Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-14 · Civilinė byla Nr. 2A-653-661/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-02-02Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-03-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-14
Bylos Nr.
2A-653-661/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-00430-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Barkauskas (pran.), Liuda Uckienė, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
M. S.
Atsakovas
A. K.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-653-661/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00430-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1. 121.14.;121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Liudos Uckienės ir Almos Urbanavičienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei A. K. , išvadą teikianti institucija –Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. K. , prašydamas pakeisti teismo nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams V. S. , gim. 1994-05-04, ir J. S. , gim. 1998-07-21, dydį bei sumažinti jį iki 200 Lt per mėnesį periodinių išmokų nuo 2009-10-09, t.y. darbo sutarties nutraukimo dienos, iki vaikų pilnametystės.

Ieškinį grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2008-06-18 sprendimu nustatyto išlaikymo - po 2000 Lt kiekvienam vaikui mokėti negali, nes jo turtinė padėtis gerokai pablogėjo, o ieškovo vaikams skiriamas išlaikymas viršija pačių vaikų interesus. Ieškovas pabrėžė, kad atsakovė nepagrindė vaikams skirtų lėšų panaudojimo, vaikų išlaikymui skiriama ženkliai mažesnė suma nei 6000 Lt, kuri turėjo būti skiriama abiems vaikams iš abiejų tėvų. Atsakovė pateikė kvitus apie vaikams skirtų lėšų panaudojimą, pagal kuriuos Vilteniui per 2008 m. liepos mėn. buvo išleista 1130,19 Lt vietoj 3000 Lt, o Jauniui - 1045,29 Lt, dalis šios sumos nepagrįsta jokiais įrodymais, atsakovė vaikų išlaidoms priskiria biuro kėdę, vonios rinkinį, šviestuvą ir pan., be pagrindo pridedamas kvitas už auklės paslaugas, kai paaugliams vaikams auklė nereikalinga. Dauguma sumų nėra pagrįsta jokiais mokestiniais dokumentais, o tik pateikti atsakovės aprašymai. Pažymėjo, kad ieškovas per visą laiką nuo teismo sprendimo yra skiręs net 320000 Lt išlaikymo vaikams. Ieškovas nurodė, kad jo turtinė padėtis yra labai pablogėjusi. Nors 2008-02-15 bei vėliau jo vidutinis uždarbis buvo nemažas, tačiau nuo 2009 m. spalio mėnesio ieškovas buvo atleistas iš darbo, apie metus buvo registruotas darbo biržoje ir neturėjo jokių pajamų, įsidarbino tik 2010 m. rugsėjo mėnesį ir gauna apie 1500 Lt dydžio darbo užmokestį, atskaičius mokesčius. Pažymėjo, kad darbo sutartis su AB „Lietuvos energija“ buvo nutraukta bendru sutarimu, kadangi įmonėje vyko reorganizacija, ieškovui buvo pasiūlyta išeiti iš darbo ir gauti išeitinę kompensaciją. Nors ieškovas gavo apie 53000 Lt dydžio išeitinę išmoką, tačiau turėjo iš jos gyventi apie metus, kai visiškai neturėjo jokio darbo ir pajamų, išlaikyti savo, sunkiai sergantį tėvą, dengti vartojimo kreditą, mokėti už daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra ieškovo butas, renovaciją, vėliau apmokėti tėvo laidotuves, kurių išlaidos siekė apie 7000 Lt. Turtinę situaciją blogino tai, kad ieškovas turėjo grąžinti vartojimo kreditą pagal 2005-05-25 sutartį Nr. VK0160050492, kas mėnesį mokėdamas 1004 Lt įmoką; kreditas buvo baigtas mokėti 2010 m. gegužę, už kredito lėšas buvo atliktas ieškovo buto remontas. Be to, ieškovas turėjo sumokėti daugiabučio namo savininkų bendrijai virš 13000 Lt už namo renovavimą. Pažymėjo, kad jo turtinė padėtis pablogėjo ir dėl to, kad neteko nekilnojamojo turto: 2008-07-04 pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė jam priklausančius statinius ir žemės sklypus, esančius Kunotų k. Zarasų r., už 38000 Lt, o gautas lėšas panaudojo pragyvenimui, gydymui, tėvo išlaikymui. Šiuo metu ieškovui priklauso tik butas, esantis Žirmūnų g. 131-5, Vilniuje, kuris yra areštuotas už išlaikymo įsiskolinimą, jokių transporto priemonių ieškovas neturi, po tėvo mirties likęs turtas – sodo sklypas ir piniginės lėšos – dar nėra paveldėtos, šio turto vertė yra apie 1000 Lt. Naujo darbo paieškas ir turtinę padėtį apsunkino pašlijusi sveikata, nes dėl patiriamo streso darbe, atsakovės elgesio, konstatuota hipertenzinė širdies liga, hipertonija, diastolinė disfunkcija, paskirtas nuolatinis gydymas stipriais vaistais, išrašyti receptais, išduotas kompensuojamųjų vaistų pasas, medikamentams, gydymui, konsultacijos išleidžiamos lėšos.

