- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-02
- Bylos Nr.
- 2-365-855/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-00430-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Julijai Franckevič, dalyvaujant ieškovui M. S., ieškovo atstovei adv. E. T., atsakovės atstovei adv. V. L. – Balčiūnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei A. K., išvadą teikianti institucija –Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. K., prašydamas pakeisti teismo nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini), dydį bei sumažinti jį iki 200 Lt per mėnesį periodinių išmokų nuo 2009-10-09, t.y. darbo sutarties nutraukimo dienos, iki vaikų pilnametystės. Ieškinį grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2008-06-18 sprendimu nustatyto išlaikymo - po 2000 Lt kiekvienam vaikui mokėti negali, nes jo turtinė padėtis gerokai pablogėjo, o ieškovo vaikams skiriamas išlaikymas viršija pačių vaikų interesus. Ieškovas pabrėžė, kad atsakovė nepagrindė vaikams skirtų lėšų panaudojimo, vaikų išlaikymui skiriama ženkliai mažesnė suma nei 6000 Lt, kuri turėjo būti skiriama abiems vaikams iš abiejų tėvų. Atsakovė pateikė kvitus apie vaikams skirtų lėšų panaudojimą, pagal kuriuos V. per 2008 m. liepos mėn. buvo išleista 1130,19 Lt vietoj 3000 Lt, o J. - 1045,29 Lt, dalis šios sumos nepagrįsta jokiais įrodymais, atsakovė vaikų išlaidoms priskiria biuro kėdę, vonios rinkinį, šviestuvą ir pan., be pagrindo pridedamas kvitas už auklės paslaugas, kai paaugliams vaikams auklė nereikalinga. Dauguma sumų nėra pagrįsta jokiais mokestiniais dokumentais, o tik pateikti atsakovės aprašymai. Pažymėjo, kad ieškovas per visą laiką nuo teismo sprendimo yra skiręs net 320000 Lt išlaikymo vaikams, tai yra didžiulė pinigų suma, atsakovė iš jos nieko nesutaupė, didelė sumos dalis panaudota ne vaikų poreikiams, o asmeninių atsakovės poreikių tenkinimui, per visą šį laiką vaikai nė karto nebuvo išvykę į užsienį atostogauti, atsakovė piktnaudžiauja jai suteikta teise tvarkyti vaikų pinigines lėšas, pažeidžia jų ir ieškovo teises. Atsakovas pabrėžė, kad jau yra skyręs vaikams išlaikyti 320000 Lt, kurios pilnai užtektų vaikus išlaikyti iki pilnametystės, t.y. yra sumokėjęs itin daug vaikų išlaikymui, į priekį, todėl išlaikymas turėtų būti ženkliai mažinamas.
Ieškovas nurodė, kad jo turtinė padėtis yra labai pablogėjusi. Nors 2008-02-15 bei vėliau jo vidutinis uždarbis buvo nemažas, tačiau nuo 2009 m. spalio mėnesio ieškovas buvo atleistas iš darbo, apie metus buvo registruotas darbo biržoje ir neturėjo jokių pajamų, įsidarbino tik 2010 m. rugsėjo mėnesį ir gauna apie 1500 Lt dydžio darbo užmokestį, atskaičius mokesčius. Pažymėjo, kad darbo sutartis su AB „Lietuvos energija“ buvo nutraukta bendru sutarimu, kadangi įmonėje vyko reorganizacija, ieškovui buvo pasiūlyta išeiti iš darbo ir gauti išeitinę kompensaciją. Nors ieškovas gavo apie 53000 Lt dydžio išeitinę išmoką, tačiau turėjo iš jos gyventi apie metus, kai visiškai neturėjo jokio darbo ir pajamų, išlaikyti savo, sunkiai sergantį tėvą, dengti vartojimo kreditą, mokėti už daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra ieškovo butas, renovaciją, vėliau apmokėti tėvo laidotuves, kurių išlaidos siekė apie 7000 Lt. Turtinę situaciją blogino tai, kad ieškovas turėjo grąžinti vartojimo kreditą pagal 2005-05-25 sutartį Nr. VK0160050492, kas mėnesį mokėdamas 1004 Lt įmoką; kreditas buvo baigtas mokėti 2010 m. gegužę, už kredito lėšas buvo atliktas ieškovo buto remontas. Be to, ieškovas turėjo sumokėti daugiabučio namo savininkų bendrijai virš 13000 Lt už namo renovavimą. Pažymėjo, kad jo turtinė padėtis pablogėjo ir dėl to, kad neteko nekilnojamojo turto: 2008-07-04 pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė jam priklausančius statinius ir žemės sklypus, esančius (Duomenys neskelbtini), už 38000 Lt, o gautas lėšas panaudojo pragyvenimui, gydymui, tėvo išlaikymui. Šiuo metu ieškovui priklauso tik butas, esantis (Duomenys neskelbtini), kuris yra areštuotas už išlaikymo įsiskolinimą, jokių transporto priemonių ieškovas neturi, po tėvo mirties likęs turtas – sodo sklypas ir piniginės lėšos – dar nėra paveldėtos, šio turto vertė yra apie 1000 Lt. Naujo darbo paieškas ir turtinę padėtį apsunkino pašlijusi sveikata, nes dėl patiriamo streso darbe, atsakovės elgesio, konstatuota hipertenzinė širdies liga, hipertonija, diastolinė disfunkcija, paskirtas nuolatinis gydymas stipriais vaistais, išrašyti receptais, išduotas kompensuojamųjų vaistų pasas, medikamentams, gydymui, konsultacijos išleidžiamos lėšos.
Ieškovas pažymėjo, kad atsakovės A. K. turtinė padėtis yra žymiai geresnė, nei ieškovo, kadangi atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (Duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa – stomatologinis kabinetas, esantis (Duomenys neskelbtini), individuali įmonė (Duomenys neskelbtini), kuri aktyviai vykdo veiklą, nes atsakovė teikia individualias psichologo konsultacijas ir gauna pajamas, taip pat gavo motinystės pašalpą, o šiuo metu dirba Vilniaus psichikos sveikatos centre ir gauna darbo užmokestį, turi 2008 m. gamybos, t.y. naują automobilį, padengė 270000 Lt dydžio kreditą, jos sutuoktinis V. K. nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą su žemės sklypais Vilniaus r. Sakiškių k., todėl atsakovė turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo.
Nurodė, kad atsakovės nurodytos mėnesinių išlaidų J. S. dydis – 2044 Lt, o V. S. – 2589 Lt – yra per didelis. Ieškovas sutiko su atsakovės nurodytomis išlaidomis Jėzuitų gimnazijai, nuolatiniam mėnesiniam bilietui, mobiliajam telefonui, Jauniaus muzikos pamokoms, sūnų sportui, laisvalaikiui, cheminiam valymui ir pan., tačiau pažymėjo, kad vaikams per mėnesį būtų pakankamos ir protingos būtų 10 Lt išlaidos vaistams (nėra duomenų, kad jie sirgtų specifinėmis ligomis), 60 Lt išlaidos maistui mokykloje, 20 Lt kišenpinigiams, 14 Lt mokyklinėms rinkliavoms, 84 Lt drabužiams ir avalynei, 200 Lt komunalinėms paslaugoms kiekvienam iš vaikų apmokėti, tuo tarpu išlaidos kavinėms, žurnalams, vaikų draudimui, atsakovės automobiliui vaikams vežti nėra būtinos, sūnus Viltenis nebelanko atletinės gimnastikos, o Jaunius – gitaros pamokų. Tokiu būdu kiekvieno iš nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį būtų pakankama 700 Lt suma. Kadangi atsakovės turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovo, ieškovas ir taip jau yra sumokėjęs nepilnamečių vaikų išlaikymui itin didelę pinigų sumą - 320000 Lt, atsakovė turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, o iš ieškovo turėtų būti priteistas 200 Lt dydžio išlaikymas kiekvienam iš vaikų.
