Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. spalio 17 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-3-16189/2017 dalį dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir nurodytą išieškoti neišmokėto darbo užmokesčio dalį sumažinti iki 1 999,51 Eur, taip pat dalį dėl nurodyto išieškoti vidutinio darbo užmokesčio už pavėluotą atsiskaityti su atleistu iš darbo darbuotoju laikotarpį, nurodytą išieškoti vidutinio darbo užmokesčio sumą sumažinti iki 347,73 Eur priskaityto arba 295,64 Eur išmokėtino darbo užmokesčio sumos, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp šalių buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 2017/02, pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas bendrovėje (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. sausio 1 d., darbo pradžia 2017 m. sausio 26 d. darbo sutartyje numatyta, kad atsakovui bus mokamas 380 Eur dydžio darbo užmokestis per mėnesį bei susitarta, kad darbuotojui gali būti mokami priedai, priklausantys nuo darbuotojo veiklos rezultatų, bei kompensacija už darbą lauko sąlygomis (ne daugiau kaip pusė algos, bet neviršijanti dienpinigių normos). Darbo sutartis 2017 m. sausio 23 d. pakeista sudarant naujo turinio darbo sutartį Nr. 2017/54, kurioje atsakovo darbo pradžia buvo nustatyta nuo 2017 m. sausio 24 d., bei atsakovui buvo nustatytas 500 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis. Darbo pas ieškovę metu atsakovui buvo priskaityta išmokėti 2219,51 Eur darbo užmokesčio ir 5434 Eur dienpinigių. Ieškovė sumokėjo atsakovui 5654 Eur ir liko skolinga 1 999,51 Eur. Aplinkybę, jog ieškovė laiku neatsiskaitė su atsakovu, nulėmė tai, jog vienas iš ieškovės pagrindinių užsakovų neatsiskaitė už darbuotojų atliktą darbą. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 22 d. pateikė ieškovei prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ir išvyko iš Lietuvos. Prieš išvykdamas atsakovas pateikė Komisijai prašymą dėl 3000 Eur dydžio neišmokėto darbo užmokesčio ir grįžimo į U. išlaidų išieškojimo iš ieškovės. 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. DGKS-5593 Komisija atsakovo prašymą patenkino iš dalies nurodant išieškoti iš ieškovės 3 253,51 Eur skolą ir 791,34 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos. Ieškovė nurodo, kad Komisija priimdama sprendimą pripažinti niekiniu 2017 m. rugpjūčio 17 d. pinigų išmokėjimo atsakovui kvitą 1 254 Eur viršijo savo kompetencijos ribas, tai yra pasisakė dėl civilinio sandorio negaliojimo. Taigi tol, kol minėtas sandoris nėra nuginčytas civiline tvarka, 1 254 Eur dienpinigių sumokėjimo atsakovui faktas nėra laikytinas paneigtu ir yra galiojantis.Ieškovė nurodo, kad aplinkybę, jog ieškovė sumokėjo atsakovui 1254 Eur dienpinigių, patvirtina byloje esantys duomenys ir atsakovo pasitelktų liudytojų pozicijos nenuoseklumas. Nurodo, kad komisijos posėdžio metu atsakovas ir jo pasitelkti liudytojai vienareikšmiškai pareiškė, kad jokie mokėjimo dokumentai pasirašomi nebuvo, o pinigų mokėjimo kvitas yra suklastotas. Minėti asmenys taip pat kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Klaipėdos AVPK) dėl dokumento suklastojimo, dėl to buvo pradėtas aplinkybių patikrinimas pagal pareiškimą. Tyrimo metu ieškovė