Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Albino Čeplinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-575-717/2010 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui A. K. dėl naudojimosi tvarkos namų valdos žemės sklypu nustatymo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 1999-07-19 S. M. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, atsakovui paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“ 1080 kv. m ploto, o ieškovei paskiriant naudotis žemės sklypu, plane pažymėtu „B“ 400 kv. m ploto. Pripažinti ieškovei teisę be atsakovo sutikimo pastatyti teisės norminių aktų reikalavimus atitinkančią tvorą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalyje „B“ tarp taškų 20 ir 21 pagal ieškovės užsakymu parengtą tvoros projektą bei priteisti iš atsakovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas sprendime nustatė, kad ieškovė abu savo ieškinio reikalavimus įrodė (CPK 178 straipsnis). 1999-07-29 R. L. nusipirko iš atsakovo 400 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Nusipirktą žemės sklypą nustatė prie pirkimo-pardavimo sutarties pridėtas planas (t.1, b.l. 10). Šiame plane buvo nustatyti sklypo ribų posūkių taškai ir pastatų kampų koordinatės vietinėje sistemoje. 2004-06-10 R. ir R. L. šį žemės sklypą padovanojo ieškovei. Ieškovė, manydama, kad ji naudojasi mažesniu žemės sklypu, negu jis buvo įgytas iš atsakovo, 2009-03-23 kreipėsi į B. B. firmą „Librana“, o ši padarė išvadą, kad ieškovė iš tikrųjų naudojasi mažesniu žemės sklypu, negu jai priklauso, t. y. tvora stovi ne per ribą 20-21, todėl ji turi teisę persikelti tvorą į sklypo „A“, priklausančio atsakovui dalį 1,76 – 2,09 m, nužymint vietovėje tašką Nr. 21, kuris liko nenužymėtas (t.1, b. l. 17). Iš tvoros stulpelių užkoordinavimo schemos seka, kad faktiškai tvora turėtų pasislinkti į atsakovui priklausantį sklypą „A“ pagal taškus 20 – 21 (t.1, b. l. 19-20). Atsakovas šio akto nenuginčijo, t.y. neįrodė, kad ieškovė reikalauja jo sklypo „A“ sąskaita daugiau žemės sau, negu jai priklauso pagal žemės įsigijimo dokumentus, t.y. daugiau negu 400 kv. m. Be to, paties atsakovo pateiktame UAB „Geomatininkas“ akte (t. 1, b. l. 108) nurodoma, kad tvora, remiantis geodeziniais matavimais nustatyta ne vietoje, o tvora turėtų pasistumti į sklypo „A“ pusę 2,09 ir 1,76 m. Šie neatitikimų išmatavimai atitinka ir ieškovės pateiktame akte nurodytus išmatavimus, todėl laikytina, kad ieškovės tvora turėtų būti patraukta į atsakovui tenkančią sklypo „A“ dalį 2,09 ir 1,76 m, t.y. eiti per taškus 20 ir 21. Tarp šalių kilo ginčai ir nesutarimai dėl naudojamų sklypų dydžio: teisme yra nagrinėjamos kelios panašaus pobūdžio bylos, atsakovas dėl netinkamo elgesio yra svarstytas administracine tvarka. Todėl siekiant išvengti ateityje ginčų dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu, nustatytina sekanti naudojimosi tvarka žemės sklypu (duomenys neskelbtini): ieškovė naudojasi 400 kv. m ploto žemės sklypu, plane pažymėtu „B“, o atsakovas – 1080 kv. m ploto žemės sklypu, plane pažymėtu „A“. Žemės sklypo ribų nužymėjimo vietoje aktu (t. 1, b. l. 17-20) ir paties atsakovo pateiktu UAB „Geomatininkas“ aktu (t. 1, b. l. 108) nustatyta, kad ieškovė naudojasi mažesne žemės sklypo dalimi, negu jai nuosavybės teise priklauso, todėl ji trūkstamą žemės sklypo dalį turi teisę išsireikalauti iš asmens, kuris valdo jai trūkstamą žemės sklypo dalį, t.y. iš atsakovo. Atsakovas, neduodamas sutikimo ieškovei statyti tvorą pagal jos parengtą projektą (t. 1, b. l. 25-26), nepateikė įrodymų, kad toks jo atsisakymas pažeistų jo teises ir teisėtus interesus. Todėl laikytina, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą statyti ieškovei tvorą pagal jos projektą yra neteisėtas, todėl ieškovei pripažintina teisė pagal šį projektą pasistatyti tvorą.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti 2010-10-19 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą c. b. Nr. 2-575-717/2010 visą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:

