Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-368-457/2020

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-03-26
Bylos Nr.: 1-368-457/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-05242-2019-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Vidmantas Gestautas
Kaltinamasis: M. M., J. M., R. M.
Nukentėjusysis: I. M., R. M.
Advokatai: Edmundas Jankaitis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-368-457/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05242-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2020 m. kovo 26 d.Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas,sekretoriaujant Laimai Belevičienei, Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant prokurorui Helvijui Keturakiui,kaltinamiesiems M. M., J. M., R. M.,R. M. gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,nukentėjusiosioms I. M., R. M.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018 m. balandžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2019 m. sausio 17 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) 2019 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 151¹ straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskiriant pareigas; nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. sausio 21 d.;

- kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį;

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008 m. sausio 10 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 60 parų areštu;

2) 2008 m. birželio 6 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

3) 2008 m. lapkričio 11 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (4 epizodai), 159 straipsnį (4 epizodai) galutine bausme – laisvės atėmimu 3 metams;

4) 2011 m. rugpjūčio 2 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 60 parų areštu;

5) 2012 m. birželio 1 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

6) 2012 m. rugpjūčio 22 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 2 metams;

7) 2014 m. rugpjūčio 1 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

Žemesnės instancijos teismas

8) 2014 m. rugpjūčio 13 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, 2014 m. gruodžio 4 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. rugpjūčio 1 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

9) 2016 m. liepos 5 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 20 parų areštu;

10) 2017 m. gegužės 2 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių;

11) 2017 m. birželio 5 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (9 epizodai), 182 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), 182 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

12) 2017 m. liepos 4 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, panaikinus 2017 m. balandžio 27 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

13) 2017 m. gruodžio 8 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

14) 2018 m. kovo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 8 metams;

15) 2018 m. balandžio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių; 2018 m. birželio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi subendrintos 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžiu ir 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 8 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs;

- kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį;

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, registruota Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

- kaltinama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M., R. M. ir J. M. kaltinami tuo, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2018 m. gruodžio mėn., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, R. M., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, paprašius surasti asmenį, į kurio banko sąskaitą būtų galima pervesti apgaule užvaldytus pinigus, M. M. perdavė R. M. J. K. Swedbank, AB, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią 2018 m. gruodžio 2 d. nukentėjusioji R. M., paprašius dukrai I. M., pervedė 400 eurų, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš Pravieniškių pataisos namų paskambinęs iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgaule prisistatęs L. L. įtikino I. M., kad jis yra vilkiko vairuotojas, kuriam sugedo automobilis, todėl reikia pinigų tralo iškvietimui, po to, R. M. nurodė M. M. J. K. išgryninti 400 eurų ir gautus pinigus 2018 m. gruodžio 2 d. Joniškio mieste, netoli bankomato esančio, (duomenys neskelbtini), perdavė R. M. nurodytam asmeniui, t. y jo žmonai, J. M., šiais savo veiksmais apgaule kitų naudai įgijo svetimą turtą – 400 eurų.

Kaltinamasis M. M. kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo neprisipažino, paaiškino, kad apgaule nieko neviliojo. Jam paskambino brolis R. M. ir paklausė, ar gali surasti banko sąskaitą, į kurią galėtų pervesti pinigų. Jis pasakė, kad paieškos. Paskambino J. K., kuris sutiko duoti savo banko sąskaitą. Susitiko su J. K., nusiuntė R. M. sąskaitos numerį, į kurią gali pervesti pinigus. R. M. paskambino ir pasakė, kad pinigai pervesti, juos reikės nuimti ir perduoti jo žmonai J. M.. J. K. nuėmė pinigus ir atidavė J. M., kuri atvyko jų pasiimti. Jokio atlygio už tai nebuvo, padavė pinigus ir išsiskirstė. Savo sąskaitos nedavė, kadangi yra skolingas antstoliams.

Kaltinamasis R. M. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino, paaiškino, kad jis jokių pinigų nepaėmė, jokio L. L. nepažįsta. Jis paskambino broliui M. M. ir paprašė, kad surastų žmogų, kuris galėtų duoti banko sąskaitą. Į brolio sąskaitą nevedė, nes žinojo, kad jis turi problemų su antstoliais. Brolis M. M. žinojo, kad tie pinigai yra už telefoną. J. K. sąskaitą davė žmogui, esančiam įkalinimo įstaigoje, vardu „I.“, vardo, pavardės nežino. Jeigu parduoda telefoną, duoda sąskaitą ir perveda pinigus. Negali įvardinti pavardžių, zonoje komercija telefonais didelė. I. M. bandė rašyti, bet nieko neatrašė, o R. M. skambino iš „Messenger“ programėlės, su ja kalbėjo, žadėjo dalimis tuos 400 eurų atlyginti, bet ji nesutiko. Pasakė, kad dabar negali, nes atlieka bausmę. L. L. pavarde nieko nerašė. Jokio asmens, kuris prisistatytų kaip L. L., jis nežino. Vieną kartą yra teistas už sukčiavimą.

