- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2S-695-796/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00378-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- P. B., D. F.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų P. B. ir D. F. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų P. B. ir D. F. ieškinį atsakovei A. B. dėl testamentų pripažinimo galiojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai P. B. ir D. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. B. dėl testamentų pripažinimo galiojančiais, juo prašė pripažinti galiojančiais P. A. 2009 m. vasario 24 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Šilutės rajono notarės S. D., registro Nr. 2SD-748, ir 2016 m. sausio 11 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Švėkšnos seniūno A. Š., registro Nr. N1-01, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai ieškinyje pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, juo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Jurbarko 1-ojo notaro biuro notarei R. P. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei A. B. į palikėjo P. A. palikimą. Tuo atveju, jeigu paveldėjimo teisės liudijimas išduotas, uždrausti atsakovei A. B. imtis bet kokių veiksmų dėl P. A. palikimą sudarančio turto perėmimo iš trečiųjų asmenų bei uždrausti įregistruoti nuosavybės teises į P. A. palikimą sudarantį nekilnojamąjį turtą, šį turtą perleisti, įkeisti, apsunkinti ar kitaip suvaržyti. Ieškovai nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas atsižvelgė į tai, kad 2014 m. vasario 14 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta notarei R. P. išduoti atsakovei paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo P. A. palikimą, todėl teismo sprendimo įvykdymas buvo užtikrintas. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovai nepateikė konkrečių duomenų apie atsakovės ketinimus paveldėtą turtą slėpti, perleisti, įkeisti ar jį apsunkinti.
5. Įvertinęs ieškovų prašyme nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad prašymas yra grindžiamas prielaidomis, ieškovai nepateikė duomenų apie iškilusią realią grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių tikslo ir paskirties. Dėl to ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovai P. B. ir D. F. (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1 Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai nepateikė duomenų apie iškilusią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui bei atsakovės nesąžiningumą. Apeliantų teigimu, kartu su ieškiniu pateiktas notarės raštas įrodo, kad notarė ketina išduoti atsakovei paveldėjimo teisės liudijimą į P. A. turtą, nors šio rašto surašymo metu dar nebuvo baigtas civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje teismai P. A. sudarytą testamentą pripažinimo negaliojančiu. Pažymėjo, kad žinodama, jog yra priimtas atsakovei nepalankus teismo sprendimas, taip pat žinodama, kad pirmumo teisę paveldėti turi testamentiniai įpėdiniai, nelaukdama, kol išsispręs ieškovų paveldėjimo pagal testamentą teisės įgyvendinimo klausimas, atsakovė kartu su notare R. P. ėmėsi veiksmų palikimui užvaldyti.
6.2 Teismas neatsižvelgė į tai, kad gavusi paveldėjimo teisės liudijimą atsakovė galėtų įregistruoti savo nuosavybės teisę į paveldėtą nekilnojamąjį turtą ir šį turtą perleisti, suvaržyti, o iš turto realizavimo gautus pinigus išleisti arba paslėpti. Šios aplinkybės lemtų poreikį ginčyti atsakovės sudarytus sandorius, įtraukti naujus asmenis į procesą. Be to, procesas dėl palikimo tęsiasi jau daugiau nei 3 metus, todėl ginčijant naujus sandorius procesas dar labiau užsitęstų. Žymią dalį palikimo sudaro P. A. piniginės lėšos kredito unijos sąskaitose, todėl paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu gavusi šias lėšas atsakovė galėtų jas pasisavinti, perleisti, paslėpti ar išgryninti, o jų grąžinimas būtų apsunkintas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė A. B. prašo skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1 Teismas pagrįstai netaikė ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nes jų ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir šiuo klausimu teismų formuojamą praktiką ieškovų naudai sudaryti testamentai galėtų būti pripažinti galiojančiais tik tuo atveju, jeigu vėlesnis testamentas būtų pripažintas negaliojančiu dėl to, jog buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat tuo atveju, jeigu testamentą būtų sudaręs asmuo, teismo šioje srityje pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu. Kitoje civilinėje byloje teismo sprendimu 2016 m. gruodžio 19 d. testamentas buvo pripažintas negaliojančiu ne anksčiau nurodytas pagrindais, o tuo pagrindu, kad jį sudarydamas testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, todėl ieškovų naudai sudaryti testamentai negali būti pripažinti galiojančiais.
7.2 Šioje byloje ieškovų reikalavimai nėra turtinio pobūdžio, todėl tokių reikalavimų įvykdymui užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos.
Šalies argumentai
7.3 Ieškovai nepagrįstai nurodo, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, nors iš tiesų patys ieškovai nėra sąžiningi ginčydami atsakovės teisę paveldėti ir bandydama užvaldyti paveldimą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo teismo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas turi ištirti bei įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių taikymo būtinumą, ir nuspręsti, ar prašyme nurodytų aplinkybių pakanka šių priemonių taikymui.
12. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra būtinos dvi įstatyme įtvirtintos sąlygos: 1) prašymą teikiantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą. Šiuo aspektu Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018); 2) prašymą teikiantis asmuo turi pagrįsti teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką. Nesant bent vienos iš anksčiau minėtų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas. Pažymėtina, kad procesinė pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui.
13. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti. Atskirajame skunde šis klausimas taip pat nėra keliamas, todėl darytina išvada, jog ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimai dėl testamentų pripažinimo galiojančiais gali būti vertinami kaip tikėtinai pagrįsti CPK 144 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu ir tai nesudarė teismui savarankiško pagrindo atsisakyti taikyti ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirajame skunde apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl antrosios iš anksčiau paminėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar jo vykdymo pasunkėjimo grėsmės nebuvimo. Apeliantų teigimu, ieškovai pateikė pakankamai atsakovės nesąžiningumo įrodymų, patvirtinančių, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps negalimas.
14. Atsižvelgiant į paminėtus atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, turi būti nustatyta, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. grėsmė, kad būsimas teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba jo vykdymas gali pasunkėti.
15. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kitoje civilinėje byloje 2014 m. vasario 14 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta notarei R. P. išduoti atsakovei paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo P. A. palikimą, todėl teismo sprendimo įvykdymas buvo užtikrintas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovai nepateikė konkrečių duomenų apie atsakovės ketinimus paveldėtą turtą slėpti, perleisti, įkeisti ar jį apsunkinti.
16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-251-876/2019 buvo patenkintas ieškovų P. B., D. F. ieškinys ir pripažintas negaliojančiu testatoriaus P. A. 2016 m. gruodžio 19 d. sudarytas testamentas, patvirtintas Jurbarko rajono 1–ojo notaro biuro notarės R. P. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Minėtoje civilinėje byloje ieškovų reikalavimų įvykdymui užtikrinti teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi (skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta nutarties priėmimo data 2014 m. vasario 14 d.) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemones ir uždrausta Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro notarei R. P. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei A. B. į palikėjo P. A. palikimą iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Pažymėtina, kad minėta civilinė byla yra išnagrinėta, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl kitoje civilinėje byloje anksčiau taikytos laikinosios apsaugos priemonės būsimo teismo sprendimo šioje byloje nebegali užtikrinti.
17. Vis dėlto, anksčiau paminėtos aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo taikyti ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad reali grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistuoja tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).
18. Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-209-302/2019).
19. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde ieškovai atsakovės nesąžiningumą grindžia Jurbarko 1-ojo notaro biuro notarės R. P. 2020 m. vasario 28 d. raštu, kuriame nurodoma, kad teismui panaikinus 2016 m. gruodžio 19 d. testamentą, atsakovei A. B. 2020 m. kovo 4 d. bus išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Apeliantų teigimu, šis raštas įrodo atsakovės nesąžiningumą, t. y. kad atsakovė kartu su notare R. P. ėmėsi veiksmų palikimui užvaldyti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų pateiktu situacijos vertinimu, nes ieškovų nurodyti argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti byloje esančiais faktiniais duomenimis. Ieškovų nurodytas notarės raštas buvo surašytas jau po Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo įsiteisėjimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kasacinį skundą šioje byloje buvo atsisakyta priimti. Vadinasi, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovei skubos tvarka yra siekiama išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Pažymėtina, kad asmens elgesio sąžiningumo vertinimo aspektu paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo įpėdiniui aplinkybė savaime neįrodo, jog šie veiksmai yra susiję su siekiu išvengti galbūt atsakovei nepalankaus teismo sprendimo vykdymo ar jo įvykdymą apsunkinti. Teikdami prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovai neįrodė atsakovės jau atliktų, atliekamų ar ketinamų atlikti veiksmų, kurie nebūtų suderinami su sąžiningo elgesio standartu ir būtų nukreipti į siekį paveldimą turtą paslėpti, perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar jį apsunkinti bet kokia kita forma. Vadinasi, ieškovų nurodyti argumentai (apie nesąžiningą atsakovės siekį užvaldyti paveldimą turtą, naujų ginčų atsiradimo tikimybę, paveldėjimo proceso trukmės pailgėjimą) yra deklaratyvūs, nepagrįsti byloje esančiais įrodymais ir tinkamai nepagrindžia aptariamo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovai tinkamai neįvykdė savo procesinės pareigos įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinį pagrindą (CPK 178 straipsnis).
20. Įvertinęs anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
21. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylos perdavimo Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams
22. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovų P. B. ir D. F. ieškinį atsakovei A. B. dėl testamentų pripažinimo galiojančiais buvo perduota nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams. Atsižvelgiant į tai, išnagrinėjus ieškovų atskirąjį skundą, bylos medžiaga perduotina bylą nagrinėjantiems Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Civilinės bylos Nr. e2S-695-796/2020 medžiagą perduoti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams.