Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam A. J., civilinių ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Romui Aikevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M.D., gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, bedarbis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta - ten pat, anksčiau neteistas,

A.J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. D. nuo 2005-10-11 veikiantis pagal įgaliojimą, o nuo 2005-10-24 būdamas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (registro kodas (duomenys neskelbtini)), reg. (duomenys neskelbtini), valdybos nariu ir įgijęs teisę atstovauti bendrovę, veikdamas bendrininkų grupėje su A. J., iš anksto susitarę ir kaip įtikinamą priedangą negrąžinti avansu „(duomenys neskelbtini)“ pervestų pinigų, tarp Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2006-04-07 sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu įmonei „(duomenys neskelbtini)“ Estijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 300000 USD paskolą, nors tokių lėšų Estijos įmonė neturėjo, po ko jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. J., turinčiu teisę atstovauti Rusijos Federacijos įmonę „(duomenys neskelbtini)“, galinčią vykdyti prekybą dujomis, turėdami išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, kartu su A. J. teikdami tikrovės neatitinkančius duomenis apie galimybę vykdyti bendrą verslą - prekybą dujomis ir taip įgiję UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. K. pasitikėjimą jog jie yra rimti verslo partneriai ir vykdys savo įsipareigojimus, 2006-06-01 įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus V. K., sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl suskystintų dujų pardavimo, kuria remiantis, laikotarpiu nuo 2006-07-19 iki 2006-08-17 į įmonės „(duomenys neskelbtini)“sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Ūkio bankas“, kaip avansą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 610 000 Lt, iš kurių dalis pinigų buvo pervesta ir į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ sutarties įsipareigojimų neįvykdė, dujų nepateikė ir tik po 2007-01-02 dieną pasirašyto susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo įsipareigojo arba grąžinti avansinius apmokėjimus 610000 Lt sumoje, arba pateikti suskystintas naftos dujas, per kelis kartus grąžino dalį pinigų, sumažino įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 548891,04 Lt, tačiau daugiau sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdė, dujų nepateikė, pinigų negrąžino, tuo apgaule savo ir A. J. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 548891,04 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Be to, kaltinamasis M. D., turėdamas išankstinį tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. J., iš anksto susitarę ir kaip įtikinamą priedangą negrąžinti avansu „(duomenys neskelbtini)“ pervestų pinigų, kartu su A. J. tarp Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo A. J. 2006-04-07 sudarę paskolos sutartį, kurios pagrindu įmonei „(duomenys neskelbtini)“ Estijos įmonė suteikė 300000 USD paskolą, nors tokių lėšų Estijos įmonė neturėjo, po ko jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. J., turinčiu teisę atstovauti Rusijos Federacijos įmonę „(duomenys neskelbtini)“, galinčią vykdyti prekybą dujomis, turėdami išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, kartu su A. J. teikdami tikrovės neatitinkančius duomenis apie galimybę vykdyti bendrą verslą- prekybą dujomis ir taip įgiję UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. G. Z. pasitikėjimą jog jie yra rimti verslo partneriai ir vykdys savo įsipareigojimus, 2006-12-29 veikdamas kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), valdybos narys, sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. G. Z., dėl suskystintų dujų pardavimo, kuria remiantis 2006-12-29 gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į įmonės sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Ūkio bankas“, kaip avansą 700 000 Lt, iš kurių dalį pervedė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, ir įvykdydamas tik dalį sutartyje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ numatytų įsipareigojimų: pateikęs dujų už 93 358,25 USD (248 667,73 Lt) bei grąžino 33 000 USD (854 94,90 Lt), visų sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė, prekių nepateikė, pinigų negrąžino, tuo apgaule savo ir A. J. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 365837,37 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Be to, kaltinamasis M. D. 2007-05-23 veikdamas kaip įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), valdybos narys, turėdamas iš ankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, sudarė rašytinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su SIA V. B. K. ,,(duomenys neskelbtini)“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), adr.(duomenys neskelbtini)) dėl dyzelinio kuro pardavimo, bei žodžiu aptaręs sutarties vykdymo sąlygas, iš anksto žinodamas, kad neįvykdys sutarties sąlygų, laikotarpiu nuo 2007-05-30 iki 2007-06-04 gavo į įmonės sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,SEB bankas“, kaip avansą 220000 JAV dolerių (572000 litus), tačiau vykdydamas žodinę susitarimo dalį laikotarpiu nuo 2007-05-31 iki 2007-06-05 į Baltarusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 100000 USD (256893 Lt), 7500 eurų (25896 Lt) pervedė A. J. ir 30 000 USD (86910 Lt) grynais nuvežė į Baltarusiją, o 2007-08-17 mokestiniu pavedimu įmonei „(duomenys neskelbtini)“ sugrąžino tik 15000 JAV dolerių (39000 litus), po ko daugiau jokių sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė, dyzelino nepateikė, pinigų negrąžino, tuo apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydamas SIA V. B. KOMERCFIRMA ,,(duomenys neskelbtini)“ 163301 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Kaltinamasis A. J., būdamas Rusijos Federacijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), reg.: (duomenys neskelbtini) atstovu ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. D., kuris nuo 2005-10-11 veikiantis pagal įgaliojimą, o nuo 2005-10-24 būdamas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (registro kodas (duomenys neskelbtini) , reg. (duomenys neskelbtini)) valdybos nariu ir įgijęs teisę atstovauti bendrovę, iš anksto susitarę ir kaip įtikinamą priedangą negrąžinti avansu „(duomenys neskelbtini)“ pervestų pinigų, tarp Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2006-04-07 sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu įmonei „(duomenys neskelbtini)“ Estijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 300000 USD paskolą, nors tokių lėšų Estijos įmonė neturėjo, po ko kartu su M. D. teikdami tikrovės neatitinkančius duomenis apie galimybę vykdyti bendrą verslą-prekybą dujomis ir taip įgiję UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. K. pasitikėjimą jog jie yra rimti verslo partneriai ir vykdys savo įsipareigojimus, 2006-06-01 M. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus V. K., sudarius sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl suskystintų dujų pardavimo, kuria remiantis, laikotarpiu nuo 2006-07-19 iki 2006-08-17 į įmonės „(duomenys neskelbtini)“sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Ūkio bankas“, kaip avansą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 610 000 Lt, iš kurių dalis pinigų buvo pervesta ir į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ sutarties įsipareigojimų nevykdė, dujų nepateikė ir tik po 2007-01-02 dieną pasirašyto susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo įsipareigojo arba grąžinti avansinius apmokėjimus 610000 Lt sumoje, arba pateikti suskystintas naftos dujas, per kelis kartus grąžino dalį pinigų, sumažino įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 548891,04 Lt, tačiau daugiau sutartyje numatytų įsipareigojimų „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė, dujų nepateikė, pinigų negrąžino, tuo apgaule savo ir M. D. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 548891,04 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Be to, kaltinamasis A. J., būdamas Rusijos Federacijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), reg.: (duomenys neskelbtini) atstovu ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. D., kuris nuo 2005-10-11 veikiantis pagal įgaliojimą, o nuo 2005-10-24 būdamas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (registro kodas (duomenys neskelbtini) , reg. (duomenys neskelbtini)) valdybos nariu ir įgijęs teisė atstovauti bendrovę, iš anksto susitarę ir kaip įtikinamą priedangą negrąžinti avansu „(duomenys neskelbtini)“ pervestų pinigų, tarp Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2006-04-07 sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu įmonei „(duomenys neskelbtini)“ Estijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 300000 USD paskolą, nors tokių lėšų Estijos įmonė neturėjo, po ko kartu su M. D. teikdami tikrovės neatitinkančius duomenis apie galimybę vykdyti bendrą verslą-prekybą dujomis ir taip įgiję UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. G. Z. pasitikėjimą jog jie yra rimti verslo partneriai ir vykdys savo įsipareigojimus, 2006-12-29 M. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. G. Z., sudarius sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl suskystintų dujų pardavimo, kuria remiantis 2006-12-29 gavo į įmonės sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Ūkio bankas“, kaip avansą 700 000 Lt, iš kurių dalį pervedė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė tik dalį sutartyje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ numatytų įsipareigojimų: pateikė dujų už 93 358,25 USD (248 667,73 Lt) bei grąžino 33 000 USD (854 94,90 Lt) į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, t.y. visų sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė, prekių nepateikė, pinigų negrąžino, tuo apgaule savo ir M. D. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 365837,37 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Kaltinamasis M. D. kaltu neprisipažino, parodė, kad jis vykdė visus savo įsipareigojimus pagal pasirašytas sutartis, tačiau dujos nebuvo pateiktos dėl A. J. kaltės. Su šiuo žmogum jokio susitarimo apgaule įgyti lėšas, tikrai nebuvo. A. J. tiesiog pagal jų susitarimą pats jį apgavo.

Paaiškino, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta Estijoje, visi įmonės registravimo duomenys yra Estijos Respublikoje. Įmonės steigėjais buvo jis, A. J. ir dar kitas asmuo, kurio dabar neprisimena. Kiek pamena, tai tas tretysis asmuo buvo Estijos pilietė. Tikslaus laiko nepamena, bet gal pernai, ar užpernai visa įmonė buvo perregistruota jo vieno vardu. Nurodė, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ Estijoje jokios veiklos nevykdė, taip pat ir Lietuvoje jokia veikla vykdoma nebuvo. Šiuo metu apskritai jokia veikla įmonėje nevykdoma. Nuo įkūrimo pradžios įmonė veiklą vykdydavo Baltarusijoje, Rusijoje. Pagal veiklos pobūdį, paprastai įmonė būdavo kaip tarpininkas dujų pirkime pardavime. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis paaiškino, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta tikslu dirbti su „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad tikslaus laiko, kada susipažino su A. J. neprisimena. Pamena tik tiek, kad pirmasis pokalbis vyko telefonu. Pokalbio metu A. J. jam siūlė vykdyti prekybą dujomis. Mano, kad A. J. iš kažkur žinojo, kad jis yra dirbęs naftos produktų versle, kad turi ryšių. Po pažinties su A. J., jis pasiūlė bendrą verslą, t.y. dirbant užsienio įmonių vardu Lietuvoje prekiauti dujomis iš Rusijos. Paaiškino, kad kartu su A. J. buvo nuvažiavę į Vilnių, į kažkokią įmonę „(duomenys neskelbtini)“ kurioje jiems buvo pasakyta, kad jie gali sutvarkyti dokumentus dirbti užsienio įmonės „(duomenys neskelbtini)“ arba įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu. A. J. per kažkokią savo pažįstamą sutvarkė dokumentus, kad būtų sutvarkyti Anglijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, ir per tą Vilniaus įmonę „(duomenys neskelbtini)“ buvo sutvarkyti ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Kai jis tapo įgaliotu asmeniu tose įmonėse, jis iš fizinio asmens G. A. pasiskolino 172 000 litų. Kaip paskolos garantas, buvo užstatytas jo namas adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis A. G. yra skolingas, tačiau tikslios sumos nepamena. Šis asmuo po pirmosios paskolos suteikimo, įtariamajam buvo paskolinęs dar kartą, ir tada paskola buvo 250 000 litų. Pirmąjį kartą, kada buvo suteikta paskola, iš A. G. sąskaitos tiesiogiai pinigai buvo pervesti į „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo A. J., sąskaitą. Visi tie pinigai turėjo būti skirti dujų pirkimui. Už šiuos pinigus buvo Rusijoje nupirktos dujos, kurios buvo parduotos Baltarusijos įmonei, kurios pavadinimo nepamena, ir iš ten per įmonę „(duomenys neskelbtini)“ dujos buvo parduotos į Lenkiją. Lenkijos įmonė, kurios pavadinimo taip pat negali prisiminti, tiesiogiai atsiskaitė su įmone „(duomenys neskelbtini)“ . Dėl 250 000 gautos paskolos parodė, kad 200 000 litų iš A. G. sąskaitos buvo pervesta į jo atstovaujamos įmonės sąskaitą, bet dabar tiksliai neprisimena į kurios įmonės, t.y. ar į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ , ar į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. 50000 litų jam buvo duota grynais. Pinigus, kurie buvo gauti pavedimu, jis pervedė į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą dujų pirkimui. Pinigai į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo pervedami kaip paskola pagal sudarytas paskolos sutartis tarp įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, bei paskolos sutartį tarp įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“.Paaiškino, kad jam yra žinoma, kad tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir Estijoje registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta paskolos sutartis 300000 USD sumai. Dėl pačios sutarties sudarymo aplinkybių nieko paaiškinti negali, nes pats į Estiją dėl parašo iš M. K. nevažiavo. Nurodė, kad jis nemoka dirbti kompiuteriu ir visus dokumentus ruošė A. J.. Tvirtina, kad jis A. J. jokių paskolos sutarčių dokumentų tarp įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė. Kaip A. J. gavo sutarčių blankus su M. K. parašu, kaltinamasis M. D. nežino. Nieko pasakyti dėl 2006-08-14 Paskolos sutarties tarp įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dėl 10 000 000 Rusijos rublių negali, nes nežino. Paaiškino, kad vykdant bendrą „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ verslą, buvo ieškoma pirkėjų Lietuvoje. Tokiu būdu tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašytos dujų tiekimo sutartys. Dujų pardavimas į Lietuvą turėjo būti pelningas, kadangi su A. J. buvo sutarta, kad jis, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, pagal sudarytą paskolos sutartį, į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, gavęs avansu pervestus pinigus iš klientų, perves lėšas, už kurias A. J. nupirks dujas Rusijoje. Tada vietiniu tranzitu, jas nugabens iki sienos su Baltarusija. Parduos Baltarusijos įmonėms, o įmonė „(duomenys neskelbtini)“ iš Baltarusijos tas dujas nupirks pasienio ruože su Lietuva, ir ten pat pasienyje dujos bus jau iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ parduotos Lietuvos įmonėms. Nurodė, kad tokiu principu pradžioje verslas ir buvo vykdomas, kol A. J. dėl kažkokių priežasčių pradėjo aiškinti, kad jis nebegauna dujų, kad dar kažkokios problemos nutiko. M. D. nurodė, kad A. J. buvo perduota daugiau pinigų, negu matosi pagal pavedimus iš įmonės sąskaitų. Pabrėžė, kad apie tai, kad A. J. gaudavo grynus pinigus dujų pirkimui matė ir tikrai girdėjo A. Z. - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Be to, kaltinamasis M. D. nurodė, kad A. J. naudojo tiek įmonės „(duomenys neskelbtini)“, tiek įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų kodatorius, t.y. jis pats galėjo tvarkyti pinigus sąskaitose. Dėl dujų pirkimo - pardavimo sutarties tarp įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir Baltarusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo aplinkybių, kaltinamasis negali tiksliai nieko paaiškinti, nes neprisimena. Kaip jam yra žinoma, tai A. J. pažinojo tos įmonės vadovą, kurio vardas, jei neklysta I., tačiau kaip buvo pasirašyta pati sutartis jis neprisimena. Dėl aplinkybės, kad sutartį pasirašė A. J., jis nieko paaiškinti negali, nes nežino. Nurodė, kad A. J. jokio įgaliojimo surašęs nebuvo. Žino, kad A. J. Maskvoje buvo atidaręs įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovybę. Mano, ši aplinkybė tik patvirtina, kad A. J. tvarkė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus.

Dėl sandorio su Latvijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ parodė, kad 2007 m. Palangoje susitiko Baltarusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas G. Š. su Latvijos įmonės atstovu, kurio pavardės nežino, ir A. iš Tauragės (jo pavardė atrodo J.). To susitikimo metu jie sutarė, kad Latvių įmonė tiesiai iš Baltarusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pirks dyzelinį kurą. Nežino, kaip tiksliai kilo mintis, kad tas pirkimas vyktų per įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Buvo sudaryta dyzelinio kuro pirkimo sutartis tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Dėl šito sandorio nieko paaiškinti negali. Jis tiesiog padarė paslaugą savo pažįstamiems Baltarusijoje. Kodėl jiems taip reikėjo, jis nieko paaiškinti negali. Kodėl Baltarusijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nebepardavė dyzelinio kuro Latvijos įmonei, jis nežino, dėl to nieko paaiškinti negali. Ši sutartis nebuvo vykdoma dėl to, kad Baltarusijoje, kiek jam žinoma, susipyko Baltarusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovai su Š., ir dyzelis nebuvo atkrautas. Tačiau šiai dienai Latvijos įmonės skolą savo vardu yra perėmęs A. J.. Jis A. grynaisiais yra atidavęs apie 50 000 dolerių. Pinigai buvo perduoti be jokio skolos raštelio. Kodėl A. J. apie tai nėra pranešęs, jis paaiškinti negali. Jokio neprotestuotino vekselio A. J. iš jo neprašė pasirašyti.

Dėl prekybos dujomis principo, jis nurodė, kad tuo metu, kada dujos jau būdavo Baltarusijos pasienyje, muitinės teritorijoje, iš Lietuvos atvažiuodavo automobiliai ir dujas jau mašinose įveždavo į Lietuvą, tiek įmonei „(duomenys neskelbtini)“, tiek įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kurios susimokėjo visus reikiamus importo mokesčius. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ dujų pirkimą iš Baltarusijos įmonės vykdė Baltarusijos teritorijoje. Dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytų buhalterinės apskaitos ataskaitų už 2005-2006 m. nurodė, kad visus tuos dokumentus savo kompiuteriu ruošė A. J.. Jis pasitikėdamas pasirašė visus dokumentus, ką jam pateikdavo. Pats jokių skaičių dėl įmonės veiklos neruošė. Su M. K. įmonės veiklos dokumentų niekada kartu neruošė, iš kur yra jos parašai jis nežino. Visus dokumentus į Estiją siuntė taip pat A. J.. Teisminio nagrinėjimo metu papildomai paaiškino, kad buvo mažesni įkainiai tiekiant dujas į Baltarusiją. Jei transportavimas tarptautinis, tai geležinkelio tarifas buvo dvigubas, kai tuo tarpu Baltarusijos muitas su Rusija buvo 15-20 USD mažesnis. Nurodė, kad tik 2007 m. Rusija suvienodino muitus. Kadangi iki to laiko atveždavo dujas be jokių muitų, todėl būdavo pelnas.

Dėl 2008-04-23 Reikalavimo teisės perdavimo (cesijos) Sutarties tarp RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, paaiškino tai, kad RAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dukterinė įmonė. Po to, kada į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervestos lėšos iš Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga RAB „(duomenys neskelbtini)“, tai įmonė „(duomenys neskelbtini)“ norėdama grąžinti pervestus pinigus, atidavė teisę reikalauti skolą iš „(duomenys neskelbtini)“. Atgavus pinigus iš „(duomenys neskelbtini)“ įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas būtų padengtas.

