- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-10
- Bylos Nr.
- e2-10685-1093/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04293-2026-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- R. S.
- Advokatai
- Justinas Borevičius, Romas Jonuška
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, išvada teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė I. S. 2025 m. vasario 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. S. (i) 17 328,90 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui J. S., (ii) išlaikymą sūnui J. S. po 700 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, (iii) skirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise nepilnamečio vaiko motiną I. S., (iv) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoka, kuriuos metu gimė sūnus J. S., gim. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniams pradėjus nesutarti tarpusavyje, ieškovė kartu su sūnumi išsikėlė į kitą gyvenamąją vietą ir nuo (duomenys neskelbtini) gyvena skyriumi nuo atsakovo. Nuo gyvenimo skyriumi pradžios atsakovas nebeteikia sūnui reguliaraus ir pakankamo išlaikymo. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovas savo sūnui suteikė tik 3 072 Eur dydžio išlaikymą. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečio vaiko poreikius sudaro: 1) gyvenamoji vieta – 400 Eur (vaiko dalis); 2) komunaliniai mokesčiai – 45 Eur (vaiko dalis); 3) nuolatinis akinių poreikis – 18,39 Eur; 4) matematikos korepetitoriaus – 80 Eur; 5) lietuvių kalbos korepetitoriaus poreikis – 80 Eur; 6) laisvalaikio, sportinės veiklos poreikis – 70,31 Eur; 7) plaukimo treniruočių poreikis – 122,67 Eur; 8) periodinis vaistų, skiepų, vitaminų ir kitų medicininių priemonių bei gydymų poreikis – 37,90 Eur; 9) periodinis odontologinių paslaugų poreikis – 40 Eur; 10) ryšių priemonių poveikis – 15,09 Eur; 11) kirpėjo poreikis – 14,00 Eur; 12) maisto poreikis – 212,78 Eur; 13) transporto poreikis – 50,18 Eur; 14) mokyklinių pratybų sąsiuvinių poreikis – 6,63 Eur; 15) atostogų poreikis – 83,12 Eur; 16) pramogų ir laisvalaikio poreikis – 26,67 Eur; 17) stovyklos – 70 Eur, taigi iš viso – 694,05 Eur. Pagal pateiktus duomenis, atsakovas turi kas mėnesį teikti 694,05 Eur išlaikymą savo sūnui. Ši suma apskaičiuota pagal ieškovės faktiškai patirtas išlaidas nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) įtraukiant būsto išlaidas. Iki (duomenys neskelbtini) ieškovė su sūnumi gyveno nuomojamame bute, kurio nuoma siekė 650 Eur/mėn. Atsakovui tenkanti išlaikymo dalis tuo laikotarpiu sudarė 656,55 Eur per mėnesį. Atsakovas per 28 mėnesius sumokėjo tik 2 072 Eur ir papildomai 1 000 Eur už ortodontinį gydymą. Todėl ieškovė prašo priteisti 17 328,9 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kuris apskaičiuotas taip: 656,55 Eur × 21 mėn. = 13 787,55 Eur; 694,05 Eur × 7 mėn. = 4 858,35 Eur. Iš viso 18 645,9 Eur – 2 072 Eur (sumokėta) + 755 Eur (likutis už gydymą) = 17 328,9 Eur. Ieškovė teigia, kad ši suma nėra per didelė, nes atsakovas privalėjo prisidėti prie sūnaus išlaikymo visą laikotarpį, o didžiąją dalį vaiko poreikių dengė ji pati iš savo pajamų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu sutinka iš dalies ir prašo: (i) ieškinį dalyje dėl 17 328,9 Eur išlaikymo įsiskolinimo atmesti; (ii) priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 462 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, (iii) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas nurodo, kad ieškovė iš bendrų namų išsikėlė savo noru, be priežasties. Šeimos narių poreikiai ir įsipareigojimai tretiesiems asmenims buvo apmokami iš bendro biudžeto – iš atsakovo pajamų dengė kredito įmokas, bendro namo išlaikymo išlaidas, buvo remiama šalių pilnametė dukra ir sūnus. Ši tvarka galiojo iki teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. (Duomenys neskelbtini) ieškovė atsakovui atsiuntė el. laišką, kuriame pridėjo (duomenys neskelbtini) sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 1.2 punkte nustatyta, kad atsakovas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos į ieškovės sąskaitą turi mokėti 462 Eur išlaikymą sūnui J. S. iki jo pilnametystės. Šioje sutartyje nebuvo nurodyto jokio išlaikymo įsiskolinimo. Taigi ieškovė pati pripažino, kad tinkamas išlaikymo dydis sūnui yra 462 Eur per mėnesį, o išlaikymo įsiskolinimo nėra. Su šia pozicija atsakovas sutiko. Todėl ieškovės teiginiai, esą atsakovas neteikia išlaikymo sūnui, yra nepagrįsti. Šalys vis dar yra santuokoje, o sūnaus gyvenamoji vieta nėra nustatyta su ieškove. Sūnaus poreikiai buvo dengiami iš bendro biudžeto, be to, į sūnaus asmeninę sąskaitą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 482 Eur, taip pat papildomai laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 7 900 Eur. Taip pat atsakovas ieškovei yra davęs ir grynų pinigų sūnaus poreikiams. Atsakovas skiria paramą ir šalių pilnametei dukrai N. S., kuriai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pervedė 13 511,51 Eur. Jis moka ir už šeimos būsto kreditą – laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sumokėjo 19 944,98 Eur, už draudimą – 950 Eur, už elektros išlaidas – 400-500 Eur, žemės matavimus – 800 Eur. Nors ieškovė ieškinyje nurodo, kad sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga 1 388,09 Eur suma, į kurią įtraukta 400 Eur gyvenamosios vietos išlaidoms ir 45 Eur komunalinėms paslaugoms – iš viso 445 Eur, tačiau pati ieškovė pripažino, kad jokio būtino pagrindo išsikraustyti iš šeimos namų nebuvo, tai buvo jos savanoriškas sprendimas. Todėl iš nurodytos 1 388,09 Eur sumos tikslinga atimti 445 Eur būsto išlaidas, todėl likusi suma, padalinta per pusę tarp abiejų tėvų, sudaro 472 Eur. Atsakovo teigimu, ši suma yra labai artima tiek (duomenys neskelbtini) sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatytai 462 Eur sumai, tiek ir 2025 m. vasario 21 d. teismo nutartimi nustatytam laikinam išlaikymui – 450 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinus būsto nuomos išlaidas, realūs sūnaus poreikiai yra mažesni nei ieškovės nurodyta suma, atsakovas sutinka kas mėnesį skirti sūnui 462 Eur išlaikymą ir mano, kad tokia suma puikiai užtikrina sūnaus poreikius.
