Kauno apylinkės teismo sprendimas

Atsakovė nepagrįstai iš ieškovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes, tiek kad ji gydosi pas specialistus ir vartoja įvairius vaistus, tiek kad ji tą daro dėl priežasčių, susijusių su šeimos iširimu, tiek kad jos deklaratyviai nurodyti nepamatuojami dvasiniai išgyvenimai, fizinis bei emocinis skausmas būtų tokio mąsto, kad jos satisfakcijai dėl santuokos nutraukimo nepakaktų sutuoktinio kaltės dėl santuokos nutraukimo konstatavimo, jei teismas spręstų, kad santuoka laikytina nutraukta tik dėl ieškovo, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, kad atsakovė savo patikslintu priešieškiniu pirmą kartą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kildina iš Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau tuo nuosprendžiu ieškovas buvo nuteistas tik už (duomenys neskelbtini) ieškovo neteisėtais veiksmais jai sukeltą fizinį skausmą, tačiau anaiptol ne už eilę metų jos ir vaikų atžvilgiu ištisai naudotą psichologinį ir fizinį smurtą, kaip visiškai nepagrįstai teigia atsakovė. Be to, ieškovo prieš atsakovę atlikti minėtu nuosprendžiu nustatyti neteisėti veiksmai buvo atlikti šalių santuokai jau esant faktiškai iširusiai, todėl minėti veiksmai negali būti laikomi nei santuokos nutraukimo priežastimi, nei faktiniu pagrindu priteisti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo. Kita vertus, tokiam reikalavimui jau yra suėjęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas, todėl, vadovaudamasis CK 1.124 straipsniu, 1.126 straipsnio 2 dalimi, atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimui priteisti iš ieškovo neturtinę žalą, jis prašo taikyti ieškinio senatį. Atsakovė nepagrįstai reikalauja padalinti 34 913,67 Eur piniginių lėšų, jai priteisiant 17 456,83 Eur. Santuokos metu gautos darbo ar kapitalo pajamos tampa dalytinu turtu, jei jį sutuoktiniai prašo dalyti kaip kredito įstaigose ir kitur laikomas sutuoktiniams priklausančias lėšas (turtines teises į tas lėšas) arba už šias pajamas įgytą tam tikrą turtą. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo padalinti 34 913,67 Eur piniginių lėšų, kurios santuokos pabaigoje neegzistuoja. Atsakovė nepateikia jokių tokių piniginių lėšų egzistavimą santuokos pabaigoje patvirtinančių įrodymų, t. y. nei įrodymų apie tų lėšų buvimą santuokos pabaigoje ieškovo banko sąskaitoje, nei įrodymų apie jų turėjimą santuokos pabaigoje grynųjų pinigų forma. Byloje yra tik įrodymai – ieškovo banko sąskaitos išrašai, – patvirtinantys, kad tokios pinigų sumos santuokos pabaigoje ieškovo banko sąskaitose nėra. Atsižvelgiant į tai, kad santuokos pabaigoje realiai neegzistuoja atsakovės nurodomų 34 913,67 Eur piniginių lėšų nėra, nėra jokio pagrindo įtraukti šią sumą į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą. Atsakovės nurodytas faktas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui (duomenys neskelbtini) metais išmokėtus (duomenys neskelbtini) dividendus anaiptol nereiškia tų lėšų turėjimo santuokos pabaigoje, t. y. šio fakto akivaizdžiai nepakanka atsakovei tenkančios pareigos įrodyti, kad tos lėšos egzistuoja ir man priklauso nuosavybės teise santuokos pabaigoje, vykdymui, juo labiau, kai tiek minėtos lėšos, tiek kitos ieškovo gautos pajamos galėjo būti naudojamos ir buvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui, kas, beje, yra visiškai akivaizdu vertinant byloje esančius mano banko sąskaitos išrašus. Atsakovė nenurodo jokių konkrečių bendro turto panaudojimo faktų, lėmusių bendrosios jungtinės sumažėjimą, kad ieškovui būtų atsiradusi pareiga įrodyti, kad tą turtą ieškovas panaudojo šeimos poreikių tenkinimui, todėl atsakovė yra laikytina neįvykdžiusia jai tenkančios įrodinėjimo pareigos jos reikalavimo priteisti 17 456,83 Eur kompensaciją aspektu. Byloje esančių ieškovo banko sąskaitos išrašų analizė leidžia teigti, kad atsakovės nurodyta per 2016 metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ į ieškovo sąskaitą banke pervesta 81 000,00 Eur dividendų suma, įvertinus, kad dalį jos, t. y. 12 150,00 Eur, bendrovei ieškovas gražino kaip permoką, iki šios bylos iškėlimo (2019 m. lapkričio 7 d.) buvo panaudota taip: 1) 1 200,00 Eur ir 1 950,00 JAV dolerių, kas atitinka 1 660,00 Eur, buvo sumokėti atitinkamai už ieškovo studijas (duomenys neskelbtini) ir nuotolines studijas (duomenys neskelbtini) (vienkartiniai mokėjimai); 2) 6 670,00 Eur sumokėta už gyvenamajam namui teiktas komunalines paslaugas (bendra suma); 3) 9 155,00 Eur pervesti atsakovei (bendra suma); 4) 6 431,00 Eur atsakovės prašymu buvo paskolinti kinų tautybės asmenims (bendra suma); 5) 7 470,00 Eur sumokėta už vaikų ugdymą (vaikų darželių, mokyklos, būrelių lankymo išlaidos) ir vaikų gyvybės draudimą (bendra suma); 6) 31 611,37 JAV dolerių, kas atitinka 26 870,00 Eur, investuota į vertybinių popierių įsigijimą (bendra suma); 7) 13 568,00 Eur išleisti perkant šeimai maistą, drabužius, avalynę, higienos priemones, buities reikmenis, laisvalaikio paslaugas ir pan. (bendra suma). Aukščiau nurodytų išlaidų pobūdis suponuoja išvadą, kad visa ieškovo per 2016 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai gauta dividendų suma iki šios bylos iškėlimo buvo panaudota vien tik šeimos poreikių tenkinimui, o iš to seka, kad atsakovė neturi jokio pagrindo reikalauti priteisti iš ieškovo 17 456,83 Eur kompensaciją dėl tariamo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimo. Atsakovė nepagrįstai reikalauja pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančius 301/601 dalis žemės sklypo, gyvenamąjį namą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas ieškovo asmeninės nuosavybės teise. Dalis nekilnojamojo turto yra įgyta iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini)Nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties pagrindu, kita dalis – (duomenys neskelbtini)Buto ir žemės sklypo dalies bei kitų statinių dalies dovanojimo sutarties pagrindu. Abejomis dovanojimo sutartimis turtas buvo padovanotas ieškovui asmeniškai. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad (duomenys neskelbtini)ieškovo mama nutarė padovanoti šalių šeimai butą, su garažu, (duomenys neskelbtini), ¾ dalis kiemo statinių, bei (duomenys neskelbtini)dalis žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad šalys išmokės V. B. virš 40 000,00 Eur kompensaciją, bei dėl to, kad šalių lėšomis buvo įrengti vartai, tvora, kiemo aikštelė išklota trinkelėmis“. Visų pirma, aukščiau nurodyto visiškai tikrovės neatitinkančio atsakovės teiginio nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, t. y. atsakovė nepateikė jokių įrodymų, nei patvirtinančių, kad ieškovo mama buvo nutarusi būtent šalių šeimai, o ne ieškovui, dovanoti nurodytą turtą, nei patvirtinančių, kad ieškovo mama ieškovui ar jam kartu su atsakove būtų iškėlusi to turto dovanojimo sąlygą išmokėti V. B. „virš 40 000,00 Eur kompensaciją“. R. B. (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje atsakovės teiginį yra paneigusi visa apimtimi, t. y. tiek turto dovanojimo šalių šeimai aspektu, tiek išmokėjimo jos dukrai 40 000,00 Eur sąlygos egzistavimo aspektu, tiek dovanojimo priežasties, susijusios su vartų, tvoros, įrengimu, kiemo aikštelės išklojimo trinkelėmis, buvimo aspektu. Antra, visi aukščiau nurodyti atsakovės teiginiai prieštarauja galiojančiai, nenuginčytai ir ją sudariusioms šalims įstatymo galią turinčiai (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarčiai ir jos esmei, todėl, atsakovei pastarosios sutarties neginčijant, tokie atsakovės visiškai su realybe prasilenkiantys teiginiai laikytini ir nepagrįstais, ir neturinčiais teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Trečia, ieškovo mama (duomenys neskelbtini)metais tiesiog negalėjo viena nutarti padovanoti šalių šeimai butą su garažu, (duomenys neskelbtini), ¾ dalis kiemo statinių bei (duomenys neskelbtini)dalis žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), kadangi tuo metu minėtas turtas turėjo du savininkus – ieškovo mamą R. B. ir močiutę J. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini), – t. y. turtas nepriklausė vien tik ieškovo mamai jai asmeninės nuosavybės teise, kad jo teisinis likimas priklausytų vien tik nuo jos valios ir kad ji, kaip nepagrįstai teigiama atsakovės, galėtų nutarinėti dovanoti tai, kas jai vienai nepriklauso. Ieškovas pinigus mokėjo savo seseriai V. B. (duomenys neskelbtini) bankiniais pavedimais ieškovo močiutei J. S. dar esant gyvai, kas taipogi paneigia bet kokias atsakovės įrodinėjamas tų pinigų mokėjimo sąsajas su mamos ieškovui dovanotu turtu. V. