- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-10
- Bylos Nr.
- 1S-757-579/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00342-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- T. N.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Algirdo Jaliniausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. N. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2016 m. balandžio 11 d. priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. N. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2011-11-10 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme (bausmės pabaiga 2021-03-14).
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 11 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam T. N. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl T. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama daryti išvadai, kad jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. N. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Skundo autorius nurodo, kad jis nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kuriais atsisakyta tvirtinti Komisijos priimtą nutarimą. Jo manymu teismas nepagrįstai akcentavo padaryto nusikaltimo sunkumą, kai BVK 157 straipsnis numato lygtinį paleidimą asmenims, padariusiems visose nusikaltimų kategorijose numatytas nusikalstamas veikas. T. N. pažymi, kad nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas neturi būti kriterijumi, nulemiančiu lygtinio paleidimo netaikymą, nes tai atspindi nuteistojo praeities klaidas, o ne jo elgesį bausmės atlikimo metu. Nuteistojo nuomone, teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi socialinio tyrimo išvadoje nurodytais kriminogeniniais veiksniais, kurie nustatyti vien tik iš nuteistojo pokalbio su psichologe. T. N. pabrėžia, kad jis neturi analitinio ar psichologinio išsilavinimo, kad galėtų profesionaliai analizuoti save patį, todėl, manytina, kad jo mėgėjiška savianalizė neturėtų būti pagrindas netaikyti jam lygtinio paleidimo. Skundo autorius teigia laisvu laiku nuo darbo lankantis įvairius psichologinius užsiėmimus, mokosi savianalizės, jo elgesys teigiamas. Teismo minimi smurto panaudojimo atvejai nėra pagrįsti. Naudotas smurtas prieš motiną tebuvo susistumdymas, kai jis buvo paauglys, po to jie susitaikė. Dėl panaudoto smurto prieš sugyventinę nuteistasis labai gailisi, tuo metu jis buvo jaunas, neturėjo gyvenimiškos patirties ir elgėsi neapgalvotai. Dėl visų problemų kaltas alkoholio vartojimas, T. N. gailisi, kad šios problemos anksčiau nesprendė. Nuo nusikaltimo padarymo alkoholio nuteistasis teigia nevartojantis, laikytis tokių nuostatų planuoja ir išėjęs į laisvę, taip pat dirbti, atlyginti žalą nukentėjusiajai ir padėti savo ligotai motinai. Jo nuomone, pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą sudaro ir nustatyta žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ateityje (29 balai pagal „OASys“ metodiką).
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. N. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. N. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 29 balai. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, šiuo atveju atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Nors socialinio tyrimo išvadoje ir T. N. skunde nurodyta nemažai jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių (6 kartus skatintas, turi gyvenamąją vietą laisvėje, pasižymi teigiama darbine motyvacija, palaiko santykius su šeimos nariais), tačiau, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
Kaip minėta, T. N. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis išklausė naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programas, taip pat dalyvavo asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje, kuri kiekvienam nuteistajam yra privaloma, šiuo konkrečiu atveju nerodo akivaizdžios T. N. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Nors nuteistasis kritikuoja apylinkės teismo nutarties argumentaciją dėl padaryto nusikaltimo pobūdžio, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl ankstesnio teistumo ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Kaip minėta, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema, tačiau pagal „SARA“ metodiką jam nustatyta vidutinė pakartotinė prievartos tarp partnerių rizika. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį (sugyventinės nužudymas), šiuo atveju būtina įvertinti tai, kad T. N. požiūris į padarytą nusikaltimą ir smurtą prieš partnerę bausmės atlikimo metu nepasikeitė. Kalbėdamas apie nusikaltimą nuteistasis tvirtina, kad kaltę pripažįsta, gailisi, tačiau save teisina, nurodydamas, kad smurtinis elgesys buvo tik jo reakcija į sugyventinės priekaištus ir jos piktnaudžiavimo alkoholiu problemas. Nusikaltimas padarytas spontaniškai, neapgalvojant pasekmių, ir šiuo metu nuteistasis nesugeba apgalvoti visų savo veiksmų pasekmių, nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ir turėjo įtakos jo nusikalstamumui. Ne kartą anksčiau naudojęs fizinę agresiją savo sugyventinės atžvilgiu T. N. ir šiuo metu nežino kito būdo spręsti susidariusias problemas. Būtent nuteistajam būdingas impulsyvumas, savikontrolės problemos, problemų sprendimų įgūdžių stoka, smurtą prieš partnerę toleruojantis požiūris socialinio tyrimo išvadoje yra nustatytas kaip pagrindinis jo riziką nusikalsti didinantis veiksnys. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys, charakterizuojantys T. N. mąstymo pokyčius, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis bausmės atlikimo metu deda pakankamas pastangas, siekdamas suvaldyti šį kriminogeninį veiksnį.
Šiuo atveju abejonių pakankama T. N. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir jo piktnaudžiavimo alkoholiu problemos. Šių duomenų įvertinimas, atsižvelgiant į tai, kad T. N. bausmę atlieka už nužudymą, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, ir praeityje turėjo problemų šioje srityje, yra itin aktualus. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kad jis pataisos įstaigoje lankytų kokias nors korekcines programas, skirtas asmenims, turintiems priklausomybę nuo alkoholio ir siekiantiems valdyti su tuo susijusius rizikos veiksnius, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nors nuteistasis teigia suprantantis problemą dėl alkoholio vartojimo, tačiau nesistengia šiuo aspektu koreguoti savo elgesio.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog T. N. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pakankamą pagrindą tikėtis nuteistojo teigiamo ir pozityvaus elgesio lygtinio paleidimo laikotarpiu. Todėl skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2016 m. balandžio 11 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo T. N. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.