pateikė pinigų mokėjimo atsakovui kvito originalą, pinigų mokėjimo kvitų kitiems ieškovės darbuotojams dokumentus, kasos bei kasos operacijų dokumentus, patvirtinančius pinigų išmokėjimo atsakovui faktą. Ieškovė pažymėjo, kad Komisija 2017 m. spalio 17 d. sprendimą priėmė remdamasi neaiškios kilmės ir neaiškaus turinio atsakovo ir /ar su juo susijusių asmenų padarytu garso įrašu. Minėtas garso įrašas yra rusų kalba, jį Komisija perklausė posėdžio pertraukos metu, todėl nėra žinoma, kokį garso įrašą Komisija išklausė. Iš Komisijos posėdžio protokolo yra akivaizdu, kad jai perklausyti buvo pateiktas iškarpytas garso įrašas be įrašo stenogramų ir vertimo į lietuvių kalbą, nepaisant to, kad ne mažiau nei vienas Komisijos narys aiškiai nurodė rusų kalbos nesuprantantis. Remdamasi šiuo įrašu Komisija konstatavo, jog įraše yra aiškiai įvardijama, kad ieškovės skola atsakovui sudaro 2849 Eur, tačiau ši aplinkybė garso įraše nėra minima. Aplinkybę, kad ieškovė 2017 m. rugpjūčio 17 d. sumokėjo atsakovui 1254 Eur, patvirtina ir tai, kad tą pačią dieną ieškovė pinigų mokėjimo kvitų pagrindu atsiskaitė ir su kitais darbuotojais – Y. M., S. N., S. V., O. K., 2017 m. rugpjūčio 28 d. – su S. S., tai pastarieji patvirtino savo pasirašytais paaiškinimais. Ieškovė nurodė, kad sprendimu Nr. DGKS-5593 Komisija nutarė išieškoti iš ieškovės 791,34 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Taigi pagal DK 147 straipsnio 2 dalį darbuotojui už vėlavimą atsiskaityti jo atleidimo dieną yra mokamas vidutinis mėnesio darbo užmokestis. Šiuo atveju anksčiau nurodytas terminas apima nepilną mėnesį, todėl atsakovui turėjo būti priteistas ne didesnis nei vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis už vėlavimą atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną. Atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 347,73 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 295,64 Eur (atskaičius mokesčius), todėl jam turėjo būti priteista atitinkamai 347,73 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) arba 295,64 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad tarp šalių kilo ginčas dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir delspinigių, todėl atsakovas kreipėsi į Komisiją, kuri 2017 m. spalio 17 d. sprendimu konstatavo, kad ieškovės skola atsakovui sudaro 3 253,51 Eur. Pažymėjo, kad Komisija priimdama sprendimą nepagrįstai nesirėmė pinigų mokėjimo kvitu, kuriuo ieškovė sumokėjo atsakovui 1254 Eur sumą. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės netesybas, kurias sudaro atsakovo vidutinis darbo užmokestis už 3 mėnesius – 2158,20 Eur. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo prašymą dėl netesybų priteisimo su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovo reikalavimas yra išnagrinėtas Komisijos sprendimu, kuriuo atsakovui iš ieškovės priteista 791,34 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Pagal DK 231 straipsnio 1 dalį šalis, nesutinkanti su priimtu Komisijos sprendimu, per mėnesį nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamasis CPK nuostatomis. Atsakovas Komisijos sprendimo įstatymo nustatyta tvarka neskundė, todėl mano, kad jis praleido įstatymo nustatytą terminą ieškiniui pareikšti.