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo (duomenys neskelbtini) sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi, o buto įsigijimo kainą ji sumokėjo nuosavomis lėšomis bankiniu pavedimu iš savo sąskaitos tą pačią dieną, kai buvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis, t. y. dar (duomenys neskelbtini) Iki šios dienos ieškovas į V. B. sąskaitą buvo pervedęs 10 000 Eur, kuriais buvo grąžinta V. B. (duomenys neskelbtini) ieškovui suteikta beprocentinė paskola. Šias aplinkybes (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu patvirtino ir pati ieškovo sesuo V. B.. Atsakovės esantis teiginys, kad ieškovo atliktais atitinkamai 10 000,00 Eur, 5 000,00 Eur, 25 000,00 Eur, 1 800,00 Eur mokėjimais į sesers V. B. sąskaitą banke iš šalių santuokinių lėšų išmokėjo ieškovo seseriai 41 800,00 Eur buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, yra laikytinas tikrovės neatitinkančiu. Priešingai, nei nurodyta atsakovės patikslintame priešieškinyje, ieškovas atsakovei niekada nebuvo nurodęs, kad jie sumoka pinigus ieškovo seseriai, o ieškovo mama už tai dovanoja žemės dalį bei kitą namo dalį – butą ir apsigyvena ieškovo sesers bute. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis yra patvirtinta notaro, ji nėra nuginčyta ir nėra ginčijama atsakovės patikslintu priešieškiniu, todėl laikyti ją esant mainų sutartimi ar kitokio pobūdžio atlygintine sutartimi, kaip savo patikslintame priešieškinyje tą dovanojimo sutartį interpretuoja atsakovė, nėra jokio pagrindo. Tai reiškia, kad visos atsakovės nurodytos aplinkybės, kuriomis ji teigia (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarčiai buvus mainų sutartimi ar kitokio pobūdžio atlygintine sutartimi, yra ne tik nepagrįstos ir neatitinkančios tikrovės, bet, būdamos prieštaraujančiomis galiojančios ir notaro patvirtintos dovanojimo sutarties esmei, neturi jokios reikšmės teisingam bylos išsprendimui. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis buvo sudaryta tuo metu, kai ginčo šalys apskritai dar nebuvo pažįstamos, o (duomenys neskelbtini) sutartimi turtas ieškovo tėvų buvo padovanotas asmeniškai ieškovui. Atsakovė nepagrįstai reikalauja priteisti ½ dalį į P. S. sąskaitą banke (duomenys neskelbtini)pervestos 3 000,00 Eur sumos. (duomenys neskelbtini) bankiniu pavedimu, nurodydamas mokėjimo paskirtyje „(duomenys neskelbtini)“, ieškovas grąžino P. S. pinigus – 3 000,00 Eur, – kuriuos buvo pasiskolinęs pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį, o pinigų skolinimo ir jų perdavimo faktui pagrįsti buvo pasirašytas paskolos raštelis. Atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, kad garažo vartai ir tvora buvo įrengti bei kiemo aikštelė buvo išklota trinkelėmis bendromis šalių sutuoktinių lėšomis. Byloje ne tik nėra jokių tokį atsakovės teiginį darbų atlikimo šalių bendromis lėšomis aspektu pagrindžiančių įrodymų, bet yra tą teiginį paneigiančių įrodymų. Šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) tačiau, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, gyvenamojo namo, kuris jau santuokos sudarymo metu buvo 100 proc. baigtumo, bei kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai buvo atlikti (duomenys neskelbtini), abu name esantys butai buvo suformuoti (duomenys neskelbtini), t. y. abu šie faktai įvyko dar prieš santuokos sudarymą, ir nuo šio momento nebuvo atlikti jokie esminiai nekilnojamojo turto pakeitimai. Iki (duomenys neskelbtini) šis turtas priklausė trims savininkams – J. S., mano mamai R. B. ir ieškovui. Po J. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu mirusiajai priklausiusią aukščiau nurodytų nekilnojamųjų daiktų dalį paveldėjo ieškovo mama R. B., kuri dar (duomenys neskelbtini) sudarytos panaudos sutarties pagrindu uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikusi teisę neatlygintinai naudotis jai priklausančia dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai naudojosi kiemu ir patalpomis, bendrovė savo lėšomis įrengė kiemą automobiliams statyti, išklodama jį trinkelėmis. Šių darbų, kurių užsakovas ir mokėtojas buvo ne ieškovas ar juo labiau ne ieškovas su atsakove, o UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, vertė yra 2 651,50 Eur. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, nei patvirtinančių trinkelių išklojimą būtent šalių lėšomis, nei tam tariamai panaudotų šalių lėšų dydį, nors būtent jai teko pareiga įrodyti tokius savo teiginius, kaip ir nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytus įrodymus – R. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą Panaudos sutartį (duomenys neskelbtini), G. A. (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) G. A. daryto pervedimo išrašą, – patvirtinančius, kad trinkelių išklojimo darbus užsakė ir juos apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nepaisant to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos tuo metu priklausė ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti mokėjimai už trinkelių išklojimą nelaikytini mokėjimais iš sutuoktinių bendrų lėšų, kaip savo nepagrįstai teigia atsakovė. Tokiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų kvalifikavimui nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra jokio pagrindo konstatuoti, nei kad kiemo trinkelių išklojimu buvo iš esmės pagerintas atsakovės prašomas pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turtas, nei kad tas turtas buvo pagerintas šalių lėšomis. Atsakovės minimų tvoros ir garažo vartų įrengimo darbai buvo atlikti ieškovo tėvų J. B. ir R. B. lėšomis, ir tas buvo padaryta dar 2014 metais, kuomet ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausė tik ¼ dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių. Tvoros ir garažo vartų įrengimo ieškovo tėvų lėšomis tokiu laikotarpiu aplinkybę patvirtino ieškovo mama R. B., (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje nurodžiusi, kad tvorą ir vartus (duomenys neskelbtini) ieškovo tėvas, o be to, apie tai galima spręsti ir iš byloje esančios ieškovo velionio tėvo J. B. turėto automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuotraukos, kurioje matyti prie ginčo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įrengta kiemo tvora su vartais. Automobilį tėvas pardavė (duomenys neskelbtini), todėl yra akivaizdu, kad tvora, kuri nuotraukoje matosi kartu su automobiliu, negalėjo būti įrengta vėliau nei (duomenys neskelbtini), kuomet ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausė tik ¼ dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių. Taigi, įrenginėdami tvorą ir garažo vartus, ankstesni turto, kurį atsakovė prašo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, savininkai – J. B. ir R. B. – gerinosi jiems tuo metu priklausiusį turtą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tvoros ir garažų vartų įrengimą būtent šalių lėšomis. Priešingai, nei nurodyta atsakovės į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį atsakovė reikalauja pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nebuvo investuota nė euro šalių bendrų santuokinių lėšų, nekalbant jau apie atsakovės nurodytos daugiau nei 50 000,00 Eur sumos šalių bendrų lėšų neinvestavimą. Atsakovė nepagrįstai reikalauja nustatyti uzufruktą ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju šalių vaikų gyvenamoji vieta taikos sutartimi, patvirtinta Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, yra nustatyta ne su atsakove, reikalaujančia uzufrukto nustatymo ieškovo asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui, o su abiem tėvais. Tai reiškia, kad uzufrukto nustatymui nėra vienos iš CK 3.71 straipsnio 1 dalyje numatytų uzufrukto nustatymo sąlygų – po santuokos nutraukimo vaikai nelieka gyventi su atsakove. Taikos sutartimi, patvirtinta Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, šalių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su abiem tėvais, su kuriais vaikai gyvena pasavaičiui, darytina išvada, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto apsunkinimas uzufruktu laikotarpiu, kai vaikai pagal Taikos sutarties sąlygas turi būti su ieškovu, būtų skirtas išimtinai vien tik atsakovės interesų užtikrinimui, kai tuo tarpu CK 3.71 straipsnis uzufrukto nustatymą sieja išimtinai vien tik su nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimu. Atsakovė neįrodė, jog nėra galimybės kitu būdu užtikrinti šalių vaikų teisę į būstą kaip tik suvaržant ieškovo asmeninės nuosavybės teisę nustatant uzufruktą, juo labiau, kai, atsižvelgiant į taikos sutartyje patvirtintoje Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, nustatytą vaikų gyvenamąją vietą su abiem tėvais ir jų pasavaitinį gyvenimą su kiekvienu iš tėvų, toks uzufruktas lemtų tik pačios atsakovės interesų užtikrinimą. Tai reiškia, kad tenkinti atsakovės prašymą nustatyti uzufruktą ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui nėra jokio pagrindo.