Pripažįsta, kad jis, kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindu šiai Lietuvos įmonei turėjo būti tiekiamos dujos. Kai į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo pervesti pinigai, jis juos pervedė į Rusijos įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kadangi tai įmonei vadovauja A. J.. A. J. tiekė dujas iš Rusijos į Baltarusiją. Jis, kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, tas dujas pirkdavo ant Baltarusijos sienos ir paskui jas turėjo parduoti Lietuvos įmonei, kaip šiuo atveju „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškino, kad pati šių sandorių pradžia buvo sėkminga, tačiau pasikeitus Rusijos įstatymams, kai nebebuvo galima tiekti dujų Baltarusijai, A. J. nei grąžino pinigus už dujas, nei pateikė reikiamą dujų kiekį. Visi sutarčių egzemplioriai ir kiti dokumentai buvo siunčiam į Estiją. Tačiau visų sutarčių persiuntimu ir kitų dokumentų pervedimu rūpinosi A. J., kadangi jis pats nemoka dirbti kompiuteriu. Jokių sutarčių blankų ar kitų dokumentų pas jį nėra. Namuose jis turi tik įmonės „(duomenys neskelbtini)“ registravimo dokumentus Estų kalba. Po pirmosios apklausos, kuomet jis teigė, kad parodymus jis duos tik turėdamas dokumentus, tai šiai dienai gali pasakyti, kad tuo metu jis tikėjosi, kad jam A. J. galės perduoti dokumentus, nes šis juos tvarkė, tačiau A. J. tvirtina, kad visus dokumentus atidavė. Nurodė, kad su įmone „(duomenys neskelbtini)“ įvyko lygiai tokia pati situacija, kaip ir su „(duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamasis M. D. papildomai nurodė, kad visos sutartys tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buvo tvarkomos kompiuteriniu variantu ir kompiuteriniu variantu išsiųstos į Estiją. Jų siuntimu rūpinosi A. J., tačiau iš A. J. jis dokumentų nuorašų nėra gavęs. Nurodė, kad nemoka dirbti kompiuteriu ir jokių įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pats niekada neruošė. Iš jam pateiktų 2005 m. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų kopijų, kuriuose pateiktos įmonės veiklos atskaitos, jis gali pasakyti, kad jis tų dokumentų neruošė, todėl negali paaiškinti jokių veiklos ataskaitoje įrašytų skaičių, kaip „Skolos 9, Atsargos 8“ ir kitų. Mano, kad konkrečiai užklausus Estijoje dirbančias buhalteres su kuo jos bendraudavo telefonu dėl dokumentų pateikimo, jis įsitikinęs, kad jos paminėtų A. J. pavardę, o ne jo. Dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėse ataskaitose esančių parašų, eilutėje „M. D.“, mano, kad tai gali būti tikrai jo paties ranka rašyti parašai. Tuose dokumentuose galėjo pasirašyti tada, kada juos jam padavė A. J.. Nes taip paprastai ir būdavo: A. J. pats suruošdavo dokumentus, kuriuos manė esant būtinus įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o jis juose pasirašydavo. Pasirašydavo todėl, kad tuo metu pilnai pasitikėjo A. J..

Paaiškino, kad nuimant grynuosius pinigus iš Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, jis dalį pinigų įnešdavo atgal į įmonės sąskaitą, dalį panaudodavo komandiruotėms, dalį įnešdavo į kitas sąskaitas. Visiems grynųjų pinigų panaudojimo atvejams buvo pildomi buhalteriniai dokumentai, tačiau visi dokumentai buvo pas A. J.. Nurodė, kad tos sumos buvo nuimamos dėl bendrai vykdyto verslo ir ne kartą grynaisiais pinigais buvo paduodamos A. J.. Nurodė, kad su įmonėmis „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ jis neatsikaitė tik todėl, kad A. J. jį apgavo.

Paaiškino, kad į teismą dėl „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitymo su įmone „(duomenys neskelbtini)“ jis nesikreipė tik todėl, kad teisme būtina sumokėti žyminį mokestį, o pinigų jis neturi iš kur gauti. Kaltinamasis parodė, kad nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei „(duomenys neskelbtini)“ vadovų apgauti neketino ir tyčia jokių pinigų iš jų nepasisavino. Visas verslas sugriuvo tik todėl, kad jį pavedė A. J.. Jei šis asmuo pilnai atsiskaitytų, įtariamasis tikrai galėtų grąžinti pinigus šioms įmonėms.

Dėl jam pateiktų įmonių sąrašo, į kurias buvo siunčiamos lėšos iš „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų, gali pasakyti, kad tai Baltarusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dukterinės įmonės, kurioms buvo siunčiami pinigai už dujas, dujų kondensatą. Kaltinamasis patvirtino aplinkybę, kad T. L. už sandėrį tarp įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta 90000 Lt. Pinigai buvo perduoti G. Š. nurodymu. Paaiškino, kad taip buvo padaryta todėl, kad T. L. turėjo nupirkti kažkokį pastatą Kaune. Kiek jis žino, pats T. L. neigia pinigų gavimo faktą, tačiau asmuo, kurio vardas Sergejus turi garso įrašą su T. L. pripažinimu, kad tuos pinigus jis gavo.

Dėl sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškino, kad pagal seną pažintį jis pats A. Z. pakvietė dalyvauti dujų prekybos versle, dėl ko šis įkūrė įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Įkūrus įmonę, A. Z. neturėjo savų lėšų, todėl ir buvo sudaryta paskolos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Estijoje registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ . Dėl 2006-05-11 sudarytos paskolos sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dėl 300 000 USD paskolos, jis nieko tiksliai pasakyti negali. Neprisimena kas iš „(duomenys neskelbtini)“ pusės ją pasirašė. Mano, kad apie tai galėtų patikslinti A. J., nes jis pats tą sutartį ir ruošė. Paaiškino, kad tiksiai nepamena, kaip turėjo būti vykdomi pervedimai, bet gali būti, kad jis pats darė piniginį pavedimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pagal minėtą paskolos sutartį. Tie pinigai A. Z. buvo reikalingi įmonės veikloje. Kodėl pagal tą paskolos sutartį buvo pervesta tik 7 000 USD, jis tikrai pasakyti negali. Vėliau su įmone „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta ir dujų pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu turėjo būti tai įmonei tiekiamos dujos, tačiau dėl to, kad A. J. nutraukė dujų pirkimą, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ susidarė skola. Kaltinamasis M. D. papildomai nurodė, kad A. Z. jis be jokio skolos raštelio, be jokios paskolos sutarties davė 90 000 Lt. Tie pinigai jam buvo duoti dar iki to, kol buvo sudaryta dujų pirkimo pardavimo sutartis tarp įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Pinigai turėjo būti perduoti asmeniui dėl kažkokių valymo įrengimų.

Teisminio nagrinėjimo metu papildomai nurodė, kad tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir Estijoje registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta paskolos sutartis 300000 USD sumai. Tai įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir “(duomenys neskelbtini) Blue” pinigai. Jie buvo paskolinti “(duomenys neskelbtini)” dujų pirkimui. A. J. prie A. Z. nurodė, kad jam būtinai reikia pinigus pervesti kaip paskolą, nes tokiu atveju išvengs Rusijoje mokesčių. Nurodė, kad realiai buvo pervesta 220000 USD dujų pirkimui. Tiek pinigų buvo įmonėje “(duomenys neskelbtini)”. A. J. minėtą sutartį sudarinėjo. A. J. jam sakė, kad darytų sutartį 300000 USD sumai, o kiek perves, tiek ir bus.

Kaltinamasis A. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2004 m. pabaigoje - 2005 m. pradžioje jis susipažino su M. D.. 2005 m. M. D. pasiūlė jam bendradarbiauti automobilinių dujų prekybos srityje. Tuo metu M. D. atstovavo ofšorinę kompaniją ,,(duomenys neskelbtini)“. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė, kad jis atstovauja įmonę “(duomenys neskelbtini)”. Ji buvo įkurta dar 1999 m., t.y. dar prieš jam susipažįstant su D. 2003-2004 m, susipažinus su M. D., buvo pasiūlymas pradėti dujų verslą - iš Rusijos įmonės pagal jų su M. D. susitarimą pradėjo atkraudinėti dujas į Baltarusiją, o iš Baltarusijos D. dujas imdavo į savo įmones „(duomenys neskelbtini) blue“ ir „(duomenys neskelbtini)“.Už atkrautas dujas M. D. atsiskaitinėdavo taip, kaip ir buvo sutarę – pagal paskolos sutartį, kuri buvo sudaryta tikslingai tam, kad atsiskaityti už dujas. Buvo sutarę, kad per Baltarusiją atsiskaitymai bus vykdomi vėliau, kadangi Lietuvoje pirkėjai iš karto taip greitai neatsiskaitydavo. Po kurio tai laiko atsiskaitymai vyko ir pagal paskolos sutartį sunkiai, pavėluotai. Buvo praėję visi atsiskaitymo terminai atsiskaityti su Rusijos tiekėjais. Pagal tas paskolos sutartis atsiskaitė šiaip taip, o toliau verslas nevyko, nes kaltinamajam dujų be pinigų niekas nedavė, o M. D. pinigų į priekį nemokėjo. Jei būtų atsiskaityta, kaip ir priklausė, per Baltarusijos įmonę, dar būtų sugrįžęs PVM iš Rusijos ir Baltarusijos įmonių, tai dar būtų buvęs visiems papildomas pelnas. Be to, nurodė, kad dujos buvo kraunamos iš Rusijos į Baltarusiją, o iš Baltarusijos į Lietuvą,o Baltarusijoje pinigai buvo konvertuojami į baltarusiškus rublius, o paskui- į rusiškus rublius. Šiuo atveju sumažėja pinigų suma ir užsitempia laikas. Kad būtų pagreitintas atsiskaitymas, sudarė paskolos sutartį - tiesiai buvo pervedami pinigai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, o Baltarusijoje buvo sutarta, kad atsiskaitys vėliau, kai grįš visi pinigai iš galutinių pirkėjų. Paaiškino, kad pagal paskolos sutartį buvo pervesta gal 220000 USD. Nurodė, kad nebuvo “(duomenys neskelbtini)" akcininku ar valdybos nariu. Maždaug 2006 m. pradžioje, jis kartu su M. D. buvo nuvykęs į įmonę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), nes M. D. su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. K. buvo apsitarę dėl suskystintų dujų pirkimo – pardavimo. Jis vyko ten, nes turėjo V. K. akivaizdoje patvirtinti, kad jis tikrai atkraus suskystintas dujas tarpinei įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“, pateiks prie Rusijos – Baltarusijos sienos, o ,,(duomenys neskelbtini)“ savo ruožtu šias dujas įsiveš į Baltarusiją, jas pergabens iki ,,(duomenys neskelbtini)“ bazės, o vėliau perleis M. D. įmonei registruotai Estijoje - "(duomenys neskelbtini) ", kuri pateiks suskystintas dujas galutiniam pirkėjui. Iš pokalbių su M. D. jis žino, kad suskystintos dujos pateikiamos prie Baltarusijos – Lietuvos sienos, pirkėjas suskystintas dujas į Lietuvos Respubliką įsiveža pats, bei susimoka privalomuosius mokesčius pats. Jis suskystintas dujas tiekdavo pagal galiojančią sutartį tarp jo atstovaujamos įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ ir Baltarusijos įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovauja G. Š.. Su M. D. įmone, registruota Estijoje "(duomenys neskelbtini)", tiesioginės sutarties dėl suskystintų dujų tiekimo niekada neturėjo. Paaiškino, kad visus užsakymus gaudavo iš ,,(duomenys neskelbtini)“, atkrovimus vykdydavo ,,(duomenys neskelbtini)“, už atkrautą produktą atsiskaitydavo ,,(duomenys neskelbtini)“. Kur keliaudavo jo įmonės atkrautas produktas jis nežino, tačiau iš pokalbių su M. D. yra girdėjęs, kad suskystintos dujos turėjo būti tiekiamos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Jis nežinojo, kad minėti produktai nepasiekė šių įmonių, apie tai sužinojo žymiai vėliau. Su A. G. Z. anksčiau pažįstamas nebuvo. Su juo susipažino per M. D.. Kas su kuo ir kada sudarė kokias sutartis, bei kokius pinigus ir už ką mokėjo M. D., jis nežino, kadangi jis tiesiogiai bendravo su Baltarusijos įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios užsakymus ir vykdė ir jinai už prekes atsiskaitinėjo su "(duomenys neskelbtini)". Pažymėjo, kad Baltarusijos įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga "(duomenys neskelbtini)", todėl Baltarusijos teisme vyksta skolos išieškojimas.

Papildomai A. J. parodė, kad Rusijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, jis yra prezidentas. Nuo įmonės įkūrimo pradžios jis toje įmonėje buvo direktoriaus pareigose, o vėliau tapo prezidentu. Tačiau tikslių datų jis dabar neprisimena. Tiesiogiai tarp Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ jokių sutarčių nei dėl dujų pirkimo, nei dėl kitų prekių ar paslaugų teikimo sudaryta nebuvo. Tiktai 2006 m., tikslios datos neprisimena, tarp Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)” ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu įmonė „(duomenys neskelbtini)“ suteikė apie 200 000 JAV dolerių paskolą. Šiai dienai tik nedidelė paskolos dalis yra grąžinta. Kiek tiksliai ir kokiomis sumomis buvo padaryti pavedimai dujų pirkimui, jis tiksliai neprisimena. Paskolos sutartis dėl dujų pirkimo buvo suforminta tik todėl, kad pagal tuo metu galiojančius Rusijos įstatymus, paskolos sutartims nebuvo taikomi jokie mokesčiai. Šiuo metu Rusijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vyksta mokesčių patikrinimas, todėl iki naujų metų ji gali būti nebaigta. Nurodė, kad dar anksčiau prieš sudarant sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, analogiška paskolos sutartis buvo sudaryta su „(duomenys neskelbtini)“, kuriai taip pat vadovavo M. D.. Tikslios sutarties sudarymo datos ir paskolos sumos jis dabar neprisimena. Tikslius duomenis gali pateikti tik peržiūrėjus dokumentus. Pateikus jam dvi kopijas rusų kalba sudarytų sutarčių, kurias tyrimui pateikė A. Z., parodė, kad komentuoti negali, nes tokios sutartys nebuvo pasirašytos, nes pagal Rusijos įstatymus, Rusijos įmonė negali daryti pavedimo trečiajai įmonei, t.y. pavedimas galimas tik tai įmonei, su kuria yra sudaryta paskolos sutartis. Be to, A. J. parodė, kad tikslių aplinkybių nepamena, bet tai galėjo būti 2003 m., kada jis per kažką buvo supažindintas su M. D., kuris vėliau paskambino telefonu jau žinodamas apie tai, kad jis Rusijoje turi verslą, žinojo, kad verčiasi prekyba naftos produktais. Gerai pamena, kad labai greitai jų kalba pasisuko apie tai, kad M. reikalingos dujos. Tikslių aplinkybių kaip buvo kalbama, dėl dujų pardavimo, jis tikrai nebepamena. Jam M. buvo sakęs, kad dujos reikalingos į Lietuvą, o parduodant dujas iš Rusijos į Lietuvą tiesiogiai, buvo didesnis muitas, todėl, jo manymu, jie abu galėjo sugalvoti pigesnę dujų į Lietuvą pardavimo schemą. O būtent, kad Rusijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kuriai jis vadovavo, parduos dujas į Baltarusiją, o Baltarusijos įmonė dujas parduoda M. į Lietuvą, t.y. Baltarusijos įmonė parduoda dujas M. įmonėms „(duomenys neskelbtini)“, arba „(duomenys neskelbtini)“. Tokiam verslo planui, tarp M. D. vadovaujamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir jo vadovaujamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta paskolos sutartis. Vėliau, tikslaus laiko neprisimena, analogiška paskolos sutartis buvo sudaryta ir tarp M. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bei įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Paskolos sutartys buvo sudaromos, tam, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turėtų lėšų dujų pirkimui Rusijos teritorijoje. Iš kur M. D. vadovaujamose įmonėse buvo lėšų, jis tikrai nežino. Dėl paskolos sutarties tarp įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, jis parodė, kad tikslios datos, kada buvo sudaryta sutartis, nepamena. Iš jam pateiktos dokumento kopijos, jis sutinka, kad paskolos sutartis galėjo būti pasirašyta 2006-04-07. Patvirtina, kad paskolos sutartis tarp įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienintelė. Dėl pačios sutarties pasirašymo aplinkybių, jis visų tikslių detalių nepamena. Nori pasakyti, kad visus bendradarbiavimo dokumentus su M. D. paprastai pasirašydavo kavinėse Lietuvoje, Kaune. Kiek pamena, tai M. D. jam padavė jau pasirašytą paskolos sutartį, kurią jis turėjo užtvirtinti savo parašu. Jis nebuvo įsigilinęs į tai, kas iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pusės ją pasirašė. Jis ilgą laiką galvojo, kad ją pasirašė M. D. ir tik ikiteisminio tyrimo metu, jam tapo aišku, kad iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pusės sutartis buvo pasirašyta kažkokios moters, su kuria jis tikrai nebendravo. Sudarius paskolos sutartį tarp įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ visos lėšos dujų pirkimui buvo gautos tik pavedimais, jokių pinigų grynomis sumomis iš M. D. dujų pirkimui jis negavo.

