Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Šilutės rajono Vainuto gimnazijos skundą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Šilutės rajono Vainuto gimnazija su skundu kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – Ministerija) 2024-10-28 sprendimą Nr. SR-3875, kuriuo buvo atmestas Šilutės rajono Vainuto gimnazijos reikalavimas įtraukti Šilutės rajono Vainuto gimnaziją į sąrašą mokyklų, kuriose pagal Tinklo kūrimo taisykles gali būti sudaroma viena III gimnazijos klasė, kurioje mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių (toliau – Raštas); 2) įpareigoti atsakovę Ministeriją įtraukti Šilutės rajono Vainuto gimnaziją į sąrašą mokyklų, kuriose pagal Tinklo kūrimo taisykles gali būti sudaroma viena III gimnazijos klasė, kurioje mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių.

Paaiškina, kad Šilutės rajono savivaldybės taryba 2024-08-29 priėmė sprendimą Nr. T1-510, kuriuo sudaryta III gimnazijos klasė Šilutės r. Vainuto gimnazijoje. Šis sprendimas yra galiojantis tol, kol nėra panaikintas. Šilutės rajono savivaldybės meras 2024-08-30 informavo apie šį Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimą Ministeriją. Savivaldybės tarybos 2024-08-29 sprendimas Nr. T1-510, kuriuo sudaryta III gimnazijos klasė Šilutės r. Vainuto gimnazijoje, neperžengia savivaldybės atstovaujamosios institucijos kompetencijos ribų ir yra teisėtas, kadangi atitinka

Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-06-29 nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) 22.2.2.4 papunktyje nurodyta išimtis, leidžianti formuoti klasę iš ne mažiau kaip 12 mokinių.

Ši išimtis taikoma, jei 2023-09-01 gimnazijos (pastaba: teisės normos tekstas kalba apie „gimnaziją“ kaip tokią, kaip juridinį asmenį, neskaidydamas jos į skyrius, padalinius ar kt.) 8, I gimnazijos ir II gimnazijos klasėse besimokančių mokinių skaičiaus vidurkis buvo ne mažesnis kaip 21 mokinys. Savivaldybės taryba mokyklai papildomai skyrė mokymo lėšų tiek, kiek jų skiriama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto atitinkamai klasei, turinčiai nustatytą mažiausią sąlyginės klasės mokinių skaičių pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą. Šilutės r. Vainuto gimnazija 2023-09-01 turėjo atitinkamai 34 +18+21 mokinius. Vienos klasės vidurkis 2023-09-01 buvo ne mažesnis kaip 21 mokinys.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-07-11 nutarimo Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 17¹.3 papunkčiu, 3 ir 4 priedais ir jų pastabomis nustatyta, kad mokyklų, kuriose pagal Taisykles gali būti sudaroma viena III gimnazijos klasė, kurioje mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių, sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Nežiūrint į tai, Ministerijos ministrė 2024-08-30 priėmė įsakymą Nr. V-920 „Dėl mokyklų sąrašų mokymo lėšoms paskirstyti patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas), kuriuo į 14 punktą neteisėtai neįtraukė Šilutės r. Vainuto gimnazijos, t. y. mokyklos, kurioje pagal Taisykles gali būti sudaroma viena III gimnazijos klasė, kurioje mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių.

Pareiškėja teigia, kad Įsakymas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir diskriminuoja Šilutės rajono Vainuto gimnaziją.

Pažymi, kad Šilutės rajono savivaldybės taryba 2024-09-24 priėmė sprendimą, kuriuo skirtas finansavimas III gimnazijos klasei. Tą pačią dieną, t. y. 2024-09-24, ministrė priėmė įsakymą Nr. V-1064, kuriuo papildė Įsakymą, bet ir vėl į 14 punktą nebuvo įtraukta Šilutės r. Vainuto gimnazija, t. y. mokykla, kurioje pagal Taisykles gali būti sudaroma viena III gimnazijos klasė, kurioje mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių.

Tokiu būdu, Ministerija Įsakymu (su pakeitimu) diskriminuoja Šilutės r. Vainuto gimnaziją, o jos neveikimas aukštesnę teisinę galią turintiems teisės aktams - Taisyklių 22.2.2.4 papunkčiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-07-11 nutarimo Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 17¹.3 papunkčiui, 3 ir 4 priedams ir jų pastaboms, bei Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktui, įtvirtinančiam teisėkūros sistemiškumo principą, kuriuo vadovaujantis, teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams.

