Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-153-324/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-22
Bylos Nr.: e2A-153-324/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-14418-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
Atsakovas: P. B.
Ieškovas: akcinės bendrovės „East West Agro“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-153-324/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14418-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Ridiko ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „East West Agro“ ieškinį atsakovui P. B. dėl netesybų priteisimo bei P. B. priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „East West Agro“ dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, netesybų sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė „East West Agro“ (toliau – ir ieškovė) teismo prašė iš atsakovo P. B. (toliau – ir atsakovas) priteisti 26 620 Eur netesybas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 300 Eur žyminį mokestį ir 816,75 Eur išlaidas už teisines paslaugas.

2. Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 28 d. tarp ieškovės ir atsakovo (ūkininko) buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. EWA-220928LS (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovas įsipareigojo nupirkti naują ir nenaudotą traktorių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir traktorius, prekė) už 266 200 Eur. Sutartyje buvo nustatyta tokia mokėjimo tvarka: 10 000 Eur dydžio avansas sumokamas iki 2022 m. spalio 5 d., 16 620 Eur sumokama iki 2022 m. gruodžio 24 d., o likusi suma, t. y. 239 580 Eur, sumokama per 30 kalendorinių dienų po prekės perdavimo - priėmimo akto pasirašymo dienos. Prekė pagal Sutartį turėjo būti pristatyta iki 2022 m. gruodžio 31 d. Dėl sutarties vykdymo su atsakovu buvo nuolat bendraujama telefonu, 2022 m. spalio 4 d. atsakovui buvo siųstas priminimas el. paštu, kuriuo priminta apie avansinės įmokos sumokėjimą, tačiau atsakovas jokios prekės kainos dalies ieškovei nesumokėjo. Atsakovui nesumokėjus ieškovei avansinės įmokos už įsigytą prekę, ji informavo atsakovą, kad vienašališkai nutraukia sutartį ir prašo iki 2022 m. spalio 22 d. sumokėti 26 620 Eur baudą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 4 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovo 26 620 Eur netesybas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 1 116,15 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. preliminaraus sprendimo bei priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei pripažinti negaliojančia šalių sudarytos Sutarties 3.3 punkto dalį, numatančią, jog „Pirkėjas privalo sumokėti Pardavėjui baudą, lygią 10 % nuo visos Sutarties kainos“, o tuo atveju, jei teismas šio reikalavimo netenkintų, prašo sumažinti Sutarties 3.3 punkte numatytų netesybų dydį iki realių ieškovės nuostolių, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, jog raštu įtvirtintas susitarimas nesumokėjus 10 000 Eur avanso atlyginti 26 620 Eur neatitiko atsakovo valios sandorio sudarymo momentu, todėl pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Jis netinkamai suvokė Sutarties 3.3 punkto nuostatas, nesuprato, kad reikės mokėti baudą vien už tai, jei nebus sumokėtas 10 000 Eur avansas. Tokį atsakovo suvokimą daugiausiai nulėmė ieškovės darbuotojų elgesys, kuomet atsakovui buvo žodžiu aiškinama, kad Sutartis yra tik rezervacijos, taip pat kad nesumokėjus avanso sutartis tiesiog nebūtų vykdoma (kaip nurodoma 3.3 punkte). Atsakovas iš Sutarties teksto ir ieškovės darbuotojų paaiškinimų matė ir tai, kad pačiai ieškovei netesybos dėl Sutarties netinkamo vykdymo nėra nustatytos, kas taip pat įtakojo neteisingą 3.3 punkto suvokimą. Atsakovui nebuvo suteikta galimybė iš anksto įsigilinti į sutarčių sąlygas, sutarčių projektai nepateikti iš anksto, juolab kad žodžiu yra pateikiama kardinaliai priešinga informacija, kuri leidžia manyti, jog būtina ir įprasta sąlyga traktoriaus užsakymui - pirma 10 000 Eur įmoka, nuo kurios sumokėjimo pradedamas realus užsakymo vykdymas, ne tik prekės rezervavimas siekiant išvengti kainos padidėjimo. Susidariusių aplinkybių visuma turėjo neigiamos įtakos atsakovui vertinant sandorio efektą jo teisėms ir pareigoms. Sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio yra aiškiai nesąžiningos, neproporcingos. Netesybos turėtų būti siejamos su šalies realiai patirtais nuostoliais dėl kitos Sutarties šalies įsipareigojimų neįvykdymo. Atsakovas informavo ieškovės vadybininką apie tai, kad traktorius nebus perkamas, o ieškovės vadybininkas žodžiu patikino, kad pats pirkimas nėra būtinas, nurodė, kad Sutarties pasirašymu tiesiog galima rezervuoti esamą traktorių, kad kainoms kylant būtų galima pigiau įsigyti techniką. Taigi dėl Sutarties nutraukimo ieškovė nepatyrė jokių nuostolių. Atsakovas operatyviai pranešė, kad traktoriaus nepirks ir nuo Sutarties sudarymo iki minėtų faktų paaiškėjimo praėjo itin trumpas laiko tarpas.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į atsakovo priešieškinį ieškovė su juo nesutiko. Nurodė, kad atsakovas yra verslininkas, daugiau nei 20 metų vykdantis ūkininkavimo komercinę veiklą, todėl jam buvo gerai žinomi jo profesinės veiklos ypatumai, sutarčių sąlygos, sutarčių sudarymo ir pasibaigimo teisiniai padariniai. Turintis profesionalaus ūkininko-verslininko patirties atsakovas turėjo tinkamai suvokti, kad sudaromame pirkimo-pardavimo sandoryje taip pat numatomos ir atsakomybės sąlygos. Atsakovas neginčija, pvz., Sutarties 4.3, 5.2 ar 7.2 punktuose nustatytų netesybų dydžio, kuris net yra didesnis, nei Sutarties 3.3 punkte. Tai rodo, kad atsakovas iš tiesų siekia ne sumažinti ar panaikinti tariamai dėl suklydimo Sutarties 3.3 punkte nustatytas netesybas, o iš tiesų siekia išvengti sutartinės atsakomybės. Atsakovas tik vėliau (po Sutarties sudarymo) 2022 m. spalio 7 d. raštu patvirtino, kad jis neketina pirkti traktoriaus (neketina vykdyti Sutarties). Ieškovė iš pradžių nereikalavo iš atsakovo sumokėti netesybas, ji ragino vykdyti Sutartį kad ir pavėluotai. Kai atsakovas patvirtino, jog neketina vykdyti Sutarties ir nepirks traktoriaus, ieškovė nusprendė pažeistas teises ginti Sutartyje nustatyta tvarka. Pasirašydamos Sutartį, šalys 8.2 punkte patvirtino, kad Sutartyje nustatyti baudų dydžiai yra protingo dydžio ir priimtini. