- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-12
- Bylos Nr.
- 2A-510/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00115-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Rasa Gudžiūnienė, Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- M. R., T. N.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės DnB banko
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Kazio Kailiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1350-553/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB banko ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovams M. R. ir T. N., trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Astrum Palace“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB DnB bankas (toliau Bankas) 2010 m. sausio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. R. ir T. N., prašydamas solidariai priteisti iš jų 30 723,05 EUR (106 080,55 Lt) skolą, 6,56 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovui atsisakius dalies reikalavimo, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 9 d. nutartimi bylą dalyje dėl 7 940,46 EUR (27 416,82 Lt) nutraukė. Patikslinęs ieškinio reikalavimą ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų T. N. ir M. R. 22 782,59 EUR (78 663,73 Lt) skolą, 6,56 procento dydžio metines palūkanas nuo 30 723,05 EUR (106 080,55 Lt) sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki turto perdavimo akto pasirašymo 2011 m. kovo 31 d. ir 6,56 procento dydžio metines palūkanas nuo 22 782,59 EUR (78 663,73 Lt) sumos nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad 2008 m. spalio 6 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Astrum Palace“ sudarė Kredito linijos sutartį Nr. K-0700-2800-137 (toliau - Kredito linijos sutartis), kurios pagrindu šiam suteikė ir išdavė 30 410 EUR dydžio kredito linijos limitą su kintama metine palūkanų norma. Galutinis kredito grąžinimo ir kredito linijos galiojimo terminas buvo nustatytas 2010 m. rugsėjo 30 d. Prievolių pagal Kredito linijos sutartį įvykdymo užtikrinimui ieškovas ir T. N. 2008 m. spalio 6 d. sudarė Laidavimo sutartį Nr. K-0700-2008-137/L1, 2008 m. spalio 6 d. buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. K-0700-2008-137/L2 tarp ieškovo ir M. R.. Laiduotojai įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas UAB „Astrum Palace“ neįvykdys visų ar dalies prievolių arba įvykdys jas netinkamai. Kredito gavėjui sutartines prievoles vykdant netinkamai, bankas 2009 m. spalio 28 d. raštais įspėjo kredito gavėją ir laiduotojus bei paragino padengti skolą. Kadangi skola nebuvo padengta, Bankas 2009 m. lapkričio 16 d. raštais įspėjo kredito gavėją ir laiduotojus apie Kredito linijos sutarties nutraukimą. Dar nepasibaigus šiam terminui – 2009 m. lapkričio 22 d. įsiteisėjo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui UAB „Astrum Palace“. Šios teismo nutarties įsiteisėjimo dieną įmonės skola Bankui sudarė: 30 410 EUR (104 999,65 Lt) negrąžinto kredito, 308,45 EUR (1 065,02 Lt) nesumokėtų palūkanų, 4,60 EUR (15,88 Lt) delspinigių, viso 30 723,05 EUR (106 080,55 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad dalis skolos buvo padengta UAB „Astrum Palace“ bankroto byloje perėmus hipotekos lakštu Nr. 09120080001447 įkeistą 55 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą. Ieškovas, perėmęs šį turtą ir padengęs bankroto byloje patirtas 27 476,67 Lt administravimo išlaidas bei valiutos konvertavimo išlaidas, ieškininį reikalavimą dėl skolos sumažino iki 22 782,59 EUR (78663,73 Lt).
Atsakovas M. R. su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ginčas turėjo būti nagrinėjamas bankroto byloje, kurioje ieškovas bankrutuojančiai įmonei buvo pareiškęs 30 723,05 EUR reikalavimą. Kadangi Kredito linijos sutarties įvykdymas buvo užtikrintas ne tik laidavimu, bet ir nekilnojamojo turto hipoteka, ieškovas privalėjo dėti visas pastangas, kad skola būtų išieškota iš pagrindinio skolininko turto, o tik tokiam procesui nepavykus, reikalauti iš laiduotojų. Be to, jis iš ieškovo nebuvo gavęs 2009 m. lapkričio 16 d. rašto Nr. 30.58.37/156, nors jo adresas nebuvo pasikeitęs, todėl laikė, jog ieškovo teisės nebuvo pažeistos.
Atsakovas T. N. su pareikštu ieškiniu taip pat nesutiko, nurodė, kad pagrindiniam skolininkui neįvykdžius reikalavimo, ieškovas privalėjo iš laiduotojų pareikalauti įvykdyti pagrindinio skolininko prievoles ir tik po to kreiptis į teismą su ieškiniu, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad laiduotojai būtų gavę pranešimus apie pagrindinio skolininko neįvykdytas prievoles bei reikalavimus jas įvykdyti. Be to, kreditorius turėjo teisę reikalauti iš laiduotojo įvykdyti prievolę bankroto byloje. Taip pat atsakovas nurodė, kad kreditorius pirmiausiai turėjo nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą ir tik po to reikalauti prievolių įvykdymo iš laiduotojų.
