- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-12
- Bylos Nr.
- e2A-1373-460/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ukrenta“
- Atsakovas
- S. N.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukrenta“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukrenta“ ieškinį atsakovui S. N. (S. N.) dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. DGKS-5595 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą prašydama pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2017-10-17 sprendimo darbo byloje Nr. APS-3-16192/2017 dalį dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir nurodytą išieškoti neišmokėto darbo užmokesčio dalį sumažinti iki 1 845,70 Eur, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017-01-02 tarp šalių buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 2017/03, pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas bendrovėje staliumi iki 2018-01-01, darbo pradžia 2017-01-26. Darbo sutartyje numatyta, kad atsakovui bus mokamas 380 Eur dydžio darbo užmokestis per mėnesį bei susitarta, kad darbuotojui gali būti mokami priedai, priklausantys nuo darbuotojo veiklos rezultatų (Darbo sutarties 3 punktas) bei kompensacija už darbą lauko sąlygomis (ne daugiau kaip pusė algos, bet neviršijanti dienpinigių normos) (Darbo sutarties 7 punktas). Darbo sutartis 2017-01-23 buvo pakeista sudarant naujo turinio darbo sutartį Nr. 2017/55, kurioje atsakovo darbo pradžia buvo nustatyta nuo 2017-01-24 bei atsakovui buvo nustatytas 500 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis. Ieškovė nurodė, kad atsakovo darbas buvo organizuojamas komandiruočių į užsienio valstybes forma statybos darbams pagal ieškovės sudarytas rangos (subrangos) sutartis atlikti arba darbus atliekant Lietuvos Respublikoje. Darbo pas ieškovę metu atsakovui buvo priskaityta išmokėti 2 321,70 Eur darbo užmokesčio ir 5 833,00 Eur dienpinigių. Ieškovė sumokėjo atsakovui 6 309 Eur ir liko skolinga 1 845,70 Eur. Aplinkybę, jog ieškovė laiku neatsiskaitė su atsakovu, nulėmė tai, jog vienas iš ieškovės pagrindinių užsakovių UAB „Euronika“, kurią valdė ir kuriai vadovavo buvęs ieškovės vadovo verslo partneris Ž. V., neatsiskaitė už Islandijoje darbuotojų atliktą darbą. Atsakovas 2017-08-22 pateikė ieškovei prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ir 2017-08-23 išvyko iš Lietuvos. Prieš išvykdamas, 2017-08-22, atsakovas pateikė Komisijai prašymą dėl 3 000 Eur dydžio neišmokėto darbo užmokesčio ir grįžimo į Ukrainą išlaidų išieškojimo iš ieškovės. 2017-10-17 sprendimu Nr. DGKS-5595 Komisija atsakovo prašymą patenkino iš dalies: konstatavo, jog ieškovės mokėjimas atsakovui pagal 2017-08-17 pinigų išmokėjimo kvitą 1 653 Eur ra niekinis, ir nurodė išieškoti iš ieškovės 3 498,69 Eur skolą. Ieškovė nurodo, kad Komisija priimdama sprendimą pripažinti niekiniu 2017-08-17 pinigų išmokėjimo atsakovui kvitą 1 653 Eur viršijo savo kompetencijos ribas, t. y. pasisakė dėl civilinio sandorio negaliojimo. Taigi tol, kol minėtas sandoris nėra nuginčytas civiline tvarka, 1 653 Eur sumokėjimo atsakovui faktas nėra laikytinas paneigtu ir yra galiojantis. Aplinkybę, jog ieškovė sumokėjo atsakovui 1 653 Eur dienpinigių, patvirtina byloje esantys duomenys bei atsakovo pasitelktų liudytojų pozicijos nenuoseklumas. 2017-09-19 Komisijos posėdžio metu atsakovas ir jo pasitelkti liudytojai vienareikšmiškai pareiškė, kad jokie mokėjimo dokumentai 2017-08-17 pasirašomi nebuvo, o 2017-08-17 pinigų mokėjimo kvitas yra suklastotas. Minėti asmenys 2017-09-19 taip pat kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Klaipėdos AVPK) dėl dokumento suklastojimo, dėl to buvo pradėtas aplinkybių patikrinimas pagal pareiškimą. Tyrimo metu ieškovė pateikė 2017-08-17 pinigų mokėjimo atsakovui kvito originalą, pinigų mokėjimo kvitų kitiems ieškovės darbuotojams dokumentus, kasos bei kasos operacijų dokumentus, patvirtinančius pinigų buvimo ieškovės kasoje faktą bei pinigų išmokėjimo atsakovui faktą. Paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms, atsakovas pakeitė savo poziciją ir teigė, kad nurodytas 2017-08-17 pinigų mokėjimo dokumentas jam buvo pateiktas pasirašyti apgaule, pasinaudojant tuo, kad jis nesupranta lietuvių kalbos, tačiau jokie pinigai jam išmokėti nebuvo. Ieškovė pažymėjo, kad Komisija 2017-10-17 sprendimą priėmė remdamasi neaiškios kilmės ir neaiškaus turinio atsakovo ir / ar su juo susijusių asmenų padarytu garso įrašu. Minėtas garso įrašas yra rusų kalba, jį Komisija perklausė 2017-09-19 posėdžio pertraukos metu, todėl nėra žinoma, kokį garso įrašą Komisija išklausė. Iš Komisijos posėdžio protokolo yra