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju netesybos visa apimtimi taikomos dar net nepradėjus realiai vykdyti Sutarties, t. y. siekiama neteisėtai pasipelnyti atsakovo (ūkininko) sąskaita. Ieškovė buvo suinteresuota tolimesniu Sutarties vykdymu, ji nesiekė vien formaliai pasinaudoti teise į netesybas, o norėjo išsaugoti Sutartį ir, atsakovui praleidus avanso sumos sumokėjimo terminą, iš pradžių net nereikalavo sumokėti 10 proc. dydžio netesybas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priešieškinį atmetė. Papildomai priteisė ieškovei iš atsakovo 4 718,88 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2022 m. rugsėjo 28 d. sudarė sutartį Nr. EWA-220928LS, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovas įsipareigojo nupirkti naują ir nenaudotą traktorių (duomenys neskelbtini) už 266 200 Eur sumą. Sutartyje nurodytas prekių pristatymo terminas – 2022 m. gruodžio 31 d. Pagal sutartį iki 2022 m. spalio 5 d. atsakovas įsipareigojo sumokėti 10 000 Eur avansą, 16 620 Eur sumokėti iki 2022 m. gruodžio 24 d., likusią sumą, t. y. 239 580 Eur sumokėti per 30 kalendorinių dienų po prekės perdavimo - priėmimo akto pasirašymo dienos. Atsakovas jokios kainos dalies, įskaitant avansą, pagal Sutartį nėra sumokėjęs. Tarp šalių 2022 m. birželio mėn. vyko pokalbiai dėl technikos įsigijimo, tuo tikslu ieškovės darbuotojas 2022 m. birželio 16 d. buvo atvykęs pas atsakovą, jam 2022 m. rugsėjo 21 d., 2022 m. rugsėjo 28 d. buvo siunčiami komerciniai pasiūlymai. 2022 m. rugsėjo 21d. siųstu pasiūlymu atsakovas nespėjo pasinaudoti, nes kitas pirkėjas siūlomą daiktą įsigijo, o 2022 m. rugsėjo 28 d. pasiūlymo pagrindu buvo sudaryta Sutartis. Iš ieškovės pateiktos į bylą „BCE Systems“ transporto valdymo sistemos duomenų matyti, kad ieškovės atstovas 2022 m. rugsėjo 29 d. atvyko pas atsakovą 08:48:16 val. ir išvyko 09:49:28 val. Ieškovės teigimu, viso susitikimo metu, kuris truko daugiau nei valandą, atsakovas skaitė sutartį, aiškinosi jos sąlygas ir sutartį pasirašė. Ant kiekvieno sutarties puslapio yra atsakovo parašas. Po Sutarties sudarymo (kitą dieną) atsakovas susisiekė su ieškovės darbuotoju L. S. ir pasiūlė mokėti ne 10 000 Eur avansą, o 50 000 Eur avansą (2023 m. balandžio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikti liudytojo L. S. parodymai). Praėjus trims dienoms po sutarties sudarymo atsakovas susisiekė su ieškovės darbuotoju L. S. ir telefoninio pokalbio metu klausinėjo apie kitų pardavėjų parduodamą techniką. Šio pokalbio metu atsakovas domėjosi kitų pardavėjų prekiaujamais traktoriais ir išklausęs ieškovės vadybininko atsakymus nurodė, kad nebenori pirkti traktoriaus iš ieškovės bei pokalbį baigė (2023 m. balandžio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikti liudytojo L. S. parodymai). 2022 m. spalio 4 d. atsakovui buvo siųstas priminimas el. paštu, kuriuo buvo priminta sumokėti avansinę įmoką, nurodyta šios įmokos suma, duomenys mokėjimo paskirčiai bei terminas, iki kurio turi būti atliktas mokėjimas. 2022 m. spalio 6 d. ieškovė išsiuntė atsakovui pranešimą „dėl 2022-09-28 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. EWA-220928LS", kuriuo atsakovas buvo prašomas tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir sumokėti avansinę įmoką. Atsakovas buvo informuotas, kad ieškovė, nustatytu terminu negavusi avansinio mokėjimo, turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir reikalauti sumokėti 26 620 Eur baudą. Atsakovas 2022 m. spalio 7 d. pateikė atsakymą į pranešimą, kuriame nurodė, kad 2022 m. spalio 3 d. buvo informavęs vadybininką apie tai, kad traktorius nebus perkamas, nes finansinė situacija neleidžia pirkti tokio pirkinio, taip pat teigė, kad ieškovės vadybininkas neišdėstė pirkimo sutarties sąlygų, nutylėjo apie nevykdomas baudas, žodžiu užtikrino, kad pirkimas nėra būtinas, o sutarties pasirašymu galima rezervuoti esamą traktorių, kad kainoms kylant būtų galima pigiau įsigyti techniką. Atsakovas atsakyme į pranešimą teigė, kad įsigilinęs į sutarties prievoles ir pareigas pastebėjo, kad nėra jokių ieškovės finansinių įsipareigojimų dėl nevykdymų sąlygų ar pristatymo vėlavimų, todėl gali teigti, jog ši Sutartis yra negaliojanti. Nurodė, kad ieškovės vadybininkas teigė, jog prekė nebus užsakoma gamybai, todėl ieškovė nepatirs jokių finansinių nuostolių, kad ieškovės reikalavimą mokėti baudą laiko ieškovės noru pasipinigauti. Atsakovui 2022 m. spalio 10 d. buvo išsiųstas atsakymas į raštą „dėl 2022- 09- 28 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 220928LS“, kuriuo atsakovas informuotas, kad Sutartis sudaryta ūkinių - komercinių poreikių tenkinimui, atsakovas vertinamas kaip verslininkas. Kadangi sutartis sudaryta šalių verslininkų, laikoma, kad šalys geba pamatuoti prisiimamą riziką prieš sudarant sandorius, todėl atsakovas, prieš sudarydamas sutartį, privalėjo įvertinti prisiimamą riziką bei iš anksto įvertinti savo finansines galimybes sutartį vykdyti. Sutartį ieškovė laiko galiojančia ir privalomai vykdytina abiem šalims. Atsakovui dar kartą pabrėžta, jog nusprendus nevykdyti sutarties, ieškovė turi teisę reikalauti sumokėti sutarties 3.3 punkte nustatytą baudą, t. y. 10 % nuo visos sutarties kainos, kas sudaro 26 620 Eur sumą. 2022 m. spalio 17 d. buvo išsiųstas reikalavimas dėl netesybų sumokėjimo, kuriuo atsakovas buvo informuotas, kad ieškovė vienašališkai nutraukia sutartį ir prašo iki 2022 m. spalio 22 d. sumokėti 26 620 Eur baudą. Atsakovas iki šiol neįvykdė ieškovės prašymo sumokėti Sutartyje nustatytas netesybas dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų iš atsakovo pusės vykdymo. Ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovui dėl baudos sumokėjimo, jį grindė Sutarties 3.3 punktu. Pagal nurodytą Sutarties nuostatą, jeigu pirkėjas ilgiau nei 10 dienų nuo nustatyto termino pabaigos nesumoka Sutartyje nustatyto avanso, pardavėjas įgyja teisę vienašališkai atsisakyti Sutarties ir tokiu Sutarties atsisakymu atveju laikoma, jog šalys neturi toliau vykdyti Sutarties, o pirkėjas privalo sumokėti pardavėjui baudą, lygią 10 procentų nuo visos Sutarties kainos. Nurodytos Sutarčių nuostatos turinys suponuoja, kad sutarčiai nutraukti ir baudai taikyti būtina sąlyga yra tai, kad pirkėjas ilgiau nei 10 dienų nuo sutartyje nustatyto termino pabaigos (šiuo atveju terminas yra 2022 m. spalio 5 d.) nesumoka 10 000 Eur avanso. Dešimties dienų terminas suėjo 2022 m. spalio 15 d. Atsakovas šio vienašalio sutarties nutraukimo neginčijo, dėl to teismas sprendė, kad jis sutiko tiek su Sutarčių nutraukimo faktu, tiek 2022 m. spalio 17 d. pranešime nurodytu nutraukimo pagrindu.

