- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-1560-260/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00378-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- P. B., D. F.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3155-714/2020 pagal ieškovų P. B. ir D. F. ieškinį atsakovei A. B. dėl testamentų pripažinimo galiojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai P. B. ir D. F. 2020 m. kovo 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. B., kuriame ir 2020 m. gegužės 15 d. dublike prašė P. A. testamentą, sudarytą (duomenys neskelbtini) ir patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarės S. D., registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir testamentą sudarytą (duomenys neskelbtini) ir patvirtintą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno A. Š., registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti galiojančiais, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) P. A. buvo sudaręs testamentą, kuriuo savo turtą paliko pusseserei D. F.. (duomenys neskelbtini) P. A. sudarė dar vieną testamentą, kuriuo dalį turto, t. y. gyvenamąjį namą su priklausiniais bei 6 hektarų ploto sklypą, paliko kaimynui P. B.. P. A. mirė (duomenys neskelbtini). P. B. po P. A. mirties kreipėsi į notarę, iš jos sužinojo, kad P. A. (duomenys neskelbtini) sudarė ir trečią testamentą, kuriuo savo turtą paliko atsakovei A. B.. Ieškovai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) iki pat mirties P. A. buvo sunkios fizinės ir psichinės būklės, negalėjo laisvai reikšti savo valios sudaryti testamentą. Todėl jie kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) P. A. sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-251-876/2019 P. A. (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą pripažino negaliojančiu. Ieškovai laikė, jog jei įstatyme nenumatyta, kad asmuo negali kreiptis dėl testamento pripažinimo, vadinasi asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu pripažinti testamentą galiojančiu. Nėra jokių duomenų, kad P. A. valia dėl D. F., P. B. sudarytų testamentų būtų pasikeitusi, o valia pakeisti savo sprendimą (duomenys neskelbtini) testamentu buvo pakeista be jo noro.
Atsiliepimas
3. Atsakovė A. B. 2020 m. balandžio 6 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame ir 2020 m. birželio 4 d. triplike prašė civilinę bylą pagal ieškovų ieškinį nutraukti. Nurodė, jog ankstesni ieškovų naudai (duomenys neskelbtini) sudaryti testamentai savaime netampa galiojančiais ir jų pagrindu ieškovai neįgyja paveldėjimo teisės, todėl negali kreiptis į teismą dėl testamentų pripažinimo galiojančiais. Teismo sprendimu pripažinus (duomenys neskelbtini) testamentą negaliojančiu, ieškovai netapo P. A. įpėdiniais pagal kitus testamentus ir tai jiems nesuteikė teisės kreiptis į teismą, dėl testamentų pripažinimo galiojančiais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. liepos 13 d. sprendimu ieškovų P. B. ir D. F. ieškinį tenkino visiškai, pripažino P. A. testamentą, sudarytą (duomenys neskelbtini) galiojančiais, priteisė iš atsakovės A. B. ieškovo P. B. naudai 540 Eur ir ieškovės D. F. naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas sprendime nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatytos aplinkybės, kurios leistų abejoti (duomenys neskelbtini) sudarytų testamentų teisėtumu ir pagrįstumu. Pirmasis testamentas buvo sudarytas daugiau nei (duomenys neskelbtini) metai iki P. A. ligos paūmėjimo ir mirties. Testamentą patvirtino notarė. Šios bylos nagrinėjimo metu atsakovė A. B. paaiškino, kad jos žiniomis P. A. buvo meniškos prigimties žmogus, tačiau iš kitų žmonių savo elgesiu labai neišsiskyrė, nebent savo taupumu, bent taip ieškovei pasakojo (duomenys neskelbtini) klebonas. P. A. gyveno vienas, jautė pareigą atsilyginti tiems, kurie juo rūpinasi, padeda jam. Iš bylos Nr. e2-251-876/2019 medžiagos teismas nustatė, kad D. F. buvo P. A. pusseserė, su kuria jis daugiausia bendravo, bendraudavo telefonu. P. B. tolimesnis giminaitis, gyveno netoli P. A., (duomenys neskelbtini) kaime. A. B. – P. A. dukterėčia. Iš civilinės bylos Nr. e2-251-876/2019 teismas nustatė, kad P. A. liga paūmėjo (duomenys neskelbtini), tai yra apie (duomenys neskelbtini) mėnesius po antrojo testamento sudarymo. Paskirtos Teismo psichiatrijos ekspertizės (duomenys neskelbtini) akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodoma, kad dėl ryškių pažintinių funkcijų sutrikimų, progresuojančių įgytos silpnaprotystės reiškinių P. A. negalėjo suprasti ir įvertinti visų galimų testamento sudarymo pasekmių, tai yra jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir reikšmės testamento sudarymo ir pasirašymo metu (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo vertinama P. A. būklė (duomenys neskelbtini) P. A. iki mirties nebuvo pripažintas neveiksniu arba neveiksniu tam tikrose srityse. Teismas nustatė, kad byloje yra duomenų apie jo psichikos sveikatos būklę tik nuo (duomenys neskelbtini), tačiau nepaisant to P. A. iki (duomenys neskelbtini) gyveno vienas, daugiausia prižiūrimas P. B., nes A. B. tik atvažiuodavo aplankyti dėdės, tai yra ir A. B. su P. A. bendravo tik periodiškų apsilankymų metu, o į savo namus dėdę ji parsivežė tik (duomenys neskelbtini) mėnesį. