- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-05
- Bylos Nr.
- e2-676-340/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01644-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kersita“
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Edvardas Sinkevičius
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kersita“ advokatui Edvardui Sinkevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kersita“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kersita“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ priteisti ieškovės naudai 84 333,42 Eur dydžio draudimo išmoką; 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo reikalaujamos priteisti sumos, palūkanas skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2019-04-02 buvo sudaryta panaudos sutartis Nr. 20190402, kuria ieškovei perduota neatlygintinai naudoti ūkinį pastatą, kurį sudaro pastatai – mūrinis ir medinis rąstinis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovė paaiškino, kad 2019-04-18 atsakovė pateikė ieškovui pasiūlymą apdrausti turtą - pasiūlyme nurodyta, kad rąstinė pastato dalis apdraudžiama 106 000,00 Eur atkūrimo verte, mūrinė pastato dalis – 55 000,00 Eur atkūrimo verte (viso pastato atkūrimo vertė atsakovės draudimo pasiūlyme įvertinta 161 000,00 Eur); pastatas atsakovės draudimo pasiūlyme būtų draudžiamas nuo ugnies; gamtinių jėgų (audros, liūties, krušos, sniego slėgio, grunto suslūgimo); piktavališko pastato sugadinimo; stiklo dūžio; transporto priemonės atsitrenkimo. Nurodė, kad ieškovė su atsakove individualiomis draudimo sutarties sąlygomis, kurios turi pirmenybę prieš standartines sutarties sąlygas, esant jų tarpusavio prieštaravimui, sudarė turto draudimo sutartį ir atsakovė įsipareigojo, įvykus draudiminiam įvykiui, išmokėti tokio dydžio draudimo išmoką, kuri šalių nustatyta verslo turto draudimo sutartyje. 2019 m. gegužės 1 d., apdraustame pastate kilus gaisrui, visiškai sudegė tiek mūrinė, tiek medinė pastato dalis.
3. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas tik dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo. Paaiškino, kad pradiniame etape buvo pateiktos 2019-05-24 lokalinės sąmatos, kuriose išmoka už rąstinį pastatą apskaičiuota – 74 845,32 Eur sumai, o už mūrinį – 45 833,13 Eur sumai; pažymėjo, kad tarp ieškovės ir atsakovės vyko elektroninis susirašinėjimas dėl draudimo išmokos dydžio, o atsakovė laiškuose nurodė galimus draudimo išmokos variantus: remontas ūkio būdu – galima išmoka už medinį ir mūrinį pastatus 53.482,66 Eur + 32.432,97 Eur, viso 85.855,63 Eur; remontas rangos būdu – galima išmoka už medinį ir mūrinį pastatus 74.845,32 Eur + 45.833,13 Eur – 60 Eur, viso 120.618,45 Eur; arba analogiškos sodybos įsigijimas, neviršijant antrojo varianto sumos.
4. Ieškovės vertinimu, tokiu būdu buvo pasiūlyta ne draudimo liudijime individualiai sutarta ir nustatyta pastatų atkūrimo vertė, esant visiškam jų žuvimui, o pasiūlyta draudimo išmoka, kuri priklausė nuo pastato remonto būdo. Ieškovė pažymėjo, kad šalys individualiai draudimo sutartyje yra susitarusios ir nustačiusios draudimo išmokos apskaičiavimo tvarką – taikant atkuriamąjį vertės metodą – draudimo sutartyje įrašius ir įsivertinus pastato (medinės ir mūrinės dalių) atkuriamąją vertę. Nurodė, kad atsakovė 2019 m. rugpjūčio 20 d. išmokėjo ieškovei neginčijamą draudimo išmokos dalį – 76 546,58 Eur, tačiau atsakovė ieškovei turi išmokėti likusią draudimo išmokos dalį, atskaičius 60 Eur besąlyginės išskaitos sumą už abu pastatus – iš viso 84 333,42 Eur.
