Kauno apygardos teismo nutartis, 2S-1403-153/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-11-20
Bylos Nr.: 2S-1403-153/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-06143-2009-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Arvydas Žibas (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Galina Blaževič (pran.)
Trečiasis asmuo: S. K.
Ieškovas: V. L.
Atsakovas: A. K., K. K.-K

Kategorijos

99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
124.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2S-1403-153/2014; 2S-1404-153/2014;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06143-2009-5;Procesinio sprendimo kategorijos: 99.5; 114.11; 121.18; 124.4. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Arūno Rudzinsko ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Irenai Remeikienei,dalyvaujant trečiajam asmeniui S. K., ieškovės V. L. atstovui advokatui Pauliui E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. K. ir K. K.-Kuzminovienės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1746-199/2014, atsakovų A. K. ir K. K.-K., trečiojo asmens S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7d. nutarties civilinėje byloje, Nr. A2-1746-199/2014, kurioje atnaujintas procesas, pagal ieškovės V. L. ieškinį dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo, pažeistų teisių gynimo, atsakovams A. K., K. K.-K., trečiasis asmuo S. K., ir atsakovų A. K., K. K.-K., trečiojo asmens S. K. su savarankiškais reikalavimais priešieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, valstybės institucijos išvadai pateikti: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. L. patikslintu ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011 prašė nustatyti 0,1480 ha ploto žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., naudojimosi tvarką pagal 1999 m. liepos 19 d. S. M. parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos planą, kuris pridėtas prie 1999 m. liepos 29 d. ir 2004 m. birželio 10 d. sutarčių, tai yra A. K. ir K. K.-K. paskirti naudotis žemės sklypo 1080 kv. m ploto dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, ieškovei V. L. paskirti naudotis žemės sklypo 400 kv. m ploto dalimi, plane pažymėta indeksu „B“; pripažinti ieškovei teisę be atsakovų sutikimo pastatyti teisės aktų reikalavimus atitinkančią tvorą žemės sklypo dalyje „B“, tarp taškų 20 ir 21, pagal V. L. užsakymu projektuotojo R. M. parengtą tvoros projektą. Nurodė, kad ieškovei ir atsakovams A. K. bei K. K.-K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1480 ha ploto žemės sklypas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 400/1480 dalys, o atsakovams A. K. ir K. K.-K. – 1080/1480 dalys, atitinkamai – 810/1480 ir 270/1480 dalys. 1999 m. liepos 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas A. K. pardavė R. L. dalį žemės sklypo, t. y. 400/1480 dalis, o ši su sutuoktiniu R. L. 2004 m. birželio 10 d. dovanojimo sutartimi padovanojo 400/1480 žemės sklypo dalis ieškovei. Kaip matyti iš 1999 m. liepos 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties teksto, R. L., kurios teises 2004 m. birželio 10 d. dovanojimo sutartimi perėmė ieškovė, ir atsakovas nesudarė susitarimo dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos, tačiau priede prie sutarties – žemės sklypo plane šalys padalino žemės sklypą į „A“ ir „B“ dalis, kurių plotas atitiko sutarties šalių nuosavybėje turimas idealines žemės sklypo dalis. Žemės sklypo dalimi „A“ atsakovas A. K. iki 2010 m. liepos 2 d. dovanojimo sutarties sudarymo naudojosi vienas, o sudarius minėtą dovanojimo sutartį – abu atsakovai, žemės sklypo dalimi „B“ naudojosi R. L., o vėliau – ieškovė. Nepaisant šalių susitarimo, atsakovas trukdė R. L. ir ieškovei naudotis žemės sklypo dalimi „B“, tai yra apie 2 metrų pločio ruožu. Ieškovė pasiūlė atsakovui notarine forma nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarką, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti, todėl ji turi būti nustatyta teismine tvarka. Žemės sklypo naudojimo tvarka turi būti nustatyta pagal 1999 m. liepos 19 d. S. M. parengtą žemės sklypo planą, kuris pridėtas prie 1999 m. liepos 29 d. ir 2004 m. birželio 10 d. sutarčių. Šiuo planu dar 1999 m. liepos 29 d. buvo suderinta ir išreikšta abiejų tuometinių bendraturčių valia dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos. Siūloma nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarka išlaiko abiejų šalių nuosavybės teisių pusiausvyrą – kiekviena šalis naudojasi žemės sklypo dalimi. Atsakovo naudojimui atitenka ta žemės sklypo dalis, kurioje yra jam nuosavybės teise priklausantys statiniai. Tokia žemės sklypo naudojimo tvarka atitinka tarp šalių nusistovėjusią naudojimo tvarką, išskyrus paminėtą žemės sklypo dalį. Tarp šalių yra kilęs ginčas ne tik dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos, bet ir su tuo susijęs ginčas dėl tvoros, skiriančios ieškovės ir atsakovo valdomas žemės sklypo dalis. Ieškovei turi būti pripažinta teisė nustatyta tvarka pastatyti tvorą ieškovės naudojamoje dalyje „B“ tarp taškų 20 ir 21 pagal ieškovės užsakymu projektuotojo R. M. parengtą projektą be atsakovų sutikimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas nustatė naudojimosi tvarką 0,1480 ha žemės sklypu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal inžinieriaus S. M. 1999 m. liepos 19 d. parengtą planą: ieškovei V. L. paskyrė naudotis 400 kv. m ploto žemės sklypą „B“, o atsakovui A. K. ir K. K.-K. paskyrė naudotis 1080 kv. m ploto žemės sklypą „A“; pripažino ieškovei V. L. teisę be atsakovų A. K. ir K. K.-K. sutikimo žemės sklype Kaune, (duomenys neskelbtini) , sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje „B“ pastatyti tvorą pagal projektuotojo R. M. parengtą 2009 m. kovo mėnesio sklypo vidinio padalinimo tvoros projektą tarp taškų 20 ir 21; priteisė ieškovei V. L. iš atsakovų A. K. ir K. K.-K. po 1282 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovų A. K. ir K. K.-K. valstybei po 46,17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad ieškovė naudojasi mažesniu žemės sklypu, negu jai priklauso. Šiuo metu pastatyta tvora stovi ne per sklypų ribą tarp taškų 20 ir 21, o giliau į ieškovės naudojamą sklypą, todėl ji turi teisę statyti tvorą žemės sklype, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), dalyje „B“ tarp taškų 20 ir 21 pagal ieškovės užsakymu projektuotojo R. M. parengtą sklypo vidinio padalinimo tvoros projektą be atsakovų sutikimo. Atsakovai neįrodė, kad ieškovė reikalauja jų sklypo „A“ sąskaita daugiau žemės sau, negu jai priklauso pagal žemės įsigijimo dokumentus, t. y. daugiau negu 400 kv. m. Be to, paties atsakovo pateiktame UAB „Geomatininkas“ akte nurodoma, kad šiuo metu tvora pastatyta ne vietoje, ji turėtų pasistumti į sklypo „A“ pusę 2,09 ir 1,76 m. Atsakovai, nedavę sutikimo ieškovei statyti tvorą pagal jos parengtą projektą, nepateikė įrodymų, kad pastačius tvorą nurodomoje vietoje bus pažeistos jų teisės ir teisėti interesai, todėl atsakovų atsisakymas duoti sutikimą statyti tvorą pripažintas neteisėtu.