Atsakovė A. K. su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nepilnamečių vaikų Viltenio ir Jauniaus gyvenimo sąlygos yra ženkliai geresnės nei vidutinės ar minimalios Lietuvoje, tačiau tai nėra blogai, pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ar vaikų poreikiai, todėl ieškovo argumentai apie vaikų poreikius atmestini bei vertintini kritiškai, nes ji iš esmės nepasikeitė, tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis buvo jo sąmoningai ir dirbtinai bloginama, siekiant išvengti pareigos išlaikyti vaikus vykdymo, atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi nesąžiningai ir nenuoširdžiai. Aplinkybes, kad vaikų poreikiai iš esmės pasikeitė ar iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis turi įrodyti būtent ieškovas. Pažymėjo, kad nuo 2009 m. lapkričio mėnesio atsakovas išlaikymo vaikams visiškai neteikia, vaikais rūpinasi vien atsakovė. Vaikų poreikiai nėra pasikeitę, vaikams skiriamas išlaikymas buvo panaudotas jų poreikiams, ką patvirtina tiek atsakovės pateikti kvitai, ataskaitos, tiek vaikų bei pačios atsakovės banko sąskaitų išrašai. Nurodė, kad sūnaus Viltenio išlaikymui per mėnesį reikėtų skirti vidutiniškai 2589,75 Lt, o Jauniaus išlaikymui – 2044,78 Lt pagal atsakovės pateiktą išlaidų lentelę, kurioje nurodomos visos vaikams skirti būtinos išlaidos, jas mažinti nėra pagrindo, nes vaikams būtina užtikrinti tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystimosi sąlygas, vaikai pripratę prie prabangesnio gyvenimo, yra susiformavę atitinkami jų įpročiai, kurie negali būti drastiškai pakeisti ir apriboti.
Nurodė, kad atsakovės pajamas sudarė 1384,93 Lt Sodros išmoka, apie 2400 Lt turto nuomos pajamos, tačiau neseniai atsakovė grįžo dirbti pilną darbo dieną į Vilniaus psichikos sveikatos priežiūros centrą, kur gauna apie 1500 Lt dydžio darbo užmokestį, taip pat gauna apie 300 Lt per mėnesį iš individualios įmonės veiklos ir individualiai vykdomos psichologo praktikos bei apie 300 Lt pajamas už turto nuomą, kurios sumažėjo atsakovei nutraukus buto, esančio (Duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, nes šiuo metu bute atliekamas remontas ir ieškovė su trim nepilnamečiais vaikais ketina gyventi šiame bute. Jokių santaupų atsakovė neturi. Pažymėjo, kad turi dar vieną mažametį vaiką K. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurio poreikiai sudaro apie 1559,26 Lt per mėnesį ir kurį taip pat turi išlaikyti. Tokiu būdu atsakovės turtinė padėtis nėra ženkliai pagerėjusi, nes ieškovo nurodytas gyvenamasis namas su žemės sklypu priklauso jos dabartiniam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise. Kai atsakovė gyveno kartu su V. K., jis prisidėjo prie M. S. nepilnamečių vaikų išlaikymo, nors tokios pareigos neturėjo, tačiau šiuo metu atsakovė viena rūpinasi trim nepilnamečiais vaikais.
Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas, net ir nutraukęs darbo sutartį, tikėtina, gavo neoficialias pajamas, kadangi užėmė aukštas pareigas, gaudavo didžiulį atlyginimą, iš kurio apie 9000 Lt ieškovas galėjo naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, be to, gavo didelę išeitinę kompensaciją, sugebėjo vykdyti prisiimtus renovacijos, kredito grąžinimo ir kitus įsipareigojimus, tikėtina, gyveno ne iš bedarbio pašalpos. Pažymėjo, kad ieškovas nebeturi pareigos teikti paramą tėvui, kuris 2010 m. sausį mirė, po tėvo mirties, kaip vienintelis įpėdinis, paveldės tėvo turtą. Nurodė, kad 2008-07-04 parduodamas nekilnojamąjį turtą, siekė dirbtinai pabloginti savo turtinę padėtį, nes poreikio parduoti turtą nebuvo, pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta žymiai mažesnė, nei reali turto rinkos vertė, kaina. Ieškovas nepateikė įrodymų, kur realiai buvo panaudotos jo gautos pajamos, įskaitant ir pajamos už parduotus žemės sklypus ir namą. Ieškovo sveikatos būklės pablogėjimas nesietinas su įstatymine pareiga išlaikyti savo vaikus, pridėti dokumentai nerodo sveikatos būklę esant išskirtinai sudėtingą, jos sureikšminimas vertintinas kritiškai, juo labiau, kad ieškovas yra darbingas pagal amžių ir sveikatos būklę, turi rūpintis pajamų uždirbimu ir savo įsipareigojimų vykdymu.
Reikalavimas dėl periodinių išmokų dydžio pakeitimo negali būti reiškiamas į praeitį ir siejamas su ieškovo darbo sutarties nutraukimo data, jis taikytinas ir galioja tik ateičiai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių principas, teisinis apibrėžtumas, teisingumas ir viešasis interesas, juo labiau, kad nutraukiant darbo sutartį, ieškovas gavo didelę išeitinę išmoką, ieškinį dėl išlaikymo sumažinimo iki 200 Lt pateikė nedelsiant, t.y. 2010-01-08, tuo tarpu vadovaujantis formuojama teismų praktika, asmeniui gavus išeitinę išmoką, tai nelaikoma jo turtinės padėties pablogėjimas, padėties pablogėjimo momentas sietinas ne su darbo sutarties nutraukimu, o nukeliamas tam laikotarpiui, už kiek buvo išmokėta išeitinė išmoka.
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovo ieškinys dėl išlaikymo dydžio sumažinimo savo esme yra priešingas vaikų interesams, siūlomas priteisti išlaikymo dydis akivaizdžiai neatitinka nepilnamečių V. S. ir J. S. interesų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-02-15 sprendimu, detaliai įvertinęs šalių nepilnamečių vaikų V. S. ir J. S. poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį, pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-11-22 sprendimu patvirtintos sutarties dėl šalių santuokos nutraukimo pasekmių punktą, pagal kurį ieškovas M. S. įsipareigojo nepilnamečiams sūnums V. S. ir J. S. mokėti 37 proc. visų savo mėnesio darbo užmokesčio ir gaunamų pajamų dydžio alimentus ir nustatė, kad ieškovas M. S. moka išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 1005 Lt periodinėmis išmokomis kiekvienam iš vaikų. Vilniaus apygardos teismo 2008-06-18 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo buvo pakeistas ir nustatyta, kad nuo 2008-06-18 iš M. S. priteisiama kiekvienam vaikui po 2000 Lt išlaikymo periodinėmis išmokomis per mėnesį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartimi apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista.
Ieškovas M. S. teismui pateiktu ieškiniu prašo sumažinti teismo nustatytą 2000 Lt dydžio periodinį mėnesinį išlaikymą kiekvienam iš jo nepilnamečių vaikų iki 200 Lt per mėnesį kiekvienam iš vaikų nuo 2009 m. spalio 9 d. - darbo sutarties su AB „Lietuvos energija“ nutraukimo, t.y. nuo aplinkybės, su kuria ieškovas sieja esminį savo turtinės padėties pablogėjimą, atsiradimo.
CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taigi, pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (LAT 2010 m. birželio 28 d. nutartis c.b. R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis c.b. D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis c.b. I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis c.b. R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis c.b. M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (LAT 2010 m. birželio 28 d. nutartis c.b. R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis c.b. D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis c.b. I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009 ir kt.). Nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėties, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 d. nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams turi teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Todėl jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pakeitė tėvo (motinos) turtinė padėties ir vaiko (vaikų) poreikiai, todėl teismas detaliau analizuoja abi šias aplinkybių grupes.
Dėl turtinės padėties pasikeitimo
Įvertinus ieškovo paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus yra pakankamas pagrindas išvadai, jog po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuria buvo užbaigtas ankstesnis šalių ginčas dėl išlaikymo jų nepilnamečiams vaikams dydžio, iš esmės pasikeitė, t.y. pablogėjo ieškovo M. S. turtinė padėtis, nes ženkliai sumažėjo ieškovo iš darbinės veiklos gaunamos pajamos, kas savo ruožtu sudaro pagrindą peržiūrėti, o būtent mažinti iš jo priteistą nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį, kadangi teismo priteistas iš ieškovo išlaikymas šiuo metu yra nebeproporcingas jo gaunamoms pajamoms ir turimam turtui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juo labiau išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būti teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2008-05-26 nutartis c.b. A.L. v V.L., Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-29 nutartis c.b. V.K. v A.B., Nr. 3K-3-189/2009; 2009-12-22 nutartis c.b. I.V. v A.V., Nr. 3K-3-596/2009).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2008-09-01 iki 2009-10-09 ieškovas M. S. dirbo (Duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 236-237, 239, 241). Kaip matyti iš teismo išreikalautų VSDFV duomenų, dirbdamas (Duomenys neskelbtini) ieškovas gaudavo pakankamai didelį darbo užmokestį (atskaičius mokesčius): 2008 m. spalio – gruodžio mėnesiais – (duomenys neskelbtini), 2009 m. sausio – kovo mėnesiais – (duomenys neskelbtini), 2009 m. balandžio – birželio mėnesiais – (duomenys neskelbtini), 2009 m. liepos – rugsėjo mėnesiais – (duomenys neskelbtini), 2009 m. spalio mėnesį – (duomenys neskelbtini)t (I t., b.l. 241). Kaip matyti iš AB „Lietuvos energija“ teismui pateiktų 2010-11-12 pažymų Nr. SD-7792 ir Nr. SD-7793, nuo 2008 m. rugsėjo iki gruodžio ieškovas gaudavo (atskaičius mokesčius): (duomenys neskelbtini)dydžio darbo užmokestį per mėnesį, 2009 m. sausio-vasario mėnesiais gaudavo (duomenys neskelbtini)dydžio darbo užmokestį per mėnesį, 2009 m. balandžio – rugsėjo mėnesiais gaudavo (duomenys neskelbtini)dydžio darbo užmokestį per mėnesį, o 2009 m. spalio mėnesį gavo (duomenys neskelbtini)darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei išeitinę išmoką (II t., b.l. 161-162). Taigi, dirbdamas (Duomenys neskelbtini) ieškovas vidutiniškai gaudavo virš (duomenys neskelbtini)darbo užmokestį per mėnesį, iš kurių 4000 Lt, t.y. apie 36 procentus, skyrė nepilnamečių vaikų V. S. ir J. S. išlaikymui, pervesdamas šią sumą į tam tikslui skirtą atsakovės A. K. vardu atidarytą banko sąskaitą. Tokiu būdu buvo maksimaliai tenkinami nepilnamečių vaikų poreikiai. Nuo 2009 m. spalio 9 d. darbo sutartis su (Duomenys neskelbtini) buvo nutraukta LR DK 125 str. 1 d. pagrindu, t.y. šalių susitarimu, kaip paaiškino ieškovas dėl to, kad įmonėje vyko struktūriniai pertvarkymai, jam buvo pasiūlyta išeiti iš darbo ir nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu, išmokant atitinkamą išeitinę išmoką. Nuo 2009-10-13 ieškovas buvo įregistruotas Vilniaus darbo biržoje (I t., b.l. 41, 233-234), kur kaip teigia apie 5 mėnesius gaudavo iki 600 Lt dydžio draudimo nuo nedarbo išmoką. Nuo 2010-09-16 ieškovas įsidarbino ir šiuo metu dirba (Duomenys neskelbtini) rizikų valdymo ekspertu ir gauna 1925 Lt darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių (II t., b.l. 142-143). VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovui nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas, esantis (Duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro 2000 m. duomenimis buvo 88455 Lt (I t., b.l. 28, 228). VĮ „Registra“ duomenimis M. S. vardu įregistruotų transporto priemonių (I t., b.l. 14, 229, II t., b.l. 130-131). Kaip matyti iš antstolio A. B. 2011-01-10 pažymos, ieškovo banko sąskaitose esančios piniginės lėšos – 23601,54 Lt yra areštuotos, vykdant teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo (III t., b.l. 48).
Kadangi po galutinio teismo sprendimo, kuriuo iš ieškovo buvo priteista po 2000 Lt išlaikymo kiekvienam iš nepilnamečių vaikų per mėnesį, ieškovo M. S. su darbo santykiais susijusios pajamos iš esmės sumažėjo beveik dešimt kartų, ši aplinkybė teismo vertintina, kaip sąlygojusi esminį ieškovo turtinės padėties pasikeitimą, sudarantį pagrindą peržiūrėti teismo priteistą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Kita vertus, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo, teismas turėtų atsižvelgti ne tik į su darbo santykiais susijusių pajamų dydžio pasikeitimą, bet ir įvertinti kitas reikšmingas ieškovo turtinę padėtį ir finansinį pajėgumą, o taip pat ieškovo elgesį netekus pajamų apibūdinančias aplinkybes, leidžiančias nustatyti, kokiu laipsniu proporcingumo ir sąžiningumo požiūriu būtų tikslinga sumažinti iš jo priteistą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį.
