Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) įgaliotam atstovui nedalyvaujant,

teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo pareiškėjo R. B. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės AVPK Kalvarijos policijos komisariato (toliau – Kalvarijos PK) tyrėjos Ž. L. 2025 m. spalio 16 d. priimto nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25279393455) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės AVPK Kalvarijos PK tyrėja Ž. L. 2025 m. spalio 16 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25279393455), kuriuo administracinio nusižengimo teisena dėl pareiškėjo R. B. pareiškime išdėstytų aplinkybių E. N. atžvilgiu nepradėta jos veiksmuose nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pagal susiformavusią teismų praktiką už policijos pareigūnų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga arba už melagingą asmens įskundimą atsakomybė gali kilti tam, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, jeigu dėl to šis asmuo buvo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ar administracinį nusižengimą. Šis nusikaltimas arba administracinis nusižengimas yra baigtas, kai įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti ikiteisminį ar administracinio nusižengimo tyrimą, bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą ar administracinį nusižengimą. Šio nusikaltimo ar administracinio nusižengimo subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad informacija, kurią jis pateikia, neatitinka tikrovės, be to, tikrai žino, kad nusikaltimo ar administracinio nusižengimo, apie kurį jis juos informuoja, nėra buvę, kad nusikaltimas ar administracinis nusižengimas neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai melagingą informaciją šios institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų. Konstatuojant šios nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimą, be kita ko, svarbu įvertinti, ar nėra aplinkybių kurios patvirtintų, kad įvykis buvo, tačiau pranešėjas ar pareiškėjas klydo dėl jo vertinimo, pavyzdžiui, laikė, kad asmens veiksmai yra nusikalstami ar netinkami, o pareigūnai vertino kitaip.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. B. gyvenamosios vietos adresu policijos pareigūnai dėl pareiškime nurodytų ar panašių aplinkybių buvo kviesti 2025 m. liepos 15 d., 20.26 val. Pareigūnus apie galimai netinkamą šio asmens elgesį informavo jo kaimynė E. N. Nors įvykio metu joks pažeidimas R. B. ar kitų įvykio vietoje buvusių asmenų atžvilgiu nebuvo nustatytas, susipažinus su į šį pranešimą reagavusių policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotais vaizdo ir garso įrašais, padaryta išvada, kad policijos pareigūnų kvietimo nurodytu adresu patikrinimo metu policijos pareigūnai šiuo adresu, daugiabučio namo kieme esančioje lauko pavėsinėje, išties rado ten sėdinčius ir kalbančius asmenis, kurių dalis neneigė, jog gėrė alų. Asmenys policijos pareigūnams teigė, kad galimai garsiai kalbėjo ir retkarčiais nusikeikė. Taip pat daugiabučio namo kieme, prie pavėsinės, buvo rastos ir dvi nepilnametės mergaitės, buvusios su minėtais asmenimis lauko pavėsinėje arba šalia jos, mažamečių mergaičių motinos tuo metu išties nebuvo namuose. Kitų šiuos mažamečius vaikus prižiūrinčių asmenų įvykio vietoje nebuvo rasta, todėl pranešėjos E. N. bendrajam pagalbos centrui pateiktą informaciją šiuo atveju traktuoti kaip melagingą būtų neteisėta. Be to, objektyvių duomenų, kad asmenys, rasti lauko pavėsinėje daugiabučio namo kieme, tikrai nevartojo alkoholio, netriukšmavo ir nesikeikė tuo metu, kai E. N. ir pranešė apie tokią galimai netinkamą jų veiklą, taip pat nebuvo nustatyta, kadangi pats R. B. pasitikrinti blaivumą ir išsklaidyti visas abejones atsisakė, nors alkoholio vartojimo pavėsinėje požymių vaizdo įrašuose buvo fiksuota. Kad pavėsinėje buvę asmenys galimai vartojo alkoholinius gėrimus, policijos pareigūnams bendravimo metu patvirtino A. B. R. B. išdėstyta aplinkybė, kad dėl policijos pareigūnų atvykimo jo gyvenamosios vietos adresu jo mažamečiai vaikai patyrė stresą taip pat vertinama kaip abejotina, kadangi tuose pačiuose policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotuose įrašuose nėra užfiksuota, kad pareigūnams atvykus R. B. vaikai patiria kokį nors susijaudinimą ar baimę. Nustatyta, kad viena iš mažamečių mergaičių iš karto iš įvykio vietos atvykus policijai pasišalino, o kita savanoriškai bendravo su atvykusiais policijos pareigūnais ir verkti pradėjo tik tada, kai abu šių mažamečių mergaičių tėvai policijos pareigūnams tikrinant šio įvykio aplinkybes kalbėjo pakeltu balso tonu.

