- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-18
- Bylos Nr.
- 2S-902-658/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01382-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Pareiškėjas
- Sch, A. K., K. K., Scholestikos Katavičienės
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- A. K., K. K.
- Trečiasis asmuo
- Sch
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Sch. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-15726-924/2017 pagal pareiškėjų A. K., K. K. ir Scholestikos Katavičienės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4636-775/2014 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovams A. K. ir K. K. – K. dėl teisės atlikti žemės sklypo detaliojo planavimo procedūras be atsakovų sutikimo pripažinimo, trečiasis asmuo Sch. K., Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius, suinteresuoti asmenys Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius, V. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-15726-924/2017 atmetė pareiškėjų A. K., K. K., Sch. K. prašymą ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4636-775/2014. Teismas suinteresuotam asmeniui V. L. priteisė iš pareiškėjos Sch. K. 167 Eur, iš pareiškėjo A. K. 167 Eur, o iš pareiškėjos K. K. 166 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2274-260/2017 Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį paliko nepakeistą.
Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. papildoma nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2274-260/2017 priteisė ieškovei V. L. iš pareiškėjos Sch. K. 450 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai Scholestika Katavičienė ir A. K. kreipėsi į teismą prašydami: 1) išdėstyti iš Sch. K. V. L. priteistų 617 Eur mokėjimą 24 mėnesiams, Sch. K. mokant 23 mėnesius po 26 Eur, o paskutinį 24-tą mėnesį sumokant 19 Eur; 2) išdėstyti iš A. K. V. L. priteistų 167 Eur mokėjimą 6 mėnesiams, A. K. mokant 5 mėnesius po 30 Eur, o paskutinį šeštą mėnesį – 17 Eur. Nurodė, kad Sch. K. finansinė padėtis yra sunki, jos pajamas sudaro tik kas mėnesį gaunama 119,87 Eur dydžio senatvės pensija. Pareiškėja neturi jokio turto, kurį galėtų realizuoti ar kitaip jį naudojant gauti pajamų.
Taip pat nurodė, kad A. K. pajamos yra jo netekto darbingumo pensija 213,90 Eur bei pareigūnų ir karių valstybinė pensija 181,73 Eur, viso 395,63 Eur. Antstolio M. P. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0123/17/00434, kurioje iš A. K. R. L. naudai išieškoma 3 255,70 Eur skola, ir vykdomoji byla Nr. 0123/17/00435, kurioje iš A. K. R. L. naudai išieškoma 1 094,00 Eur skola. Antstolis M. P. areštavo visą A. K. priklausantį turtą – nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra vienintelė pareiškėjų gyvenamoji vieta. Antstolio V. Z. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0134/17/000690 dėl 137,45 Eur išieškojimo iš A. K. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. L. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė A. K. ir Sch. K. prašymą atmesti. Nurodė, kad pačios pareiškėjos prašoma mokėti suma yra didesnė nei šiuo metu išskaitoma, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą nėra. Nėra galimybės nustatyti, ar pačio pareiškėjo prašoma mokėti suma yra didesnė nei šiuo metu išskaitoma pagal patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0114/17/01733 ar ne, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą taip pat nėra. Pareiškėjai turi sumokėti ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdymo išlaidos, susijusias su vykdymo proceso atlikimu, ir atlygį antstoliui už sprendimo įvykdymą, nepriklausomai nuo to, ar teismas tenkins jų prašymą. Nėra žinomas tikslus skolos likutis, o tai trukdo spręsti bei nustatyti, kokias sumas ir kokiais terminais turėtų mokėti pareiškėjai. Suinteresuotas asmuo į teisminius ginčus buvo įtraukta dėl pareiškėjų valios. Pareiškėjai gera valia priteistų sumų ar bent jų dalies nemokėjo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjų Sch. K. ir A. K. prašymą tenkino iš dalies. Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi V. L. iš Sch. K. priteistų 617 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimas išdėstytas dalimis 1 metų laikotarpiui, mokant vienuolika mėnesių po 51 Eur (pirmąją įmoką sumokant iki 2018 m. vasario 28 d.), o dvyliktą mėnesį likusią sumą – 56 Eur; V. L. iš A. K. priteistų 167 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimas išdėstytinas dalimis 4 mėnesių laikotarpiui, mokant tris mėnesius po 41 Eur (pirmąją įmoką sumokant iki 2018 m. vasario 28 d.), o ketvirtą mėnesį likusią sumą – 44 Eur.
