- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-06
- Bylos Nr.
- e2FB-714-911/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05495-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Advokatai
- Jurgita Beniulienė, Audrius Serapinas
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo S. V. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo iškelti jam bankroto bylą, nes yra nemokus, negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams PlusPlus Capital AS, atstovaujamam PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo, akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, antstoliui Aleksandrui Selezniovui. Prašo paskirti administratorę Eglę Gabrėnienę, laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti išlaidų sąmatą bendrai 600 Eur į mėnesį sumai, reikalingą būtiniems poreikiams tenkinti bei nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo plano atkūrimo projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti, skaičiuojant nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad yra nevedęs, turi du nepilnamečius vaikus – M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. V., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad su Bigbank AS filialu 2016 m. kovo 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu buvo suteiktas 3 000 Eur kreditas. Įsipareigojo minėtam kreditoriui grąžinti 4 852,17 Eur penkerių metų laikotarpyje. Gautas kreditas buvo panaudotas automobilio BMW 530 pirkimui ir būtiniems poreikiams tenkinti, kadangi po patirto autoįvykio Norvegijoje ilgą laiką negalėjo dirbti dėl sveikatos sutrikimų ir negavo jokių pajamų. Sudarydamas kredito sutartį su Bigbank AS filialu, pajamų neturėjo. Automobilį vėliau pardavė. Gimus antram sūnui, padidėjo išlaidos, o atlyginimui esant panašiam, pradėjo vėluoti dengti įmokas kreditoriui. Vėluojant mokėti įmokas, kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš jo (pareiškėjo) turto pagal 2019 m. liepos 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-6868-618/2019 dėl 2 875,36 Eur skolos, 5 ir 15 proc. metinių palūkanų išieškojimo kreditoriaus naudai. Skolos su palūkanomis likutis – 3 350,72 Eur. Pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. vasario 28 d. Norvegijoje, būdamas neblaivus, pateko į eismo įvykį, kurio metu jo vairuojamas automobilis VW PASSAT sugadino automobilį VW TIGUAN bei kitą minėto automobilio keleivių turtą, dėl ko jo (pareiškėjo) draudimas Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, atlygindamas padarytą žalą, išmokėjo sugadinto automobilio savininkams 31 320,75 Eur draudimo išmoką. Kadangi jis eismo įvykio metu buvo neblaivus, draudimas pareikalavo grąžinti visas dėl įvykio išmokėtas išmokas. 2017 m. birželio 19 d. draudimo bendrovė pareikalavo iš viso sumokėti 29 568,87 Eur. Draudimo bendrovė skolos grąžinimą išdėstė mėnesinėmis įmokomis po 150 Eur iki 2035 m. sausio 25 d. Pareiškėjo teigimu, jis sąžiningai stengėsi atsiskaityti su draudimo bendrove, neturėdamas galimybių grąžinti visą skolos sumą mokėjo sutartas įmokas draudimo bendrovei kiekvieną mėnesį pagal sudarytą grafiką. Gimus antram vaikui ir išėjus 2019 m. kovo 7 d. iš darbo UAB „Imota“, o vėliau 2019 m. liepos 4 d. išėjus iš darbo UAB „Vakarų ryterna“, sumažėjo pajamos, todėl tinkamai vykdyti įsipareigojimų nebeišgalėjo. Susidarius įsiskolinimui, kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. Antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš jo turto pagal 2019 m. liepos 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-8334-637/2019 dėl 30 440,75 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo kreditoriaus naudai. Skolos su palūkanomis likutis – 31 676,45 Eur. Antstolio vykdymo išlaidos – 2 203,05 Eur. Pareiškėjas nurodo, kad jo skolos bendrai sudaro 37 230,22 Eur. Pareiškėjo išsilavinimas pagrindinis, nebaigtas vidurinis. Jokių kursų nebaigęs. Profesinio išsilavinimo neturi. UAB „Imota“ dirbo statybininku, o UAB „Vakarų ryterna“ – vartų gamyboje. Nuo 2019 m. liepos 5 d. nedirbo, augino gimusį sūnų. Finansiškai jam padėjo mama ir draugė. Nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. yra išsiėmęs verslo liudijimą, tačiau užsakymų neturi, o prasidėjęs karantinas dar labiau sumažino potencialių užsakymų skaičių, realiai jokios individualios veiklos nevykdo. Nuo 2020 m. birželio 28 d. įsidarbino UAB „Z & Z International“ pagalbiniu darbininku. Planuojamos gauti pajamos atskaičius mokesčius yra apie 670 Eur. Dėl gaunamų lėšų trūkumo ir susidariusio didelio įsiskolinimo, pareiškėjo teigimu, jis neturi galimybės grąžinti skolų. Už laiku nevykdomus atsiskaitymus auga palūkanos, todėl tai apsunkina galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Gaunamos pajamos, vertinant tai, jog jis ne tik pats turi išgyventi, bet ir prisidėti prie 2 nepilnamečių vaikų išlaikymo, yra nedidelės, todėl akivaizdu, jog pajamų nepakanka atsiskaitymui su kreditoriais, vaikų išlaikymui, pragyvenimui ir būtinųjų poreikių tenkinimui. Kadangi jis neturi profesinio/aukštojo/aukštesniojo išsilavinimo, susirasti daug geriau apmokamą darbą jam sunku, į geriau apmokamas vietas be diplomo nepriima. Pareiškėjas nurodo, kad neturi jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Gyvena kartu su vaikais ir drauge O. S. jo mamai priklausančiame bute, nuomos nemoka, dengia komunalinius patarnavimus. Su drauge kas mėnesį už komunalinius patarnavimus moka apie 120 Eur. Teigia, kad jo poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 600 Eur. Pareiškėjo teigimu, nėra jokių Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje išdėstytų reikalavimų, kliudysiančių iškelti bankroto bylą.
Nurodė, kad dirbti Norvegijoje pareiškėjas pradėjo nuo 2015-09-03 įmonėje AURELIUS BYGGSERVICE AS. Iš šio darbo išėjo 2017-08-15. Pareiškėjas būdamas Norvegijoje dirbo tik šioje įmonėje, jokioje kitoje įmonėje Norvegijoje nedirbo. Pareiškėjas UAB „Imota“ pradėjo dirbti nuo 2017-09-25, o UAB „Vakarų ryterna“ pradėjo dirbti nuo 2019-03-26. Darbo sutartis su Norvegijos įmonę buvo nutraukta, kadangi Pareiškėjas norėjo būti arčiau šeimos, augančio vaiko, o be to ir gavo gerą darbo pasiūlymą įsidarbinti UAB „Imota“. Iš UAB „Imota“ pareiškėjas išėjo kadangi gimus antram vaikui, draugei reikėjo daugiau pagalbos, o darbas šioje įmonėje buvo dalinai susijęs su komandiruotėmis Švedijoje. Iš UAB „Vakarų ryterna“ Pareiškėjas išėjo pasibaigus bandomajam laikotarpiui, kadangi ten labai atrinkinėjo darbuotojus, jo tolimesniam darbui po bandomojo laikotarpio nepasirinko ir paprašė išeiti. Iš UAB „Z&Z International“ Pareiškėjui teko išeiti, kadangi dėl Lietuvoje ir visame pasaulyje siaučiančios pandemijos ir karantino, įmonėje ženkliai sumažėjo darbo, o Pareiškėjo kaip paskutinio įsidarbinusio direktorius paprašė išeiti savu noru. Pareiškėjas Pažymi, jog išėjus iš darbo Norvegijoje, sekantį mėnesį įsidarbino UAB „Imota“, o išėjus iš UAB „Imota“, tą patį mėnesį įsidarbino UAB „Vakarų ryterna“, todėl faktiškai visą laikotarpį nuo 2015-09-03 (išsigydęs po avarijos ir nuo tuberkuliozės toliau tęsė darbą toje pačioje įmonėje Norvegijoje) iki 2019-07-04, kuomet išėjo iš UAB „Vakarų ryterna“ nepertraukiamai dirbo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodė, kad palaiko pareiškimą, prašo jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas gruodžio pradžioje neteko darbo dėl pandemijos. Yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Kaip individualią veiklą vykdantis asmuo šiuo metu gauna 257 Eur subsidiją. Intensyviai ieško darbo, turi numatytą darbo pokalbį, nepavykus ketina įsidarbinti kurjeriu. Planuoja, kad žadamos pajamos nebus mažesnės nei nurodyta pareiškime. 