Kauno apygardos teismas 2012-02-09 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimą paliko nepakeistą (2 t., b. l. 153–156, 3 t., b. l. 73–78).

Kauno apylinkės teismas 2013-07-12 nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011 CPK 366 str. 1 d. 2 p., 7 p. nustatytais pagrindais, t. y. dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą atsakovo sutuoktinės S. K., kurios teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos priimtas sprendimas, įtraukęs trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimą atsakovo A. K. sutuoktinę S. K., ir dėl žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo aplinkybių išaiškinimo (4 t., b. l. 103–106).

Atnaujinus procesą, ieškovė prašė: atmesti atsakovų bei trečiojo asmens prašymą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimo panaikinimo ir sprendimą palikti nepakeistą, civilinės bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimų nutraukti, atsakovams A. K., K. K.-K. bei trečiajam asmeniui S. K. už piktnaudžiavimą procesu skirti po 5000 Lt baudą.

Šalies argumentai

Atsakovai A. K., K. K.-K. bei trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais S. K. priešieškiniu prašė: pripažinti neteisėtais V. L. savavališkai pastatytus tvorą ir du vietinės reikšmės kanalizacijos šulinius sklype, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), įpareigoti V. L. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti pastatytą tvorą sklype Kaune, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovai bei trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, skirti ieškovei už piktnaudžiavimą procesu baudą po 20000 Lt kiekvienam atsakovui bei trečiajam asmeniui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014-03-05 nutartimi prašymą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011 panaikinimo atmetė, Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011 paliko galioti, civilinės bylos Nr. A2-1746-199/2014 dalį dėl priešieškinio reikalavimų nutraukė, priteisė iš atsakovų A. K., K. K.-K. ir trečiojo asmens S. K. valstybei po 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Byloje yra pateiktas A. K. namų valdos žemės sklypo ribų planas, kurio kadastriniai matavimai atlikti inžinieriaus S. M. 1995 m. gruodį. Plane yra žyma, kad žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2010-12-06 VĮ Registrų centre, planas suderintas su Žemėtvarkos skyriaus viršininku 1996-02-20 ir pasirašytas A. K. (2 t., b. l. 123). Byloje pateikta sklypo (duomenys neskelbtini) suplanavimo schema suderinta su Kauno miesto vyr. architekto pavaduotoju, Kauno miesto žemėtvarkos ir geodezijos skyriumi, Aplinkos apsaugos skyriumi, žemės sklypo plotas nurodytas 1480 kv. m, yra pastaba, kad sklypo išmatavimus ir plotą tikslinti natūroje (1 t., b. l. 55). Todėl teismas atmetė atsakovų ir trečiojo asmens argumentą, neva A. K. namų valdos žemės sklypo ribų planas, kuriam matavimus atliko inžinierius S. M., neatitinka žemės sklypo suplanavimo scheminio plano, nes žemės sklypo plotas ir ribos sutampa. Iš namų valdos Kaune, (duomenys neskelbtini) , techninės apskaitos byloje esančio plano matyti, kad 1996-06-20 1480 kv. m žemės sklypo ribų planas atitinka techninės apskaitos byloje esantį 1992-12-10 planą ir 1990-10-01 nuotrauką (bylos priedas, namų valdos Kaune, (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byla).

Byloje yra pateiktas atsakovo A. K. UAB „Geomatininkas“ 2010-01-20 žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) ribų planas, tačiau teismas nustatė, kad šis planas neatitinka nei namų valdos techninės apskaitos byloje esančios 1990-10-01 nuotraukos, nei 1992-12-10 plano, nes nurodomas didesnis žemės sklypo plotas – 2128 kv. m, nei yra suformuoto žemės sklypo plotas – 1480 kv. m, be to, UAB „Geomatininkas“ plano sklypo ribų linijos bei plotas neatitinka sklypo suplanavimo schemos (1 t., b. l. 55, 105, namų valdos Kaune, (duomenys neskelbtini) , techninės apskaitos byla). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pagal atsakovo A. K. pateiktą UAB „Geomatininkas“ planą naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia ieškovės teises, nes neatitinka bendraturčiams priklausančių dalių. Pagal ieškovės pateiktą S. M. 1999-07-19 planą tarp bendraturčių nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka atitinka nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atitinka žemės sklypo ribas, pažymėtas Kadastro žemėlapyje, atsakovų ir trečiojo asmens statiniai yra jiems skirtoje žemės sklypo dalyje „A“, iš esmės atitinka faktinę žemės sklypu naudojimosi tvarką, išskyrus žemės sklypo dalies apie 2 metrus sklypo dalyje „B“, kuria naudojosi atsakovas.

