- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-13
- Bylos Nr.
- 1A-870-114-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00835-2007-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Smolskas (pirm.), Algerdas Urbšys, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- A. J., M. D.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Nerijus Strazdas, Kęstutis Ožiūnas, Romas Aikevičius
Pranešėjas Algimantas Smolskas (Proceso Nr. 1-20-1-00835-2007-9)
2013 m. lapkričio 13 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Smolsko, teisėjų Algerdo Urbšio, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai, nuteistajam A. J., jo gynėjui advokatui Nerijui Strazdui, nuteistojo M. D. gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui A. G. Z., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui V. K., civilinių ieškovų atstovui advokatui Romui Aikevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. D. ir A. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. (svetimo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimas apgaule) - laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 182 str. 2 d. (svetimo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimas apgaule) - laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 182 str. 2 d. (svetimo - SIA V. B. K. „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimas apgaule) - laisvės atėmimu 2 metams. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. A. J. nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. (svetimo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pasisavinimas apgaule) - laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 182 str. 2 d. (svetimo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pasisavinimas apgaule) - laisvės atėmimu 2 metams. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taip pat civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir priteista solidariai iš M. D. ir A. J. 548 891,04 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, 525 353 Lt A. J. naudai, 365 837,37 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. už tai, kad nuo 2005-10-11 veikiantis pagal įgaliojimą, o nuo 2005-10-24 būdamas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (registro kodas (duomenys neskelbtini)), reg. (duomenys neskelbtini), Estija, valdybos nariu ir įgijęs teisę atstovauti bendrovę, veikdamas bendrininkų grupėje su A. J., iš anksto susitarę ir kaip įtikinamą priedangą negrąžinti avansu „(duomenys neskelbtini)“ pervestų pinigų, tarp Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2006-04-07 sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu įmonei „(duomenys neskelbtini)“ Estijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 300000 USD paskolą, nors tokių lėšų Estijos įmonė neturėjo, po ko jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. J., turinčiu teisę atstovauti R. F. įmonę „(duomenys neskelbtini)“, galinčią vykdyti prekybą dujomis, turėdami išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, kartu su A. J. teikdami tikrovės neatitinkančius duomenis apie galimybę vykdyti bendrą verslą - prekybą dujomis ir taip įgiję UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. K. pasitikėjimą, jog jie yra rimti verslo partneriai ir vykdys savo įsipareigojimus, 2006-06-01 įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus V. K., sudarė sutartį Nr. 06-2 dėl suskystintų dujų pardavimo, kuria remiantis, laikotarpiu nuo 2006-07-19 iki 2006-08-17 į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB ,, (duomenys neskelbtini)“, kaip avansą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 610 000 Lt, iš kurių dalis pinigų buvo pervesta ir į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ sutarties įsipareigojimų neįvykdė, dujų nepateikė ir tik po 2007-01-02 dieną pasirašyto susitarimo Nr. 1 tarp įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo įsipareigojo arba grąžinti avansinius apmokėjimus 610000 Lt sumoje, arba pateikti suskystintas naftos dujas, per kelis kartus grąžino dalį pinigų, sumažino įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 548891,04 Lt, tačiau daugiau sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdė, dujų nepateikė, pinigų negrąžino, tuo apgaule savo ir A. J. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 548891,04 Lt turtinę žalą.
Be to, jis nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. už tai, kad turėdamas išankstinį tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. J., iš anksto susitarę ir kaip įtikinamą priedangą negrąžinti avansu „(duomenys neskelbtini)“ pervestų pinigų, kartu su A. J. tarp Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo A. J. 2006-04-07 sudarę paskolos sutartį, kurios pagrindu įmonei „(duomenys neskelbtini)“ Estijos įmonė suteikė 300000 USD paskolą, nors tokių lėšų Estijos įmonė neturėjo, po ko jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. J., turinčiu teisę atstovauti R. F. įmonę „(duomenys neskelbtini)“, galinčią vykdyti prekybą dujomis, turėdami išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, kartu su A. J. teikdami tikrovės neatitinkančius duomenis apie galimybę vykdyti bendrą verslą - prekybą dujomis ir taip įgiję UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. G. Z. pasitikėjimą jog jie yra rimti verslo partneriai ir vykdys savo įsipareigojimus, 2006-12-29 veikdamas kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), Estija, valdybos narys, sudarė sutartį Nr. 30 su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. G. Z., dėl suskystintų dujų pardavimo, kuria remiantis 2006-12-29 gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į įmonės sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB ,, (duomenys neskelbtini)“, kaip avansą 700 000 Lt, iš kurių dalį pervedė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, ir įvykdydamas tik dalį sutartyje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ numatytų įsipareigojimų: pateikęs dujų už 93 358,25 USD (248 667,73 Lt) bei grąžino 33 000 USD (854 94,90 Lt), visų sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė, prekių nepateikė, pinigų negrąžino, tuo apgaule savo ir A. J. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 365837,37 Lt turtinę žalą.