2018 m. išimta pažyma vykdyti individualią veiklą, su ja pastaruoju metu nedirbo. Anksčiau dirbo dailide, o paskutiniu metu pagalbiniu darbuotoju. Neturi išsilavinimo ar specialybės. Gyvena su drauge, turi du nepilnamečius vaikus. Norvegijoje įvykusio autoįvykio metu buvo nustatytas 0,8 promilės girtumas. Tai buvo pareiškėjo neatsargus poelgis, problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Pareiškėjui buvo skirta bauda 1 200 Eur. Po avarijos ligoninėje pareiškėjui buvo nustatyta tuberkuliozė, kurią jis gydėsi 6 mėnesius, būdamas Norvegijoje. Šiuo metu pareiškėjas yra išgijęs ir dėl to neturi sveikatos problemų. Pareiškėjas, dirbdamas UAB „Imota“ gaudavo dienpinigius, nes buvo komandiruojamas kas mėnesį 2-3 savaitėms į Švediją, kuriuos turėjo išleisti pragyvenimui Švedijoje. Iš Norvegijos įmonės pareiškėjas išėjo, nes norėjo gyventi Lietuvoje su šeima, todėl įsidarbino UAB „Imota“. Kadangi pareiškėjui gimė antras vaikas ir buvo reikalinga pagalba namuose, nenorėjo dirbti komandiruojamo darbo, jis išėjo iš UAB „Imota“. 2019-03-26 pareiškėjas įsidarbino UAB „Vakarų ryterna“, atlyginimas buvo 700 Eur be dienpinigių. Susitarimą su draudimo bendrove dėl žalos atlyginimo nutraukė, nes nebeturėjo pinigų. Pareiškėjas turi du nepilnamečius vaikus, yra nesusituokęs, turto neturi.
Atsiliepimas
Kreditorė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. birželio 21 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraudusi pareiškėjui priklausančią transporto priemonę VW Passat. Pareiškėjas 2016 m. vasario 28 d. Norvegijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nepataisomai sugadintas Norvegijos piliečiams priklausantis automobilis VW Tiguan bei jo keleivių asmeniniai daiktai. Dėl įvykusio eismo įvykio trečiųjų asmenų žalai atlyginti iš viso išmokėjo 31 320,75 Eur draudimo išmokų. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykį pareiškėjas sukėlė būdamas neblaivus, kreditorė pateikė pretenziją dėl išmokėtų draudimo išmokų grąžinimo. Pareiškėjas informavo, kad jo finansinė būklė neva labai bloga. Kreditorė, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas turi finansinių įsipareigojimų, augina mažametį vaiką, turės sumokėti paskirtą baudą, pasiūlė pirmus 6 mėnesius skolą pradėti grąžinti dalimis kas mėnesį mokant po 150 Eur. Su pareiškėju taip pat buvo sutarta, kad praėjus pirmiems 6 mėnesiams kartu bus ieškomas sprendimas dėl tolimesnio skolos grąžinimo mokant skolą dalimis bei įvertinus pareiškėjo finansinę būklę. Pirmus 6 mėnesius pareiškėjas vykdė mokėjimus, iš viso pervedė 1 050 Eur (paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2018 m. sausio 23 d.). Pareiškėjas dar 2018 m. kovo 7 d. patikino, jog įsipareigojimus vykdys, tačiau jau 2018 m. vasario 20 d. su advokatu Audriumi Serapinu buvo sudaręs teisinio atstovavimo sutartį. Advokatas Audrius Serapinas 2018 m. kovo 12 d. informavo, kad pareiškėjas iš esmės įsipareigojimų vykdyti neketina, nes rengiasi fizinio asmens bankroto procesui. Kreditorės teigimu, tokie pareiškėjo veiksmai turi būti įvertinti visos bylos kontekste kaip nesąžiningi. Pareiškėjas 2018 m. gegužės mėn. kreipėsi į teismą bei pradėjo fizinio asmens bankroto iškėlimo procesą. Pareiškėjas 2018 m. liepos 23 d. informavo kreditorę, kad nutraukia susitarimą dėl skolos grąžinimo kas mėnesį po 150 Eur, nes tokiomis sumomis vykdyti skolos grąžinimo neva neturi galimybės daugiau kaip 5 mėnesius. Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2FB-8623-1032/2018 nutartimi, priimta 2018 m. rugpjūčio 24 d., pareiškėjo S. V. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkino ir atsisakė iškelti bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-275-265/2019 nutartimi, priimta 2019 m. vasario 12 d., Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį paliko nepakeistą. Kreditorė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nurodo, kad kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. 2019 m. liepos 8 d. Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-8334-637/2019 priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarta išieškoti iš pareiškėjo 30 270,75 Eur skolos, 5 proc. palūkanų ir 170 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo įsakymas buvo perduotas vykdyti antstoliui Aleksandrui Selezniovui. Kreditorės teigimu, pareiškėjas piktybiškai vengė mažinti savo įsipareigojimus. Nuo 2018 m. vasario mėn. neatliko nei vieno pavedimo po 150 Eur pagal susitarimą dėl skolos mokėjimo dalimis, nors tuo metu gaudavo nuolatines pajamas iš darbo santykių ir turėjo pakankamai lėšų šiems mokėjimams atlikti. Tokiu būdu dirbtinai siekė sudaryti tokią situaciją, kad kreditorė būtų priversta kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, o pareiškėjo pradelstų skolinių įsipareigojimų suma pasiektų 25 MMA ir jis galėtų pakartotinai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Po to, kai skola buvo priteista teismo, pareiškėjas nuo 2019 m. liepos 5 d. nutraukė darbo santykius, kad antstolis negalėtų privestinai įvykdyti teismo įsakymo. Nors pareiškėjas teigia, kad jis tuo metu augino sūnų, tačiau nėra pateikta tai patvirtinančių duomenų, taip pat nėra pateikta duomenų, jog sūnaus mama O. S. tuo metu dirbo ir nebuvo vaiko priežiūros atostogose. Kreditorė tokį pareiškėjo elgesį vertina kaip nesąžiningą. Taip pat kreditorė atkreipia dėmesį, kad analizuojant pareiškėjo banko sąskaitos išrašą nustatyta, jog pajamos buvo išleidžiamos alkoholiui, restoranų paslaugoms ir t. t. Pareiškėjas susidūrė ne su nemokumu, o su nesugebėjimu tinkamai tvarkyti asmeninius finansus ir vengimu kuo greičiau atsiskaityti su savo kreditoriais. Pažymi, kad po to, kai Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2FB-8623-1032/2018 nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą, pareiškėjas tapo apdairesnis ir didžiąją dalį į banko sąskaitą gaunamų lėšų išgrynindavo, kad nebeliktų galimybės nustatyti, kokioms prekėms ir paslaugoms išleidžiami pinigai. Kreditorė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nurodo, kad pareiškėjo didžioji dalis pradelstų įsiskolinimų (30 270,75 Eur skolos, 5 proc. palūkanų ir 170 Eur bylinėjimosi išlaidų) atsirado būtent dėl jo žalingų įpročių, t. y. 2016 m. vasario 28 d. pareiškėjas sukėlė eismo įvykį, būdamas neblaivus. Kadangi FABĮ nustato, kad piktnaudžiavimas alkoholiu yra žalingas įprotis, byloje pakanka nustatyti piktnaudžiavimo alkoholiu faktą. Pažymi, kad tuo atveju, jei pareiškėjas minėto eismo įvykio metu būtų buvęs blaivus, kreditorė, išmokėjusi draudimo išmokas nukentėjusiems asmenims, neįgytų atgręžtinio reikalavimo teisės į pareiškėją, o pareiškėjo pradelsti įsiskolinimai kitiems kreditoriams neviršytų 25 MMA, kas reikštų, kad nėra vieno iš esminio pagrindų iškelti bankroto bylą.
Kiti kreditoriai atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuoti tinkamai. Antstolis Aleksandras Selezniovas pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad bylą prašo nagrinėti jam nedalyvaujant, pareiškimą prašo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo prašymas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau - FABĮ) 2 straipsnis nemokumą apibrėžia, kaip būklę, kai fizinis asmuo negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).
Byloje yra pateikti įrodymai, kad pareiškėjas turi neįvykdytų įsipareigojimų PlusPlus Capital AS, atstovaujamai PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo, - 3 350,72 Eur, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 31 676,45 Eur bei antstoliui Aleksandrui Selezniovui 2 203,05 Eur. Iš viso pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai šiai dienai sudaro 37 230,22 Eur. Šios skolos viršija įstatymu nustatytą ribą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad didžiausia pareiškėjo skola ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ – 31 676,45 Eur, susidarė dėl to, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 28 d. Norvegijoje, vairuodamas automobilį ir būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė bei keleivių turtas, priklausantis Norvegijos piliečiams. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ žalai atlyginti iš viso išmokėjo 31 320,75 Eur draudimo išmokų žalą patyrusiems Norvegijos piliečiams. Pareiškėjas minėtą eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, todėl kreditorė pareiškė pareiškėjui reikalavimą dėl išmokėtų draudimo išmokų grąžinimo. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas ir minėta kreditorė buvo sudarę susitarimą dėl žalos atlyginimo dalimis, mokant kas mėnesį po 150 Eur iki 2035-01-25. Pareiškėjas vykdė šį susitarimą iki 2018 m. sausio 23 d., iš viso kreditorei sumokėdamas 1050 Eur dydžio sumą. Pareiškėjas 2018 m. liepos 23 d. vienašališku pranešimu nutraukė susitarimą dėl minėtos skolos išmokėjimo dalimis.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad 2019 m. liepos 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išdavė teismo įsakymą Nr. eL2-8334-637/2019 dėl 30 440,75 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo kreditorės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 13 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimo netenkino (civilinė byla Nr. e2FB-8623-1032/2018). Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir paliko galioti Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį (civilinė byla Nr. e2S-275-265/2019).
Iš 2016 m. kovo 4 d. medicininio išrašo nustatyta, kad pareiškėjui, t. y. po autoįvykio patekus į ligoninę, buvo diagnozuota tuberkuliozė, dėl kurios paskirtas 6 mėnesių gydymas. Iš pareiškėjo atstovės paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas yra išgijęs, dėl to sveikatos problemų neturi.
Pareiškėjas turi du nepilnamečius vaikus: M. V., gimusį (duomenys neskelbtini), ir E. V., gimusį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto bei transporto priemonių.