Nupirkus dujas Rusijos teritorijoje, dujos, pagal bendrą verslo planą, buvo parduodamos į Baltarusiją. Viena iš pirkėjų buvo įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo G. Š.. Taip pat dujos buvo parduodamos ir kitai Baltarusijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“, bei įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Jis mano, kad M. D. buvo su šiom įmonėm sudaręs dujų pirkimo sutartis. Jis pats asmeniškai yra matęs tik sutartį tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“dėl dujų pirkimo, nes pats ją vežė į Vitebską, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovui. Jei, neklysta, tai jis, turėdamas raštišką M. D. įgaliojimą net ir pasirašė dujų pirkimo pardavimo sutartį, kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Kodėl jam pateiktoje 2006-06-02 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Baltarusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“, jis yra įrašytas, kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jis nežino. Jis mano, kad baltarusams parengus sutartį, jis galėjo nepastebėti kad sutartyje jis yra įrašytas, kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jis tuo metu turėjo M. D. raštišką įgaliojimą, todėl sutartį ir pasirašė. Įgaliojimo nei originalo, nei kopijos, jis neturi išsaugojęs. Kodėl toks dokumentas nepateiktas prie sutarties, jis paaiškinti negali, nes nežino. Kad šios įmonės vadovai galėjo jį laikyti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jam tai nieko keisto, nes jis vienintelis su jais tik ir bendravo. Kadangi jų įmonė yra Vitebske, t.y. jam pakeliui važiuojant į Smolenską, todėl visus prekybos dujomis klausimus, kaip „(duomenys neskelbtini)“ atstovas užvažiavęs pas juos derindavo, domėjosi dujų atkrovimais, todėl jie ir galėjo įtariamąjį palaikyti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Dėl tarpusavio atsiskaitymų su Baltarusijos įmone „(duomenys neskelbtini)“, turi pasakyti, kad šiai dienai ši įmonė yra pilnai atsiskaičiusi su „(duomenys neskelbtini)“ įmone. Iš gautų lėšų įmonė „(duomenys neskelbtini)“ padengė įsiskolinimus Rusijos kreditoriams, o įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir šiai dienai yra likusi skola apie 200 000 JAV dolerių.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. J. parodė, kad M. D. sakė, kad jis neatkrovė dujų, nors tos dujos realiai buvo atkrautos ir jau parduotos. Paaiškino, kad dėl šios priežasties jis per Vitebsko įmonę atkrovė partiją dujų, kad galėtų suprasti kaip yra iš tikrųjų, nes „(duomenys neskelbtini)“ direktorius sakė, kad dujos M. D. yra atiduotos, bet jis už jas nėra atsiskaitęs, o M. D. sakė, kad dujų nėra gavęs. Nurodė, kad jis nežino kieno pinigai jam buvo pervedinėjami. Paskolos lėšos buvo kaip apyvartinės lėšos. „(duomenys neskelbtini)“ atkrovė dujas „(duomenys neskelbtini)“, už dujas atsiskaitė, kai jos jau buvo atkrautos ir dalis jų jau buvo parduota. M. D. atsiskaitė ne su „(duomenys neskelbtini)“, o tiesiai į Rusiją. Kadangi atsiskaitymai užsitęsė iki metų, tai anot kaltinamojo, juo Rusijoje jau niekas netikėjo. Nežino, kam M. D. pardavė jo atkrautas dujas. M. D. teigė, kad nepardavinės dujų kam papuolė, o perdavinės UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pastaroji visiems kitiems. Tuo pagrindu ir buvo įkurta UAB „(duomenys neskelbtini)“ – jo, M. D. ir Z. susitarimu. Su Z. jį suvedė M. D.. Jie buvo taip sutarę. Kaltinamsis nurodė, kad jis tik norėjo žinoti, koks yra dujų biznis. Pasidalino akcijomis – kiekviena įmonė tampa kitos įmonės akcininku. Nurodė, kad jo įmonė liko skolinga 195000 USD.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, tačiau jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad pažįsta M. D. nuo 1998 m. Susipažino per T. L., kuris gyvena Kaune ir yra UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius. Su M. D. jokių verslo reikalų neturėjo. M. D. T. L. paprašė surasti dyzelinio kuro pirkėjų. M. D. yra Estijoje registruotos įmonės "(duomenys neskelbtini)" savininkas ir direktorių valdybos pirmininkas. 2007 m. balandžio mėn. T. L. su M. D. jam skambindavo ir siūlydavo pirkti dyzelini kurą 0,2-62 L. M. D. jį informavo, kad balandžio mėn. pabaigoje į Lietuvą atvyks "(duomenys neskelbtini)" gen. direktorius G. Š.. Paaiškino, kad ši bendrovė turi kuro kvotą ir gali parduoti norimą kiekį dyzelinio kuro Europos Sąjungoje. Bendrovė galėjo tiekti į Latviją apie 1 tūkst. tonų kiekvieną mėnesį. Nurodė, kad jis tarpininkavo tarp G. Š. "(duomenys neskelbtini)", reg. Baltarusijoje, ir kompanijos SIA V. B. Komercfirma "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus ir akcininko V. B.. V. B. yra jo pažįstamas. G. Š. ir V. B. 2007 m. balandžio mėn. pabaigoje susitiko "Palanga" viešbutyje, Palangoje. Jis pats dalyvavo susitikime ir pokalbyje, kur buvo priimtas sprendimas tiekti kurą kompanijai "(duomenys neskelbtini)" per M. D. imonę "(duomenys neskelbtini)". M. D. susitikime nedalyvavo. Susitikime G. Š. ir V. B. tarėsi dėl tiekiamo kuro kiekio, kainos ir apmokėjimo sąlygų. Kuras turėjo būti tiekiamas į Latviją geležinkeliu. 2007 m. birželio mėn. pabaigoje G. Š. reikalavo, kad už kurą būtų apmokėta išankstiniu apmokėjimu 50 proc. nuo visos kontrakto sumos po sutarties apmokėjimo (tai sudarė 220 000 JAV dolerių). Visos sąlygos tenkino V. B.. SIA V. B. Komercfirma "(duomenys neskelbtini)" paruošė sutartį, kuri elektroniniu paštu buvo nusiųsta G. Š. ir M. D.. 2007-05-23 galutinį sutarties variantą su V. B. parašu ir SIA V. B. Komercfirma "(duomenys neskelbtini)" antspaudu parvežė iš Liepojos, Latvijos. Sutartį tą pačią dieną UAB "(duomenys neskelbtini)" patalpose perdavė M. D. 1 egz., kitą sutarties egz., pasirašius M. D., kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, registruotu laišku išsiuntė T. L. V. B.. Sutarties pasirašyme dalyvavo T. L., M. D. ir jis. Sutartyje numatytų kuro tiekimo sąlygų neprisimena, todėl negali nurodyti. Į " (duomenys neskelbtini) " sąskaitą AB "Vilniaus bankas", Kaune, buvo pervesta 220 000 JAV dolerių, tikslios pervedimo datos negali nurodyti, neprisimena, pinigai buvo pervesti, kaip buvo įsipareigota sutartyje per 5 dienas, galėjo būti 2007 m. birželio mėn. Po pinigų pervedimo su M. D. ne kartą buvo susitikęs. Susitikęs domėjosi, kada bus pristatytas kuras. M. D. sakydavo, kad kuras yra pakrautas, dokumentai paruošti. Mano, kad M. D. vis išsisukinėdavo, skambinant G. Š., neatsiliepdavo į skambučius. SIA V. B. Komercfirma "(duomenys neskelbtini)" siųsdavo pretenzijas "(duomenys neskelbtini)". 2007 m. liepos mėn. į Lietuvą buvo atvykęs G. Š., kuris susitikimo metu, Kryžkalnyje "Pas medžiotoją" bare, kuriame buvo M. D., T. L. ir jis, žadėjo per savaitę pinigus grąžinti. Po G. Š. atvykimo T. L. su M. D. buvo nuvykę į Baltarusiją keletą kartų ir susitikę su G. Š.. Po susitikimų G. Š. asmeniškai atsiųsdavo faksu padirbtus mokėjimų pavedimus. 2007 m. rugpjūčio mėn. pradžioje "(duomenys neskelbtini)“ 15 000 JAV dolerių pervedė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą,o ši bendrovė pervedė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą.

Papildomai A. J. parodė, kad su M. D. susipažino apie 1993 m. Nuo 1996 m. iki 2006 m. šio asmens nebuvo matęs. Su M. D. jį 1993 m. supažindino kitas jo pažįstamas - T. L., kurį jau pažinojo iš anksčiau. M. D. jam buvo pristatytas, kaip asmuo, turintis ryšių naftos versle, dirbantis su Baltarusijos naftos kompanijomis. 2006 m. per T. L. jis sužinojo, kad M. D. ieško ryšių kam galima būtų Europoje parduoti dujas, dyzelinį kurą iš Baltarusijos. Pradėjus domėtis M. D. pasiūlymais, per šį asmenį jis buvo supažindintas ir su A. J.. A. J. teikiamais verslo pasiūlymais jis nesusidomėjo, kadangi tas asmuo jam pasirodė nepatikimas. Mano, kad A. J. labai pataikavo vienam Baltarusijos verslininkui D. C., kuomet šis lankydavosi Lietuvoje. Dėl 2007-05-23 sutarties tarp SIA V. B. K. "(duomenys neskelbtini)" ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo M. D. jis patikslino, kad kuomet į Lietuvą buvo atvykęs Baltarusijos įmonės „(duomenys neskelbtini) Group invest“ atstovas G. Š., tai pirmą kartą jo susitikimas su šiuo asmeniu buvo Kaune. Tame pačiame susitikime dalyvavo ir T. L. ir M. D.. Susitikimo metu G. Š. pateikė verslo planus kokiomis kainomis jis galėtų į Europą įvežti dyzelinį kurą. Išklausius jo pasiūlymus, jis per savo kontaktus susirado galimus klientus Latvijoje. Tai buvo įmonės, su kuriomis jis dirbo nuo 1999 m. Po pirmojo susitikimo Kaune, buvo sutarta, kad konkretesnių aplinkybių aptarimui būtų patogiau susitikti Palangoje, kur Latvijos įmonių atstovams būtų patogiau atvažiuoti. Dėl šios priežasties 2007 m. gegužės mėn. pradžioje jis nuvažiavo į Palangą ir ten susitiko su T. L., M. D. ir G. Š.. Jų susitikimas vyko Viešbutyje „Tulpė“. Prie jų buvo prisijungęs ir jo pažįstamas asmuo iš Latvijos - A. H., kuriam jis pats pasiūlė susitikti dėl galimo sandorio sudarymo dyzelinio kuro pirkimui iš Baltarusijos. A. H. šiuo pasiūlymu nesusidomėjo, nes jam galimai buvo per mažas kiekis, kurį Baltarusiai siūlė. Sekantis susitikimas su G. Š. dėl dyzelinio kuro pirkimo vyko Palangoje, viešbutyje „Palanga“. Susitikime T. L. ir M. D. dėl jam tiksliai nežinomų aplinkybių jau nedalyvavo. Susitikimas „Palangos“ viešbutyje vyko todėl, kad ten jau laukė „(duomenys neskelbtini)“ savininkas V. B.. Kuomet G. Š. išdėstė savo galimybes ir ketinimus dėl dyzelinio kuro pardavimo Europoje, pats V. B. pas jį pasiteiravo ar jis gali garantuoti šio sandorio patikimumą. Jis, pasikliaudamas savo sena pažintimi su T. L., pats asmeniškai garantavo šį sandėrį. Toks jo sprendimas buvo priimtas todėl, kad T. L. pats važiuodavo į Baltarusiją ir domėjosi dyzelinio kuro prekyba. Jis tiesiog juo pasitikėjo. Nurodė, kad G. Š. ir V. B. susitarimu (sutarčių sudarymo sąlygas ir verslo planą pasiūlė G. Š.), V. B. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ sudarys dyzelinio kuro pirkimo pardavimo sutartį su įmone „(duomenys neskelbtini)“, o savo ruožtu įmonė „(duomenys neskelbtini)“ sudarys sutartį su Baltarusijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ dėl dyzelinio kuro pirkimo. Tai turėjo būti „veidrodinio“ principo sutartis. Kaip pavyzdį gali nurodyti, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įmonei „(duomenys neskelbtini)“ parduoda dyzelinį kurą už 500 USD, o įmonė „(duomenys neskelbtini)“ Latvijos įmonei dyzelinį kurą parduoda jau už 510 USD. Likusi suma lieka įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje. Likusią nuo pardavimo sumą, kaip pelną turėjo pasidalinti lygiomis dalimis M. D., T. L., jis pats ir G. Š.. V. B. apie tai žinojo, ir neprieštaravo, nes naftos versle yra normalu kad už tarpininkavimą yra mokami pinigai. Apie tai, kad tarp įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta paskolos sutartis, jis nežinojo. Paaiškino, kad pats asmeniškai jokio pobūdžio sutarties tarp šių įmonių jis nematė, nes M. jos niekada neparodė tam rasdamas visokiausių priežasčių. Kiek jam yra žinoma, pirmi pavedimai iš „(duomenys neskelbtini)“, t.y. apie 270 000 USD turėjo būti sumokėti tik už geležinkelio tarifą. Už patį produktą, t.y. dyzelinį kurą turėjo būti atsiskaitoma tik gavus produktą, ne vėliau 3 dienų laikotarpyje. Pats G. Š. nesutiko vykdyti dyzelio atkrovimo pagal kitokius bankinius akredityvus, kaip tarkim bankas perveda pinigus tik po to, kada būna atkrauti vagonai, jis pats pasiūlė savo variantą, kuris ir buvo vykdomas. Nurodė, kad jis pats asmeniškai iš „(duomenys neskelbtini)“ pusės pasirašytą sutartį parvežė į Lietuvą, ir Kaune, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose padavė M. D.. Jis sutartį pasirašė, kaip „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, uždėjo įmonės antspaudą, ir sutartis buvo išfaksuota į Latviją ir į Baltarusiją. Po to, kiek jam žinoma, T. L. ir M. D. buvo nuvykę į Baltarusiją, kur, kaip buvo teigiama, kad turėjo būti pasirašyta ta vadinama „veidrodinė“ sutartis. Tada, kai jis jau žinojo, kad sutartys yra pasirašytos, M. D. pasakė, kad reikia į Baltarusiją nuvežti grynųjų pinigų. Pinigai buvo reikalingi vykdant sutartis tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, ir kad viskas yra suderinta su G. Š.. Patikslino, kad jokios konkrečios tiesioginės tarpusavio sutarties tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Pinigai buvo vežami pagal bendrą verslo planą. Pats M. D. tuo metu neturėjo tinkamo automobilio, tada jis katu su juo vežė grynus pinigus. Kaip jam žinoma, M. D. nuėmė nuo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos 30 000 USD, kuriuos jie ir vežė. Pasienyje su Baltarusija, jis asmeniškai deklaravo vežamą pinigų sumą, kodėl to nedarė M. D. paaiškinti negali, nes nežino. Kad tie pinigai buvo nuimti iš „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, jis pats sužinojo vėliau, kai pamatė tos įmonės sąskaitos išrašą. Paaiškino, kad pinigus Baltarusijoje padavė pačiam G. Š., to asmens automobilyje „Land Cruiser“. G. Š. jam sakė, kad grynieji pinigai reikalingi pamokėjimams, derinant dyzelinio kuro kainą. Joks dokumentas dėl grynų pinigų perdavimo G. Š. pasirašytas nebuvo. Padavus pinigus, po trumpo pokalbio su G. Š., jie grįžo į Lietuvą. Nurodė, kad dėl jam nežinomų aplinkybių, šis susitarimas nebuvo vykdomas ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“ dyzelinio kuro negavo. Kadangi jis pats savo asmenine atsakomybe V. B. buvo garantavęs sutarties vykdymą, tarp jo ir šios įmonės buvo pasirašyta Cesijos sutartis, kurios pagrindu jis perėmė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą Latvijos įmonei. Šiai dienai jis yra tai įmonei sugrąžinęs apie 200 000 USD, tikslios sumos nepamena. Nurodė, kad dėl minėto sandėrio tarp įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ,„(duomenys neskelbtini)“ , ir „(duomenys neskelbtini)“ jam pačiam yra padaryta turtinė žala. M. D. dėl susidariusios situacijos jam aiškino tai, kad jį „pakišo“ Baltarusai, nes neatkrovė dyzelio. Be to, M. D. nurodė jam, kad vykdant sandorį jis T. L. pats padavęs 90 000 litų. Iš T. L. jis jokio patvirtinimo taip ir negavo, kad jis iš M. D. tuos pinigus paėmė. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. J. papildomai nurodė, kad kuro visiškia negavo. Buvo tik pažadai. Pagal sutartį, jie turėjo atsiskaityti po gavimo per 3-5 dienas. Buvo jiems grąžinta 15000 USD, tačiau daugiau negrąžino, nes pasakė, kad neturi. Po kiek laiko paskambino M. D. ir pasakė, kad pinigai išsiųsti. Šiuos pinigus nukentėjęs gavo. Kelis pavedimus 70000 USD, 45000 USD sumoms, M. D. siuntė faksu, tačiau tie pavedimai buvo fiktyvūs. Be to, nurodė, kad domėjosi A. J., turėjo informacijos iš Mažeikių, Klaipėdos, Vilniaus, jam buvo pasakyta, kad geriau neturėti jokių reikalų su juo.

Iš E. R. skyriaus gautų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ steigimo dokumentų kopijų matyti, kad yra 2001-12-04 pareiškimas, kurio punktu Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nutarta išrinkti pajinės bendrovės naujais valdybos nariais A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. vt. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat yra 2001-11-26 A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimas, kad jis sutinka būti valdybos nariu. Taip pat yra 2005-10-26 pareiškimas, kuriuo iš valdybos narių atšaukiami A. P. ir Aldo Kaljurand ir išrenkami nauji nariai: M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. D., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat steigimo dokumentuose yra ir 2006-10-24 M. D. sutikimas, kuriuo jis PB (duomenys neskelbtini) vieninteliam pajininkui patvirtina, kad jis sutinka tęsti pajinės bendrovės valdybos nario pareigas. Pateikta 2005 m. veiklos ataskaita, kurioje pažymėta, kad „Pagrindinė veikla yra skysto kuro pardavimas; 2004 m. ūkinė veikla nebuvo vykdoma; 2005 m. pabaigoje nupirkta pirma prekių grupė perpardavimui; 2006 m. planuojama tęsti veiklą; Valdybos nariams 2005 m. atlyginimas nemokėtas. Samdomų darbuotojų firmoje nebuvo.“

Liudytojas A. P., parodė, kad Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariu buvo apie 2-3 metus, tiksliai nepamena, iki 2006 metų, t.y. iki jo atleidimo. Kieno sprendimu jis tapo valdybos nariu, jis neprisimena. Paaiškino, kad tuo metu kai buvo šios įmonės valdybos nariu, įmonės veiklos sritis buvo statybų verslas. Ar tuo metu buvo mokami mokesčiai nuo įmonės veiklos ir kurioje valstybėje, tai buvo daroma, jis nežino, nes šito jis nekontroliavo ir tai daryti neįėjo į jo pareigas. Įmonėje dirbo advokatu ir teikė teisines paslaugas. Nebuvo nei steigėjas nei akcininkas. Už teikiamas paslaugas gaudavo per metus apie 1500 Lt, ir jokio kito užmokesčio šioje įmonėje jis negavo. Asmens, vardu M. D. jis neprisimena, todėl dėl jam parodyto 2005-10-11 įgaliojimo surašyto tam asmeniui nieko pasakyti negali. Be to, nurodė, kad nėra įsitikinęs, kad įgaliojimo kopijoje, ties pavarde A. P. parašai yra rašyti jo ranka. Būdamas Lietuvos piliečiu, jis turėjo teisę tapti Estijos įmonės atstovu Lietuvoje, tačiau jam to niekas nesiūlė, o pats asmeniškai to daryti neketino. Paaiškino, kad Estijos įmonės vardu Lietuvoje buvo reikalinga sąskaitas atidaryti bankuose tam, kad su įmone galėtų atsiskaityti Lietuvos klientai už atliktus statybų darbus. Jam ataskaitos apie atidarytas sąskaitas Lietuvoje nebūdavo teikiamos. Teisminio nagrnėjimo metu liudytojas A. P. papildomai nurodė, kad tuo metu, kai buvo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariu, jie aptarnavo įmonę „Ranga 4“, kurios vyr. finansininkas nurodė duoti įgaliojimą. Nepamena, ar A. J. buvo duotas minėtas įgaliojimas. Pažymėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutarta įkurti Estijoje ir per ją veikti Lietuvoje dėl to, kad Lietuvoje buvo dideli mokesčiai.

Liudytojas A. L. G. parodė, kad su M. D. jis yra pažįstamas jau labai seniai. Jis jį pažinojo kaip sąžiningą žmogų. M. D. prieš 15 metų skolinosi pinigus iš jo, bet laiku ir grąžino. Po to dar kartą buvo pasiskolinęs, bet ir vėl viską laiku grąžindavo. Apie kaltinamąjį M. D. žinojo, kad verčiasi visokiais versliais. 2005 m. pab. jam M. D. pasiūlė vykdyti bendrą verslą - prekybą dujomis. M. D. sakė, kad jam tokio verslo pradžiai yra reikalingi pinigai. Minėjo, kad verslas bus tikrai oficialus, nuo jo bus mokami visi mokesčiai. Liudytojas nurodė, kad išklausęs jo verslo planą, sutiko investuoti pinigus. Pagal jam pateiktus sąskaitų numerius, jis M. D. prašymu iš savo sąskaitos „Vilniaus“ banke darė pavedimus dujų pirkimui. Pagal banko išrašus, 2005-04-13 46 000 eurų buvo pervesti į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, 2005-10-07 200000 litų - į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. M. D. jam žadėjo, kad pradėjus prekybą dujomis, nuo gauto pelno, atskaičius mokesčius jam būtų sumokėtas ketvirtadalis likusio gryno pelno. Pamena, kad per du kartus į jo sąskaitą, tik neprisimena į kurią tiksliai (ar į „Vilniaus“ banko, ar į „Swed“ banko sąskaitą) buvo sugrąžinti pinigai, tačiau kokia tiksliai suma, jis nepamena, nes pinigai buvo grąžinami ir litais, ir doleriais. Šiai dienai M. D. jam yra skolingas apie 200 000 litų. Tikslios sumos negali pasakyti, nes nepamena. M. D. jam visą laiką žada atsiskaityti, bet kaip jis sako, to negali padaryti tik todėl, kad kažkoks J. su juo neatsiskaito. To J. jis pats niekada nėra matęs, tik iš M. D. pasakojimų apie jį žino. Dėl negrąžintų pinigų jis į teismą nesikreipė, nes tiki, kad M. D. juos grąžins. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. L. G. papildomai nurodė, kad paskolino M. D. pinigų, kurie buvo tiek jo, tiek jo giminaičių. Patikslino, kad šiai dienai M. D. liko skolingas jam 250000 Lt. M. D. jam aiškino, kad dujų biznis „eis“, todėl žadėjo, kad liudytojas gaus 2 proc. kas mėnesį.

