Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Ramūno Šarkos ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. R. kreipėsi į teismą su skundu, kuris buvo priimtas teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, ir prašė: 1) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovė, ir Kauno AVMI) 2020 m. rugpjūčio 21 d. raštą Nr. (7.45E) K-8072 „Dėl rašytinių pastabų“ (toliau – ir skundžiamas raštas, Raštas); 2) įpareigoti atsakovę priimti V. R. 2020 m. rugpjūčio 17 d. rašytines pastabas „Dėl Kauno AVMI 2020 m. liepos 16 d. Patikrinimo akto Nr. (7.45) FR0680-342“ (toliau – ir Rašytinės pastabos).

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu, taip pat jo atstovė nurodė, kad atsakovės atsisakymas skundžiamu raštu priimti Rašytines pastabas yra neteisėtas, nepagrįstas, riboja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas) 36 straipsnyje, 131 straipsnio 1 dalyje pareiškėjui suteiktas teises pareikšti rašytines pastabas dėl Kauno AVMI 2020 m. liepos 16 d. Patikrinimo akto Nr. (7.45) FR0680-342 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo užfiksuoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) atlikto mokestinio patikrinimo rezultatai.

Nurodė, jog bankroto administratorė I. S. elektroniniu paštu pareiškėją informavo apie atliktą patikrinimą ir persiuntė jam Patikrinimo aktą. Pareiškėjas, susipažinęs su Patikrinimo aktu, įžvelgė, jog mokestinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, neįvertintos visos faktinės aplinkybės, kurios siejamos su laikotarpiu iki bankroto paskelbimo ir apie kurias (apie tuo metu įvykusias įmonės ūkines operacijas) jis, kaip buvęs bankrutuojančios Bendrovės vadovas ir akcininkas, galėjo geriausiai žinoti ir paaiškinti.

Pareiškėjo teigimu, mokestinio patikrinimo rezultatai ir jo įforminimas buvo atliktas nesilaikant įstatymų, reglamentuojančių mokesčių administratoriaus veiklą. Dėl to jis, vadovaudamasis Patikrinimo akte nurodyta teise pagal Mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 1 dalį teikti rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto, bankroto administratorei I. S. elektroniniu paštu pateikė Rašytines pastabas, o ši elektroniniu paštu jas persiuntė atsakovei.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010, teigė, kad tarp įmonės ir administratoriaus egzistuoja pavedimo – atstovavimo teisiniai santykiai. Nurodė, jog jo rašytiniai paaiškinimai buvo teikiami ne kaip Bendrovės atstovo, o bankroto administratorės I. S. pavedimu, nes jos konkliudentinis veiksmas – Patikrinimo akto persiuntimas pareiškėjui elektroniniu paštu suponavo jam pareigą šį aktą išnagrinėti ir pateikti paaiškinimus (pastabas), kaip nurodyta Patikrinimo akte.

Pareiškėjo nuomone, skundžiamas raštas turėjo įtakos galutiniam sprendimui dėl mokestinio patikrinimo akto patvirtinimo (2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. (7.45) FR0682-365 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas (be rašytinių paaiškinimų) su papildomai apskaičiuotais mokesčiais, bauda ir delspinigiais, iš viso 200 516,57 Eur, su jame nurodyta neteisinga išvada, jog bankroto administratorė rašytinių pastabų dėl patikrinimo akto nepateikė.

Atkreipė teismo dėmesį, jog atsakovė Bendrovės mokestinį patikrinimą pradėjo 2019 m. rugsėjo 10 d., o baigė 2020 m. birželio 18 d. Per šį laikotarpį bankroto byloje atsakovė nuo 2019 m. gruodžio 12 d. įgijo ir kreditorės statusą. Pareiškėjo teigimu, atsakovė bankroto byloje turėdama materialinį teisinį suinteresuotumą dėl siekimo didinti kreditorinį reikalavimą Bendrovei skundžiamu raštu riboja teisę pareiškėjui pareikšti rašytines pastabas dėl mokestinio patikrinimo, neteisėtai naudodama jai, kaip viešajam administravimo subjektui, suteiktas galias.

Tvirtino, jog atsakovė, atsisakiusi vertinti pareiškėjo Rašytines pastabas dėl mokestinio patikrinimo, neteisėtai apribojo ne tik jo teisę, garantuotą Mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 1 dalyje, bet ir teisę gintis nuo pareikštų reikalavimų civilinio proceso tvarka, nuo iškilusio įtarimo baudžiamojo proceso tvarka, t. y. turėjo įtakos jo teisių gynimo pažeidimui kitose prieš jį inicijuotose bylose. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą ir jos atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko. Paaiškino, kad pareiškėjas elektroniniu paštu Kauno AVMI pateikė Rašytines pastabas. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorė I. S. taip pat persiuntė Kauno AVMI pareiškėjo Rašytines pastabas, elektroniniame laiške aiškiai pažymėdama apie jų persiuntimą.

