- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-18
- Bylos Nr.
- eAS-868-525/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05510-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- Šilutės rajono Vainuto gimnazijos
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos švietimo
- Trečiasis asmuo
- Šilutės rajono savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šilutės rajono Vainuto gimnazijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šilutės rajono Vainuto gimnazijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Šilutės rajono Vainuto gimnazija (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – Ministerija, atsakovas) 2024 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. SR-3875 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo atmestas Šilutės rajono Vainuto gimnazijos reikalavimas įtraukti Šilutės rajono Vainuto gimnaziją į sąrašą mokyklų, kuriose pagal Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. Nutarimu Nr. 768 (toliau – ir Tinklo kūrimo taisyklės) gali būti sudaroma viena III gimnazijos klasė, kurioje mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių; 2) įpareigoti Ministeriją įtraukti Šilutės rajono Vainuto gimnaziją į sąrašą mokyklų, kuriose pagal Tinklo kūrimo taisykles gali būti sudaroma viena III gimnazijos klasė, kurioje mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - įpareigoti Ministeriją įregistruoti Šilutės rajono Vainuto gimnazijos III gimnazijos klasę Mokinių registre iki bus išnagrinėta byla, arba/ir teismo nuožiūra pritaikyti kitokią reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuri laikinai sureguliuos padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą grindė argumentu, kad netaikius užtikrinimo priemonės/ių, gali susidaryti situacija, kai Šilutės rajono Vainuto gimnazijos III gimnazijos klasės gimnazistams šiais mokslo metais nebus leista baigti III gimnazijos klasės ar/ir atsiras kitos ypač sunkios pasekmės šios klasės mokiniams, t. y. nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala mokiniams. Pareiškėjas nurodė, kad Šilutės rajono Vainuto gimnazijos III gimnazijos klasės neįregistravimas Mokinių registre, kai de jure ši klasė suformuota ir nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. de facto vyksta mokymo procesas, gali sukelti ypač sunkias pasekmes šios klasės mokiniams, kadangi jų nesant Mokinių registre, anot atsakovo, jie laikomi nesimokančiais. Pažymėjo, kad mokinių interesų apsauga yra viešasis interesas.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjo Šilutės rajono Vainuto gimnazijos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas, įvertinęs kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, skundo reikalavimus, pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, turi būti taikoma prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, priėjo prie išvados, kad šiuo atveju, pareiškėjas tik nurodė galimas reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmes, kurios vertintinos daugiau kaip prielaidos ir negali būti prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrindu. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo argumentai yra tik manymas (subjektyvi nuomonė), tačiau nepagrįsti objektyviais duomenimis. Tad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.
Teismo įsitikinimu, pareiškėjas nepateikė esminės įtakos turinčių bylai dokumentų ir argumentų, kurie leistų konstatuoti, apie pareiškėjui kilsiančią sunkiai atitaisomą žalą. Pareiškėjo nurodomi argumentai nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, patvirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl paminėtos aplinkybės savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktos iškarpos iš Mokinių registro elektroninės sistemos matyti, kad Šilutės rajono Vainuto gimnazijos III gimnazijos klasės nebuvo leista registruoti Mokinių registre. Teismas vertino, kad duomenys nėra nuginčyti, todėl yra galiojantys, todėl teismas neturi pagrindo įpareigoti Ministeriją įregistruoti Šilutės rajono Vainuto gimnazijos III gimnazijos klasę Mokinių registre.
Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, ginčo santykių teisinį ir faktinį kontekstą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstumo, todėl pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju nėra tikslingas. Teismas taip pat nenustatė pagrindo savo iniciatyva taikyti kitas reikalavimo užtikrinimo priemones. Todėl teismas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pareiškėjas pažymi, kad Šilutės rajono Vainuto gimnazijos III gimnazijos klasės neįregistravimas Mokinių registre, kai de jure ši klasė suformuota ir nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. de facto vyksta mokymo procesas, gali sukelti ypač sunkias pasekmes šios klasės mokiniams, kadangi jų nesant Mokinių registre jie laikomi nesimokančiais. Pagal Valstybinių brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-1187, 9 punktą, „Lietuvių kalbos ir literatūros (A), lietuvių kalbos ir literatūros (B), matematikos (A), matematikos (B), užsienio (anglų) kalbos, užsienio (prancūzų) kalbos, užsienio (vokiečių) kalbos, lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros, baltarusių tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros, rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros, vokiečių tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros, istorijos, geografijos, ekonomikos ir verslumo, filosofijos, biologijos, chemijos, fizikos, informatikos ir inžinerinių technologijų (robotika ir mechatronika), inžinerinių technologijų (aplinkos ir energetikos inžinerija) valstybinių brandos egzaminų pirmąsias dalis mokiniai laiko III gimnazijos klasėje pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą valstybinių brandos egzaminų tvarkaraštį“.
Pareiškėjas akcentuoja, kad kyla grėsmė, jog Vainuto gimnazijos III gimnazijos klasės mokiniai, kaip neįtraukti į Mokinių registrą, negalės laikyti valstybinių brandos egzaminų pirmųjų dalių ir apskritai bus laikomi de jure nesimokę III gimnazijos klasėje. Todėl, pareiškėjo vertinimu, teismo nurodyti argumentai nepagrįsti. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į Vainuto gimnazijos III gimnazijos klasės mokinių interesų, kurie akivaizdžiai gali būti pažeisti, apsaugą.
