Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-144-962/2024, pagal ieškovo M. T. patikslintą ieškinį atsakovei K. T. bei pagal atsakovės K. T. patikslintą priešieškinį M. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Baudos skyrimo pagrindas ir prašymo ją panaikinti esmė

1. Kauno apylinkės teisme nuo 2023 m. balandžio 17 d. nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-144-962/2024 pagal ieškovo M. T. patikslintą ieškinį atsakovei K. T. bei pagal atsakovės K. T. patikslintą priešieškinį M. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog atstovavimo sutartis su advokate buvo nutraukta, nes išsiskyrė ieškovo ir jo atstovės nuomonės dėl pozicijos byloje pasirinkimo. Pirmosios instancijos teismas nebuvo objektyvus, nepripažindamas netinkamo šaukimo įteikimo fakto bei paskirdamas kitą dieną naują teismo posėdį, nesiėmęs kitų būdų informuoti ieškovą ar sužinoti, kokios priežastys lėmė jo neatvykimą, todėl nepagrįstai paliko galioti 2024 m. liepos 15 d. nutartį, kuria ieškovui buvo paskirta 300 Eur bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas panaikinti jam paskirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą, tai taikytina tiek ieškovui, tiek atsakovui, taip pat ir tretiesiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

15. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais. Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti proceso eigą), toks elgesys negali būti toleruojamas ar pateisinamas. Pagal CPK 95 straipsnio, reglamentuojančio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, nuostatas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti skirta iki 5 000 Eur dydžio bauda.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos yra: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Be to, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovo M. T. patikslintą ieškinį atsakovei K. T. bei pagal atsakovės K. T. patikslintą priešieškinį M. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, 2023 m. rugpjūčio 2 d. priėmė nutartį, kuria šią civilinę bylą paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat šalių (tiek ieškovo, tiek atsakovės) dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu ir išaiškino, jog pripažinus šalies dalyvavimą būtinu, šalies procesinė teisė atvykti į posėdį virsta procesine pareiga, o už neatvykimą į teismo posėdį be svarbių priežasčių gali būti skiriama bauda iki 300 Eur. Ginčo, kad ieškovui apie jo dalyvavimo teismo posėdžiuose pripažinimą būtinu nebuvo žinoma, kartu ir apie galimas kilti neigiamas pasekmes dėl šio teismo įpareigojimo nevykdymo, nėra, apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Pažymėtina, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis ir šaukimas į šia nutartimi paskirtą teismo posėdį išsiųstas ieškovo atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei 2023 m. rugpjūčio 2 d. per EPP.

18. Iš 2024 m. balandžio 9 d. vykusio teismo posėdžio, į kuri niekas neatvyko, nes buvo pateiktas ieškovo atstovės advokatės Brigitos Pauliukevičienės prašymas (2024 m. balandžio 2 d. Nr. DOK-40253) ir atsakovės atstovo advokato Manto Šriupšos sutikimas (2024 m. balandžio 8 d. Nr. DOK-43610) dėl posėdžio atidėjimo, informacinės pažymos taip pat nustatyta, jog šio posėdžio metu teismas suderino keletą posėdžių datų, t. y. 2024 m. liepos 9 d., 2024 m. liepos 11 d., 2024 m. rugsėjo 3 d. ir 2024 m. rugsėjo 23 d. Teismo šaukimas apie paskirtus teismo posėdžius per EPP išsiųstas 2024 m. balandžio 9 d. ieškovo atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei. 2024 m. balandžio 18 d. teisme gautas advokatės Brigitos Pauliukevičienės prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės panaikinimo (reg. Nr. DOK-48774), kuriame nurodoma, jog su ieškovu sudaryta atstovavimo sutartis yra nutraukta. 2024 m. liepos 9 d. teismo posėdyje ieškovas nedalyvavo, bylos nagrinėjimas atidėtas. Tą pačią dieną ieškovui per EPP buvo išsiųstas šaukimas apie 2024 m. liepos 11 d., 2024 m. rugsėjo 3 d. ir 2024 m. rugsėjo 23 d. paskirtus posėdžius, kuriame taip pat buvo nurodyta, jog ieškovo dalyvavimas teismo posėdžiuose pripažintas būtinu, o neatvykus į posėdį jam gali būti skiriama bauda iki 300 Eur. Į 2024 m. liepos 11 d. posėdį ieškovas vėl neatvyko.

19. 2024 m. liepos 12 d. teisme gautas atsakovės atstovo prašymas dėl baudos ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, kuris 2024 m. liepos 15 d. nutartimi patenkintas iš dalies, ieškovui paskiriant 300 Eur baudą. Minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovas: neatvyko į 2024 m. balandžio 9 d., 2024 m. liepos 9 d. ir 2024 m. liepos 11 d. paskirtus posėdžius; nesugebėjo per 3,5 mėnesio pateikti atsiliepimo į atsakovės priešieškinį; dieną prieš numatytą trečią teismo posėdį (2024 m. liepos 8 d.) pateikė prašymą prijungti naują jo atstovą; gavęs pakartotinį 2024 m. liepos 9 d. teismo šaukimą dalyvauti likusiuose trijuose teismo posėdžiuose, nedėjo jokių pastangų per protingą terminą informuoti apie priežastis, dėl kurių neatvyksta į suplanuotus teismo posėdžius. Taigi, motyvuojant ieškovui paskirtą baudą, buvo įvertintas ieškovo procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu ir dėl nustatytų aplinkybių, susijusių su ieškovo elgesiu bylos nagrinėjimo metu, buvo konstatuota, jog tokiais savo veiksmais ieškovas akivaizdžiai sukėlė nepatogumų kitai šaliai bei sąmoningai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), be to, nevykdė pareigos pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo jame priežastis (CPK 42 straipsnis), todėl ieškovui minėta nutartimi buvo paskirta 300 Eur dydžio bauda, kurios šioje byloje skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nesumažino, konstatuodamas, jog prašyme panaikinti paskirtą baudą nurodyti motyvai dėl teismo šaukimų įteikimo nesudaro pagrindo ieškovo elgesį procese laikyti tinkamu ir kad ieškovas nepiktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

20. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ieškovo neatvykimas į teismo posėdžius, pripažinus jo dalyvavimą būtinu, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Konkrečiu atveju svarbu yra ir tai, jog, įvertinus byloje nustatytas faktines ieškovo procesinio elgesio aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovas ne tik kad neatvyko į teismo posėdžius, kuriuose jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, bet ir viso proceso metu savo veiksmais kelia nepatogumus kitai šaliai bei sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).

21. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos nutartimi, atskirajame skunde iš esmės nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nutraukė atstovavimo sutartį su advokate Brigita Pauliukevičiene, turėjo pripažinti, jog teismo šaukimas apie paskirtus posėdžius ieškovui buvo įteiktas netinkamai, nes buvo siųstas jo atstovei per jos EPP paskyrą, ir ieškovą apie paskirtus teismo posėdžius informuoti kitu būdu (ne per EPP, nes ieškovas EPP naudojosi tik su advokatės pagalba), be to, anot ieškovo, teismas turėjo sužinoti, kokios priežastys lėmė jo neatvykimą į teismo posėdį, o ne iš karto paskirti baudą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.

22. Nors ieškovas teigia, jog nežinojo apie 2024 m. balandžio 9 d. protokoline nutartimi paskirtus posėdžius, tačiau šias aplinkybes paneigia paties ieškovo per EPP 2024 m. balandžio 19 d. 22.31 val. pateiktas ir pirmosios instancijos teisme 2024 m. balandžio 22 d. užregistruotas (reg. Nr. DOK-49428) prašymas dėl termino pratęsimo atsiliepimui į patikslintą priešieškinį pateikti, kuriame nurodomi prašymo motyvai, tarp jų ir tai, kad „...kitam atstovui yra būtina susipažinti su bylos aplinkybėmis net dėl to, kad sutiktų atstovauti ir suteikti tinkamą atstovavimą, įstojus į einamą teismine bylą, atsižvelgiant, kad teismo posėdžiai yra paskirti nuo š.m. liepos mėnesio, prašau...“. Kadangi teismui pranešta apie atstovavimo sutarties nutraukimą su advokate Brigita Pauliukevičiene 2024 m. balandžio 18 d., o šis prašymas pateiktas 2024 m. balandžio 19 d., konstatuotina, jog prašymą teikė pats ieškovas, nes tuo metu atstovo byloje neturėjo. Juo labiau, kad 2024 m. birželio 4 d. teisme užregistruotas dar vienas prašymas (reg. Nr. DOK-68821) dėl termino atsiliepimui į patikslintą priešieškinį pateikti, kuriame vėlgi nurodomas tas pats aukščiau šiame punkte apeliacinės instancijos teismo pacituotas sakinys apie ieškovui žinomus liepos mėnesį paskirtus teismo posėdžius, į kuriuos jam neatvykus būtent dėl to ir buvo paskirta bauda. Abejones, kad ieškovui nebuvo žinoma apie 2024 m. balandžio 9 d. protokoline nutartimi paskirtus keturis posėdžius, visiškai paneigia tai, jog 2024 m. liepos 8 d. teisme gautas ieškovo atstovo, kuris 2024 m. liepos 9 d. protokoline nutartimi pripažintas netinkamu atstovu, prašymas (reg. Nr. DOK-82029) atidėti 2024 m. liepos 9 d. paskirtą teismo posėdį. Ieškovo nerūpestingumas nesidomint paties užvestu procesu teisme šiuo atveju jam sukėlė teisines pasekmes pagrįstai.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 22 punkte numatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 6P-141-(1.1) (toliau – Taisyklės), 7.2 papunktyje numatyta, kad paslaugų gavėjas (LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo (Taisyklių 3.2 papunktis)), aktyvuodamas savo paskyrą LITEKO VEP posistemyje pirmą kartą ir autentifikuodamas savo tapatybę šių Taisyklių nustatyta tvarka, be kitų veiksmų, taip pat patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų, o šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Taigi, tai tik dar kartą patvirtina, kad ieškovas turėjo ir turi pareigą tikrintis savo LITEKO VEP posistemyje esančią paskyrą ir joje gaunamus dokumentus, o jo prašyme dėl baudos sumažinimo nurodyti argumentai, jog nebuvo davęs sutikimo gauti teismo procesinius dokumentus per EPP, laikytini nepagrįstais. Juo labiau, kad savo procesiniuose dokumentuose (tiek pradiniame ieškinyje, tiek patikslintuose ieškiniuose) pats ieškovas sistemingai nurodo, jog pageidauja procesinius dokumentus ir jų priedus pateikti teismui ir gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis.

24. Išdėstytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

25. Konkrečiu atveju, įvertinus apelianto elgesį viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, yra pagrindo teigti, jog apelianto netinkamas elgesys pasižymėjo sistemiškumu, kuris nesuderinamas su CPK 7 straipsnio, 8 straipsnio, 42 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir sudaro pakankamą pagrindą taikyti CPK 95 straipsnyje numatytas sankcijas. Konkrečiu atveju apeliantui paskirtos baudos dydis yra proporcingas, atitinkantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertinęs bylos duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog panaikinti skundžiamą nutartį, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.