- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-25
- Bylos Nr.
- e2-578-1004/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07545-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Ž. R., atsakovei A. G., atsakovės atstovui advokatui V. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei A. G. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo ir reikalavimo atmetimo bei pagal atsakovės A. G. priešieškinį ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė pateikė ieškinį (b.l. 1-2), kuriuo prašė atmesti atsakovės reikalavimą, pateiktą darbo ginčų komisijai, dėl 433,60 Eur sumos delspinigių (netesybų) priteisimo ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad darbo ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius 2018 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)" A. G. naudai 3169,16 Eur nesumokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas už 2018 m. birželio - rugsėjo mėn. laikotarpį ir 433,60 Eur netesybas. Nurodė, jog A. G. dirbo iš esmės nemokioje bendrovėje, su ja iš dalies buvo atsiskaitoma, o nutraukus darbo sutartis nebuvo atsiskaityta, nes įmonė neturėjo piniginių lėšų. A. G. buvo informuota apie susiklosčiusią situaciją, kad dėl ekonominės situacijos, neparduotų prekių - bendrovė neturėjo galimybės realizuoti jai priklausantį turtą, todėl nepakako lėšų net einamiems mokėjimams, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ garantavo, kad pardavus prekes bus išmokėtas visas darbo užmokestis ir su juo susijusios išmokos. Pažymėjo, kad esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, ginčo atveju pakankama ir logiška būtų nepriteisti delspinigių dėl ieškovės turtinės padėties. Delspinigių priteisimo atveju nebūtų užtikrintas lygiateisiškumas tarp darbuotojų (senųjų kreditorių, kuriems turi būti išmokamas darbo užmokestis, kurie dirba įmonėje ir tęsia darbą, ir naujojo kreditoriaus (atsakovės)).
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu (b.l. 24-26) prašė ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės valstybei jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, jog pateikus prašymą atleisti iš darbo dėl nuo 2018 m. birželio mėnesio nemokamo darbo užmokesčio, iš darbo buvo atleista 2018-09-11. Ieškovei laiku neišmokėjus darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kitų mokėjimų iki 2018-10-09, t. y. už 20 darbo dienų, mano, kad pagrįstai ir teisingai buvo apskaičiuotos netesybos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 str. 2 d.). Todėl nesutinka su ieškinyje nurodyta aplinkybe dėl netesybų (delspinigių) naikinimo, kadangi A. G. dirbo iš esmės nemokioje bendrovėje. 2018-09-11 apskaičiuotas darbo užmokestis, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kiti mokėjimai buvo atlikti griežtai laikantis darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų, todėl delspinigių priteisimas niekaip nepažeidžia lygiateisiškumo tarp kitų įmonės darbuotojų. Paaiškino, kad 2018-08-02 pateikė prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo sutarties nutraukimo, tačiau darbdavys nereagavo. Tik 2018-09-04 pakartotinai pateikus prašymą, 2018-09-11 ji buvo atleista iš darbo. Daro išvadą, kad ieškovė savo tyčiniais veiksmais pati didino įsiskolinimą. Pažymėjo, kad niekaip neįtakojo ieškovės finansinės – ekonominės padėties, todėl neaišku kokiu tikslu šioje byloje yra teikiami bendrovės finansiniai dokumentai. Byloje yra nustatyta neatsiskaitymo faktas ir nenustatyta jos (atsakovės) kaltė dėl neatsiskaitymo. Siekdama apginti pažeistas teises kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Nėra jos kaltės dėl darbdavio neatsiskaitymo po to, kai ji kreipėsi į jį, o vėliau ir į darbo ginčų komisiją, todėl atmestini ieškinio motyvai, kad netesybos yra nesąžiningos, pažeidžia teisingumo ir protingumo kriterijus.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Nurodė, kad įmonė yra nemoki, neparduoda produkcijos ir negali atsiskaityti su buvusiais ir esamais darbuotojais, jos sąskaitos ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos areštuotos antstolės. Remiantis teisingumo ir proporcingumo principais netesybos neturėjo būti priteistos iš sunkioje padėtyje esančios bendrovės. Nurodė, kad atsakovės priešieškinis neturėjo būti priimtas, o jei ir priimtas, turi būti paliktas nenagrinėtu, nes atsakovė nepasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka per nustatytą terminą. Pažymėjo, kad darbo ginčų komisijos sprendimu atsakovei jau buvo priteistos netesybos, todėl negali būti suteikta teisė antrą kartą priteisti netesybas.