Ieškovas pažymėjo, kad atsakovės A. K. turtinė padėtis yra žymiai geresnė, nei ieškovo, kadangi atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis Žirmūnų g. 129-30, Vilniuje, negyvenamoji patalpa – stomatologinis kabinetas, esantis J. B. g. 6-13/Vingrių g. 2-13, individuali įmonė Vilniaus psichiatrijos centras, kuri aktyviai vykdo veiklą, nes atsakovė teikia individualias psichologo konsultacijas ir gauna pajamas, taip pat gavo motinystės pašalpą, o šiuo metu dirba Vilniaus psichikos sveikatos centre ir gauna darbo užmokestį, turi 2008 m. gamybos, t.y. naują automobilį, padengė 270000 Lt dydžio kreditą, jos sutuoktinis V. K. nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą su žemės sklypais Vilniaus r. Sakiškių k., todėl atsakovė turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo.

Nurodė, kad atsakovės nurodytos mėnesinių išlaidų J. S. dydis – 2044 Lt, o V. S. – 2589 Lt – yra per didelis. Ieškovas sutiko su atsakovės nurodytomis išlaidomis Jėzuitų gimnazijai, nuolatiniam mėnesiniam bilietui, mobiliajam telefonui, Jauniaus muzikos pamokoms, sūnų sportui, laisvalaikiui, cheminiam valymui ir pan., tačiau pažymėjo, kad vaikams per mėnesį būtų pakankamos ir protingos būtų 10 Lt išlaidos vaistams (nėra duomenų, kad jie sirgtų specifinėmis ligomis), 60 Lt išlaidos maistui mokykloje, 20 Lt kišenpinigiams, 14 Lt mokyklinėms rinkliavoms, 84 Lt drabužiams ir avalynei, 200 Lt komunalinėms paslaugoms kiekvienam iš vaikų apmokėti, tuo tarpu išlaidos kavinėms, žurnalams, vaikų draudimui, atsakovės automobiliui vaikams vežti nėra būtinos, sūnus Viltenis nebelanko atletinės gimnastikos, o Jaunius – gitaros pamokų. Tokiu būdu kiekvieno iš nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį būtų pakankama 700 Lt suma. Kadangi atsakovės turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovo, ieškovas ir taip jau yra sumokėjęs nepilnamečių vaikų išlaikymui itin didelę pinigų sumą - 320000 Lt, atsakovė turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, o iš ieškovo turėtų būti priteistas 200 Lt dydžio išlaikymas kiekvienam iš vaikų.

