- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-24
- Bylos Nr.
- A2-2274-260/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01382-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- S. K., A. K., K. K.
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- A. K., K. K.
- Trečiasis asmuo
- S. K., Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų A. K., K. K. – K. ir S. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4636-775/2014 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovams A. K. ir K. K. – K. dėl pripažinimo teisės atlikti žemės sklypo detaliojo planavimo procedūras be atsakovų sutikimo, tretieji asmenys – S. K. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai A. K., K. K. – K. ir S. K. 2017 m. gegužės 2 d. kreipėsi į teismą su prašymu ir 2017 m. gegužės 25 d. patikslintu prašymu dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4636-775/2014. Jie prašė priimti jų prašymą dėl proceso atnaujinimo ir procesą atnaujinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4636-775/2014 bei Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2174-221/2014 kaip nepagrįstus; ieškovės V. L. 2014 m. sausio 27 d. pateiktą teismui ieškinį atmesti. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4636-775/2014 patenkino ieškovės V. L. ieškinį, pripažino jai teisę be atsakovų A. K. ir K. K. – K. sutikimo vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymą pagal architekto M. K. parengtą projektinį pasiūlymą padalinant jį į du sklypus: A - (1 080 m²), priklausantį A. K. ir K. K. – K. bei B - (400 m²), priklausantį V. L., taip pat įregistruoti naujai suformuotą 400 m² žemės sklypą nekilnojamojo turto registre. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 9 punktų pagrindais. Nurodė, kad 2009 m. balandžio 29 d. ieškovė V. L. pateikė ieškinį dėl naudojimo tvarkos nustatymo, teisės pripažinimo. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinio dalykas buvo pakeistas iš teisės pripažinimo į dėl teisės atlikti žemės sklypo detaliojo planavimo procedūras be atsakovų sutikimo pripažinimo. Du kartus tam pačiam teismui buvo pateiktas tapatus ieškinys, du kartus teismai nagrinėjo ieškinį dėl ieškovės V. L. teisių pripažinimo į jai dovanotą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį, tačiau abu kartus ieškinio dalykas nebuvo nei išnagrinėtas, nei pripažinta ieškovės V. L. teisė į jai dovanotą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį. Teisėja, 2014 m. vasario 6 d. priėmusi V. L. ieškinį ir užvedusi civilinę bylą Nr. 2-4636-775/2014, pažeidė CPK 4, 18, 296 straipsnius ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas (duomenys neskelbtini) pagal CK 1.109 straipsnį yra suformuotas ir įteisintas A. K. (duomenys neskelbtini) metais ir jo iš naujo formuoti nereikia. Tai pripažino ir Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. sprendimu. Tai atsispindi šio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) metų. detaliajame plane. Iš antstolio M. P. (duomenys neskelbtini) gautas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas, prie kurio prisegtas turto arešto aktas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Turto arešto akte įvardintas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio dydis 0,1480 ha. Šio žemės sklypo savininkas A. K.. Sklypas turi savo unikalų numerį. Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2342-454/2017 nurodyta, kad „iš 2016 m. balandžio 29 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,1480 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)“. Teisės pripažinimą į žemę (pirktą ar dovanotą) pagrindžia tik žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies notarinė dovanojimo sutartis. Sudarytoje tarp šalių notarinėje žemės pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti jau paruoštas ir įtrauktas į notarinę sutartį atskiru punktu parduotos - pirktos žemės sklypo dalies detalusis planas. Už šį juridinį veiksmą atsakinga yra notarė, sudariusi sutartį, o ne proceso šalys, ir tik teismas turi teisę ir įgaliojimus spręsti tuos klausimus. Kadangi laiku ir vietoje to padaryta nebuvo, tai teisių į nupirktą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį