- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- e2-117-450/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01363-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė (pirm.)
- Atsakovas
- "Baltijos autoparko valdymas"
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos autoparko valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos autoparko valdymas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti nemokumo (bankroto) bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltijos autoparko valdymas“.
2. Nurodė, kad atsakovė nuo 2020 m. rugsėjo 26 d. yra VMI skolininkė, kurios įsiskolinimas valstybės biudžetui 2022 m. spalio 25 d. duomenimis sudaro 49 012,48 Eur. Mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas nuo 2021 m. gegužės 31 d. pagal VMI nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitų; 2021 m. lapkričio 30 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. Bendrovė nekilnojamojo turto neturi; jos vardu įregistruotos 2 transporto priemonės, kurioms taikomi apribojimai; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) 2021 m. spalio 21 d. duomenimis, bendrovėje dirba 7 darbuotojai, jos įsiskolinimas VSDFV sudaro 1 642,78 Eur; antstolių informacinės sistemos 2022 m. spalio 25 d. duomenimis vykdomos 6 išieškojimo bylos VMI naudai 53 623,50 Eur sumai.
3. Bendrovės nemokumą patvirtina tai, kad bendrovė valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro tvarkytojui (toliau – Juridinių asmenų registras) neteikia finansinės atskaitomybės ataskaitų nuo 2016 m.
Šalies argumentai
4. Bendrovė nuo 2020 m. kovo 18 d. buvo įtraukta į 75 grupę – Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID–19, tačiau pagalba nutraukta 2021 m. vasario 28 d. Bendrovė 2021 m. kovo 18 d. buvo pateikusi prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, tačiau prašymas nebuvo nagrinėjamas, nes bendrovė nepateikė visų prašymo nagrinėjimui reikalingų dokumentų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi UAB „Baltijos autoparko valdymas“ iškėlė nemokumo (bankroto) bylą ir nemokumo administratore paskyrė UAB „ADMIVIRA“.
6. Teismas nenustatė, kad UAB „Baltijos autoparko valdymas“ būtų keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla.
7. Teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registrui atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2016 m., pagal kuriuos atsakovės turto vertė – 58 987 Eur, kurio didžiąją dalį sudaro trumpalaikis turtas – 37 829 Eur, kuris nelaikytinas realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu turtinių prievolių vykdymui. Mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudaro 33 455 Eur. Pagal 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovė patyrė 18 408 Eur nuostolių.
8. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., pagal kuriuos atsakovės turto vertė – 129 154 Eur, kurio didžiąją dalį taip pat sudaro trumpalaikis turtas – 94 606 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 90 226 Eur. Pagal atsakovės pateiktą pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovė patyrė 14 013 Eur nuostolių.
9. Iš Nekilnojamojo turto registro teismas nustatė, kad atsakovė nuosavybės teise registruotino turto neturi. Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovė turi 2 registruotas transporto priemones (Ford Galaxy, dalyvavimas viešajame eisme leidžiamas, atsakovė yra valdytoja–savininkė; Volvo V70, dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, atsakovė yra valdytoja–savininkė). Turto arešto aktų registro duomenimis atsakovės turtui taikomas areštas. Patikrinęs viešai skelbiamus VSDVF informacinės sistemos duomenis, teismas nustatė, kad atsakovė turi 7 apdraustus asmenis, jos skola, 2022 m. lapkričio 29 d. duomenimis, sudarė 3 807,49 Eur. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad nutarties priėmimo dieną atsakovė turi vieną aktyvią bylą Vilniaus apygardos teisme (civilinės bylos Nr. e2-2828-580/2022, teisminio proceso Nr. 2-55-3-01089-2022-9), kurioje atsakovei pareikštas 43 884,59 Eur turtinis reikalavimas. Teismas pažymėjo, kad Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu vykdomos 9 vykdomosios bylos, visos dėl skolos išieškojimo pareiškėjai VMI.
10. Teismas, vertindamas atsakovės nemokumą pagal balanso testą, nusprendė, kad atsakovė nelaikytina nemokia, nes iš atsakovės 2022 m. finansinės atskaitomybės duomenų matyti, jog atsakovės balanse nurodyti įsipareigojimai (90 226 Eur) neviršija atsakovės turimo turto vertės (129 154 Eur). Tačiau teismas pažymėjo, kad šiuo atveju 2022 m. atsakovės didžiąją dalį turto sudaro trumpalaikis turtas (94 606 Eur), todėl turimo turto ir įsipareigojimų santykis realiai neatspindi tikrosios atsakovės finansinės padėties. Pažymėjo ir tai, kad byloje nepateikta ankstesnių metų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl teismas negali palyginti su 2022 m. atsakovės pateiktais ataskaitiniais duomenimis, jog būtų galima spręsti apie realią įmonės padėtį šiuo metu.