Be to, M. D. nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. už tai, kad 2007-05-23 veikdamas kaip įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Estija, valdybos narys, turėdamas iš ankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, sudarė rašytinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su SIA V. B. K. ,,(duomenys neskelbtini)“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), Latvija) dėl dyzelinio kuro pardavimo, bei žodžiu aptaręs sutarties vykdymo sąlygas, iš anksto žinodamas, kad neįvykdys sutarties sąlygų, laikotarpiu nuo 2007-05-30 iki 2007-06-04 gavo į įmonės sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB ,, (duomenys neskelbtini)“, kaip avansą 220000 JAV dolerių (572000 litus), tačiau vykdydamas žodinę susitarimo dalį laikotarpiu nuo 2007-05-31 iki 2007-06-05 į Baltarusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 100000 USD (256893 Lt), 7500 eurų (25896 Lt) pervedė A. J. ir 30 000 USD (86910 Lt) grynais nuvežė į Baltarusiją, o 2007-08-17 mokestiniu pavedimu įmonei „(duomenys neskelbtini)“ sugrąžino tik 15000 JAV dolerių (39000 litus), po ko daugiau jokių sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė, dyzelino nepateikė, pinigų negrąžino, tuo apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydamas (duomenys neskelbtini) 163301 Lt turtinę žalą.
A. J., nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. už tai, kad būdamas R. F. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), reg.: (duomenys neskelbtini) m. srities gyvenvietė „(duomenys neskelbtini)“) atstovu ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. D., kuris nuo 2005-10-11 veikiantis pagal įgaliojimą, o nuo 2005-10-24 būdamas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (registro kodas (duomenys neskelbtini), Estija) valdybos nariu ir įgijęs teisę atstovauti bendrovę, iš anksto susitarę ir kaip įtikinamą priedangą negrąžinti avansu „(duomenys neskelbtini)“ pervestų pinigų, tarp Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2006-04-07 sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu įmonei „(duomenys neskelbtini)“ Estijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 300000 USD paskolą, nors tokių lėšų Estijos įmonė neturėjo, po ko kartu su M. D. teikdami tikrovės neatitinkančius duomenis apie galimybę vykdyti bendrą verslą - prekybą dujomis ir taip įgiję UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. K. pasitikėjimą, jog jie yra rimti verslo partneriai ir vykdys savo įsipareigojimus, 2006-06-01 M. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus V. K., sudarius sutartį Nr. 06-2 dėl suskystintų dujų pardavimo, kuria remiantis, laikotarpiu nuo 2006-07-19 iki 2006-08-17 į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB ,, (duomenys neskelbtini)“, kaip avansą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 610 000 Lt, iš kurių dalis pinigų buvo pervesta ir į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ sutarties įsipareigojimų nevykdė, dujų nepateikė ir tik po 2007-01-02 dieną pasirašyto susitarimo Nr. 1 tarp įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo įsipareigojo arba grąžinti avansinius apmokėjimus 610000 Lt sumoje, arba pateikti suskystintas naftos dujas, per kelis kartus grąžino dalį pinigų, sumažino įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 548891,04 Lt, tačiau daugiau sutartyje numatytų įsipareigojimų „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė, dujų nepateikė, pinigų negrąžino, tuo apgaule savo ir M. D. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 548891,04 Lt turtinę žalą.