niekada neturėjo ir neturi nei pirkėja R. L., nei dovaną gavusi ir priėmusi V. L.. Pažeisti CK 6.393, 6.394, 6.396, 6.398 straipsniai, todėl notarinė sutartis negalėjo būti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja. K. R. L. laiku ir vietoje nesusitvarkė ir nesusiformino procesinių dokumentų jos pirktai žemės sklypo daliai, be turimo detalaus teisiškai pagrįsto plano ji negalėjo atlikti toliau jokių juridinių veiksmų jos nupirktoje žemės sklypo dalyje. Faktų, įvertintų priimtame teismo sprendime 2017 m. sausio 31 d. įrodinėti nereikėjo, nes teisiškai pagrįstas ir galiojantis (duomenys neskelbtini) žemės sklypo detalusis planas buvo bylos procesinėje medžiagoje. Pasibaigus terminui dokumentams tvarkyti, ji dovanojo savo motinai V. L. nupirktą žemės sklypo dalį, tokiu būdu apeidama detalaus plano pripažinimą (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo daliai, nes daikto ar žemės dovanojimo atveju žemės sklypo detalusis planas nėra reikalaujamas. Tai atsispindi VĮ Registrų centro Kauno skyriaus 2013 m. liepos 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini). Jeigu būtų teisingai sudaryta notarinė žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) dalies pirkimo-pardavimo sutartis, tai parduotai daliai reikėtų tik sudaryti laiku ir vietoje teisiškai pagrįstą detalųjį planą, pagal kurį ir būtų atskirta parduota žemės sklypo dalis, o ne naujai suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuris neturi net ir po jo suformavimo detalaus plano, kas atsispindi VĮ Registrų centras rašte 2017 m. kovo 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Rašte nurodyta, kad naujai suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalaus plano nėra. Be to, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje naujai formuojant žemės sklypą ar jį atidalijant „detalieji planai nebuvo rengiami“. Š. V. L. yra tik bendraturtė, o ne savininkė jokios dalies žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ką rodo teismo priimtas 2017 m. sausio 31 d. sprendimas bei duomenys iš viešojo registro duomenų bazės. Civilinė byla Nr. 2-7974-877/2012 buvo užvesta ir išnagrinėta pagal ieškinio dalyką, kurio pagrindas buvo savavališkai pastatytas kanalizacijos įvadas iš gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), per du žemės sklypus, t. y. per žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teismas įrodė, kad šie statiniai yra pastatyti neteisėtai ir Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 16 d. civilinėje byloje Nr.2-744-429/2012 išdavė vykdomąjį raštą dėl R. L. priverstiniu būdu vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą - nugriauti savavališkai įrengtus buitinių nuotekų šulinius, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). R. L. įsiteisėjusio teismo sprendimo neįvykdė. Teismo 2014 m. birželio 26 d. priimtas sprendimas rodo, kad teismas nenagrinėjo ir nepaisė tokio svarbaus klausimo, kad ginčo žemės sklypo dalyje, kurioje teismas tenkino ieškinį, suteikdamas atlikti žemės sklypo detaliojo planavimo procedūras be atsakovų sutikimo pripažinimo, randasi savavališkai pastatyti statiniai, kurie yra nenugriauti, tokiu būdu vėlgi ignoruojant CPK 18 straipsnį dėl įsiteisėjusio 2014 m. vasario 28 d. teismo sprendimo nevykdymo. Neteisėtai priimto 2014 m. birželio 26 d. sprendimo pagrindu nesąžiningi teismo proceso dalyviai ir šalys toliau išduoda ir viešina fiktyvią dokumentinę medžiagą. Be to, kadangi ginčo žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) stovi nuo 2000-jų metų savavališkai pastatyti statiniai ir jie yra negriaunami, nagrinėjusi bylą teisėja, savo priimtu sprendimu pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalies 1 punktą. Visi išduoti bet kokių kompetentingų institucijų procesiniai dokumentai po vykdomojo rašto išdavimo 2014 m. balandžio 16 d. neturi jokios juridinės galios. Nagrinėjusi bylą teisėja leido sau viršydama bet kokius teisėjui turinčius įgaliojimus nesivadovauti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513. Projekto rengimo inicijavimo teisę turi tik privačios žemės savininkai (taisyklių 12.2 ir 13.4 punktai). Šis projekto pasiūlymas yra tik kaip orientacinis ir tolimai ateičiai.