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), kai P. A. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl nepatikslintos kraujagyslinės demencijos, iki (duomenys neskelbtini), kai P. A. buvo nustatytas ryškus kongnityvinių funkcijų sutrikimas, kuris progresavo ir atitiko bendruosius demencijos kriterijus, jokių medicininių duomenų apie P. A. sveikatos sutrikimus nėra. Visą tą laikotarpį jis gyveno vienas (duomenys neskelbtini). Testamentą (duomenys neskelbtini) patvirtino jo gyvenamosios vietos seniūnas, kuris turėjo tokius įgaliojimus, o P. A. turėjo teisę kreiptis į seniūną dėl testamento patvirtinimo.
6. Teismas nurodė, jog į nagrinėjamą bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie leistų abejoti P. A. (duomenys neskelbtini) testamento patvirtinimo teisėtumu ir pagrįstumu. P. A. (duomenys neskelbtini) testamentas nepanaikina (duomenys neskelbtini) testamento, o tik iš dalies jį pakeičia.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė A. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų P. B. ir D. F. ieškinį, priteisti atsakovei iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, nepagrįstai sprendime nurodė, kad panaikinus testamentą CK 1.89 straipsnyje nustatytais pagrindais, teismas gali ankstesnį testamentą pripažinti galiojančiu, vadovaujantis CK 1.138 straipsniu. Teismo sprendimas dėl anksčiau ieškovų pareikšto ieškinio dėl vėliau – (duomenys neskelbtini) – atsakovės A. B. naudai sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu, nesukūrė jiems materialiųjų teisinių pasekmių, t. y. pripažinus ginčijamą (duomenys neskelbtini) testamentą negaliojančiu CK 1.89 straipsnyje numatytu pagrindu, ieškovai netapo palikėjo P. A. įpėdiniais pagal testamentą. CK 5.17 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad vėlesnįjį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu ar ribotai veiksniu šioje srityje. Todėl akivaizdu, kad panaikinus vėlesnįjį testamentą, ieškovams neatsirado teisė kreiptis į teismą dėl anksčiau jų naudai sudarytų testamentų pripažinimo galiojančiais, kadangi CK 5.17 straipsnio 2 dalis yra imperatyvi teisės norma. Dėl šios priežasties ieškovų ieškinys neturėjo būti nagrinėjamas teisme ir tai sudaro civilinės bylos nutraukimo pagrindą (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
1.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodo, jog P. A. šeimos neturėjo ir duomenų apie jo įpėdinius nėra. Tačiau akivaizdu, kad teismui yra žinoma, jog atsakovė A. B. yra mirusiojo P. A. dukterėčia, mirusiojo P. A. krikšto dukra ir penktos eilės pagal įstatymą įpėdinė. Kadangi A. B. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, todėl keistai atrodo tai, kad teismas sprendime nurodo, jog mirusysis P. A. įpėdinių neturėjo. Kad atsakovė A. B. yra mirusiojo turto paveldėtoja pagal įstatymą, pripažįsta ir ieškovai, kadangi prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdant paveldėjimo procesą. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytas argumentas, kad mirusysis P. A. įpėdinių pagal įstatymą neturi, kelia rimtų abejonių dėl teismo šališkumo priimant sprendimą.
1.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodo, kad panaikinus paskesnį testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnyje nustatytais pagrindais teismas gali ankstesnį testamentą pripažinti galiojančiu. Akivaizdu, kad vėlesnio testamento sudarymas reiškia, kad testatorius pakeitė savo sprendimą dėl turimo turto patvarkymo po jo mirties ir dėl to išreiškė naują valią. Todėl net ir tais atvejais kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu, ankščiau sudarytas testamentas netampa galiojantis, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens teismo pripažinto neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje CK 5.17 straipsnio 2 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 metų gegužės 15 d. Teismų praktika 2018, Biuletenis Nr. 47, psl. 704).