Tarnybiniame pranešime dėl balso įrašo perklausymo fiksuota, jog perklausomas balso įrašas yra 01:18 min. trukmės. Balso įrašo kokybė gera, įrašo pavadinimas yra „2025-07-15 20-23-18“. Įrašo pradžioje girdisi telefono šaukimo signalas. Moters balsas (toliau – M): „vienas vienas du“. Kitos moters balsas (toliau – M1): „labas vakaras“. M: „labas vakaras“. M1: „(duomenys neskelbtini), bet ir ant kiemo“. M: „taip, kas nutiko“. <..> M1: „riksmas, triukšmas, tėvai geria, vaikai mažiukai, keiksmai, baisūs keiksmai“. M: „tai čia bute viskas vyksta, taip?“ M1: „ne, čia ir bute vyksta, ir ant kiemo dar viskas, pavėsinėj viskas vyksta“. M: „kiek vaikų nepilnamečių ten?“. M1: „oi, ten pas juo daug, keturi man atrodo“. M: „keturi vaikai, visi nepilnamečiai, taip?“. M1: „visi, visi“. M: „ir abu tėvai neblaivūs?“ M1: „vieną tai tėvą matau, kad tėvas stikliuką kilnoja, mamos nematau, nežinau kur mama, bet dabar tėvas ant kiemo sėdi ir stikliuką“. M: „tėvas neblaivus, mamos nematot, ane?“ M1: „tėvas neblaivus, o vaikai kieme ir keiksmai, keiksmai, baisūs keiksmai“. M: „supratau, tai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) butas, (duomenys neskelbtini)“. <..> M: „jie kieme“. M1: „pavėsinė, pavėsinė“. M: „jūs čia kaimynė būsit?“ M1: „taip“.

Įvykių suvestinėje fiksuotas 2025 m. liepos 15 d., 20.23 val., gautas pranešimas, kad: “kieme pavėsinėje asmenys girtauja, tėvas neblaivus, keikėsi, kartu keturi vaikai, motinos pranešėja nemato”.

Vaizdo įraše (pavadinimas „Kuno kameros vaizdo irasas (S.)“ fiksuota, kad 2025 m. liepos 15 d., 20.31 val., policijos pareigūnai atvyksta adresu (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai eina prie minėtu adresu kieme stovinčios pavėsinės. 50 vaizdo įrašo sekundę matyti pavėsinėje sėdintys keturi suaugę vyriškiai ir mažametė mergaitė. 1 min. 16 sek. policijos pareigūnai klausia: „kieno šie maži vaikai?“. Mažametė mergaitė pasako: „A.“. 1 min. 42 sek. R. B. pasako, kad jis yra mažamečių vaikų, esančių kartu su jais, tėvas. Asmuo nurodo, kad žmona išvažiavusi į parduotuvę. 2 min. 29 sek. vienas vyriškis pasako: „aš alaus gėriau“. 2 min. 38 sek. vienas vyriškis pasako: „panaudojam kartais kažkokį keiksmažodį, visi pavartoja“. 5 min. 56 sek. R. B. pasako, kad jis nesitikrins blaivumo. Policijos pareigūnai paaiškina, kad pavėsinė yra vieša vieta. 7 min. 40 sek. į namus grįžta A. B. 8 min. 24 sek. A. B. sako: „aš kaimynei buvau palikusi mergaites, mes buvome apsipirkti maisto“. 8 min. 59 sek. į pavėsinę ateina R. G., kuri nurodo, kad ji prižiūrėjo R. B. mergaites ir, kad ji yra blaivi. A. B. pakeltu balso tonu pradeda kalbėti su R. B. Netrukus mažametė mergaitė pradeda verkti. 9 min. 53 sek. A. B. nurodė, kad 5 minutėms buvo išvykusi į parduotuvę. Toliau vaizdo stebėjimo kameromis yra fiksuotas A. B. pokalbis su pareigūnais, kurio metu ji pripažino, kad vyriškiai vartojo alkoholinius gėrimus pavėsinėje, tačiau daugiau to nedarys, nes ji pasirūpins, kad jie iš ten išsiskirstytų ar būtų išvežioti. Taip pat būdama prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio A. B. pareigūnams teigė, kad buvo tik trumpam išvykusi į parduotuvę.