Be to, jis nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. už tai, kad, būdamas R. F. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), reg.: (duomenys neskelbtini)) atstovu ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. D., kuris nuo 2005-10-11 veikiantis pagal įgaliojimą, o nuo 2005-10-24 būdamas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (registro kodas (duomenys neskelbtini) , reg. (duomenys neskelbtini), Estija) valdybos nariu ir įgijęs teisę atstovauti bendrovę, iš anksto susitarę ir kaip įtikinamą priedangą negrąžinti avansu „(duomenys neskelbtini)“ pervestų pinigų, tarp Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2006-04-07 sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu įmonei „(duomenys neskelbtini)“ Estijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 300000 USD paskolą, nors tokių lėšų Estijos įmonė neturėjo, po ko kartu su M. D. teikdami tikrovės neatitinkančius duomenis apie galimybę vykdyti bendrą verslą - prekybą dujomis ir taip įgiję UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. G. Z. pasitikėjimą jog jie yra rimti verslo partneriai ir vykdys savo įsipareigojimus, 2006-12-29 M. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. G. Z., sudarius sutartį Nr. 30 dėl suskystintų dujų pardavimo, kuria remiantis 2006-12-29 gavo į įmonės sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB ,, (duomenys neskelbtini)“, kaip avansą 700 000 Lt, iš kurių dalį pervedė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė tik dalį sutartyje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ numatytų įsipareigojimų: pateikė dujų už 93 358,25 USD (248 667,73 Lt) bei grąžino 33 000 USD (854 94,90 Lt) į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, t.y. visų sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė, prekių nepateikė, pinigų negrąžino, tuo apgaule savo ir M. D. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 365837,37 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. D. prašo skundžiamą nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skunde M. D. teigia, kad dėl nusikaltimo pagal BK 182 str. 2 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu), tai byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų jo kaltę dėl šios veikos padarymo, o jis su A. J. apgauti minėtą įmonę nesitarė ir apelianto tyčios tame įžvelgti negalima. Kadangi jis ne vengė, o negalėjo įvykdyti sutarties ir negalėjo atsiskaityti su produktų pirkėjais, nes, kaip byloje nustatyta, produktų įsigijimas buvo apmokėtas išankstiniais mokėjimais, padarytais iš „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į sąskaitą Rusijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo kitas nuteistasis - A. J., tačiau produktai pagal šiuos išankstinius mokėjimus nebuvo teikiami. Be to, neaišku, kodėl teismas veiksmus pagal BK 182 str. 2 d. apibrėžė kaip abiejų kaltinamųjų neatskiriamai bendrus, nors kiekvieno iš jų veiksmai buvo individualūs ir jei turėjo būti individualizuoti, o to nepadarius apribota kaltinamojo teisė į gynybą. M. D. teigia, kad viso bylos tyrimo metu nuosekliai teigė, kad visus gautus pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė į Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kas pasitvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apelianto teigia, kad jis buvo apgautas A. J.. M. D. nurodo, kad dalis liudytojų (užsienio piliečių) teisme liko neapklausti, neaišku kaip grindžiama nuteistojo kaltė liudytojo V. K. parodymais. Dėl veikos pagal BK 182 str. 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu M. D. nurodė, kad teismas netinkamai įvertino liudytojo A. G. Z. parodymus, o šio liudytojo pasitikėjimo saugumo pareigūno pagalba apeliantas nesiekė įgauti. Dėl veikos pagal BK 182 str. 2 d. SIA V. B. K. „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nuteistasis nurodo, kad teismas neištyrė visų sutarties, kuri įvardinta kaip sukčiavimo priemonė, sudarymo aplinkybių ir dėl to padarė šališkas išvadas. Apelianto veiksmai siekiant padengti susidariusį įsiskolinimą parodo, kad jis neturėjo iš anksto apibrėžtos tyčios apgaule užvaldyti svetimą turtą iš šios įmonės. Skunde teigiama, kad bylos duomenys neleidžia teigti, jog jis iš anksto buvo numatęs neatsiskaityti su sutarčių šalimis ir taip juos apgauti, nors jis vykdė visas sutartyse numatytas sąlygas.