Pažymėjo, jog V. R. įgaliojimai veikti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atsakovei nebuvo pateikti. Bendrovei 2019 m. balandžio 24 d. teismo nutartimi iškėlus nemokumo bylą, nemokumo administratore paskirta I. S.. Nurodė, jog po nemokumo bylos iškėlimo įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas nemokumo proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius. Todėl skundžiamu raštu pareiškėjui pagrįstai nurodyta, jog jo pateiktos Rašytinės pastabos nebus nagrinėjamos, nes pareiškėjas, kaip buvęs Bendrovės vadovas, Bendrovės vardu savarankiškai teikti prašymų mokesčių administratoriui neturi teisės. Nurodė, jog pareiškėjui skundžiamu raštu teisės aktų nustatyta tvarka pateikta išsami informacija, dėl kokių priežasčių Kauno AVMI nesutinka tenkinti pateikto prašymo, ir išaiškinta, kad pastabas dėl mokestinio patikrinimo akto gali teikti tik nemokumo administratorius ar jo įgaliotas asmuo. Pažymėjo, kad nemokumo administratorė Kauno AVMI tik persiuntė tas pačias pareiškėjo pasirašytas pastabas, kurias ir pats pareiškėjas buvo pateikęs, tačiau pastabų dėl Patikrinimo akto nepateikė. Pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 21 d. rašto Nr. (7.45E) K-8072 „Dėl rašytinių pastabų“, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo V. R. 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateiktas rašytines pastabas „Dėl Kauno AVMI 2020 m. liepos 16 d. Patikrinimo akto Nr. (7.45) FR0680-342“.

Atsisakymas nagrinėti rašytines pastabas iš esmės grindžiamas tuo, kad, iškėlus uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, pareiškėjas, kaip buvęs įmonės vadovas, nebeteko įgaliojimų atstovauti įmonei.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinant patikrinimo rezultatus, turi teisę per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo jam dienos pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto. Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustatė mokesčių įstatymų pažeidimų, patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo; sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą ir į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto (jei jos buvo pateiktos).

Byloje nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1435-264/2019 (naujas bylos Nr. eB2-253-638/2021) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, šios Bendrovės nemokumo administratore paskirta I. S.. Teismo nutartis įsiteisėjusi. Teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi toje pačioje civilinėje byloje nutarta bankrutuojančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti bankrutavusia ir ją likviduoti.

Bylos duomenimis, Kauno AVMI, atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą, 2020 m. liepos 16 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo mokesčių mokėtojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytus pažeidimus, ir mokestinio patikrinimo metu iš viso papildomai apskaičiavo 152 138 Eur mokesčių. Patikrinimo akte nurodė Mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią mokesčių mokėtojas turi teisę pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto.

Byloje nustatyta, jog Patikrinimo aktas buvo įteiktas bankroto administratorei I. S., o ji Patikrinimo aktą elektroniniu paštu persiuntė pareiškėjui. Pareiškėjas parengė 2020 m. rugpjūčio 17 d. rašytines pastabas „Dėl Kauno AVMI 2020 m. liepos 16 d. Patikrinimo akto Nr. (7.45) FR0680-342“, kuriose pasisakė, be kita ko, dėl Patikrinimo akte konstatuotų pažeidimų bei nurodė, kad Kauno AVPK Ekonominių nusikaltimų skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Kauno AVMI pateiktą Patikrinimo aktą. Pareiškėjas prašė: 1) sustabdyti rašytinių pastabų nagrinėjimą ir mokestinį ginčą, iki bus priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas minėtame ikiteisminiame tyrime; 2) netenkinus pirmojo prašymo, netvirtinti Patikrinimo akto. Pareiškėjas pasirašė Rašytines pastabas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir buvęs direktorius.

Pareiškėjas taip pat parengė 2020 m. rugpjūčio 17 d. prašymą „Dėl rašytinių pastabų persiuntimo Kauno AVMI“ nemokumo administratorei I. S., jame prašydamas, be kita ko, persiųsti pridedamas Rašytines pastabas Kauno AVMI.

Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, į bylą pateiktų elektroninių laiškų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 17 d. elektroniniu paštu pateikė Rašytines pastabas Kauno AVMI. Bankroto administratorė I. S. tą pačią dieną taip pat elektroniniu paštu persiuntė Kauno AVMI pareiškėjo parengtas ir pasirašytas Rašytines pastabas ir minėtą pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 17 d. prašymą dėl jų persiuntimo, elektroniniame laiške nurodydama, kad ji gavo buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. R. prašymą pateikti pastabas ir persiunčia nagrinėjimui buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo dėl atlikto patikrinimo pareikštas pastabas.

Teismas pažymi, jog tuo metu, kai buvo iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla ir paskirta bankroto administratorė I. S., galiojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) (kuris neteko galios nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui). Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustatė, kad, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo paskirti bankroto administratorių. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad bankroto administratorius yra teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras. Šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas nustatė, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, kuris įtvirtina iš esmės tokias pat nuostatas dėl bankroto (nemokumo) administratoriaus paskyrimo ir įmonės valdymo organų įgaliojimų netekimo. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto procesui administruoti yra skiriamas nemokumo administratorius. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą dėl nemokumo administratoriaus skyrimo bankroto byloje priima teismas. Šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų.

Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius. Šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu, be kita ko, atlieka šias funkcijas: įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas (1 p.), gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus (3 p.).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog skundžiamu raštu Kauno AVMI pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti tiek tiesiogiai paties pareiškėjo, tiek per Bendrovės nemokumo administratorę Mokesčių inspekcijai pateiktas pareiškėjo Rašytines pastabas, nes nuo teismo nutarties Bendrovei iškelti bankroto bylą pareiškėjas neteko įgaliojimų veikti įmonės vardu, o juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 56 str. 2 d., 66 str. 1 d. 1 p.).

Teismo vertinimu, skundžiamas raštas motyvuotas, pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir ginčo situaciją reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą ir jo panaikinimui nėra teisinio pagrindo. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje administracinėje byloje Nr. eAS-720-575/2020, priimtoje nagrinėjamoje byloje dėl ginčo reikalavimų, kurių dalis buvo atsisakyta priimti (dėl įpareigojimo Valstybinei mokesčių inspekcijai panaikinti 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (7.45) FR0682-365 bei įpareigojimo Kauno AVMI priimti naują sprendimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. liepos 16 d. patikrinimo akto Nr. (7.45) FR0680-342 tvirtinimo, tik įvertinus pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 17 d. rašytines pastabas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. liepos 16 d. patikrinimo akto Nr. (7.45) FR0680-342).

LVAT minėtoje byloje konstatavo, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinant patikrinimo rezultatus, turi teisę per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo jam dienos pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto, pažymėjo, jog minėti administraciniai aktai yra priimti jau po bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl pareiškėjas, buvęs šios įmonės vadovas, neturi teisės atlikti mokesčių mokėtojo veiksmų, susijusių su minėtais administraciniais aktais, kadangi nuo bankroto bylos iškėlimo dienos juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas įgyvendina nemokumo administratorius.

Teismui įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatavus, jog pareiškėjas neturėjo teisės ginčyti mokesčių administratoriaus priimtų administracinių aktų po bankroto bylos iškėlimo, akivaizdu, jog jis neturėjo teisės ginčyti ir mokesčių administratoriaus veiksmų dėl tarpinio pobūdžio aktų, prie kurių priskiriamas ir Raštas dėl atsisakymo nagrinėti pareiškėjo pateiktas Rašytines pastabas.

Į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad tarp pareiškėjo ir bankroto administratorės I. S. buvo susiklostę pavedimo (atstovavimo) teisiniai santykiai. Teismo vertinimu, bankroto administratorės veiksmai, susiję su pareiškėjo Rašytinių pastabų persiuntimu Mokesčių inspekcijai, negali būti laikomi sukeliančiais teisines pasekmes pareiškėjui ir pagrindžiančiais jo teisę kreiptis į Mokesčių administratorių bankrutuojančios įmonės vardu.

Pareiškėjo teigimu, skundžiamo rašto priėmimas turi įtakos jo teisių gynimo apimčiai kitose prieš jį inicijuotose bylose, kuriose yra tiriamos tos pačios faktinės aplinkybės, kaip ir nurodytos Kauno AVMI Patikrinimo akte, dėl kurio atsisakyta pateikti rašytines pastabas.

Dėl šių pareiškėjo argumentų pažymėtina, jog šioje byloje nėra ginčo dėl Kauno AVMI Patikrinimo akto teisėtumo, o skundžiamas raštas – tik tarpinis procedūrinis dokumentas. Į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjui kaip fiziniam asmeniui subsidiariosios civilinės atsakomybės pagrindu, kylančiu iš bankroto proceso, yra pateiktas civilinis ieškinys Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-483-638/2021, taip pat Kauno AVPK Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdyboje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau bylos medžiaga nepatvirtina, jog skundžiamas raštas turi tiesioginės įtakos pareiškėjo subjektinėms teisėms ir interesams. Teismo vertinimu, Kauno AVMI Raštas „Dėl rašytinių pastabų“, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo Rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto, pareiškėjui netrukdo ginti savo teisių kitose bylose (tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje) priemonėmis, reglamentuotomis tų procesų teisės normomis. Tokios nuostatos laikomasi ir jau minėtoje LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-720-575/2020.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad priimdama skundžiamą raštą atsakovė neteisėtai naudojo jai, kaip viešajam administravimo subjektui, suteiktas teisės aktų galias, jomis piktnaudžiavo, todėl šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti Kauno AVMI 2020 m. rugpjūčio 21 d. raštą Nr. (7.45E) K-8072 „Dėl rašytinių pastabų“ ir tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo Kauno AVMI priimti V. R. 2020 m. rugpjūčio 17 d. rašytines pastabas „Dėl Kauno AVMI 2020 m. liepos 16 d. Patikrinimo akto Nr. (7.45) FR0680-342“. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.