Ieškovė savo ieškinio reikalavimui pagrįsti dėl pripažinimo jai teisės be atsakovų sutikimo pastatyti teisės normų reikalavimus atitinkančią tvorą žemės sklypo dalyje „B“ tarp taškų 20 ir 21, pateikė projektuotojo R. M. parengtą sklypo vidinio pasidalijimo tvoros projektą ir žemės sklypo vidinio padalijimo ribos nužymėjimo vietovėje ir užtvertos tvoros užkoordinavimo brėžinį, kuriuose nurodyta tvoros vieta, žemės sklypo riba tarp sklypo dalių „A“ ir „B“, tarp taškų 20 ir 21. Teismas nurodė, kad šis projektas neprieštarauja 1996-06-20 namų valdos žemės sklypo ribų planui, techninės apskaitos byloje esančiam 1992-12-10 planui, tvora yra žemės sklypo dalyje „B“, o ne ant jos ribų (1 t., b. l. 25–26).

Teismas pažymėjo, kad atsakovai ir trečiasis asmuo byloje nepateikė reikalavimų dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, taip pat nepateikė pagrįstų argumentų, kokiu būdu jų teises bei teisėtus interesus pažeidžia nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka pagal ieškovės pateiktą projektą ir ieškovės sklypo dalyje „B“ pastatyta tvora.

Teismas nesutiko su trečiojo asmens S. K. argumentu, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-5268-584/2011 ir priimant sprendimą, buvo ignoruojamas žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), detalusis planas, 1480 kv. m žemės sklypas(duomenys neskelbtini) dar yra neatidalintas ir atskirų detaliųjų planų nėra. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus: Kauno miesto savivaldybės administracijos 2010-04-29 raštą Nr. R15-232-/K249/2/, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus raštą Nr. 110-2-218, Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2013-09-20 raštą Nr. 70-2-2625, laikė trečiojo asmens motyvą nepagrįstu. Teismo vertinimu, detaliojo plano iš viso nėra, be to, detalusis planas šios bylos išnagrinėjimui jokios įtakos neturi, nes byla nagrinėjama dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp bendraturčių nustatymo ir tvoros pastatymo tame pačiame žemės sklype, tad rengti detaliuosius planus nereikalinga.

Teismas nurodė, kad žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) , bendraturčiai yra A. K., K. K.-K. ir V. L., todėl nustatyta 1480 kv. m žemės sklypu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini) , naudojimosi tvarka ir pripažintos teisės be atsakovų sutikimo statyti tvorą šio sklypo dalyje, paž. indeksu „B“ pagal R. M. projektą, negali pažeisti trečiojo asmens S. K. teisių bei teisėtų interesų, nors ji ir yra atsakovo A. K. sutuoktinė. Teismas sprendė, kad S. K. sutikimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir tvoros statybos neprivalomas. Pažymėjo, kad pagal nustatytą žemės sklypu naudojimosi tvarką, atsakovams nuosavybės teise priklausantys statiniai ir trečiojo asmens vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai yra atsakovams paskirtoje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „A“, o tvora – sklypo dalyje „B“.

Teismas civilinės bylos dalį dėl atsakovų ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais priešieškinio reikalavimų dėl pripažinimo tvoros pastatyta neteisėtai, savavališkai, įpareigojimo ją nugriauti, kanalizacijos šulinių pripažinimo pastatytais neteisėtai, savavališkai, nutraukė CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad atsakovų ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais priešieškinio reikalavimai jau yra išnagrinėti teisme kitose bylose (Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-116-475/2013, Nr. 2-7974-877/2012, Nr. 2-744-429/2012), dėl šių reikalavimų yra priimti ir įsiteisėję teismo sprendimai.

Atsakovai ir trečiasis asmuo prašė išnagrinėti fiktyvius ar suklastotus dokumentus ir LR įstatymų nustatyta tvarka patraukti atsakomybėn kaltus asmenis, tačiau teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti dokumentus suklastotais ir naikinti jų teisinę registraciją, kurios Kauno apylinkės teismas naikinti pagal savo kompetenciją ir negali.

Dėl notarės J. V. neva neteisėtų veiksmų teismas nurodė, kad atsakovai ir trečiais asmuo su savarankiškais reikalavimais nepareiškė notarei nei ieškinio, nei priešieškinio, neginčija ir neginčijo įstatymų nustatyta tvarka notarės patvirtintų sandorių, šioje civilinėje byloje notarė nėra proceso dalyvė, todėl teismas negali spręsti dėl notarės veiksmų.

Taip pat teismas nenustatė, kad ieškovė, atsakovai arba trečiasis asmuo piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis kreipdamiesi į teismą.

Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, darė išvadą, kad nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai nesudaro pagrindo abejoti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, nustatytos aplinkybės, pateikti ir ištirti įrodymai, priešieškinis, atnaujinus procesą, neįtakojo šio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 7 d. papildoma nutartimi priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų A. K., K. K.-K. ir trečiojo asmens S. K. ieškovei V. L. po 333,33 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno. Teismas nurodė, kad pagal bylos duomenis, ieškovė V. L. už advokato pagalbą sumokėjo 1000 Lt (6 t., b. l. 131). CPK 93 straipsnyje įtvirtintas principas, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai šaliai atlygina visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2014 -03-05 nutartimi S. K., A. K., K. K.-K. prašymas dėl sprendimo panaikinimo buvo atmestas ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011 paliktas galioti, o bylos dalis dėl priešieškinio reikalavimų nutraukta, minėti asmenys privalo atlyginti ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai A. K. ir K. K.-K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-03-05 nutartį ir priimti naują nutartį. Apeliantų nuomone, teismai, priimdami sprendimus bei nutartis, iniciatyvos reikiamai motyvuotai medžiagai išreikalauti iš kompetentingų institucijų nerodė, įrodymus vertino paviršutiniškai, abejingai ir neatsakingai. Nurodo, kad teismas be pagrindo vadovavosi į bylą pateiktu A. K. namų valdos žemės sklypo ribų 1996 metų planu, atliktu geodezininko S. M., kuriame atsispindinčios žemės sklypo ribos nesutampa su teisiškai pagrįsto įvardinto žemės sklypo detalaus plano žemės sklypo ribomis, ir tai akivaizdu, o ne atsakovų į bylą pateiktu teisiškai pagrįstu žemės sklypo detaliuoju planu, kuris yra patvirtintas, pripažintas kompetentingų institucijų – Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus, tiek pačios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus. Nurodo, kad negalima nustatyti žemės naudojimosi tvarkos, nesant patvirtinto detalaus žemės sklypo plano, o šiuo atveju, kadangi žemės sklypas yra įsigytas pardavimo–pirkimo pagrindu, tai ir neturint žemės atidalinimo įstatymų nustatyta tvarka dokumentų, kas turi būti atlikta po teisiškai parengto ir patvirtinto detalaus žemės sklypo plano kompetentingose institucijose.