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo jo atžvilgiu skundžiamą nuosprendį dėl nuteisimo pagal BK 182 str. 2 d. panaikinti ir priimti šioje dalyje išteisinamąjį nuosprendį. Skunde A. J. teigia, kad nuosprendį teismas grindė tik nukentėjusiųjų ir suinteresuotų liudytojų parodymais, kurie prieštarauja kitai bylos medžiagai, nevertinta apelianto versija, jog nėra nusikaltimo sudėties, tik civiliniai teisiniai santykiai. Be to, teismas pažeidė nuosprendžio surašymo taisykles, kadangi nukopijavo kaltinamojo akto duomenis ir juos perkėlė į nuosprendį, pateikiant tokius duomenis kaip gautus teisme be jų analizės ir teisinio vertinimo, kuo buvo pažeisti BPK 301 str. ir 305 str. nuostatos ir tai turėjo neigiamos įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Nuteistasis teigia, kad kaltinimas jo atžvilgiu yra neaiškus ir nekonkretus, kuo buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes nenurodyti nusikaltimo pagal BK 182 str. 2 d. sudėties požymiai, kuo pasireiškė tiesioginė tyčia, neaiškus nusikaltimo laikas, vieta, neapibrėžti objektyviosios pusės požymiai, kokius tikrovės neatitinkančius duomenis jis pateikė įmonėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Skunde nurodoma, kad apeliantui nėra žinoma kur buvo naudojami šių įmonių pinigai, nes jis jų negavo, o nuosprendyje minimos sutartys tarp įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokio ryšio su šia byla. A. J. teigia, kad jo veikoje nėra BK 182 str. 2 d. sudėties, nuosprendis pagrįstas prielaidomis, šališkai vertinant įrodymus. Nuteistasis nuo pat tyrimo pradžios aiškino, kad tarp jo ir minėtų įmonių galimi tik civiliniai santykiai, o sutarčių vykdymas sustojo, kadangi jam nežinant prasidėjo netinkamas susitarimų vykdymas, t. y. per Baltarusiją atsiųstos dujos buvo perleistos kitoms įmonėms, kurios atsiskaitė į M. D. sąskaitas, o pastarasis neatsiskaitė su Baltarusijos įmone. Be to, dėl įstatyminės bazės pasikeitimo Rusijoje ir Baltarusijoje, todėl sustojo įmonių šiose valstybėse veikla ir sustojo atsiskaitymai. Skunde A. J. teigia, kad dėl nusikaltimo pagal BK 182 str. 2 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu), tai teismas jo kaltę grinė prielaidomis, nes jo kaltės nepatvirtino jokie įrodymai, ką patvirtina liudytojo V. K. parodymai. Skunde teigiama, kad jokio piktavališko vengimo vykdyti sutartį nebuvo. Be to, teismas savo išvadose nebepatvirtino dalies kaltinimo, o nuosprendžio nustatomojoje dalyje paliko visą kaltinimą. Teismas netgi praplėtė kaltinimą motyvuose nurodydamas ir dalyvavimą organizuotoje grupėje, kas rodo teismo šališkumą, tuo pažeidžiant jo teisę į gynybą, nors net ir bendrininkavimo šioje byloje nebuvo. Dėl veikos pagal BK 182 str. 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, tai jo kaltė paremta vien suinteresuoto liudytojo A. G. Z. parodymais ir prielaidomis. Skunde teigiama, kad 2006-04-07 paskolos sutartis yra reali ir tikra, nebuvo jokio aplinkybių nutylėjimo ar neteisingų duomenų pateikimo apgaule, bet teismas šios sutarties aplinkybių netyrė, pažeisdamas BPK 20 str. nuostatas.
A. J. teigia, kad nebuvo suvokimo ar noro apgaule užvaldyti svetimą turtą, o tai buvo, apelianto nuomone, nesėkmė versle dėl pasikeitusios kitų šalių įstatyminės bazės. Jis nuosekliai teigė, kad tarp jo ir minėtų įmonių yra susiklostę civiliniai teisiniai (sutartiniai) santykiai dėl žalos atlyginimo, o susitarimo dėl apgaulės nebuvimą patvirtina ir telefoniniai pokalbiai tarp apelianto ir M. D.. Be to, A. J. teigimu, teismas neįvertino liudytojų I. V. O., L. I. I., D. A. C. pagarsintų parodymų, taip pat pagarsintų sutarčių, teismo sprendimo dėl 305 000 JAV dolerių priteisimo ir Kauno apygardos teismo 2013-05-10 nuosprendžio. Apeliantas nurodo, kad tarp jo ir M. D. buvo tik civiliniai teisiniai santykiai, o jokio tarpusavio susitarimo dėl sukčiavimo nebuvo, jie tik palaikė verslo santykius ir niekuomet nebuvo draugai. Be to, apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai solidariai ir iš jo priteisė 525 353 Lt A. J. naudai, nors jis dėl A. J. turto pasisavinimo (525 353 Lt sumai) nebuvo kaltinamas. A. J. taip pat teigia, kad jam paskirta neteisinga bausmė, nes buvo pažeista teisė į greitą procesą, t. y. tyrimas pradėtas 2007 m., o nuosprendis paskelbtas 2013-08-08 (beveik po 6 metų). Todėl jam negalėjo būti skirta reali bausmė ir turėjo būti taikomos 54 str. 3 d. nuostatos.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras ir civilinių ieškovų atstovas advokatas prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis A. J., jo gynėjas, nuteistojo M. D. gynėjas prašė nuteistųjų skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. D. apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo A. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, t. y. civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 str. 4 d.).
