- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-764-357/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01643-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- G. T.
- Ieškovas
- L. M.
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Egidijaus Mockevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui G. T. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. M. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: 1) neterminuotai apriboti G. T. kaip tėvo valdžią, jų nepilnamečių vaikų A. T. ir D. T. ir A. T. atžvilgiu; 2) pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo G. T. jo vaikų A. T., D. T. ir A. T. išlaikymui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį, kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, nuo šio ieškinio padavimo teismui dienos, priteistas lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į infliaciją, bei priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti vaikų motinai L. M.; 3) iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas G. T. su ieškiniu nesutiko, pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priimti jo priešieškinį dėl tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir nustatyti atsakovui G. T. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais A. T., D. T., A. T. taip: tėvas turi teisę bendrauti su vaikais antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį, šeštadienį 9 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 16 val. Apie atvykimą pasiimti vaikus tėvas informuoja vaiko motiną ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) ne vėliau kaip prieš dvi dienas; tėvas švenčių dienomis su vaikais bendrauja tokia tvarka: poriniais metais tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų dienos ir Šv. Velykų dienos išvakarėse iki 9 val. ir pristato vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 16 val. Neporiniais metais tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos antrąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną nuo 9 val. ir pristato vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 16 val.; neporiniais metais sutinkant Naujuosius metus ir sausio mėn. 1 d. vaikai praleidžia su tėvu, tikslų laiką ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) tėvas suderinęs su motina ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Poriniais metais sutinkant Naujuosius metus ir sausio mėn. 1 d. vaikai praleidžia su motina; tėvas turi teisę bendrauti su vaikais jų gimimo dieną arba po jos sekantį šeštadienį, tėvui vaikus pasiimant ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą, tikslų laiką ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute suderinus su motina ne vėliau kaip prieš dvi dienas; Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną arba po jos sekantį šeštadienį vaikai praleidžia su tėvu, tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina juos atgal į jų gyvenamąją vietą. Apie atvykimą pasiimti vaikus tėvas informuoja vaikų motiną ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) ne vėliau kaip prieš dvi dienas; tėvas vaikų atostogų metu su vaikais bendrauja šia tvarka: vasaros atostogų metu ir kitų mokyklinių atostogų metu tėvas turi teisę atostogauti su vaikais pusė vaikų atostogų laiko, tikslų laiką ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) suderinęs su motina ne vėliau kaip prieš dvi dienas; kitos bendravimo tvarkos nuostatos: tais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos (pvz., vaiko liga, kitos nenumatytos aplinkybės), suinteresuotas tėvas ar motina, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, nedelsiant praneša kitam iš tėvų ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) ir tokiu būdu suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus; vaikų tėvas privalo užtikrinti, kad vaikų buvimo pas tėvą metu, vaikai būtų pasiekiami ryšio priemonėmis (telefonu) ir buvimo pas tėvą metu vaikams būtų netrukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su motina; vaikų motina privalo užtikrinti, kad tėvui vaikai būtų pasiekiami ryšio priemonėmis ir tėvui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su vaikais; pasikeitus vaikų tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, vaiko tėvai privalo nedelsdami informuoti vienas kitą, pranešdami naujus kontaktinius duomenis; vaikų išvykimas į užsienį turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų susitarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaikų interesus atitinkantį sprendimą. Taip pat priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės L. M. jo naudai visas bylos vedimo, teismo pašto išlaidas ir advokato padėjėjos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
3. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos VTAS atstovas L. G. prašė ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad iš atsakovo priteistas vaikams išlaikymas, tačiau jis tos pareigos nevykdo, piktnaudžiauja tėvų valdžia, vartoja alkoholį vaikų akivaizdoje, nuolatiniai atsakovo telefoniniai skambučiai daro žalą vaikams, policijos pareigūnai vyksta po kelis kartus per naktį, taip vaikai negali pailsėti, tai veikė vaikus psichiškai ir sukėlė jiems pasekmes, vaikams sutrikdyta psichinė sveikata. Atsakovas kaltina kitus, tačiau yra įrodymai bei įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Atsakovas nekeičia savo žalingo įpročio, siundomos tarnybos, trikdoma šeimos ramybė. Nustatyti faktai, kad vaikai svečiavosi pas atsakovą trumpą laiką, o atsakovui nustatytas virš dviejų promilių girtumas, pats atsakovas savo girtumą vertina kaip draugišką pasėdėjimą su kaimynu. Atsakovas yra pasipriešinęs policijos pareigūnams, žala daroma vaikų akivaizdoje. Per 5 metus atsakovas administracine tvarka baustas daugybę kartų, tai yra 37 kartus, 19 kartų dėl melagingo iškvietimo. Atsakovas savo elgesio neketina keisti, vaikams daro psichinę žalą. Dėl išlaikymo mano, kad 50 Eur sumos vaikams neužtenka, reikalavimas priteisti vaikams po 100 Eur gana minimalus prašymas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Neterminuotai apribojo tėvų valdžią atsakovui G. T. nepilnamečių vaikų A. T., D. T. ir A. T. atžvilgiu. Pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2603-835/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punktu nepilnamečiams vaikams A. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), D. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), A. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto po 50 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo dydį iš atsakovo G. T. ir priteisė iš atsakovo G. T. nepilnamečiams vaikams A. T., D. T., A. T. išlaikymą po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. spalio 23 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pervedant vaikų išlaikymą į motinos L. M. banko sąskaitą. Išaiškino atsakovui, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad jis pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai.
5. Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išklausęs ieškovės, išvadą teikiančios institucijos VTAS atstovo paaiškinimus, sprendė, kad ieškinys yra pagrįstas, atsakovui tėvų valdžia apribotina neterminuotai. Nustatė, kad atsakovas G. T. piktnaudžiauja tėvų valdžia, persekioja savo nepilnamečius vaikus, psichologiškai smurtaudamas prieš vaikus, juos baugindamas daro žalą vaikų psichologiniam vystymuisi, dėl to vaikams prireikė medikų pagalbos, neteikia priteisto išlaikymo, netinkamai vykdo savo, kaip tėvo, pareigas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 2 d nuosprendžiu nuteistas dėl tyčinio vaikų ir ieškovės terorizavimo ir sistemingo bauginimo, dėl ko vaikams, naudojant psichinę prievartą, sutrikdyta psichinė sveikata, be to, yra grasinęs ieškovei, kad ją užmuš. Atsižvelgiant į tai, kad tokie atsakovo veiksmai trunka jau ilgiau nei keturis metus, per šį laikotarpį atsakovas savo elgesio nekeitė, vartoja alkoholį vaikų akivaizdoje, būdamas neblaivus nesirūpina savo vaikais, daro žalingą įtaką vaikams, teismas konstatavo, kad nėra duomenų, jog situacija iš esmės gali pasikeisti.
6. Teismas sprendė, kad siekiant išsaugoti protingą vaikų interesų, jų poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo, ieškovės prašymas padidinti nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį tenkintinas ir iš atsakovo G. T. A., A. ir D. T., išlaikymui priteisė po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2020-10-23 iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.198 straipsnis), pakeičiant Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl nepilnamečių vaikų A., A. ir D. T. išlaikymo (CK 3.201 straipsnio 2 dalis), priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismas įvertino tai, kad paaugusių vaikų poreikiai padidėjo, kad pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, kitų paslaugų kainos išaugo. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas dirba, yra sveikas, kad vaikų abiejų tėvų turtinės galimybės panašios. Teismas sprendė, kad šiuo metu tėvo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymas neatitiktų vaikų interesus, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas G. T. prašo priimti naują sprendimą ir patenkinti G. T. prašymus: 1. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo palikti galioti 2016 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2603-835/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punktą; 2. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. T., D. T., A. T. patenkinti jo 2021 m. kovo 25 d. priešieškinio pareiškime keliamus reikalavimus dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.
7.2. Ieškovė net neįrodinėjo jokiais įrodymais, kad iš esmės pasikeitė jos ar atsakovo turtinė padėtis, lygiai taip pat nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad sprendimu padidintas ir priteistas išlaikymo dydis neatitinka atsakovo turtinės padėties, nes jo gaunamos pajamos nėra pakankamos vaikams teikti tokį išlaikymą. CK 3.192 str. 3 d. numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą į tai neatkreipė dėmesio ir tuo pažeidė CK 3.192 str. 3 d. reikalavimus.
7.3. CK 3.180 straipsnyje nurodytos sąlygos nenustatytos ir įrodymais nepagrįstos. Todėl taikyti griežčiausią tėvo teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimo suvaržymą nebuvo jokio pagrindo. Mano, kad nepadarė jokios žalos savo vaikams, norėdamas ir trokšdamas su jais bendrauti, jais rūpintis, juos auklėti ir ruošti gyvenimui, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia jo vaikų atžvilgiu.
