Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Violetai Kavaliauskienei, Jolantai Maleronkienei,

išvadą teikiančios institucijos biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotajam atstovui Daniel Svorobovič,

nedalyvaujant tretiesiems asmenimis, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Julianus Inkaso“, NEO Finance, akcinei bendrovei (toliau – ir AB), UAB „GS Core“, B2 Impact, UAB, BĮ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, įprastu ir vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. patikslintą ieškinį atsakovei K. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Julianus Inkaso“, NEO Finance, AB, UAB „GS Core“, B2 Impact, UAB, BĮ Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija BĮ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.

9. Ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką BĮ (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t. l. 10; 146).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51–3.54 straipsniai).

11. Nagrinėjamu atveju, ieškovo teigimu, šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė savo nuomonės šiuo klausimu neišreiškė, prieštaravimų bei atsikirtimų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat tai, kad atsakovė neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažįstama, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

12. Ieškovas ir atsakovė reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 385 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

13. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

14. Ieškovo prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama jo pavardė „D.“, atsakovei paliekama iki santuokos turėta pavardė „A.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

15. Šalys nėra sudariusios vedybų sutarties (el. b. 1 t. l. 96, 109).

16. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis ieškovas ir atsakovė neįgijo bendro nekilnojamojo turto (el. b. 1 t. l. 35–46).

17. Akcinės bendrovės „Regitra“ duomenimis D. D. vardu įregistruotas automobilis (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data 2022 m. liepos 12 d., valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t. l. 32, 86–87).

18. Svarbu pažymėti, kad pagal CK 3.127 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tačiau vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.127 straipsnio 2 dalis). Jeigu nėra vieno iš sutuoktinių prašymo, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 10 d. plenarinės sesijos nutarimas civ. byloje Nr. 3K-P-186/2010).

19. Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

20. CK 3.67 straipsnio 2 dalis įtvirtina aiškų momentą, nuo kada anksčiau nei pats santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms gali kilti teisiniai padariniai – nuo sutuoktinių faktinio negyvenimo kartu. Tačiau teisės normoje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu. Vertinant sistemiškai laikoma, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio.

21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu nuo (duomenys neskelbtini) per tą laikotarpį ieškovas D. D. sukūrė kitą šeimą ir kartu su D. O. susilaukė sūnaus N. D., gimusio (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t. l. 25). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nustatoma, kad sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms padariniai kyla nuo (duomenys neskelbtini).

22. Įvertinus ieškovo argumentus, kad transporto priemonė įgyta nenutraukus šalių santuokos, tačiau jau gyvenant skyrium, teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, transporto priemonę, registruotą D. D. vardu, palieka ieškovui D. D. asmeninės nuosavybės teise.

23. Nagrinėjamoje byloje nė viena iš šalių nebuvo pareiškusi reikalavimų dėl piniginių lėšų, esančių sutuoktinių banko sąskaitose, padalijimo teisme. Abu sutuoktiniai šiame procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, piniginės lėšos, esančios kiekvieno iš sutuoktinio vardu atidarytose bankų sąskaitose, lieka tam sutuoktiniui, kieno vardu yra atidaryta sąskaita banke, ir jos (piniginės lėšos) tarp sutuoktinių nedalinamos.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

24. Vadovaudamasis 2025 m. lapkričio 4 d. Antstolių informacinės sistemos registro išrašu bei ieškovo atstovo paaiškinimais teismas nustatė, kad ieškovas turi kreditorinių įsipareigojimų:

24.1. Vykdomojoje byloje Nr. 0092/25/00807 antstolė Nijolė Jutkienė vykdo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo įsakymą Nr. eL2-4243-504/2025, skolininkas ieškovas, išieškotoja UAB „GS Core“ (el. b. 1 t. l. 89–95);

24.2. Vykdomojoje byloje Nr. 0092/23/00322 antstolė Nijolė Jutkienė vykdo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teismo įsakymą Nr. eL2-914-356/2023, skolininkas ieškovas, išieškotoja UAB „Julianus Inkaso“ (el. b. 1 t. l. 89–95);

24.3. Vykdomojoje byloje Nr. 0092/22/01487 antstolė Nijolė Jutkienė vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimą už akių Nr. e2-7228-759/2022, skolininkas ieškovas, išieškotoja NEO Finance, akcinės bendrovės (el. b. 1 t. l. 89–95).