1.4. Pagrindinis paveldėjimo pagal įstatymą principas yra palikimo išsaugojimas šeimoje. Paveldėjimas pagal įstatymą galimas, kai palikėjas nesudarė testamento, sudarytas testamentas ar jo dalis pripažintas negaliojančiu, testamentas apima ne visą turtą, įpėdinis atsisakė arba nepriėmė palikimo.
Atsiliepimas
8. Ieškovai P. B. ir D. F. atsiliepimu prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovo P. B. naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovė iš esmės perrašė savo argumentus, kuriuos dėstė procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui. Apeliantė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tačiau nutylėdama jai nepalankius išaiškinimus bei nuolat kartodama klaidingas interpretacijas apie ankstesnių testamentų pripažinimą galiojančiais, netinkamai aiškina ir taiko tiek CK nuostatas, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Apeliantė tyčia atvirkščiai interpretuoja tą pačią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuria remiasi tiek ieškovai, tiek apeliantė, todėl tokį procesinį elgesį yra pagrindas vertinti kaip piktnaudžiavimą teise, akivaizdžiai nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimą.
2.2. Apeliantė savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių abejonių dėl testatoriaus valios išreiškimo sudarant ieškovų naudai testamentus. Nors testatoriaus vardu sudarytas (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas buvo pripažintas negaliojančiu dėl to, kad jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir išreikšti tikrosios savo valios, kas tam tikra prasme atitinka asmens neveiksnumą, tačiau formaliai jis teismo sprendimu pripažintas neveiksniu nebuvo. Taigi nėra ginčo, kad CK 1.89 straipsnyje numatytas pagrindas, kuriuo remiantis buvo panaikintas (duomenys neskelbtini) testamentas, nepatenka į CK 5.17 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, kurie ankstesnį testamentą daro galiojantį savaime, sąrašą. Tačiau tokiu atveju įpėdiniams pagal ankstesnius testamentus atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl jų testamentų pripažinimo galiojančiais, o teismas turi teisę juos pripažinti galiojančiais.
2.3. Apeliantė nuolat akcentuoja, kad ieškovų testamentai netapo galiojantys savaime, tačiau tyčia ignoruoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kad tokiu atveju testamentų galiojimą gali pripažinti teismas savo sprendimu. Dėl to apeliacinio skundo argumentai neturi jokio teisinio pagrindo.
2.4. Testatoriaus vardu sudarytas (duomenys neskelbtini) testamentas buvo panaikintas dėl to, kad jis negalėjo išreikšti savo tikrosios valios, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nėra duomenų, jog testatorius pakeitė savo valią dėl ieškovų naudai sudarytų testamentų, taip pat nenustatęs jokių kitų kliūčių šių testamentų pripažinimui galiojančiais, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pripažinti ieškovų prašomus testamentus galiojančiais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nuo jos nenukrypo.
2.5. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovai pareiškė ieškinio reikalavimą, kurio patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Kaip tik priešingai, patenkinus ieškinio reikalavimą ieškovams atsiranda galimybė priimti testatoriaus palikimą pagal jo sudarytus (duomenys neskelbtini) testamentus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra nurodęs, kad reikalavimą dėl ankstesnių testamentų pripažinimo galiojančiais gali pareikšti ne tik asmenys, kurių testamentai galioja savaime pagal CK 5.17 straipsnio 2 dalį, bet ir tie asmenys, kurie ginčijo vėlesnį testamentą, nors jų ankstesnis testamentas netapo galiojančiu savaime pagal CK 5.17 straipsnio 2 dalį.
2.6. Abejonių, kad ieškovai turėjo teisę ginčyti (duomenys neskelbtini) testamentą nėra, nes pagal ieškovų ieškinį vėlesnis testamentas ir buvo pripažintas negaliojančiu, tokiu būdu teismai pripažino ieškovų teisę reikšti reikalavimą dėl vėlesnio testamento ginčijimo, vadinasi ieškovai turi teisę reikšti reikalavimą pripažinti galiojančiais jų naudai sudarytus testamentus. Apeliantė nepagrįstai remiasi nutartimi civilinėje byloje 3K-3-241/2013, nes šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl juridinio asmens veiksmų pripažinimo nesąžiningais nereiškiant kitų iš to išplaukiančių reikalavimų, tuo tarpu šioje byloje reiškiamas konkretus reikalavimas, kurio patenkinimas sukels ieškovams tiesiogines materialines teisines pasekmes dėl turto paveldėjimo.