Liudytojas T. L. parodė, kad tikslios datos neprisimena, tai galėjo būti 2006 metai, kada jo pažįstamas A. J. kreipėsi su prašymu patarti kaip teisingai turėtų būti sudaroma sutartis dėl dyzelio pirkimo tarp tiekėjo ir Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Į jį kreipėsi, nes buvo dirbęs įmonėje „Mažeikių nafta“ prie krovos. Tikslios datos nepamena, bet A. J. vienas atvažiavo pas jį į įmonę, adresu (duomenys neskelbtini) ir atvežė sutarties projektą. Jis peržiūrėjęs sutarties šabloną pasakė, kad pagrindiniu sutarties punktu turėtų būti numatytas apmokėjimas akredityvu, t.y. išstatant bankinį akredityvą. Tai reiškia, kad tiekėjas negali disponuoti pirkėjo pervestais pinigais, kol jo prekė nekirs sienos. Vėliau jis sužinojo, kad baltarusiai, kurie buvo tiekėjais, pareiškė, kad turi būti pervesta dalis pinigų pagal sutartį dėl vagonų atkrovimo. Sutarties sudarymui jam buvo pristatytas M. D.. Jį pristatė pats A. J., kaip tiesioginį tiekėjo atstovą. Jam buvo pasakyta, kad per M. D. bus sudaroma dyzelinio kuro pirkimo - pardavimo sutartis tarp Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir Baltarusijos įmonės. Jis žino, kad sutarties sąlygos tarp tų įmonių buvo derinamos ir Palangoje, bet jis tuose susitarimuose jau nedalyvavo. Pažymėjo, kad jis buvo supažindintas su M. D., o šis pats asmeniškai liudytojui siūlė visokius verslo planus, su kuriais jis nesutiko ir atsisakė bendrai veikti. Be to, jis A. J. perspėjo, kad toks sutarties sudarymas dėl prekybos dyzeliniu kuru yra pavojingas, nes Baltarusiai prašo išankstinio apmokėjimo. Už sutarties peržiūrėjimą ir patarimus jis nei iš A. J., nei iš M. D. jokių pinigų negavo. Be to, jis padėjo A. J. surašyti pareiškimą dėl neatsiskaitymo pagal sutartį po to, kai Latvijos įmonė pervedė pinigus į Baltarusiją, ir jiems nebuvo pateiktas dyzelinis kuras. Be to, jo įmonėje, adresu J. Jablonskio g. 15, Kaune, buvo atvažiavę asmenys iš Latvijos, kartu su A. J., M. D. ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ advokatu jo kabine, jo spausdintuvu atspausdino tris vekselius A. J., M. D. ir jo vardu dėl 220 000 USD skolos Latvijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Jis kategoriškai atsisakė pasirašyti tokį vekselį, o M. D. pasakęs, kad jam staigiai pablogėjo sveikata išvažiavo ir vekselį pasirašė tik A. J., kuriuo asmuo iš Latvijos įsipareigojo, kad vekselio nepaleis dar gal kelis mėnesius, tačiau kaip jam žinoma, dar tą pačią dieną vekselis buvo paleistas vykdymui per notarą Palangoje. Jis tikrai nežino, kodėl iš jo reikalavo pasirašyti vekselį, nes jis tame sandoryje visiškai nedalyvavo. Kadangi jis tame sandoryje nedalyvavo, tai jam jokie pinigai nebuvo mokami, jis iš M. D. jokių 90 000 litų negavo. Daugiau nieko dėl sutarties tarp Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir M. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dėl dyzelinio kuro pirkimo- pardavimo pasakyti negali, nes nežino. Teisminio nagrinėjimo metu pagarsinus liudytojo T. L. ikiteisminio tyrimo metu, t.y. 2011-02-22 duotus parodymus, liudytojas juos patvirtino. Papildomai nurodė, kad mano, jog buvo siekiama įtraukti kuo daugiau žmonių, kad jie pasirašytų šiuos vekselius, buvo bandoma iš daugiau žmonių išieškoti pinigus, kaip išieškojo iš A. J. per vekselį dalį pinigų. Mano, kad galbūt Latvijos įmonės atstovai jau žinojo, kad bus sumokėti pinigai už kuriuos nebus gauta prekė, kad padavus į teismą nieko išsireikalauti nebus įmanoma, nes įmonė neturi jokio turto. A. J. ramia sąžine pasirašė vekselį, nes, tikėjosi, kad bus grąžinti pinigai, jei negaus prekes ar bus grąžintas nepanaudotas vekselis. Liudytojas T. L. nurodė, kad jis buvo tik kaip konsultantas, prisidėjo prie tos veiklos tiek, kiek A. J. pasakojo. A. J. nebuvo pirkėjas, nei jis, nei liudytojas neturėjo jokių finansinių įsipareigojimų nei prieš tiekėjus, nei prieš gavėjus. Pasirašinėjant vekselius, buvo prašoma pasirašyti ir M. D., tačiau šis pasakė, kad jam blogai su širdimi, staigiai sėdo į automobilį ir išvažiavo. Liudytojas mano, kad kaltinamieji jau buvo patyrę sukčiavimo srityje ir naudojosi šia proga. Paaiškino, kad ir jam siūlė įvairius planus M. D.. Planai buvo tokie paties pobūdžio, siūlė užstatyti sklypus. A. J. liudytojui nieko nesiūlė, su juo jokių dalykinių reikalų neturėjo.

Liudytojas A. G. Z. parodė, kad M. D. pažįsta apie 20 metų, kaip verslininką, kuris užsiima naftos verslu. Maždaug 2005 m. pabaigoje, jam būnant Klaipėdoje, ,,Klaipėdos“ viešbučio bare, jis sutiko M. D.. Liudytojas papasakojo M. D., kad į Klaipėdą atvyko sudaryti taikos sutarties su skolininku, kad po taikos sudarymo turėtų gauti 3 milijonus litų. M. D. susidomėjo, kur jis žada investuoti minėtus pinigus, ir jis atsakė, kad dar nenusprendė. Tuomet M. D. pradėjo siūlyti verslo planus, kur galima investuoti. Kad užtvirtini pasitikėjimą, M. D. pasiūlė A. G. Z. supažindinti su saugumo atstovu Klaipėdoje, kuris kuruoja naftos produktų verslą, jis sutiko būti supažindintas. Pagal sudarytą taikos sutartį 2006-12-29 į jo sąskaitą, jam buvo pervesta dalis pinigų. Kaip tik tą dieną jam paskambino M. D., kuris visą tą laiką domėjosi, kada jis turės pinigų, kad galėtų vykdyti jų susitarimą dėl prekybos naftos produktais. Jis M. D. pasakė, kad jam yra pervesta dalis pinigų ir kad galima bus po švenčių pradėti vykdyti jų susitarimą, tačiau M. D. sakė, kad šiuo metu yra labai gera suskystintų dujų kaina ir jeigu yra pinigai reikia pirkti suskystintas dujas. A. G. Z. sutiko su M. D., o šis nurodė, kad reikės 700000 Lt. Liudytojas paaiškino, kad M. D. atvyko pas jį, kur buvo sudaryta tarpusavio pirkimo – pardavimo sutartis, tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir "(duomenys neskelbtini)", pagal kurią M. D. įsipareigojo pateikti suskystintų naftos dujų už 700000 Lt. Sutartyje nebuvo numatyta vieno litro kaina. Pagal sutarties priedą suskystintas naftos dujas privalėjo pateikti iki 2007-03-01. Po sutarties sudarymo, minėtą pinigų sumą jis pervedė į "(duomenys neskelbtini)" sąskaitą esančią SEB ,,Vilniaus Bankas, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Visą laiką liudytojas domėjosi apie suskystintų naftos dujų gavimą, sužinojo, kad M. D. suskystintas naftos dujas perka iš Latvijos įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“. Kadangi jis domėjosi pastoviai apie tiekimo eigą, M. D. pasakė, kad krovinys iš ,,(duomenys neskelbtini)“ jau pajudėjo. Liudytojas A. G. Z. nurodė, kad pasiskambino į minėtą įmonę ir sužinojo, kad minėtas krovinys yra skirtas ne jam, kaip sakė M. D., bet pagal M. D. sudarytą sutartį, krovinys važiuoja į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Tuomet jis „pradėjo kelti triukšmą“, nes M. D. suskystintas naftos dujas nupirko už jo pinigus, o norėjo atsiskaityti su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nes nuo seniau jiems buvo skolingas. Liudytojui pradėjus „spausti“ M. D., pastarasis paaiškino, kad įvyko klaida, jis telefonu susisiekė su ,,(duomenys neskelbtini)“, bei teigė, kad įvyko klaida ir minėtas krovinys yra skirtas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, O ne UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas nurodė, kad vėliau paaiškėjo, kad kaip jam taip ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, M. D. žadėjo tas pačias suskystintas naftos dujas. Paaiškėjus tokiems dalykams jis pats tvarkėsi visus dokumentus muitinėje bei Lietuvos geležinkelyje, kad krovinys pasiektų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Kuomet krovinys pateko į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jis nuvažiavo į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei pasiūlė pirkti suskystintas naftos dujas. Šios įmonės vadovas sutiko. Buvo sutarta, kad jis pateiks dujas, o atsiskaitymas bus sekančią dieną. Jie žadėjo paruošti sutartį, tačiau sutarties neparuošė. Kaip vėliau paaiškėjo, M. D. pasakė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra jų visų įmonė ir šios dujos yra buvusios skolos padengimas, todėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ su liudytoju už pateiktas dujas neatsiskaitė. Liudytojas A. G. Z. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, kur buvo patenkintas jo prašymas, išduotas įsakymas dėl žalos padengimo, ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitė už pateiktas prekes. M. D. liudytojui pateikė suskystintų naftos dujų už 248667,73 sumą, taip pat UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo grąžinta 33000 USD (85494,90 Lt), likusi skola sudaro 365837,37 Lt, kurių iki šiol M. D. jam negražino.

2008-11-19 liudytojas A. G. Z. patikslino savo parodymus, nurodydamas, kad jis žinojo, kad M. D. turi verslą susijusį su nafta. M. D., vykdydamas naftos verslą veikdavo skirtingų įmonių vardu, tačiau vykdydamas tokią veiklą, M. D. ne vienai įmonei yra pridaręs bėdų. Jis žinojo, kad M. D. buvo iškelta baudžiamoji byla dėl to, kad šis neatsiskaitė su „Mažeikių nafta“. Šią situaciją M. D. jam buvo pateikęs taip, kad jis yra nekaltas, kad su juo neatsiskaitė Rusijos kompanija, ko pasėkoje šis neatsiskaitė su „Mažeikių nafta“. Mano, kad jis patikėtų M. D. versija dėl jo nekaltumo, šis jį supažindino su S. B., kurį pristatė, kaip Klaipėdos miesto Saugumo komiteto viršininko pavaduotoją, kuruojantį naftos verslą. Susitikimo su S. B. metu, pastarasis patvirtino, kad M. D. yra nekaltas, ir kad byla M. D. atžvilgiu bus nutraukta. M. D. įgijo liudytojo pasitikėjimą, dėl ko vėliau buvo pasirašyta dujų pirkimo sutartis. Kaip vėliau paaiškėjo, S. B. tikrai yra Klaipėdos saugumo komiteto darbuotojas, bet ne viršininko pavaduotojas. Parodė, kad po sutarties pasirašymo situacija gavosi analogiška - M. D. tvirtino, kad negali atsiskaityti su liudytoju, nes jam yra skolingi kiti asmenys. Jų tarpe jis nurodė ir A. J.. Pažymėjo, kad prieš pasirašant sutartį su M. D. nurodyta Estijos įmone "(duomenys neskelbtini)", jis kartu su M. D. ir A. J. buvo nuvykęs į Estiją, kur M. D. jį supažindino su tos įmonės buhaltere. Įmonės ofisas buvo tuo adresu, kuris yra nurodytas pagal jos registracijos vietą. Jam buvo pateiktas realus planas dėl dujų prekybos, t.y. kaip šį produktą įsigyti mažesne kaina, kuri sumažėdavo dėl to, kad pagal Estijoje galiojančius įstatymus, jei įmonė veiklos Estijoje nevykdo, o jos veikla vyksta už Respublikos ribų, tai tada įmonė nemoka 15 procentų pelno mokesčio. Nurodė, kad pasirašyti dujų pirkimo sutartį, jis sutiko todėl, nes tuo metu tam turėjo lėšų. Dujų pirkimui su M. D. nurodyta Estijos įmone "(duomenys neskelbtini)" sutartis buvo sudaryta jo vadovaujamos įmonės „ (duomenys neskelbtini)“ vardu. Sutartį dėl dujų pirkimo - pardavimo "(duomenys neskelbtini)" vardu pasirašė M. D..

2009-04-16 liudytojas A. G. Z. patikslino savo parodymus, nurodydamas, kad mano, jog "(duomenys neskelbtini)" vardu nusikalstamai veikė ne tik M. D., bet ir A. J., ir mano, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ žala padaryta jų abiejų nusikalstamais veiksmais. Tai patvirtina šios aplinkybės - "(duomenys neskelbtini)" dokumentus M. D. spausdindavo A. J. savo namuose. Be to, jis pats asmeniškai ne kartą matė, kai jų bendro pokalbio metu, kavinėse, suderinus būtinas aplinkybes, A. J. išeidavo pas save į namus ir po kurio laiko atnešdavo "(duomenys neskelbtini)" vardu atspausdintus dokumentus, kuriuos pasirašydavo M. D.. Jų susitikimai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ,, "(duomenys neskelbtini)" reikalų vykdavo Kaune, kavinėse, esančiose Daukšos gatvėje, nes A. J. žmona gyvena Vilniaus gatvėje ir A. J. tuo adresu būna ir ten spausdina dokumentus. Jam taip pat yra žinoma, kad A. J. turėjo įrenginį, kurį vadino „kodatoriumi“, kurio pagalba A. J. pervedinėjo pinigus iš "(duomenys neskelbtini)" sąskaitos. Kam ir kokiomis sumomis A. J. pervesdavo pinigus iš "(duomenys neskelbtini)" sąskaitos, jis tikrai nežino. Šiuo „kodatoriumi“ naudojosi tiek A. J., tiek M. D.. Tai patvirtina, kad "(duomenys neskelbtini)" sąskaita naudojosi ir finansus tvarkė tiek M. D., tiek A. J.. Be to, matė, kad ir įmonės "(duomenys neskelbtini)" antspaudas būdavo arba pas A. J. arba pas M. D.. Buvo net tokių atvejų, kai jie prie liudytojo vienas kito klausdavo, pas kurį paskutinį kartą liko įmonės "(duomenys neskelbtini)" antspaudas. Be to, 2006 m. jo akivaizdoje, Mažeikiuose, kada ten buvo visi trys nuvykę, jo akivaizdoje M. D. A. J. perdavė 8000 JAV dolerių jo bizniui Rusijoje. Toks grynųjų pinigų perdavimas liudytojo akivaizdoje buvo tikrai ne kartą, ir visus tuos pinigus M. D. A. J. perduodavo A. J. bizniui Rusijoje. Kokią konkrečią pinigų sumą M. D. galėjo perduoti A. J., liudytojas teigia tikrai nežinantis, bet prie jo per kelis kartus M. D. A. J. perdavė 39 000 JAV dolerių. Mano, kad A. J. turėjo asmeninį tikslą apgaule gauti jo pinigus, nes žinojo, jog jis turi didelę sumą pinigų, todėl šis jam asmeniškai pasiūlė sudaryti sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo Rusijoje vadovaujamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dėl bitumo pardavimo. Pagal minėtą sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įsigyti bitumo už 2,9 milijono litų ir padaryti išankstinį pavedimą. Remiantis minėta sutartimi, liudytojas susirado teritoriją, kurioje bitumas būtų laikomas, atliko kitus būtinus veiksmus dėl produkto laikymo, tačiau A. J. savo įsipareigojimų taip ir neįvykdė. Liudytojas nurodė, kad po pusmečio jam pateikė jau atšviestą sutartį, pasirašytą kito asmens dėl didesnio bitumo kiekio pirkimo. Bitumo A. J. liudytojui nepateikė, o jis, nesulaukęs jo jokių konkrečių veiksmų, jokio išankstinio pavedimo bitumo pirkimui nedarė.

2009-11-17 liudytojas A. G. Z. patikslino savo parodymus, nurodydamas, kad tarp Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta tik 2006-12-29 sutartis Nr. 30 dėl dujų pirkimo. Jokia kita sutartis tarp šių įmonių realiai pasirašyta nebuvo. Dėl 300000 USD paskolos, parodė, kad tokią sutartį jam pasiūlė pasirašyti M. D. todėl, kad tuo laikotarpiu liudytojas dar neturėjo savo asmeninių lėšų, kuriuos turėjo jam sumokėti kreditoriai, laimėjus bylą. Kiek pamena, sutartis dėl 300000 USD buvo pasirašyta M. D. automobilyje. M. D. jam paskambino ir pasakė, kad greitai būtina pasirašyti sutartį. Jis atvažiavo pas liudytoją prie namų, ir jam savo automobilyje pateikė tą sutartį jau pasirašytą, t.y. joje jau buvo M. K. parašas. Liudytojas šios direktorės pats asmeniškai niekada nematė. Pasirašius šią sutartį, jokie pinigai į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą niekada nebuvo pervesti. O 2006-12-29, tuo metu, kai jam buvo sugrąžinti pinigai pagal laimėtą bylą, jis pats asmeniškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė dujų pirkimo sutartį, ir dujų pirkimui pervedė 700 000 Lt į Estijos įmonės sąskaitą. 2006-05-11 Paskolos sutarties kopijoje esantį parašą pripažįsta, tačiau tvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių pinigų nei pavedimu į sąskaitą, nei grynaisiais iš Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ niekada negavo.

2011-01-11 A. Z. patikslino savo parodymus, nurodydamas, kad sutartį dėl 300000 USD paskolos jį įkalbėjo pasirašyti M. D. kartu su A. J.. Be to, A. J. pasiūlė sudaryti sutartį dėl prekybos bitumu. Tačiau jis pastarajam tvirtino, kad tiksliai nežino, kada gaus asmenines lėšas, kurios bus investuotos į jo įkurtą įmonę „(duomenys neskelbtini)“. M. D. kartu su A. J. pasakė, kad gali jam pinigų duoti. Todėl 2006-05-11 ir buvo sudaryta paskolos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. D. atstovaujamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dėl 300 000 USD paskolos. Sutartis buvo praktiškai nevykdoma. Pagal šią sutartį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo pervesta 2006-05-11 7000 USD, Vėliau M. D. į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą per kelis kartus pervedė dar apie 7000 USD. Mano, kad tai buvo sąmoningas jų veiksmas, kad įgytų liudytojo pasitikėjimą. Sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ dėl bitumo buvo pasirašyta 2006-05-10, tačiau A. J. savo įsipareigojimų dėl bitumo pardavimo nevykdė, vis pateikdamas naujas priežastis dėl ko negali pateikti prekės. Yra įsitikinęs, kad abi šias sutartis sudarė ir atspausdino A. J.. Tuo pat metu tiek M. D., tiek A. J. kartu jam vis siūlė naujus verslo planus, todėl jam buvo pateikta pasirašyti sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ – įmonės Latvijoje dėl dujų pirkimo. Ši sutartis buvo sudaryta 2007-01-17. Jis į Latviją dėl sutarties sudarymo nuvykęs nebuvo, jokių verslo planų asmeniškai su tos įmonės vadovu J. E. niekada neaptarinėjo. Su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovu jis yra bendravęs tik telefonu jau po to, kada M. D. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 700 000 litų. Kuomet M. D. įmonei buvo pervesti pinigai, šis pasakė, kad dujos turi atkeliauti iš latvių įmonės, bet nesulaukęs prekės, liudytojas pats pasiskambino į Latviją, kur jam buvo pasakyta, kad dujos atkrautos, tačiau jos keliaus ne įmonei „(duomenys neskelbtini)“, o kitai firmai. Dėl šio fakto jis pradėjo per muitines tvarkyti dokumentus, kad krovinys būtų peradresuotas įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Gavus dujas, su Latvijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė M. D. įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos tiesiogiai jokie apmokėjimai į Latvijos įmonę vykdomi nebuvo. Be šio vienintelio karto, kada dujos buvo gabenamos iš Latvijos su minėta įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebeturėjo jokių ūkinių, finansinių ryšių. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. G. Z. papildomai nurodė, kad mano, jog buvo reikalingas kaltinamiesiems, kad išviliotų iš jo pinigus. Tarp kaltinamųjų vykę pykčiai – tik gerai apgalvotas spektaklis. Be to, nurodė, kad M. D. mokėjo A. J. pinigus „(duomenys neskelbtini)“ išlaikymui. Ne kartą važiavo į Mažeikius, kur iš banko M. D. nuimdavo pinigus ir perduodavo A. J. „(duomenys neskelbtini)“ išlaikymui. Mano, kad tiek "(duomenys neskelbtini)", tiek Rusijos firma „(duomenys neskelbtini)“ yra abiejų kaltinamųjų įmonės. Patvirtino, kad M. D. nemoka dirbti kompiuteriu, todėl A. J. tvarkė visą dokumentaciją. Be to, elektroniniu būdu siunčiant dokumentus, būdavo A. J. adresas.

