- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- AN2-22-908/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01267-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Pažeidėjas
- T. R.
- Advokatai
- Igoris Smirnovas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. R. (T. R.) įgalioto atstovo advokato Igorio Smirnovo (Igor Smirnov) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria netenkintas T. R. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16827-2024 panaikinimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 10-ANR-N-16827-2024 T. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje dėl to, kad 2024 m. kovo 13 d. vairuodamas automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo greitėjimo-lėtėjimo juosta ir įsiliedamas į transporto srautą (persirikiuodamas) nedavė kelio transporto srautu važiavusiam motociklininkui, kuris vengdamas susidūrimo stabdė ir krito. Tokiais savo veiksmais T. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 112 punktą. Įvykio metu nukentėjo R. P. (R. P.). Už padarytą administracinį nusižengimą T. R. paskirta administracinė nuobauda – 75 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi netenkintas T. R. skundas dėl Institucijos nutarimo, šį nutarimą paliekant nepakeistą, konstatuojant, kad byloje esantys ir Institucijos ištirti bei teismo dar kartą patikrinti įrodymai sudaro pagrindą spręsti, jog T. R. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje sudėtį, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Institucijos nutarime nepagrįstai nurodyta T. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau esant tik asmens skundui, teismas negalėjo sunkinti jo padėties, todėl galutinis baudos dydis paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patraukto T. R. atstovo apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, panaikinant Institucijos nutarimą.
3.1. Pirmiausia, apeliaciniame skunde cituojami T. R., nukentėjusiojo R. P. ir liudytojo A. S. (A. S.) duoti paaiškinimai. Akcentuojama, kad byloje nėra ginčo, jog įvykio metu liudytojų nefiksuota, o tai nurodyta ir policijos patrulio tarnybiniame pranešime, tuo tarpu liudytojas A. S. atsirado atsiliepęs į policijos skelbimą.
3.2. Nurodoma, kad ginčas byloje iš esmės yra dėl automobilio ir motociklo tarpusavio išsidėstymo įvykio momentu: ar motociklininkas nukrito dėl to, jog T. R. automobilis užkirto jam kelią arba R. P. galimai pats nesuvaldė motociklo. Pažymima, kad pagal nekaltumo prezumpciją visos abejonės privalo būti traktuojamos traukiamos administracinės atsakomybėn asmens (T. R.) naudai. Pabrėžiama, kad T. R. ir R. P. parodymai dėl minėto klausimo skiriasi iš esmės: T. R. nurodo, jog persirikiavimo manevrą atliko lėtai ir mažu greičiu, rodydamas posūkį į kairę ir įsitikinęs, kad iš kairės nėra transporto priemonių, kurių nefiksavo ir automobilio aklų zonų saugos sistema, o krentantį motociklininką pastebėjo už 15 metrų nuo mašinos atstumu; tuo tarpu R. P. nurodo, jog T. R. automobilis staigiu posūkio į kairę užkirto jam kelią, motociklininkas staiga pastebėjo šalia savęs automobilio galinį bamperį, susidūrimo (kontakto) nebuvo ir dar buvo galimai pakankamas atstumas pravažiavimui, bet motociklininkas dėl savisaugos instinkto staigiai išsuko vairą į dešinę bei kirto per stabdžius, todėl motociklas virto į kairį šoną. Pažymima, kad jokių įrodymų dėl nesutampančių parodymų, išskyrus liudytojo, byloje nenustatyta, o pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išsprendė liudytojo parodymų pagrindu, nors, apeliantų teigimu, liudytojas ir jo parodymų patikimumas kelia rimtų ir nepašalintų abejonių.