Visų pirma, pažymėtina, kad iš esmės nuo pat darbo sutarties su (duomenys neskelbtini) nutraukimo (nuo 2009 m. spalio), t.y. daugiau negu metus, ieškovas neteikė vaikams apsiritai jokio, net dalinio materialaus išlaikymo (šią aplinkybę pripažino pats ieškovas), dėl ko, kaip matyti iš antstolio A. B. 2011-01-10 pažymos, šiuo metu išlaikymo įsiskolinimas sudaro 80224 Lt (III t., b.l. 48). Atsakovė A. K. iki šiol, net ieškovui per nedarbo laikotarpį ir vėliau pradėjus dirbti bei gaunant pajamas, iš esmės viena rūpinasi nepilnamečių sūnų būtinųjų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir pan.) bei jų laisvalaikiu, poilsiu, ugdymu, viena juos išlaiko. Nors imperatyvios pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus nevykdymą ieškovas motyvavo netektomis darbo pajamomis ir itin sunkia turtine padėtimi, tačiau paties ieškovo paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad tuo pat metu ieškovas sugebėjo vykdyti turtinius įsipareigojimus kitiems savo kreditoriams, išlaikyti turimą nekilnojamąjį turtą, investuoti į kito asmens (tėvo) turtą, gydytis privačioje medicinos įstaigoje, draustis savanorišku gyvybės draudimu, mokėti už advokato teisinę pagalbą, kaip nurodė ieškovas, išlaikyti savo tėvą ir pan., t.y. ignoruodamas imperatyvią įstatyminę pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, ieškovas tuo pat metu teikė prioritetą kitų, dispozityvia valia prisiimtų turtinių pareigų vykdymui. Ieškovo teismo posėdžio metu akcentuota aplinkybė, kad jis iki 2009 m. spalio mėnesio ir taip jau yra skiręs nepilnamečių vaikų išlaikymui apie 320000 Lt, kurių užtektų iki vaikų pilnametystės, todėl galėtų jo daugiau ir neteikti, vertintinas kritiškai ir atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi tokia ieškovo pozicija reiškia jo nesutikimą su ankstesnėje civilinėje byloje teismo iš jo priteistu išlaikymo dydžiu. Teismas pažymi, kad būtent toks išlaikymas (po 2000 Lt kiekvienam iš vaikų kas mėnesį), kokį ieškovas jau yra sumokėjęs nepilnamečiams vaikams, vykdydamas teismo sprendimą, buvo nustatytas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ankstesnėje byloje, teismo nustatytas išlaikymo dydis negali būti ginčijamas ir kvestionuojamas, ieškovo nesutikimas su galiojančiu teismo sprendimu negali pateisinti juo nustatytų pareigų nevykdymą, juo labiau, kai tas nevykdymas pažeidžia nepilnamečių vaikų teises, teisėtus lūkesčius bei interesus.
Antra, nutraukiant darbo sutartį su (Duomenys neskelbtini) ieškovui 2009 m. spalį buvo išmokėta 67480,71 Lt darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei išeitinės kompensacijos (II t. b.l. 162). Ieškovas nurodė, kad šiuos pinigus panaudojo vartojimo kredito padengimui, būsto renovavimo išlaidoms, tėvo priežiūrai, išlaikymui bei laidotuvėms, investavimui į tėvo nekilnojamąjį turtą, tačiau teismui nepateikta šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, leidžiančių nustatyti nutraukiant darbo sutartį gautų piniginių lėšų panaudojimą.
Trečia, nors ieškovas nurodė, kad jo turtinė padėtis pablogėjo, nes jis neteko turėto nekilnojamojo turto, tačiau teismas šį argumentą vertina kritiškai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad 2008-07-04 Pirkimo – pardavimo sutartimi M. S. pardavė M. S. gyvenamąjį namą su pastatais bei penkis žemės sklypus, esančius (Duomenys neskelbtini) už bendrą 36800 Lt kainą, o 2008-08-27 pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė J. K. žemės sklypą, esantį (Duomenys neskelbtini), kaip nurodė ieškovas, už 1000 Lt (I t., b.l. 22-26, 220-227). Pažymėtina, kad šie pirkimo – pardavimo sandoriai buvo sudaryti dar teismams nagrinėjant ankstesnę bylą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, ieškovui dar dirbant (Duomenys neskelbtini) ir gaunant dideles pajamas, todėl teismas negali vertinti šios aplinkybės, kaip sąlygojusios ieškovo turtinės padėties pablogėjimą. Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo šioje byloje teismas turi tirti faktinius duomenis apie išlaikymą teikiančio asmens turtinės padėties pasikeitimą po išlaikymo priteisimo iki kreipimosi į teismą dėl jo dydžio sumažinimo. Be to, ieškovas už parduotą nekilnojamąjį turtą gavo atitinkamas pinigines lėšas, byloje nėra duomenų apie šių piniginių lėšų panaudojimą/nepanaudojimą bei leidžiančių teigti, jog minėtas nekilnojamasis turtas buvo parduotas dėl sunkios ieškovo turtinės padėties, piniginių lėšų stygiaus ir pan. Būtent todėl ieškovo atstovės teiginys, jog minėtas nekilnojamasis turtas buvo parduodas, nes ieškovui neužteko lėšų pragyvenimui, vertintinas itin kritiškai.
Ketvirta, nors ieškovas nurodė, kad jo turtinės padėties pablogėjimą sąlygojo patirtos išlaidos savo senyvo amžiaus tėvui P. S. išlaikyti, jo gydymui, o tėvui mirus 2010 m. sausį – laidotuvėms, tačiau teismui nepateikta jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, kurios leistų nustatyti tokių išlaidų patyrimo faktą, jų pagrįstumą bei jų dydį, juo labiau, kad ieškovas neneigė tos aplinkybės, kad tėvas gaudavo valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją, turėjo nekilnojamojo turto. Be to, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų ir Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro 2010-09-09 rašto Nr. S-618, mirus ieškovo tėvui P. S., jo palikimą - žemės sklypą, esantį (Duomenys neskelbtini)., kurio vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro 2002-09-13 duomenimis yra 18783 Lt, ir lėšas, esančias AB Swedbank, priėmė vienintelis įpėdinis – ieškovas M. S., nors paveldėjimo teisės liudijimas jam į šį turtą dar nėra išduotas (I t., b.l. 29-30; II t., b.l. 9). Šios aplinkybės rodo, kad ieškovas po tėvo P. S. mirties paveldės nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, t.y. įgis tam tikrą vertę turtinį turtą.
Penkta, ieškovas akcentavo, kad jo sunkią turtinę padėtį sąlygojo ir kreditorinių įsipareigojimų bankui vykdymas. Pagal 2005-05-25 ieškovo ir Danske bank A/S Lietuvos filialo sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. VK0160050492, vartojimo kredito likutis 2009-10-14 dienai sudarė 7849,17 Lt, mėnesinės įmokos dydis sudarė 1004 Lt per mėnesį (I t., b.l. 40). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kredito įmokos bankui buvo ieškovo reguliariai mokamos, net ir ieškovui netekus darbo, ir kaip jis teigia, negaunant jokių pajamų, kreditas buvo baigtas išmokėti dar 2010 m. gegužės mėnesį, prisiimdamas atitinkamus kreditorinius įsipareigojimus ieškovas turėjo įvertinti ir įvertino savo finansines galimybes juos vykdyti.
Šešta, net ir neturėdamas darbo, ir kaip teigia ieškovas, negaudamas jokių pajamų, jis sugebėjo įvykdyti pakankamai didelius finansinius įsipareigojimus, susijusius su daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra ieškovui priklausantis butas, renovacija. Byloje esanti 919-osios DNSB „Žirmūnai – 131“ 2009-10-12 pažyma patvirtina, kad vykdant daugiabučio gyvenamojo namo renovaciją, ieškovo butui tenkanti renovacijos suma sudarė 18936,94 Lt, valstybė kompensuos 50 procentų renovacijos išlaidų, todėl ieškovui tenkanti mokėtina renovacijos suma yra 9468,68 Lt, ieškovas yra sumokėjęs pradinį 1433,41 Lt įnašą, bendros ieškovo išlaidos namo renovacijai sudaro 13776,49 Lt (I t., b.l. 39). 2010-06-30 pažymoje jau nurodoma, kad ieškovo butui tenkanti renovacijos suma yra 23268,32 Lt, valstybė kompensuos 50 procentų renovacijos išlaidų, ieškovo mokėtina suma yra 11634,16 Lt, iki 2010-06-30 ieškovas yra sumokėjęs 9548,45 Lt, ir liko skolingas 2085,71 Lt (I t., b.l. 235). Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jau yra padengęs visas namo renovavimo išlaidas. Šios aplinkybės rodo, kad per nedarbo laikotarpį ieškovas iš esmės sugebėjo ne tik padengti likusį vartojimo kreditą, reguliariai mokėdamas per mėnesį virš 1000 Lt įmokas bankui, bei ir pilnai įvykdyti su daugiabučio namo renovavimu susijusias prievoles ir tam skirti beveik 12000 Lt.
