Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei, dalyvaujant ieškovo M. G. atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, atstovams LR Teisingumo ministerijos atstovui Aleksandrui Ivanovui, LR Generalinės prokuratūros atstovei prokurorei Editai Rutkauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos bei Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 59896,40 Eur turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos viršininko 2008-06-20 įsakymo pagrindu buvo priimtas į (duomenys neskelbtini). Lietuvos Kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado 2008-06-26 įsakymu Nr. P-348 paskirtas į (duomenys neskelbtini) pareigas ir jam nustatytas 3,4 bazinio dydžio pareiginis atlyginimas, 130,00 Lt butpinigių ir Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Lietuvos Kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado 2010-03-10 įsakymu Nr. P-146 ieškovas paskirtas atlikti (duomenys neskelbtini) pareigas. 2010-03-22, apie 00.30. val., Klaipėdoje, prie įėjimo į namo adresu (duomenys neskelbtini), trečiąją laiptinę kilusio konflikto metu ieškovas gindamasis sužalojo S. P., kuris 2010-03-25, apie 14.00. val., ligoninėje mirė. Dėl šio įvykio ieškovas 2010-03-23 buvo sulaikytas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado 2010-03-26 įsakymu Nr. P-169 ieškovas nuo 2010-03-24 buvo nušalintas nuo pareigų ir perkeltas į (duomenys neskelbtini), o 2010-05-21 LR Krašto apsaugos ministrės įsakymu Nr. P-569 nuo 2010-05-28 (duomenys neskelbtini) sutartis su ieškovu buvo nutraukta, jis išleistas į atsargą. Klaipėdos apygardos teismas 2010-11-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-111-107/2010 pripažino ieškovą kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, paskirdamas 9 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-01-07 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. lA-4/2013 panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukė dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, nustačius, kad ieškovas atėmė gyvybę įgyvendindamas teisę į būtinąją gintį ir neperžengdamas jos ribų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kasacine tvarka, 2013-10-15 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-326/2013 apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pažymėjo, kad nuo 2010-03-22 įvykio iki 2013-01-07, kai Lietuvos apeliacinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, ieškovas buvo sulaikytas dvi paras (nuo 2010-03-23 iki 2010-03-25) ir suimtas 1.020 parų (nuo 2010-03-25 iki 2013-01-07). Nurodė, jog nuo pat įvykio pradžios ieškovas nuosekliai laikėsi tos pozicijos, kad gynėsi. Teigia, kad yra visos valstybės civilinės atsakomybės kilimo sąlygos – neteisėti valstybės institucijų veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Pažymėjo, jog valstybės civilinė atsakomybė dėl neteisėto nuteisimo ar kardomosios priemonės – suėmimo pritaikymo atsiranda be kaltės. Ieškovo teigimu, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos 33 mėnesius neteisėtai buvo suvaržyta laisvė, jis prarado darbą, patyrė dvasinius sukrėtimus ir nepatogumus, teigiant, kad yra nuteistas už sunkų nusikaltimą, taip pat buvo atskirtas nuo artimųjų, jam buvo skaudu žiūrėti, kaip jo artimieji turi jį lankyti įkalinimo įstaigoje, kad tokia ieškovo padėtis kelia didžiulį dvasinį skausmą jo mamai ir seseriai, dėl ko paties ieškovo dvasiniai išgyvenimai buvo dar sunkesni. Be to, dėl šio proceso, kuris, kaip paaiškėjo, buvo pradėtas nepagrįstai, visuomenė susidarė nepalankų požiūrį į ieškovą, jį visuo­menė priima, kaip žmogų nužudžiusį ir už tai teistą asmenį, kalėjusį įkalinimo įstaigoje. Dėl to ieškovui sudėtinga susirasti darbą. Atsižvelgiant į tai, teigia, jog valstybė turi pareigą atlyginti ieškovui padarytą žalą: neturtinei žalai atlyginti už kiekvieną neteisėto suėmimo dieną po 41,99 Eur (145,00 Lt), t. y. 1022 dienos x 145,00 Lt = 42918,79 Eur (148190,00 Lt), o turtinei žalai prašo priteisti 11993,74 Eur (41412,00 Lt) pareiginio atlyginimo už laikotarpį nuo 2010-03-26 iki 2012-06-26; 1016,56 Eur (3510,00 Lt) butpinigių nuo 2010-03-26 iki 2012-06-26 ir 3987,31 Eur (13767,40 Lt) maistpinigių laikotarpiu nuo 2010-03-24 iki 2012-06-26.

Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė LR teisingumo ministerija atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad žala, padaryta teisėsaugos institucijų ar pareigūnų veiksmais baudžiamojo proceso srityje atlyginama pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalies normas. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika pasireiškia tuo, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija ar jos pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado, būtent, dėl šių subjektų neteisėtų veiksmų. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, o baudžiamąją bylą nutraukė dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, nustačius, kad ieškovas atėmė gyvybę įgyvendinęs teisę į būtinąją gintį ir neperžengdamas ginties ribų, savaime negali būti pagrindu konstatuoti, kad vykusiame baudžiamajame procese ieškovo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti pareigūnų veiksmai. Taip pat asmens išteisinimas baudžiamojoje byloje savaime nėra pagrindu išvadai, kad baudžiamasis procesas jo atžvilgiu bei proceso metu atlikti procesiniai veiksmai ir kardomojo poveikio priemonių taikymas buvo nepagrįstas ir neteisėtas. Mano, kad ieškovo atžvilgiu visi procesiniai veiksmai buvo atlikti pagal baudžiamajame procese įtvirtintas procedūras, tuo metu pagrįstai įtariant ieškovą padarius inkriminuojamą nusikaltimą. Visi procesiniai veiksmai buvo grindžiami atitinkamų institucijų procesiniais sprendimais, kurie nėra panaikinti. Pažymėjo, jog byloje nėra jokio procesinio sprendimo, konstatuojančio ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstumą ieškovo atžvilgiu.

Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė LR Krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad šioje byloje Lietuvos Respublikos atstovaujama Krašto apsaugos ministerija nėra CK 6.272 str. normoje nurodytas subjektas ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kildinamų iš minėtos teisės normos. Krašto apsaugos ministerijos priimti sprendimai, susiję su tarnybos santykių nutraukimu, buvo teisėti, pagrįsti ir įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Be to, pats ieškovas neginčija Krašto apsaugos ministerijos priimtų sprendimo teisėtumo. Nurodė, kad laikotarpį nuo 2010-03-24 (nuo nušalinimo dienos) iki 2012-06-26 (iki buvo sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis) darbo užmokestis sudaro 12375,29 Eur, maistpinigių kompensacija 3731,39 Eur, o butpinigiai – 1021,25 Eur. Teigia, kad ieškovas žalos atlyginimą sieja ne su viešojo administravimo subjekto – Krašto apsaugos ministerijos neteisėtais sprendimais, o su teisėsaugos pareigūnų neteisėtais veiksmais baudžiamajame procese. Jų nuomone ieškovas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, o neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Neįrodžius Krašto apsaugos ministerijos neteisėtų veiksmų nėra pagrindo priteisti žalą iš atsakovės atstovaujamos Krašto apsaugos ministerijos.

Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ir vykdomas laikantis galiojančių LR BPK bei kitų teisės aktų normų, taip pat nepažeidžiant bendros pareigūnų pareigos baudžiamojo persekiojimo metu elgtis atidžiai ir rūpestingai jog visi ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros veiksmai buvo atlikti laikantis įstatymų bei ieškovo ne kartą apskųsti ir galutinai išnagrinėti apeliacinių instancijų. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas buvo sulaikytas 2010-03-23 gavus pakankamai duomenų pagrįstai manyti, kad jis padarė LR BK 129 str. 1 d. numatytą veiką, bei siekiant užkirsti kelią jam pasislėpti ir trukdyti atskleisti nusikalstamą veiką baudžiamojoje byloje. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2010-03-22 ir iki įtariamojo sulaikymo momento gauti duomenys buvo pakankami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorui daryti išvadą, kad ieškovas atliko veiksmus, kurių padarymu buvo įtariamas. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai nekonstatavo žemesnės instancijos teismo sprendimų skirti kardomąją priemonę - suėmimą - neteisėtumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas (ar baudžiamosios bylos nutraukimas) savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Teigia, kad ieškovas nepateikia duomenų, jog baudžiamojo proceso metu jam taikytos procesinės prievartos priemonės būtų taikytos pažeidžiant įstatymo reikalavimus ar pats baudžiamasis procesas būtų pradėtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, t. y. neteisėtai. Kadangi prokuroro veiksmų neteisėtumas įstatymų nustatyta tvarka nenustatytas, todėl objektyviai negali būti ir prievolės dėl žalos atlyginimo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Henrikas Mackevičius prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryta klaida. Paaiškino, jog formaliai Klaipėdos apygaros teismo nuosprendis buvo teisėtas ir priimtas nepažeidžiant procesinių teisės normų, tačiau kaip vėliau paaiškėjo, priimti tokį procesinį sprendimą nebuvo teisinio pagrindo. Šiuo atveju nekalbama apie prokuratūros, ikiteisminio tyrimo institucijų neteisėtus veiksmus, netinkamą ar aplaidų savo pareigų atlikimą, nagrinėjamu atveju yra padaryta klaida, kuri paaiškėjo vėliau, ir turi būti ištaisyta. Dėl padarytos klaidos nebuvo pagrindo ieškovo sulaikymui, suėmimui bei nuteisimui. Valstybei turi būti taikytina atsakomybė už padarytą klaidą.

Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, atstovas Aleksandras Ivanovas su ieškiniu nesutiko. Teigia, jog nagrinėjamu atveju teismas turi įvertinti aplinkybes, kurios buvo nustatytos baudžiamajame procese. Tai, kad ieškovas buvo išteisintas nesudaro pagrindo teigti, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai. Nurodo, kad kardomosiomis priemonėmis siekiama, jog nebūtų sudaroma kliūčių tyrimo eigai. Suėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas buvo sprendžiamas ankstesnės instancijos teismuose, kurie patvirtino jo teisingumą. Pažymi, jog ieškovas neįrodė visų deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų.

Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, atstovė prokurorė Edita Rutkauskaitė prašė ieškinį atmesti. Teigia, jog nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki kaltinamojo akto surašymo praėjo 39 dienos ir atliktuose procesiniuose veiksmuose nebuvo nustatyta nei prokuroro, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmuose neteisėtumo požymių, kas sudarytų pagrindą žalos atlyginimui. Apeliacinės instancijos teisme buvo nustatytos naujos aplinkybėms. Pažymėjo, jog skirtingas įrodymų vertinimas negali būti prilyginamas padarytai klaidai.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-03-22, apie 00.30., Klaipėdoje, prie įėjimo į namo adresu (duomenys neskelbtini), trečiąją laiptinę kilusio konflikto metu ieškovas sužalojo S. P., kuris 2010-03-25, apie 14.00., ligoninėje mirė. Dėl šio įvykio ieškovas 2010-03-23 buvo sulaikytas ir jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 33-1-00398-10. Klaipėdos apygardos teismas 2010-11-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-111-107/2010 pripažino ieškovą kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, paskirdamas 9 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-01-07 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. lA-4/2013 panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukė dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, nustačius, kad ieškovas atėmė gyvybę įgyvendindamas teisę į būtinąją gintį ir neperžengdamas jos ribų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kasacine tvarka 2013-10-15 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-326/2013 apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Ieškovui nuo 2010-03-23 iki 2013-01-07, t. y., kol Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2010-11-24 nuosprendį ir bylą nutraukė, esant ieškovo baudžiamąją atsakomybę šalinančiais aplinkybei, buvo taikytos kardomosios priemonės, t. y. nuo 2010-03-23 iki 2010-03-24 jis buvo sulaikytas, o nuo 2010-03-25 iki 2013-01-07 jis buvo suimtas (suėmimo terminą vis pratęsiant). Ieškovas dėl jo neteisėjo nuteisimo prašo priteisti jam iš Lietuvos valstybės 16997,61 Eur turtinės bei 42918,79 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šio straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtindamas, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. T. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Nordic investicija“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Lietuvos valstybė,bylos Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. B. v. Lietuvos valstybė, bylos 3K-3-2/2012).