25. Vadovaudamasis 2025 m. lapkričio 4 d. Antstolių informacinės sistemos registro išrašu bei atsakovės paaiškinimais teismas nustatė, kad atsakovė turi kreditorinių įsipareigojimų:

25.1. Vykdomojoje byloje Nr. 0130/25/01792 antstolė Vilma Leskevičienė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių Nr. e2-24763-1089/2025, skolininkė atsakovė, išieškotoja BĮ Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (el. b. 1 t. l. 101–107);

25.2. Vykdomojoje byloje Nr. 0130/25/01266 antstolė Vilma Leskevičienė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių Nr. e2-24763-1089/2025, skolininkė atsakovė, išieškotoja Aktiva Finance Group OU, veikianti per UAB „Julianus inkaso“ (el. b. 1 t. l. 101–107);

25.3. Vykdomojoje byloje Nr. 0130/25/00912 antstolė Vilma Leskevičienė vykdo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo įsakymą Nr. eL2-3160-760/2025, skolininkė atsakovė, išieškotoja Aktiva Finance Group OU, veikianti per UAB „Julianus inkaso“ (el. b. 1 t. l. 101–107);

25.4. Vykdomojoje byloje Nr. 0130/25/000641 antstolė Vilma Leskevičienė vykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų sprendimą už akių Nr. e2-4596-676/2025, skolininkė atsakovė, išieškotoja B2 Impact, UAB (el. b. 1 t. l. 101–107).

26. Įvertinus prievolių pobūdį bei nesant kreditorių prieštaravimo po santuokos nutraukimo šie šalių kreditoriniai įsipareigojimai laikomi asmeniniais šalių įsipareigojimais.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

27. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi vieną nepilnametį vaiką – A. D., gimusią (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t. l. 10), kuri šiuo metu gyvena su ieškovu.

28. Ieškovas prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Tarnyba šiam ieškinio reikalavimui neprieštaravo, atsakovė teismo posėdžio metu sutiko su tokiu ieškovo reikalavimu.

29. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

30. Atsižvelgiant į tai, kad tarp tėvų nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, Tarnyba pateikė teigiamą išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, su kuriuo vaikas faktiškai ir gyvena, šalių nepilnamečio vaiko A. D. gyvenamoji vieta nustatoma su jos tėvu ieškovu (CK 3.174 straipsnis).

31. Atkreipiamas šalių dėmesys, kad, remiantis CK 3.170 straipsniu, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir bendravimo juos auklėjant tvarką nustato teismas.

33. Teismas, įvertinęs ieškovo pasiūlytą bendravimo tvarką, Tarnybos išvadą, sprendžia, kad nurodyta bendravimo tvarka neprieštarauja šalių nepilnamečių vaikų interesams, todėl ieškovo reikalavimą dėl atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo tenkina.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

34. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad pirmiausia užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

35. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

36. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

37. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

38. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikiams kas mėnesį reikalinga 790,00 Eur suma per mėnesį: maistui – 250 Eur, ugdymas, laisvalaikis, atostogos – 250,00 Eur, drabužiai, avalynė – 80,00 Eur, gydymo išlaidos, vitaminai, vaistai – 40,00 Eur, higienos priemonės ir asmeniniai daiktai – 80,00 Eur, transportas, komunalinės paslaugos – 80,00 Eur, kitos išlaidos – 10,00 Eur.

39. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kurio bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Atsakovė šiuo atveju nepagrindė mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančių vaiko poreikių (CPK 178 straipsnis), t. y. taip pat neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo naštos. Todėl teismas vadovaudamasis teismų praktikoje suformuluotomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis sprendžia, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga ne didesnė nei minimalioji mėnesinė alga suma (patikslinto ieškinio padavimo metu – 846,00 Eur atskaičius mokesčius (gali skirtis priklausomai nuo mokamų mokesčių dydžio, taikomo neapmokestinamojo pajamų dydžio, mokesčių lengvatų ir kitų individualių aplinkybių).