Pareiškėja teigia, kad atsakovė neveikia taip, kaip turėtų veikti, t. y. kartu su mokyklomis, įtrauktomis į sąrašą mokyklų, kuriose pagal Taisykles gali būti sudaroma viena III gimnazijos klasė, kurioje mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių, iki šios dienos galėdama ir turėdama įtraukti Šilutės r. Vainuto gimnaziją į sąrašą mokyklų, kuriose pagal Taisykles gali būti sudaroma viena III gimnazijos klasė, kurioje mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių, neįtraukė Šilutės r. Vainuto gimnazijos, nors ši taip pat kaip ir esančios tame sąraše, nurodytame Įsakymo 14 punkte, atitinka Taisykles (22.2.2.4 papunktyje nurodytą išimtį) ir joje gali būti sudaroma viena III gimnazijos klasė, kurioje mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių.

Atsakovė Ministerija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti.

Nurodo, kad Ministerijos Rašte aiškiai ir argumentuotai, nurodant visas prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, pagrįsta, kodėl Vainuto gimnazija negali būti įtraukta į Įsakymo 14 punktą.

Ministerija mano, kad Šilutės r. Vainuto gimnazija 2024–2025 m. m. neatitinka Tinklo kūrimo taisyklių 22.2.2.4 papunkčio nuostatų: mažesnis mokinių skaičius už Tinklo kūrimo taisyklių 2 priede nustatytą mažiausią mokinių skaičių, bet ne mažiau kaip 12 mokinių, gali būti vienoje klasėje, jei praeitais mokslo metais rugsėjo 1 dieną šios gimnazijos 8 klasėje ir I gimnazijos klasėje buvo ne mažiau kaip po 21 mokinį arba jei praeitais mokslo metais rugsėjo 1 dieną šios gimnazijos 8, I gimnazijos ir II gimnazijos klasėse besimokančių mokinių skaičiaus vidurkis buvo ne mažesnis kaip 21 mokinys. Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, nustatyta, kad 2023-09-01 Šilutės r. Vainuto gimnazijos (be Katyčių skyriaus mokinių) 8 klasėje mokėsi 24 mokiniai, I gimnazijos klasėje – 18 mokinių, II gimnazijos klasėje – 12 mokinių, t. y. nebuvo mokinių skaičiaus, nustatyto Tinklo kūrimo taisyklių 22.2.2.4 papunktyje, todėl gimnazija yra Įsakymo 13 punkte išdėstytame gimnazijų sąraše (13.76 papunktis).

Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-06-29 nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projekto (TAIS Nr. 24-12518) derinimo metu buvo gauta Šilutės rajono savivaldybės pastaba, kad nepritaria projekto 22.2.2.4 formuluotei. Savivaldybė siūlė skaičiuoti gimnazijoje besimokančių mokinius bendrai su gimnazijai priklausančio skyriaus mokiniais, nes dauguma skyriaus mokinių toliau mokosi III gimnazijos klasėje toje gimnazijoje, kuriai priklauso skyrius. Tačiau į šią pastabą nebuvo atsižvelgta dėl derinimo pažymoje nurodytų argumentų.

Taigi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri priėmė Taisykles, tikrąją valią ir priimtos normos esmę reikėtų aiškinti ir derinimo pažymoje nurodytų argumentų kontekste. Joje aiškiai nurodyta, kad nepritariame siūlymui skaičiuojant 8 klasės ir I gimnazijos klasės mokinius ar skaičiuojant 8 klasės, I gimnazijos ir II gimnazijos klasių mokinių vidurkį skaičiuoti ir gimnazijos skyriaus, esančio kitoje gyvenamojoje vietovėje, mokinius.

Aiškinant Taisyklių 22.2.2.4 papunktyje nurodytos normos turinį, svarbu ją įvertinti visame Tinklo kūrimo taisyklių kontekste. Tinklo kūrimo taisyklėse yra nuostatos, kurios taikomos mokykloms ir / ar jų struktūriniams padaliniams (skyriams ar filialams), esantiems kitoje gyvenamojoje vietovėje nei mokykla.

Taisyklių 22.2.2.4 papunktyje, kuriuo vadovaudamasi Šilutės rajono savivaldybės taryba leido pareiškėjai, Šilutės r. Vainuto gimnazijai, sudaryti III gimnazijos klasę, nenurodoma, kad skaičiuojant praeitų mokslo metų rugsėjo 1 dieną gimnazijos 8, I gimnazijos ir II gimnazijos klasėse besimokančių mokinių skaičiaus vidurkį, turi būti skaičiuojami ir gimnazijos skyriuje, esančiame kitoje gyvenamojoje vietovėje, anksčiau minėtų klasių mokiniai.