Atsakovė po taikos sutarties sudarymo, priešieškiniu (DOK-104552) ir teismo posėdžio metu reikalavo:

1) Nutraukti tarp atsakovės L. J. ir ieškovo L. B., (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką (duomenys neskelbtini)rajono civilinės metrikacijos biure, (duomenys neskelbtini), įregistruotą santuoką (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo L. B. kaltės;

2) Priteisti atsakovės L. J. naudai iš ieškovo L. B. 4 000,00 Eur neturtinės žalos;

3) Pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 269,33 kv. m. ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 301/601 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine L. J. ir L. B. nuosavybe ir padalinti šį turtą tokiu būdu: atsakovei L. J. nuosavybėn priteisti ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)t. y. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 79,08 kv. m. ploto arba kito buto dalį, 1/2 dalį kiemo statinių, bei 1/2 dalį 301/601 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui paliekant ¾ gyvenamojo namo, ½ kiemo statinių, bei 450/601 dalį žemės sklypo;

4) Priteisti atsakovei L. J. iš ieškovo L. B. (duomenys neskelbtini)Eur kompensaciją už sąskaitoje esančias lėšas, pasisavintas lėšas, vertybinius popierius ir jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą;

5) Teismui atmetus reikalavimą dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, nustatyti uzufruktą, L. J. ir nepilnamečiams vaikams A. B. ir J. B. naudotis ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės;