3.3. Dėl įrodymų byloje ir liudytojo nepatikimumo nurodoma, kad nuo policijos sudarytoje įvykio schemoje ir fotonuotraukoje užfiksuoto gulinčio motociklo vietos atstumai (pagal maps.lt interaktyvų žemėlapį) sudaro: 1) motociklo slydimas – apie 10–15 metrų (pagal nukentėjusiojo ir liudytojo paaiškinimus); 2) iki susidūrimo (įvykio vietos) – apie 33 metrai (pagal policijos sudarytą įvykio vietos schemą); 3) iki išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę – apie 110 metrų; 4) iki įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gatvės (liudytojo buvimo vietos) – apie 270 metrų. Teigiama, kad įvykio momentu liudytojas objektyviai negalėjo būti, kaip jis teigia, 10–15 metrų atstumu nuo įvykio (susidūrimo) vietos, kadangi bylos duomenimis nuo įvykio (susidūrimo) vietos iki liudytojo rikiavimosi posūkiui į (duomenys neskelbtini) nusukimo vietos yra mažiausiai 200 metrų (270 metrų - 33 metrai = 237 metrai). Apeliaciniame skunde pastebima, kad atstumas nuo išsukimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę iki įvykio (susidūrimo) vietos yra apie 70 metrų (110 metrų - 33 metrai = 77 metrai). Pagal T. R. ir nukentėjusiojo parodymus, T. R. automobilis judėjo lėtai: apie 10 km/h (= apie 2,8 m/s) greičiu, taigi, bylos duomenimis, T. R. automobilis lėtai (apie 10 km/h greičiu) judėjo lygiagrečiai motociklui apie pusę minutės (77 m / 2,8 m/s = 27,5 sek), todėl teigiama, kad normaliai atidus motociklo vairuotojas turėjo pakankamai laiko pastebėti ir įvertinti visus automobilio manevrus. Be to, pabrėžiama ir tai, kad nėra paneigti T. R. parodymai, jog jo automobilio šoninių aklų zonų sistema nefiksavo neva šalia buvusio nukentėjusiojo motociklo. Šiame kontekste apeliaciniame skunde pateikiamos byloje esanti įvykio vietos fotonuotrauka bei eismo įvykio schema; taip pat pateikiamos atstumų matavimo nuotraukos ir maršrutas nuo įvykio vietos iki liudytojo gyvenamosios vietos.
3.4. Be kita ko, apeliaciniame skunde pažymima, kad liudytojas policijai ir teismui suteikė netikrą savo telefono numerį, t. y. nurodė ne savo numerį (duomenys neskelbtini), nors tikras jo numeris yra (duomenys neskelbtini), todėl policijos tyrėjui nepavyko patikrinti, ar liudytojas (jo telefonas) įvykio momentu tikrai buvo įvykio vietoje. Dėl šių priežasčių laikomasi pozicijos, kad yra pagrindas nepasitikėti liudytojo parodymais. Tuo tarpu byloje nėra kitų įrodymų dėl T. R. automobilio ir R. P. motociklo tarpusavio išsidėstymo kelyje įvykio momentu ir T. R. kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. sausio 6 d. gauti papildomi administracinėn atsakomybėn patraukto T. R. paaiškinimai, kuriuose iš esmės dėstomi apeliaciniame skunde pateikti argumentai, papildomai pažymint, kad T. R. ir R. P. parodymai dėl T. R. kaltės skiriasi iš esmės, t. y. yra ginčas, pirma, ar T. R. lėtai judėjęs automobilis įvažiavo iš greitėjimo juostos tvarkingai arba staigiu posūkiu į kairę, ir antra, ar galiniu automobilio bamperiu užkirto kelią šalia pirma juosta važiavusiam R. P. motociklui arba motociklas buvo toliau nuo automobilio galo ir pats nukentėjusysis nesuvaldė motociklo. Rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas nurodo plačiau paaiškinantis savo poziciją dėl liudytojo A. S. ir jo parodymų nepatikimumo. Pirmiausia, akcentuojama, kad liudytojas byloje atsirado praėjus daugiau kaip mėnesiui po 2024 m. kovo 13 d. įvykio, kai policija 2024 m. balandžio 12 d. išplatino viešą pranešimą, dėl to, apelianto įsitikinimu, po mėnesio atsiradęs liudytojas turėjo būti patikrintas dėl jo patikimumo, ne vien apsiribojant jo pasižadėjimu sakyti tiesą, tačiau nebuvo. Antra, pabrėžiama, kad liudytojas sąmoningai pateikė neteisingą informaciją (turima omenyje jo telefono numerį), dėl ko, nepavyko įsitikinti jo patikimumu; be to, pažymima, jog telefono SIM kortelės buvimo laike vietos, skambučių išklotinių ir kt. korinio ryšio duomenys paprastai saugomi šešis mėnesiu, taigi, policija ir teismas galėjo juos išreikalauti iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro informacinių technologijos valdybos, tuo tarpu dabar nėra galimybės jų išreikalauti, dėl ko negalimas ir liudytojo patikimumo patikrinimas. Nurodoma, kad liudytojas nurodė nepažįstantis ir nebendravęs su nukentėjusiuoju, tačiau pastebima, jog nebuvo išreikalautos nei A. S., nei R. P. skambučių išklotinės už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 13 d. (įvykio dienos), tačiau nepagrįstai apsiribota liudytojo pareiškimu, kad nukentėjusiojo nepažįsta ir su juo nebendravo. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas nurodė, jog įvykio metu važiavo namo, tačiau bylos duomenis (taip nurodė ir pats liudytojas) jis gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. priešinga kryptimi važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve (nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o ne link (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) aplinkkelį, kaip jis nurodo byloje). Kita vertus, apeliantas pažymi, kad darant prielaidą, jog liudytojas važiavo namo, o jo kelias buvo apsisukant (duomenys neskelbtini) kelio mazge (past. – nukreipiama į apeliaciniame skunde pateiktas iliustracijas, liudytojas, važiuodamas namo, objektyviai negalėjo būti prie įvykio vietos, nebent ne mažesniu kaip 200 metrų atstumu nuo jos. Dėl šių aplinkybių apeliantas laikosi pozicijos, kad liudytojas pateikė prieštaringą ir aiškiai nepatikimą informaciją, o prieštaravimai nėra paneigti. Galiausiai nurodoma, kad liudytojas parodė, jog T. R. automobilis tariamai važiavo maždaug 50 km/h greičiu, tačiau šie parodymai nesutampa su T. R. parodymais, kad jis „lėtai važiavo automobiliu greitėjimo-lėtėjimo juosta kitų mašinų sraute“ ir su R. P. parodymais, jog T. R. automobilis „judėjo lėtai kitų mašinų sraute“. Išvažiavime iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) g. greitėjimo juosta maksimalus greitis yra 50 km/h, toks greitis vargu, ar galėjo liudytojui asocijuotis su lėtu važiavimu. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas byla netinkamai išsprendė vien tik liudytojo parodymų pagrindu, nors tiek liudytojas, tiek jo parodymai kelia akivaizdžių ir nepašalintų abejonių, dėl ko, priimtas sprendimas prieštarauja nekaltumo prezumpcijos ir iš jo išplaukiančiam nepašalintų abejonių traktavimo pareiškėjo naudai principams.
Atsiliepimas
5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Teigiama, kad vien dėl to, jog T. R. nėra priimtinos apylinkės teismo išvados dėl įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Atsiliepime laikomasi pozicijos, kad apeliantas pateikia subjektyvų bylos įrodymų vertinimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023).
7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, apelianto bei atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusios Institucijos argumentus, taip pat atsižvelgdamas į papildomai pateiktus apelianto rašytinius paaiškinimus, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingas, byloje surinktais duomenis pagrįstas išvadas, jog T. R. veiksmuose nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, požymiai, todėl apeliantas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl šio administracinio nusižengimo padarymo.
8. Institucijos 2024 m. birželio 19 d. nutarimu T. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį dėl to, kad vairuodamas automobilį važiavo greitėjimo-lėtėjimo juosta ir įsiliedamas į transporto srautą (persirikiuodamas) nedavė kelio transporto srautu važiavusiam motociklininkui R. P., kuris vengdamas susidūrimo stabdė ir krito, o tokiais veiksmais T. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 112 punkto nuostatas (b. l. 8–9).
9. ANK 417 straipsnio 3 dalyje (tiek suvestinėje redakcijoje, galiojusioje nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 27 d. (administracinio nusižengimo padarymo metu), tiek šiuo metu galiojančioje redakcijoje) numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą. Kaip minėta, Institucijos nutarime nurodoma, kad T. R. padarė minėtą administracinė nusižengimą, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 112 punktą, kuriame numatyta, jog jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą (persirikiuoti į gretimą eismo juostą), duodamas kelią juo važiuojančioms arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančioms transporto priemonėms (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d.).
10. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020).
11. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas T. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis pritarta Institucijos nutarimui. Apeliantas neigia jam inkriminuoto administracinio nusižengimo aplinkybes, laikosi pozicijos, kad neužkirto kelio motociklu važiavusiam R. P., tuo tarpu apylinkės teismas nepagrįstai priimtą sprendimą motyvavo išimtinai liudytojo A. S. parodymais, kurie, apelianto įsitikinimu, kelia abejonių dėl patikimumo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nesant kitų duomenų, patvirtinančių T. R. kaltę dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo, išskyrus abejotinus liudytojo parodymus, nagrinėjamoje byloje taikytina nekaltumo prezumpcija, visas abejones traktuojant administracinėn atsakomybėn patraukto apelianto naudai. Visgi, apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nenustatė pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde dėstoma apelianto pozicija, kad jis administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai.
12. Vienas iš esminių apeliaciniame skunde keliamų argumentų, kurie, apelianto vertinimu, paneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, susiję su liudytoju byloje apklausto A. S. parodymais, kurie, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nėra patikimi ne tik dėl jų turinio, bet ir apskritai keliama abejonė, ar įvykio metu liudytojas tikrai buvo įvykio vietoje ir galėjo matyti įvykį. Juo labiau, kad apeliantas akcentuoja neteisingai liudytojo nurodytus savo kontaktinius duomenis, t. y. mobiliojo ryšio telefono numerį, dėl to nebuvo galimybės patikrinti, ar liudytojo telefonas tikrai įvykio metu buvo įvykio vietoje.
13. ANK 569 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimas ar nebuvimas yra konstatuojamas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Visgi, pabrėžtina, kad proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos nepagrįstomis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-976/2022). Nagrinėjamu gi atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sudarančiais nuoseklią įrodomąją grandinę dėl apeliantui inkriminuoto administracinio nusižengimo, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos atitinkamos teismo išvados, taigi, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Pažymėtina, kad vien tai, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai ir / ar esmingai pažeistos ANK nustatytos įrodymų tyrimo ir jų vertinimo taisyklės.
14. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog įvykio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas T. R., vairuodamas automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir važiavo link (duomenys neskelbtini). Be to, ginčo byloje nėra ir dėl aplinkybės, kad R. P. vairuotas motociklas „Harley Davidson“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje slydo ir krito. Šią aplinkybę patvirtina ne tik nukentėjusiojo, bet ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei liudytojo parodymai, taip pat ir byloje užfiksuotos eismo įvykio vietos nuotraukos, kuriose matomos po motociklo slydimo likusios žymės (b. l. 24). Visgi, esminis klausimas, kurį kelia apeliantas, ar motociklininkas nukrito dėl to, kad jo (T. R.) automobilis užkirto jam kelią. Būtent šiuo klausimu išsiskiria administracinėn atsakomybėn patraukto T. R. ir nukentėjusiojo R. P. pozicijos bei jų parodymai.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas administracinėn atsakomybėn patrauktas T. R. parodė, kad važiavo iš darbo, iš (duomenys neskelbtini), sukdamas iš (duomenys neskelbtini) žiedo, įjungęs posūkį ir lėtai, praleisdamas iš kairės važiuojančius automobilius, įsitikinęs, kad jį praleidžia arba jau gali važiuoti, lėtai išvažiavo į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini). Įvažiavimas nebuvo staigus, persirikiuodamas judėjo gal 10 km/h greičiu. Tikrai neužstojo kelio ir praleidinėjo iš tos juostos transportą, kur tuo metu buvo susidaręs net kamštis. Be to, T. R. nurodė, kad jo automobilis yra su aklos zonos sistema (įdiegta sistema, jog esant kliūčiai iš kairės, automobilis pats stabdytų ir priimtų kryptį į dešinę), pilnai matė veidrodyje, iš kairės pusės praleido iš pagrindinės gatvės ir joks įspėjimas net nesuveikė tuo metu, kai nukentėjusysis nukrito, juo labiau, jog pravažiavo pagrindiniu keliu 15–20 metrų ir išgirdo garsą, o dešiniame veidrodyje pastebėjo krentantį motociklą; judėjo lėtai ir dar neprivažiavęs viaduko pastebėjo, kad jis jau nukrito. T. R. teigimu, tarp transporto priemonių nebuvo jokio kontakto, jo ir negalėjo būti, nes 15–20 metrų nuo jo (past. – kaip galima suprasti iš asmens parodymų, krito motociklas), o dar čiuožimas buvo 25 metrus. T. R. įsitikinimu, įvykis galėjo įvykti tik dėl to, kad motociklininkas galėjo nesilaikyti leistino greičio arba manevravo aplenkdamas, kaip įprastai daro motociklininkai, tarp eilių (b. l. 35–36).