Atsiliepimas
5. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateiktame atsiliepime į ieškovės UAB „Kersita“ ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė paaiškino, kad ieškovė nepagrįstai tapatina draudimo sumos ir draudimo išmokos sąvokas, mano, kad draudimo liudijime nurodžius draudimo sumą, laikoma, kad šalys individualiai susitarė dėl draudimo išmokos nustatymo tvarkos. Atsakovė nurodė, kad draudimo polise nurodyta draudimo suma nėra suma, kuri besąlygiškai mokama visais atvejais įvykus įvykiui; o draudimo suma – tai suma, kurios išmokama draudimo išmoka negali viršyti. Atsakovė paaiškino, kad, įvertinusi tai, jog ieškovė nepateikė įrodymų, jog pradėjo atstatinėti ar ketina atstatyti gaisro metu sugadintus pastatus, apskaičiavo ir išmokėjo draudimo išmokas, kurios tinkamai ir pilnai padengė ieškovės dėl aptariamo gaisro patirtą nuotolį, atstatė ieškovę į iki gaisro buvusią (ne geresnę) padėtį.
6. Atsakovė nurodė, kad siūlė ieškovei pasirinkti jai priimtinesnį išmokos apskaičiavimo ir atitinkamai išmokėjimo variantą – jei pastatai neatstatomi – 73 006,72 Eur; remontuojant ūkio būdu neprašant pateikti atstatymą bei išlaidas patvirtinančių dokumentų 53 482,66 + 32 432,97 – 60 = 85 855,63 Eur; remontuojant rangos būdu, t. y. samdant rangovą, pateikiant atstatymą ir išlaidas patvirtinančius dokumentus – 74 845,32 + 45 833,13 – 60 = 120 618,45 Eur. Akcentavo, kad toks nuostolio apskaičiavimo ir atitinkamai draudimo išmokų išmokėjimo būdas yra numatytas tarp ieškovės ir atsakovės sudarytoje Draudimo sutartyje, jos sudedamojoje dalyje – Taisyklėse, kuriose nurodyta, jog draudimo išmoka gali būti skirtinga tais atvejais, kai dėl draudžiamojo įvykio nukentėjęs(-ę) pastatas(-ai) yra neatstatinėjami, kai yra atstatinėjami ūkio ar rangos būdu. Atsakovės vertinimu, atsižvelgiant į tai, abi draudimo sutarties šalys yra verslininkai, ieškovo argumentai, kad lūkestį draudžiamojo įvykio atveju gauti visą draudimo liudijime numatytą draudimo sumą jis susiformavo tik iš pasiūlymo ir draudimo liudijimo, nepaisant Taisyklėse nustatyto reglamentavimo, negali būti vertinami kaip teisėti ir pagrįsti.
7. Pateiktame dublike ieškovė su atsiliepime išdėstytais argumentais nesutiko. Nurodė, kad atsakovė netinkamai vertina ieškovės poziciją ir tokiais teiginiais siekia eliminuoti esminę draudimo sutarties sąlygą – draudimo išmokos apskaičiavimo tvarką, kuri šalių yra individualiai sutarta, nustatant jos apskaičiavimo tvarką, t. y. pastatų (medinio ir mūrinio) atkūrimo verte. Ieškovės draudimo interesas yra būtent ekonominės naudos, gaunamos iš panaudos sutartimi valdomo pastato, praradimas ir kadangi turto draudimo sutartyse svarbu, kad draudimo interesas būtų galimas įvertinti pinigais, šalys draudimo sutartimi įsivertino ir sutarė, kad visiškai praradus draudimo dalyką – pastatą, ieškovės draudimo interesą, t. y. ekonominio pobūdžio nuostolius, įvertintus piniginiu ekvivalentu, sudarys draudimo suma (lygi draudimo vertei, įvertintai atsižvelgiant į draudimo objektą), numatyta Pastato draudimo sutartyje (106.000,00 EUR ir 55.000,00 EUR). Nurodė, kad ieškovės apdrausti medinis ir mūrinis pastatai gaisro metu buvo visiškai sunaikinti, o turto visiško praradimo atveju, kai apdraustas objektas yra prarandamas, nepataisomai sugadinamas arba kuomet turto atstatymas pripažįstamas ekonomiškai netikslingu, draudėjas įgyja teisę į maksimalią nuostolių kompensaciją.