Atsiliepimas
8. Ieškovė L. M. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas, priimdamas sprendimą neterminuotai riboti tėvų valdžią G. T. visų trijų jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, objektyviai ir visapusiškai ištyrė visas aplinkybes, teisingai įvertino apelianto veiksmus, kurie pažeidė ir dabar dar pažeidžia vaikų teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei materialinių nei procesinių teisės normų, o apeliantas savo skunde nepateikė jokių naujų, nenagrinėtų aplinkybių.
8.2. Teismas tinkamai išsprendė vaikų išlaikymo dydžio klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.
10. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl faktinių aplinkybių
11. Pirmosios instancijos teismas tinkamai iš išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. M. ir atsakovas G. T. yra nepilnamečių vaikų A. T., gimusio
(duomenys neskelbtini), D. T., gimusio (duomenys neskelbtini), A. T., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimu L. M. ir G. T. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, iš atsakovo G. T. nepilnamečiams vaikams A. T., D. T. ir A. T. priteistas išlaikymas po 50 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina.
12. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė G. T. pranešimus VTAS. Po atsakovo kreipimosi į skyrių 2018 m. liepos 3 d. dėl to, kad kartu su motina gyvenantys jo vaikai yra dingę be žinios ir motina galimai nesirūpina vaikais, VTAS nustatė, kad pats G. T. netinkamai vykdo tėvų pareigas, yra smurtavęs prieš vaikų motiną, už tai yra teistas, nesaikingai vartodavo alkoholinius gėrimus, ieškovei su atsakovu pradėjus gyventi skyrium, jis vyresniuosius berniukus nuteikinėdavo prieš motiną telefonu, vaikai nebenori bendrauti su tėvu, jis grasino motinai telefonu fiziniu susidorojimu, dėl ko ši kreipėsi į policijos pareigūnus, o G. T. parašytos rekomendacijos. 2018 m. lapkričio 8 d. G. T. kreipėsi į VTAS pranešimu, kad jo nepilnamečiai vaikai A. ir D. yra neprižiūrimi, nelanko mokyklos, VTAS tyrimu, pranešimas iš dalies nepasitvirtino, tačiau L. M. šeimai skirta atvejo vadyba. 2018 m. gruodžio 24 d. VTAS gautas pranešimas iš policijos pareigūnų, kad G. T. grasino į gatvę išmesti savo nepilnametį sūnų A. T., vaiką pravirkdė (tuo metu vaikas buvo pas tėvą svečiuose). 2019 m. kovo 8 d. G. T. informavo VTAS, kad kreipėsi į policijos pareigūnus ir šie ieškovei nustatė 1,3 promilių girtumą. 2019 m. balandžio 5 d. G. T. VTAS informavo, kad motina neprižiūri savo sūnaus A., kuris naktimis vaikšto lauke, praleidinėja pamokas, tačiau pranešimas nepasitvirtino. 2019 m. balandžio 15 d. G. T. VTAS pranešė, kad jo sūnų D. sumušė sesuo E., tačiau pranešimas nepasivirtino, tyrimas nutruktas. 2019 m. balandžio 25 d. G. T. VTAS specialistę informavo, kad vaikai A. ir D. yra su juo, A. yra „normalus vaikas pasirodo... jis karys samurajus su kardu ir lanku...“. 2019 m. balandžio 28 d. G. T. kvietė policijos pareigūnus, jiems nurodė, kad jo nepilnamečiai vaikai bijo motinos draugo, nenori eiti į namus, tačiau pranešimas nepasitvirtino.
13. 2019 m. gegužės 6 d. G. T. informavo VTAS, kad sūnus A. su peiliu puolė ieškovės draugą, ieškovė neva mušė A., atliekant tyrimą nustatyta, kad D. ir A. yra sukeltos sunkios pasekmės, D. lankėsi pas psichiatrą, jam skirti medikamentai, lankosi pas psichologą, o A. dviem savaitėms buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini) skyrių stacionariam gydymui, vaikams yra numatytas ilgalaikis medikamentinis gydymas bei psichologo ir kitų specialistų pagalba. VTAS duomenimis G. T. vaikų akivaizdoje bandė kartis, grasino nusižudyti, tyrimo metu nustatyta, kad tėvas vaikų A. ir D. atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, G. T. pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnį, paskirti įpareigojimai nebendrauti su vaikais, tačiau atsakovas šių įpareigojimų nevykdė. Po ikiteisminio tyrimo užbaigimo byla perduota teismui. G. T. kreipėsi į VTAS ir 2021 m. balandžio 24 d., 2021 m. liepos 13 d., 2021 m. liepos 22 d., 2021 m. liepos 27 d., tačiau jo pranešimai nepasitvirtino. 2021 m. liepos 7 d. VTAS gautas pranešimas, kad vidurnaktį tėvas G. T., būdamas 2 promilių girtumo, priešinosi policijai, nesirūpino vaikais, buvo kviesta policija, vaikų teisių atstovai, vaikai A. T., D. T. laikinai apgyvendinti pas savo močiutę J. T., 2021 m. liepos 13 d. vaikai perduoti L. M..
14. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, įtariamojo G. T. atžvilgiu, kuris grasino savo buvusiai žmonai L. M. ją užmušti. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu G. T. nuteistas 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktus ir 145 straipsnio 2 dalį (G. T. laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. sausio 5 d. tyčia terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusiuosius savo mažamečius sūnus D. ir A. T., bei buvusią sutuoktinę L. T. (M.); taip pat G. T. laikotarpyje nuo 2016 m. tiksliai nenustatytos datos iki 2020 m. sausio 5 d. terorizuodamas ir sistemingai baugindamas, naudojant psichinę prievartą, nukentėjusiuosius savo mažamečius vaikus sūnus D. ir A. T. ir jiems matant jų mamą L. T. (M.), sukėlė dviem mažamečiams nukentėjusiems, savo sūnums, psichikos sveikatos sutrikimą – kitus emocijų sutrikimus vaikystėje, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą), jam skirti įpareigojimai nesilankyti mažamečių D. ir A. T. gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su jais iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
15. Bylos duomenimis, atsakovas G. T. per 5 metus yra baustas administracine tvarka 37 kartus (1 kartą dėl piktnaudžiavimo tėvų valdžia, 6 kartus dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams ir jų teisėtų nurodymų nevykdymo (visada būdavo neblaivus), 11 kartų dėl pasirodymo girtam viešose vietose ir 19 kartų dėl melagingų policijos pareigūnų iškvietimų (dėl ieškovės neva daromų vaikų teisių pažeidimų).
Dėl tėvų valdžios apribojimo
16. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Nurodo, kad CK 3.180 straipsnyje nurodytos sąlygos nenustatytos ir įrodymais nepagrįstos. Teigia, jog taikyti griežčiausią tėvo teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimo suvaržymą nebuvo jokio pagrindo. Mano, kad nepadarė jokios žalos savo vaikams.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str., Vaiko teisių apsaugos įstatymo 11 str., 23 str., CK 3.161 str. 2 d., 3 d.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 str.), tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 2 d. valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę suteikia valstybei pagrindą įstatyme (CK 3.160 str. 2 d.) nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
18. Remiantis CK 3.180 straipsniu, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (3 dalis). Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
19. Esminis dalykas, sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti apelianto (tėvo) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvo valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.
20. Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.
21. Nagrinėjamu atveju apeliantas leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovui G. T. nepilnamečių vaikų A. T., D. T. ir A. T. atžvilgiu pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nenurodo, kokį konkrečiai įrodymą pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, jis apsiriboja vien nesutikimu su pirmosios instancijos teismo sprendimu.
22. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz. 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.). Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus.
23. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, teisingai nustatė, kad atsakovas G. T. piktnaudžiauja tėvų valdžia, persekioja savo nepilnamečius vaikus, psichologiškai smurtaudamas prieš vaikus, juos baugindamas daro žalą vaikų psichologiniam vystymuisi, dėl to vaikams prireikė medikų pagalbos, neteikia priteisto išlaikymo, netinkamai vykdo savo, kaip tėvo, pareigas (šios nutarties 12-15 punktai). Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu nuteistas dėl tyčinio vaikų ir ieškovės terorizavimo ir sistemingo bauginimo, dėl ko vaikams, naudojant psichinę prievartą, sutrikdyta psichinė sveikata, be to, yra grasinęs ieškovei, kad ją užmuš. Taip pat nustatyta, kad atsakovo veiksmai (nesirūpinimas savo vaikais) yra tęstinio pobūdžio ir situacija jau ilgiau kaip ketverius metus negerėja. Įvertintina ir tai, kad VTAS duomenimis G. T. laikotarpyje nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2020 m. spalio 13 d. kreipėsi į VTAS 15 kartų, tačiau vaikų pažeidimų skyriaus atstovai nenustatė. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad atsakovas vartoja alkoholį vaikų akivaizdoje, būdamas neblaivus nesirūpina savo vaikais, daro žalingą įtaką vaikams.