5. Atsakovė priešieškiniu (b.l. 32-32) prašė priteisti iš ieškovės 1365,84 Eur netesybas už laikotarpį nuo 2018-09-12 iki 2018-12-10 (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) ir priteisti iš ieškovės valstybei jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
6. Priešieškinyje nurodė, kad remiantis DK 147 str. 2 d. darbo ginčų komisijos sprendimu buvo priskaičiuota 3169,16 Eur atskaičius mokesčius su darbo santykiais susijusių išmokų (darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos). Pažymėjo, jog ieškovei nemokant atleidimo iš darbo dienai, t. y. iki 2018-09-11, priskaičiuotų 3169,16 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, yra pagrindas prašyti teismo patikslinti priskaičiuotos kompensacijos dydį už uždelstą atsiskaitymą, skaičiuojant terminą nuo 2018-09-12 iki 2018-12-10 (iki priešieškinio pateikimo dienos). Vidutinis dieninis darbo užmokestis sudarė 21,68 Eur (neatskaičius mokesčių), neatsiskaitymas tęsėsi 63 dienas, todėl netesybų dydis už uždelstą atsiskaityti laiką sudaro 1365,87 Eur suma (neatskaičius mokesčių), kurią ir prašo priteisti iš ieškovės.
Atsiliepimas
7. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė priešieškinį. Nurodė, jog atsakovės argumentai dėl ieškovės ieškinio reikalavimų yra išdėstyti atsiliepime. Atsakovės atstovas nurodė, kad įstatyme nėra galimybės atsisakyti išmokėti priklausančias išmokas darbuotojui. Šiuo metu ginčas tęsiamas toliau, iki priešieškinio pateikimo dienos jokia suma atsakovei nebuvo išmokėta, dalis priteistos sumos sumokėta tik 2018-12-17, todėl mano, kad pagrįstai paskaičiavo netesybų laikotarpį iki priešieškinio pateikimo dienos. Pažymėjo, kad neprašo dvigubų netesybų, o naudojasi DK normomis, kai išmokos neišmokamos dėl ne darbuotojo kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys atmestini.
Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų.
8. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad darbo ginčų komisija 2018-10-09 atsakovės naudai priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nesumokėtų su darbo santykiais susijusių lėšų išieškojimo iš ieškovės (b.l. 3-5). Ieškovė pateikė balansus, pelno/nuostolių ataskaitas, lizingo sutartį (b.l. 6-13). Išreikalauta darbo ginčų komisijos darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga. Ieškovė ginčija darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovei priteistos 433,60 Eur dydžio netesybos. Ieškovė ieškinio reikalavimuose mini delspinigius, tačiau pažymėtina, kad darbo ginčų komisija priteisė netesybas, kaip ir numatyta DK 147 str. 2 d.
9. Ieškovė byloje neginčija fakto, kad pasibaigus atsakovės darbo santykiams su ieškove, su atsakove nebuvo atsiskaityta. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmąją įmoką atsakovė iš ieškovo gavo 2018-12-17. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 str. 2 d.), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių (DK 147 str. 2 d.). Tiek ieškovės ieškinio pozicija, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat atsakovės nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad dalis skolos, susijusios su darbo santykiais, atsakovei yra nepadengta iki šiol. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog darbo ginčų komisija turėjo pagrindą skaičiuoti ieškovei netesybas.