Atsiliepimas

9. Atsakovo teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai leido teismui spręsti, kad atsakovas Sutartį pasirašė galimai tinkamai nepasvėręs savo finansinių galimybių. Atsakovas neturėjo lėšų prekei įsigyti, tačiau tikėjosi gauti iš kredito įstaigų finansavimą ir tokiomis lėšomis įsigijo kitą techniką. Taip pat tikėtina ir ieškovės iškelta versija, kad atsakovas nusprendė įsigyti kito gamintojo prekę, jau po sutarties sudarymo telefonu pakalbėjęs su ieškovės vadybininku. Atsakovas prarado interesą prekę priimti ir už ją sumokėti. Tokia situacija, teismo įsitikinimu, suteikė ieškovei teisę taikyti Sutarčių 3.3 papunktį ir reikalauti jame nustatytos sutartinės atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas nurodė, jog atsakovas pripažino, kad jis ketino įsigyti traktorių. Atsakovas yra verslininkas, daugiau nei 20 metų vykdantis ūkininkavimo komercinę veiklą, todėl jam buvo gerai žinomi jo profesinės veiklos ypatumai, sutarčių sąlygos, sutarčių sudarymo ir pasibaigimo teisiniai padariniai. Sutartis, kurios sąlygą ginčija atsakovas, jam ne pirmas tokio pobūdžio sandoris. Turintis profesionalaus ūkininko-verslininko patirties atsakovas turėjo tinkamai suvokti, kad sudaromame pirkimo-pardavimo sandoryje taip pat numatomos ir atsakomybės sąlygos. Jokioje sutarties nuostatoje nėra nurodyta, kad avansas yra siejamas su prekės rezervacija ir kokiais atvejais jis galėtų būtų grąžintas pirkėjui. Šalys sudarė ne prekės rezervacijos, o pirkimo - pardavimo sutartį. Tai, kad atsakovas po sutarties sudarymo ieškovės darbuotojo teiravosi dėl galimybės sumokėti didesnį avansą, rodo, kad atsakovas suprato, jog avanso suma įeina į galutinę prekės kainą ir sutarties sudarymo metu turėjo galimybę tokį avansą sumokėti. Teismo vertinimu, sutarties 3.3 punkto sąlygos yra išdėstytos aiškiai ir suprantamai. Iš sutarties teksto „Pirkėjui nustatytu terminu nesumokėjus avanso, pardavėjas įgyja teisę vienašališkai atsisakyti sutarties, o pirkėjas privalo sumokėti pardavėjui baudą, lygią 10 procentų nuo sutarties kainos“ akivaizdu, kad pirkėjui nustatytu terminu nesumokėjus avanso, atsiranda jo pareiga sumokėti baudą tuo atveju, kai pardavėjas pasinaudoja jam numatyta teise tokiu atveju vienašališkai atsisakyti sutarties. Byloje nustatyta, kad atsakovas, praėjus keletui dienų po sutarties sudarymo, išsiaiškinęs su ieškovės vadybininku apie panašius kitų gamintojų traktorius, prarado suinteresuotumą įsigyti ieškovo siūlomą prekę, todėl nusprendė nebemokėti avanso ir 2022 m. spalio 7 d. patvirtino, kad traktoriaus nebepirks. Atsakovas siekė įrodyti, kad, jam per keletą dienų po sutarties sudarymo pranešus pardavėjui, užsakymas dar nebuvo pateiktas gamintojui, galėjo būti be pasekmių atšauktas, todėl ieškovė negalėjo patirti jokių nuostolių, tačiau byloje esantis gamintojo el. laiškas patvirtina, kad užsakymas gamintojui buvo pateiktas sutarties sudarymo dieną. Pagal ieškovės darbuotojų paaiškinimus, traktoriaus gamyba galėjo būti vėliausiai atšaukta 2022 m. spalio 1 d. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kad dėl Covid-19 pandemijos padarinių komplikavosi medžiagų gamybai tiekimas, todėl tiekėjams gamintoja yra nustačiusi prekių kvotas, dėl to jau patvirtintą užsakymą atšaukus, ieškovė 2022 m. būtų praradusi kvotą vieno traktoriaus pagaminimui ir turėtų papildomų nuostolių. Šiuo atveju sutarties kaina iš viso yra 266 200 Eur. Pagal į bylą pateiktą atsakovo ilgalaikio turto ataskaitą matyti, kad jis neturi įsigijęs tokios didelės vertės technikos. Tai taip pat teismui sudarė pagrindą spręsti, kad prieš sudarydamas sutartį atsakovas gerai apsvarstė savo poreikius ir finansines galimybes tokią prekę įsigyti, dėl to, būdamas apdairus ir atidus, turėjo atidžiai įsigilinti į sutarties sąlygas, o jei jos nepriimtinos - sutarties nesudaryti. Šiuo atveju sutarties specialiąją ir bendrąją dalį (be priedo, kuriame išvardinta prekės komplektacija), sudaro keturi puslapiai, todėl sutarties sudarymo dieną atvykus ieškovės darbuotojui ir pagal pateiktus įrodymus pas atsakovą prabuvus apie 1 valandą, atsakovas turėjo pakankamai laiko išsamiai susipažinti su visomis sutarties sąlygomis. Atsakovas pripažino, kad sutarties sąlygos buvo suderintos dieną prieš tai telefonu. Ieškovė iš pradžių nereikalavo atsakovo sumokėti netesybas, o ragino vykdyti sutartį, kad ir pavėluotai. Tačiau kai pats atsakovas patvirtino, kad neketina vykdyti sutarties ir nepirks traktoriaus, būtent tada ieškovė nusprendė pažeistas teises ginti Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 8.2 punkte nurodyta: „šalys patvirtina, kad Sutartyje nustatyti baudų dydžiai yra protingi, sąžiningi, atskirai aptarti abiejų šalių ir laikomi minimaliais nuostoliais, nereikalaujančiais jokio papildomo įrodinėjimo“, tačiau šio sutarties punkto atsakovas neginčija.

11. Teismas nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. gegužės 29 d. (nuoroda teismo sprendime į 2 t. b. l. 121-122 esančius tai patvirtinančius duomenis rodo, kad tas laikotarpis yra nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2023 m. gegužės 29 d.) yra kreipęsis į UAB Luminor lizingas su prašymu dėl finansavimo skyrimo naujai žemės ūkio technikai (traktoriui) įsigyti bei finansavimas yra patvirtintas, tačiau lizingo dokumentai dar nėra pasirašyti. Atsakovas po Sutarties sudarymo bei atsisakymo ją vykdyti 2022 m. lapkričio 30 d. įsigijo naują sėjamąją (duomenys neskelbtini) už 140 000 Eur sumą. Šie įrodymai patvirtino, kad atsakovo finansinė padėtis tiek prieš sutarties sudarymą, tiek po jo sudarymo buvo gera, kadangi atsakovas įsigijo naują techniką už 140 000 Eur, todėl atsakovo teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai, kad Sutartį jis pasirašė galimai tinkamai nepasvėręs savo finansinių galimybių, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

12. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas atsisakė vykdyti Sutartį dėl to, kad nusprendė įsigyti iš ieškovės konkurento prekę, t. y. šiuo metu yra susitaręs pirkti traktorių/techniką iš kito pardavėjo. Atsakovas Sutarties sudarymo metu ir po jos nebuvo susidūręs su finansiniais sunkumais, kaip nurodė savo procesiniuose dokumentuose bei posėdžio metu (teigė, kad nebegalėjo pirkti traktoriaus, nes to neleido finansinė padėtis). Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo Sutarties 3.3 punkto dalį „Pirkėjas privalo sumokėti Pardavėjui baudą, lygią 10 % nuo visos Sutarties kainos" pripažinti negaliojančia CK 1.90 str. pagrindu, kadangi atsakovas, būdamas verslininku, turėjo patirties sudarant pirkimo-pardavimo sandorius ir privalėjo prieš pasirašydamas sutartį ją perskaityti ir pareikšti pastabas dėl jos sąlygų. Be to, atsakovas atsisakė vykdyti Sutartį – pirkti traktorių ir dėl to nemokėjo avanso, dėl ko ieškovė ir pasinaudojo Sutartyje numatyta teise prašyti netesybų. Atsakovas, būdamas verslininku ir sudarydamas Sutartį, privalėjo įvertinti visas Sutarties sąlygas, o sudaręs Sutartį privalo prisiimti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Nusprendus nebevykdyti Sutarties, atsakovui tenka Sutartyje numatytos pasekmės – baudos mokėjimas. Atsakovas Sutartį atsisakė vykdyti ne dėl to, kad nesuprato Sutarties nuostatų ar kad buvo finansiškai nepajėgus įvykdyti Sutartį, bet dėl to, kad nusprendė techniką pirkti iš kito pardavėjo.

13. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų savo patirtiems nuostoliams pagrįsti, teigė, jog nuostolius rodo vien jau tai, kad atsakovui neįvykdžius Sutarties ieškovė negavo realiai tikėtų gauti pajamų iš Sutarties įvykdymo bei laikosi pozicijos, kad sutartos netesybos yra protingo dydžio, remiasi Sutarties 8.2 punkto nuostata, kuria šalys patvirtino, kad Sutartyje nustatyti baudų dydžiai yra protingi, sąžiningi, atskirai aptarti abiejų šalių ir laikomi minimaliais nuostoliais, nereikalaujančiais jokio papildomo įrodinėjimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kokias pajamas ieškovė būtų gavusi, pardavusi atsakovui prekę, kurią jai pateikė gamintojas. Nėra įrodymų, kokias pajamas ieškovė gavo ar ateityje gaus, pardavusi traktorių kitam pirkėjui. Santykis tarp pajamų, kurias ieškovė tikėjosi gauti iš atsakovo pagal sutartį ir kurias gavo (gaus ateityje) iš kito pirkėjo yra objektyvus ieškovės minimalių nuostolių dydis, kuris į bylą nėra pateiktas ir teismui nežinomas. Ieškovės tvirtinimu, traktoriaus kitam pirkėjui ji nepardavė, dėl to objektyviai nustatyti minimalių nuostolių dydį nėra galimybės. Atsakovas nenurodė ir nepagrindė, kokio dydžio netesybos galėtų būti laikomos protingomis šioje situacijoje. Atsakovas prievolės pagal sutartį – sumokėti prekės kainą – neįvykdė visiškai, o tai pagrindžia ieškovės teisę reikalauti maksimalaus sutartinio dydžio baudos. Priežastys, dėl kurių atsakovas apsisprendė atsisakyti vykdyti sutartį, yra ne objektyvios, nepriklausančios nuo atsakovo valios, o subjektyvios, atsakovui įvertinus, kad jam naudingiau traktorių įsigyti iš kito pardavėjo (atsakovas neįrodė, kad neturėjo finansinių galimybių vykdyti sutartį). Atsižvelgiant į tai, kad sutarties nutraukimo dėl atsakovo kaltės atveju (nustatytu terminu nesumokėjus avanso) netesybos yra numatytos 10 procentų nuo sutartos prekės kainos, teismas, kartu įvertindamas ir šalių Sutarties 8.2 punkto nuostatą, kurios atsakovas neginčija, neturi pagrindo konstatuoti, jog toks netesybų dydis yra akivaizdžiai neprotingas ir turėtų būti sumažintas, todėl šį priešieškinio reikalavimą atmetė. Be to, teismas nurodė, kad teismų praktikoje netesybų dydis, neviršijantis 10 proc. sutarties kainos, pripažįstamas užtikrinančiu šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimą (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-707-302/2020).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo dalį, kuria Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai; perskirstyti pirmoje instancijoje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į patenkintų/atmestų reikalavimų dalį; priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismo sprendimas yra neteisingas, kadangi egzistuoja objektyvūs pagrindai šioje byloje mažinti priteistinas netesybas. Teismas šių pagrindų iš esmės neįvertino, itin lakoniškai aptarė atsakovo įrodinėjamas aplinkybes ir nukopijavo ieškovės procesinių dokumentų argumentus, dėl to liko neatskleista bylos esmė – teisingai neišspręsta, kokio dydžio netesybos priklauso ieškovei net ir nustačius Sutarties pažeidimo faktą.

1.2. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos netesybų santykio su realiais nuostoliais klausimu, to, kad teismui ex officio numatyta diskrecija kontroliuoti nustatomas netesybas (nepriklausomai nuo to, ar jos numatytos įstatymo, ar sutarties, ar kt.), o tai galima padaryti tik surinkus ir įvertinus įrodymus apie patirtus nuostolius, negautas pajamas (pelną), nes tik šių ir kitų duomenų santykio su netesybomis vertinimas sudaro pagrindą daryti išvadą dėl netesybų pagrįstumo ar nepagrįstumo. Negali susidaryti tokia situacija, kai dėl pažeidimo neatsiradus realių pasekmių ar joms esant minimalioms yra priteisiama milžiniška kompensacija, kuri iš esmės tarnauja ne kaip nuostolių atlyginimo priemonė, o kaip pajamų gavimo šaltinis.

Žemesnės instancijos teismas

1.3. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė, kokio dydžio netesybos galėtų būti laikomos protingomis (sprendimo 47 punktas), nors atsakovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose kelis kartus aiškiai nurodė ieškovės galimų nuostolių sumą – 0,00 Eur, teigdamas, kad ieškovas jokių realių nuostolių nepatyrė (priešieškinio 25, 27 punktai; 2022 m. gruodžio 15 d. paaiškinimų 24 punktas). Atsakovas kituose procesiniuose dokumentuose, įskaitant baigiamąją kalbą raštu, aktyviai įrodinėjo faktines aplinkybes, kurios turi įtakos netesybų santykiui su realiais nuostoliais: traktoriaus užsakymas nėra Sutarties vykdymo pasekmė; itin trumpas Sutarties gyvavimo laikotarpis (5 dienos, 3 darbo dienos); kreditoriaus prisidėjimas prie nuostolių, nesiekiant atšaukti užsakymo. Atsakovo prašymu apklausti liudytojai L. S., M. C., M. B., E. B. paaiškino daug bylai svarbių aplinkybių, susijusių su atsakovo argumentais, kad ieškovė jokių realių nuostolių nepatyrė.

1.4. Teismas faktiškai įteisino baudines netesybas, kurios pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką yra draudžiamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-866/2002, 2003 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003, 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005).

1.5. Byloje nustatyta (ir dėl to nėra šalių ginčo), kad kreditorė nepateikė jokių įrodymų apie jos patirtus nuostolius, t. y. kreditorius buvo pasyvus vykdydamas teismų praktikoje jam priskirtas pareigas.

1.6. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad šiuo atveju netesybos nėra aiškiai per didelės. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Ieškovė Sutartimi sukuria situaciją, kai didžiulės netesybos visa apimtimi taikomos atsakovui neatlikus jokių veiksmų pagal Sutartį. Ieškovė jokio užsakymo pagal Sutartį neatliko ir negalėjo pagrįsti užsakymo atlikimo fakto. Teismo nurodytas elektroninis laiškas iš gamintojo nepatvirtina užsakymo atlikimo pagal Sutartį fakto, priešingai – patvirtina aplinkybes, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. traktorius jau buvo užsakytas, t. y. kad jis užsakytas ne Sutarties su atsakovu pagrindu, kaip teigia ieškovė. Ieškovė nurodė, kad neva į gamintojo sistemas buvo įsilaužę programišiai, tačiau nesugebėjo paneigti atsakovo įrodinėjamos aplinkybės, kad traktorius jau buvo užsakytas ne Sutarties su atsakovu pagrindu, o ieškovė jau anksčiau buvo tokį užsakymą pateikusi ir traktoriaus iš gamybos laukė bet kuriuo atveju, t. y. nepaisant to, ar būtų sudaryta Sutartis su atsakovu, ar ne. Atkreiptinas dėmesys į ieškovės vadybininko L. S. apklausą 2023 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio metu, kuomet ieškovės įgaliotas asmuo, paskirtas vykdyti Sutartį, nesugebėjo atsakyti į elementarius klausimus, nurodė melagingas aplinkybes. Traktoriaus užsakymas yra ne nuostolinga, o pelninga ieškovei pasekmė, kurios ji siekė vykdydama ūkinę-komercinę veiklą. Agroverslas (įskaitant jo dalį dėl naujos technikos pardavimo) specifiškas tuo, jog yra keli dideli technikos pardavėjai, o techniką įsigyja ūkininkai, kurie dėl savo nelygiavertės derybinės padėties yra aiškiai nepalankesnėje (silpnesnėje) padėtyje.

1.7. Teismo argumentai, kad 10 procentų netesybos yra laikomos protingomis ir pateikta teismų praktika nepanaikina teismo pareigos įvertinti netesybų atitikimą teisingumo ir protingumo reikalavimams. Atsakovas yra silpnesnė sandorio šalis – ūkininkas. Nepaisant to, kad šalys yra verslininkai, atsakovo verslo pobūdis pagrinde yra susijęs su žemės ūkio darbais, o ne technikos įsigijimo/pardavimo sandoriais. Atsakovo išsilavinimas – hidromelioracijos technikas; nors jis ir dirba ūkio darbus pakankamai ilgai, tačiau nėra sukaupęs reikšmingos patirties tokio pobūdžio sandoriuose. Ieškovė yra žemės ūkio technikos pardavėja, turi 80 darbuotojų, jos metinės pajamos 2022 metais viršijo 42 milijonus Eur.