Šalies argumentai

Atsakovė A. K. su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nepilnamečių vaikų Viltenio ir Jauniaus gyvenimo sąlygos yra ženkliai geresnės nei vidutinės ar minimalios Lietuvoje, tačiau tai nėra blogai, pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ar vaikų poreikiai, todėl ieškovo argumentai apie vaikų poreikius atmestini bei vertintini kritiškai, nes ji iš esmės nepasikeitė, tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis buvo jo sąmoningai ir dirbtinai bloginama, siekiant išvengti pareigos išlaikyti vaikus vykdymo, atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi nesąžiningai ir nenuoširdžiai. Aplinkybes, kad vaikų poreikiai iš esmės pasikeitė ar iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis turi įrodyti būtent ieškovas. Pažymėjo, kad nuo 2009 m. lapkričio mėnesio atsakovas išlaikymo vaikams visiškai neteikia, vaikais rūpinasi vien atsakovė. Vaikų poreikiai nėra pasikeitę, vaikams skiriamas išlaikymas buvo panaudotas jų poreikiams, ką patvirtina tiek atsakovės pateikti kvitai, ataskaitos, tiek vaikų bei pačios atsakovės banko sąskaitų išrašai. Nurodė, kad sūnaus Viltenio išlaikymui per mėnesį reikėtų skirti vidutiniškai 2589,75 Lt, o Jauniaus išlaikymui – 2044,78 Lt pagal atsakovės pateiktą išlaidų lentelę, kurioje nurodomos visos vaikams skirti būtinos išlaidos, jas mažinti nėra pagrindo, nes vaikams būtina užtikrinti tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, vaikai pripratę prie prabangesnio gyvenimo, yra susiformavę atitinkami jų įpročiai, kurie negali būti drastiškai pakeisti ir apriboti.

Reikalavimas dėl periodinių išmokų dydžio pakeitimo negali būti reiškiamas į praeitį ir siejamas su ieškovo darbo sutarties nutraukimo data, jis taikytinas ir galioja tik ateičiai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių principas, teisinis apibrėžtumas, teisingumas ir viešasis interesas, juo labiau, kad nutraukiant darbo sutartį, ieškovas gavo didelę išeitinę išmoką, ieškinį dėl išlaikymo sumažinimo iki 200 Lt pateikė nedelsiant, t.y. 2010-01-08, tuo tarpu vadovaujantis formuojama teismų praktika, asmeniui gavus išeitinę išmoką, tai nelaikoma jo turtinės padėties pablogėjimas, padėties pablogėjimo momentas sietinas ne su darbo sutarties nutraukimu, o nukeliamas tam laikotarpiui, už kiek buvo išmokėta išeitinė išmoka.

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovo ieškinys dėl išlaikymo dydžio sumažinimo savo esme yra priešingas vaikų interesams, siūlomas priteisti išlaikymo dydis akivaizdžiai neatitinka nepilnamečių V. S. ir J. S. interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies teismas nusprendė sumažinti iš ieškovo M. S. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams V. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1994-05-04, ir J. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1998-07-21, dydį iki 550 Lt (penkių šimtų penkiasdešimties litų) periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį, kiekvienam iš nepilnamečių vaikų iki vaikų pilnametystės. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pateiktus įrodymus konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas išvadai, jog po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuria buvo užbaigtas ankstesnis šalių ginčas dėl išlaikymo jų nepilnamečiams vaikams dydžio, iš esmės pasikeitė, t.y. pablogėjo ieškovo M. S. turtinė padėtis, nes ženkliai sumažėjo ieškovo iš darbinės veiklos gaunamos pajamos, kas savo ruožtu sudaro pagrindą peržiūrėti, o būtent mažinti iš jo priteistą nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį, kadangi teismo priteistas iš ieškovo išlaikymas šiuo metu yra neproporcingas jo gaunamoms pajamoms ir turimam turtui.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas M. S. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pakeisti nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, nustatant, jog ieškovas M. S. sūnaus V. S. , gim. 1994-05-04, ir sūnaus J. S. , gim. 1998-07-21 išlaikymui moka išlaikymą po 200 Lt periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2009 m. spalio 9 d., darbo sutarties nutraukimo dienos, iki vaikų Viltenio ir Jauniaus pilnametystės, bei priteisti pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo metu turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad jo ieškinys buvo grindžiamas dviem pagrindiniais motyvais – iš esmės pablogėjusia ieškovo turtine padėtimi ir 2 vaikams teikiamo 4000 Lt išlaikymo neatitikimu jų poreikiams.

Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas konstatavęs esminius pagrindus tenkinti ieškinį, vėliau sprendime ne kartą prieštaravo šiam savo išdėstytam teiginiui bei neatskleidė svarbiausių išlaikymo dydžio keitimo aspektų. Šioje byloje visiškai nebuvo nustatyta atsakovės turtinė padėtis, buvo apribotos ieškovo galimybės pagrįsti teiginius, kad atsakovės materialinė gerovė yra ženkliai geresnė nei ieškovo, teismas iš naujo ir iš esmės netyrė vaikų poreikių.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis prielaidomis kvestionavo faktą kad 2008 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais ieškovas pardavė jam priklausiusią sodybą už 37 800 Lt. Ieškovas teikdamas paaiškinimus teismui išdėstė sodybos pardavimo priežastis – didžiuliai išlaikymo kaštai, reikalinga nuolatinė sodybos priežiūra, investicijos. Sodyba buvo parduota gerokai seniau, nei, kad ieškovas neteko darbinių pajamų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalauja įrodymų dėl gautų lėšų panaudojimo, kai yra akivaizdu ir neginčytina, kad ieškovas jokių santaupų neturi, o lėšomis galėjo disponuoti neabejotinai savo nuožiūra ir reikmėmis dar ir vadovaujantis tuo argumentu, kad tuo metu jokių įsiskolinimų dėl išlaikymo nebuvo, išlaikymas buvo teikiamas laiku ir pilna apimtimi.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priskyrė prie ieškovo turtinės padėties galimai paveldimą turtą. Vilniaus m. 4-notarų biuro notarė patvirtino, kad yra užvesta paveldėjimo byla po ieškovo tėvo P. S. mirties, paveldėjimo liudijimas dar nėra išduotas. Pirmosios instancijos teismas, nežiūrint to fakto, kad ieškovui dar nėra išduotas paveldėjimo liudijimas (galimi kiti paveldėtojų prašymai, kreditorių atsiradimas, kas keistų palikimo objekto apimtį), vienareikšmiškai traktuoja mirusiojo turtą (kurio vertė nedidelė bei likvidumas itin problemiškas) kaip ieškovo nuosavybę ir šį turtą priskiria prie ieškovo turtinės padėties. Pažymėtina, kad ši teismo nuostata prieštarauja nuosavybės įgijimo pagrindams/atsiradimui, paveldėjimo teisės esminiams principams.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovo turtinę padėtį apima: vienas nekilnojamasis objektas-butas, kuris antstolio yra areštuotas; šiuo metu susidariusi beveik 100 000Lt skola ir apie 1 500 Lt darbo užmokestis per mėnesį.

Vienas iš ieškovo reikalavimų buvo pakeisti vaikams teikiamo išlaikymo dydį nuo 2009 m. spalio mėn., t.y. nuo to momento, kai ieškovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo. Vilniaus rajono apylinkės teismas vienpusiškai, išimtinai tik atsakovės interesais vertindamas byloje esančius įrodymus, darydamas įstatymu neleistinas sprendime prielaidas, sumažino išlaikymo dydį į ateitį.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nustatė 1 100 Lt išlaikymo dydį neatsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, o remdamasis prielaidomis ar orientaciniais kriterijais. Teismas nepagrįstai vadovaujasi Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007m.- 2008m. tirtais vaikų poreikiais.

Pirmosios instancijos teismas, nespręsdamas pagal konkrečias bylos aplinkybes, esančius įrodymus, atsižvelgia į minimalios mėnesinės algos fiksavimą kasacinio teismo nutartyse ir tai yra bene vienintelis argumentas dėl išlaikymo dydžio sumos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. K. , nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovas ieškiniu siekia nustatyti teiktiną išlaikymą, kuris gerokai mažesnis nei minimalių vaikų poreikių užtikrinimas, t.y. po 200 litų kiekvienam jų, kai vien mokestis už mokslą Vilniaus jėzuitų gimnazijoje kas mėnesį kainuoja 150 litus kiekvienam. Apeliantas nori pasiekti, kad teismas patvirtintų jo pareigą teikti išlaikymą po 6,66 Lt (šešis litus, 66 cnt) vaikui kasdien (200 Lt: 30 dienų).