Atsiliepimas
Ieškovė V. L. 2017 m. liepos 5 d. atsiliepimu į pareiškėjų prašymą prašė teismo pareiškėjų prašymą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjai nenurodė nei vieno įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, o taip pat teisės taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant 2014 m. birželio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4636-775/2014, be to šis sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra suformuotas padalijus žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), todėl prašymo teiginys, jog A. K. ir šiandien yra žemės sklypo, kurio plotas 0,1480 ha, savininkas, yra nepagrįstas. Šio žemės sklypo duomenų netikslumas viešame registre yra atsiradęs dėl pačių pareiškėjų neveikimo. Tai, kad pareiškėjai A. K. bei K. K. – K. šio Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) neįregistravo Nekilnojamojo turto registre, dar nereiškia, kad priimant Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4636-775/2014 buvo padaryta teisės taikymo klaida. Pareiškėjai buvo pareiškę Kauno apylinkės teisme ieškinį dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo nuginčijimo atsakovei V. L., tretiesiems asmenims notarei J. V., VĮ Registrų centras, R. L., R. L., civilinėje byloje Nr. 2-560-713/2015, tačiau vėliau nuo ieškinio atsisakė. Iš prašymo nėra aišku, kada pareiškėjai sužinojo aplinkybes su kuriomis sieja proceso atnaujinimą ir nuo kurios datos turėtų būti skaičiuojamas trijų mėnesių terminas, o pareiškėjų minimos aplinkybės prašyme dėl proceso atnaujinimo yra tik pačių pareiškėjų samprotavimai ir jų nuomonė dėl 2014 m. birželio 26 d. teismo sprendimo su kuriuo jie nesutinka.
Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. liepos 11 d. atsiliepimu į pareiškėjų prašymą prašė teismo pareiškėjų prašymą išnagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime į prašymą nurodė, kad pagal šiuo metu galiojančius Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenis, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) statusas yra „daiktas performuotas“ ir skiltyje „daiktai, kilę iš šio daikto“ nurodomas nekilnojamasis daiktas Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypas buvo performuotas kadastriniais matavimais, atliktais pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį 1480 m2 žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), padalijamas į du žemės sklypus. Atlikus vieno atidalinto žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir neatlikus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų, šio žemės sklypo kadastro duomenys liko nepakeisti, tačiau nuosavybės dalis arba jos apimtis nėra pakitusi, t. y. A. K. priklausė ir priklauso (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenys teisingi ir išsamūs, nenuginčyti (CK 4.262 straipsnis). Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2342-454/2017 sklypo nuosavybės teisės nebuvo modifikuotos, nebuvo ginčo objektas byloje. Šiuo sprendimu A. K. buvo įpareigotas atlaisvinti valstybinę žemę, pašalinant savavališkos statybos padarinius.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjų A. K., K. K. – K. ir S. K. prašymą, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4636-775/2014 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovams A. K. ir K. K. – K. dėl teisės atlikti žemės sklypo detaliojo planavimo procedūras be atsakovų sutikimo pripažinimo, tretieji asmenys – S. K. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius, priteisė suinteresuotam asmeniui V. L. iš pareiškėjos S. K. 167 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė suinteresuotam asmeniui V. L. iš pareiškėjo A. K. 167 Eur ir iš pareiškėjos K. K. – K. 166 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nurodė tai, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso visas (duomenys neskelbtini) suformuotas 0,1480 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (tai, anot jų, patvirtina Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2342-454/2017), ir tai, kad nėra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano (tai, anot jų, patvirtina VĮ Registrų centras 2017 m. kovo 28 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. lapkričio 21 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas, įvertinęs prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus bei pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjai nepateikė naujų įrodymų ir nenurodė naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų suabejoti priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumu, o nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu).
