Kauno apygardos teismo nutartis

2018-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-327-238/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-11-10Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-03-09Lietuvos apeliacinis teismas
  3. T-328-840/2016Nutartis · 2016-05-10Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2016-06-10Kauno apygardos teismas
  5. T-717-925/2016Nutartis · 2016-10-04Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2016-11-10Kauno apygardos teismas
  7. T-73-397/2017Nutartis · 2017-03-03Kauno apygardos teismas
  8. T-196-925/2017Nutartis · 2017-04-05Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2017-05-09Kauno apygardos teismas
  10. T-595-925/2017Nutartis · 2017-08-30Kauno apylinkės teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2017-09-28Kauno apygardos teismas
  12. T-643-946/2018Nutartis · 2018-03-27Kauno apylinkės teismas
  13. Atskirasis skundasNutartis · 2018-04-27Kauno apygardos teismas
  14. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-27
Bylos Nr.
1S-327-238/2018
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-00342-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
T. N.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-327-238/2018
Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00342-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 91-115 taikyti nuteistajam T. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2011 m. kovo 14 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 14 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 23 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2018 m. vasario 22 d.).Komisijos 2018 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 91-115 nutarta nuteistajam T. N. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 23 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistojo vertinimo rezultatas yra 16 balų, ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistojo elgesys šiuo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, skatintas vienuolika kartų, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą. Nuteistasis siekia prasmingo užimtumo – pataisos namuose nuteistajam suteikta teisė vyti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jis dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, bendrauja su savo šeimos nariais. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo T. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog nors nuteistasis T. N. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis T. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, rezultatas yra tik 16 iš 168 galimų balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Pažymi, kad lyginant ją prieš tai atliktu rizikos vertinimu, ji sumažėjo nuo 22 balų, o dar anksčiau lyginant ją su prieš tai atliktu rizikos vertinimu, ji sumažėjo nuo 29 balų. Taigi, kaip matyti, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika nuosekliai mažėjo iki minimumo. Vertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, matyti, kad jis yra vertinamas kaip nepriekaištingas, nors per bausmės atlikimo laiką 2 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, baustas nebuvo, už gerą elgesį ir sąžiningą darbą net 11 kartų skatintas. Jam nuo 2017 m. vasario 6 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos į teritorijos ribų. Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra jokių duomenų, kad nuteistasis bėgs, slėpsis ar darys naujus nusikaltimus. Jis savo elgesiu įrodė ir įgijo pataisos namų administracijos pasitikėjimą, todėl nėra prasmės ir tikslo toliau laikyti jį izoliuotą nuo visuomenės. Skunde taip pat nurodo, kad iki nuteisimo jis buvo baigęs spec. vidurinę mokyklą, įgijo vidurinį išsilavinimą bei automatinių įrengimų derintojo, šaltkalvio, montuotojo specialybę. Turi teigiamą nuostatą į darbą, darbinės patirties. Pataisos namuose jis nuo bausmės pradžios dirbo valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo paslaugų teikimo ir gamybos ceche, nuo 2017 m. vasario 27 d. buvo įdarbintas darbininku. Šiuo metu jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), kur po planuojamo paleidimo planuoja tęsti darbinę veiklą, taigi dėl lėšų tvarkymo problemų nėra.Skunde taip pat pažymi, kad jis nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo. Bausmės atlikimo metu dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę ir asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad jis pareigingai lankė nurodytų programų pokalbius, juose aptartas temas įsisavino.Skunde teigia, kad turi finansinių įsipareigojimų, tačiau prisiima atsakomybę už savo teisės pažeidimus, sąžiningai vykdo finansinius įsipareigojimus. Iš jo darbo užmokesčio daromos išskaitos vykdomiesiems dokumentams dengti. Jo socialiniai ryšiai su artimaisiais (mama, broliu) išlikę šilti, palaiko glaudžius santykius. Pataisos įstaigoje skambina telefonu, yra lankomas pasimatymų metu, bendrauja laiškais bei telefonu. Taip pat neturi rūpesčių dėl nuolatinės gyvenamosios vietos laisvėje, kadangi socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad yra gauta gyvenamosios vietos, kurioje jis gyventų po paleidimo iš pataisos įstaigos, savininko pažyma. Iki nusikaltimo įvykdymo ir po planuojamo lygtinio paleidimo gyvens tuo pačiu adresu. Teigia, kad tris kartus buvo trijų dienų išvykoje į namus, kaip paskatinimą gavo dešimties parų išvyką atostogoms į namus, kurios metu dalyvavo savo tėvo laidotuvėse. Būdamas laisvėje nepadarė jokių administracinių nusižengimų ir/ ar nusikaltimų. Vertintina, kad po išvykų namo jis laiku grįžo į pataisos namus ir toliau nepriekaištingai atlieka laisvės atėmimo bausmę.Nuteistojo T. N. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. N. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog T. N. priklauso žemos rizikos grupei – 16 balų, tačiau sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. N. anksčiau neteistas, tačiau bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (šeimos nario nužudymą) padarymą. Tokio pobūdžio nusikaltimas atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu T. N. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (16 balų pagal OASys metodiką), sumažėjusi nuo 29 balų, tačiau pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra vertinama vien tik tyrimo pagal OASys metodiką rezultatais. BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien šia metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Kaip ir pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistasis du kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, paskutinį kartą 2017 m. lapkričio 16 d. nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, ir nors už šį pažeidimą drausminė nuobauda nebuvo skirta – apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad bausmės atlikimo laikotarpiu jis nesistengė elgtis nepriekaištingai, o nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo elgesio pokyčiai nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis pažeidinėjo ir vidaus tvarkos taisykles. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, abejotina, kad T. N. ir laisvėje laikysis probuojamojo pareigų, sugebės sėkmingai įsilieti į visuomenę, užsiimti prasminga veikla ir ateityje daugiau nenusikalsti. Juo labiau kad nuteistajam vis dar nustatomi net šeši pagrindiniai rizikos veiksniai, galimai didinantys smurtinių nusikaltimų padarymo tikimybę ateityje (praeityje vartotas smurtas prieš motiną; vaikystėje smurto šeimoje auka ir stebėtojas; nedarbo laikotarpiu padarytas nusikaltimas; ne pirmas smurto atvejis prieš sugyventinę; smurtą prieš partnerę toleruojantis požiūris; žiaurus nusikaltimas, pasibaigęs partnerės mirtimi).Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, tokios išvados padaryti neturėjo pakankamo pagrindo, pateikė tokio savo sprendimo argumentus. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis yra reguliariai skatinamas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog T. N. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tikrųjų pasitaisė. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėAlgerdas Urbšys