Kaltinamoji J. M. kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino visiškai, paaiškino, kad pripažįsta tik tą faktą, kad pinigus paėmė ir tiek. Jai paskambino R. M. ir pasakė, kad M. M. turi perduoti pinigus už parduotus telefonus, kad sekančią dieną atvažiuos pažįstami ir ji turės perduoti pinigus. Nuvyko prie Swedbank ir M. M. jai perdavė 400 eurų. Pinigus atidavė dviem nepažįstamiems asmenims prie „TAU“ centro Joniškio mieste, kokiu automobiliu buvo atvykę, ji neprisimena. Atvykę žmonės buvo nepažįstami, su jais nebendravo, perdavė pinigus ir tuo viskas baigėsi. Nežino, kodėl jai reikėjo perduoti tuos pinigus, tų asmenų tikrai nepažįsta. Tuo metu nepagalvojo, kad čia nešvarūs pinigai. Yra buvę tokių pat atvejų, yra buvusi liudytoja.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino nukentėjusiosios I. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2018 m. spalio 27 d. per www.facebook.com pradėjo bendrauti su vaikinu pasivadinusiu L. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris jai teigė, jog yra kilęs iš Šiaulių miesto. Su L. L. bendravo kontaktiniais telefono numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei „Messenger“ programėle. L. L. jai buvo nurodęs, kad šiuo meta dirba Vokietijoje, yra pasiturintis, buvo atsiuntęs savo nuotraukas darytas prie prabangių automobilių, bei nufotografavęs turimas santaupas. 2018 m. lapkričio 23 d. L. L. į jos banko sąskaitą pervedė 1600 Eur, kuriuos ji turėjo išgryninti ir savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), perduoti jo draugui. Atlikęs pavedimą L. L. jai atsiuntė pavedimo kopiją, kurį jis darė iš SEB banko, sąskaitos numerio pavedime nesimatė. Kiek jai žinoma, pinigai buvo skirti padėti draugui, neva, už advokato paslaugas. Minėto draugo vardo ir pavardės L. L. jai nenurodė. Kitą dieną L. L. susisiekęs telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), jai paaiškino, kad jo sąskaitos limitas buvo viršytas ir 1600 eurų pervesti nepavyko, todėl paprašė, jog ji perduotų savo asmeninius pinigus, o jis vėliau grąžins skolą. Bendraujant telefonu ji nesutiko to daryti, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tam, kad L. L. nepyktų, jos mama R. M. telefoninio pokalbio metu sutiko perduoti pinigus L. L. draugui. Kitą dieną mama su jos sutikimu iš jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Žemaičių pl. „IKI“ parduotuvėje, Swedbank bankomate, per kelis kartus išgrynino 1500 eurus. Apie tai telefonu informavo L. L.. Tą pačią dieną į jos namus atvyko nepažįstama moteris, kuri prisistatė L. L. draugo žmona, pastarosios vardo ir pavardės nepasiteiravo, ir į rankas perdavė 1500 eurų. Namuose tuo metu buvo ir jos mama R. M.. Į namus atvykusi moteris buvo apie 35 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, tamsiais, ilgais plaukais. Perdavusi pinigus minėtai moteriai, apie tai informavo L. L., kuris padėkojęs nurodė, jog gruodžio mėnesį ketina grįžti į Lietuvą ir grąžins paskolintus pinigus joms į rankas, taip pat, minėjo, jog jos neapgaus. 2018 m. gruodžio 1 d. L. L. telefonu pranešė, jog grįžta automobiliu su draugu į Lietuvą iš Vokietijos. Po kelių valandų jis paskambino ir nurodė, kad sugedo jo automobilis, tam jam reikia 900 eurų, kuriuos turi sumokėti tralo vairuotojui. L. L. pasakė, jog pinigų neduos, todėl tarp jų įvyko žodinis konfliktas. L. L. manipuliavo ja, neva jis vienas lauke šąla, o ji gaili pinigų, kuriuos jis jai vis tiek grąžins. L. L. parašė, kad pinigų jai neleidžia pervesti mama. Tuo metu mama trumposiomis žinutėmis L. L. parašė, kad turi tik 400 eurų. Tada jis į jos „Messenger“ atsiuntė trumpąją žinutę, kurioje buvo nurodyta tralo vairuotojo J. K. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Į minėtą sąskaitą tą pačią dieną jos mama iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 400 eurus. Pavedimo paskirtyje minėtas asmuo prašė nurodyti „sąskaitos papildymas“, tačiau tai joms nekėlė įtarimų. Gavęs pavedimą, 2018 m. gruodžio 2 d. L. L. susisiekė telefonu ir nurodė, kad jau vyksta į Lietuvą. 2018 m. gruodžio 6 d. su mama nusprendė kreiptis į policiją, kadangi L. L. nuo 2018 m. gruodžio 2 d. jai nerašė. Bijojo, jog jam galimai kelyje kas nutiko. Parašius pareiškimą policijoje, netrukus su ja susisiekė asmuo, prisistatęs L. L. advokatu D. G., ir paaiškino, kad L. L. buvo sulaikytas Lenkijos pasienyje. Advokatui nurodė, kad kreipėsi dėl L. L. dingimo į policiją. Kadangi sužinojo, jog L. L. sveikas, policijos komisariate atsiėmė pareiškimą dėl dingusio žmogaus. Vakare jai paskambino L. L. ir nurodė, kad buvo sulaikytas Lenkijos pasienyje, neva dėl to, kad automobilyje vežė 70 000 eurų nedeklaruotų pinigų. Tuo metu nepagalvojo, kodėl jis jos prašė 400 eurų tralo vairuotojui, nors automobilyje vežėsi 70 000 eurų. Vėliau dar keletą kartų jis rašė, nuolat teigdamas, jog jis vis dar yra sulaikytas, kadangi yra atidedami teismo posėdžiai. 2019 m. sausio 5 d. parašė L. L. žinutę, jog jeigu jis su ja nesusisieks, ji kreipsis į policiją. L. L. atrašė, kad 1900 eurų skolą jis grąžins jos mamai, o ant jos supyko visam laikui ir nebenori bendrauti. Po kelių dienų pastebėjo, kad visi susirašinėjimai su L. L. iš „Messenger“ dingo, taip pat pamatė, kad L. L. ištrynė savo anketą www.facebbok.com. Abu anksčiau minėti telefono numeriai yra išjungti. Tada suprato, kad galimai buvo apgauta ir iš jos bei jos mamos R. M., apgaulės būdu buvo išvilioti 1900 eurų (1500 Eur iš jos, o 400 Eur iš jos mamos). L. L. skambindavo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. gruodžio 29 d., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o 2018 m. gruodžio 30 d., apie 13.46 val., jai jis skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir daugiau jai jis neskambino. Ji daugiau nei 10 metų laiko naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), tik į šį numerį jai ir skambindavo tariamas L. L.. Jei ji jam skambindavo į nurodytus jo telefono numerius, tai su juo nebūdavo galimybės susisiekti (1 t., b. l. 44–46, 47–48, 50). Nukentėjusioji I. M. teismo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad reiškia civilinį ieškinį dėl 1500 eurų turtinės žalos ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamojo R. M. balsas panašus į balsą tariamo L. L., su kuriuo bendravo telefonu.