Teismo posėdžio metu R. B. parodė, kad skundą palaiko jame esančiais argumentais ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, jog įvykio vietoje nebuvo vartojamas alkoholis, pavėsinėje sėdėję vyriškiai nesikeikė ir netriukšmavo.

Marijampolės AVPK pateikė prašymą skundą nagrinėti jų įgaliotam atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant. Institucijos pozicija yra išdėstyta pateiktame atsiliepime.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 493 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-238-360/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-208-360/2020).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2025 m. liepos 15 d., 20.23 val., E. N., paskambinusi BPC, pranešė kad pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra triukšmaujama, keikiamasi, vartojamas alkoholis, yra keturi nepilnamečiai vaikai. Vieną iš tėvų (R. B.) mato, R. B. vaikų mamos nėra.

E. N. apklausos protokole nurodyta, kad: „būdama savo namuose, ji aiškiai girdėjo iš šio daugiabučio namo kiemo sklindantį didelį triukšmą, keiksmažodžius ir tikrai matė, kad tie asmenys vartojo alkoholį <...> Kadangi tuo metu kieme buvo ir R. B. nepilnamečiai vaikai, jai tikrai pasidarė nesmagu, kad vaikai turi matyti tokį vaizdą, girdėti keiksmus ir kitokius negražius dalykus, dėl šios priežasties ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie galimai vykdomą viešosios tvarkos pažeidimą <...> tikrai nenorėjo R. B. melagingai įskųsti dėl jo netinkamo elgesio, skambindama bendruoju pagalbos numeriu ji tikrai buvo įsitikinusi, kad tuo metu buvo daromas viešos tvarkos pažeidimas“.

R. B. pareiškime nurodyta, kad pareigūnams atvykus į vietą, su juo kartu pavėsinėje buvę asmenys patvirtino, kad alkoholis nevartotas, necenzūriniai žodžiai nenaudoti, elgesys buvo tinkamas. Taip pat buvo patvirtinta, kad nei pavėsinėje, nei gyvenamajame name alkoholis nevartotas ir nebuvo rastas.

Teismas pažymi, kad melagingo pranešimo faktas pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį vertinamas ne pagal tai, kas paaiškėja ar kaip ginčas išsisprendžia pareigūnams jau atvykus, o pagal tai, kokia situacija objektyviai matėsi ir kaip buvo suvokiama pranešimo metu. Melagingumas konstatuojamas tik tada, kai asmuo jau skambinimo momentu žino, kad pagalba nereikalinga ir objektyviai nėra jokio pagrindo tarnybų kvietimui, tačiau tyčia praneša melagingą informaciją ir taip trukdo tarnybų darbą.

Policijos pareigūnų, 2025 m. liepos 15 d., 20.26 val., reagavusių į pranešimą kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kad į įvykį reagavę policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą, joje rado keturis vyriškius, sėdinčius prie stalo daugiabučio namo kieme įrengtoje pavėsinėje. Pavėsinės viduje, ant stalo, ir visur aplink pavėsinę buvo tuščios arba su gėrimu taurės bei lėkštės su maisto likučiais. Ant stalo pavėsinėje matėsi butelių kamščiai.

Policijos pareigūnams pavėsinėje buvusių asmenų paklausus, ar jie vartojo alkoholį, vienas vyriškis patvirtino, kad gėrė alaus. Policijos pareigūnai pavėsinėje buvusių asmenų taip pat klausė, ar jie keikėsi ir triukšmavo. Į nurodytą klausimą tiek R. B., tiek kiti pavėsinėje buvę asmenys atsakė, kad, galėjo būti, jog jie garsiai kalbėjo. Visi vyriškiai pripažino, kad tikrai galėjo būti, jog buvo naudojami keiksmažodžiai. Kaip matyti, vaizdo įrašuose esanti informacija paneigia R. B. pareiškime esančius teiginius, kad pareigūnams atvykus į vietą, pavėsinėje buvę vyriškiai patvirtino, kad alkoholis nebuvo vartotas, necenzūriniai žodžiai nebuvo sakomi. Svarbu paminėti ir tai, kad vaizdo stebėjimo kameromis yra fiksuotas A. B. pokalbis su pareigūnais, kurio metu ji pripažino, kad vyriškiai vartojo alkoholinius gėrimus pavėsinėje.