Dublike ieškovas nurodė, jog jokių reikalavimų trečiajam asmeniui BUAB „Astrum Palace“ nereiškė, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo ginčą nagrinėti bankroto byloje. Be to, aplinkybė, kad laiduotojai galimai negavo banko jiems siųstos korespondencijos, nepaneigė jų atsakomybės, su tuo susijusi rizika teko patiems laiduotojams, o ne kreditoriui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – solidariai priteisė iš atsakovų T. N. bei M. R. ieškovo AB DnB banko naudai 22 782,59 EUR (78 663,73 Lt) skolą, kurią sudaro 22 469,54 EUR paskola, 308,45 EUR palūkanos ir 4,60 EUR delspinigiai, taip pat solidariai priteisė iš abiejų atsakovų ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 30 723,05 EUR (106 080,55 Lt) sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2010 m. sausio 15 d. iki turto perdavimo akto pasirašymo 2011 m. kovo 31 d. ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 22 782,59 EUR (78 663,73 Lt) sumos nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje Banko ieškinio netenkino. Taip pat priteisė iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai 1 770,50 Lt dydžio žyminio mokesčio ir 2 178 Lt dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimui bei valstybės naudai 84 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, konstatavo, jog ieškovas tinkamai pareikalavo prievolės įvykdymo pagal 2008 m. spalio 6 d. Kredito linijos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Astrum Palace“, taip pat pagal 2008 m. spalio 6 d. Laidavimo sutartį Nr. K-0700-2008-137/L1, sudarytą su T. N., bei 2008 m. spalio 6 d. Laidavimo sutartį Nr. K-0700-2008-137/L2, sudarytą su M. R.. Be to, teismas nurodė, jog Šiaulių apygardos teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi UAB „Astrum Palace“ iškėlė bankroto bylą, 2010 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtino AB DnB banko 126 737,60 Lt dydžio finansinį reikalavimą šios įmonės kreditorių sąraše. 2011 m. kovo 31 d. Perdavimo aktu bankui perdavus hipotekos lakštu įkeistą 55 000 Lt vertės turtą, buvo nustatyta, jog 2011 m. gegužės 24 d. UAB „Astrum Palace“, T. N. bei M. R. skola Bankui sudarė 22 782,59 EUR (78 663,73 Lt). Teismas konstatavęs, jog materialaus teisinio pobūdžio reikalavimai pareikšti, kreditoriaus teisė reikalauti prievolės įvykdymo iš pagrindinio skolininko, kuris kartu buvo ir įkaito davėjas, realizuota, – solidariai priteisė iš atsakovų ieškovo naudai 22 782,59 EUR (78 663,73 Lt) skolą, kurią sudarė paskolos likutis – 22 469,54 EUR, palūkanos – 308,45 EUR delspinigiai – 4,60 EUR.
Tenkindamas iš dalies ieškovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir priteisdamas solidariai iš abiejų laiduotojų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 30 723,05 EUR (106 080,55 Lt) sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2010 m. sausio 15 d. iki turto perdavimo akto pasirašymo 2011 m. kovo 31 d. bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 22 782,59 EUR (78 663,73 Lt) sumos nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, – teismas sprendė, jog Bankas turės teisę įstatymo nustatyta tvarka prisiteisti palūkanas CK 6.874 straipsnio 1 dalies bei Kredito linijos sutarties Bendrosios dalies 14 punkto pagrindu.
Atmesdamas atsakovų argumentus, kad Banko teisę reikalauti iš jų įvykdyti prievolę galėjo įgyvendinti tik bankroto byloje, teismas nurodė, kad Bankas reikalavimų trečiajam asmeniui BUAB „Astrum Palace“ nereiškė ir neturėjo pagrindo pareikšti, nes jo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas buvo išspręstas bankroto byloje. Solidariems skolininkams – laiduotojams – reikšti reikalavimus bankroto byloje nėra jokio įstatyminio pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas M. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą CPK 329 str. 2 d. 2 p. pagrindu ir grąžinti civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmajai instancijai. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, jog Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo bylą nepažeisdamas CPK 266 straipsnio nuostatų, prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Vilniaus apygardos teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą iš esmės nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismo priimtas sprendimas sukėlė teisines pasekmes ne tik atsakovams M. R. ir T. N., tačiau taip pat ir atsakovo T. N. sutuoktinei I. N., kuri nebuvo įtraukta dalyvauti byloje. Vykdant skundžiamą sprendimą, atsakovui T. N. priklausanti mokėti skolos dalis gali būti išieškota iš bendro sutuoktinių, t. y. atsakovo T. N. ir I. N. turto.
2. Atsakovas M. R. niekada negavo ieškovo pranešimo apie tai, jog BUAB „Astrum Palace“ atsisako įvykdyti savo prievoles bei reikalavimo įvykdyti prievolę už skolininką. Todėl ieškovui neįvygdžius pareigos tinkamai pareikalauti, kad atsakovas M. R. įvykdytų prievolę už skolininką, atsakovui M. R. negali atsirasti pareigos šią prievolę įvykdyti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovas AB DnB bankas prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, apelianto M. R. apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš apelianto ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, teigdamas, kad:
1. Nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog priimant skundžiamą teismo sprendimą buvo nuspręsta dėl I. N. teisių ir pareigų, kadangi laidavimo sutarties pagrindu atsirandanti prievolė pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį yra laikoma asmenine ją sudarančio asmens prievole, kuri yra susijusi su jo asmeniu, asmeniniu turtu ir tik savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.