24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į tęstinį jų pobūdį bei darė pagrįstą išvadą, jog nepilnamečių vaikų A. T., D. T. ir A. T. interesai gali būti apsaugoti tik neterminuotai apribojus tėvų valdžią atsakovui G. T..
Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl tėvų bendravimo su vaikais įstatyminio reglamentavimo, aptarė aktualią šiuo klausimų teismų praktiką, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismui, pakartotinai nutartyje to paties nebenurodo.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kadangi byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas G. T. negeba tinkamai bendrauti su vaikais. Kaip jau minėta, atsakovas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu nuteistas dėl tyčinio vaikų ir ieškovės terorizavimo ir sistemingo bauginimo, dėl ko vaikams, naudojant psichinę prievartą, sutrikdyta psichinė sveikata. Taigi, byloje yra pakankamai duomenų išvadai, jog atsakovo bendravimas su vaikais yra žalingas vaikų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į vaikų nuomonės išklausymo aktą, iš kurio matyti, kad D. T. apie bendravimą su tėčiu nurodė, kad tėtis norėjo išvaryti iš namų, nes pamatė, kad susirašinėja su mamos draugu M., paėmė už pečių ir papurtė, taip pat nurodė, kad nepatinka pas tėtį, nes nebenori, kad jis pyktų ant jo, muštų, yra mušęs, kai buvo pas jį šiais metais per atostogas, tampė už plaukų, numetė nuo čiužinio, norėjo išvaryti, kad dingtų, bijojo, kad jis blogo padarys, psichologei pasidomėjus dėl ko vaikas nenori bendrauti su tėvu, atsakė, kad jis muša, o A. T. buvo uždaras ir nenorėjo apie tėtį ar mamą kalbėti.
27. Pažymėtina, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jo elgesys būtų iš esmės pasikeitęs. Aplinkybė, kad atsakovas nori bendrauti su vaikais, negali lemti kitokio teismo procesinio sprendimo, kadangi byloje konstatuotas sistemingas nepilnamečių atžvilgiu žalingas atsakovo, kaip tėvo, elgesys.
Dėl išlaikymo padidinimo
28. Atsakovas nesutinka su iš jo vaikams priteisto išlaikymo dydžiu (jo padidinimu), nurodydamas, kad ieškovė net neįrodinėjo jokiais įrodymais, kad iš esmės pasikeitė jos ar atsakovo turtinė padėtis, lygiai taip pat nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai. Nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad sprendimu padidintas ir priteistas išlaikymo dydis neatitinka ir atsakovo turtinės padėties, nes jo gaunamos pajamos nėra pakankamos vaikams teikti tokį išlaikymą.
29. Išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymėtina ir tai, kad, spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), o taip pat ir kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. T. dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, šioje įmonėje jo gaunamos vidutinės mėnesinės pajamos 189 Eur. L. M. asmeninės nuosavybės teise turi butą, dirba (duomenys neskelbtini) individualioje įmonėje, jos vidutinės mėnesinės pajamos – 437 Eur.
31. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnamečiams vaikams A. T., A. T. ir D. T. išlaikymą, kiekvienam vaikui po 50 Eur per mėnesį.
32. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog ieškovė byloje neįrodė padidėjusių vaikų poreikių. Nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai paaugo, A. ir D. T. tapo moksleiviais, A. T. yra 6 metai, jų poreikiai padidėjo, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su ugdymu, gabumų lavinimu, saviraiškos pomėgiais, taip pat įvertinta tai, kad pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, kitų paslaugų kainos išaugo, todėl ieškovė savo argumentais įrodė, kad priteisto vaikams išlaikymo bei ieškovės pajamų vaikų išlaikymui nepakanka. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Pažymėtina, kad ieškovė kiekvienam vaikui iš atsakovo išlaikymui prašo tik 100 Eur sumos. Akivaizdu, kad ieškovės prašoma priteistino išlaikymo suma yra orientuota tik į pačius būtiniausius vaikų poreikius ir tokio minimalaus išlaikymo ieškovė neturi pareigos grįsti teikiamais įrodymais. Kainų kilimas, mokesčių didėjimas yra visuotinai žinomas faktas, todėl tokių aplinkybių atskirai įrodinėti nereikia.
33. Atsakovas teigia, kad iš jo priteistas išlaikymas neatitinka jo turtinės padėties. Pažymėtina, kad atsakovas dirba, yra sveikas, nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių jis objektyviai negalėtų gauti geriau apmokamo darbo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė išlaikymo dydžio klausimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas ir šioje dalyje.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nagrinėjamos bylos atveju atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė nepateikė jos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų, todėl jos iš apelianto nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.