Taigi, nors byloje esančiuose pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose nėra fiksuota, jog atvykus policijos pareigūnams daugiabučio namo kieme esančioje pavėsinėje buvę vyriškiai vartoja alkoholius gėrimus, sako necenzūrinius žodžius bei triukšmauja, tačiau aukščiau aptarta faktinė situacija ir įvykio vietoje buvusių asmenų pasakyti teiginiai, leidžia pagrįstai manyti, kad E. N. skambučio BPC metu, daugiabučio namo pavėsinėje buvo vartojamas alkoholis, vyriškiai garsiai kalbėjo, naudojo keiksmažodžius bei triukšmavo. Būtina atsižvelgti į aplinkybių visumą – kad pavėsinėje ant stalo buvo matomi maisto likučiai ir butelių kamščiai, po stalu stovėjo butelis, įvykio vietoje buvo daug tuščių taurių bei daug taurių su gėrimų likučiais. Taip pat būtina atsižvelgti ir į R. B. elgesį. Policijos pareigūnams paprašius pasitikrinti blaivumą, R. B. pakeltu balso tonu nurodė, kad tą padaryti kategoriškai atsisako.

E. N. pranešime BPC nurodė, kad įvykio vietoje nėra R. B. vaikų mamos.

R. B. pareiškime nurodyta, kad įvykio vietoje buvusi kaimynė R. G., kuri tuo metu prižiūrėjo nepilnamečius vaikus, patvirtino, kad vaikai buvo prižiūrimi.

Policijos pareigūnų, 2025 m. liepos 15 d., 20.26 val., reagavusių į pranešimą kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kad įvykio vietoje buvo dvi mergaitės, iš kurių viena pareigūnams ateinant, ėjo iš pavėsinės daugiabučio namo link su savimi vesdamasi šuniuką su pavadėliu, o kita – buvo kartu su vyriškiais pavėsinės viduje. Minėtuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad pareigūnai pavėsinėje buvusių vyriškių paklausė, kas yra kieme buvusių mergaičių tėvas. R. B. pripažino, kad jis yra mažamečių mergaičių, buvusių kieme, tėvas. R. B. nurodė, kad kieme buvusių mergaičių mamos nėra, nes ji išvykusi į parduotuvę ir netrukus turėjo sugrįžti. Vaizdo įraše fiksuota, jog po kurio laiko į daugiabučio mano kiemą sugrįžo R. B. sutuoktinė A. B.. Moteris pripažino, kad trumpam buvo išvykusi.

Taigi, įvykio vietoje buvo fiksuojama būtent tokia faktinė situacija, kuri buvo nurodyta E. N. pranešime – R. B. vaikų mamos A. B. įvykio vietoje nebuvo, moteris grįžo tik po kurio laiko, kai policijos pareigūnai jau buvo pradėję pokalbius su pavėsinėje buvusiais vyriškiais.

Policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kad aiškinantis situaciją, į pavėsinę atėjo moteris, kuri prisistatė esanti R. G. Moteris nurodė, kad visą laiką prižiūrėjo R. B. mažamečius vaikus kol jų motina A. B. grįžo į namus. Svarbu atsižvelgti į tai, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, joje R. G. nebuvo. Be to, būtina pažymėti ir tai, kad vaizdo kameromis užfiksuota, jog R. B. pareigūnams sako, kad A. B. yra 5 minutėms išvykusi į parduotuvę. A. B. iš pradžių pareigūnams sakė, kad buvo išvykusi trumpam į Marijampolę, o vėliau pareigūnams sakė, kad buvo išvykusi 5 minutėms į parduotuvę. Taigi, akivaizdu, jog kieme buvusių nepilnamečių mergaičių tėvai R. B. ir A. B. negalėjo nurodyti tokios pačios versijos, kur ir kiek laiko A. B. buvo išvykusi iš namų. Teismo vertinimu, tiek R. B. ir A. B., tiek R. G. teiginiai, kad minėta moteris prižiūrėjo mažamečius vaikus yra gynybinė versija ir siekis padėti R. B. išvengti galimų neigiamų padarinių.