Šalies argumentai
5. Išvada teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba), pateikė išvadą dėl ieškinio reikalavimų, kurioje nurodė, kad ieškovės prašomas nustatyti išlaikymo dydis po 700 Eur/mėn. atitinka vaiko geriausius interesus ir būtų pakankamas berniuko poreikiams tenkinti, tačiau įvertinti, ar tokio dydžio išlaikymas yra objektyviai reikalingas, yra išimtinai teismo kompetencija. Nustačius, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką arba vykdė ją netinkamai, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas. Tarnybos atstovė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, apsilankymo metu nustatyta, kad ieškovė kartu su nepilnamečiu šalių sūnumi gyvena 3 kambarių, apie 68 kv. m ploto bute, kuris yra nuomojamas. Berniukas aprūpintas visomis reikiamomis priemonėmis mokyklai, jo kambaryje yra daug medalių ir kitų apdovanojimų. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir švaru. Namuose yra visi patogumai, baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Nepilnamečiui sudarytos tinkamos sąlygos jo poreikiams tenkinti. Apsilankymo metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu dirba progimnazijoje bei užsiima individualia veikla, papildomai gauna „vaiko pinigus“. Bendros ieškovės mėnesio pajamos yra apie 2 923 Eur. Ieškovė nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) jie su atsakovu gyvena skyriumi. Tik dėl vaiko patogumo persikraustė į nuomojamą butą (duomenys neskelbtini). Vaikui buvo patogiau eiti į mokyklą ir į baseiną. Tačiau atsakovas nei kiek neprisideda prie vaiko išlaikymo, prie jo poreikių tenkinimo. Atsakovas tvirtina ieškovei, kad jis neprivalo jai nieko mokėti. Pasak ieškovės, atsakovo pervesta suma nuo gyvenimo skyriumi pradžios yra 3 000 Eurų, ir tai, toje sumoje įskaičiuojamas sūnaus ortodontinis gydymas (už kabes), kurias atsakovas padengė mažesnę dalį sumos tik 1 000 Eur, o likusieji 2 000 Eur - už stovyklas ar kitas išlaidas, prie kurių atsakovas yra prisidėjęs. Ieškovė teigė, kad jie buvo sutarę mediacijoje, kokią sumą atsakovas mokės ir kad kas antrą savaitgalį pasiims vaiką. Bet vėliau jis pranešė, kad kol nebus teismo sprendimo, jis nieko nemokės. Ieškovė pasakojo, kad atsakovo bendravimas su sūnumi yra minimalus, jie bendrauja telefonu, žinutėmis, kartais nuveža sūnų į baseiną, tačiau nuo namų iki baseino yra 10 min. atstumas, tai tiek to bendravimo. Jei ieškovė išvažiuoja į komandiruotę kelioms dienoms, tai atsakovas pasiima sūnų pas save, tačiau taip būna 2 kartus metuose, po kelias dienas. Paskutinį kartą atsakovas net atsisakė prižiūrėti vaiką ieškovės planuojamo išvažiavimo metu, nes jis buvo užimtas, nors paskui, tuo pat metu, siūlė vaikui kažką nuveikti. Atsakovas vasaros atostogas su sūnumi taip pat leidžia minimaliai, kai tuo tarpu ieškovė aktyviai keliauja su sūnumi, sūnui yra perkamos vasaros stovyklos. Ieškovė teigė, kad taikus susitarimas buvo ruošiamas, tačiau atsakovas vėl apsigalvojo. Ieškovė pažymėjo, kad namas, kuriame dabar gyvena atsakovas, yra buvęs šeimos namas, ten užaugo vaikai ir šiuo metu ten yra viskas likę, kaip jie ir gyveno. Tačiau yra sutarta su atsakovu dėl namo pardavimo. Dabar namas jau yra pardavinėjamas, ieškovė parodė nekilnojamo turto agentūros įdėtą namo pardavimo skelbimą bei jo internetinę nuorodą. Ji sakė, kad nuvažiuoja ten tik išvalyti, jei turi atvykti interesantai. Pasak ieškovės, namas tikrai tvarkingas, vaikui ten buvo sudarytos geriausios sąlygos, tačiau dabar ten vaikas nebūna, išskyrus tas kelias dienas. 