11. Teismas, vertindamas atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu, darė išvadą, kad atsakovės negalėjimas apmokėti įsiskolinimo nėra laikinas. Atsakovė teismui pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad įmonė moka už nuomojamas patalpas, pateiktos sąskaitos, iš kurių taip pat matyti, jog bendrovė moka už degalus ir automobilių plovimą. Šie duomenys, anot teismo, patvirtina, kad įmonė atsiskaito su vienu iš kreditorių, patiria kitokias išlaidas, tačiau į bylą nėra pateikta objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog įmonė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą ir gauna iš jos pajamas (pelną), iš kurių bent iš dalies dengia kreditorių įsiskolinimus arba per protingą terminą turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Įmonės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir pateiktos vienintelės Ekspedijavimo ir vežimo paslaugų teikimo sutarties, nesant objektyvių duomenų apie jos tinkamą vykdymą ir (arba) PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą, teismas nelaikė tinkamais įrodymais pagrįsti įmonės ūkinę komercinę veiklą, generuojančią pajamas (pelną) ir sudarančią prielaidas spręsti, jog įmonė yra arba artimiausiu metu bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Teismas pastebėjo, kad Ekspedijavimo ir vežimo paslaugų teikimo sutartis sudaryta dar 2016 m., tačiau vien per 2021 m. įsiskolinimas bent vienam iš kreditorių, t. y. VMI, tik augo. VSDFV duomenimis, bendrovėje yra 7 apdrausti asmenys, tačiau įmonė yra skolinga valstybinėms institucijoms (nutarties priėmimo dieną įsiskolinimas VSDFV sudarė 3 807,49 Eur). Byloje nėra duomenų apie tinkamą darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams. Atsakovės į bylą pateikti žiniaraščiai rodo apie darbuotojams priskaičiuotas sumas, tačiau objektyvių duomenų apie išmokėtas sumas į bylą nepateikta. Teismas darė išvadą, kad įmonė, turėdama pareigą įrodyti mokumą ir gebėjimą tinkamai bei laiku vykdyti savo turtines prievoles ir (arba) per protingą laiką atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe ir su VMI, su kuria neatsiskaito nuo 2021 m. gegužės mėn., skolos kreditorei tik augo, to neįrodė.
12. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, darė išvadą, kad nors atsakovė galimai vykdo ūkinę komercinę veiklą, tačiau nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, jog per protingą laiką įmonė galės atsiskaityti su kreditoriais. Teismas atkreipė dėmesį, kad įmonė be VMI ir VSDFV turi ir kitų kreditorių. Teismas nusprendė, kad tokia atsakovės būsena atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, teismas nenustatė. Byloje esantys duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra laikini: atsakovė nors ir turi darbuotojų, tačiau nepateikė duomenų apie vykdomas sutartis, gaunamus užsakymus, pajamas (pelną) ir pan. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė aktyviai vykdo ūkinę komercinę veiklą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė su kreditoriais neatsiskaitytų dėl kitų, o ne finansinės būklės nulemtų priežasčių. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad įmonė yra nemoki, jai keltina bankroto byla .
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė UAB „Baltijos autoparko valdymas“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Apeliantė pateikė teismui įmonės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., kuriuose matoma informacija apie įmonės praėjusį finansinį ataskaitinį laikotarpį grafoje „Praėjęs ataskaitinis laikotarpis“, todėl teismo argumentai dėl nepateiktų ankstesnių metų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų yra nepagrįsti. Be to, faktinė įmonės mokumo būsena vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis.
13.2. Teismas, vertindamas naujausius bendrovės duomenis, konstatavo, kad ji nėra nemoki, todėl nėra pagrindo kelti bankroto bylą.