2.7. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog testatorius šeimos neturėjo, nes esą esanti ji, dukterėčia, penktos eilės įpėdinė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad testatorius šeimos neturėjo, nes iš tiesų jis nebuvo vedęs, vaikų neturėjo, o dukterėčia negali būti laikoma testatoriaus šeima. Kita vertus, šis apeliacinio skundo argumentas neturi teisinės reikšmės, nes pripažinus ieškovų naudai sudarytus testamentus galiojančiais palikimo priėmimas vyksta pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 2 dalis), o ne pagal įstatymą, todėl giminystės laipsnis jokios įtakos paveldėjimui pagal testamentą daryti negali.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Kauno apygardos teisme 2020 m. spalio 8 d. gauti apeliantės A. B. rašytiniai paaiškinimai dėl ieškovų atsiliepimo į apeliacinį skundą, kuriuose nurodoma ginčui aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir pateikiama apeliantės nuomonė dėl ieškovų atsiliepimo į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad CPK 323 straipsnyje nustatyta, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama, o apeliantė pateikiamais rašytiniais paaiškinimais iš esmės papildo apeliacinio skundo argumentus, tokius paaiškinimus atsisako priimti.
11. Apeliacijos objektą sudaro patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovų ieškinys dėl testamentų pripažinimo galiojančiais, pripažinta, kad palikėjo P. A. testamentas, sudarytas (duomenys neskelbtini), patvirtintas (duomenys neskelbtini) notarės S. D., registro (duomenys neskelbtini), ir testamentas, sudarytas (duomenys neskelbtini), patvirtintas (duomenys neskelbtini) seniūno A. Š., registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra galiojantys.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai P. B. ir D. F. 2020 m. kovo 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl palikėjo P. A. testamento, sudaryto (duomenys neskelbtini) pripažinimo galiojančiais. (duomenys neskelbtini) P. A. buvo sudaręs ir trečią testamentą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarės R. P., registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo savo turtą po mirties palieka atsakovei A. B.. Pastarasis testamentas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje e2-251-876/2019, buvo pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1501-264/2019 paliktas nepakeistas. Atsakovė teikė kasacinį skundą, bet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jos skundą atsisakė priimti. Pripažinus negaliojančiu (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, notarė R. P. atsisakė išduoti ieškovams paveldėjimo teisės liudijimus pagal ankstesnius testatoriaus testamentus. Dėl šios priežasties ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą su ieškiniu ir prašyti pripažinti ankstesnius P. A. testamentus galiojančiais. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. liepos 13 d. sprendimu ieškovų P. B. ir D. F. ieškinį tenkino visiškai, pripažino P. A. testamentą, sudarytą (duomenys neskelbtini), patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarės S. D., registro (duomenys neskelbtini), galiojančiu, ir P. A. testamentą, sudarytą (duomenys neskelbtini), patvirtintą (duomenys neskelbtini) seniūno A. Š., registro Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančiu, taip pat priteisė iš atsakovės A. B. ieškovo P. B. naudai 540 Eur ir ieškovės D. F. naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo abejoti P. A. (duomenys neskelbtini) testamento patvirtinimo teisėtumu ir pagrįstumu. P. A. (duomenys neskelbtini) testamentas nepanaikina (duomenys neskelbtini) testamento, o tik iš dalies jį pakeičia. Atsakovė A. B. su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, todėl pateikė dėl jo apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų P. B. ir D. F. ieškinį.
13. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Lietuvos A. T. formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus apie reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde įvardijamų aplinkybių ir argumentų.
14. Atsakovė, kaip vertina teisėjų kolegija, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ieškovai neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl testamentų, kuriais palikėjas jiems palieka turtą, pripažinimo galiojančiais, todėl ši civilinė byla turėtų būti nutraukta. Teismų praktikoje, ką atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodo ieškovai, pripažįstama, kad asmuo, turintis teisę ginčyti vėlesnį testamentą, gali prašyti teismo pripažinti galiojančiu pirmiau sudarytą testamentą, jeigu šis netampa galiojančiu savaime pagal CK 5.17 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2011). Byloje nagrinėjamu atveju palikėjo P. A. (duomenys neskelbtini) testamentas pagal ieškovų P. B. ir D. F. teismo buvo pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnyje numatytu pagrindu, t. y. dėl to, kad P. A. testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, o notarine forma patvirtintame testamente išreikšta jo valia, jog visą savo turtą po mirties palieka atsakovei A. B., neatitiko jo tikrosios valios. Šiuo pagrindu pripažinus (duomenys neskelbtini) testamentą negaliojančiu, anksčiau – (duomenys neskelbtini) – palikėjo P. A. sudaryti testamentai netapo galiojančiais (CK 5.17 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovai turėjo teisę kreiptis į teismą dėl palikėjo P. A. (duomenys neskelbtini) testamentų pripažinimo galiojančiais, o teismas pagal tokį ieškinį turėjo teisę pripažinti testamentus galiojančiais.
15. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad palikėjas P. A. šeimos neturėjo ir duomenų apie jo įpėdinius nėra. Teisėjų kolegija pastebi, kad taip teigdama atsakovė netinkamai interpretuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendime teismas nurodė, kad „P. A. šeimos neturėjo, duomenų apie jo pirmos ar antros eilės įpėdinius nėra“. Sprendimo motyvuojančioje dalyje teismas nurodė, kokias įrodymais remdamasis jis pripažįsta, kad palikėjas P. A. gyveno vienas, t. y. be šeimos, ir kad ieškovė D. F. yra jo pusseserė, o atsakovė A. B. – dukterėčia. Teismas nenurodė, kurios eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą galėtų būti šios P. A. giminaitės, tik pagrįstai konstatavo, jog byloje nepateikti duomenys apie pirmos ir antros eilės įpėdinius, galinčius paveldėti pagal įstatymą. Todėl, kaip vertina teisėjų kolegija, negalima sutikti su apeliantės argumentu, jog neteisingai apie įpėdinius pasisakęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Be to sutiktina su ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad šis apeliacinio skundo argumentas sprendžiant ginčą neturi teisinės reikšmės, nes pripažinus ieškovų naudai sudarytus testamentus galiojančiais palikimo priėmimas vyksta pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 2 dalis), o ne pagal įstatymą, todėl giminystės laipsnis jokios įtakos paveldėjimui pagal testamentą daryti negali.
16. Pagal CK 5.19 straipsnio 1 dalį, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. CK 5.35 straipsnyje nustatyta, kad testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą, arba jo nesudaryti (1 dalis); vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui (2 dalis); testatorius taip pat gali panaikinti oficialųjį testamentą, paduodamas pareiškimą sudaryto testamento saugotojui arba testamentą patvirtinusiai įstaigai. Pareiškime testatoriaus parašas turi būti paliudytas įstatymų nustatyta tvarka (3 dalis). Taigi testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims. Teisę sudaryti testamentą turi kiekvienas veiksnus šioje srityje fizinis asmuo (testatorius). Testatorius taip pat bet kada gali testamentą pakeisti ar panaikinti, o testamentų sudarymo kiekis įstatymo nėra ribojamas. Sudarydamas naują testamentą testatorius gali tiesiogiai jame nurodyti, kad keičia ar panaikina ankstesnį testamentą (visą ar jo dalį), tačiau jis gali šito ir nenurodyti. Bet kuriuo atveju, jeigu vėlesnio testamento turinys visiškai prieštarauja ankstesnio testamento turiniui, tai vėlesnis testamentas visiškai pakeičia ankstesnį ir jį panaikina. Kai vėlesnis testamentas keičia tik kai kurias ankstesnio testamento sąlygas arba nustato naujas (papildomas) sąlygas, tai galioja abu testamentai, tačiau galioja tik tos ankstesnio testamento sąlygos, kurių nepakeičia vėlesnio testamento sąlygos. Taigi ankstesnio testamento sąlygos laikomos galiojančiomis tiek, kiek jos neprieštarauja vėlesnio testamento sąlygoms. Kai vėlesnis testamentas papildo ankstesnį, tai ankstesnis testamentas taikomas, atsižvelgiant į vėlesnio testamento papildymus.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pripažinus negaliojančiu palikėjo P. A. (duomenys neskelbtini) testamentą, kuriame nebuvo išreikšta jo valia, yra pagrindas pripažinti galiojančiais šio palikėjo anksčiau – (duomenys neskelbtini) – sudarytus testamentus, kadangi (duomenys neskelbtini) testamentas nepanaikina (duomenys neskelbtini) testamento, o tik iš dalies jį pakeičia, o duomenų, kad juose išreikšta ne P. A. valia, ar kad ji išreikšta netinkamai, byloje nepateikta. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė argumentų, kodėl tokios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos.
18. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas nurodyta, pripažįsta, kad teisėtą ir pagrįstą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimą naikinti ar keisti atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 d. 1 p.).
19. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos. Ieškovo P. B. prašymas priteisti jam iš atsakovės 600 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas, suteiktas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, tenkinamas CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.