1) nuo 1999 metų ieškovė užsitvėrė savo sklypo dalį tvora, taip kaip abi šalys buvo nusprendę, jokio ginčo dėl naudojimosi tvarkos nebuvo, taip naudojasi iki šiol;

2) teismo sprendime nepasisakyta apie tai, kad byloje nebuvo pateiktas žemės sklypo detalusis planas, žemės planas, byloje pateiktame padalijimo projekte, kuris yra tik schema, nėra aišku, kokioje konkrečioje sklypo vietoje eina sklypo dalis atskirianti linija, ribų nustatymas neatitinka reikalavimų, jų buvimo vietos nustatyti negalima, tuo buvo pažeisti Žemės įstatymo 13, 14,18 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. reikalavimai;

3) kadangi kyla klausimas dėl pirminio 1999-07-19 sudaryto žemės sklypo tikslumo, apeliantas prašė teismo paskirti ekspertizę kadastriniams matavimams atlikti bei atsakyti į pateiktus klausimus, tačiau teismas nemotyvuodamas prašymą atmetė;

4) teismas nepagrįstai prie bylos neprijungė atsakovo atstovo pateiktų dokumentų, kurie patvirtina ieškinio nepagrįstumą, motyvuodamas tuo, jog jie užvilkins bylos nagrinėjimą;

5) atsakovas nėra baustas administracine tvarka;

6) iškraipyti liudininkų parodymai, kurie patvirtino, kad atsakovas netrukdė statyti tvorą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-575-717-2010 palikti nepakeistą. Motyvuose nurodo:

1) (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo ribų nužymėjimo vietoje aktas, atsakovo pateiktas UAB „Geomatininkas" aktas leidžia neabejotinai teigti, kad ieškovė naudojasi mažesne žemės sklypo dalimi, negu jai nuosavybės teise priklauso, todėl ji trūkstamą žemės sklypo dalį turi teisę išsireikalauti iš atsakovo;

2) atsakovas, neduodamas sutikimo ieškovei statyti tvorą pagal jos parengtą projektą byloje nepateikė įrodymų, kad toks jo atsisakymas pažeistų jo teises ir teisėtus interesus;

3) 2010-07-07 apeliantas A. K. padovanojo dukrai K. K.-Kuzminovienei visą jam priklausiusį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaunas, nors pati dovanojimo sutartis nėra įregistruota viešame registre, šiuo metu žemės sklypo savininku laikytina K. K.-K., todėl laikytina, jog apeliantas savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, neinformavo teismo apie ginčo sklypo savininkų pasikeitimą, naujasis žemės sklypo savininkas žinojo apie ginčą, jo esmę, tačiau savo neveikimu prisiėmė visas teises ir pareigas kylančias iš skundžiamo teismo sprendimo;

4) apeliacinis procesas byloje turėtų būti nutrauktas, kadangi apeliantas padovanodamas visą jam priklausiusį žemės sklypą dukrai K. K.-K. bei nuslėpdamas šį faktą nuo teismo bei ieškovės, elgėsi nesąžiningai, o šiai aplinkybei paaiškėjus, laikytina, kad neteko reikalavimo teisės reikšti apeliacinį skundą.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 321 str. 1 d. 2 p., 329 str.2 d. 2 p.).

Nustatyta, kad atsakovas 2010 m. liepos 2 d. ginčo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo K. K.-K., kuri dovaną priėmė (2 t., b. l. 46, 55-64), t. y. ginčo žemės sklypo savininkas pasikeitė. Dėl šio ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2010 m. spalio 19 d., neįtraukus į bylos nagrinėjimą naujojo savininko - K. K.-K., kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog buvo nuspręsta dėl naujojo, neįtraukto į bylos nagrinėjimą, ginčo žemės sklypo savininko teisių ir pareigų.

Nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.