13.3. Apeliantė pateikė įrodymus apie paskutinius 3 mėn. vykdomą aktyvią veiklą – išrašomas PVM sąskaitas faktūras už teikiamas transportavimo paslaugas PH Motogama Spolka Jawna, Inter parts s. p. z. o. o ir UAB „Priešgaisriniai darbai“, už automobilių parko priežiūros paslaugas viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Interkelias“; banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad šios įmonės apmoka joms išrašomas sąskaitas už paslaugas, pajamos iš šių įmonių yra pastovios; sutartį su PH Motogama Spolka Jawna; įmonės valdomų automobilių veiklos ataskaitą, iš kurios matyti, kiek laiko per dieną įmonės automobiliai praleidžia kelyje, kiek kilometrų nuvažiuoja; PVM sąskaitas faktūras už patalpų, kuriose atsakovė vykdo savo veiklą, nuomą ir komunalinius mokesčius bei šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius pinigų priėmimo kvitus; sąskaitas už degalus ir automobilių plovimą bei automobilių nuomą.
13.4. Apeliantė pateikė darbo užmokesčio žiniaraščius už paėjusius 3 mėn., iš kurių matyti, kad atsakovės darbuotojams yra mokami atlyginimai. Aplinkybę, kad darbuotojams įmonė moka atlyginimus, patvirtina teisinių ginčų dėl atlyginimų nemokėjimo nebuvimas; valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitos patvirtina įmonės vykdomus įsipareigojimus darbuotojams; įmonė moka darbuotojams darbo užmokestį, tai patvirtina banko sąskaitos išrašas.
13.5. Aplinkybė, kad apeliantė neatsiskaito su viena savo kreditorių, nereiškia, jog įmonė nėra moki. Teismas nenurodė, kuo vadovaudamasis teigia, kad įmonė turi daugiau kreditorių (be VMI ir VSDFFV); apeliantės atžvilgiu yra nagrinėjama viena civilinė byla, kurią šalys siekia užbaigti taikiai. Apeliantė siekia vykdyti įsipareigojimus VSDFV, tai įrodo teikiama ataskaita apie sumokėtas įmokas. Be to, apeliantė buvo kreipėsi į VMI dėl susidariusios skolos išdėstymo, tačiau susitarimas su VMI nebuvo sudarytas.
Atsiliepimas
14. Pareiškėja VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
14.1. Atsakovės skola VMI, kuri yra susidariusi nuo 2020 m. rugsėjo 26 d., nemažėja, o nuo VMI kreipimosi į teismą dienos dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, tik didėja. Bendrovės skola 2022 m. gruodžio 29 d. yra 50 539,12 Eur, VMI pareiškimo teismui pateikimo dieną 2022 m. spalio 25 d. buvo 49 012,48 Eur. Atsakovės įsiskolinimas VSDFV taip pat didėja, nes 2022 m. lapkričio 29 d. duomenimis jis buvo 3 807,49 Eur, 2022 m. gruodžio 29 d. – 4 100,61 Eur. Vilniaus apygardos teisme bendrovės atžvilgiu yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2828-580/2022 dėl 43 884,59 Eur pareikšto turtinio reikalavimo. Bendrovė turi ir kitų kreditorių, su kuriais neatsiskaito.
14.2. Bendrovė Juridinių asmenų registrui nėra teikusi finansinės atskaitomybės nuo 2016 m., ji nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos.
14.3. Atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad įmonė atsiskaito su vienu iš kreditorių, patiria kitokias išlaidas, tačiau į bylą nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog bendrovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą ir gauna iš jos pajamas (pelną), iš kurių bent iš dalies atsiskaito su kreditoriais.
14.4. Atsakovė galėjo parengti finansinius dokumentus, reikalingus prašymui dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo pateikimui, tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovei iškėlė nemokumo (bankroto) bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos
16. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d.; PH Motogama Spolka Jawna sąskaitas už paslaugas; valdomų automobilių veiklos ataskaitą už kalendorinius metus; 2022 m. lapkričio 30 d. sąskaitą už degalus; papildomas, ankstesnes sąskaitas už kurą ir automobilių plovimą: VSDFV lėšų finansines ataskaitas; ataskaitą apie sumokėtas įmokas SODRAI. Apeliantė teikiamais naujais įrodymais grindžia įmonės mokumą ir aktyvios veiklos, iš kurios gauna pajamas, atsiskaitinėja su kreditoriais, vykdymą.
17. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė bendrovės 2022 m. gruodžio 29 d. ir 2022 m. spalio 26 d. mokesčių balansus bei SODROS informacinės sistemos išrašą, kuriais įrodinėja, kad atsakovės nemokumą ir skolų valstybės biudžetui didėjimą.
18. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. sausio 19 d. gautas apeliantės prašymas prie bylos pridėti įmonės balansą ir pelno nuostolių ataskaita už 2021 m.; Inter parts s. p. z. o. o. bei Motogama Spolka Jawna sąskaitas; 2021 m. liepos 31 d. sutartį su PH Motogama Spolka Jawna (vertimą).
19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
20. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise.
21. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės ir pareiškėjos pateikti nauji rašytiniai įrodymai, išskyrus dalį apeliantės teikiamų PH Motogama Spolka Jawna ir Inter parts s. p. z. o. o. sąskaitų bei 2021 m. liepos 31 d. sutartį su PH Motogama Spolka Jawna, kurios jau yra pateiktos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, sprendžiant klausimą – ar apeliantė yra (ne)moki. Šalys su viena kitos teikiamais naujais įrodymais yra susipažinusios. Naujai teikiami įrodymai negali užvilkinti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atsakovės (ne)mokumo
22. Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo, kaip vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, samprata yra atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – juridinio asmens negalėjimu laiku vykdyti prievolių arba tuo, kad visų jo turimų įsipareigojimų vertė yra didesnė už jo turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022).
23. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos ir kitos aplinkybės, galinčios pagrįsti juridinio asmens nemokumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas yra sietinas ir su kitokiais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
24. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Kita vertus, bankroto procesas neturi sudaryti sąlygų pašalinti iš rinkos vis dar mokių ir galinčių sėkmingai tęsti veiklą juridinių asmenų. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
25. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nusprendė, kad atsakovė yra nemoki. Tačiau apeliantė su tokia išvada nesutinka ir pateiktu atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, jog yra moki, aktyviai veiklą vykdanti bendrovė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės nemokumo dėl toliau nurodomų priežasčių.
27. Pirma, bendrovės įsipareigojimai viršija turto vertę, o įsipareigojimai kreditoriams didėja. Iš byloje esančių 2016 m. ir 2022 m. rugsėjo 30 d. UAB „Baltijos autoparko valdymas“ balansų matyti, kad į atsakovės 2016 m. balansą įrašyto turto vertė sudarė 58 987 Eur, iš kurio 37 829 Eur sudarė trumpalaikis turtas; 2021 m. atsakovės turto vertė siekė 85 635 Eur sumą, iš kurio ilgalaikis turtas – 17 364 Eur, trumpalaikis turtas – 68 271 Eur sumą; už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. atsakovės turto vertė buvo 129 154 Eur: ilgalaikis turtas – 19 348 Eur, trumpalaikis turtas – 94 606 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2016 m. sudarė 33 455 Eur sumą, 2021 m. – 66 285 Eur, o 2022 m. – 74 626 Eur. Apeliantė, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikė įmonės balansą už 2021 m., kurio duomenys iš esmės sutampa su 2022 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodytais duomenimis už praėjusį ataskaitinį laikotarpį, t. y. 2021 m. Iš naujai pateikto balanso matyti, kad 2021 m. į atsakovės balansą įrašyto turto vertė sudarė 91 200 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 17 364 Eur, trumpalaikis turtas – 68 271 Eur sumą; per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2021 m. sudarė 66 285 Eur sumą. Taigi, šie duomenys patvirtina aplinkybę, kad nors įmonės bendra turto vertė per pastaruosius metus ir didėja, tačiau taip pat sistemingai didėja ir atsakovės įsipareigojimai bei kitos mokėtinos sumos. Be to, didžiąją UAB „Baltijos autoparko valdymas“ turto dalį 2022 m. sudaro trumpalaikis turtas (94 606 Eur), kurį iš esmės sudaro atsargos (60 356 Eur) ir per vienerius metus gautinos sumos (34 043 Eur). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, kas konkrečiai sudaro atsakovės atsargas; juo labiau kad pati įmonė, įrodinėdama savo aktyvios veiklos vykdymą, teikia įrodymus apie transportavimo paslaugų teikimą kitoms įmonėms, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, susijusių su pirktomis prekėmis, skirtomis perparduoti. Byloje taip pat nėra duomenų apie realų debitorinių skolų atgavimo (ne)sėkmę, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, į bendrą turto masę neįtraukiant per vienerius metus gautinų sumų, 2022 m. rugsėjo 30 d. duomenimis atsakovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos viršija turimo turto vertę viso 55 071 Eur suma (19 555 Eur – 74 626 Eur). Taigi, remiantis išdėstytais duomenimis, įmonės turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti.