Kaip aplinkybę, ieškovo nuomone, sudarančią pagrindą išlaikymui nepilnamečiams vaikams mažinti, ieškovas nurodė ir tai, kad yra pašlijusi jo sveikata, nes dėl patirto streso darbe, atsakovės elgesio, jam konstatuota hipertenzinė širdies liga, hipertonija, diastolinė disfunkcija, paskirtas nuolatinis gydymas stipriais vaistais, išrašyti receptais, išduotas kompensuojamųjų vaistų pasas, medikamentams, gydymui, konsultacijos išleidžiamos lėšos. Byloje esantis kompensuojamųjų vaistų pasas, UAB „Alfa clinik“ įrašai rodo, kad ieškovas buvo ir tebėra gydomas UAB „Alfa clinik“, jam diagnozuota hipertenzinė kardiopatija (širdies liga) be širdies (kraujotakos) nepakankamumo, skirti atitinkami medikamentai (I t., b.l. 33-38, II t., b.l. 129, III t., b.l. 5, 23), tačiau teismui nepateikta jokių įrodymų, leidžiančių įvertinti gydymui skiriamų išlaidų dydį, jų pagrįstumą ir pan. Pažymėtina ir tai, kad nepaisant to, kad ieškovas neteko darbo ir jokių pajamų, tačiau per visą nedarbo laikotarpį gydėsi ir iki šiol gydosi būtent privačioje, t.y. mokamoje medicinos įstaigoje, kurioje kaip teismo posėdžio metu pripažino pats ieškovas, mediko konsultacijos ir procedūrų kainos kartais siekdavo iki 500 Lt per apsilankymą.
Apibendrinant aukščiau bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, viena vertus, turi būti atsižvelgta į tai, kad ieškovas ilgą laiko tarpą neturėjo darbo ir su darbo santykiais susijusių pajamų, o šiuo metu jo gaunamas darbo užmokestis – pajamų šaltinis yra ženkliai mažesnis. Kita vertus, turint omenyje, jog ieškovas, gavęs pakankamai didelę išeitinę išmoką, neabejotinai turėdamas piniginių santaupų (iš esmės nuo 1996 m. ieškovas dirbo (Duomenys neskelbtini), vėliau – (Duomenys neskelbtini) ir reguliariai gaudavo pakankamai didelį darbo užmokestį), nekilnojamojo turto, buvo pajėgus vykdyti ir vykdė stambius finansinius įsipareigojimus kreditoriams, išlaikė būstą, gydėsi privačioje klinikoje, draudėsi gyvybės draudimu, skyrė lėšas advokato teisinei pagalbai apmokėti (5000 Lt, III t., b.l. 49) ir pan., tuo pačiu neteikdamas nepilnamečiams vaikams jokio išlaikymo ir taip užkraudamas visą išlaikymo naštą vien atsakovei, leidžia įžvelgti tam tikras abejones dėl ieškovo turtinės padėties pablogėjimo ir rodo, kad dabartinę ieškovo turtinę padėtį lėmė tiek objektyvios, nuo ieškovo nepriklausančios, tiek subjektyvios, paties ieškovo sąlygotos priežastys, ir į tai atsižvelgtina sprendžiant dėl išlaikymo dydžio mažinimo laipsnio. Pažymėtina kad vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, bet kokios abejonės dėl tėvo (motinos) turtinės padėties turi būti vertintinos nepilnamečių vaikų interesų naudai (LAT 2003 m. spalio 29 d. nutartis c.b. E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis c.b. B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis c.b. A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (LAT 2004 m. balandžio 19 d. nutartis c.b. D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).
Teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentu, jog išlaikymo dydis šiuo atveju negalėtų būti mažinamas „į praeitį“, t.y. nuo 2009 m. spalio 9 d., kai ieškovas neteko darbo AB „Lietuvos energija“, kadangi vien darbo sutarties nutraukimo momentas neapsprendžia esminio ieškovo turtinės padėties pablogėjimo momento. Teismas pažymi, kad išlaikymo dydžio sumažinimas, vadovaujantis formuojama Lietuvos teismų praktika (pvz., LAT CBS teisėjų kolegijos 2005-05-11 nutartis c.b. A.K. v I.K., Nr. 3K-3-306/2005 ir kt.) bei teisės doktrina, galioja tik ateityje, t.y. mažesnis išlaikymas pradedamas išieškoti įsiteisėjus teismo sprendimui jį sumažinti, todėl skolininkas neturi teisės reikalauti jam grąžinti išlaikymo skirtumą, susidariusį iki teismo sprendimo, kuriuo buvo sumažintas išlaikymas, įsiteisėjimo dienos, tad ir neturi teisės reikalauti mažesnį išlaikymo dydį skaičiuoti į praeitį. Be to, kaip jau buvo minėta, nutraukus su ieškovu darbo sutartį, jam buvo išmokėta 67480,71 Lt dydžio išeitinė kompensacija bei kompensacija už nepanaudotas atostogas, kaip tam tikra materialinė garantija ir parama laikotarpiui po darbo netekimo, ieškovas pats pripažino, kad iš karto netekęs darbo įsiregistravo darbo biržoje ir apie pusmetį gaudavo iki 600 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo nuo nedarbo išmoką, iki darbo sutarties nutraukimo gaudamas itin dideles pajamas, būdamas apdairus ir protingas asmuo, prisiėmęs finansinius įsipareigojimus, galėjo turėti piniginių santaupų, nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio dirba ir gauna pastovias mėnesines pajamas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovo turtinė padėtis laikotarpiu nuo darbo sutarties su (Duomenys neskelbtini) nutraukimo dar nebuvo iš esmės pablogėjusi, ieškovas disponavo tokiais finansiniais aktyvais, į kuriuos atsižvelgiant buvo nustatytas 2000 Lt kas mėnesį išlaikymas kiekvienam iš nepilnamečių vaikų, todėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio mažinimas sietinas su teismo sprendimu byloje, t.y. nustatytinas „į priekį“.