Pareiškėjas Norvegijoje dirbo įmonėje AURELIUS BYGGSERVICE nuo 2015-09-03 iki 2017-08-15. Byloje esančiais duomenimis pareiškėjo pajamos dirbant Norvegijoje 2016 m. vasario mėn. – 2017 m. rugpjūčio mėn. svyravo nuo 762 Eur iki 4068 Eur. Nuo 2017-09-25 pareiškėjas pradėjo dirbti UAB „Imota“, kur pareiškėjo nustatytas darbo užmokestis – 500 Eur bei dienpinigiai. Dirbant pastarojoje įmonėje pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 23 d. pradėjo nebevykdyti susitarimo su kreditoriumi Seesam Insurance AS Lietuvos filialu, nurodydamas, kad yra finansiškai nebepajėgus. Nurodė, jog jo gaunamas darbo užmokestis dirbant įmonėje UAB „Imota“ atskaičius mokesčius sudarė 450 Eur, papildomai gaunamų dienpinigių pareiškėjas neskaičiavo prie pajamų nurodydamas, kad jų reikia dirbant užsienyje. Iš byloje esančių pareiškėjo banko sąskaitos išrašų matyti, kad UAB „Imota“ pareiškėjui bankiniais pavedimais laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėnesio, kai pareiškėjas nebegalėjo vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, pervedė: laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. vasario mėn. – 6 466 Eur (apie 1077 Eur/mėn), 2018 m. kovo mėn. – 1 378 Eur; 2018 m. balandžio mėn. – 824,41 Eur; 2018 m. gegužės mėn. – 2 567,45 Eur; 2018 m. birželio mėn. – 1 552,45 Eur.
Už laikotarpį 2019 m. vasario 05 d. – kovo 6 d. gavo tėvystės išmoką.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas nuo 2019-03-26 iki 2019-07-04 dirbo UAB „Vakarų ryterna“, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 665 – 770 Eur per mėnesį.
Vykdydamas teismo įpareigojimą pateikti duomenis, patvirtinančius pareiškėjo pastangas susirasti geriau mokamą darbą, siekiant atsiskaityti su kreditoriais, pareiškėjas pateikė 2019-03-04, 2019-03-05, 2019-03-19, 2019-04-15, 2019-04-16, 2019-04-17, 2019-04-19 elektroniniu paštu siųstus CV darbdaviams. Pareiškėjas nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. vykdo individualią veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (kodas 430000; veiklos rūšies pavadinimas – specializuota statybos veikla). Nuo 2020 m. birželio 28 d. iki 2020 m. spalio 14 d. dirbo UAB „Z&Z International“, gautas darbo užmokestis apie 1002 Eur neatskaičius mokesčių.
Iš byloje esančių įrodymų – pareiškėjo atstovės paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo skolų didžiausią dalį sudaro 31 676,45 Eur skola ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, kuri susidarė dėl to, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 28 d. Norvegijoje, vairuodamas automobilį ir būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė bei turtas, priklausantis Norvegijos piliečiams. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ žalai atlyginti iš viso išmokėjo 31 320,75 Eur draudimo išmokų žalą patyrusiems Norvegijos piliečiams. Pareiškėjas minėtą eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, todėl kreditorė pareiškė pareiškėjui reikalavimą dėl išmokėtų draudimo išmokų grąžinimo. Pripažintina, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai viršija FABĮ 2 straipsnyje nustatytą ribą.
Pažymėtina, kad fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, jog šio įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Fizinių asmenų bankroto įstatymo nio asmens bankroto bylos iškėlimas" \t "_blank"6 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str. 2 d.). Nemokumui nustatyti, reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.
Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Dėl fizinio asmens nemokumo pagal FABĮ kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nemokumas – tai nesugebėjimas, neturėjimas iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo įsipareigojimų. Remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas – tai asmens būklė, kai jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA, į skolinių įsipareigojimų sumą neįskaitant reikalavimų, kurie negali būti nurašyti (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinio teismo pažymėta, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
Siekiant iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nustačius, kad pareiškėjas yra nemokus, būtina nustatyti, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014. Teismų praktika. 2014, Nr. 42, p. 156–167; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-248/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
Pareiškėjo pajamos 3 metų laikotarpiu nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d., yra geros, t. y. Norvegijos įmonėje už 2017 m. balandžio mėn. sudarė 10 910 kronų - apie 1 167 Eur; 2017 m. gegužės mėn. 22139 kronų - apie 2 369 Eur; 2017 m. birželio mėn. 27408,8 kronų - apie 2 885 Eur; 2017 m. liepos mėn. 38039 kronų apie 4 068 Eur; 2017 m. rugpjūčio mėn. - 26294 kronų apie 2 812 Eur.