Apeliaciniu skundu uždaroji akcinė bendrovė „Ukrenta“ prašo pakeisti 2018 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2111-618/2018, dalį, kuria iš ieškovės atsakovo V. O. buvo priteista 1510,74 Eur kompensacija už vėlavimą atsiskaityti su atsakovu jo atleidimo iš darbo dieną ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, atsakovo V. O. prašymą dėl vidutinio darbo užmokesčio (kompensacijos, netesybų) priteisimo atmesti, pakeisti 2018 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2111-618/2018 dalį, kuria buvo nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ir papildomai priteisti iš atsakovo V. O. ieškovei patirtų 566,66 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškovės atstovavimu, atlyginimą ir priteisti iš atsakovo V. O. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu pareikštą atsakovo prašymą pirmosios instancijos teismas vertino kaip savarankišką atsakovo reikalavimą (priešieškinį), jo priėmimui taikė priešieškinio priėmimą reglamentuojančias CPK normas, įskaitant ieškovės pareigą pateikti atsiliepimą į pareikštą priešieškinį. Apeliantė teigia, kad bylos nagrinėjimo metu laikėsi ir šiuo metu laikosi pozicijos, kad savarankiškas atsakovo reikalavimas (priešieškinis) negalėjo būti priimtas, o priimtas turėjo būti atmestas, kadangi toks prašymas pareikštas praleidus įstatymo nustatytą terminą prašymui (pareiškimui, reikalavimui) pareikšti. Teigia, kad nutraukus darbo teisinius santykius tarp ieškovės ir atsakovo, pastarasis Darbo ginčų komisijai pateikė prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, kurį vėliau darbo ginčų komisijos posėdžio metu papildė reikalavimu dėl vidutinio darbo užmokesčio už pavėluotą atsiskaitymo su atleistu iš darbo darbuotoju laikotarpį priteisimo. Nurodo, kad šis reikalavimas buvo išnagrinėtas, ir teigia, kad vadovaujantis DK 231 straipsnio 1 dalimi, šalis, nesutinkanti su priimtu Komisijos sprendimu, per mėnesį nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme. Šiuo atveju atsakovas dėl priimto Komisijos sprendimo CPK nustatyta tvarka ieškinio teisme nepareiškė, tai yra praleido įstatymo nustatytą terminą ieškiniui pareikšti, teikdamas prašymą, teismo neprašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą, teismas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo nesprendė, todėl pareikštas prašymas turėjo būti atmestas kaip pareikštas praleidus įstatymo nustatytą terminą.Apeliantė teigia, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme pareikštas reikalavimas dėl netesybų priteisimo yra tapatus jau išnagrinėtam komisijos, dėl kurio, kaip nurodyta anksčiau, atsakovas ieškinio teisme nepareiškė. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą atsakovo reikalavimą tenkino vadovaudamasis CPK 417 straipsnio normos reglamentavimu, nustatančiu, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, tai yra gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, tačiau šiuo atveju civilinė byla teisme buvo pradėta ne pagal darbuotojo, o pagal darbdavio ieškinį dėl Komisijos sprendimo, kuriuo, darbdavio vertinimu, buvo pažeistos jo teisės. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo viršyti (ne)pareikštus reikalavimus, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti.Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisine pagalba parengiant ieškinį ir jį pateikiant teismui bei atstovaujant ieškovei pirmosios instancijos teisme atlyginimo. Ieškovė nurodo, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu byloje pateikė prašymą dėl jos patirtų 566,66 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, tačiau dėl šių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teismas nepasisakė visiškai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeistina, išsprendžiant ieškovės turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo reikalavimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. O. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-2111- 618/2018 palikti nepakeistą, apelianto apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais: Apeliantė ieškiniu, pateiktu pirmosios instancijos teismui, neginčijo, kad privalo sumokėti atsakovui dalį 1999,51 Eur neišmokėto darbo užmokesčio pagal Komisijos sprendimą darbo byloje Nr. APS-3-16189/2017. Iki šio atsakovo atsiliepimo i apeliacinį skundą pateikimo dienos apeliantė 1999,51 Eur atsakovui nėra sumokėjusi. Iš apeliantės pateikto apeliacinio skundo 10 punkto akivaizdu, kad 791,34 Eur vidutinio darbo užmokesčio atsakovui už uždelstą atsiskaityti laiką nutraukus darbo sutartį buvo nuspręsta išieškoti tik už laikotarpį iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos. Nurodo, kad pati apeliantė savo skunde nurodo, kad atsakovo reikalavimas Komisijoje buvo išnagrinėtas taikant protingumo kriterijus apibrėžiant laikotarpį, už kurį vidutinis darbo užmokestis priteistinas.Pažymėjo, kad apeliantė nėra atlikusi jokių mokėjimų atsakovui nei pagal 2017 m. spalio 17 d. Komisijos sprendimą Nr.DGKS-5593, nei pagal 2018 m. gegužės 28 d. teismo sprendimą. DK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija turi būti taikoma, nes yra proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama.Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje surinkus įrodymus (dokumentus), teisingai ir pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, o apeliantė savo skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas nepasisakė dėl jo patirtų 566,66 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės 566,66 Eur bylinėjimosi išlaidų (atstovavimo išlaidų) pirmosios instancijos teisme.