6) atsakovės L. J. naudai iš ieškovo L. B. priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp L. J. ir L. B., (duomenys neskelbtini)rajono civilinės metrikacijos biure, (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė du sūnūs: A. B. ir J. B., kurie šiuo metu yra nepilnamečiai. Šalių santuoka faktiškai iširo išimtinai dėl ieškovo kaltės. Ieškovė yra krikščioniškų pažiūrų, todėl bandė iš saugoti santuoką, tačiau tai nepavyko. Bėgant laikui pradėjo kilti nesutarimai, išsiskyrė požiūris į gyvenimą, tikslus, vertybes ir vaikų auklėjimą. Ieškovas tinkamai nevykdė sutuoktinio pareigų, nedėjo pastangų santuokos puoselėjimui, vienas kito palaikymui, pageidavo skirtis. Ieškovo elgesys tapo agresyvus, smurtinis ir despotiškas. Tiek ieškovas, tiek jo motina atsakovę nuolat žemindavo, koliodavo, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, dėl ko atsakovei prasidėjo ilgalaikis nerimas dėl saugumo ir sveikatos. Ieškovas smurtą vartojo prie nepilnamečių vaikų, ką patvirtina apklaustų vaikų parodymai, byloje esantys teismo nuosprendis ir nutartis. (duomenys neskelbtini) namuose (duomenys neskelbtini), ieškovas sudavė atsakovei kumščiu smūgį į dešinį petį, tuo sukeldamas ilgalaikį fizinį skausmą ir sužalojimą. (duomenys neskelbtini)Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo pripažintas kaltu, įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam buvo paskirta bausmė. Šis nuosprendis buvo paliktas galioti Kauno apygardos teismo. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodo tiesos neatitinkančias aplinkybes, siekdamas atsakovę pažeminti, kad ji nieko santuokoje neveikė. Atsakovė augino vaikus ir tuo pačiu metu dirbo nuo pat vaikų gimimo (augindama pirmą vaiką, vedė paskaitas V. D. Universitete 4,5 val. per savaitę), tokiu būdu prisidėdama prie šeimos išlaikymo. Nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol atsakovė dirba, išskyrus laikotarpius, kai ji buvo vaikų auginimo atostogose. Intensyviai mokėsi lietuvių kalbos. Ieškovo patikslintame ieškinyje nurodomos aplinkybės dėl vaikų auklėjimo, t. y. kad atsakovė neva nuolat šaukė ant vaikų ir taikė fizines bausmes, taip pat neatitinka tikrovės. Ieškovas santuokos metu darėsi vis agresyvesnis tiek ieškovės, tiek vaikų atžvilgiu, pradėjo naudoti ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą. Dėl santuokos iširimo atsakovė patyrė didelę neturtinę žalą. Nors patirta neturtinė žala yra itin didelė, teismo prašoma priteisti atsakovės L. J., naudai iš ieškovo L. B., tik 4 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo žiaurus elgesys atsakovės atžvilgiu yra netoleruotinas nei teisės nei moralės prasme: jis atsakovės ir vaikų atžvilgiu eilę metų ištisai naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, dėl ko net buvo nuteistas. Tokiu būdu atsakovė buvo ne tik traumuota, bet ir buvo sužlugdyta jos viltis turėti darnią šeimą - kas ją psichologiškai labai traumuoja. Atsakovė už ieškovo ištekėjo iš meilės ir turėjo viltį su ieškovu pragyventi visą savo gyvenimą, o ieškovas netoleruotinu elgesiu sužlugdė jos svajones, sukėlė didelę psichologinę traumą, taip pat nepamatuojamus dvasinius išgyvenimus ir fizinį bei emocinį skausmą. Dėl patirtos traumos atsakovė gydosi pas specialistus, jai tenka vartoti įvairius vaistus. Po santuokos nutraukimo atsakovė pageidauja pasilikti pavardę – L, o ieškovui paliktina jo prigimtinė pavardė – B. Ieškovas nesąžiningai naudojasi savo teisėmis šiame procese, slėpė šalių turtą, santaupas, siekdamas pasisavinti santuokoje įgytą turtą. Ieškovui dovanojimo sutarčių pagrindu asmeninės nuosavybės teise yra registruotas nekilnojamasis turtas - (duomenys neskelbtini); Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), bei kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora). Šalys dar prieš santuokos sudarymą apsigyveno 79,08 kv. m. bute, (duomenys neskelbtini). Čia šalys įrengė virtuvę, pritaikytą gaminti (duomenys neskelbtini) maistą, supirko baldus, įrengė integruotus baldus, kuriuos pasidalino taikiai. (duomenys neskelbtini) ieškovo mama nutarė padovanoti šalių šeimai 171,37 kv. m. butą, su 18,88 kv. m. garažu, (duomenys neskelbtini), ¾ dalis kiemo statinių , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 301/601 dalis žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad mes šeima jos dukrai V. B. virš 40 000,00Eur kompensaciją, bei dėl to, kad šeimos lėšomis buvo įrengti vartai, tvora, kiemo aikštelė išklota trinkelėmis. Vykdant šį susitarimą, prieš ieškovo mamai dovanojant minėtą turtą, šalys iš santuokinių lėšų išmokėjo ieškovo seseriai V. B. 41 800,00 Eur sumą buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimui. Nors ieškovas įrodinėja, kad 2015 m. gegužės 11 d. – 10 000,00 Eur yra skolos grąžinimas pagal 2014 m. rugpjūčio 25 d. paskolos sutartį, tačiau pažymėtina, kad jokia paskolos sutartis nebuvo pateikta, ieškovo sąskaitos išrašai patvirtina, kad jis turėjo sąskaitoje lėšų ir tai yra šalių santuokiniai pinigai. Ieškovas atsakovei nurodė, jog tai yra mainai t. y. šalys sumoka pinigus ieškovo seseriai, o ieškovo mama už tai dovanoja žemės dalį, bei kitą namo dalį – butą ir apsigyvena ieškovo sesers bute. Sumokėti pinigai yra santuokinė šalių nuosavybė, todėl šis turtas turėtų būti pripažintas jungtine nuosavybe. Tokiu būdu susidarė situacija, kuomet asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas buvo pagerintas bei už jo įgijimą buvo sumokėtos bendros santuokinės lėšos. Tai sudaro pagrindą pripažinti dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. (duomenys neskelbtini) ir iš šalių santuokinių lėšų gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), visas kiemas buvo išdėtas trinkelėmis, įrengta aikštelė, nauja