Liudytojas V. K. parodė, kad 2005 m. jį su M. D. supažindino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. V.. Tuo metu M. D. tarpininkavo parduodant suskystintas dujas. Kadangi tuomet pagal susitarimą buvo atsiskaitoma po produkto gavimo, todėl tarp jo ir M. D. jokių nesutarimų neįvyko. M. D. atstovavo ofšorinę kompaniją ,,(duomenys neskelbtini) blue“. Maždaug 2006 m. pradžioje, pas jį į ofisą esantį Kauno mieste adresu (duomenys neskelbtini), atvyko M. D., kartu su A. J.. Pokalbio metu M. D. pasiūlė jo vadovaujamai įmonei tiekti suskystintas dujas be tarpininkų, tiesiai iš gamintojų esančių Rusijoje, todėl dujų kaina bus gerokai mažesnė. M. D. teigė, kad kadangi Rusijos teritorijoje atliekant eksportinį pervežimą įkainiai yra labai dideli, o vietiniai pervežimai yra gerokai mažesni, todėl jo siūlomas variantas buvo, kad perkamas dujas gabenti vietiniu tarifu iš gamintojo iki A. J. įmonės, kuri yra Smolensko srityje, Rusijos Federacijoje. A. J. dujas perka savo vardu, bei atgabena minėtą prekę į kažkokią naftos bazę esančią prie Lietuvos Respublikos sienos, po ko parduoda M. D. įmonei registruotai Estijoje "(duomenys neskelbtini)" (Įm. registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). M. D. šias dujas parduoda UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Pardavimas įvyksta Baltarusijos teritorijoje, netoli Lietuvos Respublikos sienos, po ko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nupirktas dujas importuoja į Lietuvos Respubliką, bei sumoka visus reikiamus importo mokesčius, pridėtinės vertės mokesčius, akcizo mokesčius, t.y. pateikiami reikiami dokumentai su garantais, ko pasėkoje gaunamas mokesčių atidėjimas. Dujas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ į Lietuvos Respublikos teritoriją įveža autovežių pagalba, sutvarkius reikiamus dokumentus šios dujos yra vežamos tiesiai pirkėjui. UAB "(duomenys neskelbtini)" veikla yra susijusi su naftos produktų mažmeniniu pardavimu, todėl bendrovė pastoviai ieško naftos produktų tiekėjų ir sudarinėja su minėtais asmenimis sutartis. M. D. pasiūlymas liudytoją sudomino, nes buvo įtikinamas ir realus. Dėl šios priežasties 2006-06-01 tarp UAB "(duomenys neskelbtini)" ir Estijos įmonės "(duomenys neskelbtini)" buvo sudaryta sutartis dėl dujų tiekimo. Pagal sutartį UAB "(duomenys neskelbtini)" įsipareigoja sumokėti avansą sumoje 610 000 Lt, o "(duomenys neskelbtini)" įsipareigoja per du mėnesius pateikti prekę į nurodytą pasikeitimo punktą. Tiksli data sutartyje nurodyta nebuvo. Kadangi nuo sutarties sudarymo iki 2006-07-19 M. D. vieną reisą dujų pateikė be priekaištų, su juo už pirmą reisą buvo atsiskaityta pilnai. Remiantis ta pačia galiojančia sutartimi buvo sutarta, kad M. D. pateiks ir antrąjį reisą, tuo pagrindu į Estijos bendrovės sąskaitą buvo pervesti 610 000 Lt. Pinigai buvo pervesti tokiomis datomis ir sumomis: 2006-07-19 - 300 000 Lt, 2006-08-02 - 60 000 Lt, 2006-08-17 - 250 000 Lt, viso-610 000 Lt.

M. D. savo įsipareigojimų neįvykdė ir dujų bendrovei "(duomenys neskelbtini)" nepateikė. M. D. nekartą žadėjo patiekti dujas, vėliau žadėjo grąžinti pinigus. Iki 2006 m. gruodžio 31 d. UAB "(duomenys neskelbtini)" nesulaukė iš M. D. nei dujų, nei pinigų. Faktiškai UAB "(duomenys neskelbtini)" yra tos nuomonės, kad jau nuo 2006 m. birželio mėn. M. D. neketino realiai vykdyti 2006 m. birželio 1 d. sutarties, o sukčiavo ir apgaulės būdu siekė išvilioti iš bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)" dideles pinigų sumas. Jis ėmėsi visų priemonių, siekdamas atgauti pervestus pinigus. 2007 m. sausio 2 d. jis, nesitikėdamas gauti nei prekių, nei pinigų, todėl vieno iš susitikimo metu įkalbėjo M. D. pasirašyti dar vieną sutartį. Taip gimė 2007 m. sausio 2 d. sutartis, kurioje M. D. pripažino, kad gavo 610 000 Lt. ir, kad už tuos pinigus nepateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)" suskystintų naftos dujų. Šioje sutartyje M. D. pasižadėjo, kad grąžins sumokėtus avansinius pinigus arba pateiks dujų į mėnesį už 100 000 Lt. M. D. 2007 m. sausio-birželio mėn., sumažino įsiskolinimą iki 548891,04 Lt. Toliau M. D. nevykdė savo pažadų ir negrąžino nei bendrovės pinigų, nei pateikė dujų. UAB "(duomenys neskelbtini)" domėjosi Estijoje registruotos bendrovės "(duomenys neskelbtini)" veikla. Mano, kad Estijos bendrovė yra fiktyvi, jos vardu veikia M. D.. Pastarasis sukčiauja, apgaudinėja Lietuvos ūkio subjektus ir tokiu būdu sau siekia materialinės naudos. UAB "(duomenys neskelbtini)" pavyko išsiaiškinti, kad Estijos bendrovės vardu iš Lietuvos bankų M. D. pervedinėja stambias pinigų sumas į ofšorines kompanijas. UAB "(duomenys neskelbtini)" mano, kad iš ofšorinių kompanijų sąskaitų pinigus nusiima pats M. D.. M. D. disponuoja Estijos bendrovės antspaudu bei sąskaita. Atlieka stambias pinigines operacijas, neva "(duomenys neskelbtini)" bendrovės vardu. Tačiau pati bendrovė "(duomenys neskelbtini)" jokio realaus turto nei Lietuvoje, nei Estijoje neturi. Liudytojo žiniomis, didesnės pinigų sumos "(duomenys neskelbtini)" sąskaitose, esančiose AB SEB Vilniaus bankas ir AB "Ūkio bankas", laikomos tik labai trumpą laiką. Faktiškai šios sąskaitos naudojamos pinigų išplovimui. Pažymėjo, kad bendrovė "(duomenys neskelbtini)" ir M. D. už savo veiklą Lietuvoje valstybei mokesčių nemoka. Be to, nurodė, kad kai jis pradėjo reikalauti iš M. D. grąžinti pinigus ar pateikti žadėtą produktą, pastarasis nurodė, kad atsiskaitys pateikdamas dujas per UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Teigė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra jų t.y. A. Z., A. J. ir jo bendra įmonė. Kai buvo gautos dujos iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, A. Z. pasakė, kad tos dujos yra jo įmonės, o pagal M. D. susitarimą jos turėjo būti skirtos skolos padengimui. Dėl M. D. nusikalstamų veiksmų UAB "(duomenys neskelbtini)" patyrė 548891,04Lt materialinę žalą. V. K. patikslino savo parodymus, nurodydamas, kad dėl tarpusavio įmonių bendradarbiavimo pasiūlymą jam teikė M. D. kartu su A. J.. Dėl dujų iš Baltarusijos per M. D. vadovaujamas įmones „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo - pardavimo schemos jam aiškino abu, t.y. M. D. ir A. J.. Kada jis sutiko su pasiūlymu, dėl dujų atkrovimo ir kitų klausimų derinimo, jis jau pagrinde bendravo su M. D.. Būdavo ir tokių atvejų, kada bendraudavo tik su A. J.. Patvirtino, kad pirmi dujų pardavimai vyko sklandžiai, todėl ir buvo pasirašyta dujų pirkimo - pardavimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo M. D.. Kai dujų iš M. D. jų įmonė nebegavo, kai jis pas D. pradėjo domėtis, kokia to priežastis, šis liudytojui visada aiškino, kad dėl to kaltas A. J.. Liudytojas nurodė, kad iškvietus į pokalbį juos abu, visada pokalbis pasibaigdavo jų tarpusavio ginču. Jie kaltino vienas kita, t.y. A. J. aiškino, kad pagal kažkokį kitą kontraktą M. D. jam yra skolingas, todėl jis nebepateikia dujų, o M. D. iš savo pusės aiškino, kad jis – J. ne skoloj ir J. turi pateikti dujas.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas V. K. papildomai paaiškino, kad buvo susidariusios tokios mokestinės sąlygos, kad dujos, išvežamos iš Rusijos, buvo apmokestinamos mokesčiais, o viduje tarp Rusijos ir Baltarusijos mokesčių nebuvo. Iš Baltarusijos į Lietuvą naftos produktų muitų taip pat nebuvo. Šiuo atveju dujų pirkimas – pardavimas vyko tokia schema, t.y. per Baltarusiją į Lietuvą. Be to, paaiškino, kad kaltinamieji jam buvę nurodę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaus per UAB „(duomenys neskelbtini)“ dujų ir didesnė dalis patiektų dujų bus skirta skolų užskaitymui, o kitą dalį reikės apmokėti. Vienas dujų atvežimas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvyko, tačiau po kiek laiko atvažiavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius paklausė, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaito už dujas. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui nurodė, kad kaltinamieji žadėjo tokiu būdu užskaitas padaryti, tačiau jis nurodė, kad su kaltinamaisiais nieko bendro neturi, kad jis tik perka iš jų dujas ir vėliau parduoda. Po kiek laiko paaiškėjo, kad tokie pat procesai vyko ir su kitais , su UAB „(duomenys neskelbtini)“, su A. Z., tauragiškiais. Be to, liudytojas nurodė, kad su A. J., kaip fiziniu asmeniu juridiškų susitarimų neturėjo. Kad A. J. dalyvavo kaip bendrininkas sprendžia ne tik dėl to, kad susitarimuose jis dalyvavo, bet ir dėl to, kad paskui vyko susitikimai, kuriuose A. J. dalyvavo, bet ir tada, kai buvo ruošiami projektai užskaitų. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostoliai siekia 548891 Lt.

Liudytojas Ivan B. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad yra įmonės “(duomenys neskelbtini)” ir asociacijos “(duomenys neskelbtini)” generalinis direktorius. Firmai “(duomenys neskelbtini)” vadovavo A. J., kas buvo šios įmonės steigėjai ir savininkai – jis nežino. Paaiškino, kad jo įmonė turėjo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ dėl suskystintų dujų tiekimo iš Rusijos Fedarijos, per Baltarusiją, į Lenkiją, Lietuvą, ES šalis. Nurodė, kad 2003-2004 m. susipažino su kaltinamaisiais. M. D. prisistatė kaip prekiaujantis nafta, dujomis, benzinu, mazutu. 2005 m. M. D. pasiūlė jo įmonei, registruotai D. Britanijoje tiekti dujas. Nurodė, kad yra vienintelis minėtos įmonės akcininkas ir pasiūlė jam ir dar trims asmenims tapti akcininkais, kad galėtų pasidalinti 25 proc. pelno kiekvienam. Liudytojas parodė, kad jam kaltinamasis M. D. aiškino, kad jo firmai taikomas supaprastintas mokesčių skaičiavimas, kad sumokami visi mokesčiai, o kas lieka yra mokamas minimalus mokestis akcininkams. Tokiu būdu sukurtas padalinys iš „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ tam, kad gauti pelną. Į A. J. pareigas įėjo pirkti dujas ir pateikti Baltarusijos įmonei. Gavęs dujas liudytojas turėjo jas apmokestinti. Buvo nuspręsta, kad dujos lieka „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėjo dujas savikaina, sumažinta NDS (PVM). „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo dujas viena kaina, o parduodavo „(duomenys neskelbtini)“ ta pačia kaina tik be PVM. Dujas pardavus už ES ribų, grįždavo NDS (PVM). Paaiškino, kad tokia pačia schema dujų kaina buvo nustatoma ir jo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ – mokėjo į Baltarusijos Respublikos biudžetą NDS (PVM) su išankstiniu apmokėjimu ir muitinės mokesčius, o gavus pinigus iš ES, biudžetas grąžindavo PVM „(duomenys neskelbtini) limited“ savikaina buvo nulinė. Pardavinėjo su nuostoliu įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Dujas, gautas iš „(duomenys neskelbtini)“ siųsdavo „(duomenys neskelbtini) limited“. M. D. vėliau dujas peradresuodavo galutiniam pirkėjui – „(duomenys neskelbtini)“ (Lenkija), „(duomenys neskelbtini)“ (Lenkija), „(duomenys neskelbtini)“ (Lietuva), „(duomenys neskelbtini)“ (Lietuva), „(duomenys neskelbtini)“ (Lenkija), „(duomenys neskelbtini)“ (Lietuva). Viso „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikta 1315 t dujų. Skirtumas kainos tarp pirkimo kainos „(duomenys neskelbtini)“ ir kainos, už kurią atiduodavo„(duomenys neskelbtini)“ - 200-250 dolerių už toną.Vienos dujų tiekimo partijos „(duomenys neskelbtini)“ pelnas – virš 300 000 USD. Iš „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ adresu buvo patiekta 60 t dujų. Nurodė, kad M. D. nesumokėjo 156000 USD skolos ir bendra jų skola - 300 000 USD. M. D. iš „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo 60 000 USD, negautas pelnas - 96 000 USD. Liudytojas paaiškino, kad firmos „(duomenys neskelbtini)“, kurios 25 proc. akcijų jis turėjo, pagrindiniu akcininku tapo „(duomenys neskelbtini)“. Šios firmos generaliniu direktoriumi buvo K., buvęs Baltarusijos policijos generolas, prezidentu - Š., saugumo viršininkas. Nurodė, kad jis supažindino kaltinamuosius su pastaraisiais asmenimis. Po to dujas pradėjo tiekti per „(duomenys neskelbtini)“. Minėti asmenys M. D. pasitikėjo, jie dirbo be liudytojo. Į prašymus atsiskaityti su liudytoju ir sumokėti skolas, M. D. vis sakydavo, kad palauktų, sumokės pinigus.2005 m. rudenį kartu su kaltinamaisiais, Š., K. susitiko firmos „(duomenys neskelbtini)“ ofise, norėjo nustatyti tarpusavio skolas ir, kad būtų pilnai atsiskaityta su valstybe. Baltarusijos BK 225 str. numatyta bausmė už valiutos negrąžinimą. Firmos vadovui - bausmė iki 5 metų kalėjimo. Liudytojas nurodė, kad bijojo dėl savo laisvės, prašė M. D., maldavo, kad grąžintų pinigus. Buvo pasirašyta sutartis dėl skolos pervedimo. Pasirašė „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (ne A. J.), liudytojo firmos direktorius Portonenko (jis buvo generalinis direktorius), A. J., M. D. ir liudytojas. Tai padarė tam, kad išvengtų persekiojimo už mokesčių negrąžinimą. „(duomenys neskelbtini)“ firma turėjo nuostolių, nes jai nebuvo sugrąžintas PVM. Dalyvaujant M. D., K. liudytojui pažadėjo, kad, jei savu noru išeis iš direktoriaus posto, kaip milicijos darbuotojas, jį apsaugos nuo atsakomybės dėl mokesčių nemokėjimo, tačiau po pareiškimo padavimo jam buvo iškelta baudžiamoji bylą už pinigų grobstymą, pateikti kaltinimai ir dėl valiutos negrąžinimo. Tyrimo metu pinigų pervedimo sutarties originalas dingo. Liko tik kopija. Teisme M. D. pareiškė, kad tokios sutarties nebuvo, nėra, jis jos nepasirašinėjo. Baltarusijos FNTT skyrius, susitaręs su M. D., išdavė netikrą pažymą, kad „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo pinigus „(duomenys neskelbtini)“. 2009 m, būdamas kalėjime, liudytojas kreipėsi, kad būtų atliktas papildomas tyrimas. Buvo išaiškintas šis klastojimas. Liudytojas paaiškino, kad buvo apkaltintas 56000 USD grobstymu iš „(duomenys neskelbtini)“. M. D. pareiškime nurodė, kad grynais jis liudytojui perdavė tuos pinigus, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų grąžinimą, nebuvo pateikta. Tačiau teismas atsižvelgė į „sąžiningo“ Lietuvos verslininko M. D. parodymus ir jį nuteisė, nors jam tų pinigų M. D. niekada nebuvo perdavęs. Be to, pinigų jis neperdavė nei asociacijai (duomenys neskelbtini), nei „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad visus pinigus pasiėmė sau. Nežino, kur jis pinigus dėjo. Nurodė, kad pradiniame etape, iš „(duomenys neskelbtini) limited“ dalis pinigų pateko į „(duomenys neskelbtini)“ firmos sąskaitą, kuriais buvo apmokėti muitinės mokesčiai. Buvo susitarimas, kad M. D. moka pinigus Rusijos Federacijai, kad būtų greičiau tiekiamos dujos. Pinigų ir krovinio gavimo tiekimo greitias - 2 savaitės. Mano, kad nebūtų buvę nuostolio, jei būtų šis judėjimas sustabdytas. Paaiškino, kad Baltarusijoj buvo būtina parduoti valiutą, t.y. gavus valiutą, pinigus turėjo parduoti bankui ir pirkti rublius. Dėl banko operacijų 10 dienų pinigai buvo užlaikomi Baltarusijoje. M. D. tiesiai A. J. tiekė pinigus. Buvo pasirašyta skolos pervedimo sutartis. Nurodė, kad bendraudavo su „Torgmaš“ direktorium, su M. D. (kelis kartus per dieną), nes pirkėjams rašė dokumentus jo vardu. Liudytojo pavaduotojas Portonenko buvo M. D. firmos direktorius. Jis turėjo antspaudą. M. D. nurodymu, siųsdavo pirkėjams dujas. Jis nurodydavo, kokia kaina pardavinėti. Žinojo, kur, kada, kokie pinigai buvo siunčiami. Kai liudytojas pamatė, kad negrąžina pinigų, susisiekė su M. D., A. J., pasakė, kad grąžintų skolą. M. D. pasakė, kad už tuos pinigus nupirko dujas ir negali atiduoti pinigų. Dujos ėjo per kitas kompanijas. Rusijos tiekėjai be išankstinio sumokėjimo dujų nesiųsdavo. M. D. pasakė, kad liudytojas negaus tų pinigų, nes jie bus sumokėti už kitą dujų partiją. Dujos buvo tiekiamos per kitas kompanijas. Liudytojas negavo pinigų, todėl jo firma įsiskolino. Teisme, kuriame liudytojas buvo teisiamas (truko 2 metus ir 3 mėnesius), M. D. nepatiekė jokių dokumentų, kad jam perdavė 60000 USD. Tik žodžiu patvirtino, kad atidavė jam pinigus. Nurodė, kad to negalėjo būti, nes jei būtų gavęs pinigus, nebūtų gavęs PVM.