8. Atsakovė triplike su ieškovo reiškiamais argumentais nesutiko; nurodė, kad tarp šalių sudaryta standartinė verslo turto draudimo sutartis, o šalys nėra susitariusios dėl individualios, kitokios nei nustatyta Taisyklėse, nuostolio nustatymo ir draudimo išmokos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Be to, atsakovės vertinimu, skirtingai nei teigia ieškovė, ginčo pastatas nėra sunaikintas ar žuvęs. Paaiškino, kad pasiūlymo ir/ar poliso dalyse nėra jokių duomenų apie Draudimo sutarties šalių susitarimą, kad pastato (jo mūrinės ir rąstinės dalių) sunaikinimo atveju Draudėjui bus išmokėtos būtent tokio dydžio draudimo išmokos; kad draudimo išmoką skaičiuojama kitaip, nei nurodyta Taisyklėse, t. y. nustatinėjant realiai Draudėjo patirtą nuostolį Taisyklėse nustatyta tvarka. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog pastatas šiuo atveju nėra sunaikintas ar žuvęs – aplinkybę, kad pastatas nėra sunaikintas (žuvęs) patvirtina išvada dėl pastato statinio laikančių konstrukcijų tinkamumo naudoti, kurioje prieita prie išvados, kad Gyvenamojo namo gaisro metu pažeistų pamatų konstrukcijų būklė atliekamo tyrimo metu tenkina Reglamente (ES) Nr.: 305/2011 nustatytą Esminį statinių mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimą ir STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimus. Kadangi pastatai nebuvo visiškai sunaikinti, ieškovės patirti nuostoliai turėjo būti apskaičiuojami nustatant tikrąjį ieškovės patirtą nuostolį.
9. 2020 m. gruodžio 15 d. gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo. Pareiškime nurodyta, kad atsakovė 2020-12-14 ieškovei sumokėjo 14 796,69 EUR draudimo išmokos, todėl ieškovė savo ieškinio reikalavimą mažina šia Atsakovo išmokėta suma – ieškovo reikalaujama ieškiniu draudimo išmokos suma sudaro 69.536,73 Eur.
10. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė tenkinti ieškinį visa likusia apimtimi. Nurodė, kad ginče minimi pastatai iš esmės yra žuvę, o ekspertizėje nurodytos aplinkybes dėl pastatų atstatymo išlaidų nėra aktualios. Prašė priteisti 69 796,69 Eur sumą, nes, praradus pastatus, buvo pažeistas ieškovės draudimo interesas, šalių susitarimu įvertintas tam tikra suma.
11. Atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad šalys buvo sudariusios standartinę verslo turto draudimo sutartį, o šalys nėra sutarusios dėl individualios ar kitokios nei taisyklėse nustatytos nuostolio nustatymo sumos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių
12. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 2 d. buvo sudaryta pastato panaudos sutartis 20190402, kuria ieškovei UAB „Kersita“ (naudos gavėjui) buvo perduota neatlygintinai naudotis ūkiniu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Ūkinį pastatą sudaro pagalbinio ūkio paskirties pastatas ir priestatas (ieškinio priedas Nr. 3).
13. 2019 m. balandžio 18 d. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė UAB „Kersita“ pasiūlymą drausti turtą. Iš pateikto pasiūlymo matyti, kad pasiūlyta apsidrausti turto draudimu; pasiūlyti apsidrausti du statiniai, iš kurių atitinkamai vieno statinio draudimo sumą sudaro 106 000 Eur atkūrimo vertė, kito statinio – 55 000 Eur (priedas Nr. 4).