Sistemiškai vertinant Taisyklių nuostatas matyti, kad ir Taisyklių 22.2.2.4 papunktyje turėjo būti paminėti skyriai, filialai, esantys kitoje gyvenamojoje vietovėje, nei gimnazija, jei būtų pareiga skaičiuojant mokinių skaičiaus vidurkį atitinkamose klasėse, skaičiuoti mokinius, besimokančius gimnazijos skyriuje, esančiame kitoje gyvenamojoje vietovėje. Todėl pareiškėjos prielaidos, kad įgyvendinant Taisyklių 22.2.2.4 papunkčio nuostatas, t. y. skaičiuojant atitinkamų klasių mokinių skaičiaus vidurkį turi būti skaičiuojami ne tik gimnazijos, bet ir jos skyriaus, esančio kitoje gyvenamojoje vietovėje, mokiniai yra nepagrįstos ir neatitinka normos reguliavimo esmės.

Atsakovė pažymi, kad aiškinant Taisyklių 22.2.2.4 papunktyje nurodytos normos turinį svarbus ir kitų švietimą reglamentuojančių teisės aktų kontekstas.

Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 20218-07-11 nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.3 papunktyje nustatyta, kad yra atskiri mokinių srautai iš kurių gali būti formuojamos klasės mokykloje, jos filiale arba skyriuje, esančiame kitoje gyvenamojoje vietovėje.

Atsakovė nurodo, kad kiekvieniems mokslo metams švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina žinybinių ataskaitų formas, kurias turi užpildyti mokyklos. Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024-08-14 įsakymu Nr. V-872 „Dėl švietimo statistinių duomenų ataskaitų formų patvirtinimo“ patvirtintoje Bendrojo ugdymo mokinių 2024–2025 mokslo metų duomenų „1 – mokykla“ ataskaitos formoje nustatyta, kad klasių skaičius ir mokinių jose skaičius turi būti nurodytas atskirai bazinėje mokykloje (centriniame mokyklos padalinyje) ir jos skyriuje.

Šilutės r. Vainuto gimnazija (buveinė – Tauragės g. 14, LT-99432 Vainuto mstl., Šilutės r. sav.) turi Šilutės r. Vainuto gimnazijos Katyčių skyrių (skyriaus buveinė – Šilutės g. 5, LT-99224 Katyčių mstl., Šilutės r. sav.), esantį kitoje gyvenamojoje vietovėje klases ir mokinių skaičius jose nurodomi atskirai gimnazijoje ir jos skyriuje, esančiame kitoje gyvenamojoje vietovėje. Mokymo lėšos Šilutės r. Vainuto gimnazijai ir Vainuto gimnazijos Katyčių skyriui iš valstybės biudžeto skaičiuojamos atskirai klasėms, esančioms gimnazijoje ir jos skyriuje, esančiame kitoje gyvenamojoje vietovėje.

Atsakovė teigia, kad galiojantys teisės aktai mokyklai ir jos skyriui, esančiam kitoje gyvenamojoje vietovėje, nustato atskirus reikalavimus / nuostatas dėl klasių sudarymo, mokinių skaičiaus jose, mokinių skaičiaus nurodymo žinybinėse ataskaitose, mokymo lėšų iš valstybės biudžeto skyrimo.

Taigi, vertinant teisėkūros subjekto tikrąją valią bei taikant sisteminį aiškinimo metodą, akivaizdu, kad taikant Taisyklių 22.2.2.4 papunktyje nurodytą išimtį mokiniai, besimokantys gimnazijos skyriaus, esančio kaimo gyvenamojoje vietovėje ar kitoje gyvenamojoje vietovėje nei gimnazija, 8, 9 ir 10 klasėse neskaičiuojami kartu su gimnazijos 8, I gimnazijos ir II gimnazijos klasėse besimokančiais mokiniais. Kadangi Šilutės r. Vainuto gimnazijoje (be Katyčių skyriaus mokinių) 2023-09-01 nebuvo Taisyklių 22.2.2.4 papunktyje nustatyto mokinių skaičiaus (8 klasėje mokėsi 24 mokiniai, I gimnazijos klasėje – 18 mokinių, II gimnazijos klasėje – 12 mokinių), ji negali būti įtraukta į Įsakymo 14 punktą.

Konstatavus, kad Šilutės r. Vainuto gimnazija neatitinka Taisyklių 22.2.2.4 papunktyje nurodytos išimties, leidžiančią formuoti klasę iš ne mažiau kaip 12 mokinių, nėra pagrindo teigti, kad Įsakymas diskriminuoja Šilutės r. Vainuto gimnaziją ir prieštarauja aukštesnę teisinę galią turintiems teisės aktams –Taisyklių 22.2.2.4 papunkčiui, Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo 171.3 papunkčiui, 3 ir 4 priedams ir jų pastaboms, bei Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktui, įtvirtinančiam teisėkūros sistemiškumo principą, kuriuo vadovaujantis, teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybė atsiliepime su pareiškėjos skundu sutinka ir prašo skundą tenkinti.