Nuo 2017-09-24 sudaryta darbo sutartis UAB „Imota“, atlyginimas kas mėnesį 500 Eur. Iš UAB „Imota“ pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. (9 mėn.) išmokėta 12 912,66 Eur (1434,74 Eur). Iš pareiškėjo banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad iš UAB „Imota“ gauta 2018 kovo mėn. – 1 378 Eur; 2018 balandžio mėn. - 824,41 Eur; 2018 gegužės mėn. – 2 567,45 Eur; 2018 birželio mėn. 1 552,45 Eur.
Nuo 2019-03-26 iki 2019-07-04 pareiškėjas dirbo UAB „Vakarų ryterna“. Iš Sodros duomenų matyti, kad už 2019 m. kovo mėn. gavo 154 Eur, balandžio mėn. – 733,33 Eur, gegužės mėn. 665 Eur, birželio mėn. – 770 Eur, liepos mėn. – 393,70 Eur, neatskaičius mokesčių.
Pareiškėjas UAB „Z&Z International“ už 2020 m. birželio mėn. gavo 95,43 Eur; už liepos, rugpjūčio , rugsėjo mėn. po 1002 Eur, už spalio mėn. - 409,91 Eur, už lapkričio mėn. – 273,88 Eur, neatskaičius mokesčių.
Taip pat nustatyta, kad iki pareiškėjo padaryto Norvegijoje autoįvykio (2016-02-28), UAB „Dolena“ 2014-08-19 – 2014-12-31 pareiškėjo draudžiamos pajamos buvo 5 991,93 Lt; 2015-01-01 – 2015-07-31 3 045 Eur ; 2015-08-01 – 2015-08-28 584,89 Eur. Norvegijos įmonėje pareiškėjas gavo 2016 m. sausio mėn. 7320 NO kronų apie 762 Eur; 2016 m. vasario mėn. 17777 NO kronų apie 1852 Eur; 2016 m. kovo mėn. 7320 NO kronų apie 771 Eur; 2016 m. balandžio mėn. 12291 NO kronų apie 1322 Eur; 2016 m. birželio ir liepos mėn. NO 10731 kronų apie 1154 Eur; 2016 m. spalio mėn. 12233 NO kronų apie 1359 Eur; 2016 m. lapkričio mėn. 33127 NO kronų apie 3680 Eur; 2016 m. gruodžio mėn. 12629 NO kronų apie 1403 Eur.