14. 2019-04-18 AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „KERSITA“ Verslo turto draudimo taisyklių Nr. 068-1 pagrindu sudarė Verslo turto draudimo sutartį, kurios sudarymą patvirtina draudimo liudijimas (polisas) TIA Nr. 113815413. Verslo draudimo liudijime nurodyta, kad draudimo rūšis – verslo turto draudimas, draudimo grupė – turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, turto draudimas nuo kitų rizikų. Liudijime nurodyta, kad draudimo sutarčiai taikomos verslo draudimo taisyklės Nr. 68-1 (2015-10-20 redakcija, galiojanti nuo 2015-10-28), draudimo apsaugos išplėtimai šiai sutarčiai netaikomi.
15. Byloje nėra ginčo, kad 2019 m. gegužės 1 d., adresu (duomenys neskelbtini) degė ūkinis pastatas. Iš priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pranešimo, skirto AB „Lietuvos draudimas“, matyti, kad buvo pateikta informacija, jog gaisro metu išdegė pastato vidus, perdanga, sudegė medinės stogo konstrukcijos, nepataisomai apdegė ir apsilydė skardinė stogo danga, išdegė išorinės pastato sienos, sudegė viduje buvę baldai, buitinė technika, kiti daiktai (ieškinio priedas Nr. 5).
16. Teismo ekspertizės akte, kurį laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. surašė ekspertas D. K., konstatuota, kad statinio atstatymas po gaisro yra priskiriamas kapitaliniam remontui. Nurodyta, kad rąstinės pastato dalies atstatymo tiesioginės išlaidos sudaro 62 714,88 Eur; mūrinės pastato dalies atstatymo tiesioginės išlaidos sudaro 28 688,39 Eur.
17. Nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei UAB „Kersita“ už apgadintus pastatus atitinkamai iš viso išmokėjo 62 654,88 Eur ir 28 688,39 Eur draudimo išmokas (2019 m. rugpjūčio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimų pagrindais).
Dėl ieškiniu priteistinos žalos dydžio
18. Kaip matyti iš ieškovės teiginių procesiniuose dokumentuose ir ieškovės atstovo paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, ieškovė vertina, kad su atsakove individualiomis draudimo sutarties sąlygomis, kurios turi pirmenybę prieš standartines sutarties sąlygas, ieškovė sudarė turto draudimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo, įvykus draudiminiam įvykiui, išmokėti tokio dydžio draudimo išmoką, kuri šalių nustatyta verslo turto draudimo sutartyje. Ieškovė tvirtina, kad 2019-05-01 kilus gaisrui abu apdrausti pastatai sudegė visiškai, todėl atsakovė įgijo pareigą išmokėti ieškovei draudimo sumas (lygias turto atkūrimo vertei), nurodytas draudimo polise, t. y. atitinkamai 106 000,00 Eur už rastinį pastatą ir 55 000 Eur už mūrinį pastatą.
19. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti 84 333,42 Eur dydžio draudimo išmoką. Atsakovei 2020 m. gruodžio 14 d. ieškovei papildomai sumokėjus 14.796,69 EUR draudimo išmokos sumą, ieškovė savo ieškinio reikalavimą sumažino iki 69 536,73 Eur.
20. Kaip jau minėta, nustatyta, kad 2019 m. balandžio 18 d. ieškovė su atsakove sudarė Verslo turto draudimo sutartį. Iš byloje turimo draudimo sutarties liudijimo, matyti, kad šalys sutarė, jog draudimo sutarčiai taikomos verslo draudimo taisyklės Nr. 68-1 (2015-10-20 redakcija, galiojanti nuo 2015-10-28).
21. Teismas pažymi, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis) - civiliniuose teisiniuose santykiuose (šiame tarpe ir santykiuose, kylantiems iš draudimo teisinių santykių) žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.
22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalis, CK 6.992 straipsnis). Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-421/2017, 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-403/2019).
23. Pagal Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 89 str. 4 d. turto draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams, pripažįstami nuostolių draudimo sutartimis. Draudimo įstatymo 102 straipsnyje nustatyta, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudžiamojo įvykio atsiradusius nuostolius, draudimo sutartyje nustatytą draudimo sumą, draudimo vertę, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Nustatydamas draudimo išmokos dydį, draudikas remiasi draudėjo pateiktais duomenimis, paties surinkta informacija, ekspertų, tarp jų ir nepriklausomų, išvadomis
24. Iš šalių sudarytos draudimo sutarties matyti, kad pastatas apdraustas (vadinasi, ir draudiminio įvykio rezultate patirti nuostoliai apskaičiuojami) pagal atkuriamąją vertę. Pagal Verslo turto draudimo taisyklių (2015-10-20 redakcija, galioja nuo 2015-10-28) Nr. 68-1 (toliau - Taisyklės), kurios yra šalių sudarytos Verslo turto draudimo sutarties sudėtinė dalis – standartinės sąlygos (CK 6.185, 6.992 str.), atkuriamoji vertė – tai pinigų suma, kurią reikia išleisti, norint įsigyti naujus tos pačios rūšies ir funkcinės paskirties, analogiškus įrengimus ar specializuotą techniką, ar juos iš naujo pagaminti (Taisyklių 16.2.1 p.).
25. Taisyklių 42 punkte nustatyta, kad nuostolį nustato draudikas, vadovaudamasis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu, gautais iš Draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, reikalingais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Taisyklių 43 punkte įtvirtinta, kad statinių nuostoliu laikoma: kai statiniai, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sunaikinti – naujų analogiškų statinių įprasta tai vietovei atkūrimo vertė prieš pat draudžiamąjį įvykį (taisyklių 43 punkto 1 papunktis); kai statiniai buvo apdrausti atkūrimo verte ir dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti – šių statinių remonto kaina (taisyklių 43 punkto 2 papunktis).
26. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – tai vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, kurio pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
27. Taigi šio ginčo atveju svarbu nustatyti, ar draudimo objektu buvę pastatai dėl gaisro buvo sunaikinti visiškai, ar buvo tik sugadinti, šias sąvokas apibrėžiant pagal draudimo sutartį. Kaip matyti iš atsakovės pozicijos, atsakovė teigia, kad ieškovės nuostolius sudaro statinių, kurie sudaryta šalių draudimo sutartimi buvo apdrausti atkūrimo verte ir dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, remonto kaina. Ieškovė, skirtingai nei atsakovė, vertina, kad ieškovės reikalavimą sudaro visa draudimo polise nurodyta suma (sumos), nes ieškovės panaudos teise valdomas turtas buvo visas sunaikintas (sudegė).
28. Kaip nurodyta turto sunaikinimo - sugadinimo akte, kurį pasirašė ieškovės ir atsakovės atstovai, sudegė visa rąstinė pastato dalis su stogu, o mūrinės pastato dalies liko mūro sienos ir pamatai; visiškai sudegė pastate buvusi buitinė technika, maisto gaminimo technika ir kiti jame buvę daiktai. Iš priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pranešimo, skirto AB „Lietuvos draudimas“, matyti, jog gaisro metu išdegė pastato vidus, perdanga, sudegė medinės stogo konstrukcijos, nepataisomai apdegė ir apsilydė skardinė stogo danga, išdegė išorinės pastato sienos, sudegė viduje buvę baldai, buitinė technika, kiti daiktai. Teismo ekspertizės akte, kurį laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. surašė ekspertas D. K., konstatuota, kad statinio atstatymas po gaisro yra priskiriamas kapitaliniam remontui. Taip pat iš byloje turimų nuotraukų, kuriose pastatai užfiksuoti po draudiminio įvykio (gaisro), aiškiai matyti stovintys pastatai, tam tikri pamatai, sienos.