Teismas nurodė, jog nesutinka su pareiškėjais, kad pareiškėjui A. K. nuosavybės teise bylos nagrinėjimo metu ir 2014 m. birželio 26 d. sprendimo priėmimo dieną priklausė visas 0,1480 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir dėl to Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendime nepagrįstai nurodyta, kad V. L. nuosavybės teise priklauso 400 m² dydžio dalis viso 0,1480 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad suinteresuotam asmeniui V. L. 0,0400 ha (400 m²) žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas 2015 m. rugpjūčio 4 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Juo žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu buvo pertvarkytas į du žemės sklypus ir patvirtinti šių žemės sklypų nustatyti kadastro duomenys. 2017 m. liepos 14 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalys 0,1480 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, 0,0400 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. L., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimo turinio matyti, kad teismui buvo žinoma, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalys 0,1480 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o ne visas 0,1480 ha žemės sklypas. Taip pat ir byloje buvo 2014 m. sausio 24 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo priklauso V. L., o (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalys priklauso A. K.. Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2342-454/2017 ištraukos, kurioje nurodyta, kad iš 2016 m. balandžio 29 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,1480 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei antstolio M. P. (duomenys neskelbtini) turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodytos aplinkybės, jog pareiškėjui priklauso 0,1480 ha žemės sklypas, teismas nevertino kaip pagrindžiančios, jog pareiškėjui A. K. nuosavybės teise bylos nagrinėjimo metu priklausė visas 0,1480 ha žemės sklypas. Todėl teismas ir nelaikė jos naujai paaiškėjusia aplinkybe.
Teismas nesutiko su pareiškėjais, kad pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymą, CK 6.393, 6.394, 6.396, 6.398 straipsnius nesant detaliojo plano sudarant (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį tokia sutartis, o ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartis, negalioja. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos notariato įstatyme, CK 6.393, 6.394, 6.396, 6.398 straipsniuose nėra numatyta šalių pareiga kartu su žemės sklypo pirkimo – pardavimo ar dovanojimo sutartimi parengti ir žemės sklypo detalųjį planą. Tačiau (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad privaloma bet kurio žemės sandorio dalis – žemės sklypo (sandorio objekto) planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties sudarymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas. Byloje yra A. K. namų valdos žemės sklypo ribų planas, V. L. 2013 m. sausio 21 d. ieškinyje nurodė, kad tai yra priedas prie (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties. Be to, byloje yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio A. K., ribų planas. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1403-153/2014; 2S-1404-153/2014 nurodyta, kad „Byloje pateiktas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų planas, kuriame yra nurodytos žemės sklypo ribos (koordinatės), šiuo žemės sklypu nužymėtos ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje, todėl šis planas laikytinas oficialiu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas nustatančiu planu. Šių koordinačių pareiškėjai A. K., K. K. – K. ir S. K. neginčijo. Todėl teismas sprendė, jog priešingai, nei teigia pareiškėjai, pareiškėjas galėjo su R. L. sudaryti (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, o R. L. ir R. L. galėjo su V. L. sudaryti minėto žemės sklypo dalies (400 m²) dovanojimo sutartį. Teismas atkreipė dėmesį, jog patys sau prieštaraudami pareiškėjai teigia, kad faktų, įvertintų priimtame teismo sprendime (duomenys neskelbtini) įrodinėti nereikėjo, nes teisiškai pagrįstas ir galiojantis (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo detalusis planas buvo bylos medžiagoje, taip pat, jog žemės dovanojimo atveju žemės sklypo detalusis planas nėra reikalaujamas.
Teismas sutiko su pareiškėjų argumentu, kad, jeigu būtų teisingai sudaryta notarinė žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo-pardavimo sutartis, tai parduotai daliai reikėtų tik sudaryti laiku ir vietoje teisiškai pagrįstą detalųjį planą, pagal kurį ir būtų atskirta parduota žemės sklypo dalis, o ne naujai suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuris neturi net ir po jo suformavimo detalaus plano, kas atsispindi VĮ Registrų centras rašte 2017 m. kovo 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas padalijimo būdu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 4 d. priimtu sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendime nurodytus duomenis, o pirkimo – pardavimo sutartis šiuo atveju nebuvo sudaroma.