Nukentėjusioji R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamojo R. M. nuotrauką matė per „Messenger“ programėlę, taip pat ir „Facebook“, kitų kaltinamųjų nematė. Jos dukra I. M. per „Facebook“ paskyrą susipažino, kaip jai prisistatė, su L. L.. Jis dukrai sakė, kad važiuodamas iš Vokietijos užsuks į Šiaulius. Paskambino iš Lenkijos ir prašė paskolinti pinigų. Ji iš pradžių draudė dukrai, vėliau ji pati su juo kalbėjo, jis paprašė 1500 eurų išgryninti, ir sako, kad ateis pasiimti draugo draugė. L. L. draugo draugė atėjo ramiai, ji dar norėjo prie jos pinigus perskaičiuoti, bet moteris sako, kad nereikia, nes ne jos pinigai. Kitą dieną skambino L. L. ir padėkojo už pinigus. Po kurio laiko vėl paskambino L. L. ir sako, kad sugedo mašina, sakė, kad šąla servize, brangios detalės, sakė, kad reikia pinigų dėl tralo išsikvietimo iš Šiaulių, prašė pervesti 400 eurų į nurodytą sąskaitą. Advokato numeris buvo nefiksuojantis, jis skambino dukrai, sakė, kad L. L. negrįš, nes nesutvarko mašinos, po to, dingo. Kai kreipėsi į policiją, gavo per „Messenger“ žinutę iš R. M., parašė, kad juos sieja bendri reikalai. Daug kartų jis jai skambino. Jis sakė, kad tie pinigai jo žmonai kaip alimentai, sakė pinigus grąžins. Žadėjo 400 eurų grąžinti, po to, pasakė, ar galėtų grąžinti po 50, ar po 100 eurų, ji nesutiko. Per „Facebook“ pamatė R. M. nuotrauką. R. M. ir L. L. akcentai tie patys, kai bendravo telefonu, bendravo labai mandagiai. Pabendravo su juo, sakė, kad vaikų turi. Sakė, kad iš Lenkijos skambina. Kadangi yra anketa, prisijungi prie „Messenger“ ir bendrauji. Tai tas pats asmuo, kuris buvo anketoje ir dabar teisiamas R. M.. Reiškia civilinį ieškinį dėl 400 eurų turtinės žalos ir 1000 eurų neturtinės žalos. Jis ja ir jos dukra pasinaudojo, ji buvo apgauta, pergyvenimai, abi su dukra yra ligonės.

Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškojo sau pirkti automobilio, rado skelbimą internetiniame automobilių pardavimo puslapyje „Autogidas.lt“, kad parduodamas automobilis „Hyundai“ už 400 eurų. Tą pačią dieną nurodytu numeriu bendravo su pardavėju apie automobilį, jis nurodė, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, važiuojantis ir viskas gerai. Jis pardavėjui į nurodytą sąskaitą pravedė 150 eurų, susitarė kitą dieną susitikti. Kitą dieną pardavėjas jam paskambino, pasakė, kad grįžinėja namo, kad galės atvažiuoti, paklausė, gal jis galėtų dar pravesti pinigų. Jis atsakė, kad kai atvyks ir susimokės. Jis į nurodytą J. K. sąskaitą pervedė dar 50 eurų. Bandė prisiskambinti, bet telefonas buvo išjungtas. Po kurio laiko prisiskambino, tai pardavėjas sako, kad automobilis truputį sugedęs, pasakė, kad atvarys automobilį į Klaipėdą, sutarė, kad duos pinigų grįžimui. Vakare jau telefonas buvo išjungtas. Per „Facebook“ susirado J. K., prašė, kad atsiųstų savo sąskaitą, atsiuntė sąskaitą, sutikrino ją, ji atitiko. Jis J. K. pasakė, kad į jo sąskaitą pravedė 150 eurų, daugiau 50 eurų. Tada J. K. pasakė, kad supranta kas čia vyksta, kad jį apgavo patį. Jis J. K. paprašė, kad grąžintų atgal pinigus, o jis pasakė, kai jam grąžins, tada ir jam grąžins. Kitą dieną nuėjo į policiją, parašė pareiškimą. Policija paskambino J. K. ir liepė grąžinti pinigus, J. K. jam pervedė 200 eurų ir viskas. Nežino, su kuriuo bendravo dėl automobilio pirkimo, kai bendravo prisistatė J., o kai paskambino, visai kitoks balsas buvo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojo J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis dirbo miškų urėdijoje ir firmoje „T.“, tik neoficialiai, kartu su M. M., jį pažįsta apie du metai laiko. Nėra draugai, bet tik pažįstami. 2018 m. gruodžio mėn. ir 2019 m. sausio mėn., dienų neprisimena, M. M. jo paprašė, kad jam duotų savo sąskaitos numerį, nes teigė, kad jo draugas, koks nenurodė, jam turi pervesti pinigų. Jis sutiko ir jam nurodė savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB. Savo elektroninės bankininkystės prisijungimų kodų, slaptažodžių nedavė, jis jų ir neprašė. Galėjo būti 2018 m. gruodžio 2 d. jam paskambino M. M. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), į jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad yra pervesti pinigai 400 eurų ir paprašė, kad jis juos iš savo sąskaitos pervestų į J. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB. Tokios nei merginos, nei moters jis nepažįsta. Jis nesutiko ir M. M. pasakė, kad susitiktų prie bankomato ir jis į rankas paduos pinigus. Jis su M. M. susitiko Joniškyje, bankomate, esančiame Miesto aikštėje. M. M. pasakė, kad jis nuimtų 400 eurų, jis nuėmė nuo savo sąskaitos 390 eurų, o 10 eurų M. M. padavė savo, nes pirko benzino ir atsiskaitė banko kortele. Jokio atlygio M. M. jam nedavė ir nebuvo žadėjęs. 2018 m. gruodžio 2 d. M. M. į Miesto aikštę buvo atvažiavęs su mergina, jos vardo nei pravardės, nei kitų anketinių duomenų nežino. Mergina buvo apie 20-25 metų amžiaus, neaukšta apie 165-170 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, plaukai iki pečių, spalvos plaukų neprisimena, buvo vakaras, tamsu, ji buvo su tamsia striuke, lyg tai džinsinėmis kelnėmis, ją atpažinti galėtų. Ji buvo atvažiavusi su automobiliu, lyg tai „Opel Corsa“, dviejų durų, šviesios spalvos, valstybinių numerių nežino. Ta mergina su juo nieko nekalbėjo. Jis jokios M. nei M. nepažįsta, jokiomis ryšio priemonėmis nebendravo, jokių pinigų neprašė ir nieko nesiuntė, kad juos paimtų. L. L. nepažįsta, jam tokie anketiniai duomenys skamba kaip išgalvoti. „Facebook“ jis save pasivadinęs „J. K.“. 2019 m. sausio 6 d. jo draugas E. J. į jo sąskaitą pervedė 200 eurų, nes jų bendras draugas pirko automobilį ir jam reikėjo grynųjų, todėl jis pervedė, jis nusiėmė nuo savo sąskaitos jo pervestus pinigus ir juos padavė jų bendram draugui R. S., kuris juos pats E. J. ir grąžino. Šis pinigų nuėmimas su M. M. tikrai nesusijęs. Po to, galėjo būti 2019 m. sausio 26 d. ryte jam vėl paskambino M. M. ir paprašė, kad nuimtų nuo savo sąskaitos jam pervestus jo draugo pinigus. 