1.8. Šioje byloje netesybų dydis ir jo atitikimas protingumo ir teisingumo reikalavimams turėtų būti siejamas ne su procentine išraiška nuo Sutarties sumos, o su piniginės baudos dydžiu – 26 620 Eur, kuris yra aiškiai neadekvatus ir neprotingas įvertinant, kad turėjo būti sumokėta 10 000 Eur avanso. Ieškovės elgesys, nepateikiant susipažinimui Sutarties ir siurpriziškai pateikiant pasirašyti iki tol nesuderintą Sutarties tekstą neatitinka protingumo, atidumo ir rūpestingumo standartų, todėl pats kreditorius prisidėjo prie nuostolių atsiradimo.

Atsiliepimas

15. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovas 2022 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu laišku buvo informuotas apie tai, kad yra siunčiamas pasiūlymas bei nurodyta, kad traktorius pagal pridedamą pasiūlymą būtų pagamintas 2022 m. gruodžio mėn., t. y. atsakovui buvo siūloma įsigyti traktorių, kuris dar nėra pagamintas. Atsakovas Sutartį pasirašė niekieno neverčiamas, matė Sutartyje nurodytus baudų dydžius, dėl šių nuostatų jokių pakeitimų neprašė atlikti, t. y. sutiko su visomis Sutarties sąlygomis.

2.2. Sutarties specialiojoje dalyje nustatyta prekės kaina ir jos mokėjimo tvarka: 10 000 Eur dydžio avansas sumokamas iki 2022 m. spalio 5 d., 16 620 Eur sumokama iki 2022 m. gruodžio 24 d., likusi suma, t. y. 239 580 Eur sumokama per 30 kalendorinių dienų po prekės perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos. Prekė pagal Sutartį turėjo būti pristatyta iki 2022 m. gruodžio 31 d. Sutarties 3.2 punkte buvo šalių sutarta, kad pardavėjas turi teisę nuspręsti vykdyti Sutartį ir negavęs sutarto avanso iš pirkėjo. Ieškovė, pasirašiusi sutartį su atsakovu, operatyviai atliko užsakymą ir užsakė iš gamintojo Sutartyje nurodyto modelio techniką. Tai, kad Sutartimi sulygtas traktorius buvo užsakytas būtent 2022 m. rugsėjo 29 d., patvirtina technikos gamintojo AGCO SAS patvirtinimas. Šią aplinkybę teismo posėdžių metu patvirtino ir du ieškovės darbuotojai, šie patvirtinimai atsakovo nebuvo nuginčyti ar paneigti. Po Sutarties sudarymo (kitą dieną) atsakovas susisiekė su ieškovės darbuotoju L. S. ir pasiūlė mokėti ne 10 000 Eur avansą, o 50 000 Eur avansą (2023 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio metu pateikti liudytojo L. S. paaiškinimai). Šios faktinės aplinkybės aiškiai rodo tai, kad atsakovas tiek prieš Sutarties sudarymą, tiek po Sutarties sudarymo buvo aiškiai nusprendęs vykdyti Sutartį, suvokė savo įsipareigojimų dydį bei buvo finansiškai pajėgus įvykdyti Sutartį, pats pasisiūlė pervesti didesnę avanso sumą.

2.3. Praėjus trims dienoms po Sutarties sudarymo, atsakovas nuomonę dėl Sutarties vykdymo pakeitė. Atsakovas susisiekė su ieškovės darbuotoju ir telefoninio pokalbio metu klausinėjo apie kitų pardavėjų parduodamą techniką. Šio pokalbio metu atsakovas domėjosi kitų pardavėjų prekiaujamais traktoriais ir nurodė, kad nebenori pirkti traktoriaus iš ieškovės ir pokalbį baigė (2023 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio metu pateikti liudytojo L. S. paaiškinimai). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas Sutartį nusprendė nevykdyti ne dėl to, kad susidūrė su finansiniais sunkumais ar kitomis rimtomis problemos, o dėl to, kad nusprendė naują techniką pirkti iš kito pardavėjo. 2023 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad atsakovas po Sutarties sudarymo bei atsisakymo ją vykdyti 2022 m. lapkričio 30 d. įsigijo naują sėjamąją (duomenys neskelbtini) už 140 000 Eur, kas aiškiai rodo tai, kad atsakovo finansinė padėtis tiek prieš Sutarties sudarymą, tiek po jos sudarymo buvo gera. Atsakovas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. gegužės 29 d. yra kreipęsis į UAB Luminor lizingas su prašymu dėl finansavimo skyrimo naujai žemės ūkio technikai (traktoriui) įsigyti bei finansavimas yra patvirtintas, tačiau lizingo dokumentai dar nėra pasirašyti.

2.4. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ieškovė, reikalaudama priteisti iš atsakovo netesybas, siekia neteisėtai pasipelnyti. Ieškovė nuo pat Sutarties sudarymo siekė sąžiningai įvykdyti Sutartį: užsakė prekę, kad ji laiku būtų pristatyta atsakovu; atsakovui vienašališkai nusprendus nebevykdyti Sutarties, ieškovė iš karto nereiškė atsakovui reikalavimo sumokėti Sutartyje numatytas netesybas, ji kaip tik dėjo maksimalias pastangas, kad Sutartis būtų toliau vykdoma. Byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės pagrindinis siekis buvo Sutarties vykdymas. Ieškovė tam ir sudarė su atsakovu Sutartį, kad parduotų atsakovui prekę, o ne kad neteisėtu būdu pasipelnytų iš atsakovo. Pats atsakovas, puikiai suprasdamas Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nusprendė nebevykdyti Sutarties, dėl to privalo prisiimti dėl atsisakymo esančias pasekmes – Sutartimi sutartų netesybų sumokėjimą ieškovei.

2.5. Kadangi abi Sutartį sudariusios šalys yra verslininkės, tai reiškia, jog jos geba pamatuoti prisiimamą riziką prieš sudarant sandorius. Dėl to atsakovas, prieš sudarydamas Sutartį, gebėjo ir privalėjo įvertinti prisiimamą riziką bei iš anksto įvertinti savo finansines galimybes vykdant Sutartį. Sutarties kaina siekia daugiau nei 200 000 Eur, prieš tokios vertės pirkinio pirkimą akivaizdu, kad atsakovas įvertino savo finansines galimybes ir žinodamas, kad gali įvykdyti tokį pirkimą, sudarė Sutartį. Jeigu jo finansinė padėtis būtų buvusi prasta, tokio pirkinio atsakovas nebūtų pirkęs. Ūkininkavimas, nors ir turi specifinių bruožų ir išskirtinių išraiškos formų, yra prilyginamas kitai ūkinei komercinei veiklai, kuria, be kita ko, siekiama atlygintinumo, t. y. pelno (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-54-157/2016).

2.6. Ieškovė yra pateikusi įrodymus apie tai, kad sudarytos Sutarties pagrindu specialiai buvo užsakytas traktorius ir jis šiuo metu yra pas ieškovę, traktorius nėra parduotas.

2.7. Atsakovo argumentai, kad ieškovė išsisukinėjo ir nesugebėjo paneigti atsakovo įrodinėjamos aplinkybės, kad prekė jau buvo užsakyta prieš Sutarties sudarymą, neatitinka byloje surinktų rašytinių įrodymų visumos. Ieškovė paneigė atsakovo bandomą įrodyti aplinkybę, neva prekė jau buvo užsakyta dar nesant sudarytai šalių Sutarčiai. Atsakovas apie tai, kad nusprendė nebevykdyti Sutarties, ieškovę oficialiai informavo 2022 m. spalio 7 d., kuomet ieškovė jau neturėjo net teorinės galimybės užsakymą atšaukti. Jeigu ieškovė ir būtų turėjusi teorinę galimybę atšaukti užsakymą, tokiu atveju būtų praradusi vieną užsakymą, t. y. iš turimų 20 kvotų (gamybos apribojimas, kai per tam tikrą laikotarpį leidžiama įsigyti nustatytą prekių kiekį), būtų likusios tik 19 kvotų, ieškovė būtų praradusi vieną iš kvotų ir automatiškai būtų patyrusi viso traktoriaus vertės nuostolį.