Nustatyta, kad pareiškėjas yra jaunas (30 metų), darbingas vyras, sveikatos problemų, ribojančių darbo pasirinkimą, nėra. Darbo patirtis – statybos sektorius. Nepaisant to, kad pareiškėjas nurodo paskutiniu metu dirbantis pagalbiniu darbininku bei, kad neturi nei aukštojo, nei profesinio išsilavinimo, tačiau jis ilgą laiką dirbo staliaus darbą, kas yra paklausi ir gerai apmokama profesija. Teismui pateikti elektroniniai laiškai, siųsti vienu dviejų mėnesių periodu (2019 m. kovo-balandžio mėnesiais), neatskleidžia pareiškėjo pastangų susirasti geriau apmokamą darbą, siekiant atsiskaityti su kreditoriais. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo didžioji dalis pradelstų įsiskolinimų susidarė, dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos, kuomet pareiškėjas vairavęs neblaivus transporto priemonę, sukėlė autoįvykį, kurio metu nukentėjo kita transporto priemonė bei keleivių turtas. Draudimo bendrovė, atlyginusi tretiesiems asmenims pareiškėjo padarytą žalą, geranoriškai tarėsi su pareiškėju dėl žalos atlyginimo regreso teise, mokėjimus vykdant dalimis. Pareiškėjas kurį laiką vykdė pradinį susitarimą, kuriuo bendrovė buvo nustačiusi bandomąjį pusės metų žalos grąžinimo terminą. Pareiškėjas mokėdamas po 150 Eur atlygino bendrovei 1 050 Eur dalį, tačiau draudimo bendrovei pradėjus derinti ilgalaikį susitarimą, nurodant, kad draudimo bendrovės pozicija yra rasti susitarimą dėl mokėjimų didinimo, pareiškėjas nusprendė mokėjimų nebevykdyti ir pranešė draudimo bendrovei ketinantis bankrutuoti. Teismas mano, kad pareiškėjas turėjo galimybę mokėti žalos atlyginimą dalimis draudimo bendrovei. Įvertinęs byloje medžiagą, teismas mano, kad pareiškėjas siekia per pakankamai neilgą laikotarpį (trejus metus) įsipareigojimų išvengti bankrutavus. Pažymėtina, kad iki autoįvykio (2016-02-28), tiek po jo gana ilgą laiko tarpą, t. y. iki 2020 m. liepos mėn., t. y. iki įsidarbinimo UAB „Z&Z International“ pareiškėjo pajamos buvo geros. Pabrėžtina, kad pareiškėjas neteikė įrodymų apie jo gautas realias pajamas UAB „Vakarų ryterna“, todėl teismas jas nustatė remdamasis Sodros duomenimis, kurie gali neatspindėti ne vien tik darbo užmokesčio sumokėjimo, bet ir kitų darbdavio mokamų išmokų dydžio. Teismas pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018-08-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2FB-8623-1032/2018, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjui bankroto bylos iškėlimo, analizavo ir vertino pareiškėjo minėto įsiskolinimo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ susidarymo priežastis, taip pat tyrė ir vertino pareiškėjo gaunamas pajamas.
Teismas mano, kad pareiškėjo gautos pajamos leido jam mokėti 30 270,75 Eur skolą pagrindiniam kreditoriui, išdėstant dalimis po 150 Eur į mėnesį, kas nelaikytina dideliu finansiniu įsipareigojimu, įvertinus pareiškėjo gautas pajamas. Tai, kad šiuo metu pareiškėjas nedirba, o UAB „Z&Z International“ gavo 1 002 Eur neatskaičius mokesčių, vertinama kaip laikina pareiškėjo prasta finansinė padėtis, kurie neleidžia teismui padaryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas ateityje visiškai nebegalės vykdyti prievolės dėl žalos atlyginimo. Dar kartą pažymėtina, kad pareiškėjo didžiausias skolinis įsipareigojimas kreditoriui susidarė dėl pareiškėjo teisės pažeidimo padarymo, t. y. žalos padarymo vairuojant transporto priemonę neblaiviam. Toks pareiškėjo elgesys neatitinka rūpestingo ir apdairaus asmens standarto.
Teismo vertinimu, tokia pareiškėjo pozicija vertinant ją sąžiningumo kontekste, leidžia manyti, jog pareiškėjas nėra suinteresuotas padengti savo skolinius įsipareigojimus, o tikisi, jog ilgainiui jie bus nurašyti. Analizuojant byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme ir dėl šios priežasties bankroto bylą jam kelti atsisakytina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 straipsnio 8, 9 dalimis, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
nutaria:
pareiškimo netenkinti.
Atsisakyti iškelti pareiškėjui S. V. fizinio asmens bankroto bylą.
Nutartį nusiųsti pareiškėjui, jo atstovui, kreditoriams.
Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbti informaciją viešai specialioje interneto svetainėje.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.