Vertinant atsakovės A. K. turtinę padėtį matyti, nuo 2009-01-01 iki 2010 m. lapkričio mėnesio atsakovė gaudavo (duomenys neskelbtini) Lt dydžio motinystės pašalpą, gimus jos sūnui K. K. (I t., b.l. 204-205). Nuo 2010 m. lapkričio ieškovė grįžo iš motinystės atostogų ir šiuo metu dirba (Duomenys neskelbtini), kur gauna apie (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį, atskaičius mokesčius (III t., b.l. 39), ir nors yra individualios įmonės (duomenys neskelbtini) savininkė (I t., b.l. 249-250), tačiau kaip paaiškino atsakovės atstovė, įmonė veiklos nevykdo, o atsakovė nuo 2011 m. lapkričio vykdo individualią veiklą pagal pažymėjimą, teikdama individualias psichologo konsultacijas jai nuosavybės teise priklausančiame kabinete (Duomenys neskelbtini), ir kaip nurodė atsakovė, gaudama iš šios veiklos apie 300 Lt per mėnesį (III t., b.l. 40-41). Atsakovei A. K. nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas, esantis (Duomenys neskelbtini), taip pat negyvenamoji patalpa – stomatologinis kabinetas, esantis (Duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 17-18), kurio vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro 2005-11-07 duomenimis yra 101000 Lt, kuriame ji vykdo individualią veiklą ir kurio dalį nuomoja, o taip pat 2008 m. gamybos automobilis Ford Focus (II t., b.l. 20). Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi atsakovė ilgą laiką nuomojo jai priklausantį stomatologinį kabinetą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), už 500 Lt, 335 Lt ir 570 Lt, 160 Lt dydžio nuomos mokesčius iš skirtingų nuomininkų per mėnesį (II t., b.l. 21-43), o taip pat nuomojo jai priklausantį butą, esantį (Duomenys neskelbtini), už 1100 Lt nuomos mokestį per mėnesį (II t., b.l. 44-56). Kadangi minėtose patalpose nuo 2010 m. lapkričio pati atsakovė pradėjo vykdyti individualią veiklą, 2010-12-31 nuomos sutartimi ji nuo 2011-01-01 nuomoja tik dalį minėtų patalpų – stomatologinio kabineto su rūsiu už 100 Lt nuomos mokestį (III t., b.l. 42-47). Kaip paaiškino atsakovės atstovė, buto, esančio (Duomenys neskelbtini), nuomos sutartis taip pat buvo nutraukta, kadangi šiame bute po šiuo metu atliekamo remonto, ketina gyventi pati atsakovė A. K. su trimis nepilnamečiais vaikais, todėl nuomos pajamos iš buto nėra gaunamos. Vertinant atsakovės A. K. turtinę padėtį negali būti atsižvelgiama į jos dabartinio sutuoktinio turimą turtą, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos, pagal šalių sudarytą vedybų sutartį, sutuoktinių turtas laikytinas jų asmenine nuosavybe (I t., b.l. 207-209), ieškovo nurodytas A. K. turimas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (Duomenys neskelbtini).), įgytas dar iki santuokas su atsakove sudarymo, laikytinas jo asmenine nuosavybe (I t., b.l. 20-21), todėl neturi įtakos nei vertinant atsakovės turtinę padėtį, nei sprendžiant dėl ieškovo teiktino nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo, juo labiau, kad šiuo metu atsakovė gyvena skyrium nuo V. K. ir ketina nutraukti su juo santuoką (II t., b.l. 171-172).
Atsakovės turtinė padėtis negali būti vertinama, kaip ženkliai geresnė, nei ieškovo turtinė padėtis, dėl ko ji, kaip nurodo ieškovas, turėtų žymiai didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo: tiek ieškovo, tiek atsakovės iš darbinės veiklos gaunamų pajamų suma yra beveik vienoda; tiek ieškovui, tiek atsakovei priklauso kaimynystėje esantys trijų kambarių butai Vilniuje, Žirmūnų g.; nors atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – stomatologinis kabinetas, iš kurio nuomos ieškovė gauna tam tikras pajamas, o taip pat transporto priemonė, tačiau pažymėtina, kad atsakovė, skirtingai nuo ieškovo, privalo išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką – K. K., gim. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 210), iš esmės nuo 2009 m. spalio mėn. ji viena išlaiko jos bei ieškovo nepilnamečius vaikus, kadangi ieškovas nuo to laiko visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo; ieškovas po tėvo mirties paveldi nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, yra darbingo amžiaus, darbingas. Kompleksiškai įvertinus šias aplinkybes, o taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais darytina išvada, kad ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis bei finansinės galimybės laikytinos apylygėmis, todėl jie iš esmės vienodu laipsniu turėtų prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų V. S. ir J. S. išlaikymo. Ieškovo nurodytos ir teismo nustatytos aplinkybės šiuo atveju pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 str. 1 d. įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, t.y. lygių dalių išlaikymo prievolėje principo. Tos ieškovo akcentuotos aplinkybės, kad atsakovė turi darbą, gauna pajamas iš turto nuomos, turi nekilnojamojo turto ir pan., neturi įtakos ieškovo turtinei padėčiai ir nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali teikti lygiaverčio atsakovei išlaikymo vaikams. Priešingas vertinimas leistų išlaikymą neteikiančiai šaliai piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaikų, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus.
Dėl nepilnamečių vaikų poreikių
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan.
Kaip matyti iš prijungtos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. N2-617-541/08 medžiagos, dar šiam teismui nagrinėjant ieškovo M. S. ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pirmosios instancijos teismas savo 2008-02-15 sprendime detaliai ir išsamiai analizavo bei vertino šalių nepilnamečių vaikų V. S. ir J. S. poreikius bei jiems patenkinti būtinas pinigines lėšas, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais konstatavo, kad šalių vaikų maksimaliems poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį reikėtų skirti apie 1500 Lt kiekvienam iš vaikų - tokia pinigų suma yra pakankama užtikrinti vaikams materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Nors apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą kiek tai liečia iš ieškovo priteistiną išlaikymo vaikams sumą, tačiau tai siejo ne su netinkamu nepilnamečių vaikų poreikių įvertinimu, bet su tuo, jog nebuvo nustatytas ieškovo turtinės padėties pasikeitimas (pablogėjimas), leidžiantis pakeisti ankščiau šalių nustatytą sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių išlaikymo sumą.
Atsižvelgdamas į minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė pripažino, kad po ankstesnio teismo sprendimo nepilnamečių vaikų poreikiai iš esmės nepasikeitė, t.y. liko tokie patys, o taip pat įvertindamas teismui pateiktus rašytinius įrodymus dėl nepilnamečiams vaikams išlaikyti išleidžiamų sumų, įskaitant pačios atsakovės parengtą vidutinių mėnesinių išlaidų kiekvienam iš nepilnamečių vaikų suvestinę, sprendžia, jog abiejų vaikų – tiek poreikiai ir jiems patenkinti būtinos mėnesinės lėšos iš esmės yra labai panašios, kiekvieno iš vaikų poreikiams patenkinti reikėtų vidutiniškai išleisti apie 1000 Lt – 1500 Lt per mėnesį.
Kaip matyti iš ieškovo bei atsakovės pateiktų mokėjimo kvitų, čekių, išrašų iš atsakovės A. K. sąskaitos AB SEB banke, į kurią buvo perdedami nepilnamečių vaikų išlaikymui skirti pinigai, bei iš atsakovės A. K. asmeninės sąskaitos, atsakovės parengtų išlaidų vaikams suvestinių (I t., b.l. 49-120, 212-217; II t., b.l. 57-112, 134-138), šalių nepilnamečių vaikų išlaidas sudaro išlaidos jų maistui (kaip nurodė atsakovė – apie 400 Lt per mėnesį kiekvienam iš vaikų), komunaliniams mokesčiams (kaip nurodė atsakovė – apie 250 Lt per mėnesį kiekvienam iš vaikų), išlaidos atsakovės automobiliui (kaip nurodė atsakovė – apie 60 Lt kiekvienam iš vaikų), o taip pat abiejų vaikų mokymuisi Vilniaus Jėzuitų gimnazijoje, kaip nurodė atsakovė, turi būti skiriama po 150 Lt per mėnesį, mokyklinėms prekėms, rinkliavoms, išvykoms, maistui mokykloje – vidutiniškai po 80 Lt per mėnesį, vaikų gyvybės draudimui skiriama po 250 Lt kiekvienam iš vaikų per mėnesį, o vėliau – po 125 Lt per mėnesį, taupomajam indėliui – 100 Lt per mėnesį, mobilaus telefono sąskaitai – 20-60 Lt per mėnesį, drabužiams, batams, higienos priemonėms – 200 Lt – 400 Lt per mėnesį; sportui, laisvalaikiui, kavinėms, žaidimams, žurnalams, skanėstams, kišenpinigiams ir kitoms išlaidoms – 200 Lt – 400 Lt per mėnesį. Tokiu būdu bendra atsakovės nurodyta vidutinių mėnesinių išlaidų nepilnamečiams vaikams suma per mėnesį sudaro apie 2000 Lt – 2500 Lt kiekvienam iš vaikų, tačiau teismo nuomone, ši suma neatitinka realių ir protingų šalių vaikų poreikių ir atsižvelgiant į abiejų šalių padėtį, galėtų būti mažinama.