16. Nukentėjusysis R. P. parodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, pirma juosta, jo greitis buvo mažesnis nei leistinas; pristabdė, nors prieš jį tuo metu nebuvo automobilių, ir jam važiuojant tiesiai staiga prieš jį išvažiavo tamsios spalvos „Audi“ automobilis. Kadangi automobilio greitis buvo žymiai lėtesnis už motociklo, supratęs, kad į jį (automobilį) atsitrenks, R. P. suko vairą į dešinę ir kirto per stabdžius; motociklas griuvo ant kairiojo šono ir slydo keliu. Jis pats važiavo savo juostoje, tikrai nevažiavo tarp juostų, nes griuvimo vietoje matosi žymės. R. P. nurodė, kad tuo metu, kai pravažinėjo pro dešinėje esančią greitėjimo juostą, mašinų nebuvo, tačiau jau privažiavus nusukimą link greitkelio, labai netikėtai išniro „Audi“, todėl jo (R. P.) veiksmai buvo instinktyvūs. Kadangi greičių skirtumas (automobilio ir motociklo) buvo juntamas, automobilis artėjo prie motociklo, R. P. neturėjo laiko stabdyti (b. l. 37–38).
17. Kaip jau minėta, apeliantas kvestionuoja liudytojo A. S. parodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino kaip patvirtinančius nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs proceso dalyvių duotus parodymus bei paaiškinimus, įvertinęs apeliaciniame skunde akcentuojamus, apelianto teigimu, neatitikimus tarp nukentėjusiojo ir liudytojo nurodytų aplinkybių, nenustatė pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties išvadomis dėl liudytojo parodymų įrodomosios reikšmės.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas liudytojas A. S. parodė, kad įvykis įvyko kelyje link (duomenys neskelbtini), kur yra nuvažiavimas į aplinkkelį; matė, kaip tamsus visureigis staigiu manevru į kairę išvažiuojant į pirmą juostą link (duomenys neskelbtini) išvažiavo prieš motociklą ir šis nukrito. Liudytojo teigimu, įvykį matė 10–15 metrų atstumu, buvo šviesus paros metas, geras matomumas, sausa. Vyko judėjimas, kamščių nebuvo ir nebuvo taip, jog motociklas, lenkdamas kitus, iš antros eismo juostos įvažiavo į pirmą. Liudytojas paaiškino, kad jam pasirodė, jog visureigis staigiai išsuko iš greitėjimo juostos ir įvažiavo į pirmą juostą, o po to, kai liudytojui pasirodė, kad visureigis kliudė motociklą, šis stabdė, nukrito ant šono ir pradėjo slysti. Liudytojui pasirodė, kad išsukdamas visureigis kliudė motociklą, nes pravažiavo pakankamai arti. Liudytojo teigimu, negalėjo būti taip, kad įvykio metu prieš jį (liudytoją) važiavusi mašina kliudė motociklininką, nes jis matė staigų išsukančios tamsios mašinos manevrą, dėl to nukrito motociklas. Liudytojo manymu, visureigio išsukimas turėjo įtakos motociklininko manevravimui, nes jis prieš motociklą padarė saigų manevrą ar jį kliudė, ar pradėjo staigiai stabdyti ir jis nuslydo. Liudytojas nurodė nepažįstantis nukentėjusiojo R. P. (b. l. 55–56). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad privažiavus nusukimą į lėtėjimo-greitėjimo eismo juostą, skirtą įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) aplinkkelį, atkarpoje nuo eismo juostos pradžios link vidurio iš greitėjimo juostos išvažiavo tamsios spalvos automobilis, džipas; išsuko staiga, liudytojui net pasirodė, kad tarp automobilio ir motociklo buvo kontaktas, motociklininkas krito ir slydo ant šono į dešinę pusę apie 10 metrų. Nurodė, kad 2024 m. balandžio 15 d. portale „15min“ perskaitė pranešimą apie eismo įvykį, kuriame buvo prašoma atsiliepti eismo įvykį mačiusius (b. l. 14). Tokie skirtingos proceso stadijose duoti liudytojo parodymai laikytini iš esmės nuosekliais, nurodyti teiginiai dėl esminių eismo įvykio aplinkybių nesiskyrė. Ši išvada dėl liudytojo parodymų esminio nuoseklumo pagrįstai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje.