R. B. pareiškime parašyta, jog: „mano nepilnamečiai vaikai po šio įvykio buvo išgąsdinti ir jaučiasi nesaugiai, todėl prašau situaciją vertinti itin rimtai“.

Iš byloje esančių vaido įrašų matyti, kad pavėsinėje esantiems žmonėms toliau bendraujant su policijos pareigūnais ir policijos pareigūnams R. G. paklausus, ar ji yra blaivi, R. B. pakeltu balso tonu R. G. liepė nesitikrinti girtumo, dėl ko A. B. taip pat pakelė balso toną R. B. atžvilgiu, jį ramino sakydama, kad ir jis čia prisidirbo. Tada šalia A. B. pavėsinėje buvusi mažametė mergaitė pradėjo verkti, dėl ko A. B. ją ėmė raminti. Teismas, vertindamas nurodytus teiginius, pažymi, jog pritaria Marijampolės AVPK atsiliepime esančiam situacijos vertinimui, jog traktuoti, kad mažametė mergaitė išsigando atvykusių policijos pareigūnų negalima. Minėtą mergaitės reakciją galėjo iššaukti jos tėvų netinkamas elgesys įvykusioje situacijoje, t. y. tiek vieno arba kito, tiek vieno ir kito pakeltas balso tonas vienas kito atžvilgiu.

Taigi, nagrinėjamu atveju E. N. įsitikinimas pranešimo teisingumu nėra paneigtas, tai reiškia, jog byloje neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuri yra būtinas nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, požymis. Nesant nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, sudėties, administracinė nusižengimo teisena negalima.

Skunde R. B. nurodo, kad prieš melagingą pranešimą E. N. du kartus buvo R. B. viešai įžeidusi necenzūriniais žodžiais, už ką jai buvo surašyti administraciniai nusižengimų protokolai ir ji buvo nubausta. Tai patvirtina, kad tarp minėtų asmenų yra asmeninis konfliktas, todėl tikėtina, kad jos pranešimas policijai buvo keršto motyvuotas. Teismas pažymi, kad išnagrinėjus visus byloje esančius duomenis, nenustatyta, kad E. N. skambutis BPC buvo melagingas, todėl negalima sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad moteris skambino į BPC, norėdama atkeršyti R. B.

Skunde taip pat nurodoma, kad po 2025 m. liepos 15 d. įvykio buvo dar keli policijos iškvietimai, kai pareigūnai vėl ieškojo neva neprižiūrimų vaikų, nors R. B. vaikai visą laiką buvo saugiai namuose. Apie tai pranešė kaimynai, kurie matė policijos ekipažus. Tai rodo, kad gali būti tęstinis priekabiavimas ar persekiojimas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje administracinio nusižengimo byloje yra nagrinėjamas tik 2025 m. liepos 15 d. E. N. skambučio BPC turinys bei tik 2025 m. liepos 15 d. įvykiai, o ne situacijos, kurios vyko vėliau.

Dar vienas skundo teiginys – vaizdo įrašų interpretacija sprendime yra vienpusiška: juose nėra akivaizdaus alkoholio vartojimo ar triukšmo, todėl pranešimą reikėjo vertinti atsargiau, o ne kaip „ne melagingą“. Teismo vertinimu, Marijampolės AVPK atliktas vaizdo įrašų aprašymas ir vertinimas nėra vienpusiškas, priešingai – atliktas įvertinus ir išanalizavus byloje esančių aplinkybių visumą.

Skundu pareiškėjas taip pat prašo įvertinti E. N. sistemingus ir galimai keršto motyvais vykdomus skundus bei priekabiavimo požymius, esant pagrindui – pradėti tyrimą pagal BK 145 ar 167 straipsnį dėl galimo persekiojimo ar psichologinio spaudimo. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad ANK 642 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą; 5) panaikinti nutarimą ir pripažinti administracinį nurodymą įvykdytu; 6) pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Taigi, kaip matyti iš baigtinio teismo galimų priimti sprendimų, išnagrinėjus skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, sąrašo, teismui nesuteikiama galimybė pradėti tyrimą pagal BK, kaip to prašo pareiškėjas.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad Marijampolės AVPK Kalvarijos policijos komisariato (toliau – Kalvarijos PK) tyrėjos Ž. L. 2025 m. spalio 16 d. priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25279393455) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas nutarimas paliktinas galioti nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkintinas.