Žemės įstatymo 30 straipsnyje yra nustatyta, kad prie žemės sandorių privalo būti pridėtas žemės sklypo planas. Todėl ginčo žemės sklypo tiek pirkimo notarinė sutartis, tiek dovanojimo notarinė sutartis yra neteisėtos, nes dar nėra sudarytas parduotos bei pirktos žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) detalusis planas, be ko ši žemės sklypo dalis negali būti atidalinta. Teismas be pagrindo netenkino atsakovų prašymų išreikalauti iš notarės, tvirtinusios sandorius, sandorių dokumentus, todėl atsakovai negalėjo pateikti ieškinio dėl notaro neteisėtų veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų, vadovavosi priimtais ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais bei nutartimis, kur bylos medžiaga iš esmės visai nebuvo išnagrinėta, o sprendimas bei nutartys buvo priimtos dėl senaties termino pripažinimo. Teismas visiškai nevertino 2010-01-21 Nr. 4D-2009/4-1242 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pateiktame rašte nurodytų išvadų, atlikus tyrimą, jog Kauno AVA pareigūnų veiksmuose, vykdant statybos valstybinę priežiūrą, yra pažeidimų, ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-02-09 Nr. (7.90-2D)-1525 rašto.

Atsiliepimas

Ieškovė V. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovų atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, 2014-03-05 teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas, nemotyvuotas, jame nėra nurodyta nei viena procesinė ir (ar) materialinė teisės norma, kuri buvo pažeista priimant skundžiamą nutartį. Mano, kad teismas išsamiai ir visapusiškai pakartotinai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuriuos naikinti nėra pagrindo. Pažymi, kad S. K. savo vardu jokio turto Kaune, (duomenys neskelbtini), neturi, todėl nebuvo ir nėra pagrindo pripažinti, jog 2011-06-23 priimtu Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011 buvo nuspręsta dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų. Nors atsakovai ir trečiasis asmuo viso bylos nagrinėjimo metu teigė, jog nesutinka su žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), ribų planu, sudarytu inžinieriaus S. M. 1995 m. gruodžio mėnesį, kuriuo remiantis ieškiniu ir patikslintu ieškiniu buvo prašoma civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011 nustatyti naudojimosi žemės sklypu Kaune, (duomenys neskelbtini), tvarką, nes esą jis neteisingas, tačiau savo teiginius pagrindžiančių jokių konkrečių įrodymų į bylą nepateikė. Byloje pateiktas žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), ribų planas, kuriame yra nurodytos žemės sklypo ribos (koordinatės), šiuo žemės sklypu nužymėtos ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje ir būtent šis planas laikytinas oficialiu žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), ribas nustatančiu planu (t. 2, b. l. 123). Šių koordinačių atsakovai ir trečiasis asmuo neginčijo, tad visiškai nėra aišku, kokią įtaką 1995 m. derintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sumažintos apimties detalusis planas gali turėti priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes būtent juo buvo vadovaujamasi rengiant žemės sklypo planą 1995 m. gruodžio mėnesį.

Trečiasis asmuo S. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo priimti atsiliepimą į atskirąjį skundą ir papildomą prašymą civilinėje byloje Nr. A2-1746-199/2014, nes priimta pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai, ir, vadovaujantis LR įstatymų nustatyta tvarka, priimti teisingą nutartį vykdant teisingumą. Nurodo, kad teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl jos – S. K. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, o ne atsakove, taip užkirsdamas kelią ir galimybes pasinaudoti atsakovo gynybos priemonėmis nuo jam pareikšto ieškinio. Taip pat teismas, priėmęs nutartį, 2014-03-05 nepagrįstai didesnę galią suteikė ieškovės pateiktai medžiagai ir paaiškinimams. Teigia, kad teismas neanalizavo iš esmės esminę reikšmę ginčo išsprendimams turinčių dokumentų, akivaizdžiai priėmė nemotyvuotą ar neteisingai motyvuotą nutartį, kurioje nevertino visų byloje esančių įrodymų, tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, priėmė nepagrįstą nutartį. Nurodo, kad teismas, siekdamas aiškumo ir skaidrumo nagrinėjant bylą, privalėjo išreikalauti iš kompetentingų institucijų visą reikalingą medžiagą įrodymams, kas numatyta CPK 176–185 straipsniuose, turėjo nustatyti proceso šalių (ieškovės ir jos atstovo advokato) piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, išreikalauti pagal pateiktą priešieškinį visą dokumentinę medžiagą iš notarės E. V., po to notarę traukti į procesą kaip šalį, nes naujai gautas motyvuotas raštas iš LR teisingumo ministerijos 2014-03-05 Nr. (1.16)7K-1514 įrodo, kad pateikti ieškovės į bylą sudaryti visi sandoriai ir patvirtinti dokumentai neatitinka notarinio veiksmo teisiškumo.

Išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra, nes tarnyba neturi teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi.