Pažymi, kad 2024-08-29 buvo priimtas Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T1-510, kuriuo sudaryta III gimnazijos klasė Šilutės r. Vainuto gimnazijoje. Šis sprendimas yra galiojantis ir teisėtas, atitinka Taisyklių 22.2.2.4 papunktyje nurodytą išimtį, leidžiančią formuoti klasę iš ne mažiau kaip 12 mokinių.

Mano, kad atsakovė netinkamai aiškina ir taiko Taisyklių 22.2.2.4 papunktyje nurodytą nuostatą, nes nukrypsta nuo lingvistinio šios nuostatos aiškinimo. Ši nuostata kalba apie atitinkamų klasių atsitinkamą mokinių skaičių „gimnazijoje“, neišskirdama jos skyrių. Taigi iš teksto akivaizdu, kad aiškinant Taisyklių 22.2.2.4 papunktyje nurodytą išimtį, teisinę reikšmę turi visi atitinkamų klasių gimnazijos mokiniai bei jų skaičius, o ne tik vieno iš Šilutės r. Vainuto gimnazijos padalinių mokiniai bei jų skaičius, kaip nurodo atsakovė.

Šilutės r. Vainuto gimnazija 2023-09-01 turėjo atitinkamai 34+18+21 mokinius. Vienos klasės vidurkis 2023-09-01 buvo ne mažesnis kaip 21 mokinys.

Pažymi, kad Šilutės rajono savivaldybės taryba 2024-09-24 priėmė sprendimą, kuriuo skirtas finansavimas III gimnazijos klasei. Todėl faktinė ir teisinė situacija pilnai leidžia taikyti Taisyklių 22.2.2.4 papunktyje nurodytą išimtį dėl mokinių skaičiaus.

Nurodo, kad per šį laikotarpį nuo šių mokslo metų pradžios nėra požymių nei duomenų, kad Šilutės r. Vainuto gimnazijoje vykdomas III gimnazijos klasės mokinių mokymas būtų negeros kokybės ar III gimnazijos klasės gimnazistai dėl mokinių skaičiaus neįgytų bendrojo dalykinio, sociokultūrinio, technologinio raštingumo, ar dorinės, tautinės ir pilietinės brandos, profesinės kompetencijos pradmenų, ar kad konkretus ugdymo turinys nebūtų kuriamas ir sistemingai atnaujinamas atsižvelgiant į mokinių turimą patirtį, ugdymosi poreikius ir interesus, ar Šilutės r. Vainuto gimnazijos III gimnazijos klasėje dėl mokinių skaičiaus nebūtų sudarytos galimybės užtikrinti mokinių ugdymosi poreikius ir interesus atitinkantį ugdymo turinį, kaip to reikalauja Švietimo įstatymo 43 straipsnio 19 dalies, 46 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punkto, 11 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Teigia, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo neleisti formuoti Šilutės r. Vainuto gimnazijoje gimnazijos klasės.

Taip pat pažymi, kad šio ginčo išsprendimas turės lemiamos reikšmės Šilutės r. Vainuto gimnazijos kaip tokios išlikimui, nes pripažinus, kad III gimnazijos klasė suformuota nepagrįstai, tai skaudžiai palies ne tik šios klasės mokinius, bet ir turės lemiamos reikšmės Šilutės r. Vainuto gimnazijos veiklai bei jos statusui ateityje, taip pat turės neigiamų socialinių pasekmių visai Vainuto bendruomenei.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Ministerijos Rašto, kuriame atsisakyta Šilutės r. Vainuto gimnaziją įrašyti į Įsakymą ir šios gimnazijos III gimnazijos klasę registruoti Mokinių registre, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2024-10-03 kreipėsi su reikalavimu į Ministeriją, prašė nedelsiant įtraukti Šilutės r. Vainuto gimnaziją į sąrašą mokyklų, kuriose pagal Taisykles gali būti sudaroma viena III gimnazijos klasė, kurioje mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių.

Ministerija Rašte aptarė Švietimo įstatymo, Taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatas. Konstatavo, kad Šilutės r. Vainuto gimnazija neatitinka nei vienos išvardintuose teisės aktuose nustatytos sąlygos, todėl neįrašyta į Įsakymo 14 punkte išdėstytą gimnazijų sąrašą. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, Šilutės r. Vainuto gimnazijos negalima įrašyti į Įsakymą ir šios gimnazijos III gimnazijos klasės registruoti Mokinių registre.

Pareiškėja nesutinka su Raštu. Iš esmės skundą grindžia argumentais, kad Šilutės r. Vainuto gimnazija atitinka Taisyklių 22.2.2.4 papunktyje nurodytą išimtį, leidžiančią formuoti klasę iš ne mažiau kaip 12 mokinių. Teigia, kad teisės normos tekstas kalba apie „gimnaziją“ kaip tokią, kaip juridinį asmenį, neskaidydamas jos į skyrius, padalinius ar kt.