tvora, įdėtos naujos automatinės garažo durys. Automatinių vartų vertė yra 2 000,00 Eur, kiemo vartų – 2 000,00 Eur, kiemo įrengimo trinkelėmis vertė 6 000,00 Eur, viso 10 000,00 Eur. Jokių pinigų ieškovo tėvai nedavė. Pats ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad pinigai už automatinius garažo vartus buvo sumokėti iš bendrai įgytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų. Byloje pats ieškovas pateikė sąskaitas iš kurių matyti, kad vien už darbus (duomenys neskelbtini)buvo sumokėta 2 861,50 Eur už kiemo pagrindų įrengimą iš bendros įmonės, nes įmonė registruota šiuo adresu. Šią aplinkybę įrodo (duomenys neskelbtini) aktas, kuriame statybos ekspertas A. Z. paskaičiavo, kad atliktų name, adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbų ūkio būdu (duomenys neskelbtini)kainomis sąnaudos, vertė yra (duomenys neskelbtini). Namas yra atsakovės ir šalių vaikų vienintelė gyvenamoji vieta, į šį turtą yra investuota daugiau nei 50 000,00 Eur santuokinių lėšų, gyvenamasis namas ir kiemo statiniai esantys (duomenys neskelbtini), pripažintini bendrąją jungtine nuosavybe, priteisiant atsakovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), arba kito buto dalį, kas sudaro apie ½ dalį gyvenamojo namo bei ½ kiemo statinių, bei ½ dalį 301/601 dalių žemės sklypo. Viso gyvenamojo namo vertė šiai dienai pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis yra (duomenys neskelbtini), tai buto Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 25 427,00 Eur. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). už 40 000,00 Eur – 50 000,00 Eur buvo galima nupirkti atskirą būstą - namą ar butą, tuo tarpu šiuo metu, už tokią sumą neįmanoma nieko nupirkti dėl padidėjusių nekilnojamojo turto kainų, todėl kompensacijos priteisimas pagal lėšas būtų neteisingas. Nors ieškovas aplinkybes apie buto (duomenys neskelbtini). įgijimą bandė paneigti savo mamos liudytojos R. B. parodymais, tačiau jau minėta, apie šios liudytojos piktumą ir neobjektyvumą atsakovės atžvilgiu, dėl ko jos parodymai vertinti kritiškai. Kita vertus, liudytojos nurodomos aplinkybės apie iš ieškovo sąskaitos pervestas santuokos metu lėšas už butą (duomenys neskelbtini), yra akivaizdžiai neteisingos, neįrodytos ir neįtikimos. Jau nekalbant apie tai, kad byloje net nebuvo pateikti įrodymai, kad R. B. turėjo tokias lėšas, tačiau tokių lėšų perdavimas nėra įrodytas rašytiniais įrodymais, tuo labiau, kad pati pripažino, jog jokios pinigų dovanojimo sutartys su vaikais nebuvo pasirašytos. Kita vertus, nuoseklumo stokoja liudytojos parodymai, apie tai, kad nors pinigai buvo dovanojami dukrai, nors jos teigimu dukra labai daug uždirba ir turi daug pinigų, bet pinigus padavė sūnui prie dukters (duomenys neskelbtini), kad šis pervestų dukrai. Tai jeigu pinigai buvo skirti dukrai, tai jai ir turėjo būti perduoti ar pervesti. Tuo labiau, kad pagal liudytojos parodymus motina, dukra ir sūnus buvo tuo metu kartu bute. Taip pat kritiškai vertinti liudytojos parodymai, kad neva jos sutuoktinis trys metai iki buto perleidimo išsigrynino pinigus iš banko, nes vyras planavo darytis žarnyno operaciją. Visų pirma, žarnyno operacijos Lietuvoje tikrai nekainuoja dešimčių tūkstančių eurų, nes gydymas yra nemokamas. Kita vertus, liudytojos aiškinimas apie tai, kad ji turėjo dar ir namuose daug grynų pinigų įrodo, kad jokio išgryninimo nereikėjo, nes pasak liudytojos, jie turėjo ir grynų pinigų šeimoje. Byloje pateiktas R. B. išduotas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas patvirtina, kad jokių piniginių lėšų ieškovo motina nepaveldėjo. Visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys liudytojos parodymai, kad neva (duomenys neskelbtini)jos vyras pasidarė vartus, (duomenys neskelbtini)tvorą. Liudytoja negalėjo nurodyti nei kas atliko darbus, nei už kiek. Liudytoja patvirtino, kad trinkeles kieme sudėjo sūnus. Byloje nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), ieškovo sesers V. B. vardu įgytas (duomenys neskelbtini) Pati liudytoja nurodė, kad būtent ji gyvena dukros bute (duomenys neskelbtini), kas visiškai atitinka atsakovės paaiškinimus. Priešingai ieškovo ir liudytojų parodymams, oficialūs rašytiniai įrodymai paneigia ieškovo aiškinimą apie tėvų dovanotus ir seseriai pervestus pinigus. AB „Swedbank“ ieškovo sąskaitos išrašas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar (duomenys neskelbtini) ieškovui išmokėjo 50 000,00 Eur dividendų, o (duomenys neskelbtini) — 31 000,00 Eur dividendų, kas yra santuokoje įgytos bendros šalių pajamos. Ir nors (duomenys neskelbtini) ieškovas grąžino 12 150,00 Eur kaip permokėtų dividendų, tačiau (duomenys neskelbtini) VMI pervedė ieškovui tą pačią sumą. Taigi vien 2016 m. ieškovas gavo 81 000,00 Eur dividendu. Būtent dalis šių dividendų ir buvo panaudota išmokant ieškovo seseriai V. B. kompensaciją už dovanotą butą, kitą dalį ieškovas pervedė į savo kitas sąskaitas, pirko vertybinius popierius ir dalį jų pasisavino. Teismui netenkinus reikalavimo dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, prašau teismo nustatyti uzufruktą. Nors butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovui asmeninės nuosavybės teise, tačiau šeima jame ilgą laiką gyveno ir gyvena iki šios dienos. Ieškovo interesai naudotis turtu, esant nustatytam uzufruktui, nenukentės, kadangi, kaip minėta, šeima šiame bute gyvena jau eilę metų. Be to uzufrukto nustatymas suteiks galimybę ieškovui netrukdomai ir maksimaliai bendrauti su nepilnamečiais vaikais, ko pasėkoje ateityje neturėtų kilti ginčų dėl vaikų. Solidarių įsipareigojimų kreditoriams šalys neturi. Atsakovė asmeniškai neturi jokių vykdytinų prievolių kreditoriams, atsakovės žiniomis, jų neturi ir ieškovas.