40. Pagal teismų praktiką nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tai nereiškia, jog iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Nustačius, kad šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

41. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. 1 t., l. 88). Pagal bylos duomenis ieškovas asmeninės nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto (el. b. 1 t., l. 43), vertybinių popierių. Šiuo teismo sprendimu ieškovui asmeninės nuosavybės teise atitenka transporto priemonė „(duomenys neskelbtini) valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t. l. 86–87). Ieškovas turi dar vieną nepilnametį vaiką (el. b. 1 t., l. 25). Bylos duomenimis atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t. l. 99). Pagal bylos duomenis atsakovė asmeninės nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto (el. b. 1 t., l. 45), transporto priemonių (el. b. 1 t., l. 33, 100), vertybinių popierių. Įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui ieškovo prašomą priteisti 389,00 Eur per mėnesį sumą.

42. Teismo vertinimu, priteista išlaikymo iš atsakovės suma yra proporcinga vaiko poreikiams ir abiejų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio šiuo atveju svarbi ir ta aplinkybė, jog ieškovui visa apimtimi tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, vaiko slaugymas ligos metu, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Be to, nuo 2026 m. sausio 1 d. MMA yra 846,00 Eur atskaičius mokesčius (gali skirtis priklausomai nuo mokamų mokesčių dydžio, taikomo neapmokestinamojo pajamų dydžio, mokesčių lengvatų ir kitų individualių aplinkybių), taigi vienam iš tėvų tenkantis orientacinis išlaikymo dydis net nenukrypstant nuo tėvų teikiamo išlaikymo lygių dalių principo yra 423,00 Eur. Įvertinęs visą tai sistemiškai, teismas daro išvadą, kad nustatyta nepilnamečio vaiko išlaikymo suma atitinka bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

43. Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui po 389,00 Eur kas mėnesį vaikui mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į ieškovo nurodytą banko sąskaitą, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

44. Ieškovas skiriamas iš atsakovės vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Ieškovas turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą ar skirtą išlaikymą išimtinai jo interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).

45. Teismas išaiškina, jog vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, ir iš esmės pasikeitus aplinkybėms tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

46. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Ieškovas sumokėjo 137,00 Eur dydžio žyminį mokestį (el. b. 1 t. l. 83–84) ir 4 063,18 Eur už advokato teisinę pagalbą (el. b. 2 t. l. 79–81, 124–125).

48. Ieškovo prašymas dėl išlaidų advokatų pagalbai apmokėti tenkinamas iš dalies atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, be to, byloje nėra (nebuvo panaudota) sutarties dėl santuokos nutraukimo, už kurios rengimą paskaičiuotos 800,00 Eur dydžio išlaidos (el. b. 2 t. l. 80), taip pat į nelengvą atsakovės turtinę padėtį.

49. Patikslintą ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamas 137,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 3 000,00 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

50. Patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteisiamas 105,03 Eur žyminis mokestis už patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (389,00 Eur x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc. = 105,03 Eur) (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

51. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį – 8 Eur, į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 7,26 Eur, iš atsakovės ši suma nepriteisiama.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

52. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalis dėl laikino šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu (el. b. t. 2, l. 37–42) paliekama galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovui D. D. pavardę – „D.“, atsakovei K. D. palikti iki santuokos turėtą pavardę „A.“.

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu D. D. jo gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad atsakovė K. D. su nepilnamečiu vaiku A. D. bendrauja taip:

- Motina bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį (skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos), penktadienį pasiimdama vaiką po užsiėmimų iš vaiko mokymo–ugdymo vietos arba 18 val. iš gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. privalo pristatyti vaiką į jo tėvo gyvenamąją vietą, išskyrus toliau nurodytas išimtis;

- Motina bendrauja su vaiku tokiu grafiku per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas: Šv. Kūčių dieną ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (nepertraukiamai) – kiekvienais poriniais metais, dieną prieš Šv. Kūčias (gruodžio 23–iąją) pasiimant vaiką iš jo lankomos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo veiklai arba, jei vaikas tą dieną neturi užsiėmimų ugdymo įstaigoje, 18 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25–ąją dieną) 19 val.; Šv. Kalėdų antrąją dieną – kiekvienais neporiniais metais, pasiimant vaiką iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. Likusiu Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų metu su vaiku bendrauja tėvas;