2.8. Apeliacinio skundo teiginiai, neva būtent liudytojo L. S. pateikti melagingi paaiškinimai, nesugebėjimas atsakyti į elementarius klausimus patvirtina tai, kad ieškovė jokio traktoriaus pagal Sutartį neužsakinėjo, yra neįrodyti, kadangi liudytojas L. S. į atsakovo atstovo klausimą, kada įvyko technikos užsakymas, aiškiai atsakė – rugsėjo 29 d.; šis liudytojas pateikė savo nuomonę dėl užsakymo atšaukimo, tačiau jis pats asmeniškai neturi galimybių atšaukti užsakymų, kadangi ne jis užsakymus atlieka ir ne jis jų vykdymą kuruoja. Šio posėdžio metu buvo išsiaiškinta, kad užsakymą atliko kitas ieškovas darbuotojas M. C., kuris irgi nurodė, kad jis užsakymą atliko būtent 2022 m. rugsėjo 29 d.

2.9. Ieškovė su atsakovu susitarė dėl 10 % dydžio baudos netinkamų įsipareigojimų vykdymo atveju. Atsakovas su Sutarties sąlygomis bei numatytų netesybų dydžiu sutiko ir Sutartį pasirašė, o po Sutarties sudarymo niekada nekėlė klausimo dėl netesybų dydžio.

2.10. Atsakovas akcentuoja Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-707-302/2020, kurioje nurodyta, kad kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius. Šioje teismo nutartyje taip pat yra konstatuota ir tai, kad šalių sutarta 10 % dydžio bauda užtikrina šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovo minimoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nagrinėtoje situacijoje netesybų dydis 47,53 % buvo didesnis nei pagrindinė prievolė, o kuomet šalis reikalavo sumokėti netesybas, sutartiniai įsipareigojimai buvo įvykdyti. Ieškovės ir atsakovo atveju Sutartis nėra ir nebus įvykdyta, o reikalaujamos baudos dydis yra 10 % nuo visos sutarties kainos, netesybos neviršija pagrindinės prievolės vertės. Minimoje nutartyje teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bauda yra daug kartų didesnė nei pagrindinė prievolė, bei tai, kad sutartiniai įsipareigojimai yra įvykdyti, ir nusprendė sumažinti šalių Sutartyje numatytą netesybų dydį atsižvelgdamas į individualias aplinkybes. Taip pat šioje nutartyje yra nurodyta, kad ieškovas turi bent preliminariai patvirtinti realiai patirtus nuostolius. Nagrinėjamoje byloje bylos medžiagoje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kurie rodo, kad ieškovė yra patyrusi nuostolius dėl atsakovo nesąžiningo atsisakymo vykdyti Sutartį. Ieškovė, gavusi sudarytą Sutartį, tą pačią dieną atliko užsakymą ir prekę užsakė būtent atsakovui, ieškovė šios prekės daugiau jokiam pirkėjui nesiūlė, kadangi Sutartimi įsipareigojo prekę parduoti atsakovui. Ieškovės pagrindinis tikslas yra parduoti prekes, o ne iš pirkėjų gauti netesybų mokėjimą. Ieškovė Sutarties pagrindu buvo suplanavusi iki 2022 m. spalio 5 d. gauti avansinį mokėjimą (10 000 Eur), iki 2022 m. gruodžio 24 d. gauti 16 620 Eur, o likusią sumą 239 580 Eur gauti per 30 kalendorinių dienų po prekės perdavimo atsakovui – vėliausiai iki 2023 m. sausio 31 d. Atitinkamai ieškovė planavo savo veiklą, planavo pirkti prekes ir naudoti Sutarties pagrindu gautinas pinigines sumas. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartyje yra aiškiai konstatuota, kad 10 % netesybų dydis yra protingas, atitinka įprastą praktiką, kai netesybų dydis negali viršyti 10 proc. sutarties kainos, taip pat užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimą.

2.11. Teismų praktikoje netesybų dydis, neviršijantis 10 proc. sutarties kainos, pripažįstamas užtikrinančiu šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimą (žr., pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-18018-534/2022).

2.12. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (žr., pvz., 2023 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023).

2.13. Ieškovė yra patyrusi visą Sutarties vertės nuostolį, reikalaujamos netesybos neviršija patirtų nuostolių dydžio.

Šalies argumentai

2.14. Ieškovė pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytam faktui, kad atsakovas nenurodė, koks, jo manymu, yra protingas, atitinkantis šalių interesus netesybų dydis, su kuo atsakovas sutiktų ir kuriam neprieštarautų. Atsakovo teiginiai, kad neva jis teismui nurodė, jog galbūt netesybų suma galėtų būti ne daugiau kaip 500 Eur, nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Ieškovei nėra žinoma, kada ir kur atsakovo atstovas nurodė tokį, jo manymu, protingą netesybų dydį. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose bei posėdžių metų akcentavo, kad ieškovė nepatyrė jokių nuostolių ir atsakovui nėra pareigos ieškovei mokėti Sutartyje sutartą baudą.

2.15. Nesutiktina su atsakovo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas suformavo ydingą praktiką, kuri skatina žemės ūkio technikos pardavėjus lupikauti ir siekti pasipelnyti ne iš vykdomų pardavimų, o iš ūkininkų neišprusimo teisinėje sferoje. Atsakovas daugiau nei 20 metų užsiima žemės ūkio veikla, jo vykdomoje veikloje yra sudaromi sandoriai, jam yra suprantama ir žinoma, kad sudarius sandorį jo šalys prisiima įsipareigojimus, kuriuos privalo įvykdyti, jam taip pat nėra nauja tai, kad sutartyse yra numatyti delspinigiai, baudos, jeigu kažkuri iš šalių nusprendžia nebevykdyti sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovas po Sutarties su ieškove sudarymo yra sudaręs dar vieną sandorį, pagal kurį įsigijo 140 000 Eur vertės naują sėjamąją (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

18. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė sumažinti pirkėjo mokėtinas netesybas pagal žemės ūkio technikos pirkimo-pardavimo sutartį.

19. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovas, 2022 m. spalio 3 d. žodžiu atsisakęs pirkti sutartą prekę ir 2022 m. spalio 7 d. tą atsisakymą patvirtinęs raštu, neįvykdė ieškovės pateikto komercinio pasiūlymo pagrindu sudarytos 2022 m. rugsėjo 28 d. Sutarties Nr. EWA-220928LS, šalių faktiškai pasirašytos 2022 m. rugsėjo 29 d., pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovas įsipareigojo nupirkti naują ir nenaudotą traktorių (duomenys neskelbtini) už 266 200 Eur sumą.

20. Pagal šią Sutartį iki 2022 m. spalio 5 d. atsakovas buvo įsipareigojęs sumokėti 10 000 Eur avansą, 16 620 Eur sumokėti iki 2022 m. gruodžio 24 d., likusią sumą, t. y. 239 580 Eur ,sumokėti per 30 kalendorinių dienų po prekės perdavimo - priėmimo akto pasirašymo dienos. Atsakovas jokios kainos dalies, įskaitant avansą, pagal Sutartį nėra sumokėjęs. Pagal Sutarties 3.3 punktą, jeigu pirkėjas ilgiau nei 10 dienų nuo nustatyto termino pabaigos nesumoka Sutartyje nustatyto avanso, pardavėjas įgyja teisę vienašališkai atsisakyti Sutarties ir tokiu Sutarties atsisakymu atveju laikoma, jog šalys neturi toliau vykdyti Sutarties, o pirkėjas privalo sumokėti pardavėjui baudą, lygią 10 procentų nuo visos Sutarties kainos. Pardavėjo reikalavimas, jog pirkėjas sumokėtų šiame Sutarties punkte nustatytą baudą, prilyginamas Sutarties atsisakymui ir joks papildomas pranešimas apie pardavėjo atliktą Sutarties atsisakymą neturi būti pateikiamas.