Atsakovė teigia, kad galiojantys teisės aktai mokyklai ir jos skyriui, esančiam kitoje gyvenamojoje vietovėje, nustato atskirus reikalavimus / nuostatas dėl klasių sudarymo, mokinių skaičiaus jose, mokinių skaičiaus nurodymo žinybinėse ataskaitose, mokymo lėšų iš valstybės biudžeto skyrimo.

Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka visus 8 dalyje išdėstytus bendruosius kriterijus, o 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte nustatyta, kad mokinių skaičius valstybinės ar savivaldybės mokyklos klasėse turi atitikti leidžiamą mažiausią ir (arba) didžiausią mokinių skaičių, kurį, siekdama ugdymo kokybės, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo, nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kuriame yra mokykla, specifiką, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus. Švietimo įstatymo 43 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad 43 straipsnio 8-14 dalyse nurodytų kriterijų kiekybinės ir kokybinės reikšmės nustatomos Vyriausybės patvirtintose Taisyklėse.

Taisyklių 2 priede nustatytos klasių, 1-4 jungtinių klasių sudarymo mokslo metams kiekybinės reikšmės valstybinėse ir savivaldybių bendrosiose mokyklose. Taisyklių 22.2.2.4 papunktyje nustatyti atvejai ir sąlygos, kada vienoje klasėje pagal vidurinio ugdymo programą, t. y. III gimnazijos klasėje arba IV gimnazijos klasėje, gali būti mažesnis mokinių skaičius už Taisyklių 2 priede nustatytą mažiausią mokinių skaičių, bet ne mažiau kaip 12 mokinių, o Taisyklių 2 priedo pastabose nustatyti atvejai, kada sudarant po vieną III gimnazijos ir IV gimnazijos klasę jose gali būti ne mažiau kaip 12 mokinių.

Įsakymo 14 punkte pateiktas gimnazijų sąrašas, kuriose pagal Taisyklių 2 priedo 1 pastabą gali būti sudaryta III gimnazijos klasė, jei joje yra ne mažiau kaip 12 mokinių, t. y.: gyvenamojoje vietovėje esančioje vienintelėje gimnazijoje tautinės mažumos kalba, lietuvių kalba ir tautinės mažumos kalba ar tautinių mažumų kalbomis, arba gyvenamojoje vietovėje esančiose dviejose ar trijose gimnazijose skirtingomis mokomosiomis kalbomis; Vilniaus rajono ir Šalčininkų rajono savivaldybių teritorijų gyvenamojoje vietovėje esančioje vienintelėje gimnazijoje lietuvių kalba; vienintelėje savivaldybės teritorijoje esančioje gimnazijoje; vienintelėje savivaldybės centre esančioje gimnazijoje lietuvių kalba; gimnazijos struktūriniame padalinyje (skyriuje, filiale), esančiame kaimo gyvenamojoje vietovėje ir kitoje gyvenamojoje vietovėje nei gimnazija.

Tinklo kūrimo taisyklių 22.2.2.4 papunktyje nustatyta, kad mažesnis mokinių skaičius už Taisyklių 2 priede nustatytą mažiausią mokinių skaičių, bet ne mažiau kaip 12 mokinių, gali būti vienoje klasėje, jei praeitais mokslo metais rugsėjo 1 dieną šios gimnazijos 8 klasėje ir I gimnazijos klasėje buvo ne mažiau kaip po 21 mokinį arba jei praeitais mokslo metais rugsėjo 1 dieną šios gimnazijos 8, I gimnazijos ir II gimnazijos klasėse besimokančių mokinių skaičiaus vidurkis buvo ne mažesnis kaip 21 mokinys.