Iš nuteistųjų M. D. ir A. J. apeliacinių skundų matyti, kad abu nuteistieji nesutinka su jiems inkriminuotais nusikaltimais, t. y. M. D. ir A. J. pagal BK 182 str. 2 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu); pagal BK 182 str. 2 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu); o M. D. ir pagal BK 182 str. 2 d. ((duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu). Savo skunduose nuteistieji kaltę dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo neigia iš esmės tuo pagrindu, kad žala civiliniams ieškovams susidarė ne dėl jų apgaulės būdu įgyto svetino turto, o dėl nepasisekusio verslo, kuris buvo pagrįstas tik civiliais teisiniais (sutartiniais) santykiais. Tačiau su tokiais apeliacinių skundų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis sutikti negalima.
Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. D. ir A. J. kaltė pagal BK 182 str. 2 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu), pagal BK 182 str. 2 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu), o M. D. ir pagal BK 182 str. 2 d. (SIA V. B. K. „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) yra įrodyta. Pripažindamas M. D. ir A. J. kaltais, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Nuteistųjų M. D. ir A. J. apeliaciniuose skunduose nėra tokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl M. D. ir A. J. kaltės. Iš to seka, kad nuteistųjų M. D. ir A. J. skundų motyvai, kad jiems inkriminuotų nusikaltimų jie nepadarė, o žala civiliniams ieškovams atsirado ne dėl apgaulės, o dėl nenusisekusio verslo ir tai grindžiama tik civiliniais teisiniais santykiais, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Konstatavus, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistųjų veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir jų kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, taip pat rašytine bylos medžiaga, atmetami ir apeliacinių skundų motyvai, kad skundžiamu nuosprendžiu M. D. ir A. J. kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, neįrodyta, o teismas vertino byloje esančius liudytojų parodymus šališkai ir pažeisdamas BPK 20 str. nuostatas, nes kaltę grindė suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymais ir prielaidomis, bet neįvertino dalies liudytojų parodymų ir rašytinės bylos medžiagos. Tuo pagrindu atmetami ir A. J. skundo motyvai, kad teismas pažeidė nuosprendžio surašymo taisykles, numatytas BPK 301 str. ir 305 str., kas, apelianto nuomone, turėjo neigiamos įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.