Šalies argumentai

Atsakovai A. K., K. K.-K.ir trečiasis asmuo S. K. atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014-04-07 papildomą nutartį panaikinti ir joje nagrinėtą klausimą išnagrinėti papildomai aukštesnės instancijos teisme. Nurodo, kad nesutinka mokėti ieškovės V. L. turėtų advokato išlaidų, nes ne atsakovai, o pati ieškovė atliko visus procese nagrinėjamus pažeidimus, sąmoningai klaidino ir toliau klaidina teismus su pateikiama fiktyvia dokumentine medžiaga, vilkina bylas. Be to, CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas“. Pažymi, kad S. K. į procesą buvo įtraukta tik kaip trečiasis asmuo, o teismas priteisė iš atsakovų ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantų skundai netenkintini.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų A. K., K. K.-K., S. K. atskiruosius skundus ir vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nebuvo tenkintas pareiškėjų prašymas panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimą, teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, pagal kurią pripažįstama, jog išnagrinėjus bylą dėl proceso atnaujinimo priimto teismo sprendimo (kai įsigaliojęs teismo sprendimas pakeičiamas arba panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas) ir teismo nutarties (kai prašymas dėl sprendimo panaikinimo atmetamas) procesinė reikšmė yra vienoda ta prasme, kad tai yra procesiniai sprendimai dėl bylos išnagrinėjimo iš esmės. Atsižvelgiant į nutarties, kuria toks prašymas atmestas, procesinę reikšmę bei vadovaujantis CPK 301 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendrąja taisykle, tokia pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta apeliacinės instancijos teismui ne atskiruoju, o apeliaciniu skundu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų A. K., K. K.-K., S. K. skundas šioje byloje yra apeliacinis skundas, todėl jis yra nagrinėjamas pagal apeliacinių skundų nagrinėjimo taisykles.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, pažymi, kad teisingumo vykdymas – išimtinė teismo teisė, ir, siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų vykdomas kruopščiai ir atidžiai, sukurta instancinė teismų sistema, kurios paskirtis – šalinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Net ir po to, kai byla išnagrinėta ir šalių ginčas išspręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutą, kuriuo siekiama to paties, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), tikslo ir kuris taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarinis būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; kt.). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009; kt.). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Atnaujinus procesą, šie tikslai pasiekiami, kai byla nagrinėjama atsižvelgiant į konkrečios bylos atnaujinimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2013).

Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kuris savo praktikoje yra pripažinęs, kad atnaujintas procesas ir naujas sprendimas buvo „užslėpta“ apeliacija, pažeidusi teisinį tikrumą ir asmens teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). EŽTT yra išaiškinęs, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimus bylose Oferta Plus S.R.L. prieš Moldovą Nr. 14385/04, 98 pastraipa; Ro?ca prieš Moldovą Nr. 6267/02, 24 pastraipa; Pravednaya prieš Rusiją Nr. 69529/01, 25 pastraipa; Ryabykh prieš Rusiją Nr. 52854/99, 52 pastraipa; kt.).

Nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartimi buvo atnaujintas procesas pagal apeliantų A. K., K. K.-K., S. K. prašymą, pateiktą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 7 punkto pagrindu (3 t., b. l. 90–95, 4 t., b. l. 103–106).

Nutartyje atnaujinti procesą teismas nustatė, kad pareiškėja S. K. privalo vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimą, tačiau ji nebuvo įtraukta šalimi ar trečiuoju asmeniu į civilinės bylos Nr. 2-5268-584/2011 nagrinėjimą.

Pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas procesą civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011, taip pat laikė reikšmingu pareiškėjų A. K., K. K.-K., S. K. argumentą, kad civilinėje byloje ginčas buvo išspręstas vadovaujantis teisiškai nepagrįstu A. K. orientaciniu žemės sklypo ribų 1996 metų planu, kuris sudarytas nesivadovaujant teisiškai pagrįstu 1995 m. žemės sklypo detaliuoju planu – suplanavimo schema, ignoruojant žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) detalų žemės sklypo planą. Šią aplinkybę pareiškėjai įrodinėjo teisme pateikę 2013-02-26 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno skyriaus raštą Nr. 8SD-/14.8.94/-486 (3 t., b. l. 114–115, 1 t., b. l. 31–33, 55).

Todėl teismas nusprendė, kad neatnaujinęs bylos nagrinėjimo ir neišklausęs pareiškėjos S. K. paaiškinimo, teismas negali pasisakyti dėl teismo 2011-06-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011 teisėtumo.

Po proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011 Kauno apylinkės teismas 2013-11-04 gavo pareiškėjų A. K., K. K.-K. ir S. K. priešieškinio pareiškimą (6 t, b. l. 62–120) ir priėmė jį nagrinėti (6 t., b. l. 132–133).

Pareiškėjai priešieškinio pareiškimu prašė: priimti priešieškinio pareiškimą ir nagrinėti jį su ieškiniu, išreikalauti rašytinius įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pripažinti neteisėtais V. L. savavališkai pastatus tvorą ir du vietinės reikšmės kanalizacijos šulinius sklype, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti V. L. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti pastatytą tvorą žemės sklype Kaune, (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

Pareiškėją S. K. laikyti atsakove, nepatenkinus pareiškėjos prašymo, pareiškėją S. K. laikyti byloje trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais.

Teisiniu požiūriu išnagrinėti bylos procesinėje medžiagoje esančius visus fiktyvius ar suklastotus dokumentus ir LR įstatymų nustatyta tvarka patraukti teisinėn atsakomybėn pagal baudžiamąją teisę asmenis tiek suklastojusius dokumentus, tiek juos sąmoningai viešinančius.

Pripažintus teisiškai nepagrįstus ar suklastotus dokumentus, kurie įrašyti į Registrų centrą, teismo keliu naikinti jų registraciją.

Papildomu prašymu pareiškėjai A. K., K. K.-K. ir S. K. (6 t., b. l. 148–155) prašė skirti ieškovei V. L. 20 000 Lt baudą.

Atsiliepime į priešieškinio pareiškimą ieškovė V. L. (6 t., b. l. 137–141) prašė pareiškėjų A. K., K. K.-K., S. K. priešieškinio pareiškimą atmesti, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti A. K., K. K.-K., S. K. kiekvienam po 5000 Lt baudą.