akivaizdu, kad jai perklausyti buvo pateiktas iškarpytas garso įrašas, be įrašo stenogramų ir vertimo į lietuvių kalbą, nepaisant to, kad ne mažiau nei vienas Komisijos narys aiškiai nurodė rusų kalbos nesuprantantis. Remdamasi šiuo įrašu Komisija priimtame sprendime konstatavo, jog įraše yra aiškiai įvardijama, kad ieškovės skola atsakovui sudaro 3 175 Eur, tačiau ši aplinkybė garso įraše nėra minima. Be to, aplinkybę, kad ieškovė 2017-08-17 susitikimo pabaigoje sumokėjo atsakovui 1 653 Eur, patvirtino liudytojas M. R., kuris nurodė, kad atsakovas paėmė šiuos pinigus, pasirašė pinigų mokėjimo kvite, jų neperskaičiavęs įsidėjo į kišenę. Ši aplinkybė taip pat atsispindi garso įraše – jame aiškiai užfiksuotas dviejų dokumentų pasirašymas: pokalbio pradžioje girdima, kaip atsakovas ir dar 2 darbuotojai pasirašo priedą prie visiškos materialinės atsakomybės sutarties, ir po žymios pauzės pasirašomas dokumentas pokalbio pabaigoje. Aplinkybę, kad ieškovė 2017-08-17 sumokėjo atsakovui 1 653 Eur, patvirtina ir tai, jog tą pačią dieną ieškovė pinigų mokėjimo kvitų pagrindu atsiskaitė ir su kitais darbuotojais – Y. M. (Y. M.), S. V., O. K. 2017-08-28 – su S. S. tai pastarieji patvirtino savo pasirašytais paaiškinimais. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad tarp šalių kilo ginčas dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių, todėl atsakovas kreipėsi į Komisiją, kuri 2017-10-17 sprendimu konstatavo, kad ieškovės skola atsakovui sudaro 3 498,69 Eur. Pažymėjo, kad Komisija priimdama sprendimą nepagrįstai nesirėmė 2017-08-17 pinigų mokėjimo kvitu, kuriuo ieškovė sumokėjo atsakovui 1 653 Eur sumą. Ieškovės atstovas nurodė, kad 2017-08-17 įmonėje trūko apyvartinių lėšų, todėl dalį darbo užmokesčio ieškovė atsakovui sumokėjo banko pavedimu, o dalį – grynaisiais pinigais. Aplinkybę, jog 2017-08-17 atsakovui buvo perduota 1 653 Eur suma, patvirtina ir tai, kad šią dieną tokiu būdu buvo atsiskaityta ir su kitais įmonės darbuotojais, kurie pretenzijų ieškovei nereiškė.Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės netesybas, kurias sudaro atsakovo vidutinis darbo užmokestis už 3 mėnesius – 2 250 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Komisijos 2017-10-17 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. 2017-08-17 ieškovė atsakovui neperdavė 2017-08-17 pinigų mokėjimo kvite nurodytos 1 653 Eur sumos. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad ieškovė 2017-08-17 visus mokėjimus, išskyrus ginčijamą, atsakovui atliko banko pavedimais. Be to, minėtame pinigų mokėjimo kvite nėra nurodytas jo numeris. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo prašymą dėl netesybų priteisimo su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas kreipėsi į Komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, tačiau nereiškė reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, todėl dėl šio reikalavimo nebuvo ikiteisminio ginčo nagrinėjimo ir jis nenagrinėtinas teisme. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 230 straipsnio 2 dalį Komisijos priimtas sprendimas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, vykdytinas CPK nustatyta tvarka. Atsakovas šia priverstinio sprendimo vykdymo teise nesinaudoja, tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovas nėra suinteresuotas gauti pinigines lėšas, priteistas Komisijos sprendimu, ir sąmoningai siekia didinti reikalavimo sumą. Be to, vadovaujantis DK 414 straipsnio 3 dalimi teismas savo iniciatyva gali viršyti darbuotojo pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdus tik darbuotojui pareiškus reikalavimą teisme. Nagrinėjamu atveju atsakovas tokio reikalavimo nėra pareiškęs. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas neteisingai apskaičiavo netesybų dydį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinys tenkintas. Teismas nusprendė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. DGKS-5595; priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukrenta“ 1 845,70 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir 1 518,30 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už vėlavimą atsiskaityti su atsakovu jo atleidimo dieną atsakovui S. N.; priteisti iš atsakovo S. N. 37 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ukrenta“; priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukrenta“ 34 Eur žyminio mokesčio ir 2,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą; priteisti iš atsakovo S. N. 2,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą; pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ukrenta“ 0,19 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2017-11-16 AB Šiaulių banke, mokėjimo nurodymas Nr. 11161847; sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos priteisimo atsakovui S. N. (506,10 Eur neatskaičius mokesčių) vykdyti skubiai.Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių ir jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, konstatavo, jog labiau tikėtina, kad ieškovė pagal 2017-08-17 pinigų mokėjimo kvitą atsakovui sumokėjo 1 653 Eur. Nustatė, kad ieškovės skola atsakovui sudaro 1 845,70 Eur, todėl atsakovui iš ieškovės priteisė 1 845,70 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius). Teismas, vertindamas atsakovo prašymą priteisti iš ieškovės 3 mėnesių vidutinį darbo užmokestį už vėlavimą atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną, t. y. 2 250 Eur, pažymėjo, kad nors atsakovas nėra pareiškęs atskiro ieškinio, kadangi sutinka su Komisijos 2017-10-17 sprendimu, tačiau jis siekia, kad galutiniu teismo sprendimu jam iš ieškovės būtų priteista 3 498,69 Eur skola, todėl konstatavo, kad atsakovas byloje turi savarankišką reikalavimą ir teismas, priimdamas sprendimą, gali vadovautis CK 417 straipsniu. Teismas pažymėjo ir tai, jog nors ieškovė nurodo, kad atsakovo reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimą atsiskaityti priteisimo nebuvo nagrinėtas Komisijoje, t. y. dėl šio reikalavimo nebuvo ikiteisminio ginčo nagrinėjimo, todėl jis nenagrinėtinas teisme, tačiau šis reikalavimas neatsiejamas nuo pagrindinio reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, todėl šie reikalavimai nagrinėtini kartu, nepaisant to, ar minėtą reikalavimą atsakovas pareiškė Komisijoje, ar tik teisme. Teismas, atsižvelgęs į vidutinį darbo užmokestį, atsakovui iš ieškovės priteisė 1 518,30 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už vėlavimą atsiskaityti su atsakovu jo atleidimo dieną.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės UAB „Ukrenta“ atsakovo S. N. naudai buvo priteistas 1.518,30 Eur kompensacija už vėlavimą atsiskaityti su atsakovu jo atleidimo iš darbo dieną ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, atsakovo S. N. prašymą dėl vidutinio darbo užmokesčio (kompensacijos, netesybų) priteisimo atmesti; pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 28 d sprendimo dalį, kuria buvo nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ir papildomai priteisti iš atsakovo S. N. ieškovei UAB „Ukrenta“ patirtų 566,66 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškovės atstovavimu, atlyginimą.Apeliantės nuomone, pareikštas atsakovo prašymas turėjo būti paliktas nenagrtinėtas teisme kaip pareikštas praleidus įstatymo nustatytą terminą prašymui (pareiškimui, reikalavimui) pareikšti.Tikina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu byloje pateikė prašymą dėl jos patirtų 566,66 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, tačiau dėl šių ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas nepasisakė visiškai.Apeliantė atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog ieškovė atsakovei nei pagal Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. DGKS-5595, nei pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą atlyginimo nesumokėjo. Dėl to atsakovės prašymas sumokėti vidutinį darbo užmokestį už tris mėnesius atitinka CK 1.5 nurodytus principus,Teigia, kad ieškovė nepateikė 566,66 Eur bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
16. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
17. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2017-01-02 tarp ieškovės UAB „Ukrenta“ (anksčiau – „Ketvirtoji saulės elektrinė“) ir atsakovo S. N. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 2017/03, pagal kurią atsakovas priimtas dirbti staliumi iki 2018-01-01, darbo pradžia 2017-01-26. 2017-01-23 tarp šalių sudaryta darbo sutartis Nr. 2017/35, pagal kurią atsakovas priimtas dirbti staliumi iki 2018-01-01, darbo pradžia 2017-01-24. Darbo santykiai tarp šalių nutraukti 2017-08-31.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
18. Ieškovė 2017-11-20 kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą prašydama pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2017-10-17 sprendimo darbo byloje Nr. APS-3-16192/2017 dalį dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir nurodytą išieškoti neišmokėto darbo užmokesčio dalį sumažinti iki 1 845,70 Eur, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
19. Atsakovas pirmosios instancijos teisme 2018-04-06 bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 3 mėnesių vidutinį darbo užmokestį už vėlavimą atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną, t. y. 2 250 Eur.
20. Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (DK 231 straipsnio 1 dalis, redakcija, galiojusi nuo 2018-01-01).
21. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio DK 296 straipsnyje (nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 231 straipsnio 1 dalyje) nustatytas mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšti ieškinį teisme kvalifikuojamas kaip procesinis terminas (iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio DK 10, 29 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio DK 29 straipsnis). Pasibaigus procesiniam terminui, teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. subjektinė procesinė teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).
22. Nustatyta, kad Komisija sprendimą priėmė 2017 m. spalio 17 d. Taigi terminas ieškiniui pareikšti teisme baigėsi po mėnesio nuo skundžiamo sprendimo priėmimo, t. y. 2017 m. lapkričio 17 d. Nagrinėjamoje byloje atsakovas teisme reikalavimą (priešieškinį) pareiškė 2018 m. balandžio 6 d., prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo priešieškiniui pareikšti nepateikė.
23. Teisėjų kolegija mano, kad atsakovas turėjo visas galimybes įstatymų nustatyta tvarka tinkamai ir laiku pasirūpinti savo teisių gynimu, tačiau to per įstatymo nustatytą terminą nepadarė. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas iš viso nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą priešieškiniui paduoti.
24. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamą atsakovo reikalavimą tenkino vadovaudamasis CPK 417 straipsnio normos reglamentavimu, nustatančiu, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
25. Pažymėtina, kad šiuo atveju civilinė byla teisme buvo pradėta ne pagal darbuotojo, o pagal darbdavio ieškinį dėl Komisijos sprendimo, kuriuo, darbdavio vertinimu, buvo pažeistos jo teisės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo viršyti (ne)pareikštus reikalavimus, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, dėl to teismas, priimdamas ginčijamą sprendimo dalį, viršijo bylos teisme nagrinėjimo ribas. Dėl to sprendimo dalis dėl 1510,74 Eur vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimą atsiskaityti su atsakovu priteisimo pagal 2018-04-06 atsakovo prašymą yra neteisėta ir ši sprendimo dalis naikintina.
26. Apeliantas nurodo, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu byloje pateikė prašymą dėl jos patirtų 566,66 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, tačiau dėl šių ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas nepasisakė visiškai. Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi ieškovės teismui pateiktus procesinius dokumentus, rašytinių įrodymų apie jos patirtas teisinės pagalbos išlaidas nenustatė. Apeliantė konkretaus dokumento apie minėtas išlaidas nenurodė. Esant šioms aplinkybėms teisinės pagalbos išlaidų klausimas nenagrinėtinas ir dėl jo nepasisakoma.
27. Kolegijos nuomone, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti apeliantės ir atsakovo nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimą atsiskaityti su atsakovu priteisimo, pažeidė procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės UAB „Ukrenta“ atsakovui priteista 1 518,30 Eur kompensacija už vėlavimą atsiskaityti su atsakovu jo atleidimo iš darbo dieną ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atsakovo prašymą dėl vidutinio darbo užmokesčio (kompensacijos, netesybų) priteisimo atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tenkinus apeliacinio skundo materialinės teisės reikalavimą, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos apeliantei. Ieškovė prašo priteisti 34,16 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į bylos baigtį, tenkinus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo priteistina 34,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą pakeisti:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukrenta“ atsakovui S. N. (S. N.) priteista 1 518,30 Eur kompensacija už vėlavimą atsiskaityti su atsakovu jo atleidimo iš darbo dieną ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atsakovo S. N. prašymo dėl vidutinio darbo užmokesčio (kompensacijos, netesybų) priteisimo netenkinti.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ukrenta“ priteisti iš atsakovo S. N. 34,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.