2025 m. kovo 19 d. 18 val. su atsakovu buvo bendrauta telefonu. Atsakovas teigė, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) išvežė sūnų savavališkai, priderino vaiko mokyklą prie savo darbo vietos. Atsakovas sakė, kad kadaise, kai rinkosi gyvenamąją vietą, ieškovei netrukdė 15 km atstumas nuo Vilniaus, o dabar jau namą nori parduoti. Atsakovas teigė, kad namas pirktas (duomenys neskelbtini)., todėl galima sakyti, kad nepilnametis sūnus ten buvo nuo gimimo ir anksčiau viskas kažkaip buvo suderinama. Atsakovui yra žinomi ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo sumos. Atsakovo teigimu, dar mediacijoje jis sutiko, kad, kai jie parduos namą, jis mokės po 450 Eur/mėn. išlaikymą vaikui. Šiuo metu jis prisideda kiek gali. Atsakovas teigė, kad jis moka už jų bendro namo visus mokesčius, būsto kreditą - už ieškovės dalį jis taip pat moka. Jis pilnai išlaiko pilnametę dukrą, kuri šiuo metu studijuoja. Sūnui taip pat padeda, prisidėjo prie jo ortodontinio gydymo, dar visko pirko, tačiau jis čekių nerinko. Atsakovas nori, kad viskas būtų teisingai ir sąžiningai, pažymėjo, kad su sūnumi jo santykiai yra puikūs ir artimi, jie dažnai matosi mieste, jis nuveža sūnų į treniruotes, į baseiną. Jie susitinka su sūnumi, kartais nueina papietauti. Atsakovas dirba universitete pagal 2 metų sutartį ir pastovios jo pajamos yra 3 400 Eur/mėn. (neatskaičius mokesčių), tačiau dar gaunami priedai už projektus ir būna, kad kartais pajamos būna virš 4 200 Eur/mėn. Atsakovas patvirtino, kad namas yra parduodamas bendru sutarimu su ieškove. Tarnyba bendravo su nepilnamečiu J. S., kuris nurodė, kad jam dabar (duomenys neskelbtini) metų, jis mokosi progimnazijoje. Mokykloje jam sekasi labai gerai, jo vidurkis 9-10 balų. Berniukas elgesio problemų neturi, specialistų konsultacijoms poreikio nėra. Papildomai mokosi lietuvių kalbos, turi korepetitorių bei lanko plaukimo treniruotes 6 kartus per savaitę. Už treniruotes moka mama. Į treniruotes jis važiuoja autobusu pats, pastaruoju metu tėtis paveža, nes buvo šaltesnis oras. Dažnai vyksta plaukimo varžybos. Kartais būna, kad mama ar tėtis ateina pažiūrėti varžybų, gal tėtis – dažniau. Santykiai su mama yra geri, būna kartais, kad pasipyksta dėl menkniekio, pavyzdžiui, dėl žaidimo su kompiuteriu, bet šiaip gerai sutaria. Berniukas atostogauja daugiau su mama. Su seneliais matosi retai. Su tėčiu susitinka rečiau, bet santykiai su juo taip pat yra geri. Po varžybų jie eina kažkur pavalgyti, jei mama išvažiuoja į komandiruotę, tai jis važiuoja pas tėtį. Neseniai tėtis sakė mamai, kad negalės jo paimti, bet vėliau tėtis jam siūlė ką nors nuveikti. Nepilnametis sakė, kad ne visada nori pas tėtį, nes ten nėra ką veikti - nėra draugų, Wi-Fi prastas. Su tėčiu gal kartą buvo atostogauti. Nepilnametis dažnai vasarą važiuoja į įvairias stovyklas, o per trumpąsias atostogas dažniausiai būna namuose. Nepilnametis sakė, kad mama jam perveda pinigų į banko kortelę, jei ko reikia, kartais tėtis duoda, kai į varžybas važiuoja. Drabužius dažniausiai jam perka mama. Nepilnametis viskuo patenkintas, jokių nusiskundimų neturi. Su abiem tėvais bendrauja, su abiem yra artimas ryšys, gali paatvirauti. Norėtųsi praleisti daugiau laiko su tėčiu ir kažką daugiau nuveikti.
6. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Ieškovė papildomai nurodė, kad nesutarimai su atsakovu prasidėjo nuo vaiko gimimo, kurie labai paaštrėjo (duomenys neskelbiami). Vaikui išryškėjo psichosomatiniai požymiai. Ieškovė bandė nesutarimus spręsti taikiai ir prašė atsakovo pagyventi atskirai nuo (duomenys neskelbiami) dėl vaiko sveikatos. Galų gale (duomenys neskelbiami) ji išsikraustė su vaiku iš namų, tada vaiko emocinė būklė pagerėjo. Po 3 mėn. prašė atsakovo prisidėti prie nuomos, nes vaikui taip geriau, bet atsakovas atsisakė. Ji daug kartų bandė išspręsti problemas taikiai, tačiau nesėkmingai. Ilgainiui jos pajamos pagerėjo nes ėmėsi veiksmų pagerinti savo finansinę būklę. Kiekvienais metais silpsta vaiko akys, jam taip pat reikalingas sudėtingas ortodontinis gydymas, tačiau turės adenoidų operaciją, todėl sveikatos problemos turėtų apmažėti. Sūnus ruošiasi stoti į prestižinę gimnaziją, todėl reikalingi korepetitoriai, kurie kainuoja 30-40 Eur už vieną pamoką. Sūnus lanko plaukimą, paspirtukų nebelanko. Atsakovas pirko telefoną vaikui. Ji veža į mokyklą ir būrelius. Informuoja tėvą apie atostogas ir prašydavo prisidėti. Vaikas važiuoja į stovyklas vasaromis. Vaiko pinigus gauna ji. Su atsakovu paskutinį kartą atostogavo (duomenys neskelbtini) m., o šventės paskutinį kartą šventė (duomenys neskelbtini) po išsikraustymo. Dukra gimė (duomenys neskelbiami)., ji studentė, mokslai nemokami, gauna stipendija 650 Eur, bet taip pat ir dirba (atlyginimas 1 000-1 200 Eur). Jos gaunamas atlyginimas 18-20 tūkst. per metus iki mokesčių, pernai 2 700 Eur į rankas, bet dėl individualios veiklos padėtis gali kisti. Nuolat sakė atsakovui, kad pinigų jai neužtenka. Taip pat kreipėsi į banką ir norėjo sužinoti paskolos įmokos dydį, tačiau bankas jai atsakė, kad ji nėra banko klientė. Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas neprašė prisidėti prie kredito dengimo. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad dėl gyvenamosios vietos ieškovė nereiškia reikalavimų, nes dėl to nėra ginčo tarp vaiko tėvų. Studentei dukrai paramą teikia ir ieškovė. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo tik projektas, ji nesudaryta, dėl to ja remtis negalima. Šalių pinigai yra asmeniniai, nes jie kartu negyvena. Išlaikyti vaiką turi abu tėvai ir nėra pasiteisinimų nemokėti reikalingo išlaikymo. Dovanos vaikui nėra išlaikymas, nes turi būti užtikrinti būtinieji poreikiai. Atsakovas pripažino, kad ieškovė ir vaikai lankėsi pas psichologą. Namie sudaryta puiki aplinka vaikams augti, tačiau atmosfera buvo toksiška. Atsakovas manipuliuoja paskola, nesutinka parduoti namo. Apie paskolą ji žinojo, tačiau nežinojo detalių.
7. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas palaikė savo atsiliepimo į ieškinį argumentus, su ieškiniu sutiko tik iš dalies – sutiko teikti 462 Eur/mėn. išlaikymą, tačiau nesutiko, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Papildomai atsakovas paaiškino, kad santuoka yra nenutrūkusi ir galiojanti. Be jo sutikimo ir jam nežinant (duomenys neskelbtini) buvo išvežtas vaikas iš namų. Mediacijoje jis sutiko su visais prašymais. Sutarė su ieškove, kad parduos turtą ir nutrauks santuoką, aptarė ir bendravimo su vaiku tvarką. Bet mediacija nepavyko. Ieškinyje nurodoma daug asmeninių ieškovės išlaidų. Nuo (duomenys neskelbtini) neveda bendro ūkio su ieškove. Jo gaunamas atlyginimas yra apie 2 700 Eur į rankas. Jis moka 600 Eur paskolos įmoką, apie 1 000 Eur namo išlaikymui. Name gyvena vienas, daugiau paskolų ir kitų išlaikytinių neturi. Dukra dirba, bet reikia paramos. Tarp šalių nebuvo susitarimo dėl sūnaus išlaikymo, buvo perkami daiktai. Ieškovė neprašė didesnio išlaikymo. Patvirtino, kad gavo laišką iš advokato, bet nesuprato, kad teikia nepakankamą išlaikymą. Sūnui įtampą namuose keldavo ieškovė, o ne atsakovo apsigyvenimas atskirame kambaryje. Sūnų į mokyklą veždavo jis. Sūnus prašė jo nesiskirti su mama. Sūnus džiaugėsi ir džiaugiasi tėvo draugija. Namuose klimatas pagerėdavo, kai ieškovė būdavo išvykusi. Ieškovė tik dėl savo patogumo išsikėlė su vaiku, name yra puikios sąlygos gyventi. Taigi nebuvo rimtos priežasties išsikelti. Nors ieškovė teigia, kad nežinojo paskolos įmokos dalies, tačiau yra pasirašiusi kredito sutartį. Dovanos yra būtinas poreikis. Nesutinka, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos, nes vaikas išvežtas per prievartą. Santuoka nėra nutrūkusi, todėl pinigai irgi bendri, dėl to nesvarbu, kuriais pinigais išlaikomas vaikas. Atsakovas neprivalo dengti ieškovės išlaidų, kurias ji savanaudiškai priėmė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė I. S. ir atsakovas R. S. (duomenys neskelbtini) susituokė. Jie yra J. S., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. Ieškovė su sūnumi išsikraustė iš šeimos namų ir su sūnumi nuo (duomenys neskelbtini) gyvena skyrium nuo atsakovo. Prašymas teismui nustatyti vaiko gyvenamąją vietą nėra pareikštas, taigi ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp šalių nėra. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 700 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat 17 328,90 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Prašymo nutraukti santuoką ir išspręsti kitus su tuo susijusius klausimus ieškovė nereiškė. Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies - sutinka teikti vaikui 462 Eur/mėn. dydžio išlaikymą, tačiau likusioje dalyje ieškinį prašo atmesti. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 176–185 straipsniai), išklausęs šalis ir jų atstovus teismo posėdyje, ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys iš dalies yra pagrįstas.
Dėl išlaikymo
9. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
10. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo šalių sūnui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 700 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas, neginčydamas savo pareigos išlaikyti sūnų, su ieškovės reikalavimu nesutinka, mano, kad ieškovė prašo priteisti per didelį išlaikymą vaikui, atsiliepime į ieškinį ir bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad sutinka teikti 462 Eur/mėn. dydžio išlaikymą.
11. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
12. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (reg. 2025 m. rugpjūčio 27 d. DOK-126417, reg. 2025 m. spalio 2 d. DOK-144860) teigia, kad šalių sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 1 552 Eur suma – 880 Eur nuolatinės mėnesinės išlaidos ir dar vidutinės 672 Eur per mėnesį neplanuotos išlaidos. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad per mėnesį reikalinga vaiko poreikiams tenkinti 400 Eur suma būsto nuomai, 45 Eur komunaliniams mokesčiams apmokėti, 18,39 Eur akiniams, 80 Eur matematikos korepetitoriui, 80 Eur lietuvių kalbos korepetitoriui, 70,31 Eur paspirtukų sportui, 122,67 plaukimo treniruotėms, 37,90 Eur sveikatos priežiūrai, odontologui/ortodontui 40 Eur, mobiliojo telefono ryšio priemonėms 15,09 Eur, kirpėjui 14 Eur, drabužiams 50,36 Eur, maistui 212,78 Eur, kurui 50,18 Eur, pratybų sąsiuviniams 6,63 Eur, atostogoms 83,12 Eur, vaiko pramogoms 31,66 Eur, vasaros stovykloms 70 Eur. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad yra išaugusios buto išlaikymo išlaidos ir vaikui tenkanti dalis yra 65 Eur/mėn., išaugusios išlaidos maistui iki 247 Eur/mėn. Atsakovas teismo posėdyje ieškovės nurodomų vaiko poreikių ir jiems tenkinti skirtų sumų iš esmės neginčijo, pripažino, kad šalių vaikas turi ieškovės nurodomus poreikius, atsakovas nesutiko tik su išlaidomis būsto nuomai, kurui ir atostogoms. Vis tik teismas atsakovo argumentams pritarti gali tik iš dalies.
13. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad bylos šalys, nors ir yra dar santuokoje, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) gyvena skyrium ir iš esmės ketina nutraukti santuoką ateityje. Sūnus gyvena su ieškove ir ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Iš Tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad ir pats vaikas neišreiškia noro gyventi su tėvu buvusiuose šeimos namuose. Teisė į būstą yra viena iš pamatinių vaiko teisių ir atitinkamai jo tėvų pareiga, nes aplinką vaikui saugiai gyventi, augti ir vystytis privalo užtikrinti vaiko tėvai (CK 3.155 straipsnis). Taigi, nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas gyveno šeimos name ir, jo žodžiais, vaikas turi kur gyventi, dėl ko atsakovas neprivalo kompensuoti buto nuomos mokesčio dalies, tenkančios vaikui, yra nepagrįsti. Juolab, kad duodamos paaiškinimus teisme, šalys nurodė, kad pardavinėja namą. Taigi namo pardavimo atveju, ieškovės nuomojamas būstas liktų vienintelė vaiko gyvenamoji vieta. Dėl to teismas atmeta atsakovo argumentus kaip nepagrįstus, kad jis neprivalo mokėti būsto nuomos mokesčio dalies, tenkančios šalių sūnui. Teismas taip pat neturi pagrindo pritarti atsakovui, kad ieškovė nepagrįstai į vaiko poreikius įtraukė išlaidas kurui, nes, anot atsakovo, sūnus dažniausiai važinėja autobusu, be to, ir pats atsakovas turi tokių išlaidų. Teismas pažymi, kad išlaidos kurui apima ne vien tiesioginį vaiko vežiojimą į mokyklą, būrelį, pas gydytojus, į parduotuves ir pan., bet ir kitokią veiklą, rūpinantis kasdieniais vaiko poreikiais, pavyzdžiui, perkant maisto produktus ir vežant juos namo, tvarkant vaiko reikalus ir pan. Teismo vertinimu, 50 Eur suma per mėnesį (arba apie 1,66 Eur per dieną) kurui yra reali ir artima viešo transporto bilietų kainai, juolab, kad į vaiko poreikius ieškovė išlaidų viešo transporto bilietams ir neįtraukė, nors duomenis apie patiriamas išlaidas viešo transporto bilietams ir pateikė.
14. Iš ieškovės nurodomų vaiko poreikių sąrašo matyti, kad skiriamos lėšos ne tik esminiams ir būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti (maistui, būstui, mokslui, sveikatai), bet ir vaiko pomėgiams (plaukimo treniruotėms), taip pat jo pramogoms (vasaros stovykloms, laisvalaikiui). Tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad abu atostogauja su sūnumi tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Dėl to teismas mano, kad į poreikius įtraukus lėšas, skirtas vaiko pomėgiams ir pramogoms be tėvų, atsakovas, kuris taip pat, kaip ir ieškovė atostogauja su sūnumi ir dėl to patiria išlaidų, kompensuoti ieškovės ir sūnaus atostogų sūnaus dalies neturėtų. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad šalių sūnus nebelanko triukinių paspirtukų būrelio.
15. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas iš esmės neginčijo didžiosios dalies ieškovės nurodytų vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems tenkinti, kad šalių vaikas, nors ir lanko valstybinę ugdymo įstaigą ir šiuo metu lanko vieną būrelį, jis taip pat nešioja akinius, jam reikalingas ortodontinis gydymas, yra samdomi korepetitoriai, skiriamos lėšos vaiko laisvalaikiui, pomėgiams, kam atsakovas neprieštarauja ir sutinka, kad tokios išlaidos yra reikalingos, kad, kaip minėta anksčiau, pagrįstai ieškovė patiria išlaidų būsto nuomai, būsto išlaikymui, prie kurių atsakovas privalo prisidėti, ir visa, kas paminėta, savaime lemia didesnes išlaidas vaikui išlaikyti, teismas sprendžia, kad šalių sūnaus išlaikymui yra reikalinga apie 1 329 Eur suma per mėnesį.