Pareiškėjo įsitikinimu tai, kad „duomenys apie tai, kad Šilutės rajono Vainuto gimnazijos III gimnazijos klasės nebuvo leista registruoti Mokinių registre, nėra nuginčyti” yra ne kliūtis taikyti užtikrinimo priemonę, bet priešingai, pagrindas ją taikyti. Jeigu tokių duomenų nebūtų, būtų galima manyti, kad galbūt užtenka pareiškėjui tiesiog kreiptis dėl įregistravimo ir problema būtų išspręsta. Tačiau dabar akivaizdu, kad to neužtenka – mokiniai Mokinių registre neregistruojami dėl tarp institucijų esamo ginčo (tai matyti iš atsisakymo registruoti motyvų) – teisėtai ar neteisėtai suformuota Šilutės rajono Vainuto gimnazijos III gimnazijos klasė.
Be to, užtikrinimo priemonės taikymu ginčas nebūtų išspręstas iš esmės, o tik laikinai sureguliuota susiklosčiusi precedento neturinti situacija, kad dėl institucijų ginčo nenukentėtų mokiniai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę įvertinęs, kad pareiškėjas nepateikė esminės įtakos turinčių bylai dokumentų ir argumentų, kurie leistų konstatuoti, apie pareiškėjui kilsiančią sunkiai atitaisomą žalą. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomi argumentai nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, patvirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Pareiškėjas atskirajame skunde pažymi, kad mokinių interesų apsauga yra viešasis interesas, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė Vainuto gimnazijos III gimnazijos klasės mokinių interesus, kurie akivaizdžiai gali būti pažeisti, apsaugai.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-S858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.
Taigi, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2024 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. SR-3875, kuriuo buvo atmestas Šilutės rajono Vainuto gimnazijos reikalavimas įtraukti Šilutės rajono Vainuto gimnaziją į sąrašą mokyklų, kuriose pagal Tinklo kūrimo taisykles gali būti sudaroma viena III gimnazijos klasė, kurioje mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių bei įpareigoti Ministeriją įtraukti Šilutės rajono Vainuto gimnaziją į sąrašą mokyklų, kuriose pagal Tinklo kūrimo taisykles gali būti sudaroma viena III gimnazijos klasė, kurioje mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių. Pareiškėjas taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir įpareigoti Ministeriją įregistruoti Šilutės rajono Vainuto gimnazijos III gimnazijos klasę Mokinių registre iki bus išnagrinėta ši byla, arba/ir teismo nuožiūra pritaikyti kitokią reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuri laikinai sureguliuos padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas(-i) byloje pareikštas(-i) konkretus(-ūs) reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019). Be to, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012; 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-416-492/2020).
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju prašymaas įpareigoti Ministeriją įtraukti Šilutės rajono Vainuto gimnaziją į sąrašą mokyklų, kuriose pagal Tinklo kūrimo taisykles gali būti sudaroma viena III gimnazijos klasė, kurioje mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių, yra bylos ginčo dalykas, t. y., tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus nustatyta, ar Miniterija teisėtai neįtraukė Šilutės rajono Vainuto gimnazijos, t.y. mokyklos, kurioje pagal Tinklo kūrimo taisykles gali būti sudaroma viena III gimnazijos klasė, kurioje mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių. Todėl, konstatuotina, kad pritaikius pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, skundo reikalavimai būtų iš esmės patenkinti dar iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, kas neatitiktų reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto esmės, reikalavimo, kad šiomis priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, būtų naudojamasi protingai ir sąžiningai, nepiktnaudžiaujant, nesinaudojant ja ne pagal paskirtį.
Vertindama pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirajame skunde išdėstytus argumentus, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių gali susidaryti situacija, kai Šilutės rajono Vainuto gimnazijos III gimnazijos klasės gimnazistams šiais mokslo metais nebus leista baigti III gimnazijos klasės ar/ir atsiras kitos ypač sunkios pasekmės šios klasės mokiniams, teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus ir negali būti grindžiamas prielaidomis apie galimas neigiamas pasekmes ateityje. Šiuo atveju pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, egzistuoja rizika, kad galimai gimnazistams nebus leista baigti III gimnazijos klasės ir/ar atsiras kitos ypač sunkios pasekmės šios klasės mokiniams, nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kuriais remiantis teisėjų kolegija turėtų pagrindą kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes.
Įvertinusi pareiškėjo argumentus, šiuo atveju teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjo prašymas yra betarpiškai susijęs su ginčo dėl Ministerijos Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir įapreigojimo atlkti veiksmus nagrinėjimu iš esmės ir pagrindinės bylos teisminės kontrolės dalyku, t. y. ar Ministerijos Sprendimas yra pagrįstas ir Ministerija privalo būti įpareigota įtraukti Šilutės rajono Vainuto gimnaziją į sąrašą mokyklų, kuriose pagal Tinklo kūrimo taisykles gali būti sudaroma viena III gimnazijos klasė, kurioje mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik tokiu atveju, t. y. priėmus baigiamąjį teismo aktą, išsprendus ginčą byloje iš esmės bei pateikus išvada, ar Ministerijos Sprendimas yra pagrįstas, galėtų būti pasiektas pareiškėjo prašymo tikslas bei teisinio tikrumo ir apibrėžtumo atkūrimas. Tačiau atitinkama išvada nėra darytina sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo šią teismo nutarties dalį panaikinti, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Šilutės rajono Vainuto gimnazijos atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.