2019 m. sausio 26 d. bankomate, esančiame Žagarės miestelyje, apie 10.00-10.30 val., jis vėl susitiko su M. M., kuris pasakė, kad jo draugas pervedė 50 eurų ir juos reikia nuimti. 2019 m. sausio 26 d. 50 eurų nuėmė Joniškio bankomate, o 2019 m. sausio 27 d. 150 eurus nuėmė Žagarės miestelyje. Nuimtus pinigus padavė M. M.. M. M. jokio atlygio už tai nedavė. Tą pačią dieną, vakare, į jo „Facebook“ parašė V. M. ir paklausė, ar jis pardavinėja tą mašiną. Iš karto suprato, kad bus M. M. „darbeliai“. V. M. davė savo telefono numerį ir pasakė, kad jam paskambins. Tada jis paskambino M. M. ir paklausė, kas per bajeriai, kokią mašiną pardavinėja. M. M. atsakė, kad yra mašina, bet draugelis „išvaręs“. M. M. pasakė, kad viską tuoj sutvarkys. Pakalbėjęs su M. M. perskambino V. M. į telefono numerį, jo telefono numerio neprisimena, jo telefono galas 273. Jis jam pasakė telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paduotas skelbime portale autogidas.lt, 2018 m. gruodžio 27 d. dėl parduodamo automobilio „HYUNDAY 30 Sedan“. Jis V. M. pasakė M. M. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kad jis jam pasiskambintų, paaiškino, kad jokio automobilio nepardavinėja. Tada jis paskambino numeriu, kuris buvo skelbime t. y. (duomenys neskelbtini), į kurį buvo sunku prisiskambinti, nes buvo užimtas, bet apie 21.30 val. pavyko prisiskambinti. Kalbėjo su vaikinu, kurio tarmė buvo aukštaitiška ir su nukirstomis galūnėmis, vaikinas jam neprisistatė, pasakė, kad tas automobilis yra Joniškio m., Žemaičių kvartale (kaip jie vadina), gatvės neprisimena, namo numerio taip pat, kad sutvarkys. Vaikinas grasino jam, kad jis nepasirodys Joniškyje, vaikinas gal iš M. M. žino, kad jis iš Joniškio, pradėjo kažką aiškinti, suprato, kad meluoja. Suprato, kad vaikinas gali būti laisvės atėmimo vietoje. Jis nuvyko ir nufotografavo tą automobilį. Jam ant dienų reikėjo išvykti dirbti į užsienį, nenorėjo, kad turėtų problemų su V. M., ir be jokios priežasties turėtų atsakyti, ko nepadarė, pasakė M. M., kad gali jam paskolinti pinigų, kad jis atiduotų pinigus V. M.. M. M. sutiko ir jis iš savo sąskaitos pervedė atgal 200 eurų V. M.. Jo mama 2019 m. sausio 29 d. persiuntė į jo sąskaitą 200 eurų, o jis juos tą pačią dieną pervedė į V. M. sąskaitą. Jo mama A. K. susirašė su M. M. paskolos raštelį, bet jis pinigų iki šiol negrąžino. Prisimena, kad nuo savo sąskaitos dar buvo nuėmęs ar tai 20, ar tai 30 eurų ir juos perdavė M. M., atlygio negavo. Kiek jam yra žinoma, M. M. draugauja su J. M., bet tada prie bankomato jis buvo tikrai ne su ja, nes „Facebook“ jis pažiūrėjo J. M. nuotraukas ir tvirtai teigia, kad buvo ne ji (2 t., b. l. 24–25). Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu patvirtino tokius savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Iš 2019 m. sausio 28 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji I. M. pranešė apie tai, kad 2018 m. spalio 27 d. per www.facebook.com pradėjo bendrauti su vaikinu pasivadinusiu L. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad yra kilęs iš Šiaulių miesto, tačiau šiuo metu dirba Vokietijoje. Bendravimo virtualioje erdvėje metu minėtas asmuo per kelis kartus iš I. M. ir jos mamos R. M. išviliojo 1900 Eur. I. M. su minėtu asmeniu bendravo per „Messenger“ programėlę, telefono Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą I. M. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 1500 Eur, kuriuos savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), perdavė neva L. L. draugo žmonai. Likusius 400 Eur I. M. mama R. M. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į J. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį L. L. pristatė kaip tralo vairuotoją. Dėl šio įvykio I. M. ir jos mama patyrė 1900 Eur žalą (1 t., b. l. 20).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2019 m. sausio 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji I. M. pateikė nuotraukas mokėjimo, kuriame, neva, L. L. į nukentėjusiosios I. M. sąskaitą pervedė 1600 Eur, bei nuotraukas su L. L., pinigais ir prabangiais automobiliais (1 t., b. l. 22–29).