Iš (duomenys neskelbtini) darbo sutarties matyti, jog atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo (duomenys neskelbtini) (DOK-141364 priedas).

Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas nekonkretizavo savo kaltės, tačiau nurodė, jog atsakovė nuolat skundėsi gyvenimu (duomenys neskelbtini), nepaisė ir niekino (duomenys neskelbtini) papročius ir tradicijas, juos priešino su (duomenys neskelbtini). Atsakovė ištisas dienas praleisdavo namuose, nuolatos skųsdavosi nuovargiu arba kokia nors liga, tačiau pas jokius gydytojus neidavo, nuovargio priežasčių nenurodydavo ir tiesiog ieškodavo dingsties, kaip nieko nedaryti (nesitvarkyti, neužsiimti namų ruoša, valgio gaminimu, vaikų auklėjimu, priežiūra ir pan.). Ieškovas nurodė, jog atsakovė namuose nieko neveikdavo ir arba gulinėdavo, arba priiminėdavo svečius – išimtinai tik (duomenys neskelbtini), su kuriais bendraudavo (duomenys neskelbtini), – todėl neretai savo namuose ieškovas jautėsi esąs svečias. Į ieškovo raginimus eiti dirbti atsakovė nereagavo, prie bendro ūkio neprisidėjo. Atsakovė buvo visiškai abejinga šeimos gyvenimui – klausiama, kaip jai sekasi, nieko neatsakydavo, o pati niekuo nesidomėdavo ir tik ieškovą kaltindavo dėl savo nelaimingos santuokos. Ieškovui buvo nepriimtini ir atsakovės vaikų auklėjimo metodai, pasireikšdavę nuolatiniu jos šaukimu ant vaikų ir neretai pasibaigdavę fizinėmis bausmėmis.

