Kauno apygardos teismo nutartis

2016-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1350-317/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-10
Bylos Nr.
1S-1350-317/2016
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-00342-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Rimas Švirinas, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
T. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1350-317/2016Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00342-2011-3;Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino,

ne teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo T. N. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimą Nr. 95-216 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam T. N..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. N., gim. (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2011 m. kovo 14 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 14 d. Komisijos 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 95-216 priimtas sprendimas nuteistajam T. N. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam T. N..Nuteistasis T. N. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Skunde nuteistasis ginčija apylinkės teismo nurodytus motyvus, dėl kurių buvo atsisakyta jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apelianto manymu, nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas šiuo atveju negali būti vertinami, kadangi šie duomenys nekinta visos bausmės atlikimo metu ir neišnyksta po jos atlikimo.Be to, T. N. nesutinka ir su apylinkės teismo nutartyje nurodytais kriminogeniniais veiksniais (mąstymas ir elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu bei gyvenimo stilius ir draugai), teigdamas, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimo padarymo, neigiamai vertina alkoholio vartojimą, dalyvavo anoniminių alkoholikų susirinkimuose ir nebeketina bendrauti su asmenimis, su kuriais bendravo prieš patekdamas į įkalinimo įstaigą. Pažymi, kad nors apylinkės teismas kaip vieną iš argumentų nurodė didelį jam priteistą civilinį ieškinį, iš kurio jis yra atlyginęs tik 357 eurų, tačiau jis, būdamas įkalinimo įstaigoje, neturi tokių pajamų kaip asmenys, dirbantys laisvėje. Apelianto manymu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, neturi būti atsižvelgiama į likusią didelę neatliktos bausmės dalį, kadangi jo neatlikta bausmės dalis yra būtent tokia, kokios reikalauja BVK 157 straipsnio nuostatos. Be to, skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepateikė jokių naujų faktų ar vertinimų, kurie nebūtų aptarti Komisijos nutarime, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu teismas priėmė priešingą sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo nei Komisijos sprendimas. Skunde nuteistasis pažymi, kad jis anksčiau neteistas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nėra baustas drausmine tvarka, septynis kartus skatintas, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistojo T. N. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis T. N. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kadangi šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (29 balai pagal OASys), todėl spręstina, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir duodanti pagrindą išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – dalyvavo privalomose priemonėse, vykdo Komisijos nustatytas rekomendacijas, pataisos namuose dirba. Bausmės atlikimo metu jis buvo 7 kartus skatintas, nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga jau šiuo metu sudaro pagrindą jo lygtiniam paleidimui, ir, kad nuteistasis yra visiškai pasirengęs adaptuotis visuomenėje, o gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeninis veiksnys T. N. išskiriamas jo mąstymas ir elgesys. Iš šios išvados aprašomosios dalies matyti, kad nuteistasis nerodo pakankamai pastangų, siekdamas šį kriminogeninį veiksnį pašalinti. T. N. manymu, jo smurtiniai veiksmai ir elgesys yra pateisinami – jie tebuvo tik reakcija į sugyventinės priekaištus ir jos piktnaudžiavimą alkoholiu, o jis ir iki šiol nemato kito būdo, kaip būtų buvę galima išspręsti tarp jų kilusias problemas. Jis pripažino, kad ir iki nusikaltimo padarymo, praradęs savitvardą bei pykčio proveržių metu ne kartą smurtavo ne tik prieš sugyventinę, bet ir prieš savo motiną. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad T. N., išėjęs pataisos įstaigos, grįžtų gyventi motinos bute. Vertinant objektyvius socialinio tyrimo išvados duomenis-kad nuteistasis iki šiol nemano turintis kokių nors psichologinių problemų, kad dėl savo elgesio kaltina provokuojantį kito asmens elgesį, o smurtą prieš moterį vertina kaip pateisinamą veiksmą, akivaizdu, kad toks nuteistojo mąstymas ir nusiteikimas šiuo metu dar sudaro prielaidas nusikalsti - vartoti fizinį smurtą tiek prieš savo artimuosius, tiek ir prieš kitus asmenis. Be to, T. N. nustatomi ir kiti artimi kriminogeniniai veiksniai – piktnaudžiavimas alkoholiu, gyvenimo stilius ir draugai bei lėšų tvarkymas ir pajamos. Nors nuteistojo teigimu, jis šiuo metu neigiamai vertina alkoholio vartojimą, dalyvavo anoniminių alkoholikų susirinkimuose ir nebeketina bendrauti su asmenimis, su kuriais bendravo prieš patekdamas į įkalinimo įstaigą, tačiau bylos duomenys visgi rodo, kad iki šiol nepakankamai kritiškai vertino savo elgesį iki patenkant į įkalinimo įstaigą, nepakankamai kritiškai jį vertina ir šiuo metu. Nors jis tvirtina, kad gailisi, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis negeba išskirti probleminių sričių įtakos jo nusikalstamumui, o taip pat ir įvertinti savo asmenybės silpnųjų pusių. Jo savivertė yra padidėjusi, todėl visa tai aukštesnės instancijos teismui kelia pagrįstų abejonių nuteistojo nuoširdumu. Pakartotinio smurtinio elgesio prieš partnerį galimybę taip pat patvirtina ir SARA metodikos nustatyta vidutinė pakartotinio smurtinio elgesio rizika.Vertindama visumą aptartų T. N. asmenybę apibūdinančių duomenų, kolegija konstatuoja, jog šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Pažymėtina, kad, nors jis drausminių nuobaudų ir neturi, tačiau jo elgesys nebuvo nepriekaištingas - 2016 m. vasario 29 d. jis buvo svarstytas drausminės komisijos dėl pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo. Nors nuobauda dėl to jam nebuvo paskirta, tačiau tai patvirtina neigiamų nuteistojo asmenį charakterizuojančių aspektų egzistavimą bei suteikia teismui pagrindą abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. T. N. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Ir nors, kaip teisingai nurodyta nuteistojo skunde, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju T. N. padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Iš aptartų duomenų matyti, jog savo nusikalstamą veiką nuteistasis iki šiol yra linkęs pateisinti - iki šiol jis išreiškia smurtą prieš partnerę toleruojantį požiūrį. Tai rodo apelianto nekritišką požiūrį į jo veiksmais sukeltas negrįžtamas pasekmes. Kadangi akivaizdu, kad jis ne visuomet apgalvoja visas savo veiksmų pasekmes, yra linkęs jas sumenkinti, o jo problemų sprendimo įgūdžiai yra nepakankami, darytina išvada, jog pataisos metu pasiekti rezultatai šiuo metu dar nesudaro pagrindo nuspręsti, kad nuteistojo pažanga yra akivaizdi ir įtikinanti.Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nors yra akivaizdūs teigiami nuteistojo taisymosi pataisos namuose procesai, tačiau jie dar turi būti tęsiami pataisos namuose, stiprinant emocinių problemų ir smurtinio elgesio, susijusio su alkoholio vartojimu, sprendimo būdus, taip pat įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo T. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasViktoras PreikšasRimas Švirinas