16. Minėta, materialinį išlaikymą savo vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas).
17. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir verčiasi individualia veikla. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad 2024 m. gavo stabilias maždaug 2 700 Eur/mėn. po mokesčių pajamas, taip pat paaiškino, kad jos pajamos gali kisti dėl individualios veiklos, kuri nėra pastovi, be to, ieškovė ja verčiasi tik mokslo metų laikotarpiu, per metus iš individualios veiklos gauna 18 000-20 000 Eur (iki mokesčių) pajamų. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė pažymą iš darbovietės, iš kurios matyti, kad nuo 2022 m. lapkričio 8 d. iki 2025 m. vasario 10 d. ieškovei išmokėta 44 196,15 Eur, o tai yra vidutiniškai 1 578,43 Eur/mėn. dydžio atlyginimas. Iš šios pažymos matyti, kad ieškovės pajamos nuo 2023 m. rudens išaugo. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. vasario 19 d. ieškovė gavo vidutinį 5 224,03 Eur/mėn. atlyginimą už darbą (prieš mokesčius), taip pat buvo gaunamos pajamos iš individualios veiklos. Ieškovei nuosavybės teise kartu su atsakovu priklauso santuokos metu įgytas žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat asmeninės nuosavybės teise valdo paveldėtą turtą – ¼ dalį žemės sklypo su statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini).; ½ dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo ir sodo namelio, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi gyvena nuomojamame bute, nuoma 800 Eur/mėn., skolų neturi, turi pilnametę dukrą, kurią kartais remia daiktais ar pinigais pagal dukters išsakomą poreikį.
18. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad jo atlyginimas yra apie 2 700 Eur/mėn. po mokesčių. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. vasario 19 d. atsakovas gavo vidutinį 7 091,63 Eur/mėn. atlyginimą už darbą (prieš mokesčius). Atsakovui nuosavybės teise kartu su ieškove priklauso santuokos metu įgytas žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini). Šiame name atsakovas gyvena vienas, moka kredito įmokas bankui – apie 600 Eur/mėn., kitų skolų neturi, išlaiko namą, turi automobilį, remia pilnametę šalių dukrą – atsakovo nurodymu, 2024 m. rėmė po 800 Eur, o vėliau rems ir po 1 000 Eur per mėnesį.
19. Teismo vertinimu, abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši. Nors ieškovės gaunamas darbo užmokestis progimnazijoje yra mažesnis, tačiau ieškovė verčiasi ir individualiai veikla, gauna papildomų pajamų, o atsakovo darbo užmokestį universitete sudaro bazinis darbo užmokestis ir pajamos iš projektinės veiklos pagal sutartis, taigi atsakovo atlyginimas gali svyruoti. Ieškovė gyvena nuomojamame bute, moka buto nuomą, atsakovas - šalims priklausančiame name, moka paskolos įmokas, tačiau ši padėtis yra laikina, kadangi abi šalys teisme tvirtino ir ieškovė teikė įrodymus, kad šalims priklausantis gyvenamasis namas su žemės sklypu yra pardavinėjamas. Abi bylos šalys turi tik vieną nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti. Abi šalys teigia remiančios jų pilnametę dukrą, teikia atitinkamus įrodymus, atsakovas nurodo remiantis net 800-1000 Eur/mėn. suma. Vis tik aplinkybė, kad atsakovas remia savo pilnametę dukrą, nesudaro pagrindo teismui spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra prastesnė ir šiuo pagrindu nukrypti nuo tėvų išlaikymo pareigos lygių dalių principo. Savanoriškas pilnametės dirbančios dukters rėmimams niekaip nepaneigia nė vienos iš šalių pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, kuris dėl savo amžiaus, skirtingai nei pilnametė dukra, negali dirbti ir užsidirbti savo pragyvenimui.
20. Šalių sūnui kiekvieną mėnesį mokama 122,50 Eur dydžio išmoka vaikui (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgęs į vaiko poreikius, į tėvų skiriamą didelį dėmesį vaiko pomėgiams, gabumų lavinimui, laisvalaikiui, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis turi būti mažintinas išmokos vaikui suma, kaip tai numatyta teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).
21. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad atsakovas turi teikti pusę (suapvalinus) šalių sūnui reikalingo išlaikymo, t. y. 600 Eur/mėn. ((1 329 Eur – 122,50 Eur):2), nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės. Dėl to ieškinį šioje dalyje tenkina iš dalies.
22. Atsižvelgiant į CK 3.185 straipsnio, 3.190 straipsnio nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo sūnui tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
23. Teismas išaiškina, kad, pasikeitus (išaugus, sumažėjus) šalių nepilnamečio vaiko poreikiams ar pasikeitus šalių turtinei padėčiai (pagerėjus ar pablogėjus), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
24. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
25. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 17 328,90 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo (duomenys neskelbtini) kai šalys pradėjo gyventi skyrium, iki 2025 m. vasario 13 d., kai ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, t. y. už (duomenys neskelbtini) mėnesius. Ieškovė nurodo, kad atsakovas per šį laikotarpį tik iš dalies prisidėjo prie vaiko išlaikymo.
26. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).
27. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad šalys, būdamos santuokoje, nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol gyvena skyriumi, vaikas gyvena su motina, abi šalys patvirtino, kad gyvenimo skyrium pradžios momentu iki dabar bendro ūkio nebeveda. Taigi, ieškovei teigiant, kad atsakovas neteikė pakankamo išlaikymo sūnui, pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, tenka atsakovui.
28. Atsakovas prašo teismo atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teigia, kad pradėjus gyventi skyrium, jis išlaikymą vaikui teikė, lėšas pervesdamas tiesiogiai sūnui į jo sąskaitą, pirkdamas jam reikalingus daiktus, leisdamas su sūnumi laisvalaikį, su juo atostogaudamas, bendrai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sūnaus išlaikymui išleido 7 900 Eur, be to, atsakovas mokėjo paskolos įmokas ir draudimą už šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat ir už ieškovės dalį, rėmė šalių pilnametę dukrą; atsakovas nesuprato, kad kaupėsi išlaikymo įsiskolinimas.
29. Visų pirma teismas dar kartą pažymi, kad nei aplinkybė, kad atsakovas teikė paramą pilnametei dukrai, nei aplinkybė, kad jis mokėjo kredito įmokas bankui už šalių bendrą turtą, jį išlaikė, apmokėjo draudimą ir pan., nėra priežastis neteikti savo nepilnamečiui vaikui jam reikiamo pakankamo išlaikymo. Išlaikymo santykiai yra prievoliniai teisiniai santykiai, kuriuose kreditorius yra vaikas, o tėvai yra skolininkai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Taigi prievolių vykdymas kitiems kreditoriams ar savanoriškas pilnametės dukters rėmimas nepaneigia atsakovo absoliučios pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, taip pat nėra pagrindas vaiko išlaikymo pareigą perkelti ieškovei, net jei už ją ir būtų vykdomos prievolės kitiems kreditoriams.
30. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pradėjus gyventi skyrium, sutarimo, kaip bus išlaikomas vaikas, tarp šalių nebuvo. Atsakovas teigia, kad jis nesuprato, kad teikia nepakankamą išlaikymą ir kad kaupiasi išlaikymo įsiskolinimas. Iš tiesų, nors ieškovė teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, jog nuolat prašė atsakovo daugiau prisidėti prie išlaikymo sūnui, nes atsakovo teikiamo išlaikymo nepakako, tokių įrodymų į bylą ji nepateikė. Iš kartu su rašytiniais paaiškinimais 2025 m. spalio 2 d. į bylą pateiktų šalių susirašinėjimų fragmentų matyti, kad šalys tarėsi dėl konkrečių išlaidų sūnaus poreikių tenkinimui dalinimosi, tačiau prašymo ar aiškios žinutės atsakovui, kad jo teikiamo dalinio išlaikymo nepakanka, kad atsakovo prašoma prisidėti konkrečia pinigų suma ar periodiniu mokėjimu teismui pateiktuose susirašinėjimuose nėra. Kartu su ieškiniu teismui pateiktas ieškovės atstovo 2024 m. balandžio 25 d. elektroninis laiškas atsakovui taip pat nepatvirtina, kad buvo aiškiai iškomunikuota atsakovui, kad jis teikia per mažą išlaikymą sūnui, kad kaupiasi išlaikymo skola. Iš bylos duomenų matyti, kad šis laiškas atsakovui išsiųstas po 2024 m. žiemą vykusio šalių nesėkmingo bandymo susitarti dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Jame teigiama, kad atsakovas apskritai neteikia vaikui išlaikymo, nors pirmiau aptarti duomenys rodo, kad išlaikymas iš dalies vaikui teikiamas buvo.
31. Vis tik atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas teiktas 7 900 Eur dydžio išlaikymas per 28 mėnesius, t. y. vidutiniškai apie 282 Eur/mėn., buvo akivaizdžiai nepakankamas, kas atsakovui su jo išsilavinimu ir gyvenimiška patirtimi, taip pat jo nurodytu pilnametės dukters rėmimo mastu, turėjo būti neabejotinai suprantama.
32. Tai, kad atsakovas prisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo, atsakovas byloje įrodė – atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti jo banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) tiesiogiai šalių sūnui pervedinėjo pinigines lėšas (pervesta 482 Eur), 2025 m. aktualiu ginčo laikotarpiu su sūnumi sutiko Naujuosius metus, kartą apmokėjo kirpėjo paslaugas, dalyvavo krepšinio varžybose, slidinėjo Vilniuje, turėjo išlaidų sūnaus sporto/laisvalaikio reikmenims, 2024 m. kartu su sūnumi slidinėjo (duomenys neskelbtini), turėjo išlaidų sūnaus sporto/laisvalaikio reikmenims, du kartus apmokėjo kirpėjo paslaugas, turėjo išlaidų vaiko gimtadienio šventei, su sūnumi dalyvavo muzikos festivalyje (duomenys neskelbtini), dalyvavo futbolo varžybose, pirko kompiuterį, kelis kartus maitinosi kavinėse, 2023 m. apmokėjo sūnaus vasaros stovyklą, turėjo išlaidų sporto/laisvalaikio reikmenims, pirko dviratį, su sūnum buvo išvykę į Alytų, Nidą, Platelius, turėjo išlaidų sūnaus gimtadienio šventei, kartą apmokėjo stomatologo paslaugas, kartą turėjo išlaidų vaiko papildomam ugdymui, maistui kavinėse, 2022 m. kartą apmokėjo stomatologo paslaugas, žaidimus, su sūnumi buvo išvykę į Druskininkus, aplankė muziejų Vilniuje, turėjo išlaidų maitinimuisi kavinėse. Ieškovė dalį šių išlaidų už maždaug 3 434 Eur pripažįsta. Be to, ieškovė ieškinyje pripažįsta ir tai, kad atsakovas ginčo laikotarpiu suteikė sūnui 2 072 Eur dydžio išlaikymą, lėšas pervesdamas į ieškovės banko sąskaitą (iš mokėjimo paskirčių matyti, kad buvo pervedamos lėšos už mokslus, vaistus, dantų gydymą, burnos higieną, stovyklą), taip pat atsakovas 2025 m. sausio 20 d. sumokėjo 1 000 Eur už sūnaus ortodontinį gydymą.