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodinėja aplinkybės, kad žala jam padaryta dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Teigia, jog formaliai Klaipėdos apygardos teismo 2010-11-24 nuosprendis teisėtas, priimtas nepažeidžiant procesinių teisės normų, tačiau kaip paaiškėjo vėliau, t. y. apeliacinės instancijos teisme, priimti minėtą teismo nuosprendį nebuvo jokio teisinio pagrindo, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas 2013-01-07 nutartimi baudžiamojoje byloje panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukė dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, nustačius, kad ieškovas atėmė gyvybę įgyvendindamas teisę į būtinąją gintį ir neperžengdamas jos ribų. Teigia, jog nagrinėjamu atveju yra padaryta klaida, kuri paaiškėjo vėliau, ir turi būti ištaisyta.

Įvertinus ieškovo ieškinio turinyje išdėstytas aplinkybes ir nurodytus argumentus darytina išvada, kad šioje byloje būtina nustatyti faktinę aplinkybę ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai, teismas padarė klaidą, kuri lėmė ieškovo neteisėtą nuteisimą ir tai galėtų būti vertinama kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teismo neteisėtų veiksmų atlikimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio neteisėtumo, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

Bylos duomenimis jau nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010-11-24 nuosprendis, kuriuo M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-07 nutartimi panaikintas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiasmojo kodekso 28 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, baudžiamoji byla nutraukta dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, nustačius, kad M. G. atėmė gyvybę S. P. įgyvendinęs teisę į būtinąją gintį ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt.,bylos Nr. 3K-3-4/2014).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir ją nutraukdamas dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, priešingai nei pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų pakankamumą. Pažymėtina, jog iš Klaipėdos apygardos teismo 2010-11-24 nuosprendžio matyti, kad teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, taip pat vadovaudamasis specialisto pateikta išvada ir teisiamojo posėdžio metu eksperto D. V. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, konstatavo, kad nukentėjusiajam S. P. buvo smogta iš nugaros pusės, kaltinamasis nukentėjusiajam smūgiavo, stovėdamas už jo nugaros, taip, kaip parodė teismo medicinos ekspertas teisiamajame posėdyje. Teismas taip pat nustatė, kad būtinosios ginties nuostatos šiuo atveju netaikytinos, dėl ko M. G. veika dėl tyčinio nužudymo kvalifikuota pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu, Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl S. P. nustatytų sužalojimų padarymo aplinkybių, paskyrė komisijinę teismo medicinos ekspertizę. Teismas, gavęs Komisijinės teismo medicinos ekspertizės išvadas ir eksperto J. R. paaiškinimus konstatavo, kad ekspertizės išvados visiškai patvirtino nuteistojo M. G. parodymus ir paneigė ankstesnę ikiteisminio tyrimo metu pateiktą specialisto išvadą ir eksperto D. V. paaiškinimus, o tuo pačiu paneigė ir skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytas teismo išvadas apie smūgių peiliu sudavimo S. P. aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad išdėstytų reikalavimų teismas iš dalies nesilaikė. Teismas aiškiai neišdėstė, kuriais įrodymais yra grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis ir šiame nuosprendyje padarytos išvados dėl M. G. kaltės. Priešingai, daugelis iš nuosprendyje išdėstytų įrodymų tiesiogiai arba netiesiogiai patvirtina būtent M. G. parodymus ir yra jį teisinantys. Nuosprendyje neišdėstyti įtikinantys ir konkrečiais bylos duomenimis pagrįsti motyvai, dėl kurių M. G. teisinančius įrodymus teismas atmetė. Kai kurios teismo išvados grindžiamos ne išnagrinėtais įrodymais, o tik spėjimais ir prielaidomis, kai kurias išvadas paneigia vėliau nuosprendyje teismo išdėstytos kitos išvados, kurios pirmosioms aiškiai prieštarauja. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė S. P. sužalojimo laiką, pačius jam padarytus sužalojimus, jų sunkumo laipsnį, nukentėjusiajam peiliu suduotų smūgių skaičių, nukentėjusiojo mirties priežastį, taip pat mirties vietą ir laiką. Tačiau kitas įvykio aplinkybes teismas nustatė neteisingai ir teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas atmetė ikiteisminio tyrimo metu pateiktą teismo medicinos specialisto išvadų dalį dėl sužalojimų S. P. padarymo bei kitų aptartų aplinkybių ir rėmėsi būtent komisijinės teismo medicinos ekspertizės išvadomis ir eksperto J. R. paaiškinimais, kadangi ekspertizės išvados išsamiai motyvuotos ir jas pateikė ekspertų komisija. Be to, šios ekspertizės išvados, skirtingai negu eksperto D. V. specialisto išvada ir jo paaiškinimai, ne prieštarauja, o kaip tik atitinka ne tik nuteistojo M. G., bet ir įvykio vietoje buvusio liudytojo A. Sakalausko parodymus.