28. Antra, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia kreditorių įsiskolinimus. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis, 2016 m. duomenimis įmonė turėjo 18 408 Eur nuostolių, 2020 m. – 55 101 Eur nuostolių, tačiau 2021 m. nurodo gavusi 18 988 Eur pelno, o 2022 m. – 14 013 Eur pelno. Apeliacinės instancijos teismas tokius duomenis apie įmonės patiriamą pelną laiko mažai tikėtinais, nes įmonė jau pakankamai ilgą laiką nevykdo prievolinių įsipareigojimų kreditoriams ir turi įsiskolinimų valstybės biudžetui, be to, tiek 2016 m., tiek ir 2020 m. patyrė ženklius nuostolius. Vertinant atsakovės kreditorių sąrašą ir įsipareigojimus jiems, nustatyta, kad vien bendra skola VMI ir VSDFV (50 539,12 Eur + 4 100, 61 Eur = 54 639,73 Eur) sudaro beveik pusę bendrovės turto vertės (129 154 Eur). Be to, skola VMI didėja ir 2022 m. gruodžio 29 d. duomenimis sudarė 50 539,12 Eur, kai VMI pareiškimo teismui pateikimo dieną 2022 m. spalio 25 d. buvo 49 012,48 Eur; įsiskolinimas VSDFV taip pat didėja, nes 2022 m. lapkričio 29 d. duomenimis sudarė 3 807,49 Eur, kai šios nutarties priėmimo dienai – 4 100,61 Eur. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2828-580/2022 atsakovė su kreditore BUAB „JARR“ sudarė taikos sutartį, kuria įsipareigojo 5 000 Eur sumą sumokėti šešiomis įmokomis po 833,34 Eur nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. gegužės 31 d., tačiau 2013 m. sausio 12 d. atsakovės kreditorė pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriame nurodė, jog atsakovė jai nėra sumokėjusi nei vienos įmokos. Taigi aptarti duomenys patvirtina aplinkybes, kad atsakovės įsiskolinimai kreditoriams sistemingai didėja bei, jog atsakovė yra nepajėgi padengti sąlyginai nedidelių įsiskolinimų savo kreditoriams, nors deklaruoja vykdanti aktyvią veiklą ir generuojanti pelną.
29. Trečia, nors apeliantė atskirajame skunde akcentuoja, kad ji teikia transportavimo paslaugas PH Motogama Spolka Jawna, Inter parts s. p. z. o. o ir UAB „Priešgaisriniai darbai“; apmoka sąskaitas už automobilių parko priežiūros paslaugas VšĮ „Interkelias“, taip pat už patalpų, kuriose vykdo veiklą, nuomą ir komunalinius mokesčius bei sąskaitas už degalus, automobilių plovimą ir jų nuomą, tačiau aukščiau nustatytos aplinkybės vis tik patvirtina, kad atsakovės vykdoma ūkinė komercinė veikla jau šiuo metu nėra pajėgi net iš dalies padengti pagrindinių atsakovės finansinių prievolių. Todėl vien apeliantės argumentai, jog ji teikia tam tikras paslaugas ar apmoka pavienes sąskaitas, nepaneigia nustatytų aplinkybių apie įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą ir įmonės gyvybingumo nebuvimą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovės vykdoma ūkinė–komercinė veikla neteikia jai realių perspektyvų stabilizuoti padėtį (jų atsakovė leistinais įrodymais neįrodė).
30. Ketvirta, papildomai pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog atsakovė nuo 2016 m. teisės aktų nustatyta tvarka neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui, sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad bendrovės finansinė padėtis nebuvo gera, jog bendrovė nebuvo suinteresuota atskleisti savo realios finansinės padėties suinteresuotiems asmenims.
31. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas motyvus, daro išvadą, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovės nemokumą, faktą, kad įmonės vykdoma veikla ir generuojamos pajamos yra nepakankamos atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė yra nemoki, jos vykdoma veikla ir turimas turtas yra nepakankami atsiskaityti su kreditoriais.
Dėl procesinės baigties
32. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.
33. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.