Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės J. J. atstovės advokatės A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. ir L. K. patikslintą ieškinį atsakovams J. J., I. J., E. J., R. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė iškeldinti atsakovus iš ieškovams priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2015 metais A. K. susipažino su atsakove J. J., ji žodinio susitarimo pagrindu kartu su nepilnamečiu vaiku apsigyveno ieškovams asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvendama panaudos pagrindais, atsakovė įtikino ieškovą A. K., kad šiuo adresu leistų jai ir savo nepilnamečiam sūnui R. K., gim. 2007-6-16, laikinai deklaruoti gyvenamąją vietą, nes tai palengvins galimybę vaikui lankyti mokyklą arčiau namų. Atsižvelgdamas į vaiko interesus, ieškovas neįvertino teisinių gyvenamosios vietos deklaracijos pasekmių, sutiko, kad abu atsakovai būtų registruoti bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės L. K. sutikimas dėl kitų asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo jai nuosavybės teise priklausančiame bute nebuvo gautas. 2016-01-20 atsakovei J. J. per antstolį J. P. buvo įteiktas oficialus pranešimas, kad ji su nepilnamečiu vaiku, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.642 straipsnio 1 dalimi, privalo išsikelti iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), iki 2016-04-18. Tačiau 2016-04-18 iš atsakovės buvo gauti laiškai, kuriuose ji išsakė savo poziciją ir nesutikimą išsikelti iš buto nurodytais terminais. Remdamasi LR CK 4.37 straipsniu, kuriame įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, prašė iškeldinti atsakovus.Pirminiame ieškinyje ieškovai taip pat prašė įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją deklaruoti atsakovės J. J. ir jos nepilnamečio sūnaus R. K. gyvenamąją vietą savivaldybėje. Be to, prašė iš atsakovų solidariai priteisti 561,68 Eur nuostolių atlyginimą ieškovų A. K. ir L. K. naudai lygiomis dalimis bei priteisti atsakovo A. K. naudai solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šios civilinės bylos vedimu, priteisti solidariai iš atsakovų ieškovų naudai lygiomis dalimis penkių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė iškeldinti atsakovus J. J., I. J., E. J. ir R. K. iš ieškovams priklausančio buto, taip pat priteisė iš atsakovės J. J. 821,60 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo A. K. naudai, kitą bylos dalį pirmosios instancijos teismas nutraukė.Teismas pažymėjo, kad atsakovai, neišsikeldami iš ginčo patalpų, elgiasi neteisėtai, kadangi jie neįrodė, jog juos su patalpų savininkais sieja kokie nors sutartiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovai turi teisę naudotis patalpomis. Kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išsireikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog jei atsakovė būtų laiku išsikėlusi (gavusi raginimą), šios bylos ieškovai nebūtų inicijavę ir nebūtų jokių bylinėjimosi išlaidų. Įvertinęs tai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nebūtų teisinga ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti. Pažymėjo, jog išlaidos neviršija rekomendacijų ir ieškovai reikalavimo dėl nuostolių priteisimo atsisakė tik dėl to, jog norėjo, kad greičiau būtų išnagrinėta byla dėl iškeldinimo, o ne dėl to, kad pats reikalavimas būtų nepagrįstas arba kad atsakovė būtų įvykdžiusi reikalavimą iki teismo sprendimo priėmimo. Dėl to iš atsakovės J. J. priteisė 821,60 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. K..

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teisme gautas atsakovės J. J. apeliacinis skundas. Apeliantė prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašo 2/3 sumažinti iš apeliantės priteistas ieškovams bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas bei priteisti 2/3 valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, o reikalavimą dėl 90,00 Eur išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą atmesti kaip nesusijusį su byla. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovai taip pat reiškė reikalavimą dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo bei reikalavimą pakeisti atsakovų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovai minėtų reikalavimų atsisakė, dėl to ši bylos dalis nutraukta. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliantė mano, jog ieškovų pareikšti reikalavimai, kurių vėliau ieškovai atsisakė, yra nepagrįsti. Teismui pateiktame ieškovų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavime apskaičiuotas visas teisinių paslaugų teikimo laikas ir apimtis, t. y. ir dėl tų reikalavimų, kurių vėliau buvo atsisakyta.Apeliantės teigimu, 90,00 Eur dydžio išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimą negali būti priteistos, nes byloje nurodytas dokumentas ir veiksmas nebuvo niekaip panaudotas, buvo perteklinis ir šios bylinėjimosi išlaidos nebuvo nei reikalingos, nei pagrįstos, todėl ši reikalavimo dalis netenkintinaTeisme taip pat gautas ieškovų atsiliepimas į apeliacinį skundą, ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vien pagal sumažintą reikalavimų apimtį ne visada tinkamai užtikrina bylos dalyvių turtinių interesų, susijusių su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, pusiausvyrą, ypač tada, kai byloje reiškiamas iš esmės ne turtinis reikalavimas, o reikalavimas, susijęs su pažeistų daiktinių teisių gynyba (dėl asmens iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos). Jei apeliantė būtų išsikėlusi iš ieškovams priklausančio buto, ieškovai nebūtų iš viso patyrę bylinėjimosi išlaidų.Esminis ieškovų reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo nekito ir pirmosios instancijos teisme buvo tenkintas visiškai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovai reikalavimo dėl nuostolių priteisimo atsisakė tik dėl to, jog norėjo, kad greičiau būtų išnagrinėta byla dėl iškeldinimo, o ne dėl to, kad pats reikalavimas būtų nepagrįstas arba dėl to, kad atsakovė būtų įvykdžiusi reikalavimą iki teismo sprendimo priėmimo. Likę reikalavimai, kurių buvo atsisakyta, iš esmės neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų priteisimui, kadangi jie buvo išvestiniai iš byloje tenkinto reikalavimo.Apeliantės prašymas iš ieškovų priteisti 2/3 apskaičiuotų išlaidų, susijusių su valstybės garantuojama teisine pagalba, yra nepagrįstas ir negalimas, kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos nebuvo pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai.Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nagrinėjamos bylos kontekste yra rašytinis įrodymas, kuriuo ieškovas pagrindė aplinkybę, jog atsakovai gyvena ne jiems nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Todėl išlaidos faktinių aplinkybių konstatavimui yra laikytinos bylinėjimosi išlaidomis pagal CPK 88 str. 1 d. 9 p. Kadangi būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir surinkti tai pagrindžiančius įrodymus, dėl to išlaidų negali atsirasti kitos šalies valia ir iniciatyva.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, aplinkybę, jog ieškovas A. K., ieškovo atstovas bei atsakovė J. J., atsakovės atstovė dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Apeliantė nesutinka, jog ieškovui A. K. priteistinos visos pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, nors dalies reikalavimų ieškovai atsisakė. Ieškovai su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Nurodo, jog reikalavimų buvo atsisakyta tik dėl to, kad byla būtų greičiau išnagrinėta.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 31,60 Eur žyminį mokestį (e. b. T. 1, b. l. 31) už neturtinį reikalavimą dėl iškeldinimo (CPK 80 str. 1 d. 5 p. ir 7 d.). Patenkinus šią ieškinio dalį visiškai, nurodytas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės J. J..Ieškovas A. K. už faktinių aplinkybių konstatavimą antstoliui sumokėjo 90 Eur (e. b. T. 2, b. l. 2–3). Apeliantė teigia, jog išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimą negali būti priteistos, nes byloje nurodytas dokumentas ir veiksmas nebuvo niekaip panaudotas, buvo perteklinis ir šios bylinėjimosi išlaidos nebuvo nei reikalingos, nei pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Sutiktina su ieškovo argumentu, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nagrinėjamos bylos kontekste yra rašytinis įrodymas, kuriuo ieškovas pagrindė aplinkybę, jog atsakovai gyvena ne jiems nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Taigi išlaidos faktinių aplinkybių konstatavimui yra laikytinos bylinėjimosi išlaidomis pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Kadangi būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir surinkti tai pagrindžiančius įrodymus, dėl to išlaidų negali atsirasti kitos šalies valia ir iniciatyva. Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro ne tik žyminis mokestis, bet ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.). Išlaidos, patirtos renkant įrodymus, taip pat yra priskirtinos prie kitų būtinų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį, pagrįstai šias išlaidas priteisė iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Tokios praktikos vieningai laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-541-112/2014, Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-733-230/2015).Ieškovas A. K. už atstovavimą advokatui sumokėjo 700 Eur (e. b. T. 1, b. l. 29–30). Pradiniu ieškiniu buvo pareikšti šie reikalavimai: iškeldinti atsakovus iš ieškovams priklausančio buto, įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus Gyvenamosios vietos deklaravimo poskyrį deklaruoti atsakovės J. J. ir jos nepilnamečio sūnaus R. K. gyvenamąją vietą savivaldybėje, iš atsakovų priteisti 561,68 Eur nuostolius, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vėliau ieškovai atsisakė reikalavimų dėl atsakovų gyvenamosios vietos deklaravimo bei nuostolių priteisimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog reikalavimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo yra susijęs su reikalavimu iškeldinti atsakovus iš ieškovams priklausančio buto, todėl konstatuotina, jog šis reikalavimas yra patenkintas. Įvertinusi pradinius reikalavimus, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovai atsisakė 50 procentų ieškinio reikalavimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos šaliai sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas), t. y. užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kuria vadovaudamasis teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kadangi bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), tai pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013, 2014-09-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, 2016-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsisakius dalies reikalavimų bei vadovaudamasi CPK 94 straipsnio 1 dalimi, 294 straipsnio 2 dalimi, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-10 sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistina, nurodant, jog iš atsakovės J. J. priteistina ieškovui A. K. 350 Eur advokato pagalbai apmokėti, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (LR CPK 326 straipsnio 1dalies 3 punktas).Taip pat sutiktina su ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog apeliantės prašymas iš ieškovų priteisti 2/3 apskaičiuotų išlaidų, susijusių su valstybės garantuojama teisine pagalba, yra nepagrįstas ir negalimas, kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos nebuvo pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantės prašymas priteisti iš ieškovų 2/3 valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-10 sprendimą pakeisti iš dalies ir sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išdėstyti taip:

Priteisti iš J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 31,60 Eur žyminį mokestį, 90,00 Eur išlaidas, susidariusias dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, bei 350,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.