Atsakovė nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas išimtinai ieškovas. Ji nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog ji nevykdė sutuoktinės pareigų, buvo sutuoktiniui nepagarbi ar nelojali. Ji nurodė, jog visą santuokos laikotarpį dirbo, o kai nedirbo - augino vaikus, santuokoje ji rūpinosi vaikais ir šeima, siekė išsaugoti santuoką.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 4 000,00 Eur žalą.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, - tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Ieškinyje ir teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog dėl atsakovo netinkamo elgesio, atsakovė patyrė įtampą, pablogėjo jos emocinė būsena, jos reputacija prieš šeimos narius nukentėjo, nes jos šalyje skyrybos yra negalimos etiniu ir tradiciniu požiūriu, be to skyrybos nedera su krikščioniškomis atsakovės pažiūromis. Ieškovas nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą, nes neįrodė sveikatos sutrikimo, kad pablogėjo jos sveikata, kad atsakovė lankėsi ir gydėsi, o jos sveikatos sutrikimai susiję su išgyvenimais. Be to, nurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) sužalojimo, dėl kuri ieškovas buvo pripažintas kaltus ir nuteistas, reikšti reikalavimus jau pasibaigęs senaties terminas.

Neturtinė žala – tai pinigais neįvertinami asmens išgyvenimai, gėda, nerimas, reputacijos pablogėjimas. Iš byloje esančios medžiagos teismas daro išvadą, jog dėl ieškovo elgesio, nelojalumo atsakovė netekusi šeimos patyrė emocinę žalą, taip pat sumažėjo jos reputacija prieš šeimos narius, atsakovės išgyvenimus patvirtino ir jos emocinė būklė teismo posėdžių metu. Iš Kauno apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje nustatytų faktų matyti, jog atsakovė šeimoje patyrė žeminimą ne tik iš sutuoktinio bet ir jos mamos, jai buvo demonstruojam gili nepagarba, kuri buvo demonstruojama vaikų akivaizdoje. Esant šioms aplinkybėms teismas turi pagrindą spręsti, jog ieškovas privalo atlyginti atsakovei neturtinę žalą.

Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovo turtinė padėtis sudaro galimybę sumokėti atsakovei neturinę žalą. Atsakovė patirtą moralinę žalą vertina 4000 Eur. Atsižvelgdamas į atsakovės patirtus išgyvenimus ir nepatogumus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog iš ieškovo atsakovei priteistina 3000 Eur neturtinės žalos suma.

Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą ir kiemo statinius esančius (duomenys neskelbtini), ir dalinant šį turtą atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti ¼ dalį gyvenamojo namo, t. y. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį kiemo statinių. Ieškovas su šiuo reikalavimu nesutinka. Byloje nėra ginčo, kad turtas ieškovo buvo įgytas asmeninėn nuosavybėn dovanojimo būdu. Atsakovė nurodė, kad turtas buvo pagerintas santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų įrengiant vartus ir išklojant trinkeles kieme. Įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą teismas sprendžia, jog atsakovė neįrodė, jog turtas buvo pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis.

Ginčo šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jį sudarančiuose butuose, ir kiemo statiniuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nebuvo atlikti jokie esminiai nekilnojamojo turto pakeitimai. Ieškovas byloje dokumentais įrodė, jog (duomenys neskelbtini), trinkelėmis kiemą išklojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), tai padarė laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m gegužės 27 d. Atsakovė nurodo, kad darbus organizavo ir atliko L. B.. Liudytoja R. B. taip pat patvirtino šią aplinkybę, tačiau kadangi L. B. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu , todėl jis veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Iš nekilnojamojo turto išrašo matyti, jog ieškovui priklausė tik ¼ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK 135393, priedai Nr. 1). (duomenys neskelbtini) sudarytos panaudos sutarties pagrindu įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai naudojosi butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Kadangi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neatlygintai naudojosi kiemu ir patalpomis, įmonė įrengė kiemą automobiliams statyti, išklodama jį trinkelėmis. Šių darbų vertė yra 2 651,50 Eur, kiemo įrengimo darbų užsakovas ir mokėtojas yra įmonė UAB,, (duomenys neskelbtini)“ (DOK-135393, Priedai Nr. 2).

Ieškovas taip pat pateikė į bylą nuotrauką ir automobilio pardavimo sutartį iš kurių matyti, jog automobiliui (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant prie ginčo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., nuotraukoje matyti įrengta kiemo tvora. Šis automobilis buvo parduotas (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas įrodė, kad tvora ir vartai buvo įrengti iki (duomenys neskelbtini) ir byloje nėra jokių įrodymų, kad tai buvo padaryta iš bendrų šalių lėšų iki automobilio pardavimo, todėl teismas laiko neįrodytu, jog būtent ieškovo ir atsakovės šeimos lėšomis buvo pastatyta tvora ir vartai.

Atsakovė nurodė, jog už atsakovui R. B. dovanotą turtą, ieškovo ir atsakovės šeima išmokėjo V. B. apie 40 000 Eur ir būtent dėl šios priežasties turtas turėtų būti pripažintas bendra jungtine nuosavybe.