Pažymėtina, kad pagal BK 182 str. 2 d., baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Svetimas (tai yra kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis) turtas gali būti įgyjamas taip pat ir civilinių sutarčių pagrindu, tačiau tokiu pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, sutarties sudarymo metu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės, kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdo, panaudojimas prieš turto savininkus ar teisėtus valdytojus. Sukčiavimo esmė ir yra apgaulės panaudojimas, o dėl to svetimas turtas įgyjamas neteisėtai. Apgaulė - tai turto savininko ar teisėto valdytojo suklaidinimas ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko nuosavybėn. Sukčiavimo atveju apgaulė naudojama būtent kaip turto savininko (valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Apgaulė sukčiaujant yra esminė, o tai reiškia, kad suklaidinimas privalo turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kaltininkui. O dėl kaltininko ketinimų turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas įvairiais būdais. Šioje byloje surinktais įrodymais, t. y. nukentėjusiojo A. J., liudytojų A. G. Z., V. K., T. L. parodymais, raštine bylos medžiaga, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nustatyta, kad M. D. ir A. J. prisistatydami kaip užsienio įmonių atstovai, galintys pigiau tiekti Lietuvos pirkėjams dujas, pateikė užsakovams tikrovės neatitinkančią informaciją, kad yra pajėgūs tiekti dujas, bei pareikalavę avansinio apmokėjimo, gavę pinigus, užsakovams teikė melagingus paaiškinimus, kad pasikeitusios valstybės politikos yra apsunkintas dujų tiekimas į Lietuvą, kad kitos įmonės turi jiems įsiskolinimų, kurių nepadengia, dėl ko dujų už avansu pervestus pinigus nepatiekė, pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule įgydami svetimą turtą. Iš byloje apklaustų asmenų parodymų akivaizdu, kad pinigus avansiniu mokėjimu jie pervesdavo būdami įtikinti, kad tiek A. J., tiek M. D., yra pajėgūs vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, ir būtent apgaulė nulėmė užsakovų apsisprendimą sudaryti sandorius, kurie vėliau nebuvo įvykdyti. Be to, M. D., 2007-05-23 sudarydamas su (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl dyzelinio kuro pardavimo, neketino vykdyti iš sutarties kylančių pareigų, o tik siekė tyčia suklaidinti kitą šalį dėl savo tikslų neteisėtai įgyti svetimą turtą apgaule.
Bylos nagrinėjimo metu M. D. ir A. J. davė tarpusavyje prieštaraujančius parodymus, kas beje yra tinkami aptarta skundžiamame nuosprendyje. Nors nuteistieji skunduose neigia, kad jie veikė bendrininkaudami, tačiau tokie jų motyvai paneigti bylos duomenimis. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. G. Z. parodymų matyti, kad su jais derybas dėl prekybos suskystintomis dujomis vedė M. D. kartu su A. J.. Jie kartu tvarkė ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“, registruotos Estijos Respublikoje, dokumentus. Į šios įmonės sąskaitą pinigus suskystintų dujų pirkimui turėjo pervesti UAB (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o iš čia pinigai pagal paskolos sutartį buvo pervedami A. J. įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Pagal 2006-12-29 sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą dujų pirkimui pervedė 70 0000 Lt. Buvo įvykdyta tik dalis šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikta dujų už 248 667,73 Lt bei grąžinta 85 494,90 Lt, tačiau prekių nepateikė ir pinigų negražino 365 837,37 Lt sumai. Iš V. K. parodymų matyti, kad M. D. ir A. J. pasiūlymas V. K. sudomino, jų pasiūlymas buvo įtikinamas ir realus, todėl 2006-06-01 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta sutartis (kontraktas) dėl dujų tiekimo pagal M. D. ir A. J. nurodytą schemą. Pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti avansą sumoje 610 000 Lt, o „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo per du mėnesius pateikti prekę į nurodytą pasikeitimo punktą. Kadangi pirmu reisu dujos buvo pateiktos be priekaištų, todėl remiantis ta pačia sutartimi buvo sutarta, kad bus pateiktos dujos antru reisu, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 610 000 Lt, tačiau dujų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo iki šiol. Negavęs dujų, V. K. pradėjo domėtis klausdamas pas M. D., kodėl nevykdoma sutartis. M. D. aiškino, kad dėl to kaltas A. J.. Iškvietus į pokalbį abu, jie kaltino vienas kitą ir pokalbis baigdavosi jų tarpusavio ginču. A. J. aiškino, kad M. D. jam skolingas pagal kažkokį kitą kontraktą, todėl jis nepateikia dujų, o M. D. aiškino, jog jis A. J. neskolingas ir A. J. turi pateikti dujas. Šios nurodytos aplinkybės parodo, kad M. D. ir A. J. veikė kartu, todėl jų veiksmai pagrįstai vertinti kaip bendrininkavimas dvejose veikose pagal BK 182 str. 2 d. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas aprašomojoje dalyje nurodė, jog M. D. ir A. J. veikė organizuotoje grupėje, kas A. J. apeliaciniame skunde vertinama kaip kaltinimo išplėtimas. Tačiau iš nuosprendyje nurodytų įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių (dėl nusikalstamos veikos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) matyti, kad šioje veikoje M. D. ir A. J. veiksmai teisingai įvardinti kaip veikimas bendrininkų grupėje, už ką jie skundžiamu nuosprendžiu ir nuteisti. Todėl minėta skundžiamame nuosprendyje teismo padaryta klaida vertinama tik kaip rašymo apsirikimas, o ne kaltinimo M. D. ir A. J. išplėtimas. Įvertinus tai, nuteistųjų skundų motyvai dėl bendrininkavimo jų veiksmuose nebuvimo, taip pat tai, kad neindividualizavęs teismas pažeidė jų teisę į gynybą, atmetami kaip nepagrįsti.