Teismas pareiškėjų argumentą, jog teismas nesilaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos, nes privalėjo atsisakyti priimti 2013 m. sausio 21 d. ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį, laikė nepagrįstu. Nurodė, kad ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-4636-775/2014 dalykas buvo pripažinti ieškovei teisę be atsakovų sutikimo vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymą pagal architekto M. K. parengtą projektinį pasiūlymą padalinant jį į du sklypus: A - (1 080 m²), priklausantį A. K. ir K. K. –K. ir B - (400 m²), priklausantį V. L., taip pat įregistruoti naujai suformuotą 400 m² žemės sklypą nekilnojamojo turto registre. Tuo tarpu, civilinėje byloje Nr. 2-5268-574/2011 sprendimu, priimtu 2011 m. birželio 23 d., buvo nuspręsta patenkinti kitokio pobūdžio reikalavimą, tai yra nustatyti naudojimosi tvarką 0,1480 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal inžinieriaus S. M. (duomenys neskelbtini) parengtą planą: ieškovei V. L. paskirti naudotis 400 m² ploto žemės sklypą „B“, o atsakovui A. K. ir K. K. – K. paskirti naudotis 1 080 m² ploto žemės sklypą „A“; pripažinti V. L. teisę be atsakovų A. K. ir K. K. - Kuzminovienės sutikimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje „B“ pastatyti tvorą pagal projektuotojo R. M. parengtą (duomenys neskelbtini) sklypo vidinio padalinimo tvoros projektą tarp taškų 20 – 21.
Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjų teiginius, jog priimdamas 2014 m. birželio 26 d. sprendimą teismas pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalies 1 punktą. Nurodė, kad 2014 m. birželio 26 d. sprendimu teismas jokių statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų neatliko ir statybą leidžiančio dokumento neišdavė. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad 2012 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-744-429/2012 bei jo pagrindu išduoto 2014 m. balandžio 16 d. vykdomojo rašto vykdymas dėl 2014 m. birželio 26 d. priimto sprendimo pasunkės ar taps neįmanomu.
Atmesdamas pareiškėjų argumentą dėl projekto rengimo inicijavimo teisę turinčių privačios žemės savininkų, teismas nurodė, kad šis pareiškėjų argumentas nepagrįstas, kadangi teritorijų specialiojo ir detaliojo planavimo specialistas M. K. parengė projektą. Pareiškėjai neįrodinėjo, kad projektą inicijavo neturintis tam teisės asmuo (nenurodė netgi, koks asmuo jį inicijavo). 2013 m. gruodžio 17 d. prašymas leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamas teritorijų planavimo dokumentui, jį Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė 400 m² dydžio žemės sklypo dalies savininkė V. L..
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai yra praleidę terminą pareikšti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kadangi Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimas įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 19 d., o prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas tik 2017 m. gegužės 2 d. (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja S. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį kaip nepagrįstą ir negaliojančią.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
Šalies argumentai
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, neatsižvelgė į pareiškėjų 2017 m. liepos 7 d. teismui pateiktą prašymą dėl prašymo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tokiu būdu pažeidė žodiškumo principą.
Atsiliepimas
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neatsižvelgdamas į pareiškėjų nurodytus faktus bei įrodymus, teismų praktiką, o rėmėsi vien tik kitų proceso dalyvių pateiktais atsiliepimais.
Pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį vadovaudamasis proceso šalių atsiliepimais, neišreikalavęs naujai suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalaus plano, nors toks prašymas byloje buvo pareikštas.
Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo pagrįstumą vertinti teismo nuožiūra. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, ar pareiškėjai pagrindė prašyme nurodytas aplinkybes kaip sudarančias pagrindą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 9 punktus atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4636-775/2014, t. y. ar jos sudarytų pagrindą priimti kitokį teismo sprendimą, ar jos įtakoja aplinkybes, nustatytas bylą nagrinėjant, bei ar atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytas sąlygas proceso atnaujinimui.
Ieškovė V. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos S. K. atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjos atskirasis skundas yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas, o atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti kaip teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai taikant ir aiškinant procesines teisės normas.