Neteisingas apelianto teiginys, kad teismas neatskleidė atsakovės turtinės padėties. Visi argumentai išsamiai pateikti sprendime. Tai, kad M. S. nepateikė jokių įrodymų, duomenų, kurie negalėjo būti pateikti anksčiau ir kurie paneigia teismo sprendimo išvadas dėl A. K. turtinės padėties.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiu, kad nustačius vieno iš tėvų turtinės padėties pablogėjimą, teismas privalo ištirti ir įvertinti vaikų poreikius iš esmės iš naujo. Tokia išvada nepagrįsta ir vertinti vaiko poreikius nėra pagrindo, kadangi jie nėra pasikeitę, vaikams skiriamas išlaikymas buvo panaudotas jų poreikiams, ką patvirtina tiek atsakovės kvitai, ataskaitos, tiek vaikų bei pačios atsakovės banko sąskaitų išrašai. Vaikams būtina užtikrinti tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymo sąlygas, vaikai pripratę prie gerokai minimalius poreikius viršijančių gyvenimo sąlygų, yra susiformavę atitinkami jų įpročiai. Atmestinas kaip visiškai nepagrįstas, nepilnamečių vaikų interesus pažeidžiantis ir objektyviai neatspindintis tikrosios apelianto turtinės padėties argumentas dėl išlaikymo mažinimo iki 200 Lt per mėnesį kiekvienam iš vaikų, nes, kaip teisingai sprendime nurodo teismas, toks išlaikymo dydis būtų itin drastiškas ir neproporcingas, pažeistų prioritetinį nepilnamečių vaikų teisių apsaugos principą, reikštų nepateisinamos ir neproporcingos finansinės naštos atsakovei uždėjimą bei apelianto piktnaudžiavimą savo teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, pagrįstai tenkino iš dalies ieškovo M. S. ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo.

Dėl nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio nustatymo

Apeliantas nurodo, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo netinkamai taikomos teisės normos, reglamentuojančios išlaikymo dydį, t. y. CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys ir CK 3.198 straipsnio 1 dalis. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos. Pažymėtina tai, kad minimalaus išlaikymo dydžio nenustatymas nelaikytinas įstatymo spraga.

Priteistino nepilnamečiams vaikams išlaikymo tikslas yra nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs vaiko poreikių sampratą. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas, nagrinėdamas vieną iš bylų, Teismams priteisus 200 Lt išlaikymą vaikui yra pasisakęs, kad tokia suma negali būti visiškai patenkinti net minimalūs fiziologiniai vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Aiškindamas ir taikydamas CK 3.192 str. 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006). Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas bei turimą turtą.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, nustatydamas, jog ieškovo turtinė padėtis ir gaunamas darbo užmokestis – pajamų šaltinis yra ženkliai mažesnis. Tačiau taip pat atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas, gavęs pakankamai didelę išeitinę išmoką, neabejotinai turėdamas piniginių santaupų, nekilnojamojo turto, buvo pajėgus vykdyti ir vykdė stambius finansinius įsipareigojimus kreditoriams, išlaikė būstą, gydėsi privačioje klinikoje, draudėsi gyvybės draudimu, skyrė lėšas advokato teisinei pagalbai apmokėti (5000 Lt, III t., b.l. 49) ir pan., tuo pačiu neteikdamas nepilnamečiams vaikams jokio išlaikymo ir taip užkraudamas visą išlaikymo naštą vien atsakovei, leidžia įžvelgti tam tikras abejones dėl ieškovo turtinės padėties pablogėjimo ir įrodo, kad dabartinę ieškovo turtinę padėtį lėmė tiek objektyvios, nuo ieškovo nepriklausančios, tiek subjektyvios, paties ieškovo sąlygotos priežastys, ir į tai atsižvelgtina sprendžiant dėl išlaikymo dydžio mažinimo laipsnio.