21. 2022 m. spalio 17 d. ieškovė atsakovui išsiuntė reikalavimą „Dėl netesybų sumokėjimo“, kuriuo atsakovas buvo informuotas, kad ieškovė vienašališkai nutraukia sutartį ir prašo iki 2022 m. spalio 22 d. sumokėti 26 620,00 Eur baudą. Atsakovas nekvestionavo Sutarties nutraukimo pagrįstumo, sutartinę prievolę sumokėti minėtas netesybas ginčijo prašydamas pripažinti negaliojančia Sutarties 3.3 punkto dalį, numatančią, jog „Pirkėjas privalo sumokėti Pardavėjui baudą, lygią 10 % nuo visos Sutarties kainos“, o tuo atveju, jei teismas šio reikalavimo netenkintų, prašė sumažinti Sutarties 3.3 punkte numatytų netesybų dydį iki realių ieškovės nuostolių. Priešieškinio reikalavimus motyvavo tuo, kad jis netinkamai suvokė Sutarties 3.3 punkto nuostatas, nesuprato, kad reikės mokėti baudą vien už tai, jei nebus sumokėtas 10 000 Eur avansas, o dėl Sutarties nutraukimo ieškovė nepatyrė jokių nuostolių. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas jo priešieškinio reikalavimas minėtą Sutarties 3.3 punkto dalį pripažinti negaliojančia dėl jo esminio suklydimo.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sumažinti šalių sutartas netesybas.

23. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, pažymėjo, kad „netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; taip pat žr. 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007)“.

25. Pasisakydamas dėl netesybų dydžio ir jų sumažinimo pagrindų nurodomoje nutartyje kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 20-24 punktus ir juose nurodomą kasacinio teismo praktiką).

26. Nurodomoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio. Tačiau tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. Tuo atveju, kai teismo iniciatyva kyla netesybų mažinimo klausimas, teismas turi sudaryti sąlygas šalims pateikti įrodymus, pagrindžiančius kreditoriaus patirtus realius nuostolius, tam, kad galėtų įvertinti, ar netesybos mažintinos ir, jei mažintinos, tai iki kurios ribos (cituojamos nutarties 27-28 punktai).

27. Apeliacine tvarka vertinamu atveju pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo prašymo sumažinti netesybas iki nulio, t. y. šį ieškovės reikalavimą atmesti, iš esmės rėmėsi ta pačia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Apeliantas neteisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuo jos nukrypo spręsdamas dėl netesybų santykio su realiais nuostoliais ir to, kad diskrecijos teisė kontroliuoti nustatomas netesybas teismui numatyta ex officio, o tai galima padaryti tik surinkus ir įvertinus įrodymus apie patirtus nuostolius, negautas pajamas (pelną), nes tik šių ir kitų duomenų santykio su netesybomis vertinimas sudaro pagrindą daryti išvadą dėl netesybų pagrįstumo ar nepagrįstumo.

28. Minėta, kad netesybų sumažinimas yra atsakovo priešieškinio dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi sprendimo 42 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 ir kt.), pagal kurią tokiu atveju pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai, priešingu atveju susitarimas dėl būsimų nuostolių netesybų forma siekiant palengvinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą prarastų bet kokią prasmę ir neatitiktų šio instituto paskirties.

29. Pažymėtina, kad net ir remdamasis nurodytomis nuostatomis, galimybę teikti įrodymus, pagrindžiančius kreditoriaus patirtus realius nuostolius, pirmosios instancijos teismas suteikė abiem šalims (tai atsakovas pripažįsta apeliaciniame skunde) ir konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų savo patirtiems nuostoliams pagrįsti, teigė, jog nuostolius rodo vien tai, kad atsakovui neįvykdžius Sutarties ieškovė negavo realiai tikėtųsi gauti pajamų iš Sutarties įvykdymo. Teismas pažymėjo, kad santykis tarp pajamų, kurias ieškovė tikėjosi gauti iš atsakovo pagal sutartį ir kurias gavo (gaus ateityje) iš kito pirkėjo, yra objektyvus ieškovės minimalių nuostolių dydis, kuris į bylą nėra pateiktas ir teismui nežinomas (ieškovė nepateikė įrodymų apie realius tikėtinus nuostolius). Ieškovės teigimu, traktoriaus kitam pirkėjui ji nepardavė (ji raštu tai patvirtino t. 1 b. l. 140), dėl to objektyviai nustatyti minimalių nuostolių dydį nėra galimybės. Pastarosios išvados neginčija nei viena bylos šalis.

30. Taigi apeliacine tvarka vertintina, ar nustačius, kad teismo procesinio sprendimo priėmimo metu ieškovė realių, skaitmenine išraiška pamatuotinų nuostolių nėra patyrusi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pagrindo sumažinti netesybas nėra.

31. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šį vertinimą pagrindžia šalių sutartiniai įsipareigojimai, teismų praktika ir bylos aplinkybės.

32. Iš Sutarties nuostatų matyti, kad, jeigu pirkėjas ilgiau nei 10 dienų nuo nustatyto termino pabaigos (2022 m. spalio 5 dienos) nesumoka Sutartyje nustatyto avanso, pardavėjas įgyja teisę vienašališkai atsisakyti Sutarties ir tokiu Sutarties atsisakymu atveju laikoma, jog šalys neturi toliau vykdyti Sutarties, o pirkėjas privalo sumokėti pardavėjui baudą, lygią 10 procentų nuo visos Sutarties kainos, sudarančios 266 200, 00 Eur. Atsakovas 2022 m. spalio 7 d. raštu patvirtino, kad Sutarties nevykdys. Atsakovas neginčija, kad tuo remdamasi ieškovė teisėtai Sutartį nutraukė ir nekvestionuoja Sutarties 8.2 punkto, kuriame jos patvirtino, jog Sutartyje nustatyti baudų dydžiai yra protingi, sąžiningi, atskirai aptarti abiejų šalių ir laikomi minimaliais nuostoliais, nereikalaujančiais jokio papildomo įrodinėjimo.

33. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos – netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas).

34. Kvestionuodamas teismo atsisakymą sumažinti netesybas apeliantas teigia nurodęs priežastis, dėl kurių jis padarė klaidą pasirašydamas Sutartį (esminį suklydimą suvokiant Sutarties 3.3 punkto dalies sąlygą, apspręstą jo kaip silpnesniosios Sutarties šalies statusu; ieškovės darbuotojų elgesiu, suformavusius įsitikinimą, kad tai yra prekės rezervacijos sutartis ir su tuo susijusia avanso paskirtimi; nebuvimu galimybės įsigilinti į Sutarties sąlygas), o tai reikšminga sprendžiant, ar ieškovė nepagrįstai nepiktnaudžiauja situacija ir nebando iš jo pasipelnyti. Tačiau atsakovas apeliacine tvarka neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo visos šios aplinkybės pripažintos nepagrįstomis ir neįrodytomis, o priešieškinis dėl šios Sutarties dalies pripažinimo negaliojančia atmestas. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 276 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Dėl to kaip nepagrįsti atmestini apelianto argumentai, kad jo nurodytos priežastys patvirtina, jog ieškovė išnaudoja mažiau ginčo santykiuose patyrusias, silpnesnes šalis.

35. Taip pat atsakovas apeliacine tvarka neginčija pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad priežastys, dėl kurių atsakovas apsisprendė atsisakyti vykdyti sutartį, yra ne objektyvios, nepriklausančios nuo atsakovo valios, o subjektyvios, susiję su atsakovo įvertinimu po Sutarties sudarymo, kad jam naudingiau traktorių įsigyti iš kito pardavėjo (atsakovas neįrodė, kad neturėjo finansinių galimybių vykdyti sutartį) ir šio sumanymo realizavimu. Bylos t. 2 b. l. 112 esantis 2023 m. birželio 7 d. Swedbank, AB raštas Nr. SL-SR-TS-23-219 patvirtina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. dėl žemės ūkio technikos finansavimo į Lizingo bendrovę kreipėsi vieną kartą, jo prašymas buvo patenkintas ir 2022 m. lapkričio 15 d. sudaryta Lizingo sutarties dėl vienos sėjamosios (duomenys neskelbtini) įsigijimo už 140 000 Eur. Pažymėtina, kad atsakovas tai slėpė 2023 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio metu nurodęs, kad minimu laikotarpiu nėra kreipęsis į jokią kreditų įstaigą su prašymu suteikti jam finansavimą naujos technikos įsigijimui (be kita ko, tuo klausimu jis yra kreipęsis ir į UAB Luminor lizingas, finansavimas buvo patvirtintas, tačiau lizingo dokumentai nepasirašyti), kas rodo ne ieškovės, o atsakovo atitinkamą nesąžiningumą Sutarties vykdymo atžvilgiu.

