- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-25
- Bylos Nr.
- TS-53-537/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07778-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys
- Nuteistasis
- A. M.
Marijampolės apylinkės M. M. rūmų teisėjas Raimundas Krušinys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl 2022 m. birželio 16 M. M. pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-716 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą 2022 m. birželio 16 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-716 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Pagrindiniai skundo argumentai:
1. Komisija nepagrįstai atsižvelgė į jo praeitį, t. y., kad anksčiau ne kartą teistas, bausmės vykdymo atidėjimo metu darė naujas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus. Už visa tai jis jau buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme;
2. per bausmės atlikimo laikotarpį nėra baustas drausmine tvarka, dirba, dengia priteistus ieškinius, mokosi, įgijo ne vieną specialybę, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose ir kt.;
3. cituoja 2012 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartį Nr. 1S-796-658/2012, kurioje nurodyta, kad „vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas negali būti pripažįstamas pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas. Padaryto nusikaltimo sunkumas nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir netgi neišnyksta pilnai atlikus visą laisvės atėmimo bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo motyvacija ir atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgiant į nuteistojo padarytą nusikaltimą, nėra susijęs su nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotai nuo visuomenės. Pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, t. y. ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, teismas turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą bei kita“.
Atsiliepimas
Nustatytu terminu Kauno apygardos M. M. apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netekinti. Nurodo, kad skunde išdėstytos aplinkybės ir argumentai nepaneigia Komisijos nutarime nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo tenkinti skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).
Nustatyta, jog A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2021 m. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir jam skirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-11-19 nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-11-19 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies, arešto bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta1 metų 8 mėnesių ir 5 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2021-11-25, bausmės pabaiga – 2023-07-30. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 1 mėnesis ir 14 dienų.
Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisija nepagrįstai atsižvelgė į jo praeitį, t. y., kad anksčiau ne kartą teistas, bausmės vykdymo atidėjimo metu darė naujas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus. Už visa tai jis jau buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme.
Pažymima, kad kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, buvo atsižvelgta ne tik į nuteistojo nurodytus faktus. Komisija vertino aplinkybių visumą, t. y., tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu už gerą elgesį, dalyvavimą programose ir darbą neskatintas Anksčiau teistas 6 kartus. Buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu asmuo padarė naują nusikaltimą. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Asmuo siekia tiesioginio atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų. Nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui ir tų, kur problemos yra gana paviršutiniškos, anksčiau savęs vertinime buvo nurodęs problemą – tų pačių klaidų kartojimą. Linkęs susitelkti į trumpalaikius sprendimus ir greitai spręsti, galbūt ignoruodamas ilgalaikes problemas. Keičia savo požiūrį diskutuojant. Pasekmių suvokimas silpnokas. Nuteistasis gana gynybiškas, linkęs pateisinti savo elgesį perkeldamas atsakomybę aplinkiniams. Mąstymas konkretokas, nelankstus, gana kategoriškas. M. M. pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažymą Nr. 1071 priteista ieškinių suma yra 750,53 Eur, atlyginta suma 122,31 Eur, likutis – 628,22 Eur. Nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai – didelis teistumų skaičius, bausmės vykdymo atidėjimų metu darė naujas nusikalstam: veikas, nesilaikė probacijos sąlygų, darė administracinius pažeidimus; ryšiai; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Komisija taip pat atsižvelgė į paskirtos bausmės trukmę ir nurodė, kad neatliktos bausmės dalis dar yra ne maža, t. y., 1 metai 1 mėnesis ir 14 dienų. Komisijos nuomone, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką. Konstatuojama, kad įvertinus visus nuodytus teiginius Komisija priėmė pagrįstą sprendimą nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo.
Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį nėra baustas drausmine tvarka, dirba, dengia priteistus ieškinius, mokosi, įgijo ne vieną specialybę, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose ir kt.
Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys faktai nesudaro lygtinio paleidimo pagrindo. Nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės. Nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas, atliekantis bausmę asmuo.
Kaip minėta, skunde cituojama 2012 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-796-658/2012, kurioje nurodyta, kad „vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas negali būti pripažįstamas pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas. Padaryto nusikaltimo sunkumas nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir netgi neišnyksta pilnai atlikus visą laisvės atėmimo bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo motyvacija ir atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgiant į nuteistojo padarytą nusikaltimą, nėra susijęs su nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotai nuo visuomenės. Pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, t. y. ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, teismas turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą bei kita“.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nenustatyta, jog vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas buvo pagrindas, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas. Kaip minėta, Komisija vertino faktų ir aplinkybių visumą, kaip tai daryti ir įpareigoja nuteistojo cituojama aukščiau nurodyta Kauno apygardos teismo nutartis. Komisija visapusiškai įvertino A. M. asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, ir kt. Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Komisija, priimama skundžiamą nutarimą, nenukrypo nuo nuteistojo nurodytos teismų praktikos.
Pažymima, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundžiamame Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Nuteistojo A. M. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui M. M. apylinkės M. M. rūmus.