Taisyklėse yra nuostatos, kurios taikomos mokykloms ir / ar jų struktūriniams padaliniams (skyriams ar filialams), esantiems kitoje gyvenamojoje vietovėje nei mokykla. Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad valstybinių ir savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) mokykloms (atskirai – jų skyriams, filialams, jei jie įregistruoti kitose gyvenamosiose vietovėse), vadovaudamasi Taisyklių 2 ir 3 prieduose nustatytomis kriterijaus kiekybinėmis reikšmėmis, mokslo metams nustato: mokinių skaičių kiekvienos klasės sraute ir klasių skaičių kiekviename sraute; Taisyklių 1 priedo 7.2 papunktyje nustatyta, kad gimnazijos tipo gimnazijoje turi būti sudarytos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės, išskyrus atvejus, nustatytus 1 priedo 7.2.1–7.2.10 papunkčiuose, kai gali būti sudaryta viena III gimnazijos klasė. Taisyklių 1 priedo 7.2.5 papunktyje nustatytas vienas iš atvejų – gimnazijos struktūrinis padalinys (skyrius, filialas), esantis kaimo gyvenamojoje vietovėje ir kitoje gyvenamojoje vietovėje nei gimnazija; Tinklo kūrimo taisyklių 2 priede yra nustatytas mažiausias galimas mokinių skaičius klasėse, kuriose mokoma pagal vidurinio ugdymo programą, t. y. III gimnazijos ir IV gimnazijos klasėse (kai sudaroma po vieną tokią klasę) (21 mokinys), o šio priedo pastabose nustatyti atvejai, kada anksčiau minėtos klasės gali būti sudaromos jei yra ne mažiau kaip 12 mokinių. Vienas iš tokių atvejų yra gimnazijos struktūrinis padalinys (skyrius, filialas), esantis kaimo gyvenamojoje vietovėje ir kitoje gyvenamojoje vietovėje nei gimnazija (pastabų 1.5 papunktis).

Sistemiškai vertinant Taisyklių nuostatas matyti, kad Taisyklių 22.2.2.4 papunktyje turėjo būti paminėti skyriai, filialai, esantys kitoje gyvenamojoje vietovėje, nei gimnazija, jei būtų pareiga skaičiuojant mokinių skaičiaus vidurkį atitinkamose klasėse, skaičiuoti mokinius, besimokančius gimnazijos skyriuje, esančiame kitoje gyvenamojoje vietovėje.

Taisyklių 22.2.2.4 papunktyje, kuriuo vadovaudamasi Šilutės rajono savivaldybės taryba leido pareiškėjai, Šilutės r. Vainuto gimnazijai, sudaryti III gimnazijos klasę, nenurodoma, kad skaičiuojant praeitų mokslo metų rugsėjo 1 dieną gimnazijos 8, I gimnazijos ir II gimnazijos klasėse besimokančių mokinių skaičiaus vidurkį, turi būti skaičiuojami ir gimnazijos skyriuje, esančiame kitoje gyvenamojoje vietovėje, anksčiau minėtų klasių mokiniai.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-06-29 nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projekto (TAIS Nr. 24-12518) derinimo metu buvo nepritarta siūlymui skaičiuoti gimnazijoje besimokančius mokinius bendrai su gimnazijai priklausančio skyriaus mokiniais. Taisyklių derinimo metu buvo gauta Šilutės rajono savivaldybės pastaba, kad nepritaria projekto 22.2.2.4 formuluotei. Savivaldybė siūlė skaičiuoti gimnazijoje besimokančių mokinius bendrai su gimnazijai priklausančio skyriaus mokiniais, nes dauguma skyriaus mokinių toliau mokosi III gimnazijos klasėje toje gimnazijoje, kuriai priklauso skyrius. Tačiau į šią pastabą nebuvo atsižvelgta. Taigi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri priėmė Taisykles, derinimo pažymoje aiškiai nurodyta, kad nepritariama siūlymui skaičiuojant 8 klasės ir I gimnazijos klasės mokinius ar skaičiuojant 8 klasės, I gimnazijos ir II gimnazijos klasių mokinių vidurkį skaičiuoti ir gimnazijos skyriaus, esančio kitoje gyvenamojoje vietovėje, mokinius.

Vadovaujantis Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-07-11 nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2.3 papunkčiu mokiniai į klasių srautus skirstomi atskirai mokykloje ir jos skyriuje bei mokymo lėšos mokykloms iš valstybės biudžeto skaičiuojamos atskirai klasėms, esančioms mokykloje ir skyriuje.

Kiekvieniems mokslo metams Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina žinybinių ataskaitų formas, kurias turi užpildyti mokyklos. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024-08-14 įsakymu Nr. V-872 „Dėl švietimo statistinių duomenų ataskaitų formų patvirtinimo“ patvirtintoje Bendrojo ugdymo mokinių 2024–2025 mokslo metų duomenų „1 – mokykla“ ataskaitos formoje nustatyta, kad klasių skaičius ir mokinių jose skaičius turi būti nurodytas atskirai bazinėje mokykloje (centriniame mokyklos padalinyje) ir jos skyriuje.

Aptartų teisės aktų analizė suponuoja išvadą, kad galiojantys teisės aktai mokyklai ir jos skyriui, esančiam kitoje gyvenamojoje vietovėje, nustato atskirus reikalavimus / nuostatas dėl klasių sudarymo, mokinių skaičiaus jose, mokinių skaičiaus nurodymo žinybinėse ataskaitose, mokymo lėšų iš valstybės biudžeto skyrimo.