CPK 370 straipsnio 4 dalis nustato, kad atnaujinęs bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi Kauno apylinkės teismo 2013-07-12 nutartį, kuria buvo atnaujintas procesas byloje, daro išvadą, kad procesas buvo atnaujintas iš esmės dėl to, kad S. K. privalo vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimą, tačiau ji nebuvo įtraukta šalimi ar trečiuoju asmeniu į civilinės bylos Nr. 2-5268-584/2011 nagrinėjimą ir dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, jog civilinėje byloje ginčas buvo išspręstas vadovaujantis teisiškai nepagrįstu A. K. orientaciniu žemės sklypo ribų 1996 metų planu, kuris sudarytas nesivadovaujant teisiškai pagrįstu 1995 m. žemės sklypo detaliuoju planu – suplanavimo schema, ignoruojant žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), detalų žemės sklypo planą. Šią aplinkybę pareiškėjai įrodinėjo teisme pateikę 2013-02-26 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno skyriaus raštą Nr. 8SD-/14.8.94/-486.

Procesas nebuvo atnaujintas dėl pripažinimo, jog V. L. savavališkai neteisėtai pastatė tvorą ir du vietinės reikšmės kanalizacijos šulinius sklype, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), ir dėl įpareigojimo V. L. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti pastatytą tvorą žemės sklype Kaune, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Taip pat procesas nebuvo atnaujintas dėl bylos procesinėje medžiagoje esančių visų fiktyvių ar suklastotų dokumentų ir LR įstatymų nustatyta tvarka patraukimo teisinėn atsakomybėn pagal baudžiamąją teisę asmenis tiek suklastojusius dokumentus, tiek juos sąmoningai viešinančius. Dėl pripažinimo teisiškai nepagrįstų ar suklastotų dokumentų, kurie įrašyti į Registrų centrą, jų registracijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija primena, kad teikdami prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai A. K., K. K.-K., S. K. buvo nurodę ir kitas, jų manymu, naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl procesinėje medžiagoje esančių visų fiktyvių ar suklastotų dokumentų, dėl pripažinimo teisiškai nepagrįstų ar suklastotų dokumentų, kurie įrašyti į Registrų centrą, dokumentų registracijos panaikinimo. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad dėl šių aplinkybių taip pat nebuvo atnaujintas procesas šioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo šių aplinkybių nagrinėti ir nustatyti, kad dėl šių aplinkybių buvo priimtas neteisingas sprendimas.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės V. L. atsiliepimo į pareiškėjų skundą argumentu, kad apeliantų nurodomos aplinkybės, dėl kurių, jų nuomone, turėtų būti panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimas, buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu tiek A. K., tiek K. K.-K., tiek S. K..

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, turinčiais res judicata galią, nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino aplinkybių, dėl kurių buvo atnaujintas procesas, pakankamu pagrindu panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą. Iš pareiškėjų prašyme dėl proceso atnaujinimo ir apeliaciniame skunde pateiktų argumentų akivaizdu, kad jie iš esmės siekia, jog būtų peržiūrėtas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimas ir visa byla būtų išnagrinėta iš naujo pagal šiuo metu esančią situaciją, o tai, kaip jau buvo nurodyta pirmiau, yra visiškai nesuderinama su proceso atnaujinimo paskirtimi.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011-06-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011 patenkino ieškovės V. L. ieškinį ir nustatė naudojimosi tvarką 0,1480 ha žemės sklypu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal inžinieriaus S. M. 1999-07-19 parengtą planą: ieškovei V. L. paskyrė naudotis 400 kv. m ploto žemės sklypo dalimi „B“, o atsakovams A. K. ir K. K.-K. paskyrė naudotis 1080 kv. m ploto žemės sklypo dalimi „A“. Pripažino ieškovei V. L. teisę be atsakovų A. K. ir K. K.-K. sutikimo žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje „B“ pastatyti tvorą pagal projektuotojo R. M. parengtą 2009 m. kovo mėnesio sklypo vidinio padalinimo tvoros projektą tarp taškų 20 ir 21 ir priteisė ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 153–156).

Pareiškėjai S. K. ir A. K. savo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog jie yra sutuoktiniai nuo 1966 m. sausio 15 d., ir statiniai (gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, šiltnamis bei kiemo statiniai), esantys žemės sklype Kaune, (duomenys neskelbtini), po 1/2 priklauso pareiškėjams S. K. ir A. K., kaip sutuoktiniams, nes buvo įgyti santuokos metu. Tačiau pagal pateiktus teismui duomenis, 1966 m. sausio 15 d. sudaryta santuoka su A. K. buvo nutraukta 1993 m. gegužės 4 d., pakartotinai sudaryta 2006 m. vasario 2 d., o žemės sklypas Kaune, (duomenys neskelbtini), A. K. iš valstybės buvo įgytas 1997 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P19/97-0009, būtent tuo metu, kai S. K. ir A. K. buvo išsituokę (2 t., b. l. 55–57, 4 t., b. l. 79–80, 90, 6 t. 128-129). Be to, pareiškėja S. K. jai priklausiusią 1/2 dalį statinių (gyvenamojo namo, ūkinio pastato, šiltnamio bei kiemo statinių) Kaune, (duomenys neskelbtini) , įgytų 1996-09-13 dovanojimo sutartimi, not. reg. Nr. RI-5147, iš A. K., 2010 m. liepos 2 d. dovanojimo sutartimi, not. reg. Nr. 2415, padovanojo atsakovei K. K.-K.. Šia sutartimi A. K. atsakovei K. K.-K. padovanojo 1/4 dalį iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių 1080/1480 dalių žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) (2 t, b. l. 60–61).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 810/1480 dalys žemės sklypo ir 1/2 dalis statinių (gyvenamojo namo, ūkinio pastato, šiltnamio bei kiemo statinių) Kaune, (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre įregistruotų A. K. vardu, yra jo asmeninė, o ne bendroji jungtinė su S. K. nuosavybė. S. K. savo vardu jokio turto Kaune, (duomenys neskelbtini), neturi, todėl nebuvo pagrindo pripažinti, jog 2011-06-23 priimtu Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011 buvo nuspręsta dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo išvada yra teisinga.