- Motina bendrauja su vaiku tokiu grafiku per Šv. Velykų šventę: nuo penktadienio, esančio prieš Šv. Velykas, pasiimant vaiką iš jo lankomos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo veiklai arba, jei vaikas tą dieną neturi užsiėmimų ugdymo įstaigoje, 18 val. iš jo gyvenamosios vietos, iki Šv. Velykų pirmos dienos (sekmadienio), grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą 19 val. – kiekvienais poriniais metais; Šv. Velykų antrąją dieną (pirmadienį) – kiekvienais neporiniais metais, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. likusiu Šv. Velykų švenčių metu su vaiku bendrauja tėvas;

- Motina turi teisę bendrauti su vaiku keturiolika kalendorinių dienų (nepertraukiamai arba dalimis) vaiko vasaros atostogų, oficialiai patvirtintų vaiko mokymo–ugdymo įstaigoje, laikotarpiu, apie konkrečią bendravimo pradžios ir pabaigos datą motiną informuojant elektroniniu paštu, sms žinutėmis ar kitu būdu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų birželio 1 d. Motina savo atostogų su vaiku periodui vaiką pasiima pirmą atostogų dieną 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinės laikotarpio dienos 20 val. Keturiolika kalendorinių dienų (nepertraukiamai arba dalimis) vaiko vasaros atostogų, oficialiai patvirtintų vaiko mokymo–ugdymo įstaigoje, laikotarpiu su vaiku bendrauja tėvas. Apie konkrečią bendravimo pradžios ir pabaigos datą tėvas motiną informuoja elektroniniu paštu, sms žinutėmis ar kitu būdu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų birželio 1 d.;

- Motina bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) ir motinos gimtadienį. Motina vaiką paima šventės dieną 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos arba po užsiėmimų iš vaiko mokymo–ugdymo vietos ir grąžina vaiką į jo motinos gyvenamąją vietą tos pačios šventinės dienos 20 val.;

- Savo gimtadienio dieną vaikas praleidžia su tėvu. Motina turi teisę dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje;

- Aukščiau nurodyta motinos bendravimo su vaiku tvarka netaikoma kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), vaiko tėvo gimimo dieną, tėvo atostogų su vaiku metu;

- Motina privalo iš anksto (ne vėliau kaip dvi dienas prieš) elektroniniu paštu, sms žinutėmis ar kitu būdu informuoti tėvą apie planuojamą susitikimą su vaiku pagal numatytą bendravimo tvarką;

- Tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas bendrauti negalimas dėl objektyvių priežasčių, numatytas motinos susitikimas su vaiku neįvyksta, o kitas susitikimas vyksta pagal grafiką;

- Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti galimybę kitam iš tėvų bendrauti su vaiku telefonu, tačiau nepažeidžiant ir netrikdant vaiko poilsio režimo ir kito iš tėvų bei vaiko bendravimo laiko.

Priteisti iš atsakovės K. D. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. D., mokamą po 389,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2025 m. lapkričio 3 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 (penkioliktosios) dienos į ieškovo D. D. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovą D. D. nepilnamečiui vaikui A. D. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalį dėl laikino šalių nepilnametės dukros A. D. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu D. D. palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo tada, kai ieškovas D. D. ir atsakovė K. D. faktiškai nustojo kartu gyventi ((duomenys neskelbtini)).

Po santuokos nutraukimo ieškovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nepriteisiant atsakovei K. D. piniginės kompensacijos.

Pripažinti asmeninėmis ieškovo D. D. prievolėmis kreditoriams uždarajai akcinei bendrovei „GS Core“, uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“ ir NEO Finance, akcinei bendrovei.

Pripažinti asmeninėmis atsakovės K. D. prievolėmis kreditoriams biudžetinei įstaigai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Aktiva Finance Group OU, veikiančiai per uždarąją akcinę bendrovę „Julianus inkaso“, ir B2 Impact, uždarajai akcinei bendrovei.

Priteisti iš atsakovės K. D. ieškovo D. D. naudai 3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų 00 ct) dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 137,00 Eur (vieno šimto trisdešimt septynių eurų 00 ct) dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidas.

Priteisti iš atsakovės K. D. 105,03 Eur (vieno šimto penkių eurų 3 ct) žyminį mokestį valstybei (ši suma turi būti sumokėta į biudžetinės įstaigos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti biudžetinės įstaigos Širvintų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriui, Vedybų sutarčių registrui, akcinei bendrovei „Regitra“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.