10. Ieškovė taip pat neginčija apskaičiuotų netesybų dydžio, tačiau remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais prašo nepriteisti netesybų dėl sunkios įmonės finansinės padėties. Tais atvejais, kai darbuotojui pagal DK ar kitas darbo teisės normas ar darbo sutartį turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis (arba jo dalis), priklausantis (priklausanti) nuo anksčiau gauto darbo užmokesčio, tokiam darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomos DK 139 str. 2 d. 1–5 p. numatytos darbo užmokesčio dalys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (DK 139 str. 4 d.). Iš darbo ginčų komisijos medžiagos nustatyta, kad atsakovės paskutinė darbo diena pas ieškovę buvo 2018-09-11. 2018-09-14 atsakovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Iš 2018-10-05 ieškovės pažymos darbo ginčų komisijai nustatyta, kad atsakovės dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 21,68 Eur, mėnesio – 452,03 Eur. Konstatuotina, jog darbo ginčų komisija teisingai apskaičiavo, kad nuo 2018-09-12 iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo, t. y. 2018-10-09, buvo 20 darbo dienų, todėl pagrįstai nusprendė atsakovei išieškoti 433,60 Eur dydžio netesybas.
11. Kaip nurodė ieškovė, kad įmonės turtinė padėtis buvo sudėtinga, nepakako lėšų einamiesiems mokėjimams, bendrovė neturėjo galimybės realizuoti bendrovei priklausantį turtą, dėl ko negalėjo laiku atsiskaityti su atsakove, netesybos taip pat neturėtų būti priteistos dėl ieškovės turtinės padėties vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais. Netesybų priteisimo atveju nebūtų užtikrintas lygiateisiškumas tarp atsakovės ir vis dar dirbančių įmonėje darbuotojų. Su šiais ieškovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.
12. Ieškovė pateikė balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas. Iš 2018-06-30 balanso nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi ilgalaikio turto, kurio vertė daugiau nei 300000,00 Eur, trumpalaikio turto, kurio vertė yra daugiau nei 400000,00 Eur. Įmonės įsipareigojimai per vienerius metus yra panašaus dydžio, kaip ir turimo turto vertė. Iš 2018-06-30 pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo beveik 700000,00 Eur pardavimo pajamų, daugiau nei 224000,00 Eur bendrojo pelno. Šie įrodymai rodo, kad įmonė vykdo ganėtinai plačios apimties ekonominę veiklą. Įmonė taip pat turėjo 51033,00 Eur grynojo pelno. Palyginus su 2017-12-31 pelno (nuostolių) ataskaita, kai įmonė deklaravo 134111,00 Eur nuostolių, nustatyta, kad 2018 metų viduryje įmonės pajamų padėtis nėra neigiama. Nors nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, kad įmonės padėtis, atsižvelgiant į jos darbuotojų skaičių, veiklos mastą, yra gera, tačiau taip pat ir neleidžia teigti, kad įmonės padėtis yra tiek bloga, kad reiktų svarstyti, ar įmonė pajėgi sumokėti atsakovei 433,60 Eur dydžio netesybas. Ieškovė taip pat pateikė teismui įrodymus apie tai, kad 2017-06-08 sudarė lizingo sutartį su banku, pagal kurią bankas finansavo ieškovei naujo automobilio „TOYOTA RAV4“ (2017 m.) įsigijimą už 32300,00 Eur. Pagal minimą sutartį ieškovė už automobilį kiekvieną mėnesį turi įsipareigojimų bankui mokant daugiau nei 493,00 Eur įmoką. Lizingo sutartis sudaryta 2017 metais, kai pagal 2017-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė turėjo net 134111,00 Eur nuostolių. Tačiau ši įmonės finansinė padėtis nesustabdė nuo sprendimo įsigyti naują ir pakankamai brangų automobilį, kurio panaudojimas išimtinai įmonės veiklai, atsižvelgiant į transporto priemonės pobūdį, vertinant ieškovės ginčo ieškinio reikalavimus ir motyvus, yra abejotinas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, būtų neteisinga spręsti, jog vienkartinė 433,60 Eur netesybų suma, priteista atsakovei, ieškovei yra nepakeliama našta, kai ieškovė kiekvieną mėnesį moka 493,00 Eur įmoką už lizingu įsigytą automobilį. Taip pat nėra teisinio ir faktinio pagrindo vertinti, kad neišmokėtos, su darbo santykiais susijusios išmokos jau nebedirbančiai atsakovei yra mažiau svarbios, nei lizingo bendrovei įmokos už lizingo būdu įgytą automobilį ar išmokos susijusios su Darbo santykiais vis dar dirbantiems kitiems darbuotojams, nes visų darbuotojų teisės gauti darbo užmokestį yra lygios. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovo ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 str.).
Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų.
13. Byloje nustatyta, kad atsakovė darbo ginčų komisijos sprendimo neskundė, tik 2018-12-10 pateikė teismui priešieškinį dėl netesybų priteisimo, t. y. dėl vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimą atsiskaityti, nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo iki priešieškinio pateikimo teismui dienos. Ieškovės atstovas nurodo, kad priešieškinis negalėjo būti priimtas, nes atsakovė turėjo apsinaudoti ikiteismine ginčų sprendimo tvarka ir prašoma priteisti dvigubas netesybas. Teismas sutinka, kad atsakovės prašomų netesybų laikotarpiai nepersidengia, o vadovaujantis proceso operatyvumo principu, vykstant teisminiam ginčui, užvesti ikiteisminį ginčo sprendimo procesą nebūtų tikslinga ir protinga, tačiau sutinka su ieškovės atstovo argumentais, kad atsakovė turėjo pareikšti reikalavimus ieškovei per nustatytą terminą.
14. Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų (DK 146 str. 2 d.). Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 str. 2 d.), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių (DK 147 str. 2 d.).
15. Darbo sutartis su atsakove nutraukta 2018-09-11, darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas 2018-10-09. Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo tvarka yra numatyta DK 231 str. (redakcija galiojanti nuo 2017-07-01). Pagal ją, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (DK 231 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju darbo ginčų komisija 2018-10-09 sprendime nurodė, jog nesutinkant su sprendimu, šalys per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Kaip jau minėta, darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas 2018 m. spalio 9 d., o priešieškinis teismui pareikštas 2018 m. gruodžio 10 d., t. y. praėjus 60 dienų nuo sprendimo priėmimo.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad DK 296 str. (galiojęs iki 2017-07-01) nustatytas vieno mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšti ieškinį teisme turi būti kvalifikuojamas kaip procesinis terminas (DK 10, 29 str.), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (DK 29 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-426-701/2015). Šioje byloje nustatyta, kad terminas darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti prasidėjo nuo jo priėmimo dienos, t. y. 2018 m. spalio 9 d., ir turėjo pasibaigti atitinkamą kito mėnesio dieną. Šioje byloje darbo ginčo komisijos sprendimą skundė tik darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl pagal paminėtas Kasacinio teismo nuostatas laikytina, kad darbuotojos A. G. 2018 m. gruodžio 10 d. pateiktas priešieškinis dėl netesybų priteisimo buvo pateiktas praleidus įstatyme nustatą terminą darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti. Atsakovė prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo priešieškiniui pareikšti nepateikė. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartyje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015 buvo konstatuota, kad atsakovė nustatytu apskundimo terminu darbo ginčų komisijos sprendimo neskundė, priešieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo pakeitimo pateikė gerokai praleidusi įstatymo nustatytą terminą sprendimui apskųsti, ir išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, bendriausia prasme atitinka buvusio DK 296 str. (šiuo metu galiojančiame DK 231 str.) įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Todėl paminėtas išaiškinimas taikytinas ir šioje byloje, t.y. atsakovė turėjo pateikti priešieškinį per DK 231 str. 1 d. numatytą terminą.