Bylos duomenimis, 0,148 ha ploto žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), atsakovas A. K. nupirko valstybinės žemės pirkimo–pardavimo 1997 m. sausio 6 d. sutartimi. Šios sutarties sudarymo metu sklypas buvo suformuotas atlikus geodezinius matavimus. Tai patvirtina byloje esantis žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre pažymėjimas (1 t., b. l. 57). Byloje pateiktas žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), ribų planas, kuriame yra nurodytos žemės sklypo ribos (koordinatės), šiuo žemės sklypu nužymėtos ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje, todėl šis planas laikytinas oficialiu žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), ribas nustatančiu planu (t. 2, b. l. 123). Šių koordinačių pareiškėjai A. K., K. K.-K. ir S. K. neginčijo. Todėl atmestinas apeliantų argumentas, kad byloje ginčas buvo išspręstas vadovaujantis teisiškai nepagrįstu A. K. orientaciniu žemės sklypo ribų 1996 metų planu, kuris sudarytas nesivadovaujant teisiškai pagrįstu 1995 m. žemės sklypo detaliuoju planu – suplanavimo schema, ignoruojant žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini). detalųjį žemės sklypo planą, nes šioms aplinkybėms įrodyti nepateikta jokių objektyvių įrodymų. Pažymėtina, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno skyriaus 2013-02-26 rašte Nr. 8SD-/14.8.94/-486 (3 t., b. l. 114–115, 1 t., b. l. 31–33, 55) nurodytos aplinkybės, jog žemės sklypas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas parengus žemės sklypo sumažintos apimties detalųjį planą, patvirtintą Kauno miesto valdybos 1996-09-03 sprendimu Nr. 873 ,,Dėl pritarimo esamų valdų sumažintos apimties detaliems planams“, buvo pareiškėjams žinomos, ir tai patvirtina ne tik minėtas raštas Nr. 8SD-/14.8.94/-486, kuriame nurodyta kad A. K. jau buvo pateikta minėto detalaus plano kopija, bet ir patvirtina pačių pareiškėjų A. K. ir K. K.-K. pateikti į bylą dokumentai (3 t., b. l. 39–48), , todėl apeliantų argumentas dėl tariamai paaiškėjusių naujų aplinkybių yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Pirkimo–pardavimo 1999 m. liepos 29 d. sutartimi (1 t., b. l. 8–9) atsakovas A. K. pardavė R. L. dalį, tai yra 0,04 ha, iš jam priklausančio 0,148 ha ploto žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini). 2004 m. birželio 10 d. dovanojimo sutarties (1 t., b. l. 11–12) pagrindu žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) 400/1480 dalys nuosavybės teise perleistos ieškovei V. L.. Pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal inžinieriaus S. M. 1999 m. liepos 19 d. parengtą planą, kuriame ieškovei paskirta naudotis 400 kv. m ploto žemės sklypo dalimi „B“. Šią žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) dalį apibrėžia taškai 6-7-21-20. Taškai 6-7 žymi viso žemės sklypo (0,148 ha ploto) išorinę ribą. Jų koordinatės visiškai atitinka taškų 6 ir 7 koordinates, buvusias žemės sklypo suformavimo metu ir pažymėtas kadastro žemėlapyje (2 t., b. l. 23). Inžinieriaus S. M. 1999 m. liepos 19 d. paruoštas planas parengtas 1996 m. vasario 20 d. Žemėtvarkos tarnybos viršininkės patvirtinto plano, pagal kurį buvo suformuotas žemės sklypas Kaune, (duomenys neskelbtini), pagrindu, atskyrus 0,04 ha plotą nuo kitos sklypo dalies (taškai 20-21), tad ieškovės tvora turėtų eiti per taškus 20 ir 21 jungiančią liniją. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimą, kuriuo teismas paskirta naudotis tiksliomis koordinatėmis apibrėžta 400 kv. m ploto Kaune, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalimi „B“ pripažinęs ieškovei teisę be atsakovų sutikimo pastatyti teisės aktų reikalavimus atitinkančią tvorą tarp taškų 20 ir 21, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir bylą išsprendė teisingai, todėl negalima sutikti su apeliantų teiginiu, jog minėtas sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) planas yra netinkamas naudojimosi tvarkai nustatyti. Esant tokioms aplinkybėms negalima sutikti su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo iš esmės esminę reikšmę ginčo išsprendimams turinčių dokumentų, akivaizdžiai priėmė nemotyvuotą ar neteisingai motyvuotą nutartį, kurioje nevertino visų byloje esančių įrodymų, taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą nutartį, nes tokios aplinkybės yra neįrodytos (CPK 12, 178, 185 str.).

Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pareiškėjų A. K., K. K.-K., tiek S. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo iš esmės yra „užslėpta“ apeliacija dėl Kauno miesto apylinkės 2011 m. birželio 23 d. sprendimo, o pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl Kaune, (duomenys neskelbtini) nustatytos naudojimosi žemės sklypo tvarkos ir ieškovės teisės be atsakovų K. K.-K. ir A. K. pastatyti tvorą tarp taškų 20 ir 21 nepagrįstumo, peržengia šios bylos nagrinėjimo ribas, be to, jau yra iš esmės įvertintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Įvertinus tai, kad žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) ribos (koordinatės), šiuo žemės sklypu nužymėtos ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje, todėl abejoti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu nėra pagrindo. Be to, pareiškėjai nepateikė įrodymų. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas dėl nutartyje nurodytų motyvų pagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą, o apeliacinio skundo motyvai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams dėl priešieškinio reikalavimo nagrinėjimo nutraukimo, jų nekartoja ir laiko juos teisingais.