2. Nei laidavimo sutarties nuostatose, nei laidavimo santykius reglamentuojančiose teisės normose nėra įtvirtinta pareiga kreditoriui reikalavimą laiduotojui įvykdyti pagrindinio skolininko prievoles pareikšti dar prieš kreipiantis į teismą. Todėl ieškovas savo reikalavimą laiduotojams kaip solidariąją pareigą atsakyti pagal BUAB „Astrum Palace“ prievolę turintiems bendraskoliams tinkamai įgyvendino vien įstatymų nustatyta tvarka pareikšdamas ieškinį dėl skolos priteisimo. Tačiau ieškovas pateikė teismui įrodymus, iš kurių matyti, jog ieškovas laiduotojams siuntė pranešimus su raginimais įvykdyti įsipareigojimus pagal 2008 m. spalio 6 d. Kredito linijos sutartį Nr. K-0700-2800-137, todėl ieškovas tinkamai pareikalavo iš laiduotojo įvykdyti BUAB „Astrum Palace“ prievoles, ką visiškai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, o CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Teisėjų kolegija, prieš imdamasi nagrinėti atsakovo M. R. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą bei skundžiamo teismo sprendimo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog šalis naudodamasi savo teisėmis jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą privalo daryti remdamasis įrodymų visuma, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 3 str. 7 d., 42 str. 5 d., 12, 13, 178 str.). Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).
Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau paminėtais išaiškinimais, bylos medžiaga, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino bei pritaikė įrodinėjimą reglamentuojančias civilinio proceso taisykles, tinkamai įvertinęs įrodymus taip pat tinkamai nustatė nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai išaiškino bei pritaikė laidavimo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas ir iš dalies patenkindamas Banko ieškininius reikalavimus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CK 6.38, 6.81, 6.205, 6.210, 6.874 straipsniai, CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Kaip jau buvo minėta, konstatavus, jog bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spęsdama, kad nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Taigi teisėjų kolegija, atmesdama apelianto M. R. apeliacinį skundą, pasisako dėl esminių jo motyvų.
Visų pirma, atmetami apeliacinio skundo argumentai, susiję su CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimu. Apeliantas nurodo, jog teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą, iš esmės nusprendė dėl neįtrauktos dalyvauti byloje atsakovo T. N. sutuoktinės I. N. teisių ir pareigų, nes vykdant šį sprendimą jam priklausanti mokėti skolos dalis gali būti išieškota iš bendro abiejų sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d. 5 p., 3.112 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad šis argumentas negali būti vertinamas, kaip susijęs su apelianto atsakovo M. R. teisių gynyba (CPK 302 str., 5 str.). Tačiau apeliacinis teismas, kaip žinia, ex officio privalo patikrinti ar nėra absoliučių pagrindų skundžiamam teismo sprendimui panaikinti (CPK 320 str.).
Teisėjų kolegija, vykdydama šį nurodymą, pažymi, kad šiuo klausimu ieškovas AB DnB bankas atsiliepime į atsakovo M. R. apeliacinį skundą, remdamasis CK 6.76 straipsnio 1 dalies, 3.117 straipsnio 1 dalies, CPK 666 straipsnio bei 667 straipsnio nuostatomis, aktualia teismų praktika, teisingai nurodo, jog nėra pagrindo išvadai, kad priteisus skolą iš laiduotojo, išieškojimas gali būti nukreiptas į jo sutuoktinei priklausantį turtą, be kita ko, į jai priklausančią dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ir atitinkamai nėra pagrindo spręsti dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-258/2011, 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1555/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-14/2012).
Antra, atmetami apelianto teiginiai, jog Bankas pažeidė pareigą tinkamai pareikalauti, kad jis įvykdytų prievolę už skolininką BUAB „Astrum Palace“, todėl teismas jo atžvilgiu be pagrindo patenkino ieškinį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina teismo nustatytas aplinkybes, kad ieškovas abiems laiduotojams siuntė pranešimus su raginimais įvykdyti įsipareigojimus, taigi įvykdė pareigą pareikalauti prievolės įvykdymo (CK 6.200 str., 6.158 str. 1 d., 6.166 str.). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši byla teisme nagrinėjama nuo 2010 m. pradžios, teismo sprendimas priimtas 2011 m. lapkričio 16 d., tačiau byloje nėra duomenų, jog apeliantas, kaip Banko skolininko laiduotojas, vykdydamas sutartinę pareigą būtų sumokėjęs bent dalį minėtos skolos. Taigi Bankas savo atsiliepime į apeliacinį skundą turi pagrindo kelti klausimą dėl apelianto sąžiningumo (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas ieškovo AB DnB banko ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kaip jau minėta, atskleidė bylos esmę, ištyrė visas svarbias bylai nagrinėti aplinkybes, atsakovo M. R. apeliacinį skundą atmeta, išsamiai nenagrinėdama kitų jame nurodytų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1 815 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 815 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB DNB banko naudai (įmonės kodas 112029270).