Minėta, jog siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Įvertinus apeliacinės instancijos teismo motyvus, kurių pagrindu baudžiamoji byla M. G. atžvilgiu nutraukta dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį teismo nuosprendį netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, teismo padarytos išvados iš esmės neatitiko bylos faktinių aplinkybių, teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir abejonių, dėl ko M. G. klaidingai pripažintas kaltu, padariusiu veiką, numatytą LR BK 129 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas 2013-01-07 nutartyje patvirtino, nors Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai ir nustatytos aplinkybės buvo palankios M. G. ir jį teisinančios, tačiau teismas iš esmės vadovavosi eksperto D. V. teismo posėdyje pateikta išvada, kuri buvo neteisinga, ir tai patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo paskirta komisijinė teismo medicinos ekspertizė ir jos pateikta išvada. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismas padarė klaidą, turėjusią esminę reikšmę, lėmusią, kad M. G. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ir krašto apsaugos ministerijų bei Generalinės prokuratūros atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes, kad tai, jog apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, o baudžiamąją bylą nutraukė dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, negali būti pagrindu konstatuoti, kad vykusiame baudžiamajame procese ieškovo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teismo veiksmai. Pažymėtina, jog ieškovas ieškiniu iš esmės net neginčijo, kad prokuratūra, ikiteisminio tyrimo institucija ar teismas veikė netinkamai, aplaidžiai ir atliko tyčinius veiksmus. M. G. ieškinį grindė aplinkybe, kad buvo padaryta klaida, kuri nulėmė jo neteisėtą nuteisimą.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 16997,61 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro 11993,74 Eur (41412,00 Lt) pareiginio atlyginimo už laikotarpį nuo 2010-03-26 iki 2012-06-26; 1016,56 Eur (3510,00 Lt) butpinigių nuo 2010-03-26 iki 2012-06-26 ir 3987,31 Eur (13767,40 Lt) maistpinigių laikotarpiu nuo 2010-03-24 iki 2012-06-26. Atsakovė Lietuvos valstybės, atstovaujama krašto apsaugos ministerijos atsiliepime nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010-03-24 (nuo nušalinimo dienos) iki 2012-06-26 (iki buvo sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis) ieškovui mokėtinos sumos sudaro: 12375,29 Eur darbo užmokesčio, 3731,39 Eur maistpinigių kompensacija ir 1021,25 Eur butpinigių.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CPK 12 ir 178 straipsniai numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Negautų pajamų faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas; negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Teismų praktikoje pažymima, kad remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-06-20 (duomenys neskelbtini) pagrindu M. G. nuo 2008-06-26 ketveriems metams, t. y. iki 2012-06-26, priimtas į (duomenys neskelbtini). Lietuvos Kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado 2008-06-26 įsakymu Nr. P-348 ieškovas paskirtas į (duomenys neskelbtini) pareigas ir jam nustatytas 3,4 bazinio dydžio pareiginis atlyginimas, 130,00 Lt butpinigių ir Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Lietuvos Kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado 2010-03-10 įsakymu Nr. P-146 ieškovas paskirtas vykdyti (duomenys neskelbtini) pareigas. Lietuvos Kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado 2010-03-26 įsakymu Nr. P-169 M. G. nuo 2010-03-24 nušalintas nuo pareigų ir (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu įsakymu nuo 2010-03-24 iki suėmimo termino pabaigos įsakyta nemokėti M. G. tarnybinio atlyginimo, maistpinigių ir butpinigių. Lietuvos krašto apsaugos ministro 2010-05-21 įsakymu Nr. P-569 nuo 2010-05-28 nutraukta (duomenys neskelbtini) sutartis, sudaryta su M. G., ir jis išleistas į atsargą. Ieškovas nuo 2010-03-23 iki 2010-03-24 buvo sulaikytas, o nuo 2010-03-25 iki 2013-01-07 – suimtas. Vadinasi, M. G. laikotarpiu nuo jo nušalinimo nuo pareigų dienos – 2010-03-24 iki termino, kada turėjo baigtis (duomenys neskelbtini), sudarytos su ieškovu terminas – 2012-06-26, M. G. negavo jam priklausančio darbo užmokesčio, maistpinigių ir butpinigių. Ieškovas patyrė turtinę žalą, kuri atsirado būtent dėl minėtų neteisėtų valstybės institucijų veiksmų – padarytos esminės klaidos, lėmusios neteisėtą ieškovo nuteisimą. Pagal vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško žalos atlyginimo principą – nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str.1 d.). Įvertinus bylos duomenis, akivaizdu, kad dėl ieškovo suėmimo, jis buvo nušalintas nuo pareigų, negavo darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų ir patyrė turtinę žalą, dėl ko galima konstatuoti, jog egzistuoja neteisėtų veiksmų ir padarytos turtinės žalos priežastinis ryšys.