Užsienio piliečiai liudytojai M. K., J. Š., J. N. P., I. I. L., G. V. Š., I. V. O., A. I. Ž., V. V. K., D.A. C. teisminio bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo, nors jiems buvo siunčuiami teismo šaukimai.

Todėl jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 1 p., pagarsinti teisiamojo posėdžio metu.

Liudytoja M. K. ikiteisminuio tyrimo emtu parodė, kad “(duomenys neskelbtini)“ turėjo sutartį su firma „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikė buhalterines paslaugas. Nuo kada buhalterė J. Š. vedė firmos „ (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ji nežino. Nuo 2005 m. pab. iki 2006 m. lapkričio mėn. ji priklausė firmos „(duomenys neskelbtini)“ valdybai. Kiek jai žinoma, „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. veiklos nevykdė, 2006 m. Lietuvoje pardavinėjo naftos produktus. Firma turėjo sutartį su AB „Mažeikių Nafta“, buvo keletas pardavimo sąskaitų. Įmonės akcininkė buvo (duomenys neskelbtini). M. D. nuo 2006-01-30 priklausė firmos valdybai. M. D., kaip firmos valdybos narys, turėjo įgaliojimą atstovauti įmonę, sudaryti sandorius, tvarkyti tiek grynus įmonės pinigus, tiek esančius banko sąskaitose. Ji nežino, kodėl savininkas priėmė tokį sprendimą. Ją pačią buvo paskyręs senasis firmos savininkas. D. į valdybą buvo paskirtas prie naujojo savininko. Ji su naujuoju firmos savininku ir su M. D. nebuvo susitikusi. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sąskaitą AB „Ūkio bankas“ Klaipėdos filiale ir Hansabanke, tačiau ši sąskaita neveikė. Kad firma turėjo sąskaitą AB „SEB bankas“, ji nežinojo. Kiek jai žinoma, 2005 m. piniginių lėšų judėjimas AB „Ūkio bankas“ esančioje sąskaitoje buvo užfiksuotas. 2006 m. išrašai iš Lietuvos buvo atsiunčiami, tačiau ne visi lietuvių kalba, todėl nebuvo galima korektiškai pavaizduoti lėšų judėjimą buhalterinėje apskaitoje. Jai žinoma, kad buhalterių firma ne kartą prašė išsiųsti reikiamus dokumentus, tačiau iš M. D. dokumentų negavo. Buhalterijoje yra sutarčių kopijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Tų sutarčių anksčiau nebuvo mačiusi. Nurodė, kad ji pamatė, kad ant dviejų sutarčių jos parašas yra suklastotas. Liudytoja teigė, kad jai pasikonsultavus su firmos „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, pastaroji teigia, kad sąskaitų, susijusių su šiomis sutartimis, nebuvo. Apie įmones „(duomenys neskelbtini)“ (Baltarusijos Respublika), „(duomenys neskelbtini)“, ji nieko nežino. Buhalterijoje tų duomenų nėra. Jai nėra žinoma apie įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „SP (duomenys neskelbtini)“ tarpusavio įsiskolinimus. Jokių duomenų apie tai buhalterijoje nėra. Liudytoja papildė, kad buhalterija nuo 2006 m. praktiškai nebuvo vedama, nes nebuvo dokumentų. Metinę firmos ataskaitą už 2005 m. pasirašė ji Taline, o M. D. Lietuvoje, kurią paruošė buhalterinė įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi 2006 m. jokios veiklos Estijoje nebuvo ir M. D. dokumentų nepateikė, tai metinė ataskaita už 2006 m., kiek jai žinoma, nebuvo sudaroma. Be to, nuo 2006 m. pabaigos ji jau nebepriklausė minėtos firmos valdybai (t. 5, b.l. 71-79).

Iš 2006-04-07 Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama M. K. suteikė 300000 USD paskolą RAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai A. J. (t. 5, b.l. 80-83).

Iš 2006-05-11 Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama M. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (paskolos gavėja), atstovaujama A. G. Z. sudarė sutartį dėl 300000 USD paskolos suteikimo (t. 5, b.l. 84-87).

Iš 2006-06-01 Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tarp „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos M. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo V. K. buvo sudaryta dujų pirkimo - pardavimo (t. 5, b.l. 88-93).

Lliudytoja J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad firmoje RAB „(duomenys neskelbtini)“ ji įsidarbino 2007 m. pavasarį. Prieš tai dirbusi buhalterė perdavė jai firmų, kurias liudytoja turėjo aptarnauti sąrašą. Viena iš jų buvo „(duomenys neskelbtini)“. Apie minėtą firmą liudytojai buvo pasakyta, kad klientas nemoka, dokumentų neatneša. Kiek pamena, niekas daugiau nebuvo atnešęs tos firmos dokumentų. Jie gaudavo laiškus iš Komercinio registro apie tai, kad nepateiktos ataskaitos. Nuo 2008 m. vasaros ji nebedirba firmoje „(duomenys neskelbtini)“. Ji nežinojo ir nežino kokia veikla užsiima minėta firma, kas ir kokį laikotarpį buvo minėtos firmos steigėjas ir akcininkas. Su M. D. ji nebuvo susitikusi. Iš prieš tai dirbusios buhalterės gavusi firmų duomenis ji bandė susisiekti su M. D. nurodytu telefonu, tačiau jai to padaryti nepavyko. Kokius M. D. įgaliojimus turėjo, jai nežinoma. Nepamena, kokiuose bankuose „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atidarytas sąskaitas. Nežino kokie dokumentai buvo pateikti 2006 m. 2007 m. jokių dokumentų nebuvo pateikta. Apie konkrečias sumas ji nieko pasakyti negali. Parodė, kad prisimena, kad minėtos firmos 2006 m. metinės ataskaitos ji nedarė, nes greičiausiai nebuvo dokumentų. 2007 m. ji kliento nematė ir jokių dokumentų iš jo negavo. Paaiškino, kad nežino apie įmonės tarpusavio ryšius su įmonėmis „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Dokumentų kopijų pateikti negali, kadangi šiuo metu nebedirba firmoje „(duomenys neskelbtini)“. Jokių duomenų apie „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimus įmonėms „(duomenys neskelbtini)“ ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino (t. 5., b.l. 94-101)

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojos J. N. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji nurodė, kad Bendrosios įmonės ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiosios buhalterės pareigose dirbo nuo 2006-12-04 iki 2008-10-31. Įmonė užsiėmė didmenine ir mažmenine prekyba suskystintomis dujomis. BĮ „(duomenys neskelbtini)“ RAB G. Š. ir V.V. K. nedirbo. Šios pavardės ir vardai liudytojai nepažįstami, girdi juos pirmą kartą. Liudytoja paaiškino, kad per jos darbo BĮ „(duomenys neskelbtini)“ RAB laikotarpį jokių tarpusavio santykių su Rusijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Iš buhalterinės apskaitos matė, kad „(duomenys neskelbtini)“ tiekdavo dujas. Estijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ vieną kartą buvo pristatytos dujos iš Kniaginensko DUS. Su įmonėmis SIA V. B. Komercfirma “(duomenys neskelbtini)”, UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB “(duomenys neskelbtini)” jų įmonė per jos darbo laikotarpį jokių santykių neturėjo. Apie šias įmones girdi pirmą kartą. A. J. ir M. D. liudytoja nepažįsta, nors A. J. pavardę yra kažkur girdėjusi. Galbūt buvo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Kas atstovaudavo minėtas įmones, pasakyti negali, nes nežino. Visas sutartis pasirašydavo BĮ „(duomenys neskelbtini)“ RAB direktorius I.I. L.. Liudytoja parodė, kad kai įsidarbino į šią įmonę, pagal buhalterinius duomenis, ji turėjo didžiulę maždaug 30 mln. BRNB rublių skolą įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Siekiant padengti įsiskolinimą pagal 2007 m. kovo mėn. sudarytą užsienio prekybos kontraktą minėtai firmai buvo atkrauta dujų partija maždaug 15 mln. BRNB rublių. Minėtos įmonės per jos darbo laikotarpį jokių prekių netiekė, iš jų jokių pinigų grynais ar pavedimu negauta. Jai išeinant iš darbo, skola „(duomenys neskelbtini)“ sudarė apie 17 mln. BRNB rublių. Liudytoja pažymėjo, kad maždaug 2007 m. kovo mėn. vieną kartą įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo pristatyta dujų partija. Nieko apie įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pasakyti negali. Kiek pamena, pagal sutartį su šia įmone dujos buvo atkrautos į Latviją, nors pati buvo registruota Estijoje. Gali būti, kad ši įmonė buvo tarpininkė (t. 5, b.l. 104-106).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojo I. I. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad yra bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, dirbantis šiose pareigose nuo pat įkūrimo – 2000 m. Įmonės veikla: prekyba suskystintomis dujomis. Į jo, kaip direktoriaus, pareigas įeina įmonės veiklos organizavimas, aprūpinimas kuru, finansiniai klausimai. G. Š. ir V.V. K. jų įmonėje nedirba ir niekada nedirbo, šios pavardės jam nepažįstamos. 2006 m. jų įmonė bendradarbiavo su Rusijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ – iš jos gaudavo dujas; bendradarbiavo su Estijos įmone „(duomenys neskelbtini)“, kuriai parduodavo dujas. Su įmonėmis SIA V. B. Komercfirma „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų įmonė niekada jokių santykių neturėjo. Šias firmas girdi pirmą kartą. Kiek pamena, A. J. buvo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o M. D., kaip jis mano, jo pavaduotojas. Bendradarbiaudami su Rusijos firma „(duomenys neskelbtini)“ dirbo su jos direktoriumi D. C.. „(duomenys neskelbtini)“ dažniausiai atstovaudavo A. J.. Nurodė, kad M. D. jis matė tik vieną kartą, kai jis su A. J. buvo atvykęs į Baltarusijos Respubliką. Tiesiogiai su M. D. jokių santykių nepalaikė, visus klausimus, susijusius su įmonių bendradarbiavimu, spręsdavo su A. J.. Su Rusijos firma „(duomenys neskelbtini)“ jie sudarė pirkimo - pardavimo sutartį dėl suskystintų dujų, kurias minėta įmonė tiekdavo jiems. Sutartis buvo sudaryta 2006 m. Pagal minėtą sutartį jie sumokėdavo už dujas firmai „(duomenys neskelbtini)“, ši įmonė jiems nieko nebuvo skolinga. Atsiskaitydavo tik mokėjimo pavedimu, jokių grynųjų pinigų neperdavė. Sutartyje buvo numatytas mokėjimo atidėjimas. Tiek jie, tiek firma „(duomenys neskelbtini)“, visus įsipareigojimus vieni kitų atžvilgiu įvykdė. Be to, 2006 m. tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta tiekimo sutartis, pagal kurią „(duomenys neskelbtini)“ tiekė „(duomenys neskelbtini)“ dujas. Sutartyje buvo numatytas pirkėjo 100% išankstinis atsiskaitymas. Atsiskaitymas su šia įmone vyko tik mokėjimo pavedimais, jokių grynųjų pinigų estų įmonės atstovai jiems nėra perdavę. Nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė visus įsipareigojimus jų atžvilgiu. Paaiškino, kad mokėjimus jie yra gavę maždaug 5 kartus, o savo ruožtu pristatydavo jiems dujų už visą išankstinio apmokėjimo sumą. Be to, nurodė, kad Sutartyje numatyta, kad po išankstinio apmokėjimo „(duomenys neskelbtini)“ savarankiškai sprendžia dujų transportavimo iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką klausimus. Kiek liudytojui žinoma, transportą jie samdydavo, kadangi savo specializuoto transporto jie neturėjo. Paskutinę dujų mašiną įmonė iš jų išsivežė 2007 m. kovo mėn. Terminas, per kurį „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pasiimti iš jų dujas, nebuvo aptartas, tiksliau sutartyje buvo nurodyta, kad sutartis galioja kol bus įvykdyti tarpusavio įsipareigojimai. Tokiu būdu, dar 2006 m. „(duomenys neskelbtini)“ pervedė pinigus, šiandien skola jų įmonei sudaro maždaug 18 000 000 rublių, pagal kurią jiems turėjo patiekti jiems suskystintas dujas. Nors sutarties sudarymo metu buvo galima eksportuoti Rusijoje įsigytas dujas toliau į Europą, tačiau 2007 m. tokie pardavimai buvo uždrausti, todėl jie nebegalėjo parduoti „(duomenys neskelbtini)“ dujų, kurias įsigijo Rusijoje, bet jie savo ruožtu pasiūlė jiems baltarusiškų dujų, kurios kainavo brangiau, nei parduodamos Europoje, todėl „(duomenys neskelbtini)“ ir nepasiima iš jų dujų. Paaiškino, kad jie buvo susisiekę su minėta įmone, ir jiems atsakė, kad jie atsiims dujas, kai šios atpigs. Taigi, jų įmonė įsipareigojimų iki galo neįvykdė, tačiau jie yra pasiryžę juos įvykdyti, jeigu „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai pareikalaus jų grąžinti išankstinį apmokėjimą arba pateikti baltarusiškas dujas, jie pasiruošę įvykdyti įsipareigojimus: pristatyti prekę arba grąžinti pinigus. Nurodė, kad minėta tiekimo sutartis tarp įmonių buvo sudaryta tiesiogiai, jokių tarpininkų nebuvo. „(duomenys neskelbtini)“ naftos produktus netiekė, kadangi šios veiklos rūšies nėra jų licenzijoje. Nieko apie firmos „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pasakyti negali. Sutartiniuose santykiuose ji figūravo kaip tiesioginė pirkėja, o ne tarpininkė. Kokiems tikslams ši įmonė pirko dujas, jis nežino. Nurodė, kad jų įmonė yra gavusi iš „(duomenys neskelbtini)“ pinigų. Šios įmonės pavedimai būdavo atliekami tik kaip išankstinis apmokėjimas už jiems tiekiamas suskystintas dujas. Jie „(duomenys neskelbtini)“ jokių mokėjimų nėra atlikę. Pažįsta A. J. ir M. D.. Su jais susipažino, kai jie buvo atvykę į Baltarusijos Respubliką sudaryti sutartį su jų įmone dėl tiekimo jų įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Jokių santykių su jais šiuo metu nepalaiko. Su M. D. matėsi tik vieną kartą. A. J. buvo atvykęs į Baltarusijos Respubliką tris kartus: derybų ir pasirašyti kontraktą. Apie M. D. įsipareigojimus kitoms įmonėms jis nieko nežino. Papildomai L. I. I. parodė, kad su „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs tiekimo kontraktą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį jų įmonė buvo tiekėja, o „(duomenys neskelbtini)“ – pirkėja. Kontrakto objektas buvo suskystintos dujos (propano ir butano mišinys) pagal GOST-ą 20448-90. Prekė būdavo pristatoma pagal pirkėjo paraišką pirkėjo autocisterna. Krovinio masė būdavo nustatoma pagal faktinį talpos užpildymą. Kontrakte buvo nurodyta prekė įsigyjama didmeninės -mažmeninės prekybos tikslais. Atsiskaitymai tarp jų vykdavo pervedant pagal pateiktą sąskaitą - faktūrą į „tiekėjo“ atsiskaitomąją sąskaitą 100 % dydžio išankstinį apmokėjimą. Firma, gabenanti krovinį, nurodoma CMR. Nurodė, kad 2007 m. gegužės mėn. buvo sudarę atsiskaitymų tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir BĮ „(duomenys neskelbtini)“ sutikrinimo aktą, pagal kurį „(duomenys neskelbtini)“ pervedė jiems šias pinigų sumas (sumos nurodytos Baltarusijos rubliais):

2006-06-16 - 21 240 000 rublių;

2006-06-30 - 19 098 000 rublių;

2006-07-05 - 16 976 000 rublių;

2006-07-17 - 117 177 673 rublių;

2006-07-20 - 100 000 000 rublių;

2006-07-21 - 100 000 000 rublių;

2006-07-26 - 43 000 000 rublių;

2006-08-03 - 42 000 000 rublių;

2006-08-21 - 100 000 000 rublių.

Iš viso – 560 145 701 rublių. 2007 m. „(duomenys neskelbtini)“ išankstinių mokėjimų jiems neatliko.

Savo ruožtu jie pristatė įmonei „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 541 255 794 rublius (šios sumos bendros, nurodytos už mėnesį):

2006-06-30 - 40 338 000 rublių;

2006-07-31 - 245 601 360 rublių;

2006-08-31 - 206 508 240 rublių;

2006-10-31 - 33 169 880 rublių;

2007-03-21 - 15 638 314 rublių.