33. Taigi iš atsakovo pateiktų jo banko sąskaitos išrašų, suvestinės, iš ieškovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovas prisidėjo prie vaiko korepetitorių pamokų apmokėjimo, laisvalaikio, pomėgių, išvykų, atostogų, maitinimosi kavinėse, kirpėjo paslaugų, prie išlaidų vaiko odontologiniam/ortodontiniam gydymui. Išlaidų šiems poreikiams tenkinti turėjo ir ieškovė, ką patvirtina jos banko sąskaitos išrašai ir kiti duomenys. Tačiau prie esminių ir akivaizdžių vaiko poreikių – būstui ir maistui – tenkinimo, atsakovas neprisidėjo, dėl to teismas laiko, kad atsakovas vaiko išlaikymo pareigą vykdė tik iš dalies ir išlaikymo įsiskolinimas yra susidaręs. Svarbu paminėti ir tai, kad iš ieškovės 2025 m. spalio 2 d. į bylą pateikto šalių susirašinėjimo, vykusio (duomenys neskelbtini) m., matyti, kad, kaip ji ir teigė teismo posėdyje, ieškovės kartu su sūnumi išsikraustymą iš šeimos namų lėmė, be kita ko, ir šalių sūnaus psichologinė savijauta dėl tėvo ir sūnaus pykčių, psichologo rekomendacijos pagyventi atskirai, ieškovė prieš išsikraustant iš šeimos namo prašė atsakovo prisidėti prie buto nuomos. Šie laiškai paneigia atsakovo teiginius, kad vaikas iš bendrų šeimos namų buvo išvežtas prieš jo valią ir tik dėl ieškovės patogumo, ir kartu patvirtina buvus tiesioginį vaiko poreikį į atskirą būstą, apie kurį (poreikį) atsakovui buvo neabejotinai žinoma, tačiau įrodymų, kad tėvas prisidėjo prie šio poreikio tenkinimo, į bylą nepateikta.
34. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė kartu su sūnumi (duomenys neskelbtini) išsikraustė į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuriame gyveno iki (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės kartu su ieškiniu pateikto jos banko sąskaitos išrašo matyti, kad šiuo laikotarpiu ji už šio buto nuomą ir patarnavimus sumokėjo 14 803,17 Eur, taigi vaikui tenkanti dalis yra 7 402 Eur, kurios pusę, t. y. 3 701 Eur, turėjo apmokėti atsakovas. Nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol ieškovė su sūnumi gyvena bute (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovė už buto nuomą ir patarnavimus sumokėjo 6 477,02 Eur, taigi vaikui tenkanti dalis yra 3 239, kurios pusę, t. y. 1 620 Eur, turėjo apmokėti atsakovas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad vidutiniškai vaiko maistui išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu išleido 212,78 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, ši suma yra reali, atsakovas jos ir neginčijo. Taigi ieškovė iš viso vaiko maistui išleido apie 5 958 Eur (212,78 Eur x 28 mėn.), pusę šios sumos 2 979 Eur turi kompensuoti atsakovas. Tokiu būdu iš atsakovo priteistinas bendras 8 300 Eur dydžio (3 701 Eur+1 620 Eur+2 979 Eur) išlaikymo įsiskolinimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas laiko, kad buvo patenkinta 70 proc. ieškinio reikalavimų.
36. Nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovė atleista ir žyminio mokesčio, paduodama ieškinį, nemokėjo (CPK 83 straipsnio 1dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo valstybei priteistina 349 Eur žyminio mokesčio.
37. Ieškovė patyrė 1 882,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra protingo dydžio, dėl to, atsižvelgus į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 318 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovas patyrė 2 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovės. Teismo vertinimu, atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai yra protingo dydžio, dėl to, atsižvelgus į atmestų ieškinio reikalavimų dalį, atsakovui iš ieškovės priteisiama 870 Eur atstovavimo išlaidų. Atlikus šių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteisiama 448 Eur atstovavimo išlaidų, o ieškovės prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsakovui šioje byloje laikoma įvykdyta.
38. Byloje buvo patirta 8,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos nežymiai viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl valstybei nepriteisiamos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
39. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteista iš atsakovo 450 Eur laikinas išlaikymas sūnui nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Priėmus sprendimą ir nukreipus jį vykdyti skubiai, laikinosios apsaugos priemonės naikinamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. S., gimusiam (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 600 Eur (šešis šimtus eurų) kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2025 m. vasario 13 d.) iki vaiko pilnametystės.
Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui J. S., gimusiam (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 300 Eur (aštuonis tūkstančius tris šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Paskirti ieškovę I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui J. S., gimusiam (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti ieškovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 448 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 349 Eur (tris šimtus keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų – žyminį mokestį. Išaiškinti atsakovui, kad valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.