Iš 2019 m. sausio 29 d. fizinio asmens paieškos nacionaliniuose registruose ir Šengeno sistemoje rezultatų matyti, kad asmens „L. L.“ nėra (1 t., b. l. 34).

Iš 2019 m. liepos 4 d., 2019 m. spalio 15 d., 2019 m. spalio 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad nukentėjusioji I. M. iš jai pateiktų moterų nuotraukų, tarp kurių buvo ir kaltinamosios J. M. nuotrauka, neatpažino moters, kuri 2018 m. lapkričio 24 d. buvo atėjusi į jos butą, esantį Naujakurių g. 74-16, Kaune, ir paėmė 1500 Eur (1 t., b. l. 51, 52–54, 57–58).

Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad 2018 m. gruodžio 2 d. R. M., iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Swedbank, AB, į J. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė 400 Eur (1 t., b. l. 69).

Iš 2019 m. vasario 14 d. Swedbank, AB, pateikto nukentėjusiosios I. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2018 m. lapkričio 24 d., laikotarpiu nuo 12.06 val. iki 12.46 val., bankomatuose H125/HB, esančiame (duomenys neskelbtini), ir H625/H, esančiame (duomenys neskelbtini), per tris kartus (po 400 Eur, 400 Eur ir 700 Eur) nuo nukentėjusiosios sąskaitos grynais pinigais buvo nuimta 1500 Eur. Iš pateikto nukentėjusiosios R. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2018 m. gruodžio 2 d., nukentėjusioji į J. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė 400 Eur (1 t., b. l. 94–97).

Iš Swedbank, AB pateikto J. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašo matyti, kad 2018 m. gruodžio 2 d. R. M. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė 400 Eur, kurie buvo išgryninti tą pačią dieną, t. y. 2018 m. gruodžio 2 d., 17.49 val., bankomate H670/HB, esančiame (duomenys neskelbtini). Be to, V. M. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į J. K. sąskaitą 2019 m. sausio 26 ir 27 dienomis pervedė atitinkamai 50 Eur ir 150 Eur, iš kurių 140 Eur buvo išgryninti 2019 m. sausio 27 d, bankomate H237/HB, esančiame (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 29 d. J. K. 200 Eur grąžino V. M., mokėjimo nurodyme nurodydamas „Už automobilį Hundai GX300“ (1 t., b. l. 110–114).

Iš 2019 m. kovo 6 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Linos Aldakauskienės tarnybinio pranešimo matyti, kad išanalizavus gautą informaciją nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. gruodžio 29 d. iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusios I. M. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta 2018-11-22, 2018-11-23, 2018-11-24, 2018-11-26, 2018-11-30, 2018-12-01, 2018-12-02, 2018-12-03, 2018-12-04, 2018-12-06, 2018-12-07, 2018-12-10, 2018-12-11, 2018-12-13, 2018-12-14, 2018-12-15, 2018-12-16, 2018-12-18, 2018-12-20, 2018-12-21, 2018-12-22, 2018-12-23, 2018-12-24, 2018-12-26, 2018-12-27, 2018-12-28, 2018-12-29, abonentų ryšio sujungimo metu buvo fiksuojamas bazinėje stotyje C5CB – Kaišiadorių raj., Pravieniškių km. Rumšiškių g. Be to, iš minėto abonento Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. vasario 20 d., buvo bendrauta ir su eile kitų abonentų, viso laikotarpio metu buvo jungiamasi prie tos pačios bazinės stotelės – C5CB (1 t., b. l. 130).