Esant nustatytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad Krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į ieškinį neprieštaravo su ieškovo paskaičiavimais dėl jam priklausomų išmokėti sumų, priešingai – nurodė net didesnę sumą, nei prašė M. G., konstatuotina, jog yra pagrindas atlyginti ieškovui 16997,61 Eur turtinę žalą, kurią sudaro negautas darbo užmokestis ir kitos su juo susijusios mokėtinos išmokos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas taip pat prašo priteisti neturtinę žalą – atlyginti už kiekvieną neteisėto suėmimo dieną po 41,99 Eur (145,00 Lt), t. y. 1022 dienos x 145,00 Lt = 42918,79 Eur (148190,00 Lt). Teigia, jog neturtinė žala kilo iš to, kad jam 33 mėnesius nenutrūkstamai buvo suvaržyta laisvė, nors Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-07 nutartimi M. G. pripažintas neatlikęs jam inkriminuojamos veikos. Dėl tokio ilgo laisvės suvaržymo ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus dėl kaltinimo pobūdžio ir visos teisiamojo proceso eigos, prarastos darbo vietos, pažeminimo, reputacijos ir savigarbos pablogėjimo, artimiesiems sukeltų dvasinių kančių. Dėl ilgai trukusio ieškovo atskyrimo nuo visuomenės, prarado socialinius ryšius.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumas, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal kasacinio teismo praktiką, šiais kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis, teismai privalo remtis ir nustatydami neturtinės žalos dydį už neteisėtą procesinės prievartos priemonės – kardomojo kalinimo (suėmimo) – taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; 2007-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007; kt.). Be šių kriterijų, nagrinėjamos kategorijos bylose papildomai taikytini ir specifiniai kriterijai, kurie įtvirtinti Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatyme. Įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kaltinimo sunkumą, paskirtos bausmės arba nuobaudos dydį, neteisėto laisvės atėmimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo ar neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto laiką, ir kitas neturtinės žalos pasekmes, taip pat kitokias aplinkybes.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje jau nustatyta, kad ieškovas buvo sulaikytas/suimtas nuo 2010-03-23 iki 2013-01-07. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, kuriuo M. G. pripažintas kaltu, padarius veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, priimtas 2010-11-24, o 2013-01-07 baudžiamoji byla išnagrinėta apeliacine tvarka priimant nutartį, kurios pagrindu baudžiamoji byla nutraukta, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei. Pažymėtina, jog tarp padarytos neturtinės žalos ir aukščiau nurodytų nustatytų neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina tai, kad neigiami padariniai ieškovui atsirado dėl jam paskirto suėmimo, kuris tęsėsi iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Pripažinus, kad iš esmės ieškovui esminę įtaką padarė Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu, darytina išvada, kad neturtinė žala M. G. turi būti priteistina ne nuo jo sulaikymo dienos – 2010-03-23, o nuo neteisėto apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos – 2010-11-24. Tokią išvadą leidžia daryti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėtam nuteisimui konstatuoti pakanka paties sprendimo neteisėtumo fakto pripažinimo, pavyzdžiui, kai nuosprendis, kuriuo asmuo neteisėtai nuteistas, yra panaikintas instancine tvarka dėl to, kad neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. B. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-2/2012). Neteisėtas nuteisimas skaičiuojamas ne nuo atitinkamo procesinio dokumento įsiteisėjimo, o nuo jo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nenustatyta, kad su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai, t. y. ieškovo sulaikymas, jo suėmimas ir suėmimo terminų pratęsimas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos, buvo neteisėti, šios aplinkybės nėra konstatuotos ir paminėtuose visų trijų instancijų teismų procesiniuose sprendimuose. Teismo vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagos duomenys leidžia daryti išvadą, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai, o pagal ikiteisminio tyrimo institucijos turimą medžiagą buvo pagrindas iškelti baudžiamąją bylą. Vadovaujantis išdėstytu ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2010-03-23 iki 2010-11-23 atmestinas.