Konstatuotina, kad taikant Taisyklių 22.2.2.4 papunktyje nurodytą išimtį, mokiniai, besimokantys gimnazijos skyriaus, esančio kaimo gyvenamojoje vietovėje ar kitoje gyvenamojoje vietovėje nei gimnazija, 8, 9 ir 10 klasėse neskaičiuojami kartu su gimnazijos 8, I gimnazijos ir II gimnazijos klasėse besimokančiais mokiniais. Teisės aktai mokyklai ir jos skyriui, esančiam kitoje gyvenamojoje vietovėje, nustatė atskirus reikalavimus dėl klasių sudarymo, mokinių skaičiaus jose, mokinių skaičiaus nurodymo žinybinėse ataskaitose, mokymo lėšų iš valstybės biudžeto skyrimo.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, atmeta pareiškėjos teiginius, kad įgyvendinant Taisyklių 22.2.2.4 papunkčio nuostatas, t. y. skaičiuojant atitinkamų klasių mokinių skaičiaus vidurkį turi būti skaičiuojami ne tik gimnazijos, bet ir jos skyriaus, esančio kitoje gyvenamojoje vietovėje, mokiniai yra nepagrįstos ir neatitinka normos reguliavimo esmės.

Iš byloje pateiktų Šilutės r. Vainuto gimnazijos nuostatų matyti, kad Šilutės r. Vainuto gimnazija (buveinė – Tauragės g. 14, LT-99432 Vainuto mstl., Šilutės r. sav.) turi Šilutės r. Vainuto gimnazijos Katyčių skyrių (skyriaus buveinė – Šilutės g. 5, LT-99224 Katyčių mstl., Šilutės r. sav.), esantį kitoje gyvenamojoje vietovėje klases ir mokinių skaičius jose nurodomas atskirai gimnazijoje ir jos skyriuje, esančiame kitoje gyvenamojoje vietovėje.

Byloje pateikti Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad 2023-09-01 Šilutės r. Vainuto gimnazijos (be Katyčių skyriaus mokinių) 8 klasėje mokėsi 24 mokiniai, I gimnazijos klasėje - 18 mokinių, II gimnazijos klasėje - 12 mokinių, t. y. nebuvo mokinių skaičiaus, nustatyto Taisyklių 22.2.2.4 papunktyje.

Teismas konstatuoja, kad Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2024-08-29 sprendimu Nr. TI-510 nustatytas mokinių skaičius Šilutės r. Vainuto gimnazijos III gimnazijos klasei (13 mokinių) 2024-2025 m. m. neatitinka Taisyklių nuostatų dėl klasių sudarymo. Kadangi Šilutės r. Vainuto gimnazijoje (be Katyčių skyriaus mokinių) 2023-09-01 nebuvo Taisyklių 22.2.2.4 papunktyje nustatyto mokinių skaičiaus (8 klasėje mokėsi 24 mokiniai, I gimnazijos klasėje – 18 mokinių, II gimnazijos klasėje – 12 mokinių), ji negalėjo būti įtraukta į Įsakymo 14 punktą.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, Ministerijos Rašto turinį, konstatuoja, kad Rašte aiškiai ir argumentuotai nurodytos prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusios aplinkybės ir konkrečios teisės aktų nuostatos, kodėl Šilutės r. Vainuto gimnazija negali būti įtraukta į Įsakymo 14 punktą (Šilutės r. Vainuto gimnazija 2024–2025 m. m. neatitinka Taisyklių 22.2.2.4 papunktyje nurodytos išimties, leidžiančios formuoti klasę iš ne mažiau kaip 12 mokinių, todėl neatitinka Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punkto, Taisyklių 22.2.2.4 papunkčio ir Taisyklių 2 priedo 4 punkto) ir kodėl nėra pagrindo Šilutės r. Vainuto gimnazijos III gimnazijos klasės registruoti Mokinių registre.

Konstatavus, kad Šilutės r. Vainuto gimnazija neatitinka Taisyklių 22.2.2.4 papunktyje nurodytos išimties, leidžiančią formuoti klasę iš ne mažiau kaip 12 mokinių, nėra pagrindo teigti, kad Įsakymas diskriminuoja Šilutės r. Vainuto gimnaziją ir prieštarauja aukštesnę teisinę galią turintiems teisės aktams –Taisyklių 22.2.2.4 papunkčiui, Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo 17¹.3 papunkčiui, 3 ir 4 priedams ir jų pastaboms, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktui, įtvirtinančiam teisėkūros sistemiškumo principą, kuriuo vadovaujantis, teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Pareiškėjos teiginiai, kad Įsakymas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir diskriminuoja Šilutės r. Vainuto gimnaziją, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėja 2025-03-03 teismui pateikė paaiškinimus dėl bylai reikšmingų aplinkybių. Pareiškėja teigia, kad atsakovė savo poziciją grindžia teisės normomis, kurios Konstitucinio Teismo 2023-04-26 nutarimu Nr. KT40-N4/2023 buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, t. y. teisės aktų reikalavimai, kuriais nustatytas minimalus mokinių skaičius III gimnazijos klasėje, yra antikonstituciniai. Dėl šios priežasties negali būti apribota Šilutės rajono savivaldybės teisė suformuoti tokią Šilutės r. Vainuto gimnazijos III gimnazijos klasę, kokia ir buvo suformuota, net ir nepriklausomai nuo to, ar ji atitinka Taisyklių 22.2.2.4 papunktyje nurodytą išimtį, leidžiančią formuoti klasę iš ne mažiau kaip 12 mokinių, ar ne. Todėl atsakovės atsisakymas įtraukti Šilutės r. Vainuto gimnaziją į sąrašą mokyklų, kuriose gali būti sudaroma viena III gimnazijos klasė, kurioje mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių, yra neteisėtas.