Iš 2019 n. Rugsėjo 17 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos rašto matyti, kad 2018 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais asmuo pravarde „I.“ kartu su R. M. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje laisvės atėmimo bausmės neatlikinėjo. Nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. sausio 30 d. pilietis M. M. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje laisvės atėmimo bausmės neatlikinėjo ir nebuvo rasta SIM kortelių, kurių abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 26).

BK 2 straipsnyje nustatytos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. BK 2 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, kuri reiškia tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą bei tai, kad įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tai yra pareigą įrodyti asmens kaltumą nusikalstamos veikos padaryme turi šiuo atveju valstybės kaltintojas.

Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-7-173/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96 ir kiti).

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012). Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę dėl bendrininkavimo darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose.

Dėl kaltinimo M. M.

Pagal kaltinamajame akte M. M. suformuotą kaltinimą matyti, kad jis kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. M., J. M. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule kitų naudai įgijo svetimą turtą. M. M. kaip bendrininko vaidmuo šios nusikalstamos veikos padaryme pasireiškė tuo, kad jis R. M. nurodymu surado asmenį (J. K.), į kurio sąskaitą būtų galima pervesti apgaule užvaldytus pinigus, apgaule užvaldytus pinigus (400 Eur) pervedus į J. K. sąskaitą, jis J. K. nuo sąskaitos nuimtus 400 Eur perdavė J. M..

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu M. M. pripažino atlikęs visus kaltinime nurodytus veiksmus – t. y. surado J. K., kuris sutiko duoti savo banko sąskaitos numerį, į pastarojo sąskaitą pervedus pinigus, jis susisiekė su J. K., kad pastarasis nuimtų į jo sąskaitą pervestus pinigus, o nuimtus pinigus jis perdavė J. M., tačiau teigė nežinojęs, kad banko sąskaita bus panaudota pervesti apgaulės būdu išviliotiems pinigams. M. M. nuosekliai teigė, kad jam paskambinęs brolis R. M. paprašė surasti asmenį, į kurio sąskaitą būtų galima pervesti pinigus už R. M. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje parduotą telefoną, jis nieko nežinojo apie apgaule viliojamus pinigus. Kaltinamasis R. M. patvirtino M. M. parodymus teigdamas, kad jis, atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, pardavė telefoną, jam reikėjo banko sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti pinigus už parduotą telefoną, M. M. paprašė surasti asmenį, į kurio banko sąskaitą būtų galima pervesti pinigus, M. M. atsiuntus J. K. banko sąskaitą, ją perdavė kartu bausmę atliekančiam asmeniui, pravarde „Ilgas“, pervedus pinigus į sąskaitą, jis paprašė M. M. pinigus nuimti nuo sąskaitos ir perduoti J. M.. Liudytojas J. K. taip pat parodė, kad M. M. paprašius duoti jo banko sąskaitos numerį, jis jį davė, o į jo sąskaitą pervedus pinigus, jis juos nuėmė ir perdavė M. M., jokio atlygio už tai negavo, o ir nesitarė gauti.

Siekiant įrodyti, kad asmuo įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, tačiau ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. būtina nustatyti, jog M. M. veikė tiesiogine tyčia – suprato savo veikos pavojingumą, neteisėtumą ir norėjo, siekė taip veikti, be to, būtina nustatyti ir bendrininkavimo aplinkybę, t. y. tai, kad M. M., atlikdamas tokius veiksmus, suprato, jog nusikalstamą veiką daro veikdamas bendrininkų grupėje ir jo konkretūs veiksmai prisideda prie nusikalstamų tikslų siekimo. Byloje esantys duomenys nepatvirtina subjektyviosios pusės požymio – tyčios buvimo M. M. veikoje. Vien tai, kad M. M. R. M. perdavė J. K. banko sąskaitos numerį, o į J. K. sąskaitą pervestus ir išgrynintus pinigus perdavė M. M., tik sudaro prielaidą manyti, kad M. M. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, tačiau nusikalstamų M. M. veiksmų nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs įrodymai. Kaip jau buvo minėta aukščiau, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o duomenų, neginčijamai patvirtinančių M. M. kaltę padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, byloje nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas ir nustatytas aplinkybes, M. M., pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl kaltinimo R. M.

Pagal kaltinamajame akte R. M. suformuotą kaltinimą matyti, kad jis kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. M., J. M. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą. R. M. kaip bendrininko vaidmuo šios nusikalstamos veikos padaryme pasireiškė tuo, kad jis paprašė M. M. surasti asmenį, į kurio sąskaitą galėtų pervesti apgaule užvaldytus pinigus, vėliau jis M. M. nurodė nuimti į J. K. sąskaitą pervestus pinigus ir juos perduoti J. M..

