas ir pasirašytas skundas negali būti priimtas, nes jis paduotas įgaliojimų neturinčio atstovo. Šiuo atveju pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai dėl bankroto administratoriaus pasyvumo bei teisės aktų pažeidimo neturi reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo bankrutavusios individualios įmonės „Namų teisininkas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRomanas KlišauskasDainius RaižysVirginija Volskienė