Teismas taip pat detaliai ištyrė ir išanalizavo atsakovės turtinę padėtį ir patiriamas išlaidas nepilnamečių vaikų išlaikymui. Teismas pagrįstai nustatė, kad jos padėtis nėra žymiai geresnė nei ieškovo.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje, atsižvelgė į ankstesnį, įsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir į esamus, dabartinius vaikų poreikius, tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Ieškovas ir atsakovė pripažino, kad po ankstesnio teismo sprendimo nepilnamečių vaikų poreikiai iš esmės nepasikeitė, abiejų vaikų – poreikiai ir jiems patenkinti būtinos mėnesinės lėšos iš esmės yra labai panašios, kiekvieno iš vaikų poreikiams patenkinti reikėtų vidutiniškai išleisti apie 1000 Lt – 1500 Lt per mėnesį.

Nustatydamas 1100 Lt dydžio išlaikymo kiekvienam iš vaikų sumą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos teismų praktiką panašiose bylose ir į tai, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Būtent todėl ieškovo reikalavimas itin drastiškai ir neproporcingai sumažinti iš jo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams - iki 200 Lt per mėnesį kiekvienam iš vaikų akivaizdžiai neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, proporcingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Nagrinėjamu atveju ieškovui esant darbingam, jauno, darbingo amžiaus, turint darbą, gaunant pajamas, turint nekilnojamojo turto, investuojant į savo gyvybę bei sveikatą, išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimas iki 200 Lt pažeistų prioritetinį nepilnamečių vaikų teisių apsaugos principą, reikštų nepateisinamos ir neproporcingos finansinės naštos atsakovei uždėjimą, tiek nepilnamečių vaikų, tiek atsakovės interesų pažeidimą bei ieškovo piktnaudžiavimą savo teisėmis.

Dėl ieškovo reikalavimo sumažinti vaikams išlaikymą

nuo 2009 m. spalio 9 d.,

Ieškovas 2009 m. spalio 9 d., neteko darbo AB „Lietuvos energija“, todėl jis prašo teismo sumažinti išlaikymą nuo šios datos. Tačiau nutraukus su ieškovu darbo sutartį, jam buvo išmokėta 67 480,71 Lt dydžio išeitinė kompensacija bei kompensacija už nepanaudotas atostogas, kaip tam tikra materialinė garantija ir parama laikotarpiui po darbo netekimo, ieškovas pats pripažino, kad iš karto netekęs darbo įsiregistravo darbo biržoje ir apie pusmetį gaudavo iki 600 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo nuo nedarbo išmoką, iki darbo sutarties nutraukimo gaudamas itin dideles pajamas, būdamas apdairus ir protingas asmuo, prisiėmęs finansinius įsipareigojimus, galėjo turėti piniginių santaupų, nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio dirba ir gauna pastovias mėnesines pajamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovo turtinė padėtis laikotarpiu nuo darbo sutarties su AB ‚Lietuvos energija“ nutraukimo dar nebuvo iš esmės pablogėjusi, ieškovas disponavo tokiais finansiniais aktyvais, į kuriuos atsižvelgiant buvo nustatytas 2000 Lt kas mėnesį išlaikymas kiekvienam iš nepilnamečių vaikų, todėl kolegijos nuomone, apelianto reikalavimas sumažinti išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams nuo 2009 m. spalio 9 d. yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog iš byloje esančių įrodymų nėra aišku, už pagalbą kokioje civilinėje byloje ieškovas advokatei sumokėjo 5000 Lt. Juo labiau, kad tarp tų pačių šalių tiek iki nagrinėjamos civilinės bylos, tiek jos metu vyko kiti teisminiai ginčai kitose civilinėse bylose (tą rodo tik prijungtų bylų medžiaga, tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys), kas kelia abejonių, ar 5000 Lt buvo sumokėti už atstovavimą būtent šioje civilinėje byloje dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, netenkino ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alvydas BarkauskasLiuda UckienėAlma Urbanavičienė