Kaip jau buvo minėta, vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reikalauja, kad jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, o jeigu ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Tuo pačiu siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.
Kaip pabrėžė atsakovė, šalių nepilnamečiai vaikai, gaudami iš ieškovo 2000 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį kiekvienas, buvo pripratę prie prabangesnio gyvenimo būdo, tėvų teikiamu išlaikymu buvo maksimaliai patenkinami vaikų poreikiai, tačiau kadangi ieškovo turtinė padėtis ženkliai pablogėjo, taip pat ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, jog šiuo metu vienai tris nepilnamečius vaikus išlaikančiai atsakovei A. K. yra sudėtinga, vaikams skirtinas išlaikymas turėtų ir galėtų būti proporcingai mažinamas, atsisakant tam tikrų nebūtinų išlaidų patyrimo ar jas ribojant, tačiau bet kuriuo atveju užtikrinant būtinus vaikų poreikius. Nors atsakovės nurodytos vaikams išlaikyti patiriamos išlaidos didžiąja dalimi laikytinos būtinomis ir protingomis (pvz., išlaidos apmokėjimui už mokslą mokykloje, išlaidos komunaliniams mokesčiams, maistui, telefonui, mokyklinėms prekėms, viešajam transportui, lavinamiesiems būreliams ir pan.), tačiau teismas sutinka su ieškovo atstovės argumentais, jog atsakovės nurodytos išlaidos vaikų laisvalaikiui, kurios apima išlaidas sportui, knygoms, žurnalams, skanėstams, dovanoms, kavinėms, žaislams, kišenpinigiams, kramtomajai gumai, skanėstams ir pan., siekiančios net iki 400 Lt per mėnesį kiekvienam iš vaikų, negali būti vertinamos kaip neišvengiamai būtinos, pagrįstos ir protingos. Atsakovė nepagrindė ir jos nurodytų medicininių išlaidų vaikams būtinumo. Nors teismui pateikti išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad V. S. diagnozuota alergija, o J. S. bronchų astma (II t., b.l. 16-20), tačiau juose nurodyta, kad nuo 2007 m. J. S. vaistų nevartoja, per 2010 m. V. S. sirgo tik vieną kartą, atsakovė nenurodė ir nepagrindė, kokius būtent vaistus/vitaminus, išskyrus esant vaikų peršalimams, būtina reguliariai pirkti vaikams. Kadangi ilgą laiką šalių nepilnamečiai vaikai su atsakove ir jos sutuoktiniu gyveno (duomenys neskelbtini), dėl ko byla iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-15 nutartimi buvo perduota nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui, į bylą iš pradžių buvusi įtraukta išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, apsilankęs atsakovės ir nepilnamečių vaikų tuometinėje gyvenamojoje vietoje, savo 2010-06-10 išvadoje konstatavo, kad kiekvieno iš vaikų kambarys apstatytas pagal jo poreikius, atsakovės atstovė pažymėjo, kad ir remontuojamą butą (duomenys neskelbtini), kuriame ketina artimiausiu metu gyventi vaikai, bus perkelti turėti baldai, technika ir pan., o tai reiškia, kad didesnių išlaidų vaikų baldams, technikai ir pan. neturėtų būti patirta. Atsakovei intensyviai perkant vaikams drabužius ir avalynę tuo metu, kai ieškovas jiems skyrė išlaikymą, kelia abejonių šiuo metu atsakovės nurodytų 200-400 Lt kiekvieną mėnesį siekiančių išlaidų vaikų drabužiams ir batams būtinumas ir pagrįstumas. Nors ieškovo nuomone, išlaidos vaikų gyvybės draudimui ir indėliams neturėtų būti įtraukiamos į vaikų poreikiams tenkinti būtinas pinigų lėšas, nes esant sunkiai ieškovo turtinei padėčiai, jis negalėtų jų padengti, tačiau teismas su šiuo argumentu sutinka tik iš dalies: atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovas, net netekęs darbo AB „Lietuvos energija“, draudė ir kaip paaiškino teismo posėdžio metu, draudžia savo paties gyvybę savanorišku gyvybės draudimu, mokėdamas apie 100 Lt draudimo įmokas kas mėnesį (ankščiau buvo draudžiamasi UAB „Ergo Lietuva gyvybės draudimas“ ir SE Sampo life insurance Baltic Lietuvos filiale, II t., b.l. 7), jo argumentai vertintini kritiškai, kaip prieštaraujantys paties ieškovo, kurio nuomone, gyvybės draudimas yra būtinas net jo paties asmens poreikis, realiems veiksmams. Kita vertus, kaip matyti iš bylos medžiagos, abu vaikai yra draudžiami gyvybės draudimu dviejose bendrovėse, todėl esant ribotoms tėvų turtinėms galimybės, turėtų būti atitinkamai ribojamos atitinkamos išlaidos vaikams, galimai atsisakant vienos iš draudimo bendrovės paslaugų.
Iš atsakovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovė neretai išgrynindavo nemažas pinigų sumas, tačiau byloje nėra duomenų, kam šios lėšos buvo panaudotos, byloje nėra jokių įrodymų, kad dar ieškovui teikiant vaikams išlaikymą išmokėtos lėšos būtų sutaupytos vaikams ar įgytas koks nors vertingesnis turtas vaikų vardu, kas leidžia daryti išvadą, kad šalių vaikų poreikiai nėra tokios apimties, kaip yra nurodžiusi atsakovė, ir atsižvelgiant į iš esmės pasikeitusią ieškovo turtinę padėtį, galėtų būti kiek ribojami, tuo pačiu iš esmės nepažeidžiant nepilnamečių vaikų interesų, užtikrinant jiems ne tik minimalių, bet ir kitus objektyviai būtinų poreikių patenkinimą.
Tokiu būdu, teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas bylos nagrinėjimo metu aplinkybes dėl ieškovo turtinės padėties, dėl nepilnamečių vaikų poreikių, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat prijungtų civilinių bylų medžiagą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, abejonių dėl tėvų turtinės padėties aiškinimo nepilnamečių vaikų naudai principais, prioritetiniu vaikų interesų užtikrinimo imperatyvu, kita vertus tuo, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, daro išvadą, kad būtiniems ir ne tik minimaliems vaikų poreikiams per mėnesį patenkinti galėtų būti skiriama apie 1000 Lt -1200 Lt suma kiekvienam vaikui per mėnesį, kurią turėtų padengti abi ginčo šalys, kurių turtinė padėtis laikytina apylyge, lygiomis dalimis. Tokia pinigų suma šiuo konkrečiu atveju yra pakankama užtikrinti vaikams materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Teismas pažymi, kad atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovo įvardinta 700 Lt per mėnesį išlaikymo vaikui suma leistų užtikrinti tik minimaliausius vaiko poreikius, tokią sumą, kaip pakankamą kiekvieno iš nepilnamečių vaikų išlaikymui, nurodė ieškovas, todėl teismas, vadovaudamasis realiai atsakovės patiriamomis išlaidomis vaikų poreikiams užtikrinti, siekdamas, kad abiems tėvams esant darbingiems, būtų tenkinami ne tik minimalūs, bet ir kiti, juos viršijantys poreikiai, mano esant tikslinga sumažinti nepilnamečiams vaikams iš ieškovo priteistino išlaikymo sumą iki 550 Lt kiekvienam iš vaikų. Teismo nuomone, vaikų interesai dėl išlaikymo dydžio sumažinimo šiuo atveju nenukentės, juo labiau, kad kaip jau buvo minėta, vaikų poreikiai sietini su tėvų turtinę padėtimi ir vadovaujantis proporcingumo principu, iš tėvų negali būti priteista daugiau išlaikymo, negu objektyviai leidžia jų turtinė padėtis.