Liudytojas L. I. I. nurodė, kad BĮ „(duomenys neskelbtini)“ skola įmonei „(duomenys neskelbtini)“ šiandien sudaro 18 889 907 rublių. Prekės „(duomenys neskelbtini)“ būdavo gabenamos pagal CMR, kurių visų pagal numerius jis nepamena, kas buvo vežėjas, pristatymo vietos, automobilio jis taip pat neįsidėmėjo. Visi šie duomenys nurodyti CMR. Pažymėjo, kad krovinį priima vairuotojas, kurio parašas yra CMR, kas buvo galutinis krovinio gavėjas, jis nežino, kadangi su tuo nei jis, nei jo įmonė nėra susiję (t. 5, b.l. 112-120, 123-125).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojo G. V. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių tarybos pirmininku. Nuo 2004 m. lapkričio mėn. iki 2007 m. lapkričio 21 d. jis buvo Rusijos - Baltarusijos įmonės BRAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių tarybos pirmininkas. Jų įmonė yra bendra, jos steigėjas „(duomenys neskelbtini)“, esantis Maskvoje. Į jo pareigas įėjo vadovavimas direktorių tarybai. BRAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius buvo K. V.V., komercijos direktorė V. M. M.. Minėta organizacija užsiima naftos produktų perdirbimu. M. D. ir A. J. jis pažįsta nuo 2005 m. rudens, kai K. V.V. supažindino jį su jais, susipažino Minske. Nurodė, kad K. V.V. pristatė juos kaip patikimus partnerius, kuriems reikėjo jų žaliavų. M. D. atstovavo estų įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kokias pareigas jis užėmė, jis nežino. A. J. buvo Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius, be to, jis pasirašė keletą „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. Kokias pareigas A. J. užėmė pastarojoje įmonėje, jis nežino. Paaiškino, kad įmonės SIA V.B. Komercfirma „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimą jis girdi pirmą kartą, jų įmonė su šia įmone jokių santykių nepalaikė. Su „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik komerciniai santykiai. Nuo 2006 m. iki 2007 m. jie tiekė suskystintas dujas. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimą jis girdi pirmą kartą. Jų įmonė su šia įmone jokių santykių nepalaikė. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimą jis girdi pirmą kartą, jų įmonė su ja santykių nepalaikė. Nurodė, kad apie M. D. ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus įmonėms SIA V. B. komercfirma „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nieko nežino. M. D. ne kartą kreipėsi dėl naftos produktų tiekimo. Ilgą laiką (duomenys neskelbtini) m. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ tiekė jiems naftos produktus. 2007 m. žiemą koncernas „Belneftechim“ uždraudė naftos produktų eksportą, jis įpareigojo „(duomenys neskelbtini)“ realizuoti produkciją tik vidaus rinkoje. Nurodė, kad galbūt tuo metu M. D. ir negavo jų įmonės produkcijos. Kaip išsisprendė ši situacija, jis nežino, kadangi tuo metu jis iš „(duomenys neskelbtini)“ buvo išėjęs. Kokiu pagrindu buvo pervesti pinigai iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir atvirkščiai, jis nežino, kadangi šia veikla tiesiogiai užsiėmė V.V. K. (t. 5, b.l. 144-151).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojo I. V. O. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad jis nuo 2008 m. rugsėjo mėn. eina vyriausiojo buhalterio pareigas. Jo funkcijos, susijusios su įmonės valdymu, apibrėžtos įmonės BRAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose. K. V.V. dirbo BRAB „(duomenys neskelbtini)“, generalinio direktoriaus pareigose. Kiek laiko jis ėjo savo pareigas, liudytojas nežino. Nurodė, kad po K.V.V. generalinio direktoriaus pareigas ėjo Š. G. V.. Kiek laiko jis ėjo tas pareigas, jis taip pat nežino. Paaiškino, kad K. V.V. ir Š.G.V. dabar nebedirba BRAB „ (duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu generalinis direktorius yra Ž. A. I.. Savo pareigas jis pradėjo eiti 2007 m. pabaigoje. Liudytojas nurodė, kad su A. J. jį supažindino Ž. A.I., kai A. J. perdavė susitarimą dėl dujų tiekimo sutarties galiojimo laiko pratęsimo. M. D. jis nepažįsta. Nieko nežino apie įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus įmonėms SIA V. B. Komrecfirma „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2006 m. BRAB „ (duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavo tik su Rusijos įmone „(duomenys neskelbtini)“, o apie bendradarbiavimą su „(duomenys neskelbtini)“ jis nieko nežino. Žino tai, kad BRAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga „(duomenys neskelbtini)“ 85 000 JAV dolerius. A. J. atstovavo įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Kas atstovavo įmonę „(duomenys neskelbtini)“, jis nežino. Su „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos šios pirkimo-pardavimo sutartys: dujų kondensato ir SPBT, o su „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. - paskolos sutartis. 2007 m. birželio 1 d. BRAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimu gavo iš „(duomenys neskelbtini)“ 45 000 JAV dolerių sumą, o 2007-06-06 taip pat pavedimu gavo 55000 JAV dolerių sumą. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 2007-08-16 pavedimu buvo grąžinti 15000 JAV dolerių. Liudytojas nurodė, kad kai jis pradėjo eiti savo tiesiogines pareigas, įmonė jokios veiklos nevykdė, buvo tik skolos. 2008 m. skola įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo grąžinta, o 85 000 JAV dolerių skola įmonei „(duomenys neskelbtini)“ negrąžinta iki šiol. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai ir per tarpininkus dujų ir naftos produktų netiekė. Niekas nesikreipė, t.y. nepateikė paraiškų, nedarė užsakymų dėl dujų ir naftos produktų tiekimo. Apie įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklą jis nieko nežino. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) m. finansinės - ūkinės veiklos patikrinimo kompetentingos institucijos, įskaitant mokesčių inspekciją, muitinės tarnybą ir kt., neatliko (t. 5, b.l. 152-157).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojo A. I. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad nuo 2007 m. lapkričio 22 d. dirba BRAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi. Jo funkcijos, susijusios su įmonės valdymu, apibrėžtos įmonės BRAB „ (duomenys neskelbtini)“ Įstatuose. Šiuo metu vyr. buhalteriu dirba O. I. V.. K. V.V. dirbo BRAB „ (duomenys neskelbtini)“ iki 2007 m. rugpjūčio 1 d., ėjo generalinio direktoriaus pareigas, nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 21 d. generalinio direktoriaus pareigas ėjo Š.G. V.. Jų funkcijos, susijusios su įmonės valdymu, taip pat apibrėžtos įmonės BRAB „(duomenys neskelbtini)“ Įstatuose. K. V.V. ir Š.G.V. šiuo metu BRAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba. Nurodė, kad kiek žino, šiuo metu jis atlieka bausmę – laisvės apribojimą pagal gyvenamąją vietą. Paaiškino, kad 2006 m. ir 2007 m. pradžioje BRAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavo tik su Rusijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ ir “(duomenys neskelbtini)”. A. J. atstovavo įmonę „(duomenys neskelbtini)“, M. D. atstovavo “(duomenys neskelbtini)”. Tarp „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos šios pirkimo - pardavimo sutartys: dujų kondensato, SPBT, o su “(duomenys neskelbtini)” 2007 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta paskolos sutartis. 2007 m. birželio 1 d. BRAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimu gavo iš “(duomenys neskelbtini)” 45 000 JAV dolerių sumą, o 2007-06-06 taip pat pavedimu gavo 55000 JAV dolerių sumą. 2007-08-16 įmonei “(duomenys neskelbtini)” pavedimu buvo grąžinta 15000 JAV dolerių suma. Nurodė, kad kai jis pradėjo eiti savo tiesiogines pareigas, įmonė jokios veiklos nevykdė, buvo tik skolos. Buvo skola įmonei „(duomenys neskelbtini)“ – 11 milijonų Rusijos rublių, o įmonei “(duomenys neskelbtini)” – 85 000 JAV dolerių. Įmonė “(duomenys neskelbtini)” tiesiogiai ir per tarpininkus dujų ir naftos produktų netiekė. Niekas nesikreipė, t.y. nepateikė paraiškų, nedarė užsakymų dėl dujų ir naftos produktų tiekimo. Apie įmonės “(duomenys neskelbtini)” veiklą jis nieko nežino. (duomenys neskelbtini) m. finansinės - ūkinės veiklos patikrinimo kompetentingos institucijos, įskaitant mokesčių inspekciją, muitinės tarnybą ir kt., neatliko. Daugiau nieko pridurti negali (6 t., b.l. 155-157).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojo V. V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad nuo 2005-08-01 iki 2007-07-31 ėjo „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigas, jo funkcijos buvo susijusios su įmonės valdymu, numatytos įmonės įstatuose. Jam žinoma, kad po jo šiose pareigose dirbo Z. O., Š. G., o nuo 2007 m. gruodžio mėn - Ž. A. I. Su A. J. ir M. D. G. mieste jį supažindino G. I., kuris tuo metu palaikė komercinius ryšius su „(duomenys neskelbtini). SIA V. B. Komercfirma „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų jis nepažįsta. Nurodė, kad žino, kad tarp įmonės “(duomenys neskelbtini)”, atstovaujamos M. D. ir SIA V. B. Komercfirma „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. balandžio - gegužės mėn. buvo sudaryta dyzelinio kuro tiekimo sutartis. Paaiškino, kad M. D. draugas T. L. supažindino M. D. su A. J., kad šis surastų dyzelinio kuro pirkėją. A. J. supažindino M. D. su SIA V. B. Komercfirma „(duomenys neskelbtini)“ atstovu. 2005-2006 m. „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavo tik su Rusijos įmone „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. J., o su įmone “(duomenys neskelbtini)” nebendradarbiavo, išskyrus sudarytą paskolos sutartį. A. J. atstovavo tik įmonei „(duomenys neskelbtini)“, su kuria buvo sudaryta stabilaus dujų kondensato ir propane - butano techninio mišinio pirkimo - pardavimo sutartys. M. D. atstovavo tik įmonei “(duomenys neskelbtini)”, su kuria buvo sudaryta tik paskolos sutartis. Pagal paskolos sutartį pinigai buvo pervesti per du kartus. Įmonei “(duomenys neskelbtini)” buvo grąžinta 15 000 USD suma. Kol jis buvo įmonės vadovu, įmonė “(duomenys neskelbtini)” jokios veiklos nevykdė, turėjo tik ilgalaikes paskolas. Įmonė “(duomenys neskelbtini)” nei, tiesiogiai, nei per tarpininkus dujų ir naftos produktų į Baltarusijos Respubliką netiekė (t. 6, b.l. 102-146).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojo Dmitrijaus A. C. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad į narkologo ir psichologo įskaitas nebuvo įrašytas, baudžiamojon atsakomybėn netrauktas. Paaiškino, kad RAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirba nuo 2006 metų. A. J. yra RAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas, atlieka valdymo funkcijas. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) m. bendradarbiavo su įmone „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad M. D. buvo kažkaip susijęs su įmone „(duomenys neskelbtini)“, kokias būtent pareigas jis užėmė, liudytojas nepamena. Pagal kokias sutartis, kokias paslaugas teikė įmonės, jis nepamena, tikriausiai buvo sudaryta paskolos sutartis. Paaiškino, kad įmonė (duomenys neskelbtini)“ už pristatytas prekes su įmone „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitydavo mokėjimo pavedimais, kas, kada, kokias pinigų sumas pervesdavo, jis šiuo metu nepamena. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus pagal paskolos sutartį įvykdė. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ dujų ar naftos produktų tiesiogiai arba per tarpininkus minėtai Estijoje registruotai įmonei netiekė. Apie įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklą nieko nežino. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ su Lietuvos įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei Latvijoje registruota SIA V. B. Komercfirma „(duomenys neskelbtini)“ nebendradarbiavo, įmonių duomenys jam nežinomi. Nurodė, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) m. bendradarbiavo su Baltarusijos Respublikoje registruota „(duomenys neskelbtini)“. Su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ arba M. D. interesais minėtas bendradarbiavimas nesusijęs. Su įmone „(duomenys neskelbtini)“ ir M. D. civilinių ginčų teismuose dėl dalykinių santykių neturėjo. Civiliniai ginčai teismuose buvo su įmone „(duomenys neskelbtini)“. RAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Minsko m. teismą dėl „(duomenys neskelbtini)“ negrąžintos skolos už pristatytas prekes. 2008 m. Minsko m. teismas nusprendė, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ privalo grąžinti RAB „(duomenys neskelbtini)“ maždaug 10 mln. rublių skolą. Nurodė, kad RAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga įmonei „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kiek skolinga, šiuo metu nepamena, pagal sutarties sąlygas skolos grąžinimo terminas dar nepasibaigė (t. 5, b.l. 158-163).

Iš 2005-12-13 Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tarp RAB “ (duomenys neskelbtini)” ir BRAB “(duomenys neskelbtini)” buvo sudaryta sutartis dėl dujų kondensato pirkimo – pardavimo (6 t., b.k. 56-63;76-84).

Iš Minsko miesto ūkinio teismo 2007-08-14 nutarties matyti, kad ieškovo “Torgmaš-A” ieškinys buvo patenkintas ir iš atsakovo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ priteista skola 7920720 Rusijos rublių bei 47903,60 Rusijos rublių, kuriuos ieškovas sumokėjo kaip valstybės rinkliavą (6 t., b.l. 65, 87-88).

Iš 2007-11-30 Pareiškimo dėl taikos sutarties patvirtinimo teismo nutarties vykdymo metu matyti, kad atsakovas įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ieškovui „(duomenys neskelbtini)“ per nustatytą terminą sumokėti priteistus pinigus (6 t., b.l. 71, 95-96).

Iš 2007-12-17 Minsko miesto ūkinio teismo nutarties matyti, kad teismas patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (6 t., b.l. 73,98-99).

Iš 2006-04-07 Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad “(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama M. K. suteikė 300000 USD paskolą RAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai A. J. (t. 6, b.l. 164-168).

Iš 2006-08-14 Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad “(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama M. K. suteikė 10 000 000 Rusijos rublių paskolą RAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai A. J. (t. 6., b.l. 169-172).

Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad užfiksuoti duomenys apie A. J. ir M. D. telefoninius pokalbius. Kontroliuojant tel. (duomenys neskelbtini) (priklauso M. D.) 2008-03-22 20:51 val., užfiksuotas tyrimui nereikšmingas įrašas. 2008-03-23 20:05; 2008-03-23 20:07; 2008-03-24 16:09; 2008-03-24 20:54; 2008-03-25 14:09; 2008-03-25 21:41; 2008-03-26 08:36; užfiksuoti tyrimui nereikšmingi įrašai. 2008-03-26 09:12 užfiksuotas M. D. pokalbis su A. apie tai, kad A. turi paaiškinti ir V. ir A. kada ir kaip galės atidavinėti, kad pas A. yra pinigai ir jau gali kažką tai judėti. 2008-03-26 10:51; 2008-03-26 13:41; 2008-03-26 14:19; 2008-03-26 18:09; 2008-03-27 10:44; 2008-03-27 13:39; 2008-03-27 13:53; 2008-03-27 15:31; 2008-03-27 17:38; 2008-03-28 09:24; 2008-03-28 10:06; 2008-03-28 10:08 užfiksuoti tyrimui nereikšmingi duomenys. 2008-03-28 12:00 užfiksuotas M. D. pokalbis su vyru apie tai kad vyriškis teiraujasi dėl penktais metais balandžio ar gegužės mėnesį padaryto pravedimo, į ką M. D. atsakė, kad „(duomenys neskelbtini)“, į Rusiją už suskystintas dujas. Kad pervesta buvo apie 108 suma versta į dolerius. 2008-03-28 12:08 užfiksuotas M. D. pokalbis su vyriškiu apie tai, kad rado pavedimą, bet konvertacija 172 padaryta į eurus, o ne į dolerius, kad pavedimas padarytas penktais metais ir vyriškis turi tą popierių ir kada reikės jis tą popierių D. perduos.2008-03-28 12:14, 2008-03-29 12:22; 2008-03-31 15:38 užfiksuoti tyrimui nereikšmingi duomenys. 2008-03-31 16:33 užfiksuotas M. D. pokalbis su moterimi, kur jie kalbasi apie tai, kad yra pasibaigęs „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimas, ir kad M. D. arba turi pristatyti naują įgaliojimą arba turi uždaryti. M. D. teigia, kad įgaliojimą pristatys. 2008-03-31 17:06; 2008-03-31 17:12 užfiksuoti tyrimui nereikšmingi duomenys. 2008-04-01 10:26 užfiksuotas M. D. pokalbis su vyru (A.) apie tai, kad M. D. pas A. teiraujasi kada pastarasis pradės grąžinti, ir A. pasako, kad pradės kaip ir sakė balandžio gale arba pirmomis gegužės dienomis. 2008-04-02 21:07; 2008-04-03 13:43; 2008-04-03 15:33 užfiksuoti tyrimui nereikšmingi pokalbiai. 2008-04-09 08:55 užfiksuotas M. D. pokalbis su vyru, kuris prisistatė, kaip atstovas iš „propano butano dujų centro“ ir jie kalbėjosi apie tai, kad bus pervesti pinigai. Ir pokalbio metu M. D. pasakė, kad A. lyg žada jau balandžio pabaigoj pradėti atidavinėti pinigus, tai iš karto perves ir Vidui ir skambinusio įmonei, bei pasako A. numerį, kad pats vyriškis jam skambintųsi. 2008-04-09 09:03 užfiksuotas tyrimui nereikšmingas pokalbis. 2008-04-09 09:26 užfiksuotas M. D. pokalbis su moterimi kur jie kalbai apie (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas. 2008-04-10 09:14; 2008-04-10 09:17; 2008-04-10 14:46; 2008-04-10 17:46; 2008-04-11 09:40; 2008-04-11 09:46; 2008-04-12 19:06; 2008-04-14 10:40; 2008-04-16 16:06; 2008-04-16 16:36; 2008-04-16 16:49; 2008-04-16 17:11; 2008-04-21 11:01 užfiksuoti tyrimui nereikšmingi pokalbiai. 2008-04-21 13:55 M. D. kalbasi su vyru apie tai, kad (duomenys neskelbtini) yra skoloj (duomenys neskelbtini) ir kad būtų gerai surašyti trišalę sutartį, kad būtų padaryta tiesiai. 2008-04-22 11:01 užfiksuotas tyrimui nereikšmingas pokalbis. 2008-04-22 11:01 užfiksuotas M. D. pokalbis su vyru vardu A. apie tai, kad M. D. A. sako jog jis net vaistų neturi už ką nusipirkti, ir kad jį laužia Andrius, ir kad jam tenka pas tardytojus vaikščioti ir Sako A., kad pastarasis jau pinigus gavo, tai tegul tvarko, į ką A. atsakė, kad tvarko viską žingsnis po žingsnio, jeigu abu darys tvarkingai, tai tada išeis. 2008-04-28 09:36; 2008-04-28 10:02; 2008-04-28 10:18 užfiksuoti tyrimui nereikšmingi pokalbiai. 2008-04-28 12:54 užfiksuotas M. D. pokalbis su vyru vardu A. apie tai, kad A. žadėjo mėnesio gale pervesti pinigus, o to dar nepadarė, kad jis turi vesti pinigus A., V.i, į ką A. atsakė, kad savo žodžių neišsižada ir kai tik galės tada ir perves. 2008-04-29 15:24; 2008-05-06 10:21; 2008-05-14 15:53; 2008-05-17 22:08; 2008-05-19 15:22 užfiksuoti tyrimui nereikšmingi duomenys. 2008-05-19 18:24 užfiksuotas M. D. pokalbis su A. apie tai, kad perrašyti sutartis ir būtų padaryti pavedimai, bet A. pasako, kad jis gali pervesti tik (duomenys neskelbtini). O M. D. dar primena, kad A. ir „(duomenys neskelbtini)“ yra skoloj 160 tūkstančių. 2008-05-21 12:26; 2008-05-21 13:45 užfiksuoti tyrimui nereikšmingi pokalbiai. 2008-05-21 14:05 užfiksuotas M. D. pokalbis su V., apie tai kad A. neperveda pinigų, todėl negali su V. atsiskaityti ir tariasi dėl jų susitikimo pašnekesiui. 2008-05-22 10:43 užfiksuotas M. D. pokalbis su moterimi, apie tai, kad M. nebesuranda A., kad gal tas pabėgo ir nebenori atiduot. 2008-05-27 užfiksuotas M. D. pokalbis su A. apie tai, kad gi pradės grąžinti. M. D. kalba apie tai, kad už tai jog jis A. suteikė paskolą jį dabar už sukčiavimą nori pasodinti. Į ką A. atsakė, kad jis paskolos neneigia ir kai tik galės pradės grąžinti. 2008-05-27 10:40; 2008-05-29 10:25; 2008-05-30 13:08 užfiksuoti tyrimui nereikšmingi duomenys. 2008-06-02 08:02 užfiksuotas M. D. pokalbis su A. apie tai kada jie planuoja susitikti, nes būtina pakalbėti apie pinigų grąžinimą, nes Drutį kaltina sukčiavimu. 2008-06-02 12:30 užfiksuotas M. D. pokalbis su vyru vardu V., apie tai kad grįžta A. ir kad jis jau pradės atidavinėti. 2008-06-03 08:16 užfiksuotas M. D. pokalbis su A. apie tai, kada jie galės susitikti, nes D. teigia žinantis, kad A. jau pinigus turi. 2008-06-03 18:45 užfiksuotas M. D. pokalbis su A. apie tai, kad perkeliamas jų susitikimo laikas. 2008-06-22 14:15 užfiksuotas tyrimui nereikšmingas pokalbis. 2008-06-23 17:29 užfiksuotas M. D. pokalbis su A. apie tai, kad A. eilinį kartą žada ir pinigų negrąžina, kad A. ir V. nelauks, kad A. D. įkišo į „tokią balą“. 2008-06-23 17:31 užfiksuotas pokalbio pratęsimas tarp M. D. ir A. po išsijungimo, apie tai kada pagaliau A. perves pinigus, nes jis tik žada jau kelintas mėnuo, o M. D. sako, kad jį pasodinti už tai gali. 2008-06-23 17:33 vėl tęsiamas pokalbis tarp M. D. ir A., kurio metu vėl M. D. reikalauja konkrečiai pasakyti kada bus pradėti grąžinti pinigai, kalbasi dar ir apie kažkokį nešiojamą kompiuterį ir pokalbio pabaigoje susipyksta. M. D. A. apšaukia necenzūriniais žodžiais ir nustato terminą, kad per savaitę būtų grąžinti pinigai. 2008-06-25 09:32 užfiksuoti tyrimui nereikšmingi duomenys.2008-06-30 11:56 užfiksuotas pokalbis tarp M. D. ir vyro apie tai, kada M. D. pradės grąžinti skolas. M. D. pasakoja, kaip jis bandys atsiskaityti be A., kuriam pervedė visus pinigus, kad šis dujas siųstų, o jis paėmė visus pinigus ir M. D. „įkišo“, bet jis žada susitvarkyti ir be A.. 2008-07-01 12:49 užfiksuotas M. D. pokalbis su A., kurio metu M. D. priekaištauja A., kad pastarasis neatsiliepia, ir pasakoja, kad jam Gėdminas neduoda ramybės, kad jeigu iki liepos mėnesio nebus judėjimo, M. D. bus atiduotas į teismą ir bus atimtas namas. A. kalba, kad ir jam tas judėjimas reikalingas ir jie vėl ginčijasi dėl pažado pervesti pinigus. 2008-07-04 11:41 užfiksuotas M. D. pokalbis su Vidu apie kažkokias sutartis ir apie tai, kad M. D. susisiekė su A., kad važiuos su juo susitikti. 2008-07-21 15:49 užfiksuotas M. D. pokalbis su A., kur vėl ginčijasi dėl pinigų grąžinimo. M. D. A. sako, kad jis pervedė 160 tūkstančių dujų pirkimui, o A. net nebuvo tuo metu jokių sutarčių sudaręs. Vėl sutaria susitikimo laiką. 2008-07-30 15:43 užfiksuoti tyrimui nereikšmingi duomenys. 2008-07-31 18:22 užfiksuotas M. D. pokalbis su A. apie tai, kad A. vėl atsirado kažkokių problemų ir vėl sutartas kitas susitikimo laikas. 2008-08-11 19:31 užfiksuoti tyrimui nereikšmingi duomenys. 2008-08-12 08:51 užfiksuotas M. D. pokalbis su A., kuris pagal pokalbį tuo metu yra Maskvoje ir jie vėl trumpai kalba apie tai, kada pradės judėti.