Apeliantų A. K., K. K.-K. ir S. K. motyvai dėl byloje nevertintų 2010-01-21 Nr. 4D-2009/4-1242 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pateiktame rašte nurodytų išvadų, jog Kauno AVA pareigūnų veiksmuose, vykdant statybos valstybinę priežiūrą, yra pažeidimų, taip pat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-02-09 Nr. (7.90-2D)-1525 rašto, kurie yra susiję su Kauno apygardos prokuratūros atsisakymu ginti viešąjį interesą dėl biologinių valymo įrenginių Kaune, (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini), ir dėl tvoros Kaune, (duomenys neskelbtini), lokalizacijos vietos žemės sklypo dalyje ,,B“ tarp taškų 20 ir 21, ir susirašinėjimas su Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus tarnyba dėl pareiškėjos S. K. skundo išnagrinėjimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikšmingi nagrinėjamojoje byloje. Apeliantės argumentai dėl žemės sandorių (žemės sklypo pirkimo notarinė 1999-07-29 sutartis, dovanojimo notarinė 2004-06-09 sutartis) neteisėtumo yra teisiškai nereikšmingi, nes nebuvo nagrinėjamos bylos ginčo objektu.

Apeliantų A. K., K. K.-K. ir S. K. argumentas, kad teismas netenkino atsakovų prašymų išreikalauti iš notarės, tvirtinusios sandorius, sandorių dokumentus, todėl atsakovai negalėjo pateikti ieškinio dėl notaro neteisėtų veiksmų, yra nepagrįstas, nes teismas pareikalavo iš notarės dokumentų (4 t., b. l. 180), notaro kontoroje turimus dokumentus notarė J. V. teismui atsiuntė (6 t., b. l. 59). Dėl dokumentų, kurių neturėjo, notarė paaiškino, kad dokumentai gali būti atsiųsti apmokėjus archyvui (saugyklai) dokumentų persiuntimo išlaidas (6 t., b. l. 57–58). Taigi ir šis argumentas yra nepagrįstas.

Kiti apeliantų A. K., K. K.-K. ir S. K. skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai pakartoja anksčiau nurodytus motyvus, todėl teisėjų kolegija dėl jų procesiniame dokumente pakartotinai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliantai A. K., K. K.-K.ir S. K., nesutikdami su pirmosios instancijos teismo 2014-04-07 nutartimi ((8 t., b. l. 28–29) išspręstu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka apmokėti ieškovės V. L. turėtų advokato išlaidų, nes ne atsakovai, o pati ieškovė atliko visus procese nagrinėjamus pažeidimus, sąmoningai klaidino ir toliau klaidina teismus su pateikiama fiktyvia dokumentine medžiaga, vilkina bylas. Pareiškėja S. K. į procesą buvo įtraukta tik kaip trečiasis asmuo, o teismas priteisė iš atsakovų ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmiau nurodytus pareiškėjų argumentus, pažymi, kad trečiasis asmuo S. K. įtraukta byloje jos pačios prašymu, kaip trečias asmuo su savarankiškais reikalavimais, pareiškė byloje savarankiškus ieškinio reikalavimus (6 t., b. l. 62–70), todėl turėjo visas šalies procesines teises (CPK 46 str.).

Rekomendacijose nustatyti priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai yra tik vienas iš kriterijų, kuriuo vadovaujantis sprendžiama dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Taip pat teismas turi vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, sprendžia, ar už teisinę pagalbą asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovei V. L. Kauno apylinkės teisme, remiantis 2013-06-10 atstovavimo sutartimi, atstovavo E. P. S. (b. l. 78a, 4 t.). Ieškovė V. L., remiantis pinigų priėmimo 2013-11-05 kvitu Nr. 343071, sumokėjo advokatui už teisinių paslaugų suteikimą (advokatas ieškovės vardu surašė procesinius dokumentus 3 t., b. l. 142–144, 6 t., b. l. 130, 137–141, atstovavo ieškovei teismo posėdžiuose – 4 t., b. l. 98, 6 t., b. l. 132, 193, 7 t., b. l. 51) 1000 litų (b. l. 131, 6 t.). Byla yra didelės apimties – 8 tomų.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetus, o priešieškinio reikalavimų nagrinėjimą teismui nutraukus, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš kiekvieno pareiškėjo priteistina po 333,33 Lt kiekvienam ieškovui atstovavimo išlaidų, iš viso 1 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Rekomendacijų 8.18 punktą, už vieną advokato atstovavimo valandą teisme priteistinas maksimalus 150 Lt dydžio užmokestis. Nagrinėjamu atveju advokatas atstovavo ieškovei keturiuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė, skaičiuojant pagal Rekomendacijų 9 punktą, yra 8 valandos 23 min., taigi už kiekvieno ieškovo atstovavimą teismo posėdžiuose iš kiekvieno pareiškėjo priteistina maksimali advokato užmokesčio suma yra po 400 Lt. Ieškovės atstovas advokatas E. P. S. ne tik atstovavo ieškovei teismo posėdžiuose, bet ir teikė konsultacijas, surašė procesinius dokumentus taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo nagrinėtos bylos apimtį, sudėtingumą ir trukmę, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma iš esmės neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir nėra pernelyg didelė ar neprotinga. Byloje nėra nustatyta, kad buvo pagrindas nukrypti nuo CPK 93 str. 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės turėtas pirmosios instancijos teisme advokato atstovavimo išlaidas priteisė lygiomis dalimis iš pareiškėjų (CPK 93 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nenustatyta, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis sąmoningai klaidino ir toliau klaidina teismus su pateikiama fiktyvia dokumentine medžiaga, vilkina bylas, todėl konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai šį apeliantų argumentą atmetė kaip neįrodyta (CPK 12,185 str.).

CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantai kartu su apeliaciniu skundu, su atsiliepimu į apeliacinį skundą, papildomu 2014-10-13 prašymu Nr. E1-38870 (7 t., b. l. 79–126, 8, b. l. 50–74) pateikė įvairių raštų, kurie yra civilinėje byloje, arba kolegija nenustatė, kad šių įrodymų pateikimo į bylą būtinybė iškilo vėliau, teisėjų kolegija protokoline 2014-11-13 nutartimi apeliantų pateiktus dokumentus priimti į bylą atsisakė.

Esant tokioms aplinkybėms apeliantų skundai netenkintini, o skundžiami pirmosios instancijos teismo procesiniai dokumentai nekeistini (CPK 328 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarties nekeisti.

Teisėjai Galina BlaževičArūnas RudzinskasArvydas Žibas