Suinteresuoti asmenys A. K. ir K. K. – K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, jog visiškai sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais. Atsižvelgdami į tai, kad teisingumas teismo keliu yra nevykdomas akivaizdžiai ir tai yra jau tęstinio pobūdžio, prašė teismo perduoti bylos procesinę medžiagą ikiteisminiam tyrimui atlikti tyrimą dėl galimo organizuoto nusikaltimo grupiniu susitarimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas - patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų A. K., S. K. ir K. K. – K. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4636-775/2014.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 12 d. priėmė nutartį, kuria nutarė pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo skirti nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėja 2017 m. liepos 7 d. pateikė teismui prašymą dėl civilinės bylos pagal pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. CPK 370 straipsnio 2 dalis numato, jog prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ši teisės norma įtvirtina prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjančiam teismui diskrecijos teisę spręsti prašymo nagrinėjimo tvarką, t. y. ar prašymas nagrinėtinas rašytinio, ar žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į nagrinėjamo teisinio ginčo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikė, jog žodinis pateikto prašymo nagrinėjimas šiuo konkrečiu atveju nėra būtinas, nes jam išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės teismui buvo aiškios, savo poziciją proceso dalyviai išsamiai išdėstė procesiniuose dokumentuose (CPK 185 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos argumentus dėl pirmosios instancijos teismo procesinės teisės normų pažeidimo atmeta kaip nepagrįstus.
Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-4636-775/2014, iškeltoje pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovams A. K., K. K. – K. ir trečiajam asmeniui S. K. dėl teisės pripažinimo, 2014 m. birželio 26 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti – pripažino ieškovei V. L. teisę be atsakovų A. K. ir K. K. – K. sutikimo vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymą pagal architekto M. K. parengtą projektinį pasiūlymą padalinant jį į du sklypus: A - (1 080 m²), priklausantį A. K. ir K. K. – K. bei B - (400 m²), priklausantį V. L., taip pat įregistruoti naujai suformuotą 400 m² žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjai A. K., S. K. ir K. K. – K. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4636-775/2014 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 9 punktuose numatytais pagrindais, jį grindė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso visas (duomenys neskelbtini) suformuotas 0,1480 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ką patvirtina Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2342-454/2017, ir tai, kad nėra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, ką patvirtina VĮ Registrų centras 2017 m. kovo 28 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. lapkričio 21 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini); civilinės bylos Nr. 2-4636-775/2014, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovės reikalavimas dėl teisės ieškovei atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo procedūras, siekiant žemės sklypą padalinti į du sklypus be atsakovų sutikimo, ir civilinės bylos Nr. 2-5268-574/2011 dėl naudojimosi tvarkos nustatymo teisės pripažinimo, ieškinių dalykai yra tapatūs, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl teisės pripažinimo, nesilaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų, kadangi privalėjo atsisakyti priimti 2013 m. sausio 21 d. ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; priimdamas 2014 m. birželio 26 d. sprendimą teismas pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalies 1 punktą; Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 26 d. sprendimu 2013 m. sausio 21 d. ieškinio dalyką pakeitė iš teisės pripažinimo į dėl teisės atlikti žemės sklypo detaliojo planavimo procedūras be atsakovų sutikimo pripažinimo; projekto rengimą inicijavo neturintis tam teisės asmuo, kadangi projekto rengimo inicijavimo teisę turi tik privačios žemės savininkai. Kauno apylinkės teismas skundžiama apeliacine tvarka 2017 m. liepos 19 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atmetė – atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4636-775/2014 tais pagrindais, jog pareiškėjai neįrodė proceso atnaujinimo faktinio pagrindo, grįsdami pareiškimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nenurodė konkretaus įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriame būtų nurodyti tokie duomenys, nenurodė aplinkybių, patvirtinančių pareiškėjų teiginį, jog priimant sprendimą buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, todėl buvo priimtas neteisėtas sprendimas, pareiškėjai praleido terminą prašymui pateikti.
Atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismo nutartį skundžia pareiškėja S. K., skundą grindžia tais argumentais, jog skundžiama teismo nutartis priimta pažeidžiant CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, yra nemotyvuota, priimta absoliučiai nesivadovaujant pareiškėjų prašymuose numatytais ir įvardintais faktais, įrodymais bei pateikta dokumentine medžiaga, todėl yra negaliojanti.
Atsižvelgdamas į pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakė į visus pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuose nurodė aplinkybes, kurios įrodo, jog pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pareikšti, nurodė faktines aplinkybes, kurių pagrindu padarė išvadą, kad pareiškėjų suformuluoti faktiniai proceso atnaujinimo pagrindai byloje nėra įrodyti. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad Kauno apylinkės teismas iš esmės pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo išsprendė teisingai. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4636-775/2014 grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 9 punktuose numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, t. y. naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu - Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2342-454/2017 duomenys, VĮ Registrų centro 2017 m. kovo 28 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) bei jame pateikta informacija, kad įmonė negalėjo pateikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano; civilinės bylos Nr. 2-4636-775/2014 dėl teisės ieškovei atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo procedūras, siekiant žemės sklypą padalinti į du sklypus be atsakovų sutikimo ir civilinės bylos Nr. 2-5268-574/2011 dėl naudojimosi tvarkos nustatymo teisės pripažinimo ieškinių dalykai yra tapatūs; teismo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalies 1 punkto pažeidimas; teismo veiksmai sprendimu pakeičiant ieškinio dalyką.
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje Nr. 2-4636-775/2014 buvo nagrinėjamas ginčas tarp ieškovės V. L. ir atsakovų A. K., K. K. – K. dėl teisės atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), padalinimo procedūras be atsakovų sutikimo. Teismas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė, kad ieškovei bylos nagrinėjimo metu priklausė (duomenys neskelbtini) dalys, o atsakovams (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Po teismo sprendimo priėmimo šis žemės sklypas buvo performuotas kadastriniais matavimais, atliktais pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) padalintas į du žemės sklypus. Atlikus vieno atidalinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir neatlikus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų, šio žemės sklypo kadastro duomenys liko nepakeisti, tačiau nuosavybės dalis arba jos apimtis nėra pakitusi, t. y. A. K. priklausė ir priklauso (duomenys neskelbtini) dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsniu, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, kad pareiškėjų nurodomi argumentai dėl netinkamų teisės normų taikymo nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė nagrinėtoje byloje ir kad pareiškėjų įvardintos aplinkybės nesudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 9 punkte suformuluotų pagrindų atnaujinti procesą civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, kadangi proceso atnaujinimas vien formaliais pagrindais neatitiktų šio teisės instituto išimtinio pobūdžio. Todėl atskirojo skundo motyvą dėl netinkamo Lietuvos Respublikos teisės normų taikymo, sprendžiant teismui dėl prašymo pagrįstumo, atmeta (CPK 178 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Taip pat pareiškėja mano, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad teismai galimai padarė nusikaltimus – neišnagrinėjo (duomenys neskelbtini) pirktos-parduotos žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), notarinės sutarties. Apeliantės įsitikinimu, jeigu teisėjai patys nenori, negali ar nesugeba tinkamai ir toliau teisingai, teisiškai ir skaidriai išnagrinėti ieškinio dalyko, dėl kurio pateiktas prašymas atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4636-775/2014, privalo perduoti šį klausimą spręsti ikiteisminiam tyrimui, teisėtvarkos ar teisėsaugos struktūroms. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apeliantės argumentus kaip nepagrįstus, kadangi pareiškėja pirmosios instancijos teismui nebuvo pareiškusi tokio prašymo. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų visumos negali padaryti vienareikšmės išvados dėl pareiškėjos nurodyto BK 294 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos požymių buvimo, todėl apeliantės prašymo dėl bylos perdavimo nagrinėti prokurorui netenkina ir atskirosios nutarties byloje nepriima.
Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovės V. L. prašymas priteisti iš pareiškėjos S. K. bylinėjimosi išlaidas, turėtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė V. L. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo 450 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 metų redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos. Todėl iš pareiškėjos S. K. priteisiamos ieškovei V. L. 450 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.