Ieškovas neturtinės žalos dydį apskaičiuoja vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokios kategorijos bylose, kuriose už vieną neteisėto suėmimo dieną yra priteisiama nuo 26,06 Eur (90,00 Lt) iki 57,92 Eur (200,00 Lt).

Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 str.). Materialios kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

Teismas sutinka su ieškovo nurodomis aplinkybėmis, jog ilgas suėmimo laikotarpis M. G. sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, pablogino jo reputaciją, nutrūko socialiniai ryšiai, susidarė nepalankus visuomenės požiūris jo atžvilgiu, tačiau pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo dydis ieškovui turi atitikti konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose. Šioje civilinėje byloje įvertintina ir aplinkybė, kad teismas visiškai patenkino ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisė ieškovui 16997,61 Eur. Vadovaujantis išdėstytu laikytina, jog teisinga ieškovui už laikotarpį nuo 2010-11-24 iki 2013-01-07, t. y. už 776 suėmimo dienas, priteisti 23280,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, už kiekvieną suėmimo dieną po 30,00 Eur.

Patenkinus ieškinį iš dalies, tenkintinas ir išvestinis ieškovo reikalavimas ir iš atsakovės ieškovui priteistinos įstatymo numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-02-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šalys – bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą yra įstatymo atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 6 p.). Atsižvelgiant į tai, šioje byloje mokėtino žyminio mokesčio priteisimo klausimas nespręstinas, kadangi jis atlygintinas iš valstybės biudžeto (CPK 96 str. 4 d.).

Ieškovas už advokato paslaugas sumokėjo 2000,00 Eur. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistų 2015-03-19 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (kas sudaro 67 %), iš atsakovės ieškovui priteistina 1340,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, j. a. k. 111105555, 16997,61 Eur (šešiolika tūkstančių devynis šimtus devyniasdešimt septynis Eur 61 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovui M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, j. a. k. 111105555, 23280,00 Eur (dvidešimt tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt Eur 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovui M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, j. a. k. 111105555, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 40277,61 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-02-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, j. a. k. 111105555, 1340,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.