29. Taigi įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, spręstina, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, jog pastatai gaisro buvo sunaikinti visiškai ir todėl ieškovė turi teisę į draudimo išmoką, lygią draudimo sumai (atkuriamajai vertei).
30. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais teismas gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 str.). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. Sprendimą patenkinti ieškinį dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Teismas pažymi, kad byloje esantys įrodymai turi būti vertinami jų visumoje, t. y. lyginant jų duomenis tarpusavyje; kai byloje esantys įrodymai esmingai skiriasi, teismas privalo tinkamai motyvuoti, kodėl nepripažįsta vienų įrodymų šaltinių įrodomosios reikšmės, o kitus priima kaip patikimus ir pakankamus; tai, kad vienas įrodymų šaltinis teismo atmetamas, nereiškia, kad kitas įrodymų šaltinis savaime tampa pagrindu išvadai dėl įrodinėtinos aplinkybės daryti ir jo duomenų patikimumas neturi būti vertinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
31. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).
32. Pastebėtina, kad nors ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ginčijo atsakovės draudimo išmokos apskaičiavimo metodiką ir nuosekliai laikėsi pozicijos, jog apdrausti statiniai buvo sunaikinti visiškai, tokias aplinkybes pagrindžiančių duomenų byloje nėra, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė neatliko savo procesinės pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu - nepateikė teismui savo teiginius pagrindžiančių duomenų, t. y. įrodymų, jog gaisro metu apdrausti pastatai buvo sunaikinti visiškai.
33. Ieškovė, be kita ko, pažymėjo, kad šalys individualiai draudimo sutartyje yra susitarę ir nustatę draudimo išmokos apskaičiavimo tvarką – taikant atkuriamąjį vertės metodą – draudimo sutartyje įrašius ir įsivertinus pastato (medinės ir mūrinės dalių) atkuriamąją vertę. Ieškovės vertinimu, atsakovės pasiūlyta draudimo išmoka, kuri, kaip matyti iš pateiktų lokalinių sąmatų, priklausė nuo pastato remonto būdo, o tai prieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms.
34. Teismas atkreipia dėmesį, kad šalys, sudarydamos Verslo turto draudimo sutartį, susipažino ir sutiko, kad Verslo turto draudimo taisyklės (2015-10-20 redakcija, galioja nuo 2015-10-28) Nr. 68-1 yra šalių sudarytos verslo turto draudimo sutarties sudėtinė dalis – standartinės sąlygos. Būtent šiomis standartinėmis sąlygomis atsakovė ir paskaičiavo ieškovei išmokėtiną draudimo išmoką, o vien tai, kad draudimo suma buvo individualizuota ją pritaikant konkrečiai ieškovei, nereiškia, kad draudimo sutartimi atsakovė įsipareigojo, įvykus draudžiamajam įvykiui, besąlygiškai išmokėti visa draudimo sumą, kurią sudaro apdraustų pastatų atkuriamoji vertė. Vadovaujantis draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 punktu, draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojama pinigų suma, kurios negali viršyti draudimo išmoka, išskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus. Taigi draudimo sumos nustatymas vienareikšmiškai nesuponuoja, kad kiekvieno draudiminio įvykio atveju bus išmokama draudimo išmoka, lygi draudimo sumai.
35. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad ieškovė yra komercine veikla užsiimantis bei pelno siekiantis juridinis asmuo, savo teises įgyvendinantis per valdymo organus. Taigi jam, kaip ir kiekvienam verslo subjektui, keliami padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, sudarant sutartis, derantis dėl sutarties sąlygų ir jų laikantis. Iš bylos duomenų matyti, kad tai nėra pirmoji ieškovės ir atsakovės sudaryta tokio pobūdžio sutartis; nenustatyta, kad dėl ankstesnių draudimo santykių, kurie buvo sudaryti iš esmės analogiškomis aplinkybėmis ir pagrindu, būtų kilę neaiškumų.