Teismas nurodė, kad pagal gaunamas pajamas pareiškėjai neturi objektyvių galimybių įvykdyti teismo nutarčių įstatymų nustatyta tvarka, tačiau jų pajamos leistų teismo nutartis įvykdyti per ilgesnį laiko tarpą. Tačiau teismas darė išvadą, jog skolininkų prašymas išdėstyti teismo nutarčių vykdymą jų nurodytam laikotarpiui yra nepagrįstas ir pažeidžiantis kreditorės interesus. Pareiškėjų turtinė padėtis nėra tokia bloga, kad jie objektyviai negalėtų vykdyti teismo nutarčių. Teismas vertino, kad pareiškėjų turtinės padėties esmingai nepaveiktų teismo nutarčių įvykdymas per trumpesnį laikotarpį nei prašo pareiškėjai. Teismo vertinimu, pareiškėjai nepateikė įtikinamų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą nepažeidžiant kreditorės teisėtų lūkesčių bei nesuteikiant nepagrįsto pranašumo skolininkams, spręsti apie poreikį teismo nutarčių įvykdymą išdėstyti jų prašomam laikotarpiui. Skolininkų nurodytos aplinkybės negali paneigti teisėtų išieškotojos interesų per įmanomai trumpesnį laiką gauti iš skolininkų priteistą sumą.
Teismas sprendė, kad išdėsčius iš Sch. K. priteistų 617 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis 1 metų laikotarpiui, o iš A. K. priteistų 167 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis 4 mėnesių laikotarpiui, nebus iš esmės pažeisti V. L. interesai ir kartu bus užtikrinta abiejų bylos šalių interesų pusiausvyra, iš esmės nebus paneigiamas teismo nutarčių privalomumas ir toks vykdymo būdas nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių kreditorei, tokiu būdu nebus pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra bei teisingumo ir sąžiningumo principai.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja Sch. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį ir perduoti bylą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo arba bylą išnagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Nurodo, kad teismas nepagrįstai iš pareiškėjos priteisė V. L. 450 Eur už advokato E. S. pagalbą surašant atsiliepimą. Taip pat nurodo, kad teismas neįsigilino į bylos medžiagą, keliamus reikalavimus, todėl pažeidė pareiškėjos teises ir interesus, netinkamai taikė įstatymus.
Atsiliepimas
Pareiškėjas A. K. atsiliepimu į pareiškėjos Sch. K. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad pilnai palaiko Sch. K. atskirajame skunde išdėstytus motyvus.
Suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepimu į pareiškėjos Sch. K. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjos Sch. K. atskirasis skundas negali būti tenkintas, nes yra nepagrįstas, neįrodytas, neaiškiai suformuluotas. Be to, suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas sąlygojo pareiškėjos veiksmai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl apeliantės papildomų paaiškinimų
Apeliantė Sch. K. pirmosios instancijos teismui 2018 m. kovo 16 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus prie atskirojo skundo, kurie kartu su atskiruoju skundu buvo persiųsti apeliacinės instancijos teismui.
Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Šiuos nuostatos taikomos ir apeliacine tvarka nagrinėjamoms byloms pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad pateiktame papildomame procesiniame dokumente nurodomi ir nauji argumentai dėl skundžiamos nutarties, todėl konstatuojama, kad pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, pildyti atskirojo skundo turinį apeliacinį procesą reglamentuojančios nuostatos draudžia, o šiuos apeliantės pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti (CPK 323, 338 straipsniai).
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis).
Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
Šios nuostatos suponuoja, kad vien turtinė atsakovo padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-166-178/2016).