Nustatydamas apie 1100 Lt dydžio išlaikymo kiekvienam iš vaikų sumą, teismas atsižvelgia į Lietuvos teismų praktiką panašiose bylose (LAT 2010-06-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-294/2010), ir į tai, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Būtent todėl ieškovo reikalavimas itin drastiškai ir neproporcingai sumažinti iš jo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams - iki 200 Lt per mėnesį kiekvienam iš vaikų akivaizdžiai neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, proporcingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, o taip pat ir formuojamos Lietuvos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, pagal kurią panašaus dydžio išlaikymas priteisiamas tik esant išskirtinėms objektyvioms ir pateisinamoms aplinkybėms, verčiančioms nukrypti nuo orientacinio vienos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo vaikui sumos, tokioms kaip tėvo (motinos) bedarbystė, nedarbingumas dėl invalidumo, amžiaus, objektyvių galimybių susirasti darbą nebuvimas, dedant tam visas įmanomas pastangas ir pan. (LAT 2010-01-11 nutartis c.b. D.I. v R.I., Nr. 3K-3-71/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovui esant darbingam, jauno, darbingo amžiaus, turint darbą, gaunant pajamas, turint nekilnojamąjį turtą, investuojant į savo gyvybę bei sveikatą, išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimas iki 200 Lt pažeistų prioritetinį nepilnamečių vaikų teisių apsaugos principą, reikštų nepateisinamos ir neproporcingos finansinės naštos atsakovei uždėjimą, tiek nepilnamečių vaikų, tiek atsakovės interesų pažeidimą bei ieškovo piktnaudžiavimą savo teisėmis. Pagaliau, kaip jau buvo akcentuota, ieškovo pozicija, jam norint priimti mažesnę vaikų išlaikymo naštą, nes praeityje jau buvo sumokėtos pakankamai didelės pinigų sumos vaikų išlaikymui, vertintina kaip ydinga, išreiškianti netinkamą ieškovo požiūrį į įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą, o taip pat juo nustatytų imperatyvių pareigų savo nepilnamečiams vaikams vykdymą.
Dėl išlaikymo naudojimo
Teismas nenagrinėja ir plačiau nepasisako dėl ieškovo ieškinyje išdėstytų argumentų, jog atsakovė neteikė ieškovui ataskaitų apie piniginių lėšų, skirtų vaikų išlaikymui panaudojimą, vaikų išlaikymui ieškovo skirtas piniginės sumas naudojo ne vaikų, o savo asmeninių poreikių tenkinimui, negalėjo pagrįsti jų panaudojimo, kadangi šios aplinkybės nesudaro įrodinėjimo dalyko bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio/formos pakeitimo. Ieškovas pateikė į bylą tik 2009-10-08 antstolio V. Č. pareiškimą Vilniaus m. 1 apylinkės teismui dėl baudos A. K. skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą dalyje dėl atsakovės įpareigojimo teikti ataskaitas M. S. apie vaikų išlaikymui skirtų pinigų panaudojimą ir vaikų išlaikymui skirtos sąskaitos išrašus, tačiau kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, šis antstolio pareiškimas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-08 nutartimi c.b. Nr. 2-23603-728/2009 buvo atmestas, kaip nepagrįstas, konstatavus, kad A. K. teismo įpareigojimą vykdė, nustatytu laiku teikė ieškovui ataskaitas apie vaikų išlaikymui skirtų pinigų panaudojimą (I t., b.l. 42-47). Teismas pažymi, kad tėvo (motinos), uzufrukto teise tvarkančio vaiko turto (išlaikymo lėšas), įstatymo nuostatų, jog išlaikymą privalu naudoti išimtinai vaikų interesais (CK 3.203 str. 1 d., 3.186 str. 1 d.), pažeidimas, net jeigu ir būtų toks konstatuotas, nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo mažinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, o vaiko turtinės teisės tokiu atveju gali būti ginamos įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais, t.y. reikalaujant iš asmens, panaudojusio vaikui skirtą išlaikymą ne vaiko interesais, atlyginti padarytus nuostolius (CK 3.203 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nors ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 1296 Lt žyminio mokesčio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovai išlaikymo bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 2 p.; „Teismų praktika“, 2002, Nr. 16), be teisinio pagrindo sumokėta žyminio mokesčio suma grąžintina ieškovui, tuo tarpu atitinkama žyminio mokesčio suma, proporcinga patenkintų ieškovo reikalavimų daliai – 1044 Lt, turėtų būti priteista iš atsakovės A. K. į valstybės biudžetą (LR CPK 96 str. 1 d.). Kita vertus teismas, atsižvelgdamas į atsakovės turtinę padėtį, į tai, kad ji šiuo metu išlaiko tris nepilnamečius vaikus, ir šiai imperatyviai įstatyminei pareigai teiktinas prioritetas, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, mano esant būtina sumažinti per pusę iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistino žyminio mokesčio sumą, t.y. iki 522 Lt. Iš dalies patenkinus ieškinį, iš atsakovės taip pat priteistinos 24,57 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimų, į valstybės biudžetą. Nors ieškovas prašė priteisti iš atsakovės jo patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaip matyti iš banko sąskaitos išrašo ieškovas sumokėjo savo advokatei 5000 Lt 2009-10-09 (III t., b.l. 49), t.y. dar iki ieškinio šioje civilinėje byloje pateikimo ir proceso pradžios, iš pavedime nurodytos mokėjimo paskirties nėra aišku, už pagalbą kokioje civilinėje byloje advokatei buvo sumokėta, juo labiau, kad tarp tų pačių šalių tiek iki nagrinėjamos civilinės bylos, tiek jos metu vyko kiti teisminiai ginčai kitose civilinėse bylose (tą rodo tik prijungtų bylų medžiaga, tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys), kas kelia abejonių, ar 5000 Lt buvo sumokėti už atstovavimą būtent šioje civilinėje byloje dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo; į tai, kad šiuo atveju teiktinas prioritetas atsakovės pareigų išlaikyti tris nepilnamečius vaikui vykdymui, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, netenkina ieškovo prašymo dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str. str., 279 str., 301 str., 307 str., teismas
nusprendė:
Ieškovo M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (Duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovei A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (Duomenys neskelbtini)), išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius tenkinti iš dalies.
Sumažinti iš ieškovo M. S. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (Duomenys neskelbtini), dydį iki 550 Lt (penkių šimtų penkiasdešimties litų) periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį, kiekvienam iš nepilnamečių vaikų iki vaikų pilnametystės. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Grąžinti ieškovui M. S. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 1296 Lt (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovės A. K. į valstybės biudžetą 546,57 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt šešis litus 57 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.