19. Papildomai pateiktuose paaiškinimuose apeliantas liudytojo parodymų nepatikimumą grindžia ir ta aplinkybe, kad liudytojas neva parodė, jog T. R. automobilis važiavo maždaug 50 km/h greičiu. Visgi, iš 2024 m. spalio 24 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas parodė, jog įvykio metu sukdamas iš (duomenys neskelbtini) g. į aplinkkelį būtent jis, o ne apeliantas T. R., važiavo apie 50 km/h greičiu; be to, atsakydamas į T. R. klausimus, nurodė, jog negali žinoti, kokiu greičiu įvykio metu važiavo šis; teigė, kad išsukdamas visureigis važiavo panašiai su srautu (b. l. 56). Šias aplinkybes pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, patvirtindamas, kad konkretaus T. R. automobilio greičio nenurodė, o atitinkamas išvadas padarė pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Taigi, tokie apeliacinio skundo argumentai laikytini išimtinai nepagrįstu bei subjektyviu liudytojo parodymų interpretavimu, o tai nei paneigia nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, kad T. R. automobilis judėjo lėtai, nei patvirtina tariamą liudytojo parodymų prieštaringumą, neatitikimą kitai bylos medžiagai.
20. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, vertindamas administracinėn atsakomybėn patraukto T. R. poziciją dėl liudytojo A. S. (ne)patikimumo, pagrįstai pažymėjo ir tas aplinkybes, kad liudytojas, tiek pirminės apklausos metu buvo supažindintas su atsakomybe už melagingų parodymų davimą, tiek ir apklausiamas teisme buvo įspėtas dėl melagingų parodymų ir prisiekė. Apklausiamas liudytojas parodė, kad nukentėjusiojo R. P. nepažįsta (b. l. 56). Be kita ko, ir pats apeliantas jokių objektyvių aplinkybių, galinčių patvirtinti tariamą liudytojo suinteresuotumą bylos baigtimi, nenurodė, galimą liudytojo nepatikimumą grįsdamas išskirtinai subjektyviu situacijos vertinimu.
21. Pastebima, kad apeliantas laikosi pozicijos, jog liudytojas objektyviai negalėjo būti jo nurodytu 10–15 metrų atstumu nuo įvykio (susidūrimo) vietos, nes nurodė važiavęs namo (pažymima, kad liudytojas gyvena (duomenys neskelbtini)), o nuo įvykio vietos iki liudytojo rikiavimosi posūkiui į (duomenys neskelbtini) nusukimo vietos yra mažiausiai apie 200 metrų atstumas. Apygardos teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, kad liudytojas galėjo matyti ir matė analizuojamą įvykį. Pažymėtina, kad liudytojas paaiškino, jog įvykio metu rikiavosi posūkiui į dešinę ir, jam atrodo, mašina, buvusi prieš jį, pamačiusi, kas vyksta, pasitraukė šiek tiek, todėl įvykio matomumas liudytojui buvo geras (b. l. 56). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu liudytojas parodė, jog važiavo pirma juosta link nuvažiavimo į (duomenys neskelbtini) aplinkkelį, tuo tarpu privažiavus nusukimą į lėtėjimo-greitėjimo juostą, skirtą važiuoti į minėtą aplinkkelį, atkarpoje nuo eismo juostos pradžios link vidurio iš greitėjimo eismo juostos išvažiavo automobilis, tamsios spalvos džipas (b. l. 14). Tokios liudytojo nurodytos aplinkybės ne tik patvirtina, kad jis galėjo matyti įvykio aplinkybes, bet ir iš esmės sutampa su eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota transporto priemonių „susidūrimo“, t. y. automobilio išvažiavimo iš greitėjimo-lėtėjimo juostos ir kelio užkirtimo motociklininkui, vieta (b. l.16). Kita vertus, analizuojant liudytojo parodymų patikimumą bei teisingumą, svarbu atkreipti dėmesį, kad pirmosios instancijos teisme liudytojos buvo apklausiamas 2024 m. spalio 24 d., t. y. daugiau nei po septynių mėnesių nuo matyto eismo įvykio, todėl toks nuo įvykio praėjęs laikotarpis gali paaiškinti neesminius neatitikimus liudytojo parodymuose, visgi, vien ta aplinkybė, jog liudytojos parodė važiavęs namo iš esmės nepaneigia jo parodymų patikimumo, juolab, kad tai nelaikytina esmine aplinkybe nagrinėjamoje byloje.
22. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal apelianto ir nukentėjusiojo parodymus, automobilis judėjo lėtai – apie 10 km/h greičiu, vadinai, jis judėjo lygiagrečiai motociklui apie pusę minutės, nes nuo išsukimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę iki įvykio vietos yra apie 70 metrų, t. y. 110 metrų - 33 metrai = 77 metrai, todėl, apelianto įsitikinimu, normaliai atidus motociklo vairuotojas turėjo pakankamai laiko pastebėti ir įvertinti visus automobilio manevrus, tačiau nagrinėjamu atveju pabrėžtina, jog būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas T. R. važiavo greitėjimo-lėtėjimo juosta, todėl privalėjo įsitikinti, kad saugu atlikti persirikiavimo manevrą, o nebūdamas dėl to tikras, privalėjo praleisti tiesiai važiavusį, krypties nekeitusį R. P.. Pastebėtina, kad tokie apeliacinio skundo argumentai apskritai prieštarauja apelianto pozicijai dėl to, jog jis R. P. motociklo nematė. Be to, ir mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone, tvirtinama prie policijos pareigūnų uniformos, (BODY kamera) užfiksuotame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ girdima, kad T. R. patvirtina, jog nematė motociklu važiuojančio R. P.. Kita vertus, atliepiant į minėtus apeliacinio skundo argumentus, pabrėžtina, kad, jeigu R. P. vairuojamas motociklas ir T. R. vairuojamas automobilis būtų važiavę lygiagrečiai, tai tik patvirtintų aplinkybę, jog tai apeliantas, persirikiuodamas iš greitėjimo-lėtėjimo juostos, neįsitikino manevro saugumu ir sudarė kliūtį motociklininkui ir dėl to šis buvo priverstas stabdyti ir krito, todėl T. R. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumo aptarti apeliacinio skundo argumentai taip pat nepaneigia.
23. Atkreiptinas dėmesys ir į apelianto poziciją, kad jo kaltę dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo paneigia ir tos aplinkybės, jog jis pastebėjo krentantį motociklininką pravažiavęs pagrindiniu keliu apie 15–20 metrų, o motociklas čiuožė pakankamai ilgą kelią. Įvykio dieną duotuose rašytiniuose paaiškinimuose T. R. nurodė, kad sukdamas į kairę, iš galo už apie 15 metrų per galinio vaizdo bei dešinį šoninio vaizdo veidrodžius pastebėjo krentantį motociklo vairuotoją. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į paties apelianto nurodytų aplinkybių neatitikimus: pirmosios instancijos teisme nurodė pamatęs motociklininką jau pravažiavęs pagrindiniu keliu, tuo tarpu įvykio dieną nurodė krentantį motociklą pastebėjęs, sukdamas į kairę. Visgi, apelianto nurodytos aplinkybės dėl to, kad jis tik pavažiavęs tam tikrą atstumą išgirdo bei pamatė krentantį motociklą, nepaneigia nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų reikšmės ir nustatytų įvykio aplinkybių. Paties T. R. pozicija leidžia patvirtinti nukentėjusiojo parodymus, kad jis su motociklu griuvo ne iš karto tuo metu, kai jam kliūtį sudarė T. R. vairuotas automobilis, nes nukentėjusysis bandė stabdyti ir nusukti dešiniau, kad išvengtų grėsusio kontakto su T. R. automobiliu. Apygardos teismo vertinimu, iš dalies ir paties apelianto nurodytos aplinkybės patvirtina, kad maždaug ties greitėjimo-lėtėjimo juostos viduriu jis išvažiavo į pirmąją juostą, taip sudarydamas kliūtį motociklo vairuotojui R. P., dėl to šis buvo priverstas stabdyti, ir nukrito. Be kita ko, nagrinėjamoje byloje pastebėtina ir ta aplinkybė, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas T. R. parodė, jog jam sustojus ir judant atgal link motociklo, nukentėjusysis pradėjo eiti link jo automobilio ir nurodė, kad jis nepraleido motociklo, taigi, nukentėjusysis, nedelsdamas nurodė T. R., jog tai šis sudarė jam kliūtį kelyje.