Nuteistasis A. J. skunde teigia, kad kaltinimas jo atžvilgiu yra neaiškus ir nekonkretus. Tačiau iš 2013-05-09 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pareikštą kaltinimą jis suprato (b. l. 12 t., 86), kas leidžia daryti išvadą, kad pareikštas kaltinimas jam yra aiškus, o neigdamas tai A. J. tik bando išvengti baudžiamosios atsakomybės už jo padarytas nusikalstamas veikas. Savo skunde A. J. nurodo, kad teismas savo išvadose nebepatvirtino dalies kaltinimo, o nuosprendžio nustatomojoje dalyje paliko visą kaltinimą. Tačiau pažymėtina, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra nurodyta tik pagrindiniai nusikalstamas veikas sudarantys požymiai ir aplinkybės. Tuo tarpu nuosprendžio nustatomojoje dalyje yra teisingai nurodytos visos įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės. Nuteistasis taip pat teigia, kad liko neįvertintas Kauno apygardos teismo 2013-05-10 nuosprendis, tačiau minėtas nuosprendis, įvertinus jame nustatytas aplinkybes, niekaip nepaneigia nuteistųjų kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo šioje byloje.
A. J. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad jam paskirta neteisinga bausmė, nes buvo pažeista teisė į greitą procesą, t. y. bylos tyrimas ir nagrinėjimas turko beveik šešerius metus, todėl jam negalėjo būti skirta reali bausmė ir turėjo būti taikomos 54 str. 3 d. nuostatos. Tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais negalima. Kaip matyti bylos tyrimas ir nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių aplinkybių (nusikalstamų veikų sunkumo, veikų pobūdžio, tyrimo sudėtingumo, bylos dalyvių skaičiaus, kurių dalis buvo užsienio šalių piliečiai). Tuo tarpu reikia įvertinti tai, kad A. J. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie sunkių nusikaltimų. Šias veikas jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje. A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu A. J. už kiekvieną nusikaltimą parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu teisingas bausmes, kurios yra gerokai mažesnės nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat A. J. paskirta ir ne per griežta subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus tai, taikyti A. J. atžvilgiu BK 54 str. 3 d. nuostatos, t. y. paskirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, pagrindo nėra, todėl A. J. skundo motyvai šiuo aspektu atmetami.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir priteista solidariai iš M. D. ir A. J. 548 891,04 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, 525 353 Lt A. J. naudai, 365 837,37 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Tačiau skundžiamu nuosprendžiu A. J. nuteistas tik už dvi veikas, t.y. pagal BK 182 str. 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu ir pagal BK 182 str. 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu. Trečia nusikalstamą veiką pagal BK 182 str. 2 d. SIA V. B. K. „(duomenys neskelbtini)“ (A. J.) atžvilgiu jam skundžiamu nuosprendžiu neinkriminuota. Todėl priteisdamas solidariai atlyginti žalą iš A. J. ir dėl šios veikos, apylinkės teismas netinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą, kas yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.), pašalinant nuosprendžio dalį, kuria priteista solidariai ir iš A. J. atlyginti 525 353 Lt civilinį ieškinį A. J. naudai.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl M. D. nuteisimo už tris veikas pagal BK 182 str. 2 d. ir A. J. nuteisimo už dvi veikas pagal BK 182 str. 2 d. yra teisinga, todėl naikinti nuosprendį kaip to prašoma nuteistųjų apeliaciniais skundais ir priimti naują nuosprendį, kuriuo M. D. ir A. J. išteisinti dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo, pagrindo nėra. Tačiau skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl aukščiau išdėstytų motyvų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 1 dalis 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. D. apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį pakeisti:
pašalinti nuosprendžio dalį, kuria priteista solidariai ir iš A. J. atlyginti 525 353 Lt (penkių šimtų dvidešimt penkių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt trijų litų) civilinį ieškinį A. J. naudai.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.