Atsakovė nurodo, kad šios lėšos buvo skirtos kaip kompensacija, už tai, kad R. B. padovanojo ieškovui dalį namo (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir liudytojos R. B. ir V. B. neigė atsakovės nurodytas aplinkybes. Ieškovas įrodė, jog ieškovo sesuo (duomenys neskelbtini), esantį butą įsigijo (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo – pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 17). Buto įsigijimo kainą V. B. iš savo sąskaitos sumokėjo (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimu (Priedas Nr. 17). Ieškovas taip pat nurodė, jog (duomenys neskelbtini) pavedimu 10000 Eur sumą grąžino V. B. (duomenys neskelbtini) suteiktą beprocentinę paskolą (Priedas Nr. 3). Ieškovas ir liudytojos nepateikė įrodymų, jog realiai R. B. turėjo 25000 Eur grynais pinigais ir šiuos pinigus perdavė ieškovui, kad šis iš savo banko sąskaitos lėšas pervestų V. B.. Ieškovas nurodė, jog 6 800,00 Eur (5 000,00 + 1 800,00) seseriai padovanojo. Taigi atsakovė įrodė, jog ieškovas seseriai neatlygintinai perdavė 31800 Eur, tačiau šių lėšų teismas neturi pagrindo vertinti, kaip lėšų už kurios buvo panaudotos bendram sutuoktinių turtui įgyti. Atsakovė turi teisę į ½ šių lėšų atlyginimą pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį, todėl teismas parenka kitą atsakovės teisių gynimo būdą – priteisia atsakovei iš ieškovo 15 900,00 Eur (31800/2) kompensaciją, o reikalavimą pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 269,33 kv. m. ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 301/601 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)esančius (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine L. J. ir L. B. nuosavybe ir padalinti šį turtą tokiu būdu: atsakovei L. J. nuosavybėn priteisti ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)t. y. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 79,08 kv. m. ploto arba kito buto dalį, ½ dalį kiemo statinių, bei 1/2 dalį 301/601 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui paliekant ¾ gyvenamojo namo, ½ kiemo statinių, bei 450/601 dalį žemės sklypo atmeta, kaip nepagrįstą.

CK 3.71 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybę santuokos nutraukimo atveju teismo sprendimu nustatyti uzufruktą į svetimą daiktą, t. y. jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 3.86 straipsnio 2 dalyje).

Šiuo atveju vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su abiem tėvais po savaitę pakaitomis. Šiuo metu atsakovė gyvena su vaikais bute, esančiame (duomenys neskelbtini) namo antrame aukšte. Ieškovas gyvena bute pirmame aukšte (duomenys neskelbtini). Vaikams toks gyvenimo būdas įprastas.

Atsakovė prašo nustatyti servitutą neatlygintinai naudotis butu (duomenys neskelbtini)vaikų ir savo naudai iki vaikų pilnametystės. Atsakovė nurodė, kad bute (duomenys neskelbtini), šeima ilgą laiką gyveno ir gyvena iki šios dienos. Uzufrukto nustatymas suteiks galimybę ieškovui netrukdomai ir maksimaliai bendrauti su nepilnamečiais vaikais, ko pasėkoje ateityje neturėtų kilti ginčų dėl vaikų.

Ieškovas su reikalavimu nesutiko, nurodė, jog šalys jau pasidalijo turtą, atsakovė gavo jai priklausančią dalį vertybinių popierių, yra dirbanti, todėl geba pasirūpinti gyvenamąją vieta ir užtikrinti vaikų gyvenamąsias sąlygas. Taip pat ieškovas nurodė, jog nustačius servitutą vaikų naudai, servitutas vaikų interesus užtikrintų tik pusę viso laiko, nes kas vaikai ½ laiko praleidžia su ieškovu, o kitą dalį laiko su atsakove, todėl nustačius servitutą, ieškovė kas antrą savaitę neatlygintinai butą naudotų išimtinai tik savo, o ne vaikų interesams tenkinti. Ieškovas servituto nustatymą laiko neadekvačiu asmeninio turto suvaržymu. Sutuoktinių santykiai yra ypatingai konfliktiški ieškovas nurodė, jog šalims gyvenant tame pačiame name, tarp šalių kils nuolatiniai konfliktai, kas kenkia vaikams. Sudėtingus tarpusavio santykius patvirtinta abiejų šalių pareiškimai dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo prieš kitą ginčo šalį. Esant tokioms aplinkybėms, kai abu tėvai turi finansines galimybes užtikrinti vaikų teisę į būstą, nėra pagrindo varžyti kito asmens nuosavybės teisių nustatant uzufruktą, kas neatitiktų vaikų interesų dėl nuolatinių tėvų konfliktų gyvenant viename name.

Kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.98 straipsnio 3 dalis).

Abi šalys teismui nurodė, jog prašo priteisti kompensacijas už kito sutuoktinio ne šeimos poreikiams išleistas lėšas.

Ieškovas remiasi prezumpcija, jog visos sutuoktinio gaunamos pajamos yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš Atsakovės banko sąskaitų matyti, jog ieškovė į banko sąskaitą nuolatos įnešdavo skirtingo dydžio sumas, taip pat įvairaus dydžio sumas gaudavo ir iš trečiųjų asmenų, tuo pačiu atsakovė atlikdavo įvairaus dydžio sumų pavedimus skirtingiems tretiesiems asmenims. Atsakovo nurodo, jog didžioji į jos sąskaitą įneštų lėšų dalis priklausė tretiesiems asmenims, nes jie neturėdami banko sąskaitos negalėdavo atlikti įvairių mokėjimų, atsakovė taip pat nupirkdavo gintaro asmenims iš Kinijos, o jei įsipareigojimų neįvykdydavo – pinigus grąžindavo.

Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovo kompensaciją už sumažintą bendro turto masę. Nurodė, jog ieškovas iš viso gavo 81 000 Eur dividendų, jų dalį sumokėjo V. B. už L. B. padovanotą turtą, iš jų taip pat nupirko vertybinių popierių, o likusią dalį išgrynino ir nuslėpė nuo sutuoktinės, todėl prašo iš L. B. priteisti kompensaciją už santuokinio turto sumažinimą.