2009-06-08 kontroliuojant tel. (duomenys neskelbtini) (priklauso M. D.) 2008-10-13 10:00 val. užfiksuotas M. D. pokalbis su A. apie tai, kada gi pagaliau A. pradės atidavinėti pinigus, kada G. pradės pervedinėti, į ką A. sako, kad po 20 dienos bus atsakymas. 2008-10-21 13:27 užfiksuotas M. D. pokalbis su A. vėl apie tai, kada gi pagaliau pradės pervedinėti ir dėl kokių priežasčių A. vis dar neperveda. 2008-10-22 10:29; 2008-10-28 13:42; užfiksuoti tyrimui nereikšmingi duomenys. 2008-10-22 15:11 užfiksuotas M. D. pokalbis su A., kurio metu M. D. pas A. teiraujasi kada bus pinigai, priekaištauja, kad A. niekada atvirai nieko neparodė, nei jokių sutarčių, nei konkrečių pinigų sumų. Į ką A. atsako, kad pats neturi, dar negavo pinigų ir negalį grąžinti, o M. D. vartodamas necenzūrinę kalbą, kaltina A., kad šis pinigus slepia. Kad jau du metus A. pasakas seka. Kad nei vienos sutarties M. D. A. nėra padavęs, o A. kalba, kad jis net dvi pilnas papkes atidavė. Po ko abu susipyksta. 2008-10-29 10:57; 2008-10-29 10:59 užfiksuoti tyrimui nereikšmingi duomenys. 2008-10-31 10:20 užfiksuotas M. D. pokalbis su A. apie tai, kad M. D. pas A. vėl teiraujasi kada bus pinigai. Kalbasi apie tai, kad Rusijoj pas A. buvo visus popierius paėmę, kad juos tikrina per visas šalis- Rusiją, Baltarusiją, Lietuvą, gal ieško kokio pinigų plovimo. M. D. pasako A., kad pas jį buvo krata daryta. 2008-11-11 08:18 užfiksuotas M. D. pokalbis su A. apie tai, kad M. D. priekaištauja A., kad pastarasis neatvyko į susitikimą, kad keičia susitikimo laiką, ir vėl teiraujasi, reikalauja, kad A. pradėtų grąžinti pinigus (t.2, b.l. 150-152).

Iš 2010-03-03, 2011-02-09 ir 2011-03-02 Dokumentų apžiūros protokolų matyti kaip buvo naudojamos įmonės “(duomenys neskelbtini)“, piniginės lėšos, esančios Lietuvos bankuose (t. 4, b.l. 185-191, t. 5, b.l. 1-52, 53-61).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamųjų A. J. ir M. D. veikose, visiškai įrodytos, jų veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 182 str. 2 d.

`Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimas pagalLR BK 182 str. 2 d. objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) didelės vertės svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) didelės vertės svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) didelės vertės turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) didelės vertės turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Pagal LR BK 190 str. 1 d. didelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 250 MGL dydžių sumą. Sukčiavimu gali būti pripažįstami ir tokie atvejai, kai neteisėta turtinė nauda gaunama apgaulingai nukentėjusiesiems žadant suteikti atitinkamas paslaugas. Tai gali būti daroma ir sudarant fiktyvias sutartis (t.y. sutartis, kurių neketinama vykdyti) dėl paslaugų teikimo ir taip įtraukiant nukentėjusiuosius į jiems žalingus sandorius. Šiuo atveju sukčiavimas susijęs ir su iš sutarties kylančių pareigų nevykdymu, jų netinkamu vykdymu ar tik šių pareigų vykdymo imitavimu. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 str.)“, TP Nr. 10, 3 p.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t.y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtapos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-851/2001).

Dėl kaltinamųjų M. D. ir A. J. padaryto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji M. D. ir A. J., pasinaudodami ankstesniais verslo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-06-01 pasirašė suskystintų angliavandenilio dujų pristatymo (pardavimo) – priėmimo sutartį, pagal kurią „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pristatyti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimti sutartą dujų kiekį (1 t., b.l. 44-46, 47-49). „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama M. D., įsipareigojimų pagal 2006-06-01 Sutartį neįvykdė, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas V. K. avansinius mokėjimus 610000 Lt sumai atliko. AB SEB banko išrašai (1 t., b.l. 51-53) patvirtina, kad 2006-08-02, 2006-07-19, 2006-08-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko avansinius mokėjimus „(duomenys neskelbtini)“. 2007-01-02 Susitarimu Nr. 1 (1 t., b.l. 50) buvo patvirtintas „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 610000 Lt sumai bei 11224 Lt palūkanos ir sutarta „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti sumokėtus avansinius mokėjimus arba pateikti suskystintas naftos dujas po 100000 Lt per mėn. AB SEB banko išrašas (1 t., b.l. 54) patvirtina, kad 2007-01-12 „(duomenys neskelbtini)“ padengė tik dalį įsiskolinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tolimesni kaltinamųjų veiksmai – vengimas vykdyti sutartį numatytais terminais ir sąlygomis, įmokėto avansinio mokėjimo negrąžinimas, taip pat vengimas bet kokiu būdu atsiskaityti bei bendrauti dėl sutarties sąlygų vykdymo, teismo nuomone, rodo kaltinamųjų veiksmuose buvus tiesioginę tyčią, nes jie akivaizdžiai suvokė, jog nevykdydami sutartimi nustatytų įsipareigojimų, apgaudinėja pagal sutartį avansinį mokėjimą atlikusį UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamasis M. D. nurodė, kad visus gautus pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė į Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kadangi tai įmonei vadovauja A. J., kuris rūpinosi dujų tiekimu iš Rusijos į Baltarusiją, tačiau A. J. nei pinigų grąžino, nei dujų pateikė. Kaltinamasis A. J. nurodė, kad nežino, dėl ko suskystintos dujos nepasiekė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad jis nežino, kokius pinigus ir už ką mokėjo M. D.. Kaip matyti, šių kaltinamųjų pozicijos nesutampa, prieštarauja viena kitai. Be to, kaltinamųjų parodymai skiriasi ir su apklaustų liudytojų parodymais, ištirta medžiaga. Tai laikytina gynybine pozicija ir bandymu suklaidinti teismą. Iš bylos aplinkybių, liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamieji veikė kartu. Liudytojas V. K. nurodė, kad iki pervedant pinigus, nuolat intensyviai bendravo tai su vienu kaltinamuoju, tai su kitu, arba abiem iš karto. Teismas, mano, kad kaltinamieji apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą dalyvaudami organizuotoje grupėje, t.y. kaltinamųjų neteisėti ir nesąžiningi veiksmai turėjo esminės įtakos ir yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos atsiradimu. Apgaulė, dėl kurios buvo įgytas svetimas turtas, susidėjo iš bendrų M. D. ir A. J. veiksmų, ir kiekvieno iš jų indėlis turėjo lemiamos įtakos UAB “(duomenys neskelbtini)” atstovo suklaidinimui ir jo apsisprendimui dėl turto perdavimo. Šiuo atveju laikytina, kad kaltinamųjų kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jų veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. nustatytus nusikaltimo požymius.

Dėl kaltinamųjų M. D. ir A. J. padaryto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu

Nagrinėjamu atveju M. D. ir A. J., turėdami išankstinį tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę ir kaip įtikinamą priedangą negrąžinti avansu „(duomenys neskelbtini) “ pervestų pinigų, tarp Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini) “ ir Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2006-04-07 sudarė paskolos sutartį (5 t., b.l. 80-83), kurios pagrindu įmonei „(duomenys neskelbtini)“ Estijos įmonė „(duomenys neskelbtini) “ suteikė 300000 USD paskolą, nors tokių lėšų Estijos įmonė neturėjo. Be to, 2006-05-11 “(duomenys neskelbtini)” su UAB “(duomenys neskelbtini)” sudarė paskolos sutartį Nr. 1, pagal kurią “(duomenys neskelbtini)” UAB “(duomenys neskelbtini)” suteikė 300000 USD paskolą (5 t., b.l. 84-87). Po ko, jie, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, teikdami tikrovės neatitinkančius duomenis apie galimybę vykdyti bendrą verslą - prekybą dujomis, įgijo UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriaus A.G. Z. pasitikėjimą. To pasėkoje 2006-12-29 M. D., veikdamas kaip įmonės „(duomenys neskelbtini) “ valdybos narys, sudarė sutartį Nr. 30 su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. G. Z., dėl suskystintų dujų pardavimo, pagal kurią M. D. gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į įmonės sąskaitą kaip avansą 700 000 Lt (1 t., b.l. 24-36), iš kurių dalį pervedė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Aplinkybę, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” sumokėjo „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina 2006-12-29 mokėjimo nurodymas (1 t., b.l. 37). Nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ pagal minėtą sutartį įvykdė tik dalį įsipareigojimų, t.y. pateikė dujų už 93 358,25 USD (248 667,73 Lt) (1 t., b.l. 40), grąžino 33 000 USD (85 494,90 Lt) (1 t., b.l. 39). Teismas įvertinęs šiuos įrodymus, daro išvadą, kad „(duomenys neskelbtini) “ visų sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė, prekių nepateikė, pinigų negrąžino. Įsiskolinimas 2007-07-10 pagal Sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) UAB “(duomenys neskelbtini)” sudaro 365837,37 Lt (1 t., b.l. 38).

Kaltinąmųjų tyčią sukčiauti šiuo atveju parodo nukentėjusįjį klaidinančių aplinkybių sūkurimas. Liudytojas A. G. Z. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio tyrimo metu parodė, kad M. D. jam vis siūlė verslo planus, agitavo investuoti į prekybą naftos produktais, nurodė, kad tuo metu buvo labai gera suskystintų dujų kaina, o kadangi žinojo, kad A. G. Z. turėjo pinigų, ragino pirkti suskystintas dujas kuo greičiau. Tokiu būdu M. D. savo aktyviais veiksmais pateikė nukentėjusiajam informaciją, taip jį klaidindamas. Be to, M. D. ketinimus nesilaikyti sutarties sąlygų ir užvaldyti turtą parodo tai, kad jis siekė įgauti A. G. Z. pasitikėjimą – supažindino jį su saugumo atstovu Klaipėdoje, kuris kuruoja naftos produktų verslą. Pažymėtina, kad kaltinamųjų nesąžiningus veiksmus įrodo ir tai, kad jie ketino A.G. Z. nupirktų dujų dalį išsiųsti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kaip skolos padengimą. Tai, kad A. J. veikė kartu su M. D. be kitų įrodymų patvirtina ir liudytojo Š. G. V. parodymai, kad A. J. pasirašė keletą „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. Be to, byloje apklausta liudytoja M. K. nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje yra sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šių sutarčių ankščiau nebuvo mačiusi, ant dviejų iš jų yra suklastotas jos parašas.

Byloje nustatytų ir įrodymais pagrįstų aplinkybių visuma neabejotinai leidžia konstatuoti, kad M. D. ir A. J., atlikdami šiuos veiksmus, suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, jų veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. nustatytus nusikaltimo požymius

Dėl kaltinamojo M. D. padaryto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. SIA V. B. K. „(duomenys neskelbtini)“atžvilgiu

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. D., veikdamas kaip įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ valdybos narys, turėdamas išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, 2007-05-23 sudarė su Sia V. B. Komercfirma ,,(duomenys neskelbtini)“ Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dyzelinio kuro pardavimo (1 t., b.l. 61-67) ir žodžiu aptarė sutarties vykdymo sąlygas. Šios sutarties pagrindu Sia V. B. Komercfirma ,,(duomenys neskelbtini)“ pervedė į įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 220000 JAV dolerių (572000 litų) avansą (1 t., b.l. 68-82), tačiau ,,(duomenys neskelbtini)“ savo įsipareigojimų neįvykdė, laikotarpiu nuo 2007-05-31 iki 2007-06-05 į Baltarusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 100000 USD (256893 Lt), 7500 eurų (25896 Lt) - A. J. ir 30 000 USD (86910 Lt) grynais nuvežė į Baltarusiją. 2007-07-02 Sia V. B. Komecfirma ,,(duomenys neskelbtini)“ pareiškė ,,(duomenys neskelbtini)“ pretenziją dėl sutarties nevykdymo ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą iki 2007-07-06 (1 t., b.l. 83-86). ,,(duomenys neskelbtini)“ sutikdami su pretenzija, Sia V. B. Komecfirma ,,(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad 220000 JAV dolerių suma bus grąžinta iki 2007-07-14 (1 t., b.l. 87-89), tačiau ir šio įsipareigojimo ,,(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė. 2007-07-16 Sia V. B. Komecfirma. ,,(duomenys neskelbtini)“ pakartotinai įspėjo ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl 220 000 USD grąžinimo (1 t., b.l. 90-92). Iš AB SEB banko sąskaitos Nr. 30 7044 0600 0541 9530 išrašo matyti, kad 2007-08-17 ,,(duomenys neskelbtini)“ dalį įsiskolinimo, t.y. 15000 USD įvykdė (1 t., b.l. 93-94), tačiau 2007-09-04 buvo sudaryta Cesijos sutartis, pagal kurią Sia V. B. Komecfirma ,,(duomenys neskelbtini)“ perleido reikalavimo teisę A. J. į 205000 USD skolą (1 t., b.l. 95). Nukentėjusysis A. J. apklaustas parodė, kad šiai dienai Sia V. B. Komecfirma ,,(duomenys neskelbtini)“ yra grąžinęs apie 200000 USD. Jam dėl minėto sandorio yra padaryta didelė žala. Apklaustas liudytojas T. L. parodė, kad jam minėtas sandoris neatrodė patikimas, nes nors jis apskritai nedalyvavo sandoryje, jo vardu buvo išrašytas vekselis, kurį jis griežtai atsisakė pasirašyti. Be jo, vekseliai buvo išrašyti M. D. ir A. J. vardais. Mano, kad M. D. veiksmai buvo iš anksto suplanuoti, nes atėjus vekselio pasirašymo metui, staiga M. D. sveikata tariamai pablogėjo ir jis turėjo išvažiuoti, ko pasėkoje A. J. gavo vienas pasirašyti vekselį. Faktą, kad “(duomenys neskelbtini)” jokios veiklos neatliko patvirtina liudytojos J. Š. parodymai, kad šios įmonės ataskaitos už 2006 m. negalėjo daryti, nes nebuvo jokių dokumentų, be to, ir per 2007 m. ji jokių duomenų apie “(duomenys neskelbtini)” veiklą negavo. Teismas pažymi, kad šiuo atveju sudaryta sutartis yra sukčiavimo priemonė, nes ją pasirašant kaltininko tyčia buvo nukreipta į nukentėjusiojo apgaulę, o sutartis panaudota kaip suklaidinimo priemonė. Taigi, M. D., sudarydamas sutartį su Sia V. B. Komecfirma ,,(duomenys neskelbtini)“, neketino vykdyti iš sutarties kylančių pareigų, o tik siekė suklaidinti kitą šalį dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad M. D. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. nustatytus nusikaltimo požymius.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formas ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Kaltinamųjų M. D. ir A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str., 60 str.). Atsižvelgtina, kad M. D. ir A. J. padarė sunkius nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia, į tai, kad yra neteisti (7 t., b.l. 173, 176), psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (7 t., b.l. 171), į narkologinę įskaitą neįrašyti (7 t., b.l. 169). Atsižvelgtina ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie A. J. asmenybę (11 t., b.l. 93-95, 105-106), į liudytojo A. L. G. parodymus, kad M. D. jam yra skolingas apie 250000 Lt (7 t., b.l. 48-53), į liudytojo I. B. G. parodymus, kad dėl M. D. skolų jis buvo nuteistas. Kaltinamiesiems A. J. ir M. D. skirtinos bausmės-laisvės atėmimai LR BK 182 str. 2 d.sankcijos numatytose ribose.

M. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinta.

Dėl civilinių ieškinių

UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pareiškė 548891,04 Lt (7 t., b.l. 30), A. J. – 525353,00 Lt (7 t., b.l. 38), UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 365837,37 Lt (1 t., b.l. 11) civilinius ieškinius. Civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, įrodyti baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, nukentėjusiojo, liudytojų, kaltinamųjų parodymais, o kadangi nėra atlyginti, jie priteistini iš kaltinamųjų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d.,7 d., 308 str., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu padarius tris nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir nuteistį jį:

pagal LR BK 182 str. 2 d. (svetimo- UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimas apgaule)-laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal LR BK 182 str. 2 d. (svetimo-UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimas apgaule)–laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal LR BK 182 str. 2 d. (svetimo-SIA V. B. Komecfirma „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimas apgaule) –laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. D. parinktą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vykdant paskirtąją bausmę.

A. J. pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir nuteistį jį:

pagal LR BK 182 str. 2 d. (svetimo-UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pasisavinimas apgaule) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal LR BK 182 str. 2 d. (svetimo-UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turot pasisavinimas apgaule) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš M. D. ir A. J. 548 891,04 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną litą ir 04 cnt) UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, 525 353 (penkis šimtus dvidešimt penkis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt tris) Lt A. J. naudai, 365 837,37 Lt (tris šimtus šešiasdešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt septynis litus ir 37 cnt) UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

A. J. parinktą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vykdant paskirtąją bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.