17. Pasibaigus procesiniam terminui, teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. subjektinė procesinė teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-426-701/2015). Nors pagal CPK 417 str., byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Pažymėtina, kad šiuo atveju civilinė byla teisme buvo pradėta ne pagal darbuotojo, o pagal darbdavio ieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo, kas reiškia, kad atsakovė su darbo ginčų komisijos sprendimu sutiko. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartyje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015, yra konstatuota, kad tokiu atveju, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo išieškoti atleistam iš darbo darbuotojui neišmokėtą darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, taip pat, taikant DK 141 str. 3 d. (DK 147 str. 2 d.), išieškoti darbuotojo naudai vidutinį darbo užmokestį už praėjusį uždelsimo atsiskaityti laiką, šią sprendimo dalį ginčija, pažeistos darbuotojo teisės teismo ginamos taikant DK 303 str. (šiuo metu DK 232 str.) nuostatas, o ne dar kartą taikant DK 141 str. 3 d. (DK 147 str. 2 d.). Esant darbo ginčų komisijos sprendimui, kuriuo taikant DK 141 str. 3 d. darbuotojui už praėjusį uždelsimo atsiskaityti laiką priteistas vidutinis darbo užmokestis, aktualus yra šio sprendimo vykdymas, o vidutinis darbo užmokestis už naują (tolesnį) uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, einantį po to laikotarpio, už kurį DK 141 str. 3 d. įtvirtinta sankcija darbdaviui, jau yra pritaikyta darbo ginčų komisijos sprendimu, nepriteistinas. Tokios nuostatos laikomasi ir apeliacinės instancijos teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartis byloje Nr. e2A-1372-524/2018; Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. e2A-65-945/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartis byloje Nr. e2A-1373-460/2018 ir kt.). Dėl aukščiau išdėstytų argumentų atsakovės priešieškinys yra atmestinas (CPK 178, 185 str.).
Dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies išdėstymo.
18. Pagal DK 231 str. 3 d., pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos objektas (DK 231 str. 4 d.), teismo sprendimui įsiteisėjus jis netenka galios (DK 231 str. 7 d.). Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, kad darbo ginčą dėl teisės išnagrinėjęs teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje privalo nurodyti, kaip išsprendė tarp šalių kilusį ginčą iš esmės. Nagrinėjamu atveju darbo ginčų komisijos sprendimu tenkino atsakovės prašymą ir priteisė atsakovei iš ieškovės 3169,16 Eur (suma atskaičius mokesčių) išmokų, susijusių su darbo santykiais ir 433,60 Eur netesybas. Jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi (DK 229 str. 1-2 d.). Nagrinėjamu atveju buvo ginčijama tik dalis darbo ginčų komisijos 2018-10-09 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi teismo sprendimu ieškinys ir priešieškinis buvo atmesti, darbo ginčų komisijos sprendimas lieka nenuginčytas, dėl ko vykdymo proceso prasme būtų neekonomiška ir nelogiška pakartoti teismo sprendime darbo ginčų komisijos sprendimą išieškoti iš ieškovės atsakovei 433,60 Eur netesybas. Tokioje situacijoje įsiteisėtų tiek dalis darbo ginčų komisijos 2018-10-09 sprendimo, tiek teismo sprendimas, dėl ko atsirastų pagrindas egzistuoti dvejiems vykdomiesiems dokumentams, jų pagrindu vykdyti dvi vykdomąsias bylas, kas atitinkamai lemtų dvigubas vykdymo išlaidas. Teismo vertinimu, DK 231 str. 7 d. nustatyta teisinė taisyklė taikytina tik tiems atvejams, kai darbo ginčų komisijos sprendimas yra pakeičiamas. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad, atmetus ieškovės ieškinį, darbo ginčų komisijos 2018-10-09 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti vykdomas visa jo apimtimi.
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 20,00 Eur (b.l. 14) išlaidas, duomenų apie išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 2019 m. vasario 12 d. nepateikė. Atsakovei 2018 m. gruodžio 3 d. Šiaulių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 22-23). Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad byloje valstybei priteistina 403,00 Eur suma (b.l. 61-62). Ieškinys ir priešieškinis atmesti, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstytinos ir iš šalių nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).
20. Atsakovė nuo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priteisimo valstybei yra atleista, o iš ieškovės, atsižvelgus į bylos baigtį, ½ procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (2,56 Eur) nepriteistinos, nes neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,
nusprendžia:
atmesti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovei A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies (433,60 Eur delspinigių priteisimo) panaikinimo.
Atmesti atsakovės A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), dėl 1365,84 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių) priteisimo.
Vykdyti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018-10-09 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) visa jo apimtimi.
Nepriteisti iš šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, iškaitant ir atsakovės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Sprendimui įsiteisėjus grąžinti išreikalautą darbo ginčų komisijos darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.