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu R. M. pripažino atlikęs visus kaltinime nurodytus veiksmus – t. y. paprašė M. M. surasti asmenį, į kurio sąskaitą būtų galima pervesti pinigus, tačiau ne įgytus apgaulės būdu, o už parduotą telefoną, M. M. nurodytą J. K. sąskaitą jis perdavė kartu bausmę atliekančiam asmeniui, pravarde „Ilgas“, kuriam pardavė telefoną ir kuris už telefoną turėjo pervesti 400 Eur, pervestus pinigus M. M. liepė perduoti J. M..

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visą byloje surinktą medžiagą, kaltinamųjų R. M., M. M., J. M., nukentėjusiųjų I. M. ir R. M., liudytojų J. K., V. M. parodymus, sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių kaltinamajam R. M. pareikštą kaltinimą bendrininkaujant įvykdžius sukčiavimą nukentėjusiosios R. M. atžvilgiu. Byloje surinkti įrodymai įrodo, jog R. M. atliko tam tikrus kaltinime nurodytus veiksmus: paprašė M. M. surasti asmenį, į kurio sąskaitą būtų galima pervesti pinigus, pervedus pinigus į J. K. sąskaitą, M. M. nurodė nuimti pinigus ir juos perduoti J. M.. Tačiau šie įrodymai nepatvirtina kaltinamojo R. M. tiesioginės tyčios sukčiauti, t. y. nepatvirtina, kad taip elgdamasis jis suvokė, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui apgaule suklaidinus nukentėjusiąją R. M. ir pastarajai į J. K. sąskaitą pervedus 400 Eur, kuriuos J. K. nuėmė ir šie pinigai buvo perduoti J. M., jis neteisėtai ir neatlygintinai, savo ir kitų naudai įgyja svetimą turtą, numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusioji patirs turtinę žalą, ir to nori (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje neįrodyta, jog perduodamas J. K. banko sąskaitos rekvizitus nenustatytam asmeniui R. M. būtų žinojęs, kad šie duomenys bus naudojami sukčiavimo tikslais ir kad į sąskaitą pervesti pinigai, kuriuos jis liepė išgryninti, yra apgaulės būdu įgytas turtas. Faktas, jog R. M. paprašė surasti banko sąskaitą, nurodė nuo sąskaitos nuimti pervestus pinigus ir perduoti J. M., savaime nesuponuoja išvados, jog pats R. M. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ar joje dalyvavo kaip bendrininkas suvokdamas, jog daro nusikaltimą.

Kaip jau buvo minėta aukščiau, kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014).

Byloje neįrodytas R. M. bendrininkavimas padarant BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, todėl jis išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Dėl kaltinimo J. M.

Pagal šioje byloje pareikštą kaltinimą J. M., ji kaltinama bendrininkų grupėje apgaule savo ir kitų naudai įgijusi svetimą turtą. Jos kaip bendrininkės vaidmuo šios nusikalstamos veikos padaryme pasireiškė tuo, kad ji kaltinamojo R. M. pavedimu iš kaltinamojo M. M. paėmė 400 Eur ir juos, R. M. pavedimu, perdavė nepažįstamiems asmenims. Byloje neginčytinai nustatyta ir įrodyta, to neneigia ir pati kaltinamoji J. M., kad ji paėmė pinigus iš M. M. ir R. M. pavedimu, Joniškyje, prie prekybos centro „TAU“ perdavė nepažįstamiems asmenims. Tačiau, šių aplinkybių konstatuoti, jog J. M. padarė jai inkriminuojamą nusikaltimą nepakanka.

Siekiant įrodyti, kad asmuo įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, tačiau ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. būtina nustatyti, jog J. M. veikė tiesiogine tyčia – suprato savo veikos pavojingumą, neteisėtumą ir norėjo, siekė taip veikti, be to, būtina nustatyti ir bendrininkavimo aplinkybę, t. y. tai, kad J. M., atlikdama tokius veiksmus, suprato, jog nusikalstamą veiką daro veikdama bendrininkų grupėje ir jos konkretūs veiksmai prisideda prie nusikalstamų tikslų siekimo. Byloje esantys duomenys nepatvirtina subjektyviosios pusės požymio – tyčios buvimo J. M. veikoje. Vien tai, kad J. M. paėmė iš M. M. pinigus ir R. M. nurodymu perdavė juos nepažįstamiems asmenims, tik sudaro prielaidą manyti, kad J. M. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis prielaidomis negali būti grindžiamas, o duomenų, neginčijamai patvirtinančių J. M. kaltę padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, byloje nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas ir nustatytas aplinkybes, J. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kiti klausimai

Nukentėjusiųjų I. M. ir R. M. pareikšti civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

M. M. ir J. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

J. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiųjų I. M. ir R. M. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėjas Vidmantas Gestautas