Teismas pažymi, jog ANK 621 straipsnyje nurodyta, jog šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas R. B. institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą – Marijampolės AVPK, nukentėjusiuoju nebuvo pripažintas.

Nors nagrinėjamu atveju R. B. nėra pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau, kaip nustatyta, būtent pagal jo skundą institucija atliko administracinės teisenos tyrimą ir priėmė pareiškėjo ginčijamą nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos E. N. atžvilgiu pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, konstatavus, jog tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, kad E. N. kvietė policijos pareigūnus melagingai – nesant pagalbos poreikio.

Kaip matyti, institucijos priimto procesinio sprendimo esmė – konstatavimas, kad nebuvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių – nagrinėjamu atveju logiškai nulėmė, kad pareiškimą, o vėliau ir skundą pateikęs asmuo R. B. nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. Teismo nuomone, nors R. B. formaliai yra tik pranešėjas apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, skundžiamas nutarimas turi tiesioginę įtaką R. B. teisinei ir procesinei padėčiai, Marijampolės AVPK Kalvarijos PK asmens neprižinus nukentėjusiuoju, o teismui atsisakius priimti skundą – R. B. būtų užkertamas kelias ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su skundžiamu nutarimu, kadangi nebuvo visapusiškai įvertintos reikšmingos aplinkybės, susijusios su pranešėjos E. N. elgesiu ir galimu piktnaudžiavimu policijos iškvietimais. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas ir nenurodo, kad jam padaryta neturtinė žala, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra teisinį išsilavinimą turtinis asmuo, iš nurodytų skundo teiginių apie galimą E. N. piktnaudžiavimą, galima daryti išvadą, kad visgi R. B. teigia tokią žalą patyręs.

Akcentuotina, kad pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Taigi, teismo, kaip aktyvaus proceso dalyvio, vaidmuo susijęs su visų įtrauktinų į bylą asmenų nustatymo tinkamumu, jų pateikiamų įrodymų visapusišku įvertinimu, juolab kad pagal konstitucinės jurisprudencijos nuostatas teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui R. B., kaip patyrusiam neturtinę žalą asmeniui, negali būti užkirsta galimybė apskųsti Marijampolės AVPK Kalvarijos PK tyrėjos Ž. L. 2025 m. spalio 16 d. priimtą nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25279393455, vien formaliu motyvu, kad R. B. nėra įgijęs nukentėjusiojo statuso. Toks įstatymo aiškinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų ir dabartinio teisinio reglamentavimo, įtvirtinto ANK 579 straipsnio 4 dalyje, pagal kurį asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ir kurį administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas atsisakė pripažinti nukentėjusiuoju toje administracinio nusižengimo byloje, turi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teises ir pareigas, iš jų ir teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti parodymus, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus ir nušalinimus, skųsti priimtus procesinius sprendimus ir kt. (ANK 579 straipsnio 1 dalis).

Jeigu asmuo yra pareiškėjas byloje, jis turi teisę skųsti teismų priimtus nutarimus (kartu ir ne teismo tvarka priimtus nutarimus) dėl pareiškimo nagrinėjimo, jo rezultatų ar atsisakymo jį nagrinėti ir tam nebūtina turėti oficialaus nukentėjusiojo statuso byloje. Tokia teisė išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, kuri nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Analogiškai šis klausimas sprendžiamas ir baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-696/2016).

Remiantis sisteminiu Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, ANK 590 ir 644 straipsnių nuostatų aiškinimu ir teismų praktikos analize, asmuo, kurio teises ar teisėtus interesus pažeidžia žemesnės instancijos teismo nutarimas ar nutartis (taip pat ir ne teismo tvarka priimtas nutarimas), taip pat jo atstovas turi teisę apskųsti jiems nepalankius teismų (taip pat ne teismo tvarka priėmusios institucijos/ institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą) sprendimus. Priešingas ANK nuostatų aiškinimas prieštarautų tiek protingumo, tiek teisingumo principams, sudarytų prielaidas paneigti rungtyniško proceso esmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo R. B. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.