Atsakovė 2025-10-14 teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose Nr. (23.1-08)T1-18 nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiais. Paaiškina, kad šioje byloje taikomos Taisyklių normos įsigaliojo po Konstitucinio Teismo 2023-04-26 nutarimo Nr. KT40-N4/2023 priėmimo ir minėtoje konstitucinėje byloje objektyviai negalėjo būti vertintas jų konstitucingumas. Pažymi, kad šioje byloje taikomas reguliavimas nustatytas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2023-04-26 nutarime Nr. KT40-N4/2023 suformuotą praktiką, todėl pareiškėjos teiginiai, kad Ministerija savo poziciją grindžia teisės normomis, kurios Konstitucinio Teismo buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucija, yra nepagrįsti.

Byloje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas 2023-04-26 nutarimu Nr. KT40-N4/2023 pripažino, kad Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 dalies nuostata „Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus“ tiek, kiek ja Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesta nustatyti savivaldybių bendrojo ugdymo mokykloms taikomus bendruosius ir specialiuosius kriterijus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 1 daliai, 41 straipsnio 2 daliai, 120 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad jeigu įstatymuose nustatyta, kad tam tikrus santykius, susijusius su įstatymų reikalavimų įgyvendinimo tvarka (procedūromis), reguliuoja Vyriausybė, Vyriausybė ir privalo tai daryti.

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2023-04-26 nutarimą Nr. KT40-N4/2023 priėmė Švietimo įstatymo Nr. I-1489 28, 37, 42, 43, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymą (2023-09-26 Nr. XIV-2180). Minėto įstatymo tikslas aiškiai numatytas aiškinamajame rašte - atsižvelgus į Konstitucinio Teismo nutarimą specialiuosius ir bendruosius kriterijus, kuriuos atitinkanti mokykla gali vykdyti bendrojo ugdymo programas, nustatyti įstatyme.

Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8–14 dalyse nustatyti bendrieji, specialieji ir papildomi kriterijai mokykloms dėl bendrojo ugdymo vykdymo. Mokyklos bendrojo ugdymo programas gali vykdyti jeigu atitinka 43 straipsnio 8–14 dalyse nustatytus kriterijus. Švietimo įstatymo 43 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad 43 straipsnio 8–14 dalyse nurodytų kriterijų kiekybinės ir kokybinės reikšmės nustatomos Vyriausybės patvirtintose Taisyklėse.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi pakeistomis Švietimo įstatymo normomis, pakeitė Taisykles ir jas išdėstė nauja redakcija (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023-12-23 nutarimas Nr. 995 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje taikomos Taisyklių nuostatos įsigaliojo po Konstitucinio Teismo 2023-04-26 nutarimo Nr. KT40-N4/2023 priėmimo ir minėtoje konstitucinėje byloje objektyviai negalėjo būti vertintas jų konstitucingumas. Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje taikomas reguliavimas nustatytas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2023-04-26 nutarime Nr. KT40-N4/2023 suformuotą praktiką. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, atmeta pareiškėjos teiginius, kad Ministerija savo poziciją grindžia teisės normomis, kurios Konstitucinio Teismo buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad iš ginčijamo Rašto turinio matyti, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis jis grindžiamas. Atsakymo turinys leido pareiškėjai argumentuotai nesutikti su juo ir visapusiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, vien tai, jog pareiškėja nesutinka su ginčijamu Raštu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį atsakymą laikyti neteisėtu. Teismas daro išvadą, kad Ministerijos Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

Teismui konstatavus, kad ginčijamas raštas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę įtraukti Šilutės r. Vainuto gimnaziją į sąrašą mokyklų, kuriose pagal Taisykles gali būti sudaroma viena III gimnazijos klasė, kurioje mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Šilutės rajono Vainuto gimnazijos skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.