Pareiškėja Sch. K. būtinybę išdėstyti priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą suinteresuotam asmeniui V. L. motyvavo savo sunkia finansine padėtimi ir ją grindė tuo, kad pareiškėja neturi jokio turto, o jos pajamas sudaro tik kas mėnesį gaunama 119,87 Eur dydžio senatvės pensija. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies ir V. L. iš Sch. K. priteistų 617 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą vietoje prašytų dviejų metų, išdėstė dalimis vienerių metų laikotarpiui. Apeliantė su tuo nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos medžiagą, todėl pažeidė pareiškėjos teises ir interesus. Taip pat teigia, kad apskritai nepagrįstai iš pareiškėjos V. L. yra priteista 450 Eur už advokato E. S. pagalbą surašant atsiliepimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės teiginiais.
Pirmiausia teismas nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. papildoma nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2274-260/2017 priteisė ieškovei V. L. iš pareiškėjos Sch. K. 450 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl joje išdėstytų argumentų pagrįstumo klausimas iš naujo šioje byloje nesprendžiamas, nes nutartis turi būti privalomai vykdoma (CPK 18 straipsnis).
Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad pareiškėjos Sch. K. turtinė padėtis buvo įvertinta remiantis pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2017 m. lapkričio 8 d. pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. KA_PZ1-14615, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, antstolės raginimu įvykdyti sprendimą (bylos dalies lapai 35, 42–45). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, pagrįstai nustatė, kad, apeliantės turtinė padėtis nėra tokia bloga, kad ji apskritai negalėtų įvykdyti teismo nutarčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien apeliantės bloga turtinė padėtis nėra pakankamas pagrindas dar ilgesniam laikotarpiui išdėstyti teismo nutarčių įvykdymą, kadangi įstatymas reikalauja atsižvelgti ir į kitos šalies padėtį, jog nebūtų pažeisti jos teisėti interesai ir pabloginta jos padėtis, t. y. nebūtų pažeistas teisingumo principas.
Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nustatydamas nutarčių įvykdymo išdėstymo terminą, atsižvelgė į šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo išdėstyti sprendimo įvykdymą 24 mėnesiams pagrįstumo, analizavo pareiškėjos pateiktus įrodymus apie jos gaunamas pinigines lėšas, turimą turtą ir vykdomus išieškojimus, taip pat atsižvelgė į suinteresuoto asmens interesus. Be to, teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis savo prisiimtų ar teismo paskirtų įsipareigojimų. Pažymėtina, jog siekiant nepažeisti suinteresuoto asmens teisėtų lūkesčių principo, teismas turi imtis visų priemonių, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pareiškėjos prašomas nutarčių įvykdymo išdėstymas 24 mėnesių laikotarpiui laikytinas nepagrįstu, nes tai pažeistų ne tik teisėtų lūkesčių principą, tačiau ir šalių lygiateisiškumo principą bei pareiškėjai būtų suteiktos nepateisinamos lengvatos suinteresuoto asmens atžvilgiu.
Pažymėtina, jog vertinant pareiškėjos prašymo pagrįstumą, ne mažiau svarbu išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą. Iš bylos duomenų nustatyta, jog prašoma išdėstyti iš pareiškėjos priteista 617 Eur suma atsirado dėl jos pačios veiksmų, t. y. pareiškėjams iniciavus civilinės bylos Nr. 2-4636-775/2014 atnaujinimo procesą. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, kad yra sumokėjusi bent dalį priteistos sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nededa pastangų įvykdyti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis priteistų sumų, o tokia situacija neabejotinai pažeidžia kito suinteresuoto šioje byloje asmens teises.
Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dar ilgesniam laikotarpiui, yra nesuderinamas su ieškovės interesais, o jo tenkinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeistų lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus.
Remiantis tuo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, o pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. L. prašė priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2018 m. balandžio 4 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei 2018 m. kovo 29 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 820530, kuriuo ieškovė V. L. sumokėjo advokatui E. P. S. 200 Eur. Teismas atsižvelgia į tai, kad nors prašomos atlyginti išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, tačiau sprendimo vykdymo išdėstymo klausimas šioje byloje nelaikytinas sudėtingu, reikalaujančiu didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų, todėl šiuo atveju neteisinga priteisti suinteresuotam asmeniui V. L. jos prašomą išlaidų sumą (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti iš pareiškėjos Sch. K. bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Pagal Kauno apygardos teismo pažymą, apeliaciniame procese turėta 11,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš pareiškėjos Sch. K. valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos Sch. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš pareiškėjos Sch. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 11,22 Eur (vienuolika eurų 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.