24. Vertinant kitus apelianto argumentus, susijusius su liudytojo (ne)patikimumu, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodoma, jog liudytojas policijai bei teismui pateikė netikrą savo telefono numerį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, 2024 m. spalio 21 d., bandant susisiekti telefono Nr. (duomenys neskelbtini) atsiliepęs asmuo nurodė, jog nėra A. S. (b. l. 49), tuo tarpu su liudytoju buvo susisiekta telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 51). Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu vien ši aplinkybė savaime nepaneigia liudytojo parodymų. Nors apelianto įsitikinimu, dėl klaidingai nurodyto telefono numerio nepavyko patikrinti, ar liudytojas (jo telefonas) įvykio momentu buvo įvykio vietoje, visgi, nagrinėjamu atveju liudytojo duoti parodymai neduoda pagrindo manyti, kad jis nebuvo įvykio vietoje ir jo nematė. Juo labiau, kad pats liudytojas kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėją 2024 m. balandžio 15 d. portale „15min“ perskaitęs prašymą atsiliepti asmenis, mačiusius 2024 m. kovo 13 d. eismo įvykį (b. l. 63). Nagrinėjamoje byloje nebuvo išreikalautos nei A. S., nei R. P. skambučių išklotinės už laikotarpį nuo įvykio dienos, tačiau nei administracinio nusižengimo tyrimo nei bylos nagrinėjimo metu institucijos ir teismai nėra įpareigoti atlikti visus įmanomus proceso veiksmus, jeigu turimų duomenų pakanka motyvuotam sprendimui priimti. Dėl to nesutiktina su apeliantu, kad nurodytų veiksmų neatlikimas vertintinas kaip nepašalintos abejonės procese, kurios vertintinos būtent jo naudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad jo naudai turi būti vertinamos minėtos byloje esančios aplinkybės, t. y. turi būti taikomas in dubio pro reo principas, nes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Nagrinėjamu gi atveju nenustatyta abejonių, kurių nebūtų galima pašalinti net ir vertinant byloje surinktus duomenis, vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apelianto pozicijai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išspręsta iš esmės liudytojo parodymų pagrindu, nes apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vertino visus byloje surinktus duomenis, sprendimas byloje priimamas nuoseklią įrodomąją grandinę dėl byloje reikšmingų faktų sudarančių duomenų, o ne pavienių duomenų, pagrindu.
25. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad neatsargioje T. R. veikoje nustatyti visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji sudėties požymiai, dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog T. R. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs minėtą nusižengimą.
26. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas priėmė bylos aplinkybėms neprieštaraujantį sprendimą palikti Institucijos nutarimą nepakeistą, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl administracinės nuobaudos skyrimo. ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Institucijos 2024 m. birželio 19 d. nutarime pažymėta, kad nagrinėjamu atveju nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi ar padėjo jį išsiaiškinti, bei atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Institucijos nutarimu T. R. paskirta administracinė nuobauda – 75 Eur dydžio bauda. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad 2024 m. vasario 2 d. T. R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį; paskirta bauda sumokėta 2024 m. vasario 6 d. Dėl to, Institucijos nutarime pagrįstai konstatuota T. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Visgi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Institucijos nutarime nepagrįstai nurodyta T. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes šis viso proceso metu jis savo kaltės nepripažino. Kita vertus, esant tik paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundui jo teisinė padėtis negali būti bloginama, taigi negali būti didinamas paskirtos baudos dydis. Juo labiau, kad apeliaciniu skundu atskirai T. R. paskirtos administracinės nuobaudos rūšies ir / ar dydžio klausimas nėra keliama, todėl apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste plačiau nepasisako.
27. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal byloje pateiktą T. R. įgalioto atstovo apeliacinį skundą, sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė Administracinių nusižengimų kodekso ir Kelių eismo taisyklių nuostatas bei priėmė pagrįstą procesinį sprendimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo. Tai sudaro pagrindą administracinėn atsakomybėn patraukto T. R. įgalioto atstovo advokato I. Smirnovo apeliacinio skundo netenkinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto T. R. (T. R.) įgalioto atstovo advokato Igorio Smirnovo (Igor Smirnov) apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.