36. Apeliantas netesybas prašo sumažinti remdamasis ir tuo, kad Sutartis galiojo labai trumpai, o ieškovė jokių veiksmų pagal ją neatliko, t. y. traktorių buvo užsakiusi iki jos sudarymo, ką liudija įmonės gamintojos frazė el. laiške, jog ieškovė „2022-09-29 dienai yra užsakiusi“ traktorių, kurio identifikaciniai duomenys nurodyti Sutartyje, nenuoseklūs liudytojų ieškovės vadybininkų L. S. ir M. C. parodymai; pagal Sutartį jo neužsakinėjo (nepateikė įrodymų apie traktoriaus užsakymą per ieškovės nurodytą specialią užsakymų sistemą); jeigu tai ir darė, galėjo atšaukti užsakymą, o to neatliko nenorėdama prarasti egzistuojančių kvotų užsakymams.

37. Išklausius minėtų liudytojų parodymų 2023 m. balandžio 5 d. ir gegužės 30 d. teismo posėdžių garso įrašuose nustatyta, jog visgi abu liudytojai patvirtino, kad užsakymas buvo atliktas būtent 2022 m. rugsėjo 29 dieną. Gamintojos 2023 m. balandžio 18 d. atsakymas (patvirtinimas) yra suformuluotas pagal ieškovės 2023 m. balandžio 18 d. užklausimą pateikti informaciją, ar ieškovė 2022 m. rugsėjo 29 dienai yra užsakiusi traktorių MF 87405, kurio serijos numeris yra (duomenys neskelbtini). Susirašinėjimas vyko anglų kalba, būtent toks yra teksto pažodinis vertimas (t. 2 b. l. 6-7).

38. Šiame kontekste pastebėtina, jog netaisyklingai vartojamas žodžių junginys „tai dienai“ vietoje „tą dieną“ šnekamojoje kalboje ganėtinai paplitęs (pvz., „šiandien dienai“) (duomenys iš kalbos patarimų teisininkams Lietuvos apeliacinio teismo tinklalapyje), todėl vien dėl netaisyklingos tokio žodžių junginio vartosenos negalima vienareikšmiškai vertinti, kad prekė buvo užsakyta iki Sutarties sudarymo, juolab siejant šią aplinkybę su liudytojų parodymais. Svarbi ir sutartinė aplinkybė, kad prekė atsakovui turėjo būti pristatyta iki 2022 m. gruodžio 31 d., taigi reikėjo operatyvaus užsakymo (byloje yra 2023 m. balandžio 4 d. pateiktos fotonuotraukos, įrodančios, kad traktorius pagamintas 2022 m. gruodžio mėn., ieškovei pristatytas 2023 m. sausio mėn., t. 1 b. l. 160). Teismo siūlymo pateikti užsakymo ekrano nuotrauką ieškovė neįvykdė, tačiau nurodė priežastis, teikė duomenis apie AGCO korporacijos atitinkamoje sistemoje vykusias kibernetines išpirkos atakas, dėl kurių buvo sutrikęs sistemų veikimas (t. 2 b. l. 124-139).

39. Remdamasis visomis šiomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad Sutarties objektas buvo užsakytas jos pasirašymo dieną (2022 m. rugsėjo 29 d.) (CPK 185 straipsnis).

40. Ieškovė pagrindė, kad, nors sutartis galiojo trumpai, ji nebeturėjo galimybės užsakymo atšaukti. Minėta, kad gaminimo operatyvumas susijęs su šalių sudarytos Sutarties terminais. Liudytojas M. C. parodė, kad atliktų užsakymų atšaukimo terminai yra individualūs, priklauso nuo įvairių gamybos ir sutartinių aplinkybių. Iki Covid-19 pandemijos užsakymai būdavo atliekami vidutiniškai per tris mėnesius, vėliau dėl komplektuojančių dalių trūkumo jie vykdavo iki vienerių-pusantrų metų. Likus dviem mėnesiams iki gamybos pabaigos užsakymo atšaukti nebegalima. Kadangi šalys susitarė, kad prekė atsakovą pasieks per tris mėnesius (į šį terminą įeina prekės pagaminimas bei transportavimas į Lietuvą), traktorius pagamintas gruodžio mėn., tokio užsakymo atšaukimui teorinė galimybė egzistavo iki 2022 metų spalio pradžios (vėliausiai iki spalio 1 d.). Atsakovas apie tai, kad nusprendė nebevykdyti Sutarties, ieškovę oficialiai informavo 2022 m. spalio 7 d.

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei ir būtų galima sutikti su apeliantu, kad ieškovė turėjo teorinę galimybę atšaukti užsakymą, ji pripažino, kad tokiu atveju būtų praradusi vieną užsakymą, t. y. iš turimų 20 kvotų (gamybos apribojimas, kai per tam tikrą laikotarpį leidžiama įsigyti nustatytą prekių kiekį), būtų likusios tik 19 kvotų, ieškovė būtų praradusi vieną iš kvotų ir patyrusi visos traktoriaus vertės nuostolį.

42. Šia prasme ieškovė pripažįsta užsakymo atšaukimo nenaudingumą, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai, nei teigia apeliantas, tai nesudaro pagrindo išvadai, jog bet kokiu atveju traktoriaus užsakymas ieškovei yra pelningas ir dėl to reikia netaikyti netesybų arba jas sumažinti. Atsižvelgdama į tai, kad traktorių ieškovė užsakė Sutarties pagrindu (t. y. užsakė būtent atsakovo poreikiams pritaikytą, tam individualizuotą žemės ūkio techniką), kad atsakovas dėl subjektyvių priežasčių atsisakė sutartį vykdyti, nėra įvykdęs nei dalies prievolės ir dėl to ieškovė neteko galimybės Sutarties pagrindu iki 2022 m. spalio 5 d. gauti avansinį mokėjimą 10 000 Eur, iki 2022 m. gruodžio 24 d. gauti 16 620 Eur, o likusią sumą 239 580 Eur gauti per 30 kalendorinių dienų po prekės perdavimo atsakovui (vėliausiai iki 2023 m. sausio 31 d.), taip pat galimybės atitinkamai suplanuoti savo veiklą (pirkti prekes ir naudoti Sutarties pagrindu gautinas pinigines sumas), dėl Sutarties atsisakymo traktorius iki šiol neparduotas bei nėra galimybės įvertinti, ar ieškovė jį parduos, kada parduos, ar pardavusi gaus kainą, ne mažesnę nei sulygtą šalių, o Sutarties nevykdymo dėl atsakovo kaltės atveju šalys yra susitarę dėl teismų praktikoje pripažįstamų minimaliomis, užtikrinančiomis šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimą (10 proc. sutartinės kainos dydžio) netesybų, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog nėra pagrindo spręsti apie akivaizdžiai neprotingą netesybų dydį ir pagrindą jį sumažinti.

43. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai įteisino baudines netesybas.

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2009, yra išaiškinęs, kad baudinės netesybos, kaip netesybų rūšis, yra apibrėžiamos per jų santykį su nuostoliais. Baudinės netesybos yra tos, kurių reikalaujama kartu su nuostoliais.

45. Kasacinis teismas ne kartą išsamiai yra pasisakęs dėl netesybų ir nuostolių santykio. Šiuo atveju yra svarbios kasacinio teismo išvados dėl netesybų ir jų santykio su nuostoliais, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus; kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais; kad sutartinės netesybos jau sutarties sudarymo momentu apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą.

46. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys susitarė dėl netesybų ir byloje nebuvo ginčo dėl faktinių sutartinių sąlygų šio susitarimo taikymui. Minėta, jog nepriklausomai nuo to, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie šiuo metu realiai (skaitmenine išraiška) esančius nuostolius, atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas faktines bylos aplinkybes šiuo atveju neegzistuoja nei vienas įstatyminis netesybų sumažinimo pagrindas. Vien tai, kad dėl netesybų buvo susitarta baudos forma, nereiškia, jog buvo nustatytos baudinės netesybos.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

47. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

49. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė sumokėjo 1512,50 Eur advokato pagalbos išlaidų. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto įkainio, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „East West Agro“, juridinio asmens kodas 300588407, iš atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1512,50 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvylika eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėTomas RidikasEdita Šliumpienė