36. Minėtų taisyklių 56.3 punkte nustatyta, kad jeigu draudėjas nesutinka atstatyti (nors tai įmanoma) ir (arba) neįrodo, kad atstatys sunaikintą, sugadintą turtą (nepateikia atstatymo / remonto išlaidas pagrindžiančių dokumentų), draudimo išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į tokio turto nusidėvėjimą (likutine verte) arba, patyrus statinių nuostolių, mokant tiesiogines atstatymo išlaidas (jei jos yra mažesnės nei statinių likutinė vertė). Tiesiogines atstatymo išlaidas sudaro tiesiogiai darbams atlikti reikalingų materialių bei darbo išteklių (statybos išteklių), t. y. medžiagų ir mechanizmų eksploatacijos bei darbo užmokesčio, vertė ir kitos su darbų vykdymu tiesiogiai susijusios numatytos statybų vietos įrengimo, eksploatavimo ir valdymo išlaidos, socialinio draudimo mokesčiai.
37. Nustatyta, kad atsakovė, vadovaudamasi šia taisyklų nuostata, išmokėjo ieškovei 74.845,32 Eur sumą. Atsakovė, atsižvelgdama į ekspertizės aktą, 2020 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą primokėti papildomas sumas, todėl bendra atsakovės ieškovei sumokėta suma sudaro 91 343,27 Eur. Teismas, vertindamas ieškovės argumentus, jog ieškovė, nebūdama pastatų savininke, negali lemti pastatų atstatymo, pažymi, kad ieškovės nurodytos aplinkybės iš esmės nėra susijusios su šalių sudarytos sutarties nuostatomis ir jų aiškinimu. Ieškovė yra verslininkas, profesionalus rinkos dalyvis, todėl, turėdama pareigą būti rūpestinga ir apdairia, turėjo susipažinti su draudimo sutarties sąlygomis ir įvertini iš sutarties sudarymo kylančias rizikas.
Dėl bylos procesinės baigties
38. Apibendrindamas anksčiau išsakytus argumentus, teismas konstatuoja, kad ieškovė nepagrindė savo reikalavimo teisės atsakovei dėl 69 796,69 Eur draudimo išmokos sumos priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
41. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Priteistinos išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015 m. kovo 20 d. redakcija).
42. Sprendžiant dėl proporcingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal patenkintų ieškinio reikalavimų dydį, konstatuotina, kad ginčo procese atsakovė, sumokėdama ieškovei 14 769,69 Eur sumą, patenkino 18 procentų pradinio ieškinio reikalavimų sumos. Taigi bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – ieškovei priteistina 18 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės, atsakovei priteistina 82 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės.
43. Ieškovė sumokėjo 1490 Eur žyminio mokesčio už ieškinio padavimą, teismui pateikė duomenis, kad patyrė 2500 Eur bylinėjimosi išlaidas už ieškinio paruošimą ir tolimesnį atstovavimą byloje, 2100 Eur už dubliko parengimą (tačiau sumokėta buvo 2 000 Eur), taip pat papildomai pateikė prašymą priteisti 500 Eur už susipažinimą su teismo ekspertizės aktu ir pasiruošimą teismo posėdžiui. Iš viso ieškovė už suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 4500 Eur.
44. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Priteistinos išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015 m. kovo 20 d. redakcija). Atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus dydžius, spręstina, kad ieškovės nurodytos prašomos priteisti sumos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl, vadovaujantis anksčiau nurodyta bylinėjimosi išlaidų proporcija, ieškovei iš atsakovės priteistina 810 Eur (4500 x 18 proc.). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteisiama 268 Eur žyminio mokesčio (1490 x 18 proc.), iš viso priteisiama 1078 Eur bylinėjimosi išlaidų (268+810).
45. Atsakovė prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl atsakovei patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės UAB „Kersita“ ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei UAB „Kersita“